CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpo sprendimas dėl viskio muitų sujudino rinką: investuotojai vėl žvalgosi į statines

    Trumpo sprendimas dėl viskio muitų sujudino rinką: investuotojai vėl žvalgosi į statines

    JAV sprendimas keičia žaidimą

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas panaikinti 10 proc. muitą škotiško viskio importui į Jungtines Valstijas įnešė palengvėjimo visam sektoriui. Kartu atgijo ir siauresnė, bet sparčiai augusi alternatyvi investavimo kryptis: škotiško viskio statinių pirkimas.

    Šis sprendimas priimtas po Karolio III valstybinio vizito JAV, o Jungtinės Karalystės Vyriausybė patvirtino, kad tai taikoma visiems viskio muitams, įskaitant airišką viskį. Rinkos dalyviai tikisi, kad sumažėjus prekybos trukdžiams atsigaus tiekimas ir paklausa.

    Kas yra investavimas į statines?

    Investavimas į statines reiškia ąžuolinės statinės, užpildytos ką tik distiliuotu arba jau brandinamu škotišku viskiu, įsigijimą. Dažniausiai tokia investicija laikoma 10–20 metų, kol gėrimas subręsta ir statinę galima parduoti arba išpilstyti.

    Įprastai statinėmis tarpusavyje prekiauja distiliuotojai ir maišytojai, sudarydami individualias sutartis, tačiau galimybę prisijungti siūlo ir specializuoti brokeriai. Vis dėlto tai išlieka nelikvidi ir iš esmės nereguliuojama rinka, kurioje kainą lemia antrinė paklausa.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Platformos „Decant Index“ vadovas Johnas Kennedy teigė, kad muitų panaikinimas gali pagerinti statinių investuotojų pasitraukimo kainas. Jo vertinimu, mažesni kaštai importuotojams, platintojams ir nepriklausomiems išpilstytojams didina pasitikėjimą sektoriumi ilgesniam laikui.

    „Didžiausias poveikis greičiausiai bus jaučiamas aukščiausioje rinkos dalyje. JAV vartotojai istoriškai turi stiprų apetitą brandintam, kolekcionuojamam ir prabangiam škotiškam viskiui“, – sakė J. Kennedy.

    Scotch Whisky Association duomenimis, Jungtinės Valstijos yra didžiausia škotiško viskio eksporto rinka, kurios vertė 2025 metais siekė apie 1,1 mlrd. eurų. Investuotojai tikisi, kad gerėjant prieigai prie šios rinkos gali didėti brandintų atsargų paklausa ir statinių likvidumas.

    Rinka smuko, bet atsiranda atsigavimo ženklų

    Nors statinių investicijų statistikos trūksta, bendros tendencijos rodo sudėtingą laikotarpį: „Whiskystats“ skaičiuojamas 500 aktyviausiai prekiaujamų škotiškų viskių indeksas per trejus metus buvo kritęs beveik trečdaliu. Vien balandį indeksas fiksavo dar apie 5,2 proc. smukimą.

    Vis dėlto po žinios apie muitų panaikinimą ūgtelėjo ir su sektoriumi siejamų įmonių akcijos, įskaitant „Diageo“, valdančią tokius prekės ženklus kaip „Johnnie Walker“ ir „Talisker“. Rinka tai interpretavo kaip signalą, kad JAV paklausa gali tapti stabilesnė, ypač brangesnių gėrimų segmente.

    J. Kennedy nurodė, kad įėjimas į šią rinką gali prasidėti nuo maždaug 2 300 eurų už jaunesnių distiliatų statines iš mažiau žinomų distilerijų. Tuo metu prestižinių vardų statinės, priklausomai nuo metų, amžiaus ir statinės tipo, gali kainuoti ir gerokai daugiau nei 100 000 eurų.

    Rizikos: nuo „angelų dalies“ iki sukčiavimo

    Ekspertai pabrėžia, kad statinių rinka nėra birža, o sandoriai vyksta privačiai, todėl kainodaros skaidrumas skiriasi pagal distileriją, brandinimo laiką ir kilmės dokumentus. Be to, ši sritis Jungtinėje Karalystėje nėra prižiūrima Finansinio elgesio institucijos.

