Tag: Dronai

  • Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express atkreipė dėmesį, kad Lenkija oficialiai pristatė naują „kamikadzės“ tipo droną „Hornet“, kuriamas pagal programą PLargonia. Analitikai jį lygina su Irano „Shahed-136“ ir Rusijos „Geran-2“, kuriais Rusija masiškai atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.

    Pasak Ukrainos apžvalgininkų, Varšuva taip žengė į svarbią fazę, kai kuriami nacionaliniai nuotolinio smūgio pajėgumai, nepriklausomi nuo importo. „Hornet“ numatomas kaip viena iš priemonių, leidžiančių turėti didesnį atgrasymo potencialą regione, ypač didėjant bepiločių vaidmeniui šiuolaikiniame kare.

    Du „Hornet“ variantai

    Viešai minimos dvi pagrindinės versijos. „Hornet“ PL-AT-1 apibūdinamas kaip oro taikinys, skirtas priešlėktuvinės gynybos mokymams, o „Hornet“ PL-OWA – smogiamoji versija, galinti gabenti 15–20 kilogramų kovinę galvutę.

    Skelbiama, kad dabartinis kovinis variantas gali skristi maždaug 400 kilometrų, o ateityje planuojama toliašaudė modifikacija, kurios nuotolis siektų apie 900–1 000 kilometrų. Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams Rusijos gilumoje, įskaitant Maskvos apylinkes, jei būtų leidžiama ir priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

    Ką žinoma apie konstrukciją

    Apžvalgose nurodoma, kad dronas turi delta tipo sparnų schemą ir stūmoklinį variklį, o jo maksimalus greitis siekia apie 185 kilometrus per valandą. Teigiama, kad aparatas sveria apie 85 kilogramus, yra maždaug 2,6 metro ilgio, o sparnų mojis – apie 2,2 metro.

    Akcentuojama ir praktinė detalė: „Hornet“ turėtų būti leidžiamas iš mobilios antžeminės paleidimo sistemos, todėl jam nereikia aerodromo infrastruktūros. Tokia logika atitinka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose matytą tendenciją, kai pigesni, paprasčiau paleidžiami dronai tampa masinės ugnies priemone.

    Gamyba ir platesnė strategija

    Lenkijos gynybos vadovybė viešai kalba apie spartesnę bepiločių plėtrą ir didesnę gamybą, siekiant, kad kritiniu metu būtų įmanoma greitai didinti apimtis. Skelbta, kad gamybos linija buvo pristatyta bendrovėje „Hornet – Polskie Drony“, kuri vystoma kartu su Instytutu Techniczny Wojsk Lotniczych ir „Grupa Boryszew“.

    Lenkijos pareigūnai projektą yra pavadinę „lenkišku Shahed“ ir žada platesnį bepilotes technikos spektrą, įskaitant didesnio nuotolio platformas. Ukrainos analitikai pabrėžia, kad tokius sprendimus paskatino pamokos iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo ne tik žvalgybos, bet ir sisteminių smūgių bei logistikos trikdymo įrankiu.

    Projektas PLargonia, kaip nurodoma viešojoje erdvėje, pradėtas apie 2023 metais, o ankstyvieji prototipai vėliau buvo demonstruojami parodose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis bus ne vien sukurti modelį, bet užtikrinti patikimą serijinę gamybą, tiekimo grandines ir elektronikos atsparumą trikdymui.

  • Vokiečiai pristatė beveik 700 km/h droną: „Quantum Systems“ užsiminė, kas laukia toliau

    Vokiečiai pristatė beveik 700 km/h droną: „Quantum Systems“ užsiminė, kas laukia toliau

    Vokietijoje sukurtas eksperimentinis dronas, kuris, gamintojo teigimu, bandymuose pasiekė beveik 700 km/h greitį. Už projektą atsakinga N3XT komanda – vidinė „Quantum Systems“ tyrimų ir plėtros grupė, dirbanti su pačiomis drąsiausiomis ir rizikingiausiomis konstrukcijomis.

