CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • ES kritikuoja JAV planą didinti muitus automobiliams iki 25 proc.: Briuselis žada aiškų atsaką

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, vokiečių europarlamentaras Berndas Lange sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo planą padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Jo teigimu, toks žingsnis ES yra nepriimtinas ir kirstų per abiejų pusių prekybos santykių patikimumą.

    „JAV prezidento Donaldo Trumpo planas nustatyti 25 proc. muitus automobiliams iš ES yra nepriimtinas“, – sakė Berndas Lange.

    Pasak europarlamentaro, Europos Sąjunga akcentuoja įsipareigojimų laikymąsi, o Vašingtono veiksmai esą rodo priešingą kryptį. Jis priminė ankstesnius muitus plienui ir aliuminiui bei teigė, kad panašūs sprendimai, taikomi net partneriams, silpnina pasitikėjimą taisyklėmis grįsta prekyba.

    Berndas Lange pabrėžė, kad tokioje situacijoje ES turėtų aiškiai ir tvirtai komunikuoti savo poziciją. Jo vertinimu, automobilių muitai paliestų vieną jautriausių Europos pramonės sektorių, todėl reakcija turi būti vieninga ir greita.

    Donaldas Trumpas pranešė, kad kitą savaitę ketina padidinti muitus lengviesiems ir krovininiams automobiliams iš ES iki 25 proc. JAV prezidentas taip pat teigė, kad ES neva nesilaiko prekybos susitarimo su JAV, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokią jo dalį, JAV vertinimu, Briuselis būtų pažeidęs.

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius dar praėjusią savaitę po susitikimo Vašingtone su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu teigė, kad JAV ketina laikytis 2025 metais su ES sudaryto susitarimo. Jame buvo numatyta, kad daugumai ES prekių, įskaitant automobilius, muitai neturėtų viršyti 15 proc.

    Situaciją komplikuoja ir JAV teisiniai sprendimai dėl ankstesnių tarifų. Skelbiama, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo panaikinta didelė dalis anksčiau taikytų muitų, iki liepos mėnesio taikomas 10 proc. tarifas, o vėliau, pasibaigus tyrimams dėl nesąžiningos prekybos praktikų, tarifai gali būti peržiūrėti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilių muitai dažnai tampa derybų svertu platesnėse prekybos diskusijose, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie didina neapibrėžtumą tiek gamintojams, tiek tiekimo grandinėms. ES ir JAV automobilių bei komponentų prekyba glaudžiai susijusi, todėl bet koks staigus tarifų šuolis gali atsiliepti kainoms, investicijų planams ir gamybos apimtims abiejose Atlanto pusėse.

  • Sikorskis apie D. Trumpo planą kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: žinia neraminanti

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis artimiausiu metu padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Šį žingsnį jis aiškino teigdamas, kad ES esą nesilaiko prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.

    Į šias žinias sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras ir vicepremjeras Radosławas Sikorskis. Jo teigimu, tokie tarifai būtų nepalankūs ir regiono ekonomikai, nes Lenkija yra reikšminga automobilių pramonės tiekimo grandinės dalis, ypač gaminant komponentus ir mazgus.

    „Lenkija yra didelė automobilių detalių tiekėja, todėl tai nėra mums gera žinia“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad automobilių prekyba tarp ES ir JAV yra viena didžiausių transatlantinės ekonomikos sričių, o tarifų didinimas paprastai persiduoda į galutines kainas ir gamintojų planus. Tokie sprendimai dažnai didina neapibrėžtumą tiek Europos gamintojams, tiek jų tiekėjams Vidurio Europoje, kur yra daug gamyklų, dirbančių eksportui.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange viešai įvertino, kad 25 proc. muitų planas yra ES nepriimtinas. ES institucijos tokiais atvejais paprastai svarsto atsakomąsias priemones, tačiau kartu siekia derybų, kad būtų išvengta platesnio masto prekybos konflikto.

    Tuo pat metu Sikorskis akcentavo, kad gynybos srityje Lenkijos ir JAV bendradarbiavimas vertinamas teigiamai. Jo teigimu, būtent saugumo dimensija išlieka vienu svarbiausių Varšuvos ir Vašingtono santykių ramsčių, net jei ekonominėje darbotvarkėje atsiranda įtampos.

