CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus daugumai iš Kanados įvežamų prekių, argumentuodamas, kad Kanada esą nesąžiningai diskriminuoja amerikietiškus automobilius, alkoholį ir pieno produktus. Baltieji rūmai nurodė, kad sprendimas įsigalios po 30 dienų, paliekant laiko deryboms.

    Naujausi tarifai netaikomi daliai išteklių ir žaliavų, įskaitant energijos produktus, kalio trąšų žaliavas, žuvį bei kritinius mineralus. Tačiau apmokestinimas apima ir prekes, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo importo mokesčių pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.

    Grėsmė kainoms ir rinkoms

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifai iš esmės yra importo mokestis, kurį įmonės dažnai perkelia pirkėjams per aukštesnes kainas. Dėl to didėja infliacijos rizika, ypač jei brangsta plačiai naudojami vartojimo produktai ir pramonės komponentai.

    Neapibrėžtumas taip pat gali smogti tiekimo grandinėms, kurios tarp JAV ir Kanados per dešimtmečius tapo glaudžiai susietos, ypač automobilių ir dalių sektoriuje. Verslui papildomas iššūkis yra tai, kad dalis gamybos procesų vyksta per abi sienos puses, todėl tarifas gali daugintis keliuose etapuose.

    Kanados reakcija ir atsako scenarijai

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Kanada remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei yra pasirengusi intensyvioms deryboms su Vašingtonu. Jis pabrėžė, kad prekybiniai ginčai didina kaštus šeimoms, ypač Jungtinėse Valstijose.

    „Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV. Kanada pasirengusi intensyviai dirbti, kad išspręstume likusius klausimus abipusei piliečių naudai“, – sakė Markas Carney.

    Tuo metu Ontarijo provincijos vadovas Dougas Fordas viešai įspėjo, kad Kanada gali atsakyti simetriškai, jei tarifai įsigalios. Verslo organizacijos ragina išnaudoti 30 dienų langą deryboms, nes platesnis tarifų karas smogtų abiejų šalių eksportuotojams.

    Politinis ir teisinis fonas JAV

    JAV administracija nurodė, kad prezidentas pasirašė kelis dokumentus, kuriais tarifai pradedami taikyti remiantis senesnėmis prekybos teisės nuostatomis. Kritikai teigia, kad tokie instrumentai gali būti išplėsti ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, sukeldami didelę riziką globaliai prekybai.

    Tarifų politika tampa ir politiniu išbandymu pačiam Trumpui, ypač artėjant Kongreso rinkimams. Demokratų atstovai argumentuoja, kad importo mokesčiai pirmiausia padidina kainas vartotojams ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš sektorius, kuriuos siekiama apsaugoti.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai pabrėžia, jog tarifai esą skatina gamybos grįžimą į JAV, nors tokio efekto mastas dažnai priklauso nuo investicijų, darbo rinkos ir alternatyvių tiekėjų galimybių. Per artimiausias savaites pagrindiniu klausimu taps tai, ar abi pusės susitars dėl išimčių ar kompromiso, kad būtų išvengta platesnio prekybos karo.

  • Melania Trump nustebino 2026 metų pasaulio futbolo finalo tribūnose: apranga siuntė aiškią žinutę

    Melania Trump nustebino 2026 metų pasaulio futbolo finalo tribūnose: apranga siuntė aiškią žinutę

    2026 metų FIFA pasaulio čempionato finalas tarp Argentinos ir Ispanijos Ruterforde, Naujojo Džersio valstijoje, pritraukė ne tik futbolo gerbėjus, bet ir ryškiausius politikos bei sporto pasaulio veikėjus. Viena labiausiai aptarinėtų vakaro detalių tapo Melanios Trump pasirodymas ir jos pasirinktas įvaizdis.

    Pirmoji ponia vilkėjo baltas kelnes ir baltą viršutinę dalį, derintą su rudos spalvos švarkeliu, kurį puošė raudoni, balti ir mėlyni akcentai. Toks derinys daugeliui pasirodė kaip sąmoninga aliuzija į Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos spalvas.

    Stadione tuo metu dominavo komandų sirgalių spalvos: Argentinos gerbėjai rinkosi žydrą ir baltą, o Ispanijos tribūnos mirgėjo raudonai geltonais deriniais. Melania Trump akivaizdžiai vengė bet kurios komandos atributikos, todėl jos neutralesnė, bet simboliška apranga išryškėjo dar labiau.

