CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Ormuzo sąsiauris vėl įtampos epicentre: Iranas kalba apie kontrolę, JAV – apie slaptą susitarimą

    Prie Ormuzo sąsiaurio vėl auga įtampa ir informacinis chaosas: iš Teherano ir Vašingtono sklinda tarpusavyje prieštaraujantys signalai apie tai, kas iš tiesų vyksta dėl vieno svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos kelių. Irano naujienų agentūra Fars skelbia, kad sąsiauris išlieka visiškai kontroliuojamas Irano, o kalbos apie proveržį derybose su JAV esą neatitinka realybės.

    Tuo pat metu JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Teheranas galėjo pritarti bendriems galimo susitarimo rėmams, kurie būtų susiję su kovinių veiksmų stabdymu ir laivybos normalizavimu. Dėl to rinkose ir politiniuose sluoksniuose daugėja neapibrėžtumo, o regiono valstybės siunčia skirtingus diplomatinius signalus.

    Kas skelbiama Teherane

    Fars, remdamasi Irano pozicija, pabrėžia, kad Teheranas ketina išlaikyti pilną sąsiaurio kontrolę, įskaitant laivybos priežiūrą ir tranzito reguliavimą. Tokia žinutė tiesiogiai kertasi su JAV politinėje erdvėje skambančiomis užuominomis apie galimą pažangą.

    Irano komunikacija apie Ormuzą dažnai turi dvejopą tikslą: vidaus auditorijai demonstruoti tvirtumą, o išorėje didinti spaudimą derybose. Ormuzo sąsiauris laikomas strateginiu svertu, nes juo eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų gabenimo dalis.

    JAV versija apie rėminį susitarimą

    JAV žiniasklaidoje skelbiama, kad keli Irano pareigūnai galėjo patvirtinti rėminio susitarimo, panašaus į memorandumo principą, kontūrus. Pagal tokią versiją, dokumentas galėtų numatyti karo veiksmų užbaigimo logiką, laivybos sąlyginį atnaujinimą ir atidėti branduolinės programos klausimą vėlesnėms deryboms.

    Vis dėlto esminė problema ta, kad kol kas nėra vienos oficialios, vienareikšmės deklaracijos, kuri aiškiai patvirtintų, jog susitarimas pasiektas ir pradėtas įgyvendinti. Būtent dėl šios spragos atsiranda erdvės skirtingoms interpretacijoms, o tai ypač jautru energetikos kainoms ir draudimo bei logistikos sprendimams.

    Kodėl Ormuzas svarbus dabar

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio „butelio kakliukų“ laivybai, todėl net ir žodiniai grasinimai ar miglotos žinutės apie kontrolės sugriežtinimą gali paveikti naftos kainų lūkesčius bei tanklaivių maršrutus. Praktikoje tai reiškia didesnes rizikos premijas, brangstantį krovinių draudimą ir atsargesnį vežėjų planavimą.

    Regiono diplomatija taip pat intensyvėja: skirtingos valstybės bando mažinti eskalacijos riziką, tačiau vieši signalai neretai skiriasi nuo užkulisinės pozicijos. Kol Teheranas ir Vašingtonas siunčia prieštaringas žinutes, Ormuze išlieka pagrindinis neatsakytas klausimas: ar bus realus įtampos mažėjimas, ar tik trumpalaikis informacinis manevras.

    „Ormuzo sąsiauris išlieka visiškai kontroliuojamas Irano, o pasakojimai apie proveržį derybose neatitinka realybės“, – sakė Irano agentūros Fars cituojami šaltiniai.

  • JAV apsisuko dėl karių Lenkijoje: Danielis Friedas sako, kad klaida taisoma, bet aiškumo mažai

    JAV administracija atsitraukė nuo sprendimo, kuris buvo sukėlęs sumaištį dėl amerikiečių karių buvimo Lenkijoje. Vis dėlto buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas teigia, kad pagrindinė problema neišnyko: Vašingtono ilgalaikiai ketinimai Europoje lieka sunkiai nuspėjami.

    Diskusijas įkaitino prieštaringi signalai dėl karių rotacijos. Iš pradžių buvo pranešta apie planų stabdymą, susijusį su maždaug 4 000 karių rotacija, o netrukus paskelbta apie papildomų maždaug 5 000 JAV karių siuntimą, kas viešojoje erdvėje sukūrė chaoso įspūdį ir klausimų dėl sprendimų nuoseklumo.

