Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpo administracija artėja prie sprendimo leisti kriptovaliutas įtraukti į 401(k) pensijų planus

    Trumpo administracija artėja prie sprendimo leisti kriptovaliutas įtraukti į 401(k) pensijų planus

    JAV artėja prie sprendimo, kuris galėtų atverti kelią kriptovaliutoms atsirasti dalies amerikiečių pensijų kaupimo planuose. Baltuosius rūmus pasiekė siūloma taisyklė, galinti leisti į 401(k) pensijų planus įtraukti alternatyvų turtą, įskaitant skaitmeninį.

    Kaip rašo „The Block“, ketvirtadienį JAV Darbo departamentas pateikė pasiūlymą Baltųjų rūmų Informacijos ir reguliavimo reikalų biurui (OIRA) – institucijai, kuri peržiūri federalinius reglamentus prieš jų paskelbimą. Šis žingsnis siejamas su prezidento Donaldo Trumpo vykdomuoju įsakymu, kuriuo departamentui nurodyta sudaryti prielaidas alternatyvių aktyvų įtraukimui į 401(k) planus.

    Departamentas savo pateikime pabrėžė, kad aiškinant taisykles reikėtų įvardyti kriterijus, kuriais planų patikėtiniai galėtų „apdairiai“ vertinti kompromisą tarp galimai didesnių išlaidų ir siekio uždirbti didesnę ilgalaikę grynąją grąžą bei platesnės investicijų diversifikacijos.

    Siūlomas reguliavimo pokytis pasirodė praėjus keliems mėnesiams po to, kai Darbo departamentas pristatė pradinę taisyklę su žingsniais, kuriuos 401(k) planų valdytojai turėtų apsvarstyti, svarstydami alternatyvaus turto – tokio kaip skaitmeninis turtas ar privatus kapitalas – įtraukimą į investicijų profilį.

    Pasikeitusi Darbo departamento pozicija

    Tekste pažymima, kad Darbo departamentas anksčiau taip pat pakeitė ankstesnes gaires, kurios buvo atgrasiusios pensijų planų valdytojus nuo kriptovaliutų svarstymo kaip investavimo pasirinkimo. Prieš tai, valdant Joe Bideno administracijai, departamentas buvo išsakęs susirūpinimą dėl kriptovaliutų naudojimo pensijų planuose.

    Šis posūkis rodo, kad administracija siekia mažiau ribojančio požiūrio į alternatyvias investicijas, tačiau tuo pačiu bando apibrėžti, kaip planų valdytojai turėtų vertinti rizikas ir kaštus.

    Kongrese – kritika dėl nepastovumo

    Siūlymas sulaukė dėmesio ir Kapitolijuje. Straipsnyje nurodoma, kad senatoriai Bernie Sandersas ir Elizabeth Warren anksčiau ragino Darbo departamentą atsisakyti šios iniciatyvos, argumentuodami, kad ji gali atverti kelią investuotojų lėšoms patekti į nepastovius aktyvus, įskaitant kriptovaliutas.

    Tuo metu pats Darbo departamentas pateikime pripažino, kad, aprašydamas galimas išlaidas ir naudą, dar tik svarsto kaštus. Tai reiškia, kad galutinės taisyklės detalės ir jų poveikis 401(k) planams dar nėra aiškūs.

  • JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    Jungtinės Valstijos paskelbė siūlančios iki 20 mln. JAV dolerių atlygį ir „galimą perkėlimą“ už informaciją apie Irano branduolinę programą.

    Kaip praneša „Euronews“, iniciatyva siejama su JAV Valstybės departamento programa „Rewards for Justice“, o apie ją taip pat informavo JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

    Skelbiama, kad atlygį būtų galima gauti už žinias apie programos infrastruktūrą: objektus, įrangą ir su ja susijusius asmenis, įskaitant mokslo bendruomenės atstovus, taip pat už informaciją apie šių dalykų judėjimą.

    Ši programa įkurta 1984 metais ir numato finansinius atlygius už informaciją, kuri, JAV vertinimu, gali padėti apsaugoti nacionalinį saugumą.

    IAEA minima „žinių tęstinumo“ problema

    JAV Valstybės departamentas, pristatydamas atlygį, akcentavo Irano bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (IAEA) klausimą.

    Pasak pranešimo, režimo nepakankamas įsipareigojimų laikymasis dėl apsaugos priemonių esą prisidėjo prie to, kad agentūra prarado „žinių tęstinumą“ apie Irano gamybą ir atsargas svarbių komponentų, pavyzdžiui, centrifugų.

    Trumpo pareiškimai ir derybų fonas

    Tekste primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra teigęs, jog JAV pajėgos esą „sunaikino“ Irano branduolinius objektus.

    Penktadienį sakydamas kalbą Kenedžio kosminiame centre Floridoje jis kartojo, kad JAV užtikrina, jog Iranas neturėtų branduolinio ginklo.

