CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    Trumpas nori, kad JAV lėktuvnešiai būtų gražesni: pokyčiai gali kainuoti milijardus

    JAV žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais kariniame jūrų laivyne ir federalinėje administracijoje, skelbia apie svarstymus keisti naujausių JAV lėktuvnešių klasės „Ford“ konstrukciją. Teigiama, kad analizuojama galimybė perkelti masyvią valdymo „salą“ ir kitus antstato elementus, kad laivai atrodytų estetiškiau.

    Pasak publikacijų, tokios idėjos siejamos su Donaldo Trumpo požiūriu, jog nauji lėktuvnešiai turėtų labiau priminti Antrojo pasaulinio karo laikų dizainą. Būtent tuomet valdymo antstatas dažniau būdavo arčiau denio vidurio, o ne labiau pastumtas į laivagalį, kaip įprasta šiuolaikiniuose projektuose.

    Šalia to minimas ir politinis spaudimas dėl katapultų sistemos: pranešama apie raginimus atsisakyti elektromagnetinių katapultų ir grįžti prie garinių. Elektromagnetinė paleidimo sistema buvo vienas esminių klasės „Ford“ technologinių šuolių, tačiau ji ilgą laiką sulaukė kritikos dėl patikimumo, bandymų tempo ir kainos.

    Kas yra klasė „Ford“?

    Klasė „Ford“ yra naujausia JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešių karta, kuri pakeičia „Nimitz“ klasę. Šie laivai projektuoti didesniam skrydžių intensyvumui, mažesnėms įguloms ir platesniam automatizavimui, taip pat pritaikant energijos rezervus ateities sistemoms.

    Pirmasis laivas USS Gerald R. Ford jau tarnyboje, o kiti laivai yra bandymų ir statybų skirtingose stadijose. Kainos klausimas šioje programoje nuolat kelia diskusijas: skirtingais vertinimais, bendra vieno lėktuvnešio įsigijimo kaina su kūrimo išlaidomis gali siekti keliasdešimt milijardų eurų.

    Kodėl dizaino keitimai tokie brangūs?

    Laivyno ir pramonės ekspertai pabrėžia, kad valdymo antstato vieta nėra kosmetinė detalė. Ji susijusi su stabilumu, svorio centru, aerodinamine srautų įtaka skrydžių operacijoms, matomumu, radarų ir ryšių sistemų išdėstymu, taip pat su evakuacijos keliais ir inžinerinių tinklų architektūra.

    Net ir kelių metrų poslinkis gali reikšti ne paprastą perstatymą, o viso korpuso ir denio sprendinių perprojektavimą, naujus skaičiavimus, bandymus ir sertifikavimą. Tokie darbai paprastai reiškia vėlavimus, sutrikdytas tiekimo grandines ir reikšmingą biudžeto augimą, ypač kai laivai jau statomi.

    Ekspertų perspėjimai

    Buvę JAV karinio jūrų laivyno pareigūnai viešai akcentuoja, kad lėktuvnešio išdėstymas formuojamas ilgamečių analizių pagrindu, siekiant maksimalios kovinės vertės. Jų teigimu, sprendimai, paremti vien estetika, gali susidurti su realiais operaciniais kompromisais, kurie karo sąlygomis kainuotų labai brangiai.

    „Mokesčių mokėtojų pinigų ir inžinierių laiko švaistymas vien tam, kad būtų patenkintas estetinis noras, yra ne tik neatsakingas, bet ir rizikingas sprendimas įgulai“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno strategas Hunteris Stiresas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad konkretūs konstrukciniai pakeitimai būtų oficialiai patvirtinti ar įtraukti į vykdomas sutartis. Tačiau pati diskusija rodo, kaip politiniai prioritetai gali susidurti su karinės technikos projektavimo logika, kur kiekvienas sprendimas turi kainą, terminus ir pasekmes saugumui.

  • Trumpas apie Ormuzo sąsiaurį ir Iraną: pagrasino Omanui, jei šis trukdys JAV jūrų blokadai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų smogti Omanui, jei šis trukdytų JAV veiksmams, susijusiems su Irano jūrų blokada ir kontrole Ormuzo sąsiauryje. Tokie pasisakymai nuskambėjo komentuojant įtampą Persijos įlankoje ir Vašingtono siekį didinti spaudimą Teheranui.