    Prie rizikų prisideda ir gamtiniai procesai: kasmet apie 2 proc. alkoholio natūraliai išgaruoja per ąžuolo poras, vadinamoji angelų dalis. Per ilgą laiką tai gali sumažinti stiprumą žemiau 40 laipsnių ir tuomet produktas nebeatitiktų teisinių reikalavimų vadintis škotišku viskiu.

    Scotch Whisky Association savo rekomendacijose vartotojams įspėja, kad nėra reguliuojamos rinkos brandinamoms ar brandintoms statinėms, nėra oficialaus kainų sąrašo ir nėra nusistovėjusio pardavimo mechanizmo. Organizacija taip pat ragina saugotis sukčiavimo ir ypač kruopščiai tikrinti kilmę, nuosavybės struktūrą, sandėliavimą ir draudimą.

    Vertinant bendrai, muitų sumažinimas gali tapti postūmiu, tačiau statinių investicijos išlieka nišinės ir tinkančios tik tiems, kurie supranta ilgą laikotarpį, ribotą likvidumą ir didelius dokumentacijos reikalavimus. Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: šioje srityje svarbiausia ne pažadai apie greitą grąžą, o patikima kilmė ir kantrybė.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkija siunčia signalą Baltiesiems rūmams: pasirengusi priimti daugiau JAV karių iš Vokietijos

    Lenkija skelbia esanti pasirengusi priimti papildomų Jungtinių Valstijų karių, jei Vašingtonas nuspręstų dalį pajėgų perkelti iš Vokietijos. Varšuva akcentuoja, kad toks žingsnis stiprintų NATO rytinį sparną ir prisidėtų prie visos Europos saugumo.

    Šią poziciją viešai išdėstė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė su JAV Lenkijai yra kertinis atgrasymo ir gynybos ramstis.

    „Lenkijos ir JAV aljansas yra mūsų saugumo pamatas. Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių, kad sustiprintume NATO rytinį sparną ir dar geriau apsaugotume Europą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Diskusija suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų, kad jis neatmeta galimybės perkelti į Lenkiją dalį karių, kurie galėtų būti išvesti iš Vokietijos. Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nėra.

    Šiuo metu Lenkijoje, įvairiais vertinimais ir oficialiai skelbtais duomenimis, tarnauja apie 10 000 JAV karių. Jų buvimas organizuojamas dviem būdais: dalis pajėgų dislokuota nuolat, kita dalis atvyksta rotacijos principu.

    Kaip JAV kariai dislokuojami Lenkijoje?

    Nuolatinė JAV karinė infrastruktūra Lenkijoje apima priešraketinės gynybos bazę Redzikove, taip pat JAV sausumos pajėgų 5-ojo korpuso priekinį štabą Poznanėje. Ten pat veikia ir logistikos bei infrastruktūros elementai, reikalingi pajėgų priėmimui ir veikimui regione.

    Vienas svarbiausių logistikos taškų yra Powidzas, kur kaupiama ir palaikoma parengtyje iš anksto dislokuota technika. Tokia schema leidžia krizės atveju greičiau permesti personalą ir operatyviai suformuoti kovinius vienetus, pasinaudojant vietoje esančiais resursais.

    Rotacinė JAV karių dalis daugiausia siejama su šarvuota kovine grupe, kuri periodiškai keičiasi ir yra išdėstoma keliuose Lenkijos miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad pajėgų skaičius ir sudėtis gali kisti, tačiau buvimo ritmas išlaikomas nuolatiniam atgrasymui.

    Kur dar telkiamos pajėgos?

    Lenkijoje veikia ir JAV aviacijos elementai, susiję su logistika, pratybomis bei oro policijos ar oro erdvės stebėsenos užduotimis. Priklausomai nuo NATO planavimo ir pratybų ciklo, tam tikruose aerodromuose gali būti laikinai dislokuojami papildomi orlaiviai ir personalas.

