CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos kelionėje į Kiniją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog jis iš pradžių nebuvo įtrauktas į vykstančių vadovų sąrašą. Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, sprendimą pakeitė asmeninis D. Trumpo skambutis.

    Teigiama, kad J. Huang išvyko į Aliaską, kur prisijungė prie prezidento lėktuvo. Baltieji rūmai iš karto nepateikė komentarų, tačiau pats D. Trumpas socialiniame tinkle patvirtino, kad „Nvidia“ vadovas yra delegacijoje.

    Susitikimai Pekine ir verslo darbotvarkė

    D. Trumpas šią savaitę į Pekiną atsivežė daugiau nei keliolika JAV verslo vadovų, o darbotvarkėje numatyti susitikimai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. JAV prezidentas viešai pabrėžė, kad vienas pagrindinių jo siekių yra didesnis Kinijos atvirumas JAV įmonėms.

    „Jensen dalyvauja susitikime prezidento Trumpo kvietimu, siekdamas paremti Ameriką ir administracijos tikslus“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    Lustų apribojimai ir DI lenktynės

    J. Huango įtraukimas į delegaciją vyksta itin jautriame kontekste: per pastaruosius ketverius metus JAV nuosekliai griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus į Kiniją. Būtent tokie lustai yra esminiai kuriant ir treniruojant didelio masto DI modelius, o „Nvidia“ šioje rinkoje išlieka viena svarbiausių žaidėjų.

    „Nvidia“ yra nurodžiusi, kad JAV valdžios patvirtintos kai kurių lustų versijos vis dar nebuvo leistos į Kinijos rinką. Dėl to Kinija spartina pastangas kurti vietines alternatyvas tiek puslaidininkių, tiek DI modelių srityse, siekdama mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    Ką reiškia Huango dalyvavimas

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir simboliniai gestai, tokie kaip pagrindinių technologijų sektoriaus vadovų dalyvavimas aukšto lygio vizituose, gali signalizuoti apie bandymą atnaujinti dialogą dėl prekybos ir technologijų ribojimų. Vis dėlto lūkesčiai dėl greitų sprendimų išlieka riboti, nes eksporto kontrolė JAV politikoje siejama su nacionalinio saugumo argumentais.

    Viešojoje diskusijoje taip pat akcentuojama, kad puslaidininkiai tapo viena centrinių JAV ir Kinijos varžybų ašių, o DI proveržiai didina spaudimą abiem pusėms užsitikrinti tiekimo grandines ir skaičiavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad verslo delegacijų sudėtis ir jų siunčiami signalai Pekine gali turėti įtakos ne tik prekybai, bet ir technologijų politikai artimiausiais mėnesiais.

  • JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV Kongrese pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti Kinijoje pagamintus prijungtus automobilius, taip pat su jais susijusią programinę ir techninę įrangą JAV rinkoje. Iniciatyvą pateikė abiejų partijų atstovai iš Mičigano, argumentuodami nacionalinio saugumo ir duomenų apsaugos rizikomis.

    Projektas numato, kad apribojimai prijungtų automobilių programinei įrangai įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, o techninei įrangai – 2030 metų sausio 1 dieną. Taip pat siūloma analogiškas nuostatas taikyti transporto technologijoms iš Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano.

    Kas yra prijungtas automobilis?

    Prijungti automobiliai – tai transporto priemonės, turinčios interneto ryšį ir belaidę sąsają, leidžiančią keistis duomenimis su kitomis sistemomis. Šios funkcijos naudojamos navigacijai, nuotoliniams atnaujinimams, pagalbos kelyje paslaugoms ir pažangioms saugos sistemoms.

    Įstatymo šalininkai teigia, kad tokios technologijos gali gerinti eismo saugą, tačiau kartu jos sukuria naujus kibernetinio saugumo taikinius. Kritikai pabrėžia, kad duomenys apie judėjimą, vietą, ryšius ir vairavimo įpročius gali būti jautrūs, o jų valdymas priklauso nuo tiekimo grandinės ir programinės įrangos kilmės.

    Kodėl taikinys – Kinija?