    Klaida pripažinta, bet klausimų liko

    Pasak Danielio Friedo, sprendimas stabdyti rotaciją buvo plačiai vertinamas kaip nepagrįstas ir sunkiai apginamas, todėl jo atsisakyta gana greitai. Tačiau, jo vertinimu, vienkartinis apsisukimas dar nereiškia, kad JAV politika dėl karinės laikysenos Europoje tapo aiškesnė.

    „Problema ne vienas sprendimas, o tai, kad sąjungininkams sunku suprasti, kokia yra strateginė kryptis ir ko tikėtis toliau“, – sakė Danielis Friedas.

    Varšuvos reakcija sustiprino patikimumą

    Buvęs ambasadorius akcentuoja, kad Lenkijos politinė sistema, nepaisant vidaus ginčų, saugumo klausimais šį kartą demonstravo koordinuotą veikimą. Jo vertinimu, tai sustiprino Varšuvos, kaip patikimos partnerės, poziciją Vašingtono akyse.

    Friedas taip pat išskyrė, kad viešojoje komunikacijoje Lenkijos pusė stengėsi laikytis vienos linijos, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas ir spaudimas dvišaliams santykiams. Toks nuoseklumas, anot jo, tampa svarbus tada, kai JAV sprendimai iš šalies atrodo besikeičiantys per greitai.

    Diskusija dėl NATO ateities

    Šis epizodas įsilieja į platesnę diskusiją apie NATO vaidmens kaitą ir didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Danielis Friedas pripažįsta, kad didesnis europiečių indėlis yra logiškas tikslas, tačiau įspėja, jog chaotiški signalai dėl JAV pajėgų Europoje gali mažinti atgrasymo patikimumą.

    Tuo pat metu JAV Kongrese periodiškai atsinaujina debatai, kaip riboti galimybę staigiai mažinti JAV karių skaičių Europoje. Friedo teigimu, tokios vidaus politinės kovos ir komunikacinė sumaištis gali nukreipti dėmesį nuo esminio regiono saugumo iššūkio, kurį kelia Rusijos agresyvi politika ir karas regione.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • JAV Kongrese – bitkoino strateginio rezervo įstatymas: neliks 1 mln. BTC tikslo, bus 20 metų „užraktas“

    JAV Kongrese – bitkoino strateginio rezervo įstatymas: neliks 1 mln. BTC tikslo, bus 20 metų „užraktas“

    JAV Atstovų Rūmuose pristatytas naujas dvipartinis įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtvirtinti strateginį bitkoino rezervą ir apriboti federalinės valdžios galimybes juo disponuoti. Dokumentas numato, kad į rezervą patekę bitkoinai turėtų būti laikomi mažiausiai 20 metų, iš esmės uždraudžiant juos parduoti ar kitaip perleisti.

    Įstatymo projektą inicijavo Aliaskos respublikonas Nickas Begichas, o bendraautoriu tapo Meino demokratas Jaredas Goldenas. Pasiūlymas pavadintas American Reserve Modernization Act of 2026, o jo logika paprasta: sukurti atskirą Strateginį bitkoino rezervą ir atskirą Skaitmeninio turto fondą kitoms valstybės valdomoms kriptoturto pozicijoms.

    Tekste įrašyta, kad rezervui priskirtas bitkoinas 20 metų negalėtų būti parduodamas, keičiamas, parduodamas aukcione, įkeičiamas ar kitaip „išleidžiamas“ jokiu pagrindu. Pasibaigus terminui, iždo sekretorius galėtų rekomenduoti ribotą realizavimą, bet ne daugiau kaip 10 proc. rezervo per bet kurį dvejų metų laikotarpį.

    „Amerika neturėtų išparduoti strateginio skaitmeninio turto. Turime jį saugoti ateičiai“, – sakė Ohajo respublikonas Mike’as Rulli.

    Projektas tiesiogiai siejamas su politiniu siekiu įstatymu įtvirtinti prezidento Donaldo Trumpo 2025 metais pasirašyto vykdomojo įsako kryptį dėl nacionalinio bitkoino kaupimo. Pastaraisiais mėnesiais JAV iždo vadovybė viešai akcentavo poziciją pirmiausia sustabdyti turimo kriptoturto pardavimus, o vėliau rezervą pildyti konfiskuotu turtu iš baudžiamųjų ir civilinių procesų.