    Trumpas teigė neturintis aiškaus grafiko dėl tolesnių sprendimų ir nesąs linkęs skubėti, kalbėdamas apie laikotarpį, kuris siejamas su JAV ir Irano derybomis bei laikinais susitarimais. Jo retorikoje buvo kartojama mintis, kad ekonominis ir karinis spaudimas turėtų priversti Iraną nusileisti.

    „Jei Omanas stos mums skersai kelio, mes jį smarkiai subombarduosime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis regiono naftos ir suskystintų dujų srautų. Dėl to bet koks karinės eskalacijos signalas šioje zonoje paprastai akimirksniu kelia rizikos vertinimus, o rinkose didina įtampą dėl tiekimo sutrikimų.

    Omanas regione dažnai įvardijamas kaip svarbus tarpininkas, palaikantis ryšius su skirtingomis pusėmis, todėl griežta Vašingtono žinutė Maskate kelia papildomų klausimų dėl diplomatinio kanalo ateities. Tuo pat metu JAV siekis riboti Irano manevro laisvę jūroje glaudžiai siejamas su sankcijų politika ir bandymu mažinti Teherano pajamas.

    Trumpas taip pat patvirtino, kad JAV palaiko ryšio kanalus su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu. Tai rodo, kad komunikacija vyksta ne vien per oficialius politinius kanalus, bet ir per struktūras, kurios regione turi reikšmingą įtaką saugumo sprendimams bei operacijoms.

    Be Irano temos, prezidentas užsiminė ir apie atskirą komunikacijos kanalą su Hamas, teigdamas, kad galutinis tikslas būtų šios grupuotės nusiginklavimas. Komentuodamas Izraelio vidaus politiką, Trumpas sakė manantis, kad jam būtų teisingiausia laikytis atokiau nuo Izraelio rinkimų, nors neatmetė galimybės paremti kurį nors kandidatą.

  • Trumpo DI paveikslas su Džordžu Vašingtonu sukėlė pašaipas: detalė su juodu žirgu išdavė žinutę

    Trumpo DI paveikslas su Džordžu Vašingtonu sukėlė pašaipas: detalė su juodu žirgu išdavė žinutę

    Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre dėl socialiniuose tinkluose platinamo dirbtinio intelekto sugeneruoto vaizdo. Šį kartą jis pasidalijo iliustracija, kurioje jojo greta pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono, tačiau būtent viena detalė greitai virto pašaipų ir kritikos taikiniu.

    Paveiksle Vašingtonas pavaizduotas ant balto žirgo, o Trumpas – ant juodo eržilo. Kritikai teigia, kad toks kontrastas atrodo ne atsitiktinis, o simboliškai „kalbantis“: balta spalva dažnai siejama su didvyriškumu ar tyrumu, o juoda – su grėsme, krize ar nelaimėmis.

    Simbolika, kuri atsisuko prieš autorių

    Diskusijos suintensyvėjo dėl plačiai žinomų kultūrinių nuorodų, kuriose juodas žirgas turi neigiamas prasmes. Nuo klasikinės dailės iki šiuolaikinių interpretacijų juoda spalva neretai siejama su baime, „šešėline“ asmenybės puse ar niūriomis nuojautomis, todėl daliai auditorijos Trumpo pasirinkimas pasirodė kaip netiksliai „ištransliuota“ žinutė.

    Dar aštresnį foną suteikė biblinė simbolika: Apreiškimo knygoje minimi keturi Apokalipsės raiteliai, kurių vienas joja juodu žirgu. Tradicinėje interpretacijoje juodas žirgas siejamas su badu ir ekonominiais sukrėtimais, o tai, socialinių tinklų vartotojų teigimu, netikėtai „sutapo“ su dabartinėmis JAV pragyvenimo kainų ir kasdienio vartojimo brangimo diskusijomis.

    DI vaizdai politikoje: greitas efektas, didelė rizika

    Pastaraisiais metais DI generuojami vaizdai tapo įprasta politinės komunikacijos dalimi, nes leidžia greitai kurti emociją ir kurstyti diskusijas. Tačiau toks turinys turi ir aiškų trūkumą: vizualai dažnai kuriami remiantis statistiniais šablonais, o ne realiu istoriniu ar kultūriniu kontekstu, todėl prasmės detalėse gali išslysti iš kontrolės.