    Ministras taip pat komentavo D. Trumpo viešus svarstymus apie galimą JAV karių skaičiaus Europoje mažinimą. Pasak jo, tokie pareiškimai naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes gali kurti lūkesčius dėl Vakarų vienybės silpnėjimo, o strateginius klausimus geriau aptarti už uždarų durų.

    „Tai suteikia Putinui viltį suskaldyti mūsų vienybę ir tai man nekelia džiaugsmo“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Aptardamas energetinį saugumą Sikorskis pabrėžė, kad Lenkijai svarbus stabilus suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas, įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus Katarui. Jo teigimu, bet kokie trikdžiai strateginiuose jūrų keliuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį, gali turėti tiesioginių pasekmių tiekimo grandinėms ir kainoms Europoje.

  • Trumpas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Vokietijos pramonė perspėja apie kainų šuolį

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausią savaitę ketina didinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems ir krovininiams automobiliams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas ES prekybos politiką.

    Į šią žinią sureagavo Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA, pabrėžusi, kad papildomi muitai smogtų ne vien Europos gamintojams. Pasak VDA vadovės Hildegardos Mueller, didžiausią kainą galiausiai gali pajusti ir JAV rinka, įskaitant vartotojus.

    VDA: pasekmės jaustųsi abipus Atlanto

    VDA primena, kad tai ne pirmas kartas, kai pramonė įspėja dėl eskaluojamų prekybos ribojimų. Asociacijos vertinimu, didesni muitai didintų automobilių kainas, trikdytų tiekimo grandines ir mažintų investicijų stabilumą.

    „Papildomų muitų sąnaudos būtų milžiniškos Vokietijos ir Europos pramonei, ypač kai ir taip gyvename sudėtingu laikotarpiu“, – sakė Hildegarda Mueller.

    Ką reiškia 25 proc. tarifas?

    Trumpas nurodė, kad naujas tarifas būtų taikomas į JAV įvežamiems ES lengviesiems ir krovininiams automobiliams, o galutinis dydis siektų 25 proc. Vis dėlto jis nepatikslino, kokiomis konkrečiomis nuostatomis ar prekybos susitarimo dalimis grindžia šį sprendimą.

    Remiantis viešai skelbta informacija, šiuo metu taikomi muitai siekia 10 proc. ir galioja iki liepos mėnesio. JAV pareigūnų komentaruose taip pat minėta, kad po atskirų tyrimų dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų muitai galėtų būti peržiūrėti ir didinami.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JAV?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių transatlantinės prekybos sričių, todėl net ir keliolikos procentų pokyčiai tarifuose gali greitai atsispindėti kainodaroje. Pramonės atstovai paprastai pabrėžia, kad muitai veikia ne tik galutinį automobilio pirkėją, bet ir atsarginių dalių, logistikos bei gamybos planavimo kaštus.

    VDA teigimu, muitų didinimas gali išprovokuoti atsakomąsias priemones ir dar labiau padidinti neapibrėžtumą sektoriuje, kuris jau susiduria su lėtesne paklausa, technologine transformacija ir griežtėjančiais reguliavimo reikalavimais.

  • Europos Komisija apie D. Trumpo planuojamus 25 proc. muitus automobiliams: ginsime ES interesus

    Europos Komisija sureagavo į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamus didesnius muitus automobiliams iš Europos Sąjungos. Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES įgyvendina susitarimus su JAV pagal įprastą teisėkūros procedūrą, o JAV administracija reguliariai informuojama apie pažangą.

    Pasak jos, Briuselis palaiko glaudų ryšį su Vašingtonu, kad būtų aiškumas dėl abiejų pusių įsipareigojimų vykdymo. Tokia praktika, anot EK, padeda mažinti riziką, jog prekybiniai sprendimai bus priimami remiantis ne pilna informacija ar politinėmis interpretacijomis.

    Transatlantiniai ryšiai su sąlyga

    Komisija akcentuoja, kad ES yra suinteresuota nuspėjamais ir abiem pusėms naudingais transatlantiniais santykiais. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai negali vykti ES ekonominių interesų sąskaita, ypač kai kalbama apie jautrius sektorius, tokius kaip automobilių pramonė ir jos tiekimo grandinės.

    „Palaikome glaudų kontaktą su partneriais, taip pat tam, kad turėtume aiškumą dėl JAV pusės įsipareigojimų įgyvendinimo“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.