    Reikšmingas pokytis, lyginant su ankstesniais svarstymais: naujame projekte nebelieka aiškaus siekio per penkerius metus sukaupti iki 1 000 000 bitkoinų. Vietoj to numatoma, kad Iždo departamentas ir Prekybos departamentas turėtų įvertinti, ar papildomi įsigijimai galėtų būti vykdomi vadinamaisiais biudžetui neutraliais mechanizmais, nedidinant tiesioginių fiskalinių įsipareigojimų.

    Tarp galimų šaltinių ir priemonių minimi keli keliai: kitų nei bitkoinas valstybės valdomų skaitmeninių aktyvų konvertavimas, konfiskavimo procedūros, taip pat tam tikri apskaitiniai sprendimai, susiję su aukso sertifikatų vertės perskaičiavimu. Taip pat aptariamos tarifų pajamos ir partnerystės su valstijomis, nors praktinis tokių priemonių įgyvendinimas priklausytų nuo vėlesnių taisyklių ir politinių sprendimų.

    Projektas taip pat numato, kad federalinės agentūros per 60 dienų nuo įsigaliojimo turėtų pateikti išsamų skaitmeninio turto, esančio jų kontrolėje, inventorizavimą. Be to, siūloma įtvirtinti reguliarias viešas rezervo ataskaitas, nepriklausomus auditus ir griežtesnę Kongreso priežiūrą, siekiant didesnio skaidrumo.

    Rinkos dalyviams toks siūlymas svarbus dėl dviejų priežasčių: jis mažintų riziką, kad valstybė staiga išparduoda didelius bitkoino kiekius, ir kartu institucionalizuotų kriptoturtą kaip valstybės rezervo politikos elementą. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, ar projektas įveiks teisėkūros procesą, ir kaip tiksliai būtų apibrėžta rezervo finansavimo bei apskaitos tvarka.

  • Tulsi Gabbard traukiasi iš Trumpo žvalgybos vadovės pareigų: įvardijo priežastį ir įpėdinį

    Tulsi Gabbard traukiasi iš Trumpo žvalgybos vadovės pareigų: įvardijo priežastį ir įpėdinį

    JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pranešė atsistatydinanti iš pareigų Donaldo Trumpo administracijoje. Apie sprendimą ji paskelbė socialiniame tinkle „X“, nurodydama, kad traukiasi dėl vyro sveikatos ir planuoja palikti postą birželio 30 dieną.

    Anot Gabbard, jos vyrui diagnozuota itin reta kaulų vėžio forma, todėl ji esą nori sutelkti dėmesį į šeimą ir slaugą. Atsistatydinimas reiškia dar vieną aukšto lygio pasikeitimą Trumpo antrosios kadencijos komandoje, kurioje pastaraisiais mėnesiais jau fiksuota kelių ministrų kaita.

    „Atsistatydinu tam, kad galėčiau pasirūpinti savo vyru po itin retos kaulų vėžio formos diagnozės“, – rašė Tulsi Gabbard.

    Donaldas Trumpas savo įraše teigė, kad Gabbard „puikiai atliko darbą“, ir pranešė, jog laikinai nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas eis jos pavaduotojas Aaronas Lukas. Nacionalinės žvalgybos direktorius yra vienas svarbiausių JAV nacionalinio saugumo sistemos postų, koordinuojantis žvalgybos bendruomenės darbą ir teikiantis prezidentui vertinimus.

    Gabbard į šias pareigas buvo paskirta Trumpo antrosios kadencijos pradžioje. Ji anksčiau priklausė Demokratų partijai, dalyvavo 2020 metų prezidento rinkimų pirminiuose rinkimuose, o vėliau pasitraukė iš partijos ir tapo nepriklausoma, kritikuodama demokratų elitą bei vadinamąją „woke“ darbotvarkę.

    Įtampa dėl užsienio politikos

    Pastaruoju metu JAV politinėje erdvėje netrūko svarstymų, ar Gabbard nesusikirto su Baltųjų rūmų linija dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose. Ji buvo žinoma kaip skeptiškai į užsienio karus žiūrinti politikė, todėl Trumpo sprendimai dėl smūgių Iranui ją statė į keblią poziciją.

    Kongrese vykusiuose posėdžiuose Gabbard vengė vienareikšmiškai vertinti konflikto rizikas ir pabrėžė, kad sprendimus dėl karinių operacijų priima prezidentas. Tokia laikysena kėlė papildomų klausimų įstatymų leidėjams, siekusiems aiškesnio žvalgybos bendruomenės vertinimo dėl eskalacijos pasekmių.