    Toks pasirinkimas siejamas ir su JAV, kaip vienos iš turnyro šeimininkių, vaidmeniu. 2026 metų pasaulio čempionatas buvo pirmasis istorijoje, kai pirmenybes bendrai rengė trys šalys: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Meksika, o pats turnyras vyko išplėstu 48 rinktinių formatu.

    Melania Trump rungtynes stebėjo garbės ložėje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir FIFA prezidentu Gianni Infantino. Tarp svečių minėti ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, Kanados ministras pirmininkas Mark Carney, taip pat Ispanijos karalius Pilypas VI su karaliene Letizija, kurie savo apranga atvirai palaikė Ispanijos rinktinę.

    Politikos ir sporto renginiuose apranga dažnai tampa ne tik stiliaus, bet ir komunikacijos priemone, ypač kai stebi šimtai milijonų žiūrovų. Šįkart Melanios Trump įvaizdis buvo interpretuojamas kaip subtilus bandymas išlaikyti neutralumą sportinėje akistatoje, kartu pabrėžiant šeimininkaujančios valstybės simboliką.

    Vieši Melanios Trump pasirodymai sporto renginiuose pastaraisiais metais buvo reti, todėl jos apsilankymas finale sulaukė papildomo dėmesio. Nors aikštėje vyko kova dėl titulo, už jos ribų nemažai diskusijų sukosi apie tai, kaip vienas aprangos derinys gali tapti aiškiai nuskaitoma žinute tarptautiniame renginyje.

  • Donaldas Trumpas po Ispanijos pergalės Pasaulio čempionate neišėjo nuo scenos: vaizdas išplito internete

    Donaldas Trumpas po Ispanijos pergalės Pasaulio čempionate neišėjo nuo scenos: vaizdas išplito internete

    Ispanijos triumfas ir netikėtas dėmesys

    Ispanija Pasaulio futbolo čempionato finale 1:0 įveikė Argentiną ir iškovojo antrąjį titulą istorijoje. Tačiau šalia sportinio pasiekimo socialiniuose tinkluose greitai išplito kitas vaizdas, pavertęs apdovanojimų ceremoniją atskira diskusijų tema.

    Daug dėmesio sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys po trofėjaus įteikimo. Įrašai ir nuotraukos rodo, kad jis kurį laiką liko scenoje šalia švenčiančios Ispanijos rinktinės ir pateko į komandos pergalingus kadrus.

    Ką rodo kadrai nuo scenos?

    Vaizdo įrašuose matyti, kaip po trofėjaus perdavimo D. Trumpas neskuba pasitraukti nuo žaidėjų, o FIFA prezidentas Gianni Infantino kelis kartus mėgina jį palydėti į šoną. Galiausiai JAV prezidentas vis tiek lieka šalia komandos, kai ši pozuoja su taure.

    Internete tai buvo įvardyta kaip fotobombinimas ir bandymas „pavogti“ šventės akimirką, nors dalis komentatorių atkreipė dėmesį, kad tokiose ceremonijose protokolas dažnai priklauso nuo organizatorių ir saugumo sprendimų.

    „Trumpo prakeiksmas“ vėl sugrįžo?

    Po finalo socialiniuose tinkluose vėl ėmė populiarėti vadinamoji „Trumpo prakeiksmo“ teorija: esą komandos, kurias jis palaiko, dažnai pralaimi. Prieš rungtynes D. Trumpas viešai sakė palaikantis Argentiną ir gyrė Lionelį Messi, pridurdamas, kad „sunku statyti prieš Messi“, – tokia mintis buvo plačiai cituojama.

    Pats terminas pastaraisiais metais nuolat atgimsta po ryškių sporto įvykių, kai D. Trumpo simpatijos vienai pusei sutampa su priešingu rezultatu. Šįkart, vos Ispanijai tapus čempione, frazė vėl ėmė kilti į populiariausias paieškas ir grotažymes.

    „Atrodė, kad jis tiesiog nenorėjo palikti kadro, kai komanda šventė“, – komentavo vienas socialinių tinklų vartotojas.

