CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Irano derybininkai, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams, pasiekė preliminarų susitarimo rėmą dėl 60 dienų paliaubų pratęsimo ir platesnių derybų paketo, susijusio su Irano branduoline programa. Vis dėlto galutinis žingsnis dar nepadėtas, nes susitarimui turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Tarptautinės žiniasklaidos cituojami JAV pareigūnai teigia, kad dabar derinamas supratimo memorandumas, kuriame būtų numatyta ne tik paliaubų trukmė, bet ir tolesnių derybų tvarka bei įsipareigojimų kontrolės mechanizmai. Pastarasis elementas laikomas kritiniu, nes abi pusės viena kitą kaltina ankstesnių pažadų nesilaikymu.

    Iranas viešai neskuba patvirtinti, kad susitarimas jau pasiektas. Tačiau Irano parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komisijos narys Fada Hosseinas Maleki vietos žiniasklaidai užsiminė, jog „didelė dalis Irano Islamo Respublikos pasiūlymų buvo priimta“.

    „Vienintelis rūpestis yra Donaldo Trumpo nenuspėjamumas ir įsipareigojimų spragos, kurias iki šiol matėme iš Jungtinių Valstijų“, – sakė Fada Hosseinas Maleki.

    Preliminariame pakete, kaip skelbiama, taip pat svarstomas Ormūzo sąsiaurio pralaidumo atkūrimas. Šis siauras kelias tarp Persijos įlankos ir Indijos vandenyno yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir transportavimo terminams.

    Pastarosiomis dienomis situaciją komplikavo nauji apsikeitimai ugnimi, vykę trapios paliaubų fazės metu. Dėl tokių epizodų derybos tampa labiau panašios į krizių valdymą, o ne į nuoseklų politinį procesą, nes kiekvienas incidentas didina spaudimą griežtinti pozicijas tiek Vašingtone, tiek Teherane.

    Irano pusėje taip pat skambėjo pareiškimai apie išorės jėgų siekį destabilizuoti šalį. Aukščiausiojo lyderio ajatolos Mojtabos Khamenei aplinkos atstovai valstybiniuose kanaluose tvirtino, kad JAV ir Izraelis esą siekia silpninti Iraną politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, o vidinius nesutarimus laikytų papildomu spaudimo įrankiu.

    Tuo metu su Irano Revoliucinės gvardijos jūrų pajėgomis siejama žiniasklaida pranešė apie sugriežtintą laivybos kontrolę ir apie tai, kad dalis laivų esą buvo sustabdyti ar nukreipti atgal dėl koordinavimo stokos. Tokie signalai ypač jautrūs rinkoms, nes net ir trumpalaikiai trikdžiai sąsiauryje didina rizikos priedus krovinių vežimui bei gali įsiūbuoti energijos kainų svyravimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau viešai sakė, kad Teherano pasiūlymai jo dar neįtikino, tačiau kartu pripažino, jog Iranas suinteresuotas susitarimu. Jo administracija atmetė kai kuriuos Irano valstybinės žiniasklaidos skelbtus teiginius apie tariamą susitarimo projektą, pavadindama juos išgalvotais.

    Artimiausios dienos gali tapti lemiamos: jei Vašingtonas patvirtintų memorandumo rėmą, būtų atverta erdvė deryboms dėl branduolinių įsipareigojimų ir patikrinimų, o kartu sumažėtų rizika jūrų prekybai Persijos įlankoje. Jei sprendimas įstrigtų, paliaubos išliktų trapios, o Ormūzo sąsiaurio klausimas vėl gali tapti pagrindiniu eskalacijos tašku.

  • Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Kas yra Abraomo susitarimai?

    Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.

    Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.

    Kodėl Trumpas nori plėtros?

    Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.

    Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.

    Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?

    Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.

    Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.

    „Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.

    Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.

