CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Skirtingos stovyklos dėl termino

    Europos Parlamente aštrėja nesutarimai dėl ES ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo tempo. Didžiausia frakcija Europos liaudies partija siekia paankstinti kitą derybų etapą, tačiau socialistai tam nepritaria.

    Ginčas kilo po to, kai praėjusią savaitę bandymas judėti į priekį įstrigo, o dabar diskusijos persikėlė į klausimą, kada tiksliai tęsti derinimus tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių. Šis kalendoriaus konfliktas atskleidė platesnį požiūrių skirtumą dėl skubos.

    Socialistai laikosi gegužės 19 dienos

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, Vokietijos socialdemokratas Berndas Lange, atmetė siūlymą paankstinti derybas. Jo pozicija aiški: kitas derybų raundas turi vykti gegužės 19 dieną.

    Socialistų ir demokratų frakcija argumentuoja, kad sprendimai turi būti priimami laikantis įprastų demokratinių procedūrų, o spaudimas iš už Atlanto neturėtų tapti pagrindu skubinti procesų. Frakcija taip pat remiasi pastaruoju metu JAV teisminėje sistemoje kilusiomis abejonėmis dėl plataus masto tarifų politikos teisėtumo.

    „Naujausi įvykiai parodė, kad buvome teisūs nepasiduodami amerikietiškai grasinimų kampanijai. Europos teisėkūros negali formuoti grasinantys įrašai socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Trumpas spaudžia: liepos 4 dienos riba

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas europiečiams yra nurodęs terminą iki liepos 4 dienos galutinai užbaigti susitarimo įgyvendinimą. Pagal aptariamą schemą ES tarifai JAV prekėms būtų sumažinti iki nulio, o JAV tarifams europinėms prekėms būtų nustatyta 15 proc. riba.

    Europos liaudies partija teigia, kad verslui būtinas kuo greitesnis aiškumas, nes užsitęsęs neapibrėžtumas didina rizikas pramonei ir investicijoms. Be to, primenama, kad D. Trumpas yra viešai kėlęs grėsmę didinti muitus, įskaitant galimus 25 proc. tarifus europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei ES nedels.

    Nors dalis europarlamentarų tikisi, kad sprendimas bus pasiektas iki JAV nustatyto termino, dabartinis ginčas rodo, jog politinis sutarimas dėl derybų tempo dar nėra garantuotas. Artimiausios savaitės taps testu, ar Parlamentas sugebės suderinti verslo lūkesčius, politinį principingumą ir išorinį spaudimą.

  • Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Timčo Mucunskis teigia, kad JAV lyderystė pastaraisiais metais sustiprino NATO ir paskatino sąjungininkus rimčiau žiūrėti į gynybos finansavimą. Interviu metu jis pabrėžė, kad, nepaisant aštrios retorikos, aljansas esą šiandien yra tvirtesnis nei anksčiau.

    Ministras tai sieja su didėjančiais įsipareigojimais gynybai, kuriuos NATO šalys įtvirtino po pastarųjų viršūnių susitikimų. Pasak jo, spaudimas didinti išlaidas yra reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat į platesnį saugumo neapibrėžtumą Artimuosiuose Rytuose ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Mano požiūriu, dėl prezidento Donaldo Trumpo, Marco Rubio ir viso JAV užsienio politikos aparato NATO yra stipresnė nei bet kada“, – sakė Timčo Mucunskis.

    Šie ministro žodžiai kontrastuoja su nuotaikomis dalyje Europos sostinių, kur JAV prezidento pasisakymai apie sąjungininkų indėlį ir grasinimai mažinti karinį buvimą Europoje vertinami kaip rizikos veiksnys. Vis dėlto Mucunskis tvirtina, kad strateginiai pagrindai išlieka, o nesutarimai tarp narių nėra naujiena.

    Šiaurės Makedonija į NATO įstojo 2020 metais, o tai, ministro teigimu, suteikė šaliai daugiau stabilumo politiškai jautriame Vakarų Balkanų regione. Jo vertinimu, kolektyvinė gynyba išlieka stipriausias atgrasymo mechanizmas, ypač kai kaimynystėje tęsiasi karas Ukrainoje.