    Rytinio sparno kontekste svarbus ir NATO daugianacionalinis buvimas: dalyje Lenkijos teritorijos veikia sąjungininkų kovinės grupės, kuriose dalyvauja ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių kariai. Tokia struktūra skirta užtikrinti, kad galimos grėsmės atveju į įvykius būtų reaguojama kolektyviai.

    Ekspertų vertinimu, bet koks JAV pajėgų perdislokavimas Europoje paprastai priklauso nuo operacinių poreikių, infrastruktūros parengties ir politinių sprendimų Vašingtone bei NATO formatu. Todėl Varšuvos siunčiamas signalas pirmiausia rodo norą būti prioritetine kryptimi, jei JAV peržiūrėtų savo karių išdėstymą žemyne.

  • Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Kas paskelbta Kyjive ir Vašingtone

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo laikinai apribojo Ukrainos ginkluotės naudojimą Maskvos Raudonosios aikštės ir jos perimetro zonoje, kad Rusija galėtų surengti Pergalės dienos paradą. Dokumente pabrėžiama, kad tai yra siaurai apibrėžta išimtis, o ne platesnės paliaubos visoje fronto linijoje.

    Dekrete nurodyta, kad ribojimas įsigalioja per patį renginį ir apima konkrečiai apibrėžtą teritorinį sektorių. Ukrainos prezidentūra taip pat akcentavo, jog Rusijos prašymas buvo susijęs būtent su Raudonąja aikšte ir centrine Maskvos dalimi, o ne su visos šalies ar okupuotų teritorijų saugumu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pat metu viešai paskelbė apie planą dėl trijų dienų paliaubų, numatant ugnies nutraukimą ir apsikeitimą belaisviais. Tačiau Kyjivo dokumentas rodo, kad Ukrainos pusė realiai įtvirtino ne visuotines paliaubas, o tik laikiną „nedraudžiamą zoną“ konkrečiam objektui ir trumpam laikui.

    Ką reiškia „paliaubos tik vienai vietai“

    Toks formatas iš esmės yra ribotas operacinis susitarimas, skirtas sumažinti riziką viename taške ir konkrečiu metu, o ne platesnė deeskalacija. Tai leidžia Kyjivui išlaikyti poziciją, kad Rusija tebėra agresorė, o karo veiksmai gali tęstis kitur, jei tam yra karinis poreikis.

    Ši situacija taip pat pabrėžia, kiek simbolinėms datoms ir propagandiniams renginiams Rusija skiria politinę reikšmę. Paradui Maskvoje tenka ne tik vidinės mobilizacijos, bet ir režimo stabilumo demonstravimo funkcija, todėl Kremlius siekia maksimaliai sumažinti bet kokį incidentų ar smūgių pavojų.

    Maskvos saugumas ir oro gynybos perkėlimai

    Prieš paradą Rusija sugriežtino saugumo priemones Maskvoje, įskaitant prezidento Vladimiro Putino apsaugą, nes jis turėtų dalyvauti renginyje. Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida nurodė, kad sostinei papildomai telkiamos oro gynybos priemonės, perkeliant sistemas iš kitų regionų.

    V. Zelenskis anksčiau teigė, kad aplink Maskvą formuojami papildomi oro gynybos „žiedai“, o tai, Kyjivo vertinimu, silpnina kitų teritorijų apsaugą. Toks perskirstymas didina pažeidžiamumą periferijoje ir gali tapti veiksniu, lemiančiu atšauktus viešus renginius atokesniuose regionuose.

    Pranešta, kad dalyje Rusijos regionų viešos Pergalės dienos šventės buvo atsisakytos, motyvuojant saugumo rizikomis. Tuo pat metu Ukrainos smūgių geografija, pasak Ukrainos pusės, rodo augantį gebėjimą pasiekti taikinius giliai užnugaryje, remiantis vietoje kuriama ginkluote.

