Tag: Dronai

  • Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželį Ukrainos karo fronto linija iš esmės išliko beveik nepakitusi, o Rusijos pajėgų judėjimas toliau lėtėjo. Tai rodo AFP atlikta analizė, paremta Institute for the Study of War (ISW) geografinės žvalgybos komandos vertinimais ir viešai prieinamais fronto pokyčių duomenimis.

    ISW skaičiavimais, birželį Rusija grynuoju rezultatu užėmė apie 30 kvadratinių kilometrų, daugiausia šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Tačiau dalis šio „prieaugio“ siejama ne su naujomis atakomis, o su ankstesnių įsiveržimų perklasifikavimu, kai atsirado daugiau patvirtinančių įrodymų.

    Tuo pat metu Ukraina, remiantis tais pačiais vertinimais, susigrąžino apie 11 kvadratinių kilometrų Zaporižios srityje ir dar apie 18 kvadratinių kilometrų Dnipropetrovsko srityje. ISW pabrėžia, kad šių kontratakų mastas ir rezultatai ne visada aiškūs realiuoju laiku, todėl pilnesnis vaizdas dažnai atsispindi tik po kelių savaičių.

    „Vykstančių Ukrainos kontratakų apimtis šiose srityse nėra iki galo aiški“, – nurodė ISW Geografinės žvalgybos komanda.

    „Šių kovinių veiksmų baigtis išlieka neapibrėžta ir tikėtina, kad bus aiškiau matoma artimiausių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.

    Analizė rodo platesnę tendenciją: Rusijos puolimo tempas 2026 metais ženkliai sumažėjo. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai Rusija per mėnesį pažengia apie 15 kvadratinių kilometrų, kai 2025 metais šis vidurkis siekė apie 405 kvadratinius kilometrus per mėnesį.

    Taip pat pažymima, kad balandį ir gegužę Rusija neteko maždaug 403 kvadratinių kilometrų, o balandis tapo pirmu mėnesiu per maždaug dvejus su puse metų, kai Rusijos pajėgos prarado daugiau teritorijos nei užėmė. Gegužę Ukraina, pagal vertinimus, šią kryptį iš dalies išlaikė.

    Ekspertai vienu iš svarbiausių veiksnių įvardija išaugusį Ukrainos bepiločių atakų efektyvumą, ypač prieš fronto logistiką, artileriją ir vidutinio nuotolio taikinius. Tokia taktika silpnina Rusijos galimybes stabiliai remti puolimą, net jei lokaliai pavyksta pasiekti taktinę pažangą.

    ISW duomenys paprastai neapima Rusijos pareiškimų apie užimtą teritoriją, jei jų negalima patikimai patvirtinti nepriklausomais šaltiniais. Šis metodas mažina propagandos įtaką bendram vaizdui, tačiau kartu reiškia, kad kai kurie pokyčiai gali būti fiksuojami vėliau, kai atsiranda daugiau patikrinamos medžiagos.

    Vertinant bendrą kontrolės žemėlapį, Rusija šiuo metu yra užėmusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos. Į šį skaičių įtraukiamas Krymas ir dalis Donbaso, kurie buvo okupuoti arba kontroliuojami prorusiškų pajėgų dar iki plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

    Karo kaina išlieka milžiniška: nuo 2022 metų invazijos pradžios žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Šis karas laikomas kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o atskiri tyrimai ir vertinimai skelbia apie milijonus karinių nuostolių abiejose pusėse, didžiausią naštą patiriant Rusijos pajėgoms.

  • Odesos srityje kregždės lizdą susuko „Shahed“ nuolaužoje: jaunikliai netrukus leisis į 7 000 km kelionę

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, kregždės įsikūrė neįprastoje vietoje: lizdą jos susuko Rusijos smogiamojo drono „Shahed“ nuolaužoje. Apie šį radinį socialiniuose tinkluose pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, vadovaujantis Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko tyrimų padaliniui.