    FIFA pajamų šuolis ir kalbos apie kitą čempionatą

    Po finalo dėmesys krypo ir į FIFA finansus: pranešta, kad organizacija planuoja fiksuoti apie 13,8 mlrd. eurų pajamų iš šio čempionato. Tai reikštų didesnį rezultatą nei anksčiau skelbti prognozuoti dydžiai, o rekordai tampa papildomu argumentu plėsti turnyrų mastą ir komercinius formatus.

    Kalbėdamas apie čempionatų ateitį D. Trumpas užsiminė turintis idėjų G. Infantino, kaip mažinti politines įtampas dėl šeimininkų atrankos. Kol kas tai išlieka retorika, tačiau šių metų finalas parodė, kad dėmesį generuoja ne tik futbolas, bet ir tai, kas vyksta ant scenos po paskutinio švilpuko.

  • JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad smūgių Irane serija tęsėsi šeštą naktį iš eilės. Pasak kariškių, per naujausią atakų bangą lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir laivai atakavo pakrantės stebėjimo bei priešlėktuvinės gynybos pozicijas, logistikos infrastruktūrą ir jūrinius pajėgumus.

    Amerikos karinė vadovybė taip pat nurodė, kad jūrų pėstininkai Omano jūroje perėmė tanklaivį ir apsuko tris prekybinius laivus, mėginusius pralaužti Irano uostų blokadą. JAV pareigūnai akcentuoja, kad veiksmų tikslas yra mažinti Irano karines galimybes ir spausti Teheraną grįžti prie derybų.

    Iranas pateikia kitokią įvykių versiją ir teigia, kad smūgių mastas buvęs platesnis nei skelbiama oficialiuose JAV pranešimuose. Valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog raketos esą pataikė ir į civilinę infrastruktūrą, įskaitant Iranshahr oro uostą, geležinkelio stotį Bandar Khamir bei kelis tiltus netoli Bandar Abbas.

    Irano naujienų agentūra IRNA skelbė apie septynis žuvusiuosius, tačiau nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga. Tuo pat metu pranešta apie smūgius ir prie Kešmo salos, taip pat Bandar Abbas ir Bušehr apylinkėse, kur yra Irano branduolinės energetikos objektas.

    BBC nurodė, kad žurnalistams pavyko patikrinti vaizdo įrašų, kuriuose matomas vieno tilto atakos epizodas į vakarus nuo Bandar Abbas, autentiškumą Hormozgano provincijoje. Vis dėlto transliuotojas pabrėžė, kad dėl kitų teiginių kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus ir CENTCOM, o galutinis civilių objektų apšaudymo mastas lieka ginčytinas.

    Įtampa auga, bet durys deryboms neužvertos

    Pastarųjų dienų įvykių fone dėmesio sulaukė ir JAV vidaus politiniai signalai. Viešojoje erdvėje buvo priminti Donaldo Trumpo perspėjimai, kad jei Iranas negrįš prie derybų, JAV gali smogti ir tiltams bei elektrinėms, o tai kursto diskusijas, kur baigiasi kariniai taikiniai ir prasideda kritinė civilinė infrastruktūra.

    Teheranas atsakė savomis priemonėmis ir pranešė apie atakas prieš JAV karinę infrastruktūrą Kuveite ir Bahreine. Tokie abipusiai veiksmai didina platesnio regioninio konflikto riziką, ypač Persijos įlankoje, kur sutelkta svarbi pasaulinės energetikos ir laivybos infrastruktūra.

    Nepaisant įtampos, Vašingtonas viešai kartoja, kad kelias diplomatinėms deryboms išlieka atviras. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pabrėžė, kad prezidentas sieks atsakomybės, kai nesilaikoma Jungtinėms Valstijoms duotų įsipareigojimų, tačiau kartu išlaikys atvirumą diplomatijai.

  • Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Ilgametis Donaldo Trumpo teleprompterio operatorius Gabrielis Perezas nušalintas nuo pareigų ir išsiųstas į nemokamas administracines atostogas. Toks sprendimas priimtas po įtarimų, kad jis naudojosi darbo metu gaunama informacija ir lažinosi dėl prezidento kalbų turinio bei trukmės prognozavimo platformoje „Kalshi“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt patvirtino, kad situacija vertinama rimtai, o elgesys laikomas nepriimtinu. Pasak jos, Baltieji rūmai taiko itin griežtas etikos taisykles, susijusias su galimais interesų konfliktais ir vidinės informacijos panaudojimu.