    EK pozicija išlieka tokia pati: jei JAV veiksmai prieštarautų pasiektiems susitarimams ar išbalansuotų rinką, ES pasilieka teisę atsakyti priemonėmis, kurios apsaugotų Bendrijos pramonę ir darbuotojus. Tokie atsakomieji veiksmai paprastai svarstomi proporcingumo principu, įvertinus poveikį vartotojams ir eksportuotojams.

    Kas paskatino naują įtampą?

    D. Trumpas pareiškė ketinantis didinti muitus lengviesiems ir krovininiams automobiliams iš ES iki 25 proc. Jis taip pat kritikavo ES dėl tariamai nesilaikomo prekybinio susitarimo, tačiau viešai nepatikslino, kurią jo dalį turi omenyje.

    Tokie signalai automobilių sektoriui ypač jautrūs, nes muitų pokyčiai dažnai tiesiogiai persiduoda tiekimo grandinėms, kainodarai ir investicijų planams. JAV yra viena svarbiausių eksporto krypčių daliai Europos gamintojų, todėl bet koks tarifų šuolis gali reikšti ir peržiūrimas gamybos apimtis, ir papildomas sąnaudas.

    Pramonė perspėja apie žalą

    Į diskusiją įsitraukė ir Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA. Organizacijos vadovė Sigrid de Vries vertino, kad grįžimas prie gerokai didesnių tarifų ir užsitęsęs prekybinis ginčas būtų žalingas Europos gamintojams, sektoriaus darbuotojams bei visai ES ekonomikai.

    Pastaraisiais metais ES ir JAV prekybos darbotvarkėje nuolat grįžta klausimas, kaip suderinti vidaus pramonės apsaugą su laisvesne prekyba. Todėl EK pabrėžia sieksianti dialogo, tačiau kartu kartoja, kad prireikus turės instrumentų apginti Bendrijos interesus.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    Skrydžiai nutraukti nedelsiant

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukianti veiklą po 34 metų rinkoje ir pradėjusi „tvarkingą veiklos uždarymą“, kuris įsigaliojo nedelsiant. Bendrovė nurodė, kad visi skrydžiai atšaukti, o klientų aptarnavimas nebeveikia.

    Oro linijos savo pranešime pabrėžė, kad tikisi grąžinti pinigus keleiviams, tačiau nepadės perrezervuoti kelionių kitose bendrovėse. Tokia praktika būdinga bankroto ar veiklos uždarymo situacijoms, kai prioritetu tampa įsipareigojimų suvaldymas.

    „Didžiuojamės, kad mūsų itin pigių skrydžių modelis 34 metus keitė rinką, ir tikėjomės tarnauti keleiviams dar ilgai“, – teigiama bendrovės pareiškime.

    Vyriausybės pagalba nepasiekta

    Veiklos pabaiga buvo siejama su nepavykusiu bandymu sulaukti valstybės paramos. Skelbta, kad „Spirit Airlines“ tikėjosi sprendimo dėl gelbėjimo paketo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį teigė, kad administracija pateikė galutinį pasiūlymą dėl mokesčių mokėtojų finansuojamo perėmimo, tačiau šalys susitarti nesugebėjo. Tai reiškia, kad bendrovė liko be kritiškai svarbaus trumpalaikio finansavimo.

    Skolos, nuostoliai ir brangstantys kaštai

    „Spirit Airlines“ finansiniai sunkumai gilėjo po COVID-19 pandemijos, kai aviacijos sektorių paveikė paklausos svyravimai, veiklos kaštų augimas ir brangesnis finansavimas dėl aukštesnių palūkanų. Bendrovė taip pat susidūrė su augančia skolos našta.

    Duomenys rodo, kad nuo 2020 metų pradžios iki bankroto proceso pradžios bendrovė buvo sukaupusi daugiau kaip 2,13 milijardo eurų nuostolių. Teismo dokumentuose taip pat nurodyta, kad 2025 metų rugpjūtį bendrovė deklaravo apie 6,9 milijardo eurų skolų ir apie 7,33 milijardo eurų turto.

    Papildomą spaudimą pigių skrydžių vežėjams dažnai sukelia degalų kainų šuoliai, nes jų verslo modelis paremtas itin mažomis bilietų kainomis ir griežta sąnaudų kontrole. Tekste minima, kad šįkart degalų brangimą siekta sieti ir su karo Irane keliamais sukrėtimais.