    Pasak bendrovės, prototipo kūrimas truko daugiau nei metus ir pareikalavo daugybės techninių iteracijų bei bandymų. Šis dronas nėra planuojamas kaip masinės prekybos produktas – tai technologijų demonstratorius, skirtas patikrinti aerodinamikos, pavaros ir valdymo sprendimų ribas.

    Tokio greičio pasiekimas dronų rinkoje laikomas ne tik inžineriniu rezultatu, bet ir signalu, kaip sparčiai keičiasi bepiločių galimybės. Didesnis greitis reiškia platesnį panaudojimą, tačiau kartu kelia vis daugiau reikalavimų stabilumui, ryšio patikimumui, energijos valdymui ir saugiam skrydžių planavimui.

    „Tai buvo ilgas, iššūkių kupinas prototipavimo procesas, pareikalavęs daug bandymų ir korekcijų“, – sakė „Quantum Systems“ vyresnysis prototipavimo inžinierius Robertas Gardeminas.

    „Quantum Systems“ pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – sukauptas technologijas perkelti į būsimus civilinius ir gynybinius sprendimus. Europoje bepiločių rinka auga dėl kelių priežasčių: nuo infrastruktūros stebėsenos ir gelbėjimo darbų iki žvalgybos, pasienio kontrolės bei elektroninės kovos poreikių.

    Įmonė taip pat mini, kad jos bepilotės platformos kuriamos kaip modulinės, todėl gali būti pritaikomos skirtingoms užduotims, keičiant jutiklius, ryšio įrangą ar naudingojo krovinio sprendimus. Tokia kryptis ypač svarbi institucijoms ir organizacijoms, siekiančioms mažinti vieno tiekėjo priklausomybę ir greičiau integruoti naujas technologijas.

    Šalia N3XT, „Quantum Systems“ ekosistemoje veikia ir WIY Drones komanda, kuri, bendrovės teigimu, rengiasi rekordiniams bandymams Ukrainoje. Po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais ši šalis tapo viena intensyviausių modernių bepiločių technologijų testavimo ir tobulinimo erdvių Europoje.

    WIY Drones planuoja siekti rekordų su STRILA Interceptor ir SPYS prototipais, įskaitant didžiausią nuotoliniu būdu valdomo FPV drono greitį, kai jis gabena apie 0,5 kilogramo krovinį, ir greito perėmimo bepiločio koncepciją priešlėktuvinei gynybai. Tokie bandymai rodo kryptį, kur link juda rinka: nuo pavienių dronų prie specializuotų perėmimo, kovos su dronais ir didesnio autonomiškumo sprendimų.

    Įmonė kaip svarbų elementą išskiria ir „Mosaic UXS“ programinę įrangą, skirtą valdyti bepiločių parką bei koordinuoti misijas pasitelkiant DI. Tokie valdymo sprendimai tampa kritiškai svarbūs, kai vienu metu reikia planuoti kelių platformų darbą, užtikrinti ryšio atsparumą ir greitai perskirstyti užduotis dinamiškoje aplinkoje.

    Nors rekordai dažnai atrodo kaip rinkodaros triukas, gynybos ir saugumo srityje jie dažnai atspindi realius poreikius. Greitesni dronai gali reikšti trumpesnį reagavimo laiką, didesnę išgyvenamumo tikimybę ir platesnes perėmimo galimybes, tačiau kartu jie kelia ir naujų reguliavimo klausimų, susijusių su bandymų sauga, rizikų valdymu ir integracija į bendrą oro erdvę.

  • Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusijoje vis ryškiau matomas bandymas pritraukti paauglius į su karine pramone susijusias veiklas, tam pasitelkiant vaizdo žaidimų ir e. sporto elementus. Tyrime, kurį paskelbė T-invariant, teigiama, kad šalia tradicinio techninio ugdymo kuriama atskira įtraukimo sistema, paremta žaidybinimu ir varžybomis.