    Ribotai apibrėžtas Kyjivo sprendimas dėl Raudonosios aikštės nekeičia esminės karo dinamikos: tai labiau politinis ir operacinis signalas, kad derybiniai epizodai galimi, bet jie nėra tapatūs visuotiniam ugnies nutraukimui. Artimiausios dienos parodys, ar toks precedentas taps platesnių susitarimų pradžia, ar liks vienkartine išimtimi dėl išskirtinės datos.

  • Trumpo spaudimas saulės pramonei: JAV fotovoltikos gamykloms stringa finansavimas ir draudimas

    JAV saulės energetikos sektoriuje daugėja įtampos: dalis didžiųjų fotovoltikos įmonių, bankų ir draudikų pristabdė bendradarbiavimą su naujai pastatytomis saulės modulių gamyklomis. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumas, ar ryšiai su Kinijos tiekimo grandinėmis gali užkirsti kelią gauti švarios energijos subsidijas.

    Šis atsargumas pirmiausia paliečia gamyklas, kurios buvo pastatytos ar išplėtotos bendrovėms, turinčioms Kinijos kapitalo, technologijų ar įrangos sąsajų. Rinkos dalyviai baiminasi, kad griežtesnė JAV politika Kinijos atžvilgiu gali pakeisti taisyklių taikymą, todėl finansuotojai ir draudikai neskuba prisiimti rizikos.

    Neapibrėžtumas stabdo projektus

    Neaiškumas dėl subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymo daro tiesioginę įtaką projektų bankiniam finansavimui, nes saulės elektrinių plėtra JAV dažnai remiasi ilgalaikėmis paskolomis, draudimo apsauga ir mokesčių kreditų sandoriais. Kai šios grandys stringa, vėluoja ir naujų elektrinių bei energijos kaupimo projektų sprendimai.

    „Tai pristabdo finansavimą skubiai reikalingiems saulės energijos ir energijos kaupimo projektams“, – sakė teisės firmos Norton Rose Fulbright atstovas Keithas Martinas.

    Situacija sutampa su platesniais Donaldo Trumpo administracijos veiksmais, kuriais siekiama riboti Kinijos įmonių prieigą prie JAV rinkos ir mažinti valstybės paramą žaliajai energetikai. Tačiau rinkoje vis dažniau keliama rizika, kad tokia kryptis gali turėti priešingą efektą: pristabdyti gamybos plėtrą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Kinijos dominavimas tiekimo grandinėse

    Fotovoltikos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sudėtinga greitai atsieti JAV pramonę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose Kinija užima dominuojančią padėtį. Dalis JAV veikiančių gamyklų priklauso nuo kinų kilmės įrangos, komponentų ar technologinių sprendimų, todėl bet kokie papildomi ribojimai kelia veiklos tęstinumo ir atitikties klausimus.

    Reguliuotojams tai tampa dilema: siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir riboti rizikas nacionaliniam saugumui, tuo pačiu nenorima smogti vietos gamintojams, kurie dar tik stiprina pajėgumus. Praktikoje tai reiškia, kad net ir JAV teritorijoje veikiantys projektai gali susidurti su didesnėmis finansavimo sąnaudomis, griežtesnėmis draudimo sąlygomis ar investuotojų laukimo režimu.

    Kas toliau laukia saulės energijos JAV?

    Įtampa saulės energetikoje išryškėja tuo metu, kai elektros paklausą kelia augantys duomenų centrų poreikiai, o vartotojai jautriai reaguoja į komunalinių paslaugų kainas. Jei finansavimo ir draudimo stabdžiai užsitęs, JAV gali būti sunkiau greitai didinti saulės elektrinių ir energijos kaupimo apimtis, net jei technologijos pinga ir projektų potencialas išlieka didelis.

    Rinkos dalyviai tikisi aiškesnių taisyklių dėl to, kaip vertinami ryšiai su Kinija, ir kokie kriterijai lems teisę į paramą. Kol kas, esant politinei rizikai, dalis sprendimų atidedama, o tai gali sulėtinti planuotą gamybos ir įrengimų bumą.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.