    Šis atvejis priminė ankstesnes situacijas, kai DI iliustracijos, skirtos sustiprinti politinį įvaizdį, sulaukdavo priešingo efekto. Kai auditorija pradeda „skaityti“ simbolius, net ir menka detalė gali tapti svarbiausia naujienos dalimi, nustelbdama pradinę autoriaus intenciją.

    „Trump 2028“ užuominos vėl kursto spekuliacijas

    Diskusijas savaitgalį papildė ir kitas Trumpo įrašas, kuriame pasirodė užuomina į 2028 metus. Įrašas daliai komentatorių pasirodė kaip signalas apie siekį išlikti politikoje ilgiau nei leidžia JAV prezidento kadencijų ribojimas, nes pagal Konstituciją prezidento pareigas galima eiti ne daugiau nei dvi kadencijas.

    Nors tokie įrašai gali būti traktuojami kaip mobilizuojanti kampanijos retorika, jie nuolat kelia klausimą, kiek sąmoningai formuojamas naratyvas apie politinį tęstinumą. Šįkart dėmesį labiausiai prikaustė ne žodžiai, o DI sugeneruota simbolika, kurią internetas perskaitė savaip.

  • Vario kainos artėja prie rekordo: rinkos skuba užsitikrinti tiekimą prieš galimus JAV muitus

    Vario rinka vėl kaista: kainos tarptautinėse biržose artėja prie istorinių aukštumų, o Londone stipriai išaugęs artimiausių ir vėlesnių pristatymų kainų skirtumas rodo neįprastai didelę konkurenciją dėl greito metalo gavimo. Toks signalas dažniausiai reiškia, kad pirkėjai linkę mokėti daugiau vien tam, kad varis pasiektų sandėlius kuo greičiau.

    Šį judėjimą skatina ne tik paklausa, susijusi su energetikos transformacija, bet ir geopolitinė bei prekybos politikos rizika. Rinkos dalyviai vis aktyviau vertina scenarijų, kad JAV administracija gali įvesti muitus importuojamam variui, todėl dalis pirkėjų skuba persidėlioti tiekimo grandines ir sukaupti atsargas iš anksto.

    Kas vyksta biržose?

    Londono metalų biržoje (LME) vario kotiruotės priartėjo prie ankstesnio rekordo, o kainų dinamika pastarosiomis savaitėmis išliko auganti. JAV „Comex“ biržoje matomas panašus impulsas, o Azijos rinkose, įskaitant Šanchajų, kainos taip pat kyla, atspindėdamos globalų paklausos ir pasiūlos spaudimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai konkuruoja ne vien dėl kainos, bet ir dėl pristatymo termino. Kai greitesnių pristatymų kaina atitrūksta nuo vėlesnių, rinka siunčia žinutę apie trumpalaikį trūkumą arba bent jau apie išaugusį poreikį varį turėti dabar, o ne po kelių mėnesių.

    Kodėl JAV veiksnys toks svarbus?

    Pastaruoju metu fiksuojamas intensyvesnis vario srautų nukreipimas į JAV, o tai mažina prieinamą pasiūlą kituose regionuose. Jei muitai būtų paskelbti, importuotojai patirtų papildomas sąnaudas, todėl logiška strategija tampa vario įsigijimas iki galimų tarifų įsigaliojimo.

    Toks „išankstinio apsipirkimo“ efektas gali laikinai dar labiau pakelti kainas ir sustiprinti įtampą fizinėje rinkoje, kur svarbiausia ne tik biržos kaina, bet ir realių krovinių prieinamumas. Ilgainiui muitai, jei jie atsirastų, gali perbraižyti prekybos srautus ir paskatinti naujas kainodaros anomalijas tarp regionų.

    Ilgalaikės tendencijos: paklausa auga, pasiūla stringa

    Vario paklausą struktūriškai palaiko elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energetikos projektai, elektromobilių infrastruktūra ir duomenų centrų plėtra. Varis yra viena pagrindinių elektrifikacijos žaliavų, todėl rinkos dalyviai šį metalą vertina kaip strategiškai svarbų tiek pramonei, tiek energetikos sistemoms.

    Tuo pat metu naujų kasyklų plėtra užtrunka, o finansavimas ir leidimų gavimas daugelyje šalių išlieka sudėtingas. Kai pasiūlos didinimas vėluoja, o paklausa auga, kainos tampa jautresnės bet kokiems papildomiems sukrėtimams, įskaitant prekybos apribojimus ar logistikos trikdžius.