    Kadencija su ryškiais pokyčiais

    Pradėjusi darbą Gabbard žadėjo mažinti žvalgybos „politizaciją“ ir didinti institucijų skaidrumą. Vis dėlto laikui bėgant jos vadovavimas buvo siejamas ir su aštriomis vidaus politinėmis diskusijomis, įskaitant paramą daliai Trumpo teiginių apie 2020 metų rinkimų rezultatus bei ankstesnių tyrimų dėl Trumpo ryšių su Rusija kritika.

    Jos kadencijos metu, kaip pranešta, buvo mažinamas žvalgybos darbuotojų skaičius, o tai JAV kontekste paprastai vertinama dvejopai: vieni tai laiko biurokratijos mažinimu, kiti – galimu pajėgumų silpninimu didėjant kibernetinėms, dezinformacijos ir geopolitinėms grėsmėms.

    Gabbard kilusi iš Amerikos Samoa teritorijos, augo Havajuose, į politiką atėjo anksti ir buvo išrinkta į Havajų Atstovų Rūmus būdama 21 metų. Vėliau ji tarnavo Nacionalinėje gvardijoje ir buvo dislokuota Irake, o JAV Kongrese išgarsėjo kritikuodama savo tuometinės partijos vadovybę ir remdama Bernie Sandersą 2016 metų demokratų pirminiuose rinkimuose.

  • Gautas Trumpo nepasirašytas įsakymo dėl DI priežiūros projektas: siūloma savanoriška peržiūra

    JAV žiniasklaida paskelbė gavusi nepasirašytą prezidento Donaldo Trumpo vykdomojo įsakymo projektą, skirtą dirbtinio intelekto priežiūrai. Dokumentą buvo tikėtasi pasirašyti artimiausiomis dienomis, tačiau ceremonija netikėtai atidėta.

    Projekte siūloma sukurti savanorišką mechanizmą, pagal kurį pažangių DI modelių kūrėjai galėtų pateikti produktus federalinių agentūrų peržiūrai dar iki jų viešo išleidimo. Numatyta, kad toks pateikimas galėtų vykti iki 90 dienų iki planuojamo starto.

    Tekste pabrėžiama, kad peržiūra neturėtų virsti privalomu licencijavimu ar leidimų sistema. Dokumente nurodoma, jog nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios pagrindą privalomai išankstinei valdžios kontrolei kuriant, skelbiant ar platinant naujus DI modelius, įskaitant pažangiausius.

    Kartu projekte atsispindi ir saugumo darbotvarkė: numatoma griežčiau taikyti galiojančius baudžiamuosius įstatymus prieš tuos, kurie DI naudoja neteisėtai prieigai prie kompiuterinių sistemų gauti ar joms žaloti. Akcentuojama Kompiuterių sukčiavimo ir piktnaudžiavimo akto taikymo svarba bei kitos susijusios federalinės normos.

    Dokumentas parengtas augant nerimui, kad pažangūs DI produktai gali palengvinti kibernetines atakas ar kitus piktnaudžiavimo scenarijus, jei patektų į netinkamas rankas. Pastaraisiais metais tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti inovacijų skatinimą su rizikų valdymu, ypač kalbant apie vadinamuosius pasienio modelius.

    Pasak publikacijų, administracijos atstovai šią savaitę jau buvo supažindinę didžiąsias technologijų bendroves su įsakymo turiniu, o dalis pramonės vadovų buvo pakviesti į pasirašymo renginį Baltuosiuose rūmuose. Vis dėlto prezidentas sustabdė procesą, o konkrečios korekcijos, kurias ketinama daryti, viešai neįvardytos.

    „Man nepatiko kai kurios jo dalys“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Jis taip pat užsiminė, kad pernelyg griežtas reguliavimas galėtų sulėtinti JAV pastangas konkuruoti su Kinija dėl lyderystės DI srityje. Kol kas neaišku, kada pasirašymas galėtų būti perplanuotas ir ar savanoriškos peržiūros modelis išliks nepakitęs.

    Ši istorija išryškina įtampą, su kuria susiduria valstybės: norą greitai stiprinti nacionalinį konkurencingumą ir kartu didinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Artimiausiu metu tikėtina daugiau diskusijų su pramone, nes savanoriškos schemos veiksmingumas priklausys nuo to, kiek plačiai ja naudosis didžiausi DI kūrėjai.