    ES narystė: sena paraiška, naujos kliūtys

    Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, ministras pripažino, kad integracijos kelias juda gerokai lėčiau, nei tikėtasi. Šiaurės Makedonija yra viena pirmųjų Vakarų Balkanų valstybių, pateikusių paraišką, tačiau realios derybų pažangos trūksta, o visuomenėje auga nusivylimas.

    Pasak Mucunskio, pagrindinė politinė kliūtis šiuo metu yra Bulgarijos pozicija, susijusi su tapatybės ir kalbos klausimais bei reikalavimu atlikti konstitucinius pakeitimus, kad būtų įtvirtintas bulgarų mažumos pripažinimas. Jis ragina Sofiją atverti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų atnaujinti derybų tempą.

    Hibridinės grėsmės ir visuomenės nuotaikos

    Ministras įspėjo, kad ilgai užsitęsusi stagnacija ES plėtros procese kuria terpę hibridinėms grėsmėms, nes nusivylimas mažina pasitikėjimą institucijomis. Jo teigimu, regione juntama Rusijos ir Kinijos įtaka, o tokios įtakos formos dažniausiai stiprėja ten, kur žmonės nemato aiškios politinės perspektyvos.

    Vis dėlto, anot Mucunskio, Šiaurės Makedonijos kryptis išlieka proeuropietiška ne tik deklaracijose, bet ir siekiant įgyvendinti europines vertybes šalies vidaus politikoje. Jis taip pat remiasi naujausiais visuomenės tyrimais, rodančiais, kad didelė gyventojų dalis ir toliau palaiko narystės ES tikslą, nors pasitikėjimas proceso realistiškumu silpnėja.

    Artimiausiu metu NATO darbotvarkėje numatyti tolesni narių susitikimai, kuriuose bus vertinama, kaip šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiaurės Makedonijai tai reiškia siekį išlaikyti patikimos sąjungininkės statusą NATO rėmuose, tuo pačiu ieškant politinio proveržio ES plėtros kelyje.

  • JAV automobilių pramonė ragina Trumpą: neatverkite rinkos kiniškiems automobiliams

    Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu automobilių gamintojai, tiekėjai, profsąjungos ir dalis Kongreso narių siunčia vieną aiškią žinią Baltiesiems rūmams: neleisti kiniškiems automobiliams lengviau patekti į JAV rinką.

    Šis raginimas sustiprėjo po D. Trumpo anksčiau išsakytos minties, kad jam būtų palanku, jei Kinijos gamintojai statytų gamyklas JAV ir kurtų darbo vietas. Automobilių sektorius baiminasi, jog tokios derybos gali baigtis susitarimu, kuris atvertų kelią Kinijos investicijoms ir vėliau masinei kiniškų modelių pasiūlai.

    Du argumentai: saugumas ir darbo vietos

    Demokratų senatorė Elissa Slotkin viešai paragino prezidentą nepasirašyti susitarimo, kuris leistų Kinijos gamintojams įsitvirtinti JAV automobilių rinkoje. „Prašau nesudaryti blogo susitarimo“, – sakė ji.

    Politikai ir pramonės atstovai akcentuoja dvi pagrindines rizikas: nacionalinį saugumą ir vietos gamybos konkurencingumą. Dalis įstatymų leidėjų argumentuoja, kad šiuolaikiniai automobiliai yra sujungti įrenginiai, renkantys duomenis apie judėjimą, vietą ir aplinką, todėl kyla klausimų, kam ir kur tie duomenys gali būti perduodami.

    Įstatyminės iniciatyvos prieš kiniškus modelius

    JAV Senate svarstoma Connected Vehicle Security Act iniciatyva, kuria siekiama riboti ar blokuoti kiniškų transporto priemonių patekimą į šalį dėl duomenų rinkimo ir kibernetinio saugumo grėsmių. Panašių siūlymų yra ir Atstovų Rūmuose, o kai kurie jų numato dar griežtesnius ribojimus, apimančius ir pramonės partnerystes su Kinijos įmonėmis.

    Pasak agentūros Reuters, pastaruoju metu laiškus su raginimu išlaikyti barjerus pasirašė dešimtys demokratų ir respublikonų Atstovų Rūmuose. Tai rodo retą dvipartinį sutarimą klausimu, kuris apima ir prekybos politiką, ir nacionalinio saugumo darbotvarkę.