    Teherano branduolinės ambicijos, kaip nurodoma publikacijoje, yra vienas pagrindinių klausimų derybose dėl Irano karo užbaigimo – konfliktas prasidėjo vasario pabaigoje po JAV ir Izraelio smūgių šaliai.

    Tuo pat metu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas patvirtino, kad jo vyriausybė tęsia pastangas konfliktą spręsti dialogu.

  • JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV kariuomenė penktadienio naktį surengė naujus, jos teigimu, ribotus smūgius pietų Irane – taikiniais įvardijamos Irano oro gynybos sistemos. Tai dar labiau pakurstė nerimą regione, ypač Persijos įlankos valstybėse, kur baiminamasi plataus karo atsinaujinimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai aiškino, kad tai buvęs „nedidelis“ karinis veiksmas, nukreiptas į oro gynybos įrangą Kešmo (Qeshm) saloje. Pasak jo, objektas esą buvo neutralizuotas per keliolika minučių.

    D. Trumpas kartu tvirtino, kad JAV „nekariauja“ ir jog lygiagrečiai su šiuo smūgiu esą daroma pažanga derybose su Teheranu. Tarpininko vaidmuo šiame procese priskiriamas Katarui.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Suzos (Suza) rajone Kešmo saloje smogė dvi raketos, tačiau neįvardijo nei tikslių taikinių, nei padarytos žalos. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė girdėję sprogimus.

    Smūgiai ir prieštaringi pranešimai dėl derybų

    Tą pačią dieną Irano Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė numušusi JAV karinį droną pietų Irane, tačiau Vašingtonas šio teiginio nepatvirtino.

    Naujas smūgis įvardijamas kaip pirmasis nuo to laiko, kai Demokratų partija pasiekė reikšmingą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose. Tekste cituojami pareigūnai ir analitikai siejo rinkimų rezultatą su rinkėjų nepritarimu D. Trumpo sprendimui įsitraukti į karą su Iranu.

    Šie veiksmai seka po ankstesnės serijos smūgių, kuriuos JAV kariškiai vadino gynybiniais. Tuomet sprogimai buvo girdimi Kešmo ir Hengamo (Hengam) salose Hormūzo sąsiauryje bei netoli esančioje žemyninėje Bandar Abaso (Bandar Abbas) teritorijoje.

    Anksčiau penktadienį Floridoje pasakydamas kalbą D. Trumpas mėgino pagrįsti savo sprendimą dėl karo su Iranu, teigdamas, kad jei Teheranui būtų leista turėti branduolinį ginklą, šiandien esą nebūtų Izraelio.

    Kataras: tarpininkavimas tęsiasi

    Kataras skubiai neigė penktadienio vakarą pasirodžiusius prieštaringus pranešimus apie neva žlugusias derybas. Oficialioje pozicijoje pabrėžta, kad Kataro tarpininkai toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su JAV ir Iranu, siekdami palaikyti derybų procesą.

    Du Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad Iranas peržiūri Kataro pateiktus pasiūlymus, skirtus sumažinti nesutarimus su JAV dėl Teherano branduolinės programos.

    Vis dėlto vienas šaltinis teigė, kad Iranas kol kas nenori derėtis su D. Trumpo administracija dėl branduolinių veiklų, kol JAV nesutiks su keliais pagrindiniais reikalavimais, kuriuos Teheranas sieja su bet kokiu paliaubų susitarimu.

    Tarp Irano reikalavimų minimi JAV karinės blokados Irano uostams nutraukimas, sankcijų panaikinimas, įšaldyto turto atlaisvinimas, kompensacijos už karo žalą ir priešiškų veiksmų regione pabaiga, įskaitant Izraelio operacijas Libane.

    Telefoniniai skambučiai ir karo eskalacijos rizika

    Diplomatinis aktyvumas regione rodo pastangas užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui, kuris turėtų skaudžių pasekmių Artimiesiems Rytams ir energetikos tiekimo saugumui.

    Pranešta, kad D. Trumpas penktadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thani. Kataro nacionalinė naujienų agentūra citavo pokalbį, kuriame aptartos diplomatinės pastangos mažinti įtampą, taip pat laivybos laisvės ir energijos tiekimo saugumo svarba.

    Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas bendravo su Kataro kolega šeichu Saudu bin Abdulrahmanu Al Thani, nurodė Kataro valdžia.

    Kataro ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al Thani Oksfordo universiteto renginyje teigė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV administracija dirbama siekiant „sulaikyti situaciją“ ir ją deeskaluoti, nes krizės neįmanoma palikti neišspręstos.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo ruožtu sakė per dvi dienas telefonu kalbėjęsis su mažiausiai 12 užsienio reikalų ministrų ir aiškinęs Irano „pamatines pozicijas“. Jis taip pat ragino kurti regioninius saugumo susitarimus be „viršregioninių“ galių įsikišimo.