    Keleiviams ir darbuotojams smūgis

    Bendrovė anksčiau skraidino šimtais reisų per dieną, o jos lėktuvai buvo lengvai atpažįstami dėl ryškios geltonos spalvos. Pranešta, kad įmonėje dirbo apie 17 000 žmonių, todėl uždarymas gali turėti reikšmingų pasekmių darbo rinkai.

    „Spirit Airlines“ advokatas Marshallas Huebneris buvo įspėjęs, kad dėl veiklos sustabdymo gali nukentėti apie 17 000 darbo vietų. Profesinės sąjungos, atstovaujančios pilotams, palydovams ir antžeminiam personalui, teigė, kad žlugimas mažintų konkurenciją ir ilgainiui galėtų kelti bilietų kainas.

    Didžiausią poveikį, tikėtina, pajus kainai jautrūs ir laisvalaikio keliautojai, ypač maršrutuose, kur „Spirit Airlines“ turėjo didesnę dalį. Minimi ryškesni bendrovės centrai, tokie kaip Las Vegasas, taip pat Fort Loderdeilas ir Orlandas Floridoje.

    Remiantis aviacijos duomenų bendrovės „Cirium“ skaičiavimais, 2026 metų vasarį „Spirit Airlines“ pervežė apie 1,7 milijono vidaus keleivių, tai yra maždaug 500 000 mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šis kritimas rodo, kad paklausa ir pajamų srautas silpo dar iki galutinio sprendimo stabdyti veiklą.

  • Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pranešė Kongresui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiškais Atstovų Rūmų pirmininkui Mike’ui Johnsonui ir Senato laikinojo pirmininko pareigas einančiam Chuckui Grassley pranešė, kad karo veiksmai Irane esą „pasibaigė“.

    Pasak jo, nuo 2026 metų balandžio 7 dienos JAV pajėgos su Iranu neapsikeitė ugnimi, o vasario 28 dieną pradėtos kovos „nutrauktos“ dėl galiojančių paliaubų.

    Terminas artėjo, sprendimas apeitas

    Laiškai pasirodė Kongresui spaudžiant Baltuosius rūmus prašyti leidimo tęsti karinius veiksmus. Įstatyminis terminas siejamas su War Powers mechanizmu, kuris riboja prezidento galimybes ilgai vykdyti karo veiksmus be įstatymų leidėjų pritarimo.

    Kritikai teigia, kad deklaruodamas karo veiksmų pabaigą prezidentas faktiškai sumažina politinį spaudimą ir kartu išvengia būtinybės aiškiai prašyti Kongreso autorizacijos, nors reali JAV karinė laikysena regione išlieka.

    Karinė laikysena regione nesumažėjo

    Tekste pabrėžiama, kad JAV regione ir toliau laiko reikšmingas pajėgas, įskaitant lėktuvnešius ir smogiamąsias jūrų grupes. Taip pat minima tęsiama Irano uostų jūrų blokada, rodanti, kad įtampa nėra išnykusi.

    Šis kontrastas tarp formuluotės „karo veiksmai baigti“ ir realių pajėgų dislokavimo tampa vienu svarbiausių argumentų tiems, kurie abejoja, ar situacija iš tiesų perėjo į stabilų pokarinį režimą.

    „Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos nebuvo ugnies apsikeitimo tarp JAV pajėgų ir Irano. Karo veiksmai, prasidėję 2026 metų vasario 28 dieną, baigėsi“, – rašė Donaldas Trumpas laiškuose Kongreso vadovams.

    Derybos stringa, grėsmė esą išlieka

    Vis dėlto prezidentas kartu perspėjo, kad konfliktas gali būti toli gražu neužbaigtas. Laiškuose jis akcentavo, kad, nepaisant JAV operacijų sėkmės ir pastangų siekti ilgalaikės taikos, Irano keliama grėsmė JAV ir jos kariams, jo vertinimu, išlieka reikšminga.

    Tekste taip pat nurodoma, kad Trumpas viešai kritikavo per tarpininkus gautus paliaubų bei susitarimo pasiūlymus, teigdamas, kad Iranas prašo nuolaidų, su kuriomis jis nesutinka. Derybos, anot jo, tęsiasi nuotoliniu būdu, o Irano vadovybę jis apibūdino kaip susiskaldžiusią.