    Pagrindinis argumentas – galimybė, kad užsienio gamintojų technologijos galėtų būti panaudotos duomenų rinkimui ar nuotoliniam poveikiui sistemoms. JAV teisėkūros iniciatoriai akcentuoja ir platesnį ekonominį kontekstą: baiminamasi, kad stipriai subsidijuojami Kinijos gamintojai galėtų agresyviai mažinti kainas ir spausti JAV pramonės bazę.

    „Mes nekonkuruojame vienodomis sąlygomis, kai Kinija subsidijuoja gamintojus, manipuliuoja valiuta ir naudojasi priverstiniu darbu. Tai nėra sąžininga konkurencija“, – sakė Debbie Dingell.

    Siūlymas pateiktas tuo metu, kai JAV politikoje tęsiasi diskusijos dėl to, ar ir kokiomis sąlygomis Kinijos automobilių gamintojai galėtų veikti JAV, įskaitant gamyklų statybą ir darbuotojų įdarbinimą vietoje. Dalis įstatymų leidėjų siekia aiškiai įtvirtinti taisykles, kurios ribotų prieigą prie rinkos, kol nėra užtikrintas technologijų ir duomenų saugumas.

  • Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika prieš vėjo energetiką ima aidėti ir Europoje: socialiniuose tinkluose daugėja kampanijų, kurios skleidžia klaidinančius teiginius apie vėjo jėgainių žalą. Tyrėjai fiksuoja augantį įrašų srautą, kuriame vėjo elektrinėms priskiriami nepagrįsti kaltinimai dėl sveikatos sutrikimų ar geriamojo vandens taršos.

    Naujoje ataskaitoje, parengtoje Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų bendrovės CASM Technology ir užsakytoje Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus aktyvumas išaugo keliose platformose. Analizuota daugiau nei 500 paskyrų, kurios generavo dešimtis tūkstančių neigiamų įrašų apie vėjo energetiką.

    Tyrimo duomenimis, didžiausias anti vėjo turinio kiekis fiksuotas Švedijoje, o toliau rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Patys autoriai pabrėžia, kad šalis reitinguoti sudėtinga dėl duomenų prieigos ir atrankos ribojimų, tačiau Šiaurės šalys išryškėjo kaip vienas aktyviausių židinių.

    Kas dažniausiai teigiama?

    Ataskaitoje aprašomas pasikartojančių naratyvų rinkinys: nuo gąsdinimų dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų iki kaltinimų, kad vėjo jėgainės esą kelia onkologinių ligų riziką. Taip pat dažnai akcentuojamos laukinės gyvūnijos žūtys ar tariamas kraštovaizdžio niokojimas, nors teiginių pagrįstumas neretai neparemtas patikimais duomenimis.

    Tyrėjai pastebi, kad skirtingose šalyse išryškėja skirtingi akcentai. Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje dažniau išnaudojamos baimės dėl kainų, tinklo stabilumo ir užtemimų, o Norvegijoje bei Italijoje labiau dominuoja aplinkosauginių žalų tema.

    Kartu tai tampa ne vien internetine diskusija: tokios žinutės, pasak ataskaitos autorių, gali skatinti vietos pasipriešinimą konkretiems projektams. Tai virsta skundais, teisiniais ginčais, politiniu spaudimu ir galiausiai vėlavimais, kai leidimų išdavimas ar infrastruktūros prijungimas užsitęsia.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais siekia spartinti elektrifikaciją ir atsinaujinančių išteklių plėtrą, kad mažėtų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir didėtų energijos saugumas. Vėjo energetika kartu su saulės elektrinėmis išlieka vienu pagrindinių šios krypties ramsčių, todėl visuomenės pasitikėjimas technologija tiesiogiai veikia investicijų tempą.

    WindEurope atstovai įspėja, kad klaidinanti informacija gali tapti rimta kliūtimi bendram tikslui užsitikrinti daugiau vietoje pagaminamos elektros. Asociacijos atstovo teigimu, problema nėra vien atskiri projektai ar viena pramonės šaka, o platesnė rizika, kai sprendimus pradeda lemti melagingi įsitikinimai.