    Tuo metu Irano kariuomenės atstovas brigados generolas Mohammadas Akraminia, pasak naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad Iranas „niekada neleis“ regione atkurti priešo bazių.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas ir Irano specialistas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle X rašė, kad Teheranas nėra įbaugintas naujos konfrontacijos su JAV ir Izraeliu perspektyvos, o atakos atveju galėtų mėginti išplėsti karą, taikydamasis į Persijos įlankos valstybes.

  • JAV ir Kinija ruošia Xi ir Trumpo susitikimą Šendžene: įtampa dėl prekybos ribojimų

    JAV ir Kinija pradėjo intensyvesnes konsultacijas prieš numatytą prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą, kuris planuojamas lapkričio 18–19 dienomis Šendžene, APEC viršūnių susitikimo metu.

    Kinijos vicepremjeras He Lifeng per vaizdo pokalbį pareiškė „rimtą susirūpinimą“ JAV taikomais prekybos ribojimais. Tuo pat metu Vašingtonas ragina Pekiną įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, rašo Kinijos agentūra „Xinhua“.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pabrėžė, kad tolesnė pažanga priklausys nuo „konkrečių rezultatų“ ir kad Jungtinės Valstijos stebės, kaip Kinija laikosi susitarimų.

    Šios žinutės siunčiamos itin jautriu metu: abi pusės derasi dėl tarpusavio prekybos sąlygų, o bet koks susitarimų neįgyvendinimas gali reikšti užsitęsusį neapibrėžtumą globaliose tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkose.

    Vašingtonas spaudžia dėl ankstesnių įsipareigojimų

    JAV pusė akcentuoja, kad Kinija turėtų nedelsdama ir pilnai įgyvendinti įsipareigojimus, sutartus Pusane. Anot JAV pranešimo, būtent praktinis susitarimų vykdymas bus pagrindinis kriterijus vertinant tolesnį dvišalių derybų progresą.

    Jamiesonas Greeris taip pat išskyrė sritis, kuriose Vašingtonas tikisi konkrečių veiksmų: tai žemės ūkio produkcijos pirkimai, retųjų žemių metalai ir kiti svarbūs mineralai.

    Pekinas sieja importą su muitų mažinimu

    Kinija savo ruožtu signalizuoja esanti pasirengusi didinti importą iš JAV, tačiau tai sieja su tarpusavio muitų mažinimo susitarimu. Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling nurodė, kad kalbama apie abipusę muitų redukciją, kurios vertė būtų 30 mlrd. JAV dolerių kiekvienai pusei.

    Vis dėlto šis planas dar nėra galutinai užbaigtas. JAV teigia, kad tam reikalingos teisinės procedūros, todėl artimiausiomis savaitėmis pagrindiniu klausimu išlieka ne pažadai, o realus sprendimų įtvirtinimas.

    APEC susitikimas Šendžene – svarbus derybų taškas

    Numatomas Xi ir Trumpo susitikimas APEC viršūnių susitikime laikomas proga patikrinti, ar šalys pajėgios suvaldyti prekybinius nesutarimus. Dabartinės konsultacijos vertinamos kaip pasirengimas deryboms aukščiausiu lygiu.

    Tekste taip pat primenamas 2025 metų spalį Pietų Korėjos Pusane sudarytas prekybos susitarimas, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2027 metų sausio 10 dienos. Juo numatyta švelninti JAV muitus mainais į Kinijos nuolaidas dėl kritinių žaliavų eksporto ir, be kita ko, amerikietiškos sojos pirkimų.

  • Trumpas žada remti DI, bet po Kongreso rinkimų „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o gigantai prarado apie 1 trln. dolerių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remsiantis dirbtinį intelektą, tačiau rinkos į šią žinutę reagavo itin nervingai: po JAV Kongreso rinkimų technologijų sektorius patyrė staigų išpardavimą.

    Per vieną prekybos sesiją technologijų indeksas „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o didžiausių bendrovių rinkos vertė, įskaitant „Tesla“ ir „Nvidia“, susitraukė maždaug 1 trilijonu JAV dolerių.

    Kaip skelbia BBC, tokia rinkos reakcija siejama su politiniu neapibrėžtumu po rinkimų rezultatų ir baime, kad DI sektorių gali paliesti griežtesnis reguliavimas.

    Ši situacija rodo, kaip stipriai investuotojų nuotaikas veikia ne tik įmonių rezultatai, bet ir Vašingtono sprendimai: užtenka kelių signalų dėl būsimų taisyklių, kad akcijos pradėtų smarkiai svyruoti.

    Ką Trumpas pasakė apie dirbtinį intelektą?

    Penktadienį D. Trumpas viešai pabrėžė, kad dirbtinis intelektas, jo vertinimu, yra ateitis, į kurią Amerika turi investuoti. Jis taip pat teigė ketinantis aktyviai bendradarbiauti su tomis valstijomis, kurios rinksis vystyti DI.

    BBC atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas DI kontekste pavartojo terminą „superintelektas“ – tai jo paties sugalvotas žodis, kuriuo jis apibūdina šią technologijų kryptį.