    Perezas, dirbęs nuo 2016 metų kaip techninis asistentas ir prezidento asistento pavaduotojas, turėjo tiesioginę prieigą prie parengtų kalbų tekstų dar prieš jiems nuskambant viešai. Būtent ši prieiga, tyrėjų vertinimu, galėjo suteikti pranašumą lažybose dėl to, ar kalboje bus pavartoti konkretūs žodžiai, paminėtos šalys ar ekonominės sąvokos, taip pat dėl bendros kalbos trukmės.

    JAV prekių ateities sandorių prekybos komisija CFTC pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su sandoriais „Kalshi“ vadinamosiose žodžių rinkose. Jose dalyviai spėja ne tik politinių įvykių baigtis, bet ir konkrečių frazių pasirodymą viešuose pasisakymuose, kurie gali paveikti finansų rinkų lūkesčius.

    Skelbiama, kad įtariamas asmuo iš tokių statymų galėjo gauti daugiau nei 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 93 000 eurų, tačiau dalis šaltinių mini kiek mažesnę sumą. Platforma „Kalshi“ teigia aptikusi neįprastus statymų modelius, laikinai sustabdžiusi lėšų judėjimą ir informaciją perdavusi CFTC, dar prieš galimą pinigų išsigryninimą.

    „Politinių lyderių žodžiai gali sukelti milijardinius judėjimus valiutų ir žaliavų rinkose bei biržose, todėl bet kokia vidinė prieiga prie tokių tekstų yra jautri“, – sakė „Kalshi“ atstovas.

    Perezas, kaip skelbiama, bendradarbiauja su CFTC, o komisijos pareigūnai esą svarsto galimą susitarimą, jei būtų grąžintos gautos lėšos. Tuo metu federalinė prokuratūra Manhetene, remiantis viešai aptarta informacija, atsisakė pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o pati CFTC oficialių komentarų apie vykstantį tyrimą nepateikia.

    Šis atvejis papildo augantį ginčų lauką dėl prognozavimo rinkų reguliavimo. Tradiciškai vidinės informacijos panaudojimas siejamas su prekyba vertybiniais popieriais, tačiau prognozavimo platformos vis dažniau laikomos sritimi, kurioje taip pat būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nesąžiningas pranašumas ir kaip užkirsti kelią interesų konfliktams.

    Pastaraisiais metais „Kalshi“ ir kitos panašios platformos ėmė griežtinti vidaus kontrolę, įvedė papildomas patikras ir apribojimus tam tikroms vartotojų grupėms. Kartu vyksta ir teisinės kovos dėl to, kiek tokią veiklą gali riboti atskiros valstijos, o kiek sprendimų priklauso federaliniam reguliuotojui.

  • Pasaulio futbolo čempionatas 2026: 10 akimirkų, kurios sprogdino internetą nuo dainų iki skandalų

    Pasaulio futbolo čempionatas 2026: 10 akimirkų, kurios sprogdino internetą nuo dainų iki skandalų

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas, kurį bendrai surengė JAV, Kanada ir Meksika, artėja prie pabaigos. Iki turnyro finišo likus vos kelioms rungtynėms, internetas jau pilnas vaizdo įrašų, memų ir diskusijų apie tai, kas šį čempionatą pavertė vienu labiausiai aptarinėjamų per pastaruosius metus.

    Šalia sportinių istorijų ryškiai išsiskyrė ir temos, kurios futbolą peržengė: migracijos sprendimai, politinės įtakos įtarimai, rasizmo skandalai, o taip pat ir gerokai šviesesni epizodai, kai sirgaliai ar net žaidėjų šeimų nariai tapo netikėtomis žvaigždėmis.

    Viralu tapo ne tik įvarčiai

    Turnyro metu socialiniuose tinkluose daugiausia dėmesio sulaukė ne vien rezultatai, bet ir emocijos tribūnose bei užkulisiuose. Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo škotų sirgaliai, kurių masinės dainos ir humoras JAV miestuose greitai išplito internete ir pelnė vietinių simpatijas.