    „Jei klaidinanti informacija ir dezinformacija stojasi skersai kelio, turime rimtą problemą“, – sakė WindEurope atstovas Christophas Zipfas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad interneto erdvėje persipina skirtingų šalių politinės kultūros, o kai kurie JAV politinėje retorikoje įsitvirtinę motyvai pernaudojami Europos energetikos diskusijose. Tyrėjai nurodo, kad dalis turinio remiasi teiginiais apie tariamus elitų ar globalių darbotvarkių planus, taip kurstant nepasitikėjimą institucijomis.

    Naujas frontas: DI atsakymai

    Tyrėjai perspėja, kad kova dėl naratyvų gali persikelti ir į DI sistemas, kurios vis dažniau naudojamos informacijai rasti ir apibendrinti. Preliminariuose bandymuose nustatyta, kad kai kurios anti vėjo svetainės gali būti cituojamos DI modelių atsakymuose į klausimus apie vėjo energetiką, todėl melagienos rizikuoja įgyti papildomo patikimumo įspūdį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šioje situacijoje ypač svarbus tampa šaltinių patikimumo vertinimas, institucijų komunikacija ir skaidrūs duomenys apie projektų poveikį aplinkai bei tinklo patikimumą. Kuo daugiau aiškių, patikrintų faktų pateikiama viešai, tuo mažiau erdvės lieka manipuliacijoms, kurios stabdo energetikos pertvarką.

  • JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    BLS: kainos kyla sparčiau

    Jungtinių Valstijų Darbo statistikos biuro (BLS) paskelbti duomenys rodo, kad balandį vartotojų kainos kilo antrą mėnesį iš eilės. Per mėnesį infliacija siekė 0,6 proc., kai kovą buvo 0,9 proc.

    Metinis vartotojų kainų indeksas (CPI) padidėjo iki 3,8 proc., palyginti su 3,3 proc. kovą. Tokia dinamika reiškia, kad kainų spaudimas išlieka platesnis, nei tikėtasi, ir gali apsunkinti infliacijos grąžinimą prie ilgalaikio tikslo.

    Infliaciją labiausiai kurstė energija

    Kaip ir mėnesiu anksčiau, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo energijos segmentas. BLS duomenimis, brango benzinas ir šildymui skirti degalai, o energijos kainų šuolis sudarė reikšmingą viso infliacijos padidėjimo dalį.

    Kartu didėjo ir kitos kasdienės išlaidos: nuomos įkainiai, maisto produktų ir drabužių kainos. Tai rodo, kad kainų augimas išlieka ne vien pavienėse kategorijose, o persiduoda į platesnį vartojimo krepšelį.

    Bazinis rodiklis mažiau aštrus, bet viršija lūkesčius

    Bazinis CPI, kuris neįtraukia energijos ir maisto kainų, augo lėčiau nei bendras indeksas, tačiau taip pat paspartėjo. Metinis bazinės infliacijos tempas balandį siekė 2,8 proc., kai kovą buvo 2,6 proc.

    Rinkos dalyviai ir ekonomistai dažnai bazinį rodiklį vertina kaip geresnį ilgalaikių kainų tendencijų signalą, nes jis mažiau priklauso nuo trumpalaikių šokų. Vis dėlto šįkart ir jis pasirodė kiek aukštesnis, nei buvo prognozuota.

    Reakcijos: degalų mokestis ir vartotojų nuotaikos

    Augant degalų kainoms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį. Toks sprendimas reikalautų Kongreso pritarimo, o jo poveikis kainoms galėtų būti ribotas, nes mokestis sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį.

    Augančios pragyvenimo išlaidos didina spaudimą namų ūkiams, o vartotojų lūkesčiai dėl kainų ateityje tampa jautresni energijos ir būsto išlaidų pokyčiams. BLS duomenų kontekste investuotojai paprastai iš naujo vertina, kiek ilgai gali užsitęsti griežtesnė pinigų politika ir kokia bus palūkanų normų trajektorija.

  • Baltieji rūmai laikinai stabdys muitus jautienos importui: siekia mažinti kainas parduotuvėse

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja laikinai sumažinti kliūtis jautienos importui, tikėdamasis pristabdyti vartotojams juntamą kainų augimą. Apie tai skelbiama remiantis su planais susipažinusiais šaltiniais, o sprendimai turėtų būti įtvirtinti vykdomaisiais įsakymais.

