CP v2

Tag: Druskingumas

  • Azovo jūra sparčiai druskėja: ekspertas perspėja, kad kai kurios žuvų rūšys gali išnykti

    Apie tai viešai pranešė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka, teigdamas, kad dėl karo ir su juo susijusių pokyčių Azovo jūra patiria ilgalaikę ekologinę transformaciją.

    Jo teigimu, vienas ryškiausių signalų yra augantis vandens druskingumas, kuris, lyginant su ankstesniais dešimtmečiais, pasiekė naują lygį. Skelbiama, kad iki 2007 metų vidutinis Azovo jūros druskingumas siekė apie 10 promilių, o dabar priartėjo prie maždaug 15 promilių.

    Palyginimui, Juodosios jūros druskingumas paprastai siekia apie 18 promilių, tad Azovo jūra pagal šį rodiklį artėja prie jūrinio, o ne gėlavandenio ir sūrokavandenio telkinio charakteristikų.

    Didėjantis druskingumas keičia sąlygas, kuriomis vystosi ir dauginasi skirtingos žuvų rūšys. Andriuščenka atkreipė dėmesį į Rusijos skelbiamus teiginius, kad vienos iš jūrinių žuvų populiacija per metus esą išaugo apie 30 proc., ir tai siejama būtent su palankesnėmis sąlygomis natūraliam šios rūšies atsikūrimui.

    Tuo pat metu, jo teigimu, mažėja smulkių žuvų atsargos, o tarp priežasčių minimas mažas vandeningumas pastaraisiais metais ir mažėjantis upių nuotėkis. Tai dar labiau skatina vandens druskėjimą, ypač įlankose ir pakrantės zonose.

    Vertinant ekologinį poslinkį, vis daugiau pranašumo gali įgyti jūrinės rūšys, o sūrokavandeniams ir gėlavandeniams artimoms rūšims tinkamų buveinių mažės. Anot Andriuščenkos, dėl to ateityje gali trauktis tokios rūšys, kurioms reikia mažesnio druskingumo.

    „Rusija nužudė Azovo jūrą. Tiesiogine prasme“, – sakė Petro Andriuščenka.

    Jis taip pat perspėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali išaugti rizika kai kurių vertingų rūšių išnykimui, o tai pakeistų ir pramoninės žvejybos struktūrą. Tokie pokyčiai reikštų, kad regione dominuotų kitokios žuvų rūšys, o tradicinės žvejybos kryptys prarastų ekonominį pagrindą.

    Azovo jūros būklę papildomai apsunkina karo poveikis pakrantei, intensyvesnė išteklių eksploatacija ir infrastruktūros pertvarkymai okupuotose teritorijose, kurie, ekspertų vertinimu, gali turėti ilgalaikių pasekmių visai ekosistemai.

  • Odesos srities Tuzlų limanuose vanduo paraudo: mokslininkai paaiškino, kokie mikroorganizmai tai lemia

    Apie pokyčius pranešė parko tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Pasak jo, tokia spalva dažniausiai pasirodo tuomet, kai dėl aukštos temperatūros ir stiprios saulės spinduliuotės staigiai pakinta telkinių druskingumas.

    Pagrindiniu „dažytoju“ įvardijami mikrodumbliai Dunaliella salina. Įprastomis sąlygomis ši vienaląstė rūšis atrodo žalsva, tačiau didėjant druskingumui ir saulės