  • Trumpo remiamas JAV 250-mečio koncertas byra: atlikėjai traukiasi, kyla klausimų dėl rėmėjų

    Trumpo remiamas JAV 250-mečio koncertas byra: atlikėjai traukiasi, kyla klausimų dėl rėmėjų

    JAV ruošiantis 250-osioms nepriklausomybės metinėms, dalis su Donaldu Trumpu siejamų minėjimo renginių sulaukia vis daugiau kritikos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Freedom 250“ programos kontekste pristatytas koncertų ir pramogų ciklas Vašingtone, kuriame jau fiksuojami pirmieji atlikėjų pasitraukimai.

    Renginių organizatoriai skelbia apie planuojamą Didžiąją Amerikos valstijų mugę Nacionalinėje alėjoje Vašingtone. Ji turėtų vykti nuo birželio 25 dienos iki liepos 10 dienos, o idėja pristatoma kaip visų JAV valstijų ir teritorijų pristatymas vienoje, pasaulinės parodos mastą primenančioje šventėje.

    Atlikėjai pradeda trauktis

    Viešai paskelbtame muzikiniame sąraše – daugiausia 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių popkultūros vardai, tarp jų „Vanilla Ice“, „C+C Music Factory“, „Flo Rida“, Bretas Michaelsas iš grupės „Poison“ bei Fabas Morvanas, siejamas su „Milli Vanilli“. Tačiau būtent sudėtis ir politinis renginio fonas internete greitai tapo pašaipų taikiniu.

    Morris Day, žinomas kaip grupės „The Time“ lyderis, pareiškė, kad jo vardas renginio programoje atsidūrė nepagrįstai ir jis jame nedalyvaus.

    „Priešingai nei sklando gandai, Morris Day ir „The Time“ Didžiojoje Amerikos valstijų mugėje nepasirodys. Man tai netinka“, – sakė Morris Day.

    Pasitraukė ir reperis „Young MC“. Jis nurodė, kad apie politinį renginio užnugarį atlikėjai esą nebuvo informuoti iš anksto.

    „Informavau savo agentus, kad „Freedom 250“ renginyje nepasirodysiu. Atlikėjams nebuvo pasakyta apie jokį politinį šio projekto įsitraukimą“, – sakė „Young MC“.

    Kas yra „Freedom 250“?

    „Freedom 250“ pristatomas kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliu finansuojamas projektas, siekiantis pažymėti JAV 250-metį. Tačiau programą lydintys pranešimai apie rėmėjus ir galimą politinę įtaką kelia papildomų klausimų, ypač kai renginiai siejami su Trumpo aplinka.

    Pranešimuose minima, kad finansavimo ir partnerystės grandinėje figūruoja su federaliniais užsakymais dirbančios bendrovės, taip pat technologijų sektoriaus žaidėjai, tarp jų „Palantir“ ir „Oracle“, bei rangovai „Deloitte“ ir „Lockheed Martin“. Toks rėmėjų derinys, ypač politinių minėjimų kontekste, skatina diskusiją, kur baigiasi viešasis interesas ir prasideda politinis rinkodaros projektas.

    Didėja spaudimas dėl skaidrumo

    Renginių kritikai internete programą vadina parodija ir prasta nostalgijos imitacija, tačiau svarbesnė diskusijos dalis sukasi apie skaidrumą. Vartotojų teisių gynėjai iš „Public Citizen“ ragina Kongresą aiškintis, ar federaliniai ištekliai ir politinė įtaka nėra naudojami renginiams, kurie gali būti palankūs konkrečiai politinei stovyklai.

    Papildomą įtampą kelia viešumoje nuskambėję teiginiai, kad aukotojams galėjo būti siūloma galimybė gauti priėjimą prie prezidento už itin dideles paramos sumas. Tokie signalai, net jei dar tikrinami, didina spaudimą organizatoriams aiškiai atskirti šventinius valstybinius minėjimus nuo politinių kampanijų logikos.

    Kol kas Didžiosios Amerikos valstijų mugės startas birželio 25 dieną nėra atšauktas. Vis dėlto atlikėjų pasitraukimai rodo, kad renginio organizatoriams gali tekti iš naujo aiškinti programos turinį, politinį kontekstą ir finansavimo modelį, jei siekiama išlaikyti dalyvių ir visuomenės pasitikėjimą.