    Europa kaip perspėjimas JAV

    Automobilių sektorius JAV aiškina norintis išvengti scenarijaus, kurį, jų teigimu, jau mato Europoje: didėjanti Kinijos gamintojų dalis ir spaudimas kainoms. Dėl aukštų naujų automobilių kainų JAV rinka jautriau reaguoja į pigesnius modelius, todėl Kinijos gamintojų įėjimas, ypač elektrinių automobilių segmente, galėtų greitai pakeisti konkurencinę pusiausvyrą.

    Pramonės organizacijos pabrėžia, kad Kinijos gamintojų konkurencinis pranašumas siejamas ne vien su technologijomis, bet ir su ilgalaike valstybės parama bei subsidijomis. Kritikai teigia, jog tokia situacija gali išstumti vietos gamybą ir susilpninti tiekimo grandines, kurios laikomos strategiškai svarbiomis.

    Reuters skelbia, kad JAV administracija viešai signalizavo neplanuojanti švelninti taisyklių, susijusių su sujungtų automobilių reguliavimu, o Kinijos investicijos automobilių sektoriuje vertinamos itin atsargiai. Vis dėlto pramonė nerimauja, kad derybose prezidentas gali pasilikti manevro laisvę, o bet koks sprendimas dėl gamyklų reikštų realius pokyčius jau po kelerių metų.

  • Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Pirmadienio rytą naftos kainos tarptautinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., investuotojams vertinant naujausią eskalaciją Irano konflikte ir jos pasekmes energijos tiekimui. Impulsą kainoms suteikė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atmesti Teherano atsaką į siūlymą dėl karo nutraukimo.

    Euronews skelbia, kad pasiūlymo detalės viešai nebuvo atskleistos, tačiau D. Trumpas jį įvardijo kaip „visiškai nepriimtiną“. Rinkos tai perskaitė kaip ženklą, kad greitas politinis sprendimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, todėl didėja vadinamoji geopolitinė rizikos premija naftos kainose.

    Hormūzo sąsiauris vėl rinkų dėmesyje

    Didžiausią nerimą kelia Hormūzo sąsiauris, per kurį iš Persijos įlankos tradiciškai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai akimirksniu atsiliepia kainoms, nes rinkos įkainoja galimus tiekimo sutrikimus ir brangesnį gabenimą.

    Šiame kontekste investuotojai paprastai stebi ne tik politines antraštes, bet ir praktinius rodiklius: laivybos draudimo įkainius, tanklaivių judėjimo duomenis, OPEC narių eksporto apimtis bei strateginių atsargų politiką. Net ir neįvykus realiai blokadai, padidėjusi rizika dažnai pakelia ateities sandorių kainas.

    Kainos ir rinkų reakcijos

    Pirmojo mėnesio „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai prekyboje siekė apie 92 eurus už barelį, o JAV WTI pakilo iki maždaug 87 eurų už barelį. Palyginimui, penktadienį „Brent“ užsidarė apie 88 eurus, o WTI – apie 83 eurus už barelį.

    Europos akcijų rinkos į naujienas reagavo santūriau, tačiau vyraujančios kryptys išliko neigiamos: Euro Stoxx 50 krito kiek daugiau nei 0,5 proc., o platesnis Stoxx 600 balansavo apie nulį. Prancūzijos CAC 40 smuko daugiau nei 1 proc., kai didesnės energijos kainos didina infliacijos riziką ir apsunkina palūkanų mažinimo lūkesčius.

    Azijos indeksus kelia technologijų bumas

    Azijoje nuotaikos buvo nevienodos: Tokijo Nikkei 225 smuktelėjo apie 2 proc., nors dienos metu buvo trumpam pasiekęs naują rekordą. Tuo metu Pietų Korėjos Kospi pakilo apie 4,1 proc. ir fiksavo naują visų laikų rekordą, o rinką ypač palaikė technologijų sektorius.

    Technologijų bendrovių akcijas regione stiprina išaugęs susidomėjimas DI, ypač puslaidininkių ir atminties lustų paklausos tema. Būtent ši tendencija pastaraisiais mėnesiais daliai investuotojų leido ignoruoti geopolitinius sukrėtimus, nes kapitalas plaukia į augimo istorijas, siejamas su skaitmenizacija ir duomenų centrų plėtra.