    „Atrodo, kad rinka skuba link rekordo“, – sakė BNP Paribas metalų strategijos vadovas Davidas Wilsonas.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks sutelktas į JAV sprendimus dėl muitų, vario atsargų pokyčius biržų sandėliuose ir fizinės rinkos įtampą. Jei „skubėjimo“ efektas neslops, kainos gali likti aukštos net ir be staigių paklausos šuolių, vien dėl tiekimo konkurencijos.

  • Karoline Leavitt traukiasi iš Baltųjų rūmų: aštriausi jos konfliktai su žiniasklaida ir skandalai

    Karoline Leavitt traukiasi iš Baltųjų rūmų: aštriausi jos konfliktai su žiniasklaida ir skandalai

    Netikėtas pasitraukimas

    Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė paliksianti pareigas mėnesio pabaigoje. Oficialiai teigiama, kad sprendimą ji priėmė dėl šeimos ir noro daugiau laiko skirti vaikams.

    Per maždaug 18 mėnesių trukusią kadenciją ji tapo viena ryškiausių Donaldo Trumpo administracijos figūrų. Leavitt dažnai pabrėždavo, kad jos darbas reikalauja nuolatinio dėmesio ir energijos, o tai sunku suderinti su motinyste.

    Kodėl ji tapo tokia prieštaringa?

    Leavitt vertinta dvejopai: daliai Trumpo rėmėjų ji buvo nepajudinama, agresyviai prezidentą ginanti komandos narė. Kritikai ją vadino viena konfliktiškiausių Baltųjų rūmų atstovių, dažnai kaltinę klaidinančiais teiginiais ir menkinančiu tonu žurnalistų atžvilgiu.

    Jos spaudos konferencijos ne kartą virsdavo akistatomis su reporterių klausimais apie tarifus, migracijos politiką ar skandalingas temas. Tai išryškino platesnę tendenciją, kai politinė komunikacija JAV vis dažniau remiasi kova dėl informacijos kontrolės, o ne atsakymais į klausimus.

    Momentai, sukėlę daugiausia audrų

    Vienas garsiausių epizodų siejamas su teiginiu apie tariamai planuotą didelės vertės valstybės finansavimą prezervatyvams Gazos Ruože. Šis pareiškimas plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, tačiau viešai pateiktų įrodymų trūko, o dalis humanitarinės pagalbos ekspertų tokį pasakojimą tuomet atmetė.

    Kitas ryškus konfliktas kilo su naujienų agentūra Associated Press, kai Leavitt viešai pareiškė apgailestaujanti davusi klausimą šios redakcijos žurnalistui. Ginčo fonas siejamas ir su administracijos pastangomis daryti įtaką terminologijai, vartojamai apibūdinant geografinius objektus.

    Socialiniuose tinkluose plačiai išplitęs epizodas įvyko tada, kai Leavitt, atsakydama į reporterio žinutę apie planuojamą susitikimo vietą ir istorinį kontekstą, atrašė pašaipiai, pavartodama frazę apie pašnekovo mamą. Kritikai tai įvardijo kaip neprofesionalų elgesį, kuris, jų teigimu, menkina institucijos toną ir rimtumą.

    Kritikos ji sulaukė ir dėl reakcijų į klausimus apie Jeffrey Epsteino bylą bei su ja susijusius ryšius. Kai spaudos konferencijose ši tema vėl buvo keliama, Leavitt dažnai bandydavo perkelti dėmesį į administracijos pasiekimus ir užbaigdavo diskusiją, o tai žurnalistai vertino kaip vengimą atsakyti.

    Dar vienas konfliktas kilo po klausimų apie JAV migracijos tarnybų veiksmus ir atvejus, kai žuvo žmonės. Leavitt oponentus viešai vadino šališkais aktyvistais, o ne žurnalistais, ir tai dar labiau pakurstė diskusijas apie spaudos laisvę bei Baltųjų rūmų santykį su kritiška žiniasklaida.

    Kas toliau Baltiesiems rūmams?