    Dėmesio centre – Tatarstane veikianti specialioji ekonominė zona Alabuga, siejama su dronų, naudojamų atakoms Ukrainoje, surinkimu. Pasak tyrimo autorių, šioje struktūroje rekrutavimas stiprinamas vaizdo žaidimu „Dronų mūšis: Ukraina“, kuris pristatomas kaip taktinis simuliatorius, leidžiantis valdyti bepiločių vienetus.

    Tyrime teigiama, kad žaidimas nėra vien pramoga ir integruojamas į projektą „Stalino sakalai“, kuriuo esą siekiama pritraukti jaunus žmones dirbti su Rusijos bepiločių programa. Projekto komunikacijoje skelbiami pasiūlymai inžinieriams, dronų operatoriams ir padalinių vadams, taip formuojant aiškią karjeros trajektoriją.

    Žaidybinimas siejamas ir su gyvais renginiais: tyrime minima, kad dalyvavimas dronų pilotavimo varžybose Maskvoje buvo susietas su atranka per „Dronų mūšis: Ukraina“. Taip pat nurodoma, kad iki 2026 metų liepos žaidime buvo sukurta daugiau nei 41 000 paskyrų, o tai rodo kryptingą auditorijos auginimą.

    Dar vienas kanalas – DroneCon kibernetiniai turnyrai, kuriuose, kaip teigiama, dalyvavimui būtinas išankstinis mokymas naudojant simuliatorių. Tyrime minima, kad bendras prizinis fondas siekia apie 33 000 eurų, todėl konkurencinis formatas tampa papildomu motyvatoriumi jaunimui įsitraukti.

    Alabugos atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai valstybės ir su jomis siejamos struktūros technologijų ugdymą susieja su gynybos sektoriumi, o vaizdo žaidimai pasitelkiami kaip ankstyvas interesų formavimo įrankis. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokios priemonės ypač veiksmingos paauglių auditorijai, nes sukuria įspūdį, jog karinės technologijos yra įprasta ir patraukli technologijų karjeros dalis.

    Tyrime taip pat primenama, kad nuo 2023 metais Alabugoje surinkinėjami dronai, siejami su Irano „Shahed“ konstrukcijomis, o greta veikia Alabuga Polytech, kur mokiniai įtraukiami į gamybos procesus. 2026 metų pavasarį, kaip teigiama, buvo vykdyta paaugliams skirta reklaminė kampanija apie uždarbį, o dabar komunikaciją dar labiau sustiprina vaizdo žaidimas ir jo sklaida socialiniuose tinkluose.

  • Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos bepilotes sistemas naudojančios pajėgos naktį iš liepos 9 į liepos 10 dieną surengė masinę ataką prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną prie okupuoto Krymo prieigų. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, per vieną naktį buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta 13 plaukiojančių vienetų, daugiausia tanklaivių, gabenusių degalus.

    Apie operaciją viešai informavo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadavietėje tarnaujantis Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Magyar. Jo teigimu, per pastarąsias 120 valandų Ukrainos dronai iš viso smogė 48 Rusijos laivams, o 13 taikinių buvo pasiekti per maždaug 12 valandų.

    „Per pastarąsias 120 valandų dronai smogė 48 Rusijos laivams, o 13 jų pasiekėme per 12 valandų“, – sakė Robertas Brovdis.

    Ukrainos pusė taip pat paskelbė naktinių smūgių vaizdo įrašą, kuriame, pasak kariškių, matyti taikinių paieška termovizoriumi, o po to sprogimai ir gaisrai laivų deniuose. Nepriklausomo patvirtinimo apie visų paminėtų laivų būklę iš karto nebuvo, o Rusijos institucijos detalaus komentaro nepateikė.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinami tanklaiviai ir kiti laivai, kuriais Maskva, Vakarų šalių vertinimu, bando apeiti naftos ir naftos produktų eksporto ribojimus. Tokie laivai neretai būna seni, registruoti trečiųjų valstybių vėliavomis, o jų automatinės identifikavimo sistemos signalai gali būti išjungti arba manipuliuojami, kad būtų sunkiau sekti maršrutus.

