Jungtinės Valstijos atnaujino oro smūgius Iranui ir šį kartą juos vykdė dienos metu, teigdamos, kad taip siekia susilpninti Teherano galimybes grasinti komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į pakrantės gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų sandėliavimo bei paleidimo infrastruktūrą.
Pasak CENTCOM, atakos buvo dalis platesnės kampanijos, kuri turi sumažinti riziką tanklaiviams ir krovininiams laivams viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių. JAV pareigūnai taip pat tvirtino, kad per pastarąją savaitę Iranas atakavo mažiausiai septynis komercinius laivus, todėl Vašingtonas didina spaudimą.
Kas pasikeitė JAV taktikoje?
Smūgių tęsimas dieną rodo, kad JAV gali siekti nuolatinio tempo, kuris ribotų Irano galimybes persigrupuoti, atstatyti pažeistą infrastruktūrą ir atsakyti. Tokia taktika dažnai pasirenkama siekiant greičiau išsekinti priešą, tačiau ji didina ir eskalacijos riziką, ypač regione, kur veikia keli tarpusavyje susiję konfliktų židiniai.
Iranas pranešė apie aukas ir sužeistuosius. Irano kariuomenė teigė, kad per raketos smūgį į kareivines netoli Iranshahro žuvo septyni kariai, o sveikatos apsaugos pareigūnai skelbė apie daugiau nei 260 sužeistųjų per naktines atakas, tarp jų esą buvo ir nepilnamečių.
Teherane griežtėja retorika
Irano vidaus politikoje daugėja raginimų atsakyti griežčiau. Televizijos laidoje buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Manouchehras Mottaki svarstė, kad Iranas turėtų galvoti ne tik apie raketinius smūgius, bet ir apie JAV bazių regione užėmimą bei karių paėmimą į nelaisvę.
Viešojoje erdvėje Teherane taip pat daugėja simbolinių keršto žinučių. Valstybei artima žiniasklaida ir institucijos tokius vaizdinius pateikia kaip atsaką į besitęsiantį karinį konfliktą, o tai didina įtampą ir apsunkina diplomatinio deeskalavimo galimybes.
Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas
Konfrontacijos centre išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį, įvairiais tarptautiniais vertinimais, keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Būtent todėl bet kokie grasinimai riboti laivybą čia akimirksniu kelia įtampą energijos rinkose, didina draudimo ir logistikos kaštus, o tai vėliau atsispindi degalų ir prekių kainose.
Iranas tvirtina, kad sąsiauris lieka uždarytas, o Revoliucinė gvardija pareiškė, jog apribojimai tęsis, kol JAV nenutrauks, Teherano vertinimu, agresyvių veiksmų. Toje pačioje žinutėje buvo perspėta, kad taikiniais gali tapti ir kiti regiono naftos eksporto maršrutai.
Irano valstybinėje televizijoje kalbėjęs buvęs diplomatas ir ekonomistas Hosseinas Adeli pabrėžė, kad atgrasymas esą nėra vien laivų judėjimas, o priklauso nuo karinių pajėgumų, politinės valios ir jūrinio eismo valdymo. Jo teigimu, jei Iranas mato grėsmę savo esminiams interesams, sąsiaurio uždarymo galimybė turi likti ant stalo.
Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar JAV ir Iranas pasirinks tolesnę eskalaciją, ar bandys grįžti prie riboto konflikto rėmų. Rinkos ir regiono partneriai stebi ne tik karinius pranešimus, bet ir laivybos srautus, draudimo įkainius bei tanklaivių maršrutų pokyčius, nes tai greičiausiai parodys realų krizės mastą.
Leave a Reply