    Prie gerųjų istorijų priskiriamas ir netikėtas mažesnių futbolo valstybių proveržis. Pavyzdžiui, Žaliojo Kyšulio rinktinės pasirodymas prieš favoritais laikytas komandas sukėlė didelį susidomėjimą, o vartininkas Vozinha, anot žiniasklaidos, tapo vienu ryškiausių turnyro atradimų socialiniuose tinkluose.

    Kontroversijos temdė šventę

    Vienas ankstyvų ir daugiausia kritikos sulaukusių epizodų buvo su Somalio teisėju Omaru Artanu susijusi istorija, kai jam, kaip skelbta, buvo atsisakyta leisti atvykti į JAV. Tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir atgaivino diskusijas apie tai, kaip šeimininkų sprendimai gali paveikti turnyro įvaizdį.

    Ne mažiau audringai aptartos ir vadinamosios privalomos hidratacijos pertraukos. Kritikai teigė, kad jos keičia rungtynių ritmą ir primena labiau komercinį televizijos formatą, o ne sprendimą, orientuotą vien į žaidėjų gerovę, ypač karšto klimato stadionuose.

    Politikos šešėlis ir socialinių tinklų sprogimai

    Didžiausiu sportiniu skandalu tapo situacija, kai, pasak viešai skelbtos informacijos, po JAV prezidento Donaldo Trumpo įsitraukimo FIFA panaikino diskvalifikaciją JAV rinktinės puolėjui Folarinui Balogunui. Tai išprovokavo kaltinimus dėl dvigubų standartų ir dar labiau pakurstė nepasitikėjimą FIFA sprendimų skaidrumu.

    „Gėda jums. Kai pinigai ima diktuoti taisykles, čempionatas praranda patikimumą“, – sakė Belgijos socialistų partijos atstovai.

    Incidentas tapo memų ir pašiepiančių šūkių šaltiniu, tačiau sportinė atomazga buvo negailestinga: Belgija vėliau užtikrintai įveikė JAV, o diskusijos persikėlė į klausimą, ar tokie bandymai daryti įtaką apskritai įmanomi moderniame elite futbolo pasaulyje.

    Tuo pat metu kita turnyro aštrioji linija siejosi su Argentinos rinktine ir jos sirgaliais: internete plito vaizdai, kuriuose fiksuojami rasistiniai išpuoliai bei įžeidžiantys komentarai, o FIFA, kaip skelbta, pradėjo tyrimą dėl vieno incidento stadione Majamyje. Prie įtampos prisidėjo ir kaltinimai, esą teisėjų sprendimai kai kuriose rungtynėse kėlė abejonių.

    Vis dėlto čempionatas turėjo ir švelnių, pozityvių herojų. Vienu jų netikėtai tapo Ispanijos žvaigždės Lamine’o Yamalio mažasis brolis Keyne, kurio emocingos reakcijos tribūnose ir prieš kamerą išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose ir tapo turnyro simboliu, kad futbolas yra ne vien taktika, bet ir žmogiškos istorijos.

    Artėjant finalui, kuriame susitinka Argentina ir Ispanija, aišku viena: 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas bus prisimenamas ne tik dėl rungtynių, bet ir dėl to, kaip greitai internetas pavienius epizodus pavertė pasaulinėmis diskusijomis.

  • „Trump Media“ parduos milisekundėmis greitesnę prieigą prie „Truth Social“ įrašų – rizikos auga

    „Trump Media“ parduos milisekundėmis greitesnę prieigą prie „Truth Social“ įrašų – rizikos auga

    Kas planuojama ir kam skirta

    JAV prezidento Donaldo Trumpo kontroliuojama „Trump Media & Technology Group“ paskelbė planuojanti pradėti mokamą paslaugą, kuri finansų institucijoms ir profesionaliems prekiautojams suteiktų itin greitą prieigą prie „Truth Social“ įrašų.

    Bendrovės teigimu, klientai įrašus iš platformos įtakingiausių paskyrų gautų per milisekundes. Tokia paslauga pirmiausia taikoma didelio dažnio ir algoritminei prekybai, kur net menkiausias vėlavimas gali lemti sandorio kainą.

    Kaip veiktų „Truth API“

    Naujas produktas vadinamas „Truth API“ ir turi startuoti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną. API, arba programavimo sąsaja, leidžia kompiuterinėms sistemoms automatiškai apsikeisti duomenimis, todėl įrašų stebėjimas gali būti visiškai automatizuotas.