  • Teismas neleido stabdyti Trumpo plano dėl federalinio rinkėjų sąrašo ir balsavimo paštu ribojimų

    Teismas neleido stabdyti Trumpo plano dėl federalinio rinkėjų sąrašo ir balsavimo paštu ribojimų

    Teismo sprendimas kol kas nekeičia taisyklių

    JAV federalinis teisėjas atsisakė laikinai sustabdyti prezidento Donaldo Trumpo vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama sukurti federalinį rinkėjų sąrašą ir apriboti balsavimą paštu. Sprendimas reiškia, kad administracija kol kas gali tęsti pasirengimą galimiems pokyčiams, tačiau pati tvarka dar nėra pradėta taikyti.

    Bylą nagrinėjęs JAV apygardos teisėjas Carlas Nicholsas Vašingtone atmetė demokratų ir pilietinių teisių organizacijų prašymą skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai teigė, kad rinkimų taisykles nustato valstijos ir Kongresas, o ne prezidentas, todėl įsakas, jų vertinimu, gali prieštarauti Konstitucijai.

    Kodėl teismas neskubėjo stabdyti įsako

    Teisėjas sutiko su Trumpo administracijos argumentu, kad ginčijamas įsakas dar nėra įgyvendintas, todėl šiuo metu per anksti jį blokuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjai kol kas negalėjo įrodyti neatidėliotinos žalos, kuri pateisintų preliminarų draudimą.

    „Teismas pripažįsta, kad Pašto tarnyba ateityje gali priimti galutinę taisyklę, kuri tiesiogiai paveiktų ieškovus ar jų narius, arba kad Vyriausybė gali parengti valstijų pilietybės sąrašus, kuriuose dėl konkrečių trūkumų būtų praleisti tam tikri asmenys“, – rašė C. Nicholsas.

    „Ieškovai, žinoma, galės atnaujinti prašymus, jei ir kai tokie veiksmai įvyks. Tačiau iki tol jie negali pagrįsti, kad būtina taikyti preliminarų teismo draudimą“, – pridūrė teisėjas.

    Kas numatyta įsake ir kas kelia nerimą

    Trumpo įsaką Baltieji rūmai paskelbė kovo mėnesį, kai Kongrese įstrigo prezidento remtas rinkimų sistemos pertvarkos projektas. Dokumente numatyta, kad federalinė valdžia sudarytų tinkamų balsuoti rinkėjų sąrašą, o JAV Pašto tarnyba balsavimo biuletenius paštu pristatytų tik į šį sąrašą įtrauktiems asmenims.

    Kritikai įspėja, kad toks mechanizmas galėtų tapti piktnaudžiavimo įrankiu, o skubus perėjimas prie naujos sistemos sukeltų administracinį chaosą. Taip pat akcentuojama, kad paštininkų įtraukimas į rinkimų procesą kaip papildomos kontrolės grandies būtų problemiškas tiek praktiškai, tiek dėl institucijų funkcijų ribų.

    Teisiniai ginčai tęsis, bet pirminių rinkimų tai nepakeis

    Šis sprendimas neužkerta kelio naujiems ieškiniams, kai tik administracija pradės realius įgyvendinimo veiksmus. Paraleliai vyksta ir kita byla Bostone, kur taip pat siekiama užblokuoti įsaką.

    Net jei administracija veiktų greitai, pokyčių pirminių rinkimų metu nesitikima, nes jie tęsiasi iki kito mėnesio. Tačiau artėjant rudenį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, bet koks taisyklių perbraižymas gali tapti vienu svarbiausių politinių ir teisinių ginčų taškų.

    „Esame pasirengę atnaujinti kovą, jei ir kai administracija žengs kitus žingsnius“, – sakė Juanas Proaño, Lotynų Amerikos piliečių lygos vadovas.