    Tuo pat metu JAV biržų ateities sandoriai buvo nežymiai neigiami, svyravimai siekė apie 0,2 proc. Rinkos laukia ir geopolitinių signalų iš Vašingtono, nes šią savaitę D. Trumpas, kaip skelbiama, turėtų vykti į Kiniją derybų su Xi Jinpingu, o prekybos ir saugumo klausimai gali turėti įtakos tiek žaliavų paklausai, tiek rizikos vertinimui pasaulio biržose.

  • Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Pasaulio naftos kainos savaitės pradžioje šoktelėjo, rinkoms reaguojant į atsinaujinusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir didėjančią riziką energijos tiekimui. „Brent“ rūšies nafta pakilo virš 95 eurų už barelį, o JAV WTI priartėjo prie 90 eurų ribos.

    Kainas aukštyn stūmė signalai, kad konfliktas gali užsitęsti, o diplomatiniai bandymai sumažinti įtampą kol kas neduoda aiškaus rezultato. Investuotojai ypač jautriai vertina bet kokią informaciją, kuri gali paveikti eksportą iš regiono, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės naftos tiekimo grandinėje.

    Didžiausia rinkos baimė siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį, įvairių tarptautinių institucijų vertinimu, kasdien juda reikšminga pasaulinės jūriniu keliu gabenamos naftos dalis. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute gali sukelti kainų šuolius, nes alternatyvūs tiekimo keliai ir pajėgumai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus.

    Kodėl kainos taip jautriai reaguoja?

    Naftos rinka šiuo metu išlieka įtempta dėl kelių lygiagrečių veiksnių: geopolitinės rizikos, transportavimo saugumo ir ribotos greitos pasiūlos reakcijos. Nors dalį spaudimo gali amortizuoti komercinės atsargos ir kai kurių šalių sprendimai didinti tiekimą, bet rizikos premija kainoje išlieka didelė.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kilimą riboti gali silpnesnė paklausa kai kuriose besivystančiose ekonomikose ir vartojimo mažėjimas, kai degalų kainos tampa pernelyg aukštos. Vis dėlto, jei įtampa regione didėtų arba būtų sutrikdytas eksportas, kainos gali kilti toliau.

    Kas laukia toliau?

    Artimiausiu metu kainų kryptį lems politiniai sprendimai ir realūs tiekimo srautų pokyčiai, o ne vien pareiškimai. Rinkos dalyviai stebės, ar bus pasiektas susitarimas, kuris sumažintų eskalacijos riziką, ir ar išliks saugus laivybos koridorius per Hormūzo sąsiaurį.

    Europai tokie svyravimai reiškia didesnę infliacijos riziką ir spaudimą vartotojams, nes brangesnė žaliava ilgainiui persiduoda degalų ir dalies prekių kainoms. Ekonomistai pabrėžia, kad užsitęsęs kainų šuolis dažniausiai verčia vartotojus taupyti, o verslus atidžiau vertinti sąnaudas.

  • Kas perims institucijas po D. Trumpo komandos permainų: mažai žinomi pavaduotojai, kylantys į viršų

    JAV administracijoje per pastaruosius mėnesius matyti ryškesnė kadrų kaita, kuri atkreipė dėmesį į pareigūnus, paprastai liekančius šešėlyje. Kalbama apie viceministrus, agentūrų pavaduotojus ir laikinus vadovus, kurie kasdien valdo didžiules institucijas, kol politiniai vadovai dalyvauja klausymuose, kelionėse ar viešuose pasisakymuose.

    Politologai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais reali valdžia dažnai pereina „antrajai grandžiai“, nes sprendimus reikia priimti nedelsiant, o kandidatų tvirtinimas Senate gali užtrukti. Be to, artėjant rinkiminiam ciklui ir augant įtampai Kongrese, kiekvienas naujas paskyrimas tampa ir politinės kovos objektu.

    Laikini paskyrimai ir Senato matematika

    Po kelių netikėtų pasitraukimų dalį pozicijų laikinai užėmė jau sistemoje dirbantys pareigūnai. Tai patogu Baltiesiems rūmams, nes institucija išlieka valdoma, tačiau ilgalaikiam stabilumui dažnai reikia Senato pritarimo.