  • The Late Show baigėsi po 33 metų: Paulas McCartney palydėjo Colbertą, Trumpas rėžė kritiką

    The Late Show baigėsi po 33 metų: Paulas McCartney palydėjo Colbertą, Trumpas rėžė kritiką

    JAV televizijos kanale CBS parodyta paskutinė laidos The Late Show with Stephen Colbert serija užbaigė 33 metus gyvavusią vėlyvo vakaro laidų franšizę. Vedėjas Stephenas Colbertas atsisveikino su žiūrovais po 11 metų prie vairo, o finalas buvo sudėliotas kaip didelis šou su netikėtais svečiais ir muzikiniu akcentu.

    Paskutinė laida prasidėjo įprasta Colberto įžanga, tačiau ją kelis kartus pertraukė į sceną užsukę garsūs aktoriai ir komikai. Tarp jų pasirodė Bryanas Cranstono, Paulas Ruddas ir Timas Meadowsas, kurie juokaudami „varžėsi“ dėl paskutinio vakaro svečio titulo.

    „Žinai ką? Gavai tai, ko nusipelnei“, – piktinosi Timas Meadowsas.

    Per išplėstą atsisveikinimą trumpam pasirodė ir daugiau žvaigždžių, įskaitant Ryaną Reynoldsą, Tig Notaro bei Neilą deGrasse’ą Tysoną. Vėliau prie Colberto prisijungė ir jo bičiuliai iš vėlyvo vakaro komedijos pasaulio, tarp jų Jonas Stewartas, Jimmy Kimmelas, Sethas Meyersas, Johnas Oliveris ir Jimmy Fallonas.

    „Atėjome pasakyti, kad tavęs pasiilgsime. Vėlyvas vakaras nebebus toks pats be tavęs“, – sakė Jimmy Kimmelas.

    Vienu ryškiausių finalo momentų tapo sero Paulo McCartney pasirodymas. Pasak laidos kūrėjų, iš pradžių buvo kuriama humoristinė situacija apie paskutinį svečią, tačiau netrukus McCartney įžengė į sceną ir tapo simbolišku vakaro centru.

    McCartney Colbertui įteikė pasirašytą nuotrauką iš „The Beatles“ pasirodymo Ed Sullivan teatre 1964 metais, taip sujungdamas laidos finalą su šios vietos istorija. Tuomet kartu su Colbertu ir muzikantais, tarp jų Jonu Batiste’u, Louisu Cato ir Elviu Costello, buvo atlikti kūriniai, o atsisveikinimas baigtas „The Beatles“ daina Hello, Goodbye.

    Į finalines akimirkas įsitraukė ir Colberto šeima bei laidos komanda, o pats atsisveikinimas buvo sumanytas kaip teatrališkas laidos „išjungimas“ užkulisiuose. Prie Ed Sullivan teatro Niujorke susirinkę gerbėjai laikė plakatus su padėkomis vedėjui, taip pabrėždami, kad laida per daugelį metų tapo kultūriniu reiškiniu, neapsiribojančiu vien televizijos ekranu.

    Netrukus po finalo sureagavo ir Donaldas Trumpas, viešai džiūgavęs dėl Colberto pasitraukimo. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis paskelbė aštrų įrašą, kuriame menkino vedėją ir jo pasiekimus, teigdamas, kad laida esą seniai prarado svarbą.

    Colberto laidos pabaiga buvo paskelbta anksčiau, o sprendimas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijų dėl JAV televizijos rinkos pokyčių. Pastaraisiais metais vėlyvo vakaro formatas patiria spaudimą dėl fragmentuotos auditorijos, augančios konkurencijos su srautinių transliacijų platformomis ir socialinių tinklų turiniu, kuris dalį žiūrovų pervilioja iš tradicinės televizijos.

    Be to, Colbertas buvo viena ryškiausių politinės satyros figūrų JAV eteryje, todėl laidos pabaiga interpretuojama ir kaip ženklas, kad didieji kanalai vis atsargiau vertina konfliktines, politizuotas kryptis. Šią liniją sustiprino ir vieši komentarai, nuskambėję Colberto laidos kontekste apie žiniasklaidos, pramogų industrijos bei politikos sandūrą.

  • Trumpas žada siųsti 5 000 karių į Lenkiją: generolas įvardijo, ko labiausiai reikia, o ne skaičių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad į Lenkiją bus siunčiami dar 5 000 JAV karių. Kol kas Vašingtonas nepateikė detalių, ar tai reikštų realų kontingento didinimą, ar anksčiau pristabdytos rotacijos atkūrimą.