    Trumpas jau ne pirmą kartą vykdomaisiais įsakymais bando keisti rinkimų administravimo principus. Ankstesnis jo įsakas, paskelbtas netrukus po antrosios kadencijos pradžios ir numatęs, be kita ko, reikalavimą registruojantis balsuoti pateikti dokumentinį pilietybės įrodymą, buvo sustabdytas kelių federalinių teisėjų.

    Po 2020 metų prezidento rinkimų pralaimėjimo Joe Bidenui Trumpas ne kartą kartojo nepagrįstus teiginius apie tariamai plačiai paplitusį sukčiavimą balsuojant paštu. Vis dėlto įvairūs auditai ir tyrimai, įskaitant atliktus respublikonų kontroliuojamose institucijose, sisteminio ir plataus masto sukčiavimo nepatvirtino.

  • Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Įtampa dėl derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Baltųjų rūmų ministrų kabineto posėdį pareiškė, kad Vašingtonas kol kas nėra patenkintas Teherano siūlymais dėl susitarimo. Pasak jo, Iranas esą nori tartis, tačiau derybų turinys JAV netenkina.

    Trumpas teigė, kad skubėti pasirašyti susitarimo neketina, nors anksčiau buvo užsiminęs, jog kompromisas gali būti arti. Retorikoje jis paliko aiškią užuominą, kad nesėkmės atveju JAV gali imtis griežtesnių veiksmų.

    Paneigtas „susitarimo projektas“

    Iranui priklausanti valstybinė televizija paskelbė, jog esą egzistuoja JAV ir Irano memorandumo projekto gairės, kuriose minimi keli esminiai punktai. Tarp jų buvo įvardytas galimas jūrinės blokados sušvelninimas, laivybos atnaujinimas Hormūzo sąsiauryje ir JAV pajėgų pasitraukimas iš Persijos įlankos.

    Baltieji rūmai šią informaciją atmetė ir pareiškė, kad pranešimas yra „visiška klastotė“. Toks viešas prieštaravimas išryškino, kad informacinė kova lydi ne tik derybas, bet ir jų suvokimą tarptautinėje erdvėje.

    Hormūzo sąsiauris ir saugumo korta

    Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių regiono taškų, nes jis svarbus pasaulinei naftos ir kitų energijos išteklių logistikai. Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio nekontroliuos nė viena šalis, ir atmetė kalbas apie galimą rinkliavų ar „mokesčių“ sistemą laivybai.

    Įtampą kursto ir ankstesni pareiškimai iš Irano pusės: Islamo revoliucinė gvardija buvo pagrasinusi, kad atnaujinus smūgius regiono pakrantė agresoriams taptų mirtinai pavojinga. Tokios žinutės paprastai skirtos ir vidaus auditorijai, ir išoriniam atgrasymui.

    „Iranas labai nori sudaryti sandorį. Kol kas jie dar nepasiekė to, kas mus tenkintų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Trumpas taip pat leido suprasti, kad dalis klausimų galėtų būti nukeliami vėlesnėms derybų fazėms, o pradžioje būtų siekiama greitesnio politinio rėmo, primenančio memorandumą. Vis dėlto branduolinės programos tema, įskaitant prisodrinto urano atsargas, išlieka centrine JAV argumentacijoje.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, dalyvavęs posėdyje šalia prezidento, teigė, kad derybose matyti ir pažangos, ir susidomėjimo ženklų. Pasak jo, artimiausios valandos ir dienos parodys, ar galima pasiekti apčiuopiamą proveržį.

  • Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Įtampos ženklai Romoje

    Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais siunčia signalų, kurie Vašingtone ir Jeruzalėje skaitomi kaip atsargus, bet apčiuopiamas tono pasikeitimas. Roma tradiciškai laikoma artima JAV ir Izraelio partnere, tačiau vieši pareiškimai ir kai kurie sprendimai verčia klausti, ar prasideda naujas etapas.