    Respublikonams Senato balsų persvara reiškia, kad dalį kandidatų galima patvirtinti, bet kiekvienas ginčytinas paskyrimas kainuoja politinį laiką. Kuo daugiau permainų vienu metu, tuo sunkiau suderinti personalo sprendimus su darbotvarke, ypač kai įstatymų leidėjai daugiau dėmesio skiria kampanijai.

    Kas tie pavaduotojai, kurie gali tapti vadovais

    Teisingumo srityje į pirmą planą iškilo Toddas Blanche’as, tapęs laikinuoju generaliniu prokuroru po Pam Bondi pasitraukimo. Jo pozicija vertinama kaip tvirta dėl darbo administracijoje ir ryšių su Donaldu Trumpu, tačiau dalis prezidento rėmėjų jam priekaištauja dėl nepakankamo „kovingumo“.

    Darbo politikos lauke svarbia figūra tapo Keithas Sonderlingas, prižiūrintis kryptį, kuri tradiciškai siejama su reguliavimo mažinimu ir darbdaviams palankesne linija. Jo pranašumas yra patirtis ir gebėjimas gauti patvirtinimą Senate, tačiau lieka klausimas, ar jis atitinka prezidento pageidaujamą viešą politinį stilių.

    Žvalgybos sistemoje galimos permainos siejamos su Nacionalinės žvalgybos direktorės Tulsi Gabbard ateitimi. Jei vadovybėje atsivertų vakuumas, laikinai vairą galėtų perimti jos pavaduotojas Aaronas Lukas, karjeros žvalgybininkas, turėjęs pareigų tiek CŽV, tiek Nacionalinio saugumo taryboje.

    Energetikos srityje, didėjant diskusijoms dėl kainų ir energijos politikos krypties, dėmesio sulaukė viceministras Jamesas Danly. Jo reputacija siejama su kruopščiu reguliavimo darbu ir ankstesne patirtimi Federalinėje energetikos reguliavimo komisijoje, o pastaruoju metu vis dažniau akcentuojamas ir išaugęs duomenų centrų elektros poreikis, kurį skatina DI plėtra.

    Prekybos politikoje, šalia sekretoriaus Howardo Lutnicko, kasdienį institucijos darbą prižiūri Paulas Dabbaras, anksčiau dirbęs Energetikos departamente ir privataus sektoriaus technologijų srityje. Jo patirtis dažnai minima diskutuojant apie puslaidininkių tiekimo grandines ir federalinių tyrimų finansavimo kryptis.

    Aplinkosaugoje svarbiu „antro numerio“ kandidatu laikomas David Fotouhi, dirbantis Aplinkos apsaugos agentūroje. JAV aplinkos reguliavimas išlieka viena labiausiai politizuotų sričių, todėl kiekviena rokiruotė agentūroje paprastai reiškia ir didesnius ginčus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pramonės reikalavimų bei teisinių procedūrų.

    Vidaus reikalų departamente galimas scenarijus, kad atsivėrus vadovo vietai į priekį žengtų Kate MacGregor. Tokiose institucijose svarbus institucinis „žinojimas, kaip veikia sistema“, o ankstesnė praktika rodo, kad prezidentai neretai kelia pavaduotojus į aukščiausias pareigas, kai nori tęstinumo be ilgo įėjimo laikotarpio.

    Švietimo politikoje minima Nicholas Kento pavardė, jei iš posto pasitrauktų sekretorė Linda McMahon. Kentas siejamas su aukštojo mokslo politikos pertvarkomis, didesne federalinių lėšų priežiūra ir griežtesniais reikalavimais institucijoms, kurios gauna finansavimą per studentų paramos programas.

    Kodėl tai svarbu ne tik Vašingtonui

    Pavaduotojų vaidmens sustiprėjimas dažnai reiškia, kad sprendimai priimami technokratiškiau, bet kartu mažiau viešai. Verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms tai signalas, kad reali įtaka persikelia į kabinetus, kuriuose formuojamos taisyklės, gairės ir įgyvendinimo praktika.