    Kaip rinkos sureagavo po rinkimų į Kongresą?

    Investuotojų nuotaikos prastėti ėmė dar prieš D. Trumpo pareiškimą, o po rinkimų rezultatų nerimas išaugo: prasidėjo masinis technologijų bendrovių akcijų pardavimas.

    Didžiausias smūgis teko su DI susijusioms įmonėms. BBC nurodo, kad „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 9 proc., o „Tesla“ – beveik 11 proc.

    Neigiamos nuotaikos persimetė ir už JAV ribų: penktadienį kritimai tęsėsi, o „raudona banga“ pasiekė ir Azijos biržas, sustiprindama pasaulinį investuotojų nerimą.

    Kodėl kalbama apie DI reguliavimą?

    Vienas esminių rinkų nerimo šaltinių – politinė įtampa dėl galimų pokyčių įstatymų leidyboje. Pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, demokratai po rinkimų įgijo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose ir tarp prioritetų įvardija DI sektoriaus reguliavimą.

    Rinkoms tai reiškia riziką, kad naujos taisyklės gali didinti įmonių kaštus, riboti kai kurias praktikas ar mažinti pelningumo lūkesčius, todėl investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimus teisės aktus.

    Tokiame fone D. Trumpo deklaracija dėl paramos DI tampa politiniu signalu technologijų sektoriui, tačiau kartu išryškina galimą konfliktą tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso daugumos – o būtent neapibrėžtumas finansų rinkoms paprastai yra blogiausias scenarijus.

  • D. Trumpas prarado Kongreso kontrolę, bet muitų politika Europai ir Lenkijai gali smogti iš naujo

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po 2026 metų lapkričio 3 dieną vykusių vidurio kadencijos rinkimų prarado kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose – demokratams perėmus Atstovų Rūmus ir Senatą.

    Tai smūgis Baltiesiems rūmams, tačiau Europai tai nebūtinai reiškia greitą prekybos įtampos pabaigą. Kaip rašo portalas WNP.pl, Vašingtone pasikeitusi politinė pusiausvyra gali atnešti ne „atšilimą“, o naują prekybos karo etapą.

    Respublikonų pralaimėjimą, pasak viceprezidento J. D. Vance’o, lėmė karas su Iranu ir jo kaina rinkėjams – brangstanti energija bei augančios pragyvenimo išlaidos. Pats Trumpas pripažino, kad naftos kainų šuolis galėjo prisidėti prie rinkimų rezultato, bet teigė, jog sprendimą dėl karinių veiksmų priimtų ir vėl.

    Europos pramonei, įskaitant Lenkijos gamintojus ir tiekėjus, svarbiausia žinia ta, kad prezidentas vis dar turi instrumentų spaudimui per muitus, o netiesioginis poveikis gali paliesti ir į JAV tiesiogiai neeksportuojančias įmones.

    Trumpas prarado Kongresą, bet ne muitų svertus

    Iš karto po rinkimų rinkos sureagavo optimistiškai: kitą dieną „Dow Jones“ ūgtelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai ėmė tikėtis didesnio spaudimo mažinti įtampą su Iranu ir normalizuoti laivybą per Ormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto pasikeitusi dauguma Kongrese automatiškai nereiškia protekcionizmo pabaigos. Prezidentas, remdamasis JAV prekybos teisės nuostatomis, gali įvesti ar plėsti muitus ir be kiekvieno atskiro Kongreso balsavimo.

    Tekste cituojami ekspertai pabrėžia, kad demokratų dauguma gali sustiprinti administracijos kontrolę, inicijuoti tyrimus ir riboti veiksmus per biudžetą, tačiau jai gali neužtekti balsų, kad būtų lengvai panaikintos jau galiojančios tarifų schemos ar įveiktas prezidento veto.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines, o ne per tiesioginį eksportą

    Lenkijos atveju tiesioginis eksportas į JAV sudaro palyginti nedidelę dalį – 2024 metais į Ameriką iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių, tai buvo 3,3 proc. viso eksporto.

    Tačiau tiesioginės statistikos neparodo, kiek Lenkijos verslas priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Gamintojas Lenkijoje gali neparduoti nė vieno produkto JAV, bet tiekti komponentus Vokietijos gamyklai, kuri galutinę produkciją eksportuoja už Atlanto – ir tuomet muitai atsisuka prieš visą grandinę.

    Tarp jautriausių sektorių minimos automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio produktų atveju tarifas gali būti skaičiuojamas nuo visos gaminio vertės, o ne tik nuo metalo dalies – tai gali reikšti esminį kainos skirtumą.

    Kinijos prekės gali dar agresyviau plūsti į Europą

    Kita JAV muitų pusė – produkcija, kuriai užsidaro JAV rinka, ieško alternatyvų kitur. Vienas pagrindinių taikinių tokiu atveju yra Europa, todėl konkurencinis spaudimas gali augti ir Lenkijos, ir kitų ES šalių gamintojams.