    Ukrainos kariuomenės komunikacijoje akcentuojama, kad smūgiai jūroje siejami ir su logistika okupuotame Kryme, kur degalų tiekimas yra svarbus Rusijos kariniams pajėgumams. Pastaruoju metu Kyjivas vis dažniau kalba apie vadinamąsias kinetines sankcijas, kai sankcijų apėjimui naudojama infrastruktūra yra fiziškai trikdoma ar naikinama.

    Kol kas nėra išsamios informacijos apie įgulų likimą ir galimą žalą aplinkai, jei degalai būtų išsilieję į jūrą. Situacija išlieka dinamiška, o papildomų detalių tikimasi sulaukti, kai atsiras daugiau nepriklausomų patvirtinimų apie smūgių padarinius ir konkrečius apgadintus laivus.

  • „L3Harris“ modernizuos JAV skrydžių sekimo tinklą: daugiau saugumo ir dronų stebėsena

    „L3Harris“ modernizuos JAV skrydžių sekimo tinklą: daugiau saugumo ir dronų stebėsena

    JAV Federalinė aviacijos administracija sudarė sutartį su „L3Harris Technologies“ dėl nacionalinės oro erdvės stebėsenos tinklo modernizavimo. Pagal planą bus atnaujinta daugiau kaip 700 antžeminių stočių, kurios dispečeriams realiu laiku perduoda orlaivių buvimo vietos duomenis, renkamus ir per palydovines sistemas.

    Atnaujinimas numato ne tik naują įrangą ir programinės įrangos pakeitimus, bet ir stipresnes kibernetinio saugumo priemones. Tikslas – geriau apsaugoti kritinius oro erdvės duomenis ir sumažinti rizikas, susijusias su išpuoliais ar sistemų sutrikimais, kurie galėtų paveikti skrydžių saugą.

    „L3Harris“ teigimu, modernizuota infrastruktūra padės įgyvendinti FAA modernizavimo viziją ir didins visų oro erdvės naudotojų saugą.

    Ši pertvarka siejama su platesne FAA programa NextGen, kuri orientuota į efektyvesnį ir saugesnį JAV Nacionalinės oro erdvės sistemos veikimą. Pastaraisiais metais aviacijos srautai ir technologijos keičiasi sparčiai, todėl stebėsenos sprendimai turi prisitaikyti prie naujų veiklos scenarijų.

    Vienas svarbiausių pokyčių – didesnė aprėptis, kad būtų galima patikimiau stebėti ne tik lėktuvus ir sraigtasparnius, bet ir dronus, kurių skaičius bei panaudojimas auga. Be to, modernizavimas numato pasirengimą naujų tipų orlaiviams, įskaitant vertikalaus kilimo ir tūpimo aparatus, kurie ateityje gali tapti dalimi miesto oro judumo sprendimų.

    Pranešimuose nurodoma, kad sutarties vertė neįvardijama, o darbai suplanuoti ilgam laikotarpiui – iki 2045 metų. Tai reiškia, kad oro erdvės stebėsenos tinklas bus tobulinamas etapais, derinant techninę plėtrą su besikeičiančiais reguliavimo, saugos ir operaciniais reikalavimais.

  • Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tęsia pigių „Gerbera“ tipo dronų modernizavimą, o naujausi pastebėti pakeitimai rodo siekį didinti šių aparatų efektyvumą per atakas prieš Ukrainą. Tokie dronai dažnai gaminami iš lengvai gaunamų medžiagų ir naudojami tiek smūgiams, tiek kaip masalas, apkraunantis oro gynybą.

    Apie naujas modifikacijas pranešė Ukrainos savanorių iniciatyva Sternenko Community, kuri analizuoja nuolaužas ir viešai fiksuoja pokyčius mūšio lauke. Nors Maskva techninių detalių neatskleidžia, konstrukcijos kryptis leidžia daryti išvadą, kad dronų galimybės didinamos nuosekliai.

    Wingletai: mažesnis pasipriešinimas, didesnis nuotolis

    Ryškiausias pokytis – ant sparnų galų atsiradę vertikalūs elementai, vadinami wingletais. Aviacijoje jie naudojami dešimtmečius, nes mažina sūkurius sparnų galuose ir taip sumažina aerodinaminį pasipriešinimą.