    Kuo daugiau institucijų vadovybė dirba laikinai arba laukia patvirtinimų, tuo didesnė rizika, kad politinės kryptys svyruos, o prioritetai keisis greičiau nei įprasta. Tai ypač aktualu srityse, kur JAV sprendimai turi tarptautinį poveikį, nuo prekybos ir energetikos iki klimato ir saugumo politikos.

    „Prezidentas Trumpas turi talentingiausią JAV istorijoje kabinetą, kuris dirba visą parą įgyvendindamas prezidento darbotvarkę amerikiečių labui“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Taylor Rogers.

    Kol vyksta politinės rokiruotės, institucijų kasdienybę toliau užtikrina žmonės, kurių pavardės rečiau skamba antraštėse, bet kurių parašai ir sprendimai lemia, kaip realiai veikia valstybės aparatas. Būtent dėl to „B komandos“ pavaduotojai tampa vienu svarbiausių šių metų Vašingtono galios žaidimo elementų.

  • Teismas pristabdė Donaldo Trumpo 10 proc. muitus: Baltieji rūmai skundžia sprendimą

    Teismas pristabdė Donaldo Trumpo 10 proc. muitus: Baltieji rūmai skundžia sprendimą

    Kas nuspręsta teisme

    JAV Tarptautinės prekybos teismas nusprendė, kad 1974 metų Prekybos įstatymo 122 skirsnis nebuvo skirtas spręsti ilgalaikius prekybos deficitus, kai šalis importuoja daugiau nei eksportuoja. Dėl to buvo pristabdytas dalies naujų muitų taikymas konkretiems ieškovams.

    Byla kilo po to, kai trys ieškovai, dvi nedidelės importuotojų įmonės ir Vašingtono valstija, ginčijo administracijos sprendimą įvesti 10 proc. muitą plačiam importo prekių ratui. Teismas sprendimą priėmė balsų santykiu 2 prieš 1.

    Administracija sprendimą skundžia

    Donaldo Trumpo administracija kitą dieną pateikė apeliaciją, siekdama panaikinti teismo išvadą ir atkurti platesnį muitų taikymą. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris viešai pareiškė, kad Vašingtonas tikisi apeliaciją laimėti.

    „Esame įsitikinę, kad apeliacijoje šis sprendimas bus panaikintas ir mūsų pozicija bus patvirtinta“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris.

    Pats Donaldas Trumpas sprendimą kritikavo, kaltindamas teisėjus politiniu šališkumu. Jo teigimu, nepalankią baigtį nulėmė „du kairiųjų pažiūrų teisėjai“, nors sprendimą priėmė trijų teisėjų kolegija.

    Ką tai reiškia prekybai

    Teismo sprendimas nereiškia automatinio visų JAV muitų politikos sustabdymo, tačiau jis riboja galimybes remtis 122 skirsniu kaip universaliu pagrindu plačioms tarifų priemonėms. Praktinis poveikis trumpuoju laikotarpiu labiausiai susijęs su konkrečiais ieškovais, kurių atžvilgiu taikymas buvo sustabdytas.

    Reuters primena, kad 10 proc. muitai buvo numatyti kaip laikina priemonė ir pagal administracijos planą turėtų baigtis liepos pabaigoje. Vis dėlto teismo išvada gali tapti svarbiu precedentu, kaip ateityje bus vertinami bandymai muitais spręsti struktūrines prekybos problemas.

    Tuo pat metu JAV administracija signalizuoja, kad muitų darbotvarkė nesibaigia, ir ieško kitų teisinių kelių platesnėms priemonėms prieš pagrindinius prekybos partnerius, įskaitant Europos Sąjungą. Artimiausi mėnesiai gali tapti esminiai, nes teisiniai ginčai persipina su derybomis dėl prekybos įtampos su Kinija.

  • Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisės dėstytojas Lee Reiners teigia, kad su Donaldo Trumpo šeima siejamas decentralizuotų finansų ir stabiliosios vertės monetų projektas „World Liberty Financial“ galėjo išleisti neregistruotą vertybinį popierių. Tokia pozicija išdėstyta jo komentare, kuriame vertinamas WLFI žetono statusas JAV rinkos priežiūros požiūriu.