    Pasak Baltųjų rūmų atstovo, dviem vykdomaisiais įsakymais siekiama spręsti trumpalaikius pasiūlos sutrikimus JAV jautienos rinkoje plečiant importą. Teigiama, kad muitų lengvatos būtų taikomos ribotą laiką, o tai reikštų greitesnį papildomos produkcijos patekimą į rinką.

    Politinė rizika ir spaudimas kainoms

    Toks žingsnis gali sukelti nepasitenkinimą galvijų augintojams ir jų interesus ginantiems politikams, nes didesnis importas paprastai stiprina konkurenciją ir spaudžia supirkimo kainas. Kita vertus, administracija akcentuoja vartotojų perkamąją galią ir siekį mažinti kasdienių prekių brangimą.

    Sprendimas vertinamas ir platesniame politiniame kontekste, artėjant rinkimams, kai pragyvenimo kaštai tampa vienu svarbiausių klausimų. Vartotojų kainų stabilizavimas dažnai laikomas greitu būdu parodyti rezultatą, tačiau poveikis ūkiams gali būti jautrus.

    Kodėl jautiena brango?

    Jautienos kainas JAV aukštyn stūmė keli veiksniai: didelė paklausa, sausrų paveikta pašarų ir ganyklų situacija bei sumažėję bandų dydžiai. Prie pasiūlos problemų prisidėjo ir ribojimai gyvulių importui iš Meksikos, susiję su parazito plitimo rizika.

    Anksčiau, kai buvo svarstoma didinti importą iš Argentinos, galvijų sektorius ir dalis įstatymų leidėjų reagavo kritiškai. Tuomet sprendimai buvo derinami su papildomais saugikliais, pavyzdžiui, aiškesnėmis importo sąlygomis ir laikino taikymo terminais, kad smūgis vietiniams augintojams būtų mažesnis.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Laikinas muitų sumažinimas teoriškai gali padidinti pasiūlą ir sumažinti kainų spaudimą mažmeninėje prekyboje, tačiau efektas priklausys nuo to, kaip greitai importas pasieks rinką. Taip pat svarbu, kokiems produktams ir iš kokių šalių bus taikomos lengvatos bei ar bus įvesti papildomi kokybės ir saugos reikalavimai.

    Jei priemonė bus ribota laike, ji gali būti vertinama kaip bandymas sušvelninti momentinį kainų šuolį, o ne ilgalaikė rinkos pertvarka. Vis dėlto ūkininkų reakcija ir politinės derybos dėl kompensuojančių priemonių gali tapti vienu pagrindinių artimiausių savaičių klausimų.

  • Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pateiktą atsakomąjį pasiūlymą dėl taikos plano, pavadindamas jį visiškai nepriimtinu. Rinkos tai sureagavo jautriai: išaugus geopolitinei įtampai, pradėjo brangti nafta, o investuotojai vėl ėmė vertinti galimą energijos tiekimo sutrikimų riziką.

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai veikia kainas per Hormūzo sąsiaurio faktorių, kuriuo juda reikšminga pasaulio naftos srautų dalis. Dėl to net ir be tiesioginių tiekimo sutrikimų užtenka aštresnių pareiškimų ar derybų žlugimo signalų, kad kainodara įskaičiuotų papildomą rizikos premiją.

    Rekordai biržose ir „Alphabet“ šuolis

    Tuo pat metu JAV akcijų rinka išlieka stipri: S&P 500 ir „Nasdaq Composite“ fiksavo rekordinius lygius, o ateities sandoriai savaitės pradžioje buvo beveik nepakitę. Vienu ryškiausių pastarojo laikotarpio simbolių tapo „Alphabet“, per 12 mėnesių pabrangusi daugiau nei 160 proc.

    Investuotojai „Alphabet“ vis dažniau vertina kaip vieną svarbiausių DI laimėtojų, nes bendrovė valdo didelę technologinio ciklo dalį – nuo duomenų ir infrastruktūros iki produktų, kuriuose DI diegiamas masiškai. Tokia integracija rinkoje laikoma pranašumu, ypač kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir talentų tik intensyvėja.