    Praktinė nauda paprasta: tam pačiam atstumui įveikti reikia mažiau energijos, o tai gali reikšti ilgesnį skrydžio laiką arba didesnį nuotolį nekeičiant sparnų mojų. Tokie patobulinimai ypač svarbūs pigiems dronams, kurių efektyvumą riboja paprasta aerodinamika ir ribotas kuro kiekis.

    Išoriniai kuro bakai: daugiau degalų ir daugiau vietos viduje

    Antras pastebėtas pakeitimas – prie fiuzeliažo tvirtinami išoriniai kuro bakai, montuojami viršutinėje drono dalyje. Papildomas kuras tiesiogiai didina skrydžio trukmę ir veikimo nuotolį, o tai gali išplėsti taikinių pasirinkimą.

    Kartu toks sprendimas gali atlaisvinti vietos korpuso viduje: daugiau erdvės gali būti skiriama didesnei kovinei galvutei, papildomai elektronikai ar ryšio įrangai. Tai ypač aktualu, kai siekiama išlaikyti mažą gamybos kainą, bet didinti smūgio ar apgaulės efektyvumą.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai

    „Gerbera“ tipo dronai vertinami kaip viena iš priemonių, leidžiančių agresoriui masiškai kelti grėsmę ir kartu sekti bei varginti oro gynybos sistemų darbą. Net ir pigūs aparatai tampa pavojingesni, jei jų nuotolis auga, o skrydžio profilis tampa stabilesnis ir ekonomiškesnis.

    „Rusijos dronų raida verčia taip pat greitai stiprinti jų aptikimo ir numušimo pajėgumus“, – sakė Sternenko Community atstovai.

    Analitikai pabrėžia, kad tokių dronų evoliucija paprastai vyksta trumpais ciklais: greitai išbandomi konstrukciniai sprendimai, o sėkmingi pakeitimai diegiami į naujas partijas. Dėl to Ukrainai svarbūs ne tik priešlėktuviniai ginklai, bet ir žvalgyba, elektroninė kova, ankstyvojo perspėjimo tinklai bei priemonės, leidžiančios ekonomiškai neutralizuoti masines atakas.

  • Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Smūgis į strateginį objektą Sibire

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tolimojo nuotolio dronų ataką prieš Omsko naftos perdirbimo gamyklą, esančią Sibire, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo objektų, turintis reikšmingą vaidmenį šalies degalų grandinėje.

    Ukrainos pusė nurodė, kad ataką įvykdė modernizuoti tolimojo nuotolio dronai, o vienas jų esą įveikė daugiau nei 3 400 kilometrų. Tokie atstumai rodo didėjančias Ukrainos galimybes smogti giliai Rusijos teritorijoje, pasitelkiant bepilotę aviaciją.

    Su-57 misija nepavyko

    Rusijos informaciniuose kanaluose, stebinčiuose oro grėsmes, buvo teigiama, kad virš Omsko veikė penktosios kartos naikintuvai Su-57, kuriems pavesta numušti į miestą skridusius dronus. Vis dėlto skelbta, kad buvo neutralizuotas tik vienas bepilotis, o kiti pasiekė taikinį.

    Tokie pranešimai papildo klausimus dėl realių Su-57 pajėgumų ir jų panaudojimo masto. Šis modelis Rusijoje pristatomas kaip technologinis lūžis, tačiau programą ilgus metus lydėjo gamybos ir tiekimo iššūkiai, kuriuos dar labiau apsunkino sankcijos ir ribotas modernių komponentų prieinamumas.

    Gaisrai ir oficialūs patvirtinimai

    Po smūgio socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti virš pramoninės zonos kylantys tiršti juodi dūmai ir liepsnos. Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenka patvirtino, kad dronai pasiekė šiaurinę miesto pramoninę dalį, tačiau detalių apie žalą nepateikė.