    „Jie nori susitarimo, man jis netinka, todėl pažiūrėsime, kas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kongrese šie pareiškimai gali dar labiau pakurstyti diskusiją, kur baigiasi prezidento, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, įgaliojimai ir kur prasideda įstatymų leidėjų teisė spręsti dėl karo tęsimo. Tuo pat metu bet koks paliaubų trapumas regione išlaiko riziką, kad eskalacija gali atsinaujinti.

  • „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    JAV akcijų rinkos balandį užbaigė įspūdingu šuoliu: „S&P 500“ ir „Nasdaq“ pasiekė naujas aukštumas, o mėnesio prieaugis tapo vienu didžiausių per kelerius metus. Investuotojų nuotaikas ypač pakėlė geresni nei tikėtasi kai kurių didžiųjų bendrovių rezultatai ir sumažėjęs trumpalaikis nerimas dėl geopolitinių rizikų poveikio ekonomikai.

    Prie optimizmo prisidėjo ir puslaidininkių sektorius, kuriam pastaruoju metu itin palankus DI bumo ciklas. Rinka vis dažniau vertina ne tik pardavimus, bet ir tai, ar bendrovės pajėgs užsitikrinti tiekimo grandines, nes didėja atminties ir kitų komponentų paklausos spaudimas.

    „Matome, kad atminties sąnaudos turės vis didesnį poveikį mūsų verslui“, – sakė „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    „Apple“ paskelbė viršijusi analitikų lūkesčius pagal pelną ir pajamas bei pateikė geresnes nei prognozuota dabartinio ketvirčio pardavimų gaires. Nors „iPhone“ pardavimai ne visur pasiekė tikslus, telefono segmento pajamos, bendrovės teigimu, augo, o investuotojai reagavo į signalą, kad paklausa išlieka atspari net ir brangstant kai kurioms tiekimo grandinės dedamosioms.

    Atminties kainų tema šią savaitę skambėjo plačiau: panašius argumentus, vertindamos didesnes kapitalo išlaidas, minėjo ir „Microsoft“ bei „Meta“. Rinkoje tai vertinama dvejopai: išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, tačiau kartu rodo, kad bendrovės ruošiasi ilgalaikei DI infrastruktūros plėtrai.

    Politikos fronte JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo finansuojama didžioji dalis Vidaus saugumo departamento, taip užbaigiant užsitęsusį dalinį federalinės valdžios uždarymą. Vis dėlto dalis su migracijos kontrole susijusių funkcijų finansavimo, kaip skelbiama, liko už šio susitarimo ribų, todėl politinės įtampos tema Vašingtone neišnyko.

    Tuo pat metu JAV Senate priimtas sprendimas dėl draudimo senatoriams prekiauti prognozių rinkose, reaguojant į vis garsiau keltas abejones dėl galimų interesų konfliktų. Finansų rinkų dalyviai tokias iniciatyvas stebi atidžiai, nes jos gali keisti taisykles ir rizikos suvokimą platesniame investavimo ekosistemos kontekste.

    Žaliavų rinkose dėmesį prikaustė išaugusios degalų kainos JAV, ypač Kalifornijoje, kur vidurkiai pasiekė naujas aukštumas. Kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos brangstančia nafta, o tai didina infliacijos riziką ir gali koreguoti vartotojų išlaidas artimiausiais mėnesiais.

    Dar viena iš pirmo žvilgsnio netikėta tendencija – auganti kramtomosios gumos ir mėtų produktų paklausa, kurią JAV gamintojai sieja su GLP-1 vaistų vartojimo plėtra. Vis daugiau žmonių renkasi vadinamąjį funkcionalų užkandžiavimą, o svorio mažinimo vaistų rinka, remiantis bendrovių pranešimais, toliau plečiasi, skatindama ir šalutinių vartojimo įpročių pokyčius.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu rinkas judins ne viena kryptis: nuo ketvirčio rezultatų ir DI infrastruktūros investicijų iki energijos kainų, geopolitikos ir reguliavimo iniciatyvų Vašingtone. Tokia aplinka didina dienos svyravimus, tačiau kartu atveria erdvę sektoriams, kurie greičiausiai prisitaiko prie naujos paklausos.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.