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į ES išaugo 19 proc. Pokyčiai jau juntami buitinės technikos rinkoje: 2026 metų sausį–liepą Kinijos AGD tiekimas į ES paaugo 12,1 proc., o tiekimas iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių – pavyzdžiui, plieno importui pradėti taikyti papildomi kontingentai, o viršijus limitą numatytas 50 proc. muitas. Tai reiškia, kad daug kas spręsis ne tik Vašingtone, bet ir Briuselyje – per apsaugos bei antidempingo procedūras.

    Didžiausia rizika – strateginiai metalai ir energijos kainos

    Prekybos konfliktas veikia ne tik galutinių prekių konkurenciją: jis gali perbraižyti ir žaliavų srautus. Jei metalai, tokie kaip plienas, aliuminis ar varis, nepatenka į JAV, jų perteklius gali būti nukreiptas į Europą, o tai spaustų kainas ir didintų įtampą vietos gamintojams.

    Dar rimtesnė rizika siejama su žaliavomis, kurias sunku pakeisti – metalais, reikalingais elektronikai, energetikos įrangai, baterijoms ir gynybos pramonei. Čia itin svarbus Kinijos vaidmuo, nes Pekinas kontroliuoja kai kurių strategiškai svarbių medžiagų eksporto ribojimus.

    Kartu energetikos rinką stipriai veikia karas su Iranu: sutrikimai Ormūzo sąsiauryje riboja Kataro SGD srautus, todėl Europa ir Azija konkuruoja dėl JAV krovinių. Tekste nurodoma, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD, tačiau kainų stabilumą lemia ne tik kontraktai, bet ir konkurencija bei geopolitika.

    Europa „nuolaidų tarifo“ gali ir nesulaukti

    Nors Trumpas susilpnėjo vidaus politikoje, tai nereiškia, kad jis švelnins kursą tarptautinėje arenoje. JAV prezidentas išlaiko svarbias užsienio politikos prerogatyvas, o Kongreso svertai labiau susiję su biudžetu, paskyrimais ir tarptautinių susitarimų ratifikavimu.

    Tekste pabrėžiama, kad spaudimas Europai dėl prekybos, saugumo ar gynybos išlaidų gali išlikti, o kai kuriais atvejais net didėti. Lenkijai tai svarbu ne tik ekonominiu, bet ir saugumo požiūriu – ypač stebint JAV poziciją Ukrainos atžvilgiu ir platesnę regiono geopolitiką.

    Bendra išvada Lenkijos pramonei – net jei tiesioginis eksportas į JAV nėra didelis, pasekmės gali ateiti per Vokietijos tiekimo grandines, kinų prekių antplūdį į ES ir energijos bei strateginių žaliavų rinkų sukrėtimus. Tai spaudimas, kurį verslas gali pajusti greičiau nei politiniai sprendimai duos ilgalaikių teigiamų efektų.

  • Naftos kainos krenta iki žemiausio lygio per 2 mėn.: rinkos tikisi karo su Iranu pabaigos

    Po JAV Kongreso rinkimų naftos kainos smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du mėnesius, o rinkose sustiprėjo lūkesčiai, kad karas su Iranu gali artėti prie pabaigos.

    „Brent“ trečiadienį atpigo 8,7 proc. iki 94,62 JAV dolerio už barelį, o JAV WTI – 8,3 proc. iki 88,12 JAV dolerio. Tai buvo žemiausios kainos nuo rugpjūčio 31 dienos.

    Kritimas prasidėjo po rinkimų į JAV Kongresą, kuriuose demokratai atėmė iš respublikonų daugumą abiejuose rūmuose. Investuotojai tai interpretuoja kaip signalą, kad politiškai susilpnėjęs Donaldas Trumpas gali būti labiau linkęs tartis su Teheranu, o ne eskaluoti konfliktą.

    Vis dėlto įtampa regione nemažėja: ketvirtadienio rytą kotiruotės dar krito, bet dalį nuostolių atsiėmė pasirodžius pranešimams apie gaisrus dviejuose tanklaiviuose ir vilkike Ormūzo sąsiauryje.

    Trintis tarp Vašingtono ir Izraelio

    Pats D. Trumpas pripažino, kad naftos kainos reikšmingai prisidėjo prie jo partijos pralaimėjimo rinkimuose. Dar griežčiau pasisakė viceprezidentas JD Vance’as, teigęs, kad pagrindinė pralaimėjimo priežastis – konfliktas su Iranu.

    Anot jo, rinkėjai tikėjosi karo pabaigos, didesnio dėmesio pragyvenimo kainoms ir pokyčių JAV santykiuose su Izraeliu.