    „Trump Media“ nurodo, kad sprendimas panaikintų būtinybę turinį sekti rankiniu būdu, o informacija būtų pateikiama mašininiu būdu apdorojamu formatu. Taip pat žadamas visą parą veiksiantis kanalas ir įrašų archyvas nuo 2022 metų.

    Rinkos reakcija ir interesų konfliktų klausimai

    Bendrovė viešai neįvardijo, kurios paskyros pateks į „įtakingiausių“ sąrašą, ir nepatvirtino, kad paslauga apims paties Donaldo Trumpo įrašus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rinka esą jau reaguoja į „Truth Social“ publikacijas, kurios gali turėti įtakos akcijoms, obligacijoms ir palūkanų normoms.

    Tokio tipo produktas neišvengiamai kelia klausimų dėl politinės įtakos komercializavimo ir informacijos asimetrijos, kai dalis rinkos dalyvių už mokestį gauna technologinį pranašumą. Pati bendrovė nenurodė, ar prenumeratoriai įrašus gaus anksčiau, nei jie pasirodo viešai platformoje.

    „Kurdami „Truth API“ siekiame klientams pateikti rinką labiausiai judinančius įrašus per milisekundes“, – sakė „Trump Media“ atstovai.

    Platesnis kontekstas: socialinių tinklų duomenys kaip prekė

    Finansų rinkose socialinių tinklų signalai seniai tapo prekybos duomenų dalimi: naujienos, politikų pareiškimai ar net netikėti įrašai gali pakeisti lūkesčius dėl ekonomikos, reguliavimo ar atskirų bendrovių perspektyvų. Dėl to didėja paklausa sprendimams, kurie leidžia žinutes apdoroti realiuoju laiku.

    Kitos platformos taip pat siūlo įvairias programavimo sąsajas ar mokamus duomenų produktus, tačiau jų prieigos sąlygos ir apimtys skiriasi. „Truth API“ įėjimas į šią rinką rodo, kad socialinių tinklų turinys vis dažniau vertinamas kaip komercinis informacijos srautas profesionaliam naudojimui.

  • ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    Europos Komisija Jungtinėms Valstijoms pateikė šimtų prekių sąrašą, kurias siekia išimti iš 15 proc. muito tarifų, taikomų pagal 2025 metais pasirašytą vadinamąjį Turnberry prekybos susitarimą. Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, tikslas – apsaugoti svarbiausius Europos eksportuotojus ir tiekimo grandines.

    ES prekybos pareigūnas Matthias Jørgensen Europos Parlamento nariams nurodė, kad prašomos išimtys apimtų apie 150 mlrd. eurų vertės ES eksporto į JAV. Jo teigimu, į sąrašą pateko prekės, kurios yra ekonomiškai reikšmingos Europai arba kurių pasiūla JAV vidaus rinkoje yra ribota.

    Dokumente minimi maisto produktai ir gėrimai, taip pat pramonės gaminiai: nuo sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno, stipriųjų gėrimų ir alaus iki makaronų. Taip pat įtraukti medicinos prietaisai, elektros įranga ir įvairios mašinos, kurios sudaro didelę dalį ES eksporto į JAV.

    Kas numatyta Turnberry susitarime

    2025 metais Škotijoje pasiektas susitarimas tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo turėjo sustabdyti plataus masto muitų karą. Pagal jį Europa sutiko su 15 proc. JAV tarifais ES prekėms, o ES savo ruožtu atsisakė muitų JAV pramoninėms prekėms.

    Vėliau bendrame Briuselio ir Vašingtono pareiškime buvo numatyta galimybė svarstyti mažesnius tarifus toms prekėms, kurios svarbios abiejų pusių ekonomikai ir vertės grandinėms. Buvo akcentuojama, kad iki 2025 metų vidutinis tarifų lygis siekė apie 3,3 proc., todėl verslas ES siekia sugrįžti bent prie panašios naštos.

    Derybos dėl išimčių ilgą laiką strigo, nes JAV nenorėjo jų atverti, kol ES nesumažins tarifų amerikietiškoms prekėms. Po to, kai ES teisėkūros procesas buvo užbaigtas ir nuo liepos 1 dienos muitai JAV pramonės prekėms panaikinti, Europos Komisija tikisi pagreitinti diskusijas dėl atleidimų.