    Mokslininko paviešintame vaizdo įraše matyti suaugęs paukštis, rūpestingai šeriantis kelis jauniklius, įsitaisiusius metalinėje nuolaužoje. Kontrastas akivaizdus: tai, kas neseniai buvo karo įrankis, trumpam tapo prieglobsčiu gyvybei.

    Pasak I. Rusjevo, jaunikliai netrukus sustiprės, išmoks skraidyti ir kartu su suaugusiais paukščiais pradės sezoninę migraciją į Pietų Afriką. Jis nurodė, kad skrydis gali siekti apie 7 000 kilometrų nuo Tuzlovo limanų teritorijos.

    Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal vizualius požymius nuolauža gali būti susijusi su „Geran“ žymėjimu, kuriuo Rusija neretai vadina Irano kilmės „Shahed“ tipo dronus. Kadruose netgi įžiūrimi techniniai žymėjimai, leidžiantys spėti apie konkrečią aparato kilmę.

    Tuzlovo limanų nacionalinis parkas karo metu ne kartą atsidūrė dėmesio centre dėl aplinkosauginių pasekmių, kurias regione fiksuoja mokslininkai. Anksčiau I. Rusjevas yra pranešęs ir apie didelį žuvusių delfinų skaičių parko pakrantėje, pabrėždamas, kad per vieną dieną užregistruotas radinių mastas gali būti beprecedentis, o neapžiūrėtose ruožuose jų gali būti gerokai daugiau.

  • Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Brave1 ieško naujų sprendimų

    Ukrainoje veikianti valstybinė gynybos inovacijų platforma Brave1 plečia ambicijas: tarp svarstomų idėjų atsirado ir skraidantys motociklai bei bagiai. Tikslas – rasti būdų, kaip karius ir įrangą greičiau bei saugiau perkelti į pavojingiausius fronto ruožus.

    Brave1 modelis paremtas atviru kvietimu kūrėjams: pasiūlymus gali teikti tiek įmonės, tiek inžinierių komandos ar pavieniai autoriai. Atrinkti projektai toliau vystomi, testuojami ir, jei pasiteisina, pritaikomi realioms kariuomenės užduotims.

    Kodėl ieškoma skraidančios alternatyvos?

    Brave1 atstovai viešai akcentuoja problemą, su kuria nuolat susiduriama fronte: tradiciniai karių perdislokavimo būdai pėsčiomis ar šarvuota technika dažnai yra lengvai pastebimi. Dėl to didėja rizika patekti į apšaudymą, ypač vietovėse, kur intensyviai naudojami dronai ir stebėjimo priemonės.

    „Mums reikia sprendimų, kurie leistų greičiau ir saugiau pristatyti karius į užduoties vietą, o po jos – sumažinti praradimų riziką“, – sakė Brave1 vadovas Andrij Hryceniuk.

    Kaip tai galėtų veikti praktikoje?

    Pagal pirminę koncepciją kuriamos platformos turėtų gebėti transportuoti kariškius, o dalis jų galėtų veikti ir be piloto. Tai reikštų, kad atlikusi užduotį transporto priemonė galėtų savarankiškai grįžti į bazę, taip mažindama riziką žmonėms ir taupydama laiką.

    Tokios priemonės būtų siejamos ne tik su greitu pervežimu, bet ir su specialiosiomis operacijomis, evakuacijos užduotimis ar logistikos misijomis, kai svarbiausia – mobilumas ir galimybė greitai pakeisti maršrutą. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, todėl apie terminus ar realų diegimą kol kas nekalbama.