    Leavitt pasitraukimas reiškia, kad administracija neteks vieno ryškiausių komunikacijos veidų, kuris gebėjo greitai mobilizuoti šalininkus ir atremti kritikus. Tuo pat metu tai atveria klausimą, ar naujas spaudos sekretorius pasirinks mažiau konfrontacinį toną, ar tęsis ta pati griežta linija.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas galėtų ją pakeisti. Tačiau bet kuriam įpėdiniui teks dirbti aplinkoje, kurioje visuomenės pasitikėjimas institucijomis ir informacijos šaltiniais JAV išlieka itin poliarizuotas, o spaudos konferencijos dažnai tampa politinės kovos dalimi.

  • Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    JAV įveda naujus tarifus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė proklamaciją, kuria nustatomi dideli muitai į JAV importuojamiems iš Europos Sąjungos kilusiems dronams ir jų dalims. Vašingtonas sprendimą grindžia siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir stiprinti nacionalinį saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą.

    Administracijos teigimu, prioritetas yra spartinti vidaus pramonės plėtrą ir sutrumpinti tiekimo grandines, kad kritinės technologijos būtų lengviau kontroliuojamos krizės ar konflikto atveju. Dronai JAV vis dažniau vertinami kaip strateginė priemonė tiek gynybai, tiek infrastruktūros apsaugai.

    Kokie muitai numatyti

    Didžiausias, 100 proc. muitas taikomas atskiroms kategorijoms: sunkesniems nei 25 kilogramų dronams, sistemoms su termovizinėmis kameromis, dokavimo stotims ir pasirinktiems esminiams komponentams. Mažesniems dronams be itin jautrių funkcijų ir likusioms dalims numatytas 25 proc. tarifas.

    Europos Sąjungai įvardyta galimybė taikyti mažesnį, 15 proc. muitą, tačiau su griežta sąlyga: beveik visa įranga, programinė įranga ir technologijos turėtų būti kilusios iš JAV. Praktikoje tai reiškia sudėtingą kilmės įrodinėjimą ir riziką, kad dalis tiekimo grandinės neatitiks reikalavimų.

    Smūgis Europos gamintojams

    Nors 15 proc. tarifas formaliai atrodo švelnesnis nei 100 proc., Europos dronų sektoriui tai gali virsti rimtu konkurencingumo praradimu. Gamintojams grėstų ne tik didesnės sąnaudos, bet ir papildoma administracinė našta, įskaitant detalią komponentų kilmės dokumentaciją.

    Dalis bendrovių gali būti priverstos svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, kad išvengtų muitų, arba nukreipti eksportą į kitus regionus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia investicijų perskirstymą, ilgesnius projektų terminus ir brangesnį finansavimą.

    Papildomą spaudimą kuria ir ankstesni ribojimai, susiję su užsienio dronų autorizacijomis JAV rinkoje. Dėl to Europos įmonėms gali mažėti galimybių veikti vienoje didžiausių ir finansiškai patraukliausių pasaulio rinkų.

    Kada tai įsigalios

    Skelbiama, kad dalis naujų tarifų įsigalios praėjus 21 dienai nuo dokumento pasirašymo, tai yra rugsėjo pradžioje. Mažiau jautriems komponentams numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, o reikalavimai pradėtų veikti po 180 dienų.

    Proklamacijoje taip pat numatytos paskatos įmonėms, kurios ryžtųsi gaminti JAV, nes tokiu atveju būtų galima išvengti dalies muitų naštos. Tai signalas, kad tarifai naudojami ne tik kaip prekybos, bet ir kaip pramonės politikos įrankis.

    Saugumo argumentas ir platesnė tendencija

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad priklausomybė nuo importo kelia rizikas tiekimo sutrikimų, geopolitinės įtampos ir kibernetinių atakų atvejais. Dronai vertinami kaip kritinė technologija, o jų taikymas plečiasi nuo žvalgybos iki logistikos ir strateginių objektų apsaugos.

    Ekspertai pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių pajėgumų, tačiau gamybos mastai ir tiekimo patikimumas ne visada atitinka poreikius. Europos Sąjungai tai yra dar vienas ženklas, kad strateginėse technologijose Vašingtonas vis labiau remiasi vidaus gamyba, net jei tai apsunkina sąjungininkų prieigą prie rinkos.

  • Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai teigia, kad Jungtinės Valstijos kasmet praranda dideles muitų pajamas dėl schemų, kai prekės į šalį patenka per tarpininkaujančias valstybes, nuslepiant tikrąją jų kilmę. Administracijos ataskaitoje skaičiuojama, kad biudžeto netektys siekia nuo maždaug 16,4 iki 22,4 mlrd. eurų per metus.

    Ataskaitoje teigiama, kad per trečiąsias šalis taip gali būti pervežama nuo 29,6 iki 262,2 mlrd. eurų vertės prekių per metus. Skaičiavimų pagrindu nurodomas vidurkis – apie 64,9 mlrd. eurų, nuo kurio ir išvedamas galimų prarastų pajamų intervalas.

    Baltojo namo prekybos patarėjas Peteris Navarro tvirtino, kad pagrindinis taikinys yra veikla, siejama su Kinija ir Indija, o naujose prekybos taisyklėse bus numatytos nuostatos prieš prekių perpardavimą per tarpines šalis. Pasak jo, šalys ar partneriai, kurie sudaro sąlygas tokioms schemoms, gali sulaukti papildomų pasekmių.

    „Muitinė jau taiko DI, kad identifikuotų prekes, kurių kilmė galėjo būti suklastota“, – sakė Peteris Navarro.

    Anot administracijos, importuotojams, įtariamiems suklastojus kilmės šalį, gali grėsti atgaline data pritaikyti muitai už maždaug vienerių metų laikotarpį. Praktikoje tai reikštų ne tik papildomą finansinę naštą, bet ir didesnę teisinę riziką įmonėms, kurios tiekimo grandinėse remiasi keliais tarpiniais logistikos taškais.

    Perkrovimas per trečiąsias šalis suintensyvėjo po to, kai 2018 metais JAV pradėjo plataus masto muitų politiką Kinijos prekėms, o vėliau tarifai dar kartą buvo reikšmingai pakelti 2025 metais. Ekonomistai pažymi, kad dalį prekybos srautų pokyčių lemia ne vien vengimas, bet ir realus gamybos perkėlimas į kitas šalis, siekiant sumažinti geopolitinę ir tarifų riziką.

    Administracija kaip pavyzdžius mini Malaiziją, Vietnamą ir Meksiką, į kurias, anot analitikų, dalis gamybos ir surinkimo procesų galėjo persikelti, o dalis srautų galėjo būti susiję su kilmės maskavimu. Tokie pokyčiai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai įmonės diversifikuoja tiekimo grandines ir mažina priklausomybę nuo vienos rinkos.

    Kinija atmetė kaltinimus ir teigė, kad ataskaita klaidingai interpretuoja jos prekybos praktiką. Pekinas nuosekliai argumentuoja, kad konkurencingumą lemia masto ekonomija, infrastruktūros plėtra ir darbo jėgos kvalifikacija, o prekybos disbalansą esą veikia ir struktūriniai veiksniai, įskaitant JAV dolerio vaidmenį pasaulio finansų sistemoje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV ir Kinijos santykiuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik tarifai, bet ir technologijų, investicijų bei nacionalinio saugumo klausimai. Ataskaitoje pabrėžiamas siekis griežtinti kilmės nustatymo kontrolę, tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad pernelyg agresyvus vykdymas gali didinti kainų spaudimą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.

    JAV statistika rodo, kad importas iš Kinijos 2025 metais smuko iki 16 metų žemumų ir siekė apie 267,1 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu JAV prekybos deficitas buvo apie 321 mlrd. eurų, o administracija dalį pagerėjimo sieja su tarifų poveikiu, nors ekonomistai atkreipia dėmesį, kad importą galėjo slopinti ir neapibrėžtumas bei verslo atsargumo priemonės.

    Tarifų strategija JAV viduje ir toliau vertinama prieštaringai, nes dalis ekonomistų kritikuoja tokių priemonių efektyvumą ir galimas šalutines pasekmes vartotojams bei įmonėms. Vis dėlto Baltieji rūmai akcentuoja, kad kova su kilmės klastojimu ir perpardavimu per tarpines šalis yra būtina, siekiant apsaugoti muitų režimo vientisumą ir valstybės pajamas.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • JAV keičia kibernetinio saugumo kursą: technologijų įmonėms siūloma leisti smogti į užsienio nusikaltėlius

    Naujas memorandumas atveria kelią

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą, kuriuo siūloma išplėsti kovos su tarptautiniu kibernetiniu nusikalstamumu galimybes, į procesą labiau įtraukiant privačias technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves. Dokumentas numato mechanizmą, pagal kurį atrinktos įmonės galėtų vykdyti valstybės sankcionuotas skaitmenines operacijas prieš užsienyje veikiančias nusikaltėlių grupuotes.