    Vynas ir metalai – didžiausi įtampos taškai

    ES šalys jau nuo 2025 metų spaudė Europos Komisiją, kad ši išsiderėtų palankesnes sąlygas jų pagrindiniams eksportams į JAV. Ypač aktyviai dėl vyno tarifų švelninimo siekia Prancūzija, Italija ir Ispanija, nes JAV rinka išlieka viena svarbiausių Europos gėrimų eksportuotojams.

    Kitas sudėtingas klausimas – plienas ir aliuminis, kuriems JAV toliau taiko 50 proc. tarifus. Matthias Jørgensen perspėjo, kad derybos dėl šių produktų gali būti itin sunkios, nes Vašingtonas argumentuoja nacionaliniu saugumu ir siekiu saugoti JAV gamybą.

    Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad net ir pasiekus Turnberry susitarimą prekybos santykiai išlieka nepastovūs. Riziką didina JAV politiniai signalai dėl galimų atsakomųjų priemonių, jei Europos valstybės imtųsi skaitmeninių mokesčių, kurie paliestų JAV didžiąsias technologijų bendroves.

    Artimiausiu metu Briuseliui svarbiausia įrodyti, kad išimtys iš 15 proc. tarifų yra abipusiai naudingos: mažintų kainų spaudimą vartotojams, apsaugotų tiekimo grandines ir sumažintų naujo tarifų konflikto tikimybę. Tačiau sprendimus lems politinė valia Vašingtone ir tai, kiek ES sugebės pagrįsti, jog daliai prekių griežti tarifai kenkia ir JAV rinkai.

  • JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    Jungtinės Valstijos atnaujino oro smūgius Iranui ir šį kartą juos vykdė dienos metu, teigdamos, kad taip siekia susilpninti Teherano galimybes grasinti komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į pakrantės gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų sandėliavimo bei paleidimo infrastruktūrą.

    Pasak CENTCOM, atakos buvo dalis platesnės kampanijos, kuri turi sumažinti riziką tanklaiviams ir krovininiams laivams viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių. JAV pareigūnai taip pat tvirtino, kad per pastarąją savaitę Iranas atakavo mažiausiai septynis komercinius laivus, todėl Vašingtonas didina spaudimą.

    Kas pasikeitė JAV taktikoje?

    Smūgių tęsimas dieną rodo, kad JAV gali siekti nuolatinio tempo, kuris ribotų Irano galimybes persigrupuoti, atstatyti pažeistą infrastruktūrą ir atsakyti. Tokia taktika dažnai pasirenkama siekiant greičiau išsekinti priešą, tačiau ji didina ir eskalacijos riziką, ypač regione, kur veikia keli tarpusavyje susiję konfliktų židiniai.

    Iranas pranešė apie aukas ir sužeistuosius. Irano kariuomenė teigė, kad per raketos smūgį į kareivines netoli Iranshahro žuvo septyni kariai, o sveikatos apsaugos pareigūnai skelbė apie daugiau nei 260 sužeistųjų per naktines atakas, tarp jų esą buvo ir nepilnamečių.

    Teherane griežtėja retorika

    Irano vidaus politikoje daugėja raginimų atsakyti griežčiau. Televizijos laidoje buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Manouchehras Mottaki svarstė, kad Iranas turėtų galvoti ne tik apie raketinius smūgius, bet ir apie JAV bazių regione užėmimą bei karių paėmimą į nelaisvę.

    Viešojoje erdvėje Teherane taip pat daugėja simbolinių keršto žinučių. Valstybei artima žiniasklaida ir institucijos tokius vaizdinius pateikia kaip atsaką į besitęsiantį karinį konfliktą, o tai didina įtampą ir apsunkina diplomatinio deeskalavimo galimybes.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Konfrontacijos centre išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį, įvairiais tarptautiniais vertinimais, keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Būtent todėl bet kokie grasinimai riboti laivybą čia akimirksniu kelia įtampą energijos rinkose, didina draudimo ir logistikos kaštus, o tai vėliau atsispindi degalų ir prekių kainose.