    Panašios idėjos vystomos ir kitose šalyse: kuriami itin lengvi asmeniniai skraidymo aparatai, įskaitant reaktyvinius ar elektrinius daugiasraigčius sprendimus. Ukraina tikisi, kad tokios krypties technologijos ateityje padės sumažinti pavojingiausio transportavimo rizikas ir padidins dalinių, veikiančių arti priešo, manevringumą.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukrainos gynybos sektorius pristatė naujos kartos dronų perėmėją ZIRKA, sukurtą reaguojant į sparčiai augantį Rusijos bepiločių greitį. Kijevas pripažįsta, kad ankstesni perėmimo sprendimai vis dažniau atsiduria ant ribos, kai taikiniai tampa per greiti ir per sunkiai pasiekiami.

    Problema ypač išryškėjo Rusijai naudojant „Shahed“ šeimos analogus ir jų modifikacijas, kurios, Ukrainos kariškių teigimu, kai kuriais atvejais gali viršyti 300 km/h. Kad perėmimas būtų patikimas, perėmėjas turi turėti aiškų greičio pranašumą, o kelių ar keliolikos kilometrų per valandą skirtumo dažnai nepakanka.

    ZIRKA kuriamas tam, kad užpildytų šią spragą: pagal paskelbtą specifikaciją jis gali skrieti daugiau kaip 340 km/h greičiu. Nurodoma, kad dronas gali veikti iki 6 kilometrų aukštyje, jo veikimo nuotolis siekia apie 30 kilometrų, o ore jis išsilaiko maždaug 20 minučių.

    Projektą vystė Ukrainos bendrovė „NOCTIS“, o gamybos plėtros partneriu įvardijama „Vyriy Industries“. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendiniai buvo derinami su fronto patirtį turinčiais operatoriais, įskaitant 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ struktūrose veikiančius antidronų padalinius.

    Didžiausias ZIRKA akcentas – kaina: gamintojas deklaruoja, kad vieno drono savikaina neviršija maždaug 1 850 eurų. Tokia suma, lyginant su brangesnėmis oro gynybos priemonėmis ar raketinėmis sistemomis, leidžia kalbėti apie masiškumą ir mažesnę perėmimo kainą, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    „Mūsų tikslas – perėmimą padaryti greitą, pigų ir pakankamai automatizuotą, kad operatorius galėtų veikti intensyviomis atakų sąlygomis“, – teigiama projekto vystytojų pristatyme.

    Kūrėjai jau kalba ir apie tolesnę evoliuciją – ZIRKA 2.0. Skelbiama, kad nauja versija turėtų automatiškai nukreipti perėmėją į grėsmės aptikimo zoną, o termovizinė kamera su kompiuterinės regos algoritmais galėtų padėti aptikti taikinius maždaug 2 kilometrų atstumu.

    Planuojama modernizuoti ryšio ir pozicionavimo sprendimus bei automatizuoti kovinės dalies detonaciją. Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau remiasi būtent tokia logika: kurti didesnį skaičių santykinai nebrangių sistemų, kurios galėtų mažinti priešo dronų spaudimą ir išsaugoti brangesnes priemones kritiniams taikiniams.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkijos Kielcuose ant pastatų stogų planuojama įrengti akustinių jutiklių tinklą, kuris realiuoju laiku stebės triukšmo lygį, bet svarbiausia – padės aptikti neteisėtus dronų skrydžius, įskaitant galimai žvalgybinius. Sistema taip pat turėtų fiksuoti nelegalias gatvės lenktynes ir šūvius, kad tarnybos galėtų reaguoti greičiau.

    Ketinimų protokolas dėl sistemos „Pustułka“ diegimo pasirašytas Švento Kryžiaus vaivadijos Pagrindinės matų tarnybos miestelyje. Projekte dalyvauja Pagrindinė matų tarnyba, Aplinkos apsaugos institucijos, Kielcų policija, miesto savivaldybė ir akademiniai partneriai, atsakingi už duomenų apdorojimą.