    Memorandumas paskelbtas tuo metu, kai kibernetiniai nusikaltimai JAV gyventojams ir verslui atneša rekordinio masto nuostolius. Vien 2025 metais amerikiečiai pranešė praradę 20,8 milijardo eurų, todėl administracija siekia greitesnių ir agresyvesnių priemonių.

    Kaip tai veiktų praktikoje

    Pagal numatytą modelį, bendrovės, norinčios dalyvauti, turėtų sudaryti sutartis su Teisingumo departamentu ir Vidaus saugumo departamentu. Prieš suteikiant teisę veikti, būtų taikoma griežta patikra, o operacijos negalėtų prasidėti, kol neatsirastų aiškios, su Baltaisiais rūmais suderintos priežiūros procedūros.

    Memorandume nurodoma, kad šios procedūros turėtų būti parengtos per 60 dienų. Jose būtų aprašyta, kaip įmonės gautų leidimą konkrečioms operacijoms, kaip būtų tikrinami taikiniai ir kaip užtikrinama, kad veiksmai neprieštarauja JAV teisei bei netrukdo žvalgybos darbui.

    Įmonės galėtų siūlyti tiek stebėjimo operacijas, padedančias identifikuoti nusikaltėlius, tiek poveikio operacijas, kuriomis būtų trikdomos sistemos, naudojamos atakoms vykdyti. Tačiau jos taip pat privalėtų informuoti valdžią, jei mano, kad patvirtinta operacija galėtų sukelti žmonių žūtį arba pasiekti jėgos panaudojimo lygį pagal tarptautinę teisę.

    Didžiausia rizika: ribos tarp nusikaltėlių ir valstybių

    Vienas jautriausių memorandumo punktų yra taikinių apibrėžimas. Dokumente teigiama, kad įmonės galėtų būti įgaliotos veikti tik prieš nusikaltėlius, kurie nėra institucinė užsienio valdžios dalis ir nėra visiškai valdomi užsienio vyriausybės nurodymais.

    Praktikoje tai gali būti sunku, nes daugelio šalių kibernetinėje erdvėje persidengia nusikalstamos ir valstybinės veiklos modeliai. Saugumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atribucija, tai yra patikimas atakos vykdytojo nustatymas, išlieka viena sudėtingiausių kibernetinio saugumo užduočių.

    Memorandumas taip pat numato veiksmus, jei operacija netyčia paliestų JAV pilietį ar JAV priklausantį tinklą: tokiu atveju reikalaujama nedelsiant sustabdyti veiksmus ir informuoti federalinę valdžią. Kartu dokumente paliekama erdvės situacijoms, kai veikla prieš JAV subjektą galėtų būti vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus, įskaitant teismo sankcijas, jei jos būtinos.

    „Daugelį metų Amerikos technologijų industriją vadinome strateginiu turtu, bet kibernetinėje erdvėje palikome nuošalyje“, – sakė įmonės Twenty vadovas ir vienas įkūrėjų Joe Lin.

    Politiniu lygmeniu idėja turi ir palaikymo, ir skeptikų. Vieni tikisi, kad privatus sektorius, turintis plačius duomenų srautus ir infrastruktūros matomumą, padės greičiau identifikuoti ir neutralizuoti nusikaltėlių tinklus, kiti perspėja apie eskalacijos riziką, klaidingus taikinius ir atsakomybės ribas.

  • Skandalas Niujorke: „Truth API“ už tūkstančius eurų pirmiau nei visi kiti rodo Trumpo įrašus

    Skandalas Niujorke: „Truth API“ už tūkstančius eurų pirmiau nei visi kiti rodo Trumpo įrašus

    Niujorke pradėtas teisinis ginčas dėl „Truth API“ – prenumeratos paslaugos, kuri, kaip teigiama ieškinyje, suteikia Volstrito prekybos įmonėms greitesnę prieigą prie JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašų „Truth Social“ tinkle.