    Į tokius pareiškimus sureagavo Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas. Interviu Izraelio televizijai i24NEWS jis atmetė užuominas, esą Izraelis yra atsakingas už JAV sprendimą smogti Iranui ir dėl karo šoktelėjusias energijos kainas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelis veiksmus, kurių prireiks jo saugumui užtikrinti, priims savarankiškai net ir tuo atveju, jei Vašingtonas su Teheranu pasiektų Izraelio lūkesčių neatitinkantį susitarimą.

    Kas lemia naftos kainų kryptį?

    Rinkoms pagrindinis veiksnys išlieka Ormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių naftos ir gamtinių dujų transportavimo kelių iš Persijos įlankos. Dėl Irano įvestų laivybos ribojimų tiekimas sutriko, o kainos buvo šovusios aukštyn.

    „Reuters“ cituojami duomenys rodo, kad Persijos įlankos valstybių naftos eksportas spalį išaugo iki 17,1 mln. barelių per dieną – maždaug iki trijų ketvirtadalių ikikarinio lygio.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į didėjančią pasiūlos perteklių: „JPMorgan“ skaičiavimais, rugsėjį pasaulinė pasiūla viršijo paklausą 1,1 mln. barelių per dieną, o spalį perteklius padidėjo iki 1,4 mln.

    Ar kritimas tęsis, dar neaišku

    Tekste pabrėžiama, kad naujas Kongresas realiai darbą pradės tik sausį, o D. Trumpas užsienio politikoje ir toliau turi plačius įgaliojimus. Jei derybos žlugtų arba JAV atnaujintų smūgius, kainos vėl galėtų šoktelėti.

    „Citi“ ir „Eurasia Group“ analitikai svarsto, kad konflikto eskalacija „Brent“ kainą galėtų kilstelėti iki 110–125 JAV dolerių už barelį. Priešingu atveju – pasiekus tvarų susitarimą ir atkūrus saugią laivybą per Ormūzą – nafta galėtų pigti toliau.

    Tekste akcentuojama ir vartotojams praktiškai svarbi detalė: net ir krentant naftos kainai, degalai degalinėse dažniausiai nepinga iš karto. Galutinę kainą lemia ir JAV dolerio kursas, perdirbimo kaštai, maržos bei mokesčiai.

    Vis dėlto, jei nafta ilgesnį laiką išsilaikytų žemesniame lygyje, tai turėtų mažinti didmenines degalų kainas, o vėliau – ir mažmeninę kainą vairuotojams.

  • 39-erių senatorius Jonas Ossoffas po pergalės Džordžijoje minimas tarp demokratų favoritų 2028-iesiems

    Zdecydowane zwycięstwo Jona Ossoffa w wyborach połówkowych w Georgii wywołało polityczne trzęsienie ziemi w Waszyngtonie. Skuteczna kampania i ostra retoryka wobec administracji sprawiły, że 39-letni senator z dnia na dzień stał się jednym z głównych faworytów Demokratów do wyścigu o Biały Dom w 2028 roku.

    Zdecydowana obrona mandatu w Georgii

    Jon Ossoff odniósł gładkie zwycięstwo nad republikańskim kontrkandydatem, Mikiem Collinsem, w jednym z kluczowych dla Partii Demokratycznej starć wyborczych. Urzędujący senator zgromadził ponad 2,4 miliona głosów, co przełożyło się na imponujące poparcie na poziomie 58,9 procent. To wynik, który znacząco umacnia jego pozycję, biorąc pod uwagę specyfikę tego regionu.

    Georgia była jednym z głównych celów strategicznych Partii Republikańskiej w tych wyborach połówkowych. Fotel Ossoffa znajdował się na celowniku konserwatystów przede wszystkim dlatego, że zaledwie dwa lata wcześniej, w 2024 roku, stan ten poparł Donalda Trumpa w wyborach prezydenckich. Mimo tego politycznego wiatru w oczy, kampania Demokraty zdołała zneutralizować zagrożenie ze strony Collinsa, którego Ossoff w trakcie debaty wielokrotnie punktował za kontrowersyjne wpisy w mediach społecznościowych.

    Sukces ten nie jest jednak wyłącznie zasługą udanego marketingu politycznego. W czasie swojej pierwszej kadencji Ossoff dał się poznać jako twardy, pragmatyczny śledczy. Jako przewodniczący jednej z podkomisji senackich prowadził głośne, dwupartyjne dochodzenia m.in. w sprawie korupcji i przemocy w więzieniach federalnych oraz fatalnych warunków bytowych rodzin wojskowych. Ponadto stał się twarzą popularnej, ponadpodziałowej ustawy mającej na celu całkowity zakaz handlowania akcjami giełdowymi przez członków Kongresu, co pozwoliło mu zyskać uznanie u wyborców niezależnych i umiarkowanych.

    Ostra krytyka urzędującej administracji

    Podczas wieczoru wyborczego Jon Ossoff wygłosił porywające przemówienie, w którym nie szczędził ostrych słów pod adresem obecnego lokatora Białego Domu. Senator bezkompromisowo zaatakował Donalda Trumpa, określając go mianem „odchodzącego prezydenta” (ang. lame duck) i oskarżając o wykorzystywanie stanowiska do osobistych korzyści finansowych oraz podważanie gospodarczych fundamentów kraju.