    Diskusijos suintensyvėjo po kelių epizodų, kai Italijos pozicija ne visai sutapo su politikų, laikomų Meloni ideologiškai artimais, kryptimi. Tai ypač išryškėjo vertinant karą Artimuosiuose Rytuose ir augančią politinę įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Sankcijų tema ir konfliktas su Netanyahu kabinetu

    Vienu ryškiausių lūžio taškų tapo Europoje atsinaujinusios kalbos apie sankcijas Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui. Itališkoje politinėje darbotvarkėje tai pristatoma kaip reakcija į viešumoje aptarinėtą vaizdo įrašą, kuriame ministras, kritikų teigimu, žemino sulaikytus aktyvistus.

    Šis epizodas įsiliejo į platesnį kontekstą: dalis Europos sostinių vis garsiau reikalauja griežtesnio spaudimo Izraelio Vyriausybei dėl karo veiksmų regione, o Italijai tenka balansavimo užduotis. Roma vienu metu siekia išlaikyti saugumo partnerystę ir neatsidurti priešingoje ES daugumos pusėje, kai Briuselyje auga raginimai griežtinti politiką.

    Trintis su Trumpu ir Hormūzo klausimas

    Įtampa juntama ir santykiuose su Donaldu Trumpu, kuris, anot viešų pasisakymų, kritiškai reagavo į Meloni laikyseną Vatikano atžvilgiu. Italijos premjerė Trumpo pareiškimus apie popiežių Leoną XIV yra pavadinusi nepriimtinais, taip rizikuodama prarasti dalį politinės „chemijos“, kuri anksčiau buvo matoma dešinės lyderių susitikimuose.

    Dar reikšmingesniu signalu laikomas Romos nenoras sekti Trumpo raginimais dėl karinio atsako prieš Iraną, kai buvo keliama Hormūzo sąsiaurio saugumo tema. Italijai, kaip ir kitoms ES valstybėms, šis maršrutas svarbus dėl energijos ir prekybos srautų, tačiau Roma akivaizdžiai vengia veiksmų, kurie galėtų įtraukti į eskalaciją.

    Italijos vidaus politikoje – dvi stovyklos

    Viešoje diskusijoje išryškėjo skirtingi požiūriai, atspindintys Italijos vidaus politikos įtampą. Parlamento narys Arturo Scotto teigė, kad Meloni ilgą laiką siekė veikti kaip patikima sąjungininkė, tačiau tai neapsaugojo nuo griežtesnio Trumpo tono.

    „Kai elgiesi kaip padavėjas, šeimininkas galiausiai ir elgiasi su tavimi kaip su padavėju. Taip nutiko Giorgiai Meloni: kai ji pabandė bent šiek tiek atsitraukti nuo Donaldo Trumpo, jis priminė, kas čia vadovauja“, – sakė Arturo Scotto.

    Tuo metu Lygos senatorius Claudio Borghi skeptiškai vertino ekonominių sankcijų idėją ir pabrėžė prekybinę logiką. Jo teigimu, jei Italija turi prekybos perteklių su Izraeliu, griežtos priemonės gali smogti pačiai Italijos ekonomikai, o ne tik politiniams adresatams.

    „Ekonominės sankcijos dažnai atsisuka atgal. Problema ta, kad Italija su Izraeliu turi prekybos perteklių, tad iš esmės baustume patys save“, – sakė Claudio Borghi.

    Kas toliau: kosmetika ar strategija?

    Kol kas sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai ilgalaikės strategijos pradžia, ar tik taktiniai manevrai, skirti išvengti konfliktų ES viduje ir suvaldyti visuomenės nuotaikas. Italijos užsienio politika tradiciškai remiasi pragmatizmu: saugumo garantijos iš JAV, ekonominiai interesai Viduržemio jūros regione ir būtinybė derinti pozicijas su Briuseliu.