    „Nvidia“ investicijos ir lustų rotacija

    Technologijų sektoriuje matyti ir kita tendencija: dalis investuotojų laikinai perkelia dėmesį nuo lyderių į kitus lustų gamintojus. Pastaruoju metu tai padėjo kilti kai kurioms kitoms puslaidininkių bendrovėms, o „Nvidia“ dinamika tapo mažiau vienkryptė nei ankstesniais laikotarpiais.

    Vis dėlto „Nvidia“ išlieka agresyvi DI ekosistemos investuotoja – šiemet ji jau yra atlikusi akcijų investicijų už daugiau nei 35 milijardus eurų. Toks kapitalo paskirstymas rodo siekį išlaikyti įtaką platesnėje grandinėje – nuo modelių kūrėjų iki infrastruktūros ir programinės įrangos.

    „Youtube“ kūrėjų konsultantai ir „Target“ planas šeimoms

    Skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje ryškėja profesionalizacijos banga: „Youtube“ kūrėjai vis dažniau samdo konsultantus, kurie padeda optimizuoti turinį, auditorijos augimą ir pajamas. Už tokias paslaugas mokami tūkstančiai eurų per mėnesį, o pagrindinis tikslas – geriau perprasti platformos rekomendacijų logiką ir žiūrovų elgseną.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Target“ siekia susigrąžinti šeimas, stiprindama kūdikių prekių segmentą ir įrengdama specialias kūdikių prekių zonas dalyje parduotuvių. Tokia strategija remiasi paprasta logika: šeimos su mažais vaikais į parduotuves užsuka dažniau ir vidutiniškai išleidžia daugiau, todėl šis pirkėjas tampa vienu svarbiausių kovojant dėl apyvartos augimo.

    Galiausiai investuotojų dėmesį išlaiko ir vartotojų įsiskolinimo tema, ypač automobilių rinkoje. Finansų sektoriaus atstovai pastebi, kad nors mėnesinės įmokos per kelerius metus ūgtelėjo, jas amortizavo augusios pajamos, todėl įmokų ir pajamų santykis išliko panašus, o vartotojų elgsena – atsargesnė nei anksčiau.

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.

  • Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Skirtingos stovyklos dėl termino

    Europos Parlamente aštrėja nesutarimai dėl ES ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo tempo. Didžiausia frakcija Europos liaudies partija siekia paankstinti kitą derybų etapą, tačiau socialistai tam nepritaria.

    Ginčas kilo po to, kai praėjusią savaitę bandymas judėti į priekį įstrigo, o dabar diskusijos persikėlė į klausimą, kada tiksliai tęsti derinimus tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių. Šis kalendoriaus konfliktas atskleidė platesnį požiūrių skirtumą dėl skubos.

    Socialistai laikosi gegužės 19 dienos

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, Vokietijos socialdemokratas Berndas Lange, atmetė siūlymą paankstinti derybas. Jo pozicija aiški: kitas derybų raundas turi vykti gegužės 19 dieną.

    Socialistų ir demokratų frakcija argumentuoja, kad sprendimai turi būti priimami laikantis įprastų demokratinių procedūrų, o spaudimas iš už Atlanto neturėtų tapti pagrindu skubinti procesų. Frakcija taip pat remiasi pastaruoju metu JAV teisminėje sistemoje kilusiomis abejonėmis dėl plataus masto tarifų politikos teisėtumo.

    „Naujausi įvykiai parodė, kad buvome teisūs nepasiduodami amerikietiškai grasinimų kampanijai. Europos teisėkūros negali formuoti grasinantys įrašai socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Trumpas spaudžia: liepos 4 dienos riba

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas europiečiams yra nurodęs terminą iki liepos 4 dienos galutinai užbaigti susitarimo įgyvendinimą. Pagal aptariamą schemą ES tarifai JAV prekėms būtų sumažinti iki nulio, o JAV tarifams europinėms prekėms būtų nustatyta 15 proc. riba.

    Europos liaudies partija teigia, kad verslui būtinas kuo greitesnis aiškumas, nes užsitęsęs neapibrėžtumas didina rizikas pramonei ir investicijoms. Be to, primenama, kad D. Trumpas yra viešai kėlęs grėsmę didinti muitus, įskaitant galimus 25 proc. tarifus europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei ES nedels.