    Autorius remiasi JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) viešai aptariama žetonų klasifikavimo logika ir pabrėžia, kad WLFI nebūtinai atitinka „skaitmeninės žaliavos“ apibrėžimą. Nors projekto komanda WLFI pristato kaip valdymo žetoną, teisininkas kelia klausimą, ar tai nepatenka į vertybinių popierių reguliavimo sritį.

    Kas lemia, ar žetonas yra vertybinis popierius?

    JAV praktikoje tokie ginčai dažnai sukasi apie vadinamąjį Howey testą, kuriuo vertinama, ar pirkėjai investavo lėšas tikėdamiesi pelno iš kitų asmenų pastangų. Reiners argumentuoja, kad WLFI platinimas galėjo sukurti būtent tokį lūkestį, ypač jei komunikacijoje buvo akcentuojamas projekto vystymas, augimas ir būsima nauda.

    Pasak jo, svarbi ne vien formali žetono etikėtė, bet ir realus platinimo kontekstas: rinkodara, „whitepaper“ tipo dokumentai bei pažadai sukurti veikiančią sistemą. Teisininkas pabrėžia, kad reguliuotojai vertina, ar investuotojai pagrįstai gali tikėtis, kad žetono vertė kils dėl emitento ar artimos komandos veiksmų.

    Projektas startavo 2024 metų spalį, o WLFI buvo pristatytas kaip balsavimo priemonė planuojamam skolinimo protokolui. Viešai skelbta, kad WLFI neturėtų suteikti teisių į įmonės nuosavybę, dividendus ar pelno dalį, taip siekiant jį atitolinti nuo vertybinio popieriaus požymių.

    Vis dėlto, anot Reiners, reikšminga tai, kad priešpardavimų metu buvo parduota apie 25 mlrd. WLFI žetonų iš 100 mlrd. bendros pasiūlos, kai pati sistema dar buvo ankstyvoje stadijoje. Jo vertinimu, tokiose situacijose pirkėjų sprendimą gali lemti ne tik valdymo funkcija, bet ir tikėjimas būsima ekonomine grąža.

    Centralizacijos ir interesų konfliktų klausimai

    Reiners taip pat ginčija, ar projektas iš tiesų yra pakankamai decentralizuotas. Jo teigimu, jei kontrolė, sprendimų priėmimas ar esminiai svertai išlieka sutelkti siauroje grupėje, žetono „bendruomeninio valdymo“ idėja gali tapti labiau deklaracija nei praktika.

    Kaip vieną pavyzdžių jis mini sandorį su skolinimo protokolu „Dolomite“, kai, viešai skelbta, buvo siekta pasiskolinti apie 75 mln. JAV dolerių vertės stabiliosios vertės monetų, užstatui naudojant 5 mlrd. WLFI. Perskaičiavus apytiksliu kursu, tai sudaro apie 70 mln. eurų, nors galutinė suma eurais priklausytų nuo sandorio dienos kurso.

    Teisininkas atkreipia dėmesį, kad „Dolomite“ bendraįkūrėjas Corey Caplan yra „World Liberty Financial“ patarėjas, o dalis pasiskolintų aktyvų buvo USD1 stabilioji moneta, kurią taip pat sieja projektas. Tokios sąsajos, jo manymu, kelia klausimų dėl sandorių nepriklausomumo ir galimo savanaudiško interesų derinimo.

    Dar vienas akcentas yra verslininko Justino Suno pareikšti kaltinimai, esą projektas galėjo įšaldyti jo žetonus ir apriboti valdymo teises. Nors tai yra teisinio ginčo dalis ir kaltinimai dar turėtų būti vertinami teisme, Reiners teigia, kad tokios aplinkybės, jei pasitvirtintų, rodytų reikšmingą vienpusę projekto kontrolę.

    Reguliavimo fonas ir politinis jautrumas

    SEC šiuo metu vadovauja pirmininkas Paulas Atkinsas, kurį į pareigas paskyrė prezidentas Donaldas Trumpas. Reiners savo komentare kelia platesnį klausimą, ar reguliuotojas turės pakankamai nepriklausomumo, jei reikėtų tirti projektą, kuriame prezidentas ar jo aplinka galėtų turėti finansinį interesą.