    Ukrainos generalinis štabas taip pat viešai patvirtino ataką ir pabrėžė, kad tai pirmasis smūgis šiam objektui. Iki šiol Omsko gamykla buvo minima tarp nedaugelio stambių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, kurios anksčiau nebuvo apgadintos bepilotėmis atakomis.

    Kodėl rafinerijos tapo prioritetu

    Omsko naftos perdirbimo gamykla laikoma reikšminga visos Rusijos degalų rinkai, o jos pajėgumai siejami su maždaug 8 proc. šalies naftos perdirbimo galios. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgių kampanija prieš naftos perdirbimą ir degalų infrastruktūrą tapo sisteminė, nes tai tiesiogiai veikia tiek vidaus degalų pasiūlą, tiek eksporto galimybes.

    Analitikai pabrėžia, kad net laikini tokių objektų veiklos sutrikimai gali sukelti degalų logistikos trikdžius, padidinti rafinuotų produktų deficitą ir priversti Rusiją pergrupuoti tiekimo srautus. Tai taip pat didina išlaidas remontui ir apsaugai, o kartu spaudžia sektorių, kuris finansuoja reikšmingą valstybės biudžeto dalį.

    Šis smūgis į Omską rodo ir platesnę tendenciją: karas vis labiau persikelia į infrastruktūrų varžybas, kuriose svarbus ne tik fronto linijos pokytis, bet ir gebėjimas sutrikdyti priešininko ekonomiką bei logistiką. Tolimojo nuotolio dronai tampa viena iš priemonių tą daryti, mažinant riziką pilotams ir leidžiant pasirinkti taikinius giliai už fronto.

  • Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienio vakarą Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos infrastruktūros objektams netoli Sankt Peterburgo. Pasak jo, taikiniu tapo uosto infrastruktūra, kuri generuoja pajamas Rusijos karui finansuoti.

    V. Zelenskis teigė, kad buvo suduotas ir „sėkmingas smūgis Kronštate“, šį objektą įvardydamas svarbiu kariniu taikiniu. Prezidento vertinimu, atstumas nuo Ukrainos valstybinės sienos iki taikinio viršija 850 kilometrų.

    „Smogėme uosto naftos infrastruktūrai, kuri uždirba pinigus Rusijos karui. Taip pat buvo sėkmingų smūgių Kronštate“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau skelbė, kad virš regiono esą buvo perimta „kelios dešimtys“ ukrainietiškų dronų. Jo teigimu, nuolaužos krito Vysocko uosto teritorijoje, o apie padarinius detalių nepateikta.

    Šios žinios pasirodė Ukrainai pranešus ir apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. „Naftogaz“ grupės vadovas Serhijus Koreckis nurodė, kad šeštadienio rytą Poltavos srityje buvo atakuoti dujų gavybos pajėgumai, kilo gaisras, o objekto darbas laikinai sustabdytas.

    „Objekte kilo gaisras, o veikla sustabdyta. Šiuo metu dar neįmanoma įvertinti žalos masto“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Kontekstas išlieka itin įtemptas po šią savaitę surengtos masinės Rusijos dronų ir raketų atakos Kyjive, apie kurią Ukrainos institucijos skelbė kaip apie vieną didžiausių pastarojo meto smūgių sostinei. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad atakoje buvo panaudotas mišrus ginkluotės paketas, įskaitant balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos ir kuro logistikos grandines, siekdama didinti ekonominį spaudimą Kremliui ir mažinti Rusijos pajėgumus aprūpinti kariuomenę. Analitikai pabrėžia, kad naftos perdirbimo ir uostų infrastruktūra yra kritinė dėl eksporto pajamų, tačiau tokių operacijų poveikis priklauso nuo realios žalos masto ir remonto galimybių.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.

  • Vėjo turbinų mentėse plintančios mikroįtrūkos: jas jūroje aptinka autonominiai dronai su DI

    Vėjo turbinų mentėse plintančios mikroįtrūkos: jas jūroje aptinka autonominiai dronai su DI

    Vėjo turbinos dažnai pristatomos kaip švari energija: pastatai ir ilgai pamiršti. Tačiau realybėje jų mentės nuolat patiria dideles apkrovas, o aukštai virš žemės ar jūros gali nepastebimai plisti mikroįtrūkos.

