CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • Trumpas kelia muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi prekybos santykiuose su JAV

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. Anot jo, sprendimas siejamas su kaltinimais, kad ES nevisiškai laikosi su JAV suderėto prekybos susitarimo.

    Apie planuojamus pokyčius D. Trumpas paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“. Jis teigė, kad didesni tarifai būtų taikomi transporto priemonėms, įvežamoms iš ES, o pati priemonė, pasak prezidento, turėtų paskatinti gamybą JAV ir sumažinti importo apimtis.

    „Kadangi Europos Sąjunga nevisiškai laikosi mūsų sutarto prekybos susitarimo, kitą savaitę padidinsiu muitus už iš ES į JAV įvežamus automobilius ir sunkvežimius iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    D. Trumpas taip pat akcentavo, kad JAV automobilių sektoriuje esą didėja vidaus investicijos ir šalyje statoma daugiau gamyklų. Jis nurodė, kad nauji projektai, jo vertinimu, viršija 92 milijardus eurų ir turėtų kurti darbo vietas JAV darbuotojams.

    Platesniame kontekste tokie pareiškimai signalizuoja galimą naują įtampos etapą JAV ir ES prekybos santykiuose, ypač automobilių pramonėje. Šis sektorius tradiciškai yra vienas jautriausių tarifų politikai, nes didesni muitai tiesiogiai veikia automobilių kainą, tiekimo grandines, atsarginių dalių logistiką ir gamintojų sprendimus, kur vykdyti surinkimą.

    Pareiškimas siejamas ir su anksčiau skelbtu JAV ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pasiektu politiniu susitarimu, kuriuo buvo siekta mažinti prekybos įtampą. Pagal tuo metu aptartą kryptį buvo kalbama apie bazinį maždaug 15 proc. tarifų lygį platesnei prekių grupei, kaip laikino stabilizavimo priemonę po įtemptų mėnesių.

    Jeigu muitai iš tiesų būtų padidinti iki 25 proc., didžiausią riziką pirmiausia jaustų į JAV eksportuojantys Europos gamintojai ir jų tiekėjai. Praktikoje tai gali reikšti arba brangesnes galutines kainas vartotojams JAV, arba spaudimą gamintojams didinti gamybos apimtis Šiaurės Amerikoje, kad būtų išvengta aukštesnių tarifų.

    Kol kas ES institucijos oficialios reakcijos į šį pareiškimą tekste nepateikia, tačiau istorija rodo, kad tokie sprendimai dažnai išprovokuoja atsakomąsias priemones arba derybų intensyvėjimą. Artimiausiomis dienomis rinkos ir pramonė lauks konkrečių detalių, kada tiksliai įsigaliotų tarifas, ar bus numatytos išimtys ir kokioms transporto priemonių kategorijoms jis būtų taikomas.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.

  • JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV paskelbė apie naują jūrų koaliciją, kurios tikslas – atkurti saugų laivybos koridorių per Hormuzo sąsiaurį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė, kad amerikiečių iniciatyva turėtų papildyti, o ne konkuruoti su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rengiamu planu.

    Abu Dabyje kalbėjęs ministras teigė, kad apie britų ir prancūzų iniciatyvą jau informavo Persijos įlankos partnerius, o pasirengimas, pasak jo, yra pažengęs. Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas pranešė apie „Maritime Freedom Construct“ – mechanizmą, kuris numato operatyvios informacijos teikimą, saugumo rekomendacijas ir koordinavimą, kad laivai galėtų saugiai kirsti šiuos vandenis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį tradiciškai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute greitai persiduoda pasaulinėms kainoms, draudimo įmokoms ir tiekimo grandinėms.

    Tekste nurodoma, kad sąsiaurio laivyba faktiškai paralyžiuota Irano veiksmais, o kainų šuoliai ir prekybos sutrikimai jau juntami plačiau. Prie įtampos prisideda ir JAV taikomos priemonės Irano uostams bei laivams, kurios dar labiau mažina srautą ir didina rizikos vertinimus.