    „Wspólnie potwierdziliśmy, że naszym zadaniem jest nie tylko powstrzymanie niegodziwości jednego prezydenta, ale także uleczenie pęknięć, które kryją się pod spodem” – mówił Ossoff do zgromadzonego tłumu wyborców. Demokrata podkreślił również, że naród amerykański jednoznacznie odrzucił „deprawację, korupcję i niekompetencję”, czyniąc ze swojego wystąpienia nie tylko mowę triumfalną, ale i swoisty manifest polityczny na nadchodzące lata.

    Wiarygodność Ossoffa w walce z korupcją ma silne fundamenty w jego przeszłości zawodowej. Zanim w 2021 roku wszedł do wielkiej polityki, przez blisko dekadę kierował Insight TWI – renomowaną, londyńską firmą producencką specjalizującą się w dziennikarstwie śledczym. Jego produkcje dokumentalne obnażały przestępczość zorganizowaną, korupcję urzędników państwowych oraz zbrodnie wojenne m.in. w Afryce i na Bliskim Wschodzie. Ten nietypowy dla polityka życiorys sprawia, że jego oskarżenia o nadużycia władzy brzmią dla Amerykanów niezwykle autentycznie.

    Wyścig o Biały Dom. Ossoff na czele stawki

    Sukces w Georgii i zebranie ponad 100 milionów dolarów na kampanię błyskawicznie przełożyły się na polityczne notowania 39-latka w kontekście wyborów prezydenckich w 2028 roku. Z danych rynków prognostycznych, takich jak Polymarket, wynika, że szanse Ossoffa na zdobycie nominacji Partii Demokratycznej wzrosły w ciągu zaledwie jednego dnia o 9 punktów procentowych, osiągając poziom 24 procent.

    Jego ogólne szanse na zwycięstwo w wyścigu prezydenckim szacowane są obecnie na 18 procent (wzrost z 10,5 proc.). Tym samym senator z Georgii wyprzedził dotychczasowych faworytów lewego skrzydła i partyjnego establishmentu. Wyprzedza o cztery punkty procentowe kongresmenkę z Nowego Jorku, Alexandrię Ocasio-Cortez, oraz znacząco dystansuje gubernatora Kalifornii Gavina Newsoma, którego notowania po słabszym okresie spadły z dawnych 40 do zaledwie 15 procent.

    Nowy Barack Obama? Siła młodego pokolenia

    Najmłodszy członek wyższej izby amerykańskiego Kongresu, po raz pierwszy wybrany w słynnej dogrywce wyborczej w 2021 roku (został wówczas najmłodszym senatorem Demokratów od czasów Joe Bidena w 1972 roku oraz pierwszym żydowskim senatorem w historii Georgii), coraz częściej przyciąga uwagę analityków ze względu na swój styl uprawiania polityki. Amerykańscy komentatorzy otwarcie porównują go do Baracka Obamy. Podobnie jak były prezydent, Ossoff jest niezwykle sprawnym mówcą, który potrafi łączyć progresywne postulaty z centrowym przekazem, co pozwala mu zjednywać sobie umiarkowany elektorat.

    Jego polityczne korzenie sięgają głęboko do tradycji walki o prawa obywatelskie. Jako nastolatek Ossoff odbył staż pod okiem legendarnego kongresmena Johna Lewisa, który stał się jego mentorem. Ta relacja dała mu potężną wiarygodność i poparcie wśród czarnoskórych społeczności Południa. Doskonałe wykształcenie zdobyte na prestiżowym Uniwersytecie Georgetown oraz London School of Economics dopełnia wizerunku nowoczesnego, świetnie przygotowanego lidera na trudne czasy.

    W erze, w której amerykańska scena polityczna zdominowana jest przez polityków w podeszłym wieku, 39-letni senator stanowi wyraźny kontrast i uosabia pokoleniową zmianę. Choć sam zainteresowany w przeszłości wielokrotnie ucinał spekulacje i zaprzeczał swoim ambicjom prezydenckim, jego bezpardonowe ataki na Donalda Trumpa i gigantyczne zaplecze finansowe sprawiają, że naturalnie wkracza na pierwszy plan amerykańskiej polityki krajowej.

  • „Chucky“ kūrėjas įtūžo ant Nicki Minaj: supykdė jos įrašas su DI sugeneruota lėle

    „Chucky“ kūrėjas įtūžo ant Nicki Minaj: supykdė jos įrašas su DI sugeneruota lėle

    Serialo ir filmų franšizės „Chucky“ kūrėjas Donas Mancini viešai supyko ant reperės Nicki Minaj po jos politinio įrašo, kuriame pasirodė, kaip teigiama, dirbtiniu intelektu sugeneruotas žudiko lėlės atvaizdas.