    Sistemos principas paprastas, tačiau technologiškai sudėtingas: ant stogų įrengti garso lygio matuokliai įrašo aplinkos garsus, o algoritmai analizuoja signalus ir ieško specifinių akustinių „parašų“. Tokiu būdu galima atpažinti drono rotorių ūžesį, automobilio variklio gausmą nelegalių lenktynių metu ar šūvio garsą.

    „Garso lygio matuokliai kartu su specialia sistema įraše gali aptikti konkrečius akustinius reiškinius, pavyzdžiui, drono skrydį, nelegalias gatvės lenktynes ar šūvius, kad policija galėtų gerokai greičiau reaguoti“, – sakė Pagrindinės matų tarnybos generalinis direktorius Piotras Ziółkowskis.

    Sprendimas siejamas su pastarųjų metų patirtimis Ukrainoje, kur akustiniai metodai tapo svarbia papildoma priemone aptinkant žemai skrendančius dronus, kurių ne visuomet „pamato“ radarai. Akustinė detekcija paprastai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ar verifikavimo grandis, ypač urbanizuotoje aplinkoje.

    Pilotinis diegimas Kielcuose, skelbiama, turėtų kainuoti apie 2,3 mln. eurų, o rudenį konsorciumas ketina siekti Europos Sąjungos finansavimo. Planuojama, kad sistema pradėtų veikti per maždaug dvejus metus, o vėliau galėtų būti plečiama ir už miesto ribų.

    Ilgalaikėje vizijoje „Pustułka“ numatoma integruoti su „mObywatel“, kad savanoriškai prisijungę gyventojai išmaniuoju telefonu galėtų prisidėti kaip papildomi jutikliai. Tokia kryptis kelia ir privatumo klausimų, todėl diegiant būtų būtini aiškūs duomenų tvarkymo principai, ribota įrašų saugojimo trukmė ir skaidri kontrolė.

  • Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Kinija pristato nešiojamus aukštos energijos lazerių sprendimus „Lijian“, skirtus kovai su dronais. Gamintojo teigimu, didesni stacionarūs variantai gali veikti iki 1 200 metrų atstumu, o mobilios versijos taikinius neutralizuoja maždaug 500 metrų nuotolyje.

    Didžiausio dėmesio sulaukė „Lijian II“ ir „Lijian III“. Šie modeliai sudaryti iš trijų dalių: lazerio spindulio generatoriaus, oru aušinamos sistemos ir rankinio valdymo terminalo, o komplektą galima susipakuoti į kuprinę ir nešti vienam ar dviem kariams.

    Sistemos masė, priklausomai nuo versijos, siekia apie 25–30 kilogramų, iš kurių pats lazerio generatorius sudaro apie 15 kilogramų. Konstrukcija leidžia keisti šaudymo kampą daugiau nei 90 laipsnių, todėl lengviau atakuoti skirtingame aukštyje ir skirtingomis kryptimis judančius dronus.

    Gamintojas nurodo, kad „Lijian III“ droną gali sunaikinti maždaug per 4 sekundes. Po šūvio įrangai esą reikia trumpesnės nei 5 sekundžių pauzės atvėsti, kad būtų galima tęsti darbą.

    Dar vienas akcentas – energijos poreikis: deklaruojama apie 2 kilovatų darbinė galia, todėl tokį sprendimą lengviau panaudoti lauko sąlygomis. Palyginimui, galingesnėms stacionarioms lazerinėms sistemoms dažnai reikia apie 10 kilovatų ar daugiau bei sudėtingesnio, skysčiu aušinamo modulio.

    „Lijian“ nėra izoliuotas įrenginys ir gali būti integruojamas į platesnę oro gynybos schemą. Skelbiama, kad jis gali veikti su radarais ir išorinėmis aptikimo priemonėmis, o taikinių atpažinimui gali būti naudojami DI algoritmai.