    Du planai ir vienas tikslas

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paraleliai derina atskirą jūrinę misiją, dėl kurios jau vyko susitikimas su daugiau kaip 50 valstybių. Barrot pabrėžė, kad JAV projektas yra kitokios prigimties, todėl jį mato kaip papildomą instrumentą, o ne alternatyvą.

    „JAV iniciatyva nėra tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią kuriame mes – ji veikiau ją papildo“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Paklaustas, ar Prancūzija prisijungs prie JAV iniciatyvos, ministras teigė, kad šiuo etapu to komentuoti negali. Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės misijos planavimas užbaigtas, o dabar partneriams regione pristatoma jos koncepcija.

    Iranas signalizuoja apie derybas, bet kelia sąlygas

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškė, kad Teheranas išlieka atviras pokalbiams su JAV, tačiau esą nepriims to, ką pavadino politikos primetimu. Jo teigimu, Iranas nenori karo ir nenori jo tęsimo, bet kartu neketina atsisakyti savo principų.

    „Mes nesiekiame karo ir nenorime jo tęsinio, bet nepriimsime primetimo“, – sakė Gholamhossein Mohseni Ejei.

    Tekste taip pat minima, kad balandžio viduryje Pakistanе įvykęs JAV ir Irano derybų raundas proveržio neatnešė, o procesas vėliau įstrigo. Tuo pat metu Irano vidaus situaciją apsunkina ekonominiai sukrėtimai ir spaudimas energetikos sektoriui, didinant politinę kainą ilgesniam konflikto užsitęsimui.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.

  • Socialiniuose tinkluose plinta kaltinimai: ar Ukrainos ambasadorė JAV pasisavino vyną po incidento?

    Socialiniuose tinkluose plinta kaltinimai: ar Ukrainos ambasadorė JAV pasisavino vyną po incidento?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame moteris po chaoso renginyje į rankas susirenka kelis vyno butelius. Prie įrašo pridėtuose komentaruose teigiama, kad tai esą Ukrainos ambasadorė JAV Olga Stefanišyna, tačiau šis tapatinimas nepagrįstas.

    Įrašas siejamas su balandžio 25 dieną Vašingtono viešbutyje „Washington Hilton“ vykusiu Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienės renginiu. Po pranešimų apie šaudymą ir bandymą prasiveržti į renginio erdvę dalyviai buvo evakuoti, o salė netrukus ištuštėjo.

    Vaizdo įraše matyti, kad salėje jau beveik nėra žmonių, o moteris, išeidama iš patalpos, prie savęs prispaudžia kelis butelius. Vis dėlto vien tik ši scena nepatvirtina nei jos tapatybės, nei to, kad padaryta vagystė.

    Kas rodo, kad tai ne ambasadorė?

    Lyginant vaizdo įraše užfiksuotos moters aprangą su nuotraukomis iš renginio, matyti akivaizdūs skirtumai. Įraše moteris vilki juodą suknelę su skeltuku ir tamsų kailinį ar kailio imitacijos paltą, o O. Stefanišyna renginyje pasirodė su sidabrinės spalvos, plunksnas primenančiais elementais dekoruotu drabužiu.

    Šios detalės leidžia pagrįstai teigti, kad socialiniuose tinkluose platinamas kaltinimas nukreiptas į netinkamą asmenį. Viešai prieinami vaizdai prieš incidentą ir po jo taip pat nesutampa su moterimi iš virusinio klipo.

    Ar vyno butelių paėmimas būtinai yra vagystė?

    Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienė yra kasmetinis renginys, į kurį bilietus perka žiniasklaidos organizacijos, o dalyviams paprastai suteikiamas maitinimas ir gėrimai. Dėl to vien faktas, kad žmogus pasiėmė butelius nuo stalų po renginio nutraukimo, savaime neįrodo vagystės, ypač jei neaiškios renginio taisyklės ar organizatorių nurodymai incidento metu.

    Tokio pobūdžio situacijose socialiniuose tinkluose neretai greitai sukuriama patraukli, bet klaidinanti istorija, kuri vėliau „prilipdoma“ prie viešai žinomų asmenų. Ekspertai nuolat pabrėžia, kad virusiniai vaizdo įrašai dažnai platinami be konteksto, o tapatybės nustatymas vien pagal prastos kokybės kadrus gali būti klaidingas.