    Ieškinį federaliniam teismui pateikė žiniasklaidos organizacija The Intercept ir spaudos laisvę ginanti Freedom of the Press Foundation. Jos prašo stabdyti paslaugą, argumentuodamos, kad prezidento pranešimai apie valstybės reikalus turi būti vienodai prieinami visuomenei.

    Kaip veikia „Truth API“

    Pagal pateiktą informaciją, prenumerata klientams išsiunčia įrašus trupmenomis sekundės anksčiau, nei jie pasirodo viešoje laiko juostoje. Tokios mikrosekundės yra kritiškai svarbios aukšto dažnio prekybai, kai algoritmai per labai trumpą laiką gali įvykdyti tūkstančius pavedimų.

    Skelbiama, kad mėnesio kaina siekia maždaug nuo 52 000 iki 86 600 eurų, o planai apima dešimt daugiausiai sekamų paskyrų. Tarp jų minimi Donaldas Trumpas, Baltieji rūmai, JAV viceprezidentas JD Vance, FTB vadovas Kashas Patelis ir sveikatos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis.

    Bendrovės vadovai investuotojams yra nurodę, kad paslauga jau turi daugiau nei dešimt klientų, daugiausia aukšto dažnio prekybos įmonių. Laikinasis vadovas Kevinas McGurnas yra teigęs, kad prenumeratoriai naujienas gauna šiek tiek greičiau nei kiti.

    Kodėl tai atsidūrė teisme

    Pareiškėjai tvirtina, kad tokia schema faktiškai sukuria mokamą prieigą prie prezidento pareiškimų ir diskriminuoja visuomenę bei žiniasklaidą, negalinčią mokėti tokių sumų. Ieškinyje ši praktika apibūdinama kaip ypač problemiška, nes dalis Donaldo Trumpo pranešimų esą publikuojami socialiniame tinkle be atskiro oficialaus Baltųjų rūmų pranešimo.

    Ieškinyje keliami du konstituciniai argumentai: dėl Pirmosios pataisos, kuri saugo žodžio laisvę ir spaudos teises, ir dėl Penktosios pataisos, kuri siejama su vienodu teisiniu vertinimu ir nepagrįstų apribojimų draudimu. Pabrėžiama, kad prieiga prie valstybės vadovo pareiškimų neturėtų priklausyti nuo mokėjimo.

    „Donaldas Trumpas bando praturtėti privatizuodamas valdžios informaciją“, – sakė The Intercept vyriausiasis redaktorius Benas Muessigas.

    „Trump Media“ atstovas savo ruožtu tikino, kad kritikai esą painioja viešą ir neviešą informaciją, o teismai esą naudojami politinei kovai. Baltieji rūmai, kaip skelbta, tuo metu viešai ieškinio nekomentavo.

    Rinkų jautrumas ir įtarimų fonas

    Ginčas kilo platesniame kontekste, kai finansų rinkos vis dažniau reaguoja į politikų pranešimus socialiniuose tinkluose, o algoritminė prekyba išnaudoja net mažiausią informacijos pranašumą. Tokiose situacijose svarbus ne tik turinys, bet ir tai, kas jį pamato pirmas.

    Straipsnyje minimi atvejai, kai šiais metais ateities sandorių rinkose buvo fiksuota neįprasta prekybos aktyvumo banga dar prieš viešai pasirodant svarbiems pranešimams apie Iraną. Kol kas, kiek nurodoma, galutinės oficialios išvados dėl galimų pažeidimų nepaskelbtos.

    Taip pat pažymima, kad JAV senatoriai Elizabeth Warren ir Adam Schiff anksčiau kreipėsi į Vertybinių popierių ir biržų komisiją, prašydami įvertinti, ar tokia paslauga nekelia grėsmės rinkų integralumui ir sąžiningam informacijos pasiskirstymui.

    Donaldas Trumpas, kaip skelbiama, valdo apie 41 proc. „Trump Media and Technology Group“ akcijų per atšaukiamą patikos fondą, kurį prižiūri jo vyresnysis sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis. Šio paketo vertė siejama su maždaug 866 000 000 eurų suma.

    Bylos baigtis gali tapti reikšmingu precedentu, kaip skaitmeninėje erdvėje turi būti traktuojami valstybės vadovų pareiškimai, kai jie daro tiesioginę įtaką rinkoms. Kartu tai atnaujina diskusiją, kur baigiasi privataus socialinio tinklo taisyklės ir prasideda viešo intereso pareiga.