    Toks miniatiūrizuotos lazerinės ginkluotės posūkis siejamas su pastarųjų metų karo patirtimis, kai pigūs ir masiškai naudojami dronai tapo žvalgybos bei smūgių priemone. Analitikai pažymi, kad tokie sprendimai teoriškai gali pigiau papildyti artimo nuotolio oro gynybą, ypač ten, kur raketinės sistemos būtų per brangios ar per lėtos reaguoti.

    Gamintojas taip pat pateikia kainos orientyrą: vienas komplektas gali kainuoti apie 250 000 eurų. Tokia suma rodo, kad tai nėra pigi priemonė, tačiau lazerio logika paprasta: brangiausia yra pati sistema, o vieno numušimo savikaina ilgainiui gali mažėti, jei užtenka energijos ir komponentų resurso.

  • Netoli Kremliaus iškilo S-400: saugo su Putino šeima siejamą „nemirtingumo“ projektą?

    Netoli Kremliaus iškilo S-400: saugo su Putino šeima siejamą „nemirtingumo“ projektą?

    Moskvėje, Žvirblių kalvose šalia Maskvos valstybinio universiteto, pastebėta dislokuota moderni Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 baterija. Vieta yra mažiau nei 10 kilometrų nuo Kremliaus ir siejama su fondu „Innopraktika“, kuriam vadovauja Vladimiro Putino jaunesnioji dukra Katerina Tichonova.

    Apie šį dislokavimą pranešta remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų šaltinių patvirtinimais. Kartu su radiolokacine infrastruktūra tai laikoma dalimi tankėjančio oro gynybos žiedo aplink Rusijos sostinės centrą, kur pastaraisiais metais daugėjo pranešimų apie dronų keliamas grėsmes.

    Kas yra S-400 ir ką ji gali

    S-400 yra tolimojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta aptikti ir naikinti įvairius taikinius ore: lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dalį balistinių grėsmių. Praktinis jos efektyvumas priklauso nuo radarų darbo sąlygų, šaudmenų tipo, įgulos parengimo ir bendros integracijos su kitomis oro gynybos priemonėmis.

    Žvirblių kalvos pasirinktos neatsitiktinai: aukštumos gerina radaro matomumą ir leidžia efektyviau stebėti didesnę teritoriją. Tokios pozicijos vertinamos kaip patogios kuriant ankstyvo perspėjimo bei greitos reakcijos zoną sostinės prieigose.

    Ryšys su „Innopraktika“ ir technologijų projektais

    „Innopraktika“ dažnai apibūdinamas kaip struktūra, telkianti mokslinių ir technologinių projektų finansavimą, glaudžiai susijusį su didžiosiomis Rusijos įmonėmis ir valstybės prioritetais. Su fondu siejamas ilgalaikis planas plėtoti didelį mokslo ir technologijų centrą universiteto aplinkoje.

    Nepriklausomuose tyrimuose ir žiniasklaidos publikacijose šalia oficialiai deklaruojamų tikslų minimos ir jautresnės kryptys: biotechnologijos, genetika, sveikos ilgaamžiškumo studijos. Tokios temos viešojoje erdvėje neretai interpretuojamos kaip elitui aktualūs projektai, tačiau patikimos, viešai patikrinamos informacijos apie konkrečius tikslus bei apimtis išlieka nedaug.

    Kodėl dabar stiprinama Maskvos oro gynyba

    Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau skelbia apie sostinės ir strateginių objektų apsaugos stiprinimą, argumentuodama išaugusia dronų ir raketų atakų rizika. Dėl to oro gynybos priemonės pastebimos ne tik karinėse bazėse, bet ir arčiau administracinių, infrastruktūrinių bei akademinių teritorijų.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad tokie dislokavimai atspindi prioritetus: saugomi ne vien tradiciniai kariniai taikiniai, bet ir politinei vadovybei svarbūs projektai bei institucijos. Nauja S-400 pozicija sostinėje tampa ir praktiniu gynybos elementu, ir signalu, kokie objektai Maskvoje laikomi kritiškai svarbiais.