    Pastaraisiais metais JAV Kongrese ne kartą buvo keliamos etikos rizikos dėl politikų ir aukšto profilio asmenų ryšių su kriptoturto iniciatyvomis. „World Liberty Financial“ atvejis, anot stebėtojų, gali tapti testu, kiek nuosekliai JAV institucijos taikys taisykles, kai kriptoturto rinka persipina su politika.

    Pats projektas anksčiau yra atmetęs dalį kritikos, pabrėždamas WLFI valdymo paskirtį ir teigdamas, kad žetonas nesuteikia finansinių teisių į pelną. Tačiau teisiniai vertinimai dažnai priklauso nuo faktinių aplinkybių, o ne vien deklaracijų, todėl ginčas dėl WLFI statuso gali persikelti į reguliuotojų ir teismų lygmenį.

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    JAV žiniasklaida praneša, kad pastaraisiais mėnesiais JAV Maisto ir vaistų administracijoje (FDA) buvo sustabdytas kelių mokslinių tyrimų, vertinusių vakcinų saugumą, publikavimas. Šie sprendimai sukėlė naują diskusijų bangą dėl politinės įtakos visuomenės sveikatos politikai.

    Skelbiama, kad tarp pristabdytų darbų buvo du didelės apimties, mokesčių mokėtojų lėšomis finansuoti tyrimai, paremti milijonų pacientų medicininių įrašų analize. Tyrėjų išvados rodė, jog rimti nepageidaujami reiškiniai po COVID-19 vakcinų yra itin reti.

    Kas aiškinama oficialiai?

    JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento atstovas spaudai Andrew Nixonas teigė, kad tyrimų publikavimas buvo sustabdytas dėl esą pernelyg apibendrintų išvadų, kurių nepagrindžia pirminiai duomenys. Pasak jo, taip siekta apsaugoti mokslinio proceso vientisumą ir užtikrinti, kad darbai atitiktų aukštus FDA standartus.

    Tuo pačiu mokslo bendruomenėje keliama daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų, nes, kaip pranešama, dalis žurnalų jau buvo sutikę publikuoti šiuos tyrimus. Kritikai pabrėžia, kad publikacijų stabdymas be aiškaus, viešai patikrinamo pagrindimo gali mažinti pasitikėjimą institucijomis.

    Antivakserių įtaka ir politinis fonas

    Ši istorija vystosi platesniame kontekste: po COVID-19 pandemijos JAV sustiprėjo antivakserių judėjimai, o socialiniuose tinkluose išaugo klaidinančios informacijos apie skiepus sklaida. Visuomenės sveikatos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios nuotaikos gali turėti tiesioginių pasekmių skiepijimo apimtims ir užkrečiamųjų ligų protrūkiams.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas per 2024 metų rinkimų kampaniją žadėjo suteikti ryškų vaidmenį vakcinų skeptikams, o vėliau į Sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį. Jo kandidatūra sulaukė plataus atmetimo iš dalies medicinos bendruomenės, tačiau Senatas paskyrimą patvirtino.

    Pokyčiai JAV vakcinų politikoje

    Pranešama, kad naujoji sveikatos politikos kryptis apėmė sprendimus, kurie sulaukė aštrios kritikos, įskaitant viešos komunikacijos apie sezoninius skiepus ribojimą ir rekomendacijų peržiūras. Dalis ekspertų įspėja, kad staigūs pokyčiai, ypač kai jie suvokiami kaip politizuoti, didina riziką, jog visuomenė dar labiau abejos oficialiomis sveikatos rekomendacijomis.

    Viešosios sveikatos organizacijų atstovai JAV atkreipia dėmesį, kad vakcinų politika remiasi ilgalaikiu duomenų rinkimu, nepriklausoma ekspertize ir aiškiu rizikos bei naudos vertinimu. Todėl, jų teigimu, bet kokie sprendimai, galintys riboti mokslinių išvadų sklaidą, turėtų būti maksimaliai skaidrūs, kad nekiltų įtarimų dėl politinio kišimosi.

    Nors oficialūs pareiškimai tikina, jog sprendimai susiję su metodologiniais nesutarimais, pati publikacijų stabdymo praktika jau tapo politinės kovos objektu. Artimiausiu metu tikėtina, kad Kongrese ir akademinėje bendruomenėje bus reikalaujama daugiau paaiškinimų, o ginčas dėl vakcinų politikos JAV dar labiau aštrės.