    Kontekstas: kodėl šis kaltinimas prigijo?

    Dalies vartotojų įrašuose šis epizodas buvo siejamas su Ukrainoje anksčiau skambėjusiomis korupcijos temomis, nors jos nėra tiesiogiai susijusios su aptariamu vaizdo įrašu. Tokios sąsajos didina emocinį įrašo „patikimumą“, tačiau faktų nepapildo.

    Patikrinus vizualines detales ir viešą informaciją, nėra pagrindo teigti, kad įraše matoma moteris yra O. Stefanišyna. Šis atvejis dar kartą parodo, kaip greitai krizinių įvykių fone gali plisti klaidinanti informacija, kai tikslus kontekstas ir identifikavimas paliekami spėlionėms.

  • Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Europos Sąjunga neturėtų siekti tiesioginių derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, nes taip rizikuotų „nusižeminti“ ir pakliūti į Maskvos maksimalistinių reikalavimų spąstus. Taip balandžio 30 dieną pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

    Pasak jos, iki šiol Rusija nerodė realaus noro įsitraukti į prasmingą dialogą, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į spaudimo priemones ir aiškias sąlygas, o ne į simbolinius kontaktus. Kaja Kallas pabrėžė, kad tik tada, kai Maskva bus priversta derėtis iš tikro, o ne imituoti procesą, atsiras pagrindas rimtesnėms diskusijoms.

    „Neturėtume nusižeminti prašydami Rusijos kalbėtis. Turime sukurti situaciją, kurioje ji iš apsimetimo pereitų prie realių derybų“, – sakė Kaja Kallas.

    Signalas apie ilgalaikę konfrontaciją

    ES diplomatijos vadovė taip pat įspėjo, kad Rusija, jos vertinimu, pertvarko ir stiprina kariuomenę ilgesnei konfrontacijai su Vakarais. Kaja Kallas teigė, kad nuo Europos ir NATO pasirinkimų priklausys, ar Vladimiras Putinas ryšis ateityje tikrinti Aljanso atgrasymo patikimumą.

    Jos teigimu, atgrasymas veikia tik tada, kai jis yra įtikinamas, o bet koks silpnumo demonstravimas gali būti suprastas kaip kvietimas agresijai. Kartu ji akcentavo, kad net ir pasibaigus karui Ukrainoje negali būti paprasto grįžimo prie įprastų santykių su Rusija.

    Diskusijos ES viduje ir JAV vaidmuo

    Kaja Kallas pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai tarptautinėje darbotvarkėje vėl daug dėmesio skiriama kontaktams tarp Vašingtono ir Maskvos. Viešai skelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu, o Rusijos vadovas pokalbio metu užsiminė apie trumpas paliaubas, siejamas su Pergalės dienos minėjimais Maskvoje.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivui svarbiausios būtų ne trumpalaikės pauzės, o ilgalaikis ugnies nutraukimas, patikimos saugumo garantijos ir tvari taika. Ukraina savo poziciją grindžia tuo, kad laikini susitarimai be aiškių įsipareigojimų sudaro sąlygas Rusijai persigrupuoti ir tęsti spaudimą.

    ES viduje nuomonės dėl tiesioginio įsitraukimo į derybas su Rusija išlieka nevienodos. Ankstesniais mėnesiais kai kurie lyderiai viešai svarstė, ar Briuselis turėtų pats kalbėtis su Maskva, tačiau dalis valstybių tam priešinasi, argumentuodamos, kad be aiškių išankstinių sąlygų tokie kontaktai silpnintų bendrą Europos poziciją.

    Kaja Kallas teigė, kad šis klausimas bus aptariamas per neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Kipre gegužės 10 ir 11 dienomis. Pasak jos, dėmesys turėtų krypti į tai, kokius konkrečius įsipareigojimus Rusija turėtų prisiimti po karo, kad bet kokie tolesni sprendimai būtų paremti patikrinamomis sąlygomis, o ne vien politinėmis deklaracijomis.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.