    Lenkijos gynybos politikos formuotojai pabrėžia, kad vien karių skaičius nėra svarbiausias rodiklis. Kur kas reikšmingiau, kokie pajėgumai būtų dislokuoti ir kaip jie sustiprintų atgrasymą rytiniame NATO flange.

    Ką iš tiesų reiškia 5 000?

    Lenkijoje pastaraisiais metais nuolat būdavo apie 10 000 JAV karių, dalis jų – rotaciniai. Dėl to naujas 5 000 skaičius gali reikšti dvi skirtingas kryptis: arba papildomas pajėgas virš įprasto lygio, arba sugrįžimą prie anksčiau planuotos brigados rotacijos.

    Įtampą didina tai, kad netrukus prieš šį pareiškimą Pentagonas buvo signalizavęs apie korekcijas Europoje, įskaitant planus mažinti dalį pajėgų Vokietijoje ir peržiūrėti rotacinių sausumos pajėgų grandį. Tokiame kontekste bet koks aiškumo trūkumas kelia klausimų, kokia bus reali JAV laikysena regione artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos gynybos ministerijos strategijos ir planavimo padalinio vadovas, atsargos generolas Dariuszas Łukowskis vertina, kad Pentagono sprendimą dar reikės paversti konkrečiais įsakymais ir logistika. Pasak jo, tai paprastai užtrunka bent kelias dienas, o praktikoje lengviau koreguoti būtent rotacinį, o ne nuolatinį buvimą.

    Generolas: svarbiausia pajėgumai

    Pasak D. Łukowskio, diskusija apie skaičių užgožia esminį dalyką: Lenkijai ir visam regionui aktualiausia, kokios konkrečios karinės galimybės bus atgabentos. Jo vertinimu, kai kurių JAV pajėgumų Europai tenka konkuruoti su Indo–Ramiojo vandenyno regionu, todėl sąjungininkams būtina lygiagrečiai stiprinti ir savo gynybos potencialą.

    „Šiandien mažiau svarbu, kiek karių atvyks. Svarbiau, kokie pajėgumai bus dislokuoti Lenkijoje“, – sakė D. Łukowskis.

    Vienu didžiausių Europos NATO valstybių trūkumų jis įvardijo oro gynybą – brangią ir technologiškai sudėtingą sritį. Papildomos „Patriot“ tipo sistemos ar kiti oro gynybos elementai, jo teigimu, būtų tiesioginis indėlis į atgrasymą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Kaip dar vieną prioritetą Lenkijos pusė yra minėjusi aviacijos pajėgumus, kurie leistų greičiau reaguoti į incidentus ir stiprintų oro erdvės kontrolę. Tokie sprendimai, skirtingai nei vien sausumos vienetų didinimas, gali reikšmingai pakeisti realų pajėgų balansą regione.

    Rotacija ar nuolatinė bazė?

    Lenkija jau kurį laiką siekia ne tik rotacinių pajėgų, bet ir didesnio nuolatinio JAV buvimo modelio, panašaus į taikomą Vokietijoje. Nuolatinis dislokavimas paprastai reiškia daugiau infrastruktūros, šeimų atvykimą ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl toks sprendimas yra brangesnis ir politiškai sudėtingesnis.

    Generolo teigimu, Lenkija turi pranašumą dėl palankių susitarimų, susijusių su sąjungininkų pajėgų priėmimu, o dalis infrastruktūros ir aptarnavimo kaštų tenka priimančiajai šaliai. Vis dėlto nuolatinės brigados lygmens buvimas reikalautų dar platesnių investicijų, todėl kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus – rotacinio formato korekcijos.

    Kol JAV administracija nepateikia papildomų paaiškinimų, išlieka neaišku, ar kalbama apie sausumos brigadą, oro gynybos vienetus, aviaciją ar mišrų paketą. D. Łukowskio vertinimu, 5 000 karių skaičius labiausiai atitinka brigados dydį, tačiau sprendimą lems ne vien aritmetika, o tai, ką Pentagonas galės skirti Europai, atsižvelgdamas į pasaulinius prioritetus.

    Kol kas pagrindinis signalas, kurį Lenkijoje įžvelgia gynybos pareigūnai, yra tas, kad JAV karinis buvimas šalyje neturėtų mažėti. Ar jis realiai didės ir kokia forma, paaiškės tik po to, kai sprendimas bus įformintas praktiniais Pentagono žingsniais.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.