    Nors dalis europarlamentarų tikisi, kad sprendimas bus pasiektas iki JAV nustatyto termino, dabartinis ginčas rodo, jog politinis sutarimas dėl derybų tempo dar nėra garantuotas. Artimiausios savaitės taps testu, ar Parlamentas sugebės suderinti verslo lūkesčius, politinį principingumą ir išorinį spaudimą.

  • Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos ministras: JAV lyderystė sustiprino NATO, bet ES kelias stringa dėl Bulgarijos

    Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Timčo Mucunskis teigia, kad JAV lyderystė pastaraisiais metais sustiprino NATO ir paskatino sąjungininkus rimčiau žiūrėti į gynybos finansavimą. Interviu metu jis pabrėžė, kad, nepaisant aštrios retorikos, aljansas esą šiandien yra tvirtesnis nei anksčiau.

    Ministras tai sieja su didėjančiais įsipareigojimais gynybai, kuriuos NATO šalys įtvirtino po pastarųjų viršūnių susitikimų. Pasak jo, spaudimas didinti išlaidas yra reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat į platesnį saugumo neapibrėžtumą Artimuosiuose Rytuose ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Mano požiūriu, dėl prezidento Donaldo Trumpo, Marco Rubio ir viso JAV užsienio politikos aparato NATO yra stipresnė nei bet kada“, – sakė Timčo Mucunskis.

    Šie ministro žodžiai kontrastuoja su nuotaikomis dalyje Europos sostinių, kur JAV prezidento pasisakymai apie sąjungininkų indėlį ir grasinimai mažinti karinį buvimą Europoje vertinami kaip rizikos veiksnys. Vis dėlto Mucunskis tvirtina, kad strateginiai pagrindai išlieka, o nesutarimai tarp narių nėra naujiena.

    Šiaurės Makedonija į NATO įstojo 2020 metais, o tai, ministro teigimu, suteikė šaliai daugiau stabilumo politiškai jautriame Vakarų Balkanų regione. Jo vertinimu, kolektyvinė gynyba išlieka stipriausias atgrasymo mechanizmas, ypač kai kaimynystėje tęsiasi karas Ukrainoje.

    ES narystė: sena paraiška, naujos kliūtys

    Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, ministras pripažino, kad integracijos kelias juda gerokai lėčiau, nei tikėtasi. Šiaurės Makedonija yra viena pirmųjų Vakarų Balkanų valstybių, pateikusių paraišką, tačiau realios derybų pažangos trūksta, o visuomenėje auga nusivylimas.

    Pasak Mucunskio, pagrindinė politinė kliūtis šiuo metu yra Bulgarijos pozicija, susijusi su tapatybės ir kalbos klausimais bei reikalavimu atlikti konstitucinius pakeitimus, kad būtų įtvirtintas bulgarų mažumos pripažinimas. Jis ragina Sofiją atverti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų atnaujinti derybų tempą.

    Hibridinės grėsmės ir visuomenės nuotaikos

    Ministras įspėjo, kad ilgai užsitęsusi stagnacija ES plėtros procese kuria terpę hibridinėms grėsmėms, nes nusivylimas mažina pasitikėjimą institucijomis. Jo teigimu, regione juntama Rusijos ir Kinijos įtaka, o tokios įtakos formos dažniausiai stiprėja ten, kur žmonės nemato aiškios politinės perspektyvos.

    Vis dėlto, anot Mucunskio, Šiaurės Makedonijos kryptis išlieka proeuropietiška ne tik deklaracijose, bet ir siekiant įgyvendinti europines vertybes šalies vidaus politikoje. Jis taip pat remiasi naujausiais visuomenės tyrimais, rodančiais, kad didelė gyventojų dalis ir toliau palaiko narystės ES tikslą, nors pasitikėjimas proceso realistiškumu silpnėja.

    Artimiausiu metu NATO darbotvarkėje numatyti tolesni narių susitikimai, kuriuose bus vertinama, kaip šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiaurės Makedonijai tai reiškia siekį išlaikyti patikimos sąjungininkės statusą NATO rėmuose, tuo pačiu ieškant politinio proveržio ES plėtros kelyje.