    Vis dėlto keli sutapę signalai leidžia kalbėti apie atsargesnį, labiau europietišką balansavimą. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose augs, o transatlantinėje politikoje stiprės neapibrėžtumas, Romai gali tekti dar aiškiau apsibrėžti, kuriame aljanse ir kuriomis temomis ji renkasi lyderystę, o kur – kompromisą.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Simpsonų scenaristas Danas Greaney skelbia kandidatuosiantis 2028-ųjų JAV rinkimuose: ką žada

    Simpsonų scenaristas Danas Greaney skelbia kandidatuosiantis 2028-ųjų JAV rinkimuose: ką žada

    Keturių „Emmy“ apdovanojimų laureatas, serialo „Simpsonai“ scenaristas Danas Greaney pareiškė ketinantis siekti JAV prezidento posto 2028 metais. Apie tai jis pranešė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuris greitai išplito internete.

    Greaney yra vienas iš kūrėjų, dirbusių prie epizodo Bartas ateityje, rodyto 2000 metais. Būtent ši serija vėliau tapo vienu dažniausiai minimų pavyzdžių, kai serialo satyra esą „numatė“ politines realijas, nes joje nuskamba užuomina apie „prezidentą Trumpą“.

    Kaip gimė „pranašystės“ mitas

    Epizode vaizduojama ateitis, kurioje Lisa Simpson tampa JAV prezidente ir kalba apie biudžeto problemas, paveldėtas iš prezidento Trumpo. Kai Donaldas Trumpas 2016 metais laimėjo rinkimus ir pradėjo kadenciją 2017 metais, šis dialogas tapo interneto sensacija.

    Vis dėlto televizijos istorikai ir patys serialo kūrėjai ne kartą yra pabrėžę, kad tokios scenos dažniausiai gimsta kaip politinė satyra, o ne realūs bandymai prognozuoti ateitį. „Simpsonų“ atvejis dažnai aiškinamas paprastai: ilgametis serialas sukaupė šimtus siužetų, todėl dalis jų vėliau neišvengiamai ima panašėti į realybę.

    Greaney kampanijos žinutė

    Vaizdo įraše Greaney pradžioje pasirodo apsirengęs burtininku ir prisistato savotišku pranašu, o vėliau pereina prie politinių teiginių. Jis kritikuoja dabartinį JAV politinį klimatą, akcentuoja atskaitomybės, demokratinių normų ir valstybės paslaugų prieinamumo temas.

    „Amerikoje valdžia turi dirbti visiems: demokratija visiems, atskaitomybė visiems, gerovė visiems“, – sakė Danas Greaney.

    Pasak jo komandos skelbiamos informacijos, tarp kampanijos krypčių minimos universalesnės sveikatos apsaugos idėjos ir ambicingesnė klimato politika. Toks programos rėminimas atitinka pastaraisiais metais JAV viešojoje erdvėje sustiprėjusią tendenciją, kai kandidatai pirmiausia ieško auditorijos socialiniuose tinkluose, o tik vėliau bando įsitvirtinti tradicinėje partinėje struktūroje.

    Kontekstas prieš 2028 metus

    2028 metų JAV prezidento rinkimai numatyti lapkričio 7 dieną. Nors iki jų dar liko laiko, pavieniai pareiškimai apie dalyvavimą kampanijoje dažnai naudojami kaip būdas anksti pritraukti dėmesį, surinkti rėmėjų bazę ir ištestuoti žinutę viešojoje erdvėje.

    Tuo metu Donaldas Trumpas, remiantis JAV Konstitucijoje įtvirtintu 22-uoju pataisymu, negalėtų eiti prezidento pareigų trečią kadenciją, jei būtų jau išdirbęs dvi kadencijas. Vis dėlto jo pavardė ir toliau išlieka stiprus politinis simbolis, kurį įvairūs veikėjai naudoja tiek kritikai, tiek mobilizacijai.

    Greaney žingsnis greičiausiai labiau primena šiuolaikinę politinės komunikacijos strategiją, kai ribą tarp pramogos ir politikos formuoja socialinių tinklų algoritmai. Tačiau ankstyvas pareiškimas leidžia jam įsitraukti į diskusiją apie tai, kas 2028 metais gali tapti rinkėjams svarbiausiomis temomis.

  • Pietų Afrika atmeta JAV kalbas apie krizę: kodėl pabėgėlių kvota keliama tik afrikaneriams

    Pietų Afrika atmeta JAV kalbas apie krizę: kodėl pabėgėlių kvota keliama tik afrikaneriams

    JAV sprendimas sukėlė ginčą

    Pietų Afrikos vyriausybė ir dalis afrikanerių interesams atstovaujančių organizacijų atmetė JAV administracijos teiginius, esą šalyje baltaodžiams kyla humanitarinė krizė. Tokie pareiškimai pasigirdo JAV nusprendus šiemet priimti papildomą skaičių baltaodžių Pietų Afrikos gyventojų kaip pabėgėlių.

    JAV administracija tvirtino, kad kvota didinama dėl „nenumatytos pabėgėlių padėties“ ir nurodė augantį rasinį smurtą kurstančių pareiškimų foną. Vis dėlto konkrečių įrodymų ar detalesnio pagrindimo, kodėl būtent ši grupė išskiriama iš kitų pasaulio konfliktų ir krizių kontekste, pateikta nebuvo.

    Pagal JAV pateikiamus duomenis, nuo programos pradžios praėjusiais metais į JAV persikėlė apie 6 000 Pietų Afrikos piliečių. Naujausias sprendimas numato dar 10 000 vietų šiais metais, taip išplečiant priėmimą būtent afrikaneriams.

    Pietų Afrikos atsakas: kaltinimai nepagrįsti

    Pietų Afrikos užsienio reikalų ministerijos atstovas Chrispinas Phiri teigė, kad kaltinimai sisteminiu afrikanerių persekiojimu yra nepagrįsti. Pasak jo, dalis žmonių, pasinaudojusių programa, vėliau apsisprendė grįžti į Pietų Afriką, o tai, valdžios vertinimu, kertasi su „humanitarinės ekstremalios situacijos“ logika.

    Vietos organizacijos taip pat stengiasi atskirti realias saugumo ir nusikalstamumo problemas nuo politinių interpretacijų. Pietų Afrika jau daugelį metų susiduria su aukštu bendru nusikalstamumo lygiu, tačiau šalies institucijos pabrėžia, kad tai nėra vienos rasės ar vienos bendruomenės problema.

    Net afrikanerių organizacijos abejoja

    Afrikanerių profesinė sąjunga Solidariteit pareiškė, kad pabėgėlio statusas nėra sprendimas, kuris ilgainiui padėtų bendruomenei. Organizacija akcentuoja tikslą kurti sąlygas, kad afrikaneriai galėtų saugiai ir sėkmingai gyventi Pietų Afrikoje, o ne masiškai iš jos išvykti.

    „Mes niekaip nesuprantame, į kokią „nenumatytą pabėgėlių padėtį“ galėtų būti referuojama, tačiau gerbiame JAV teisę formuoti savo pabėgėlių politiką“, – sakė Solidariteit atstovas Jaco Kleynhansas.

    Lobistinių iniciatyvų grupė AfriForum, teigianti turinti daugiau kaip 300 000 narių, taip pat nurodė neturinti informacijos, kuri patvirtintų teiginį apie humanitarinę ekstremalią situaciją. Organizacijos vadovas Kallie Krielis pabrėžė, kad prioritetas yra vidaus sprendimai, mažinantys priežastis emigruoti.

    Kritika dėl selektyvios humanitarinės pagalbos

    Pabėgėlių apsaugos srityje dirbančios organizacijos ir ekspertai kelia klausimą, kodėl prioritetas teikiamas vienai grupei, kai tuo pat metu daugybė žmonių bėga nuo karų ar stichinių nelaimių. JAV pabėgėlių statuso patikra dažnai trunka ne mėnesius, o metus, todėl selektyvus pagreitinimas vienai kategorijai neišvengiamai kelia įtarimų dėl politinių motyvų.

    Stellenboscho universiteto socialinio teisingumo tyrėja Bryony Fox įspėjo, kad tokie sprendimai gali politizuoti pabėgėlių apsaugą. Jos vertinimu, tai rizikuoja susilpninti viso pabėgėlių režimo legitimumą ir universalumo principą, kai pagalba turėtų būti grindžiama pažeidžiamumu, o ne politine ar demografine atranka.