    Iranas tvirtina, kad sąsiauris lieka uždarytas, o Revoliucinė gvardija pareiškė, jog apribojimai tęsis, kol JAV nenutrauks, Teherano vertinimu, agresyvių veiksmų. Toje pačioje žinutėje buvo perspėta, kad taikiniais gali tapti ir kiti regiono naftos eksporto maršrutai.

    Irano valstybinėje televizijoje kalbėjęs buvęs diplomatas ir ekonomistas Hosseinas Adeli pabrėžė, kad atgrasymas esą nėra vien laivų judėjimas, o priklauso nuo karinių pajėgumų, politinės valios ir jūrinio eismo valdymo. Jo teigimu, jei Iranas mato grėsmę savo esminiams interesams, sąsiaurio uždarymo galimybė turi likti ant stalo.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar JAV ir Iranas pasirinks tolesnę eskalaciją, ar bandys grįžti prie riboto konflikto rėmų. Rinkos ir regiono partneriai stebi ne tik karinius pranešimus, bet ir laivybos srautus, draudimo įkainius bei tanklaivių maršrutų pokyčius, nes tai greičiausiai parodys realų krizės mastą.

  • Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Imigracijos ir muitinės kontrolės tarnyba ICE turėtų tęsti automobilių stabdymus keliuose, nors po pastarųjų mirtinų incidentų ši praktika, kaip skelbiama, buvo pristabdyta. Prezidento žinutė socialiniuose tinkluose nuskambėjo tuo metu, kai Vidaus saugumo departamentas DHS ėmėsi peržiūrėti agentų veiksmų taisykles.

    Trumpas teigė, kad sustabdymai kelyje esą yra vienas veiksmingiausių įrankių sulaikant asmenis, kuriuos jo administracija sieja su nusikalstamumu ir neteisėtu buvimu šalyje. Jo retorika leidžia suprasti, kad jis nenori atsisakyti šios priemonės net ir didėjant kritikai dėl rizikos gyventojams bei pareigūnams.

    „Negalime atsisakyti vieno svarbiausių ir efektyviausių ICE kovos su nusikalstamumu įrankių – sustabdymų kelyje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Apie politikos pokyčius pranešta po dviejų mirtinų susišaudymų, kuriuose, kaip skelbė JAV žiniasklaida, dalyvavo ICE pareigūnai. Pranešimuose nurodoma, kad DHS nurodė pareigūnams nestabdyti judančių transporto priemonių vien tam, kad būtų sulaikyti ar apklausti automobilyje esantys asmenys.

    Vienas labiausiai aptariamų atvejų įvyko Meino valstijoje, kur per sustabdymą žuvo Kolumbijos pilietis Joanas Sebastianas Guerrero. Kitas incidentas fiksuotas Hiustone, taip pat pranešta apie dar vieną žūtį Floridoje, kai bėgdamas nuo federalinių pareigūnų 28 metų vyras buvo partrenktas sunkvežimio.

    Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro šį įvykį pavadino nužudymu ir pareiškė, kad žuvusysis, jo vertinimu, buvo traktuotas kaip neturintis teisių. Incidentai dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kiek agresyvūs sulaikymai kelyje yra suderinami su viešuoju saugumu ir pareigūnų atsakomybės standartais.

    JAV senatorė Susan Collins viešai ragino DHS vadovybę nutraukti visus nebūtinus transporto priemonių stabdymus. Tuo metu buvęs laikinasis ICE vadovas Johnas Sandwegas žiniasklaidai yra sakęs, kad per pastaruoju metu sugriežtintas imigracijos operacijas galėjo būti apie 18 šaudymų, susijusių su sustabdymais kelyje.

    Ši tema JAV nuolat kelia aštrias diskusijas, nes sustabdymai kelyje dažnai vertinami kaip didelės įtampos situacijos, kuriose sprendimai priimami per sekundes. Kritikai pabrėžia, kad tokios operacijos padidina klaidų ir perteklinės jėgos riziką, o šalininkai akcentuoja greitą prieigą prie ieškomų asmenų.

    Kol kas neaišku, ar DHS nurodymai yra laikina priemonė, skirta sumažinti riziką po rezonansinių incidentų, ar platesnės politikos krypties keitimas. Trumpui viešai raginant tęsti sustabdymus, ICE ir DHS sprendimai artimiausiu metu taps vienu svarbiausių imigracijos politikos išbandymų tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.