    Didžiausia problema ta, kad ankstyvieji pažeidimai dažnai būna beveik nematomi plika akimi ir slepiasi po paviršiumi. Laiku jų neaptikus, smulkūs defektai gali virsti brangiais remontais, ilga prastova ar net rimtais avarijos scenarijais.

    Šiuolaikinės vėjo turbinų mentės pasiekia maždaug 100–150 metrų ilgį, todėl nuodugni apžiūra yra sudėtinga ir lėta. Iki šiol patikimiausias būdas daugeliu atvejų reiškė žmones ant virvių, platformas ar kranus, o tai didina riziką ir dažnai verčia turbiną sustabdyti kelioms dienoms.

    Kur slypi didžiausias aklumas

    Sunkiausia patikrinti būtent tas vietas, kurios svarbiausios: mentės briaunas, paviršiaus eroziją ir smulkius struktūrinius įtrūkimus. Ypač jūroje, kur prisideda druskingas purškalas, stiprūs vėjai ir sudėtinga logistika, reguliarūs patikrinimai kainuoja brangiai.

    Dėl to operatoriai dažnai atsiduria tarp dviejų blogybių: arba stabdyti gamybą ir siųsti komandą, arba rizikuoti, kad pažeidimas bus pastebėtas per vėlai. Tokia priežiūra labiau primena reakciją į gedimą, o ne prognozuojamą prevenciją.

    Autonominiai dronai keičia priežiūrą

    2026 metų sausį Danijoje pademonstruotas sprendimas, kuris rodo, kur juda rinka: autonominis dronas apžiūrėjo jūrinę vėjo turbiną jai vis dar sukantis. Esminis skirtumas tas, kad patikra vyko nestabdant įrenginio ir nesiunčiant žmonių į pavojingas aukštumas.

    Tokiose sistemose derinami jutikliai, termovizija, kompiuterinė rega ir dirbtinis intelektas, padedantis iš nuotraukų ir vaizdo nustatyti erozijos zonas, paviršiaus pažeidimus ir tikėtinas mikroįtrūkų vietas. Kuo daugiau patikrų, tuo daugiau duomenų mokymui, todėl algoritmai tampa tikslesni atskiriant menką kosmetinę žymę nuo realios rizikos.

    Praktinis efektas operatoriams paprastas: darbas, kuris anksčiau trukdavo dienas ir reikalaudavo prastovų, gali sutrumpėti iki valandų. Anksti aptiktas nedidelis defektas dažniausiai reiškia pigesnį remontą, o laiku neaptikta problema jūroje gali kainuoti ypač daug dėl laivų, kranų, atsarginių dalių ir prarastos gamybos.

    Rinka sparčiai auga

    Dronų patikros vėjo energetikoje jau tampa atskira industrija: kai kurios įmonės skelbia atlikusios dešimčių tūkstančių menčių apžiūras, o vieno parko mastu per dieną galima patikrinti dešimtis turbinų. Toks tempas anksčiau buvo sunkiai pasiekiamas, kai apžiūra priklausė nuo virvių komandų ir oro langų.

    Vis dar įprasta dalį patikrų atlikti sustabdžius ar sulėtinus mentes, kad būtų lengviau fiksuoti detales. Vis dėlto bandymai apžiūrėti turbiną jai veikiant rodo kryptį į nuolatinę, mažiau trikdančią priežiūrą, kai gedimai fiksuojami anksčiau, o remonto planavimas tampa labiau prognozuojamas.

    Didėjant jūrinių parkų galiai ir turbinoms tolstant nuo kranto, svarbiausias veiksnys tampa pasiekiamumas. Todėl autonominiai dronai, gebantys dirbti sudėtingomis sąlygomis ir greitai pateikti duomenis, vis dažniau laikomi vienu svarbiausių įrankių, kad vėjo energetika išliktų patikima ir ekonomiška.