    Ši diskusija atgaivino platesnį klausimą apie migracijos ir pabėgėlių politikos kryptį JAV, ypač kai sprendimai siejami su vidaus politinėmis žinutėmis. Kol kas Pietų Afrika laikosi pozicijos, kad kalbos apie sisteminį afrikanerių persekiojimą neatitinka faktų, o bet kokie sprendimai turėtų remtis patikrinta informacija, o ne apibendrintomis prielaidomis.

  • Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje ryškėja nesutarimai dėl Popiežiaus Leono XIV perspėjimų apie dirbtinį intelektą. Vatikano raginimas stiprinti DI priežiūrą išprovokavo skirtingas reakcijas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

    Vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas viešai menkino popiežiaus poziciją, teigdamas, kad pontifikas neturėtų „redaguoti technologijų“ darbotvarkės. Tuo metu viceprezidentas JD Vance’as tą patį signalą pavadino giliu ir svarbiu moraliniu orientyru DI eros pradžioje.

    Popiežiaus žinia apie DI rizikas

    Popiežius Leonas XIV neseniai paskelbė pirmąją encikliką, kurioje daug dėmesio skiriama DI plėtrai ir jos poveikiui žmogui. Dokumente akcentuojama, kad technologinė pažanga neturi aplenkti atsakomybės, o sprendimai turi išlikti žmogaus rankose.

    Pontifikas įspėjo, kad DI gali išstumti dalį darbuotojų, didinti nelygybę ir sukurti situacijų, kai mirtinų ginklų panaudojimo sprendimai priimami be pakankamos žmogaus kontrolės. Vatikano pozicija atliepia augantį tarptautinį susirūpinimą dėl autonominių sistemų ir generatyvinių modelių panaudojimo.

    Baltojoje rūmuose svarstymai dėl priežiūros

    Nesutarimai išryškėjo tuo metu, kai Baltieji rūmai svarsto, kiek griežtai reguliuoti sparčiai besivystančias DI technologijas. Administracija DI plėtrą sieja su ekonomikos konkurencingumu ir geopolitine įtaka, todėl priežiūros mechanizmai vertinami per inovacijų tempo prizmę.

    Pasak JAV pusės argumentų, papildomos taisyklės gali lėtinti technologijų diegimą ir silpninti konkurencinę poziciją prieš Kiniją. Tačiau kritikų nuomone, savanoriškos iniciatyvos ir rinkos savireguliacija gali būti nepakankamos, kai DI sistemų sprendimai ima daryti tiesioginę įtaką darbo rinkai ir nacionaliniam saugumui.

    Vatikano ir Trumpo įtampa plečiasi

    DI tema tapo dar vienu ginčų tašku platesniame Trumpo ir Vatikano santykių konflikte. Per pastaruosius mėnesius popiežius kritikavo kai kurias JAV politikos kryptis, o Trumpas savo ruožtu nevengė aštrių viešų pasisakymų apie pontifiką.

    „Manau, kad Bažnyčia privalo pasiūlyti moralinę lyderystę, kai technologijos ima formuoti kasdienį gyvenimą“, – sakė JD Vance’as.

    Politologų vertinimu, viešas konfliktas su popiežiumi gali turėti politinių pasekmių, nes katalikų rinkėjai JAV yra reikšminga elektorato dalis, ypač svyruojančiose apygardose. Kita vertus, konservatyvūs katalikai dažnai išlieka lojalūs respublikonams dėl vertybinių klausimų, todėl tiesioginis efektas gali būti nevienareikšmis.

    DI saugumo šalininkai tikina, kad popiežiaus argumentai suteikia papildomo svorio raginimams kurti aiškesnes taisykles dėl modelių testavimo, skaidrumo ir atsakomybės. Administracijai tai tampa ir politine, ir komunikacine dilema: kaip išlaikyti technologinę lyderystę, kartu neignoruojant visuomenės nerimo dėl darbo vietų, šeimų gerovės ir saugumo.