    Kaip rašo „Euronews“, Minaj JAV vidurio kadencijos rinkimų dieną socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdu, kuriame ikoniškas personažas pavaizduotas su rožiniu kostiumu ir ženkliuku „Vote red“.

    „Chucky“ personažas išgarsėjo 1988 metų kultiniame siaubo filme „Child’s Play“, o vėliau virto atskira franšize: sukurti aštuoni pilnametražiai filmai ir TV serialas.

    Mancini pasipiktinimą sukėlė tai, kad jo sukurtas personažas buvo panaudotas politinei žinutei, su kuria jis pats, panašu, nesitapatina.

    „Imposter“ ir „blue wave“ žinutės

    Į Minaj įrašą Mancini sureagavo keliais įrašais platformoje „X“. Viename jų jis pavadino reperę „apsimetėle“ ir teigė, kad „Chucky“ esą yra „blue wave“ – vadinamosios demokratų „mėlynosios bangos“ – pusėje.

    Kituose pasisakymuose kūrėjas aiškino, kuo, jo akimis, „Chucky“ vertybiškai skiriasi nuo Minaj perteiktos žinutės: jis paminėjo, kad personažas turi translyčio vaiko liniją, yra prieš ICE ir esą „saugo lėles“.

    Taip pat Mancini paviešino nuotrauką su „Chucky“ lėle mėlynais plaukais ir pridūrė, kad tai – ne DI kūrinys.

    Ką apie tai sako pati Nicki Minaj ir Donaldas Trumpas

    Nicki Minaj pastaruoju metu garsiai reiškė paramą Donaldui Trumpui ir MAGA judėjimui, o prieš rinkimus buvo pastebėta kartu su juo pasirodanti scenoje.

    Vis dėlto, kaip pažymima straipsnyje, šiuose vidurio kadencijos rinkimuose demokratams pavyko susigrąžinti tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą. Po Mancini įrašų Minaj viešai į šią kritiką neatsakė.

    Tuo metu D. Trumpas po pralaimėjimų bandė nuo jų atsiriboti ir teigė, kad jo partija būtų laimėjusi, jei jis pats būtų buvęs įrašytas balsalapyje.

  • „Mėlynoji banga“ ir memai: kaip internetas sureagavo į JAV vidurio kadencijos rinkimus

    „Mėlynoji banga“ ir memai: kaip internetas sureagavo į JAV vidurio kadencijos rinkimus

    JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą memų bangą – internautai skuba juokauti, cituoti popkultūrą ir švęsti demokratų pergales.

    Kaip rašo „Euronews“, internete vyrauja pakili nuotaika: rinkimų baigtis apibūdinama kaip aiškus atstūmimas tam, kas tekste vadinama „MAGA 2.0“.

    Įrašai „X“ (buvusiame „Twitter“), „Instagram“ ir kitose platformose mirga šmaikščiais komentarais bei nuorodomis į filmus ir serialus – nuo „Arrested Development“ iki „The White Lotus“.

    Tokie memai tampa savotišku barometru, fiksuojančiu ne tik politines nuotaikas, bet ir tai, kaip greitai rinkimų nakties emocijos persikelia į interneto kultūrą.

    Popkultūra tapo rinkimų komentaru

    Tekste pabrėžiama, kad po vienų reikšmingiausių vidurio kadencijos rinkimų amerikiečiai masiškai ėmė dalintis trumpais, taikliais juokeliais bei atpažįstamais vaizdais iš populiariosios kultūros.

    Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – Tobiaso Fünke „mėlynumas“ iš serialo „Arrested Development“ ir Parker Posey pietietiškas manieringumas iš „The White Lotus“.

    Taip pat primenama, kad Brendano Fraserio pasirodymas filme „The Whale“ internete ir toliau gyvena memų pavidalu, įgaudamas naujų prasmių politinių diskusijų kontekste.

    Virusiniai įrašai ir milijonai peržiūrų

    Vienas iš minimų pavyzdžių – tviterio įrašas, kuris, kaip teigiama, surinko beveik 2 mln. peržiūrų ir 128 000 paspaudimų „patinka“.

    Komentaruose internautai tokius įrašus vertina kaip ypač taiklius – vienas vartotojas net pasiūlė tokį tvitą „dėti į Luvrą“.

    Politika, technologijos ir pašaipos

    Publikacijoje užsimenama ir apie platesnį nepasitenkinimą technologijų sprendimais: pateikiamas pavyzdys, kad JAV „Waymo“ taksi esą buvo viliojami į aklavietes, stabdomi eismo kūgiais, o kai kuriais atvejais – net padeginėjami.

    Šis epizodas pateikiamas kaip dar vienas interneto pašaipų ir protesto kultūros pavyzdys, rodantis, kaip politinės ir socialinės temos susipina su kasdienėmis technologijomis.

    Tarp ryškesnių reakcijų minima ir žurnalistė Rachel Maddow, kuri, kaip rašoma, vyno butelį atsidarė dar prieš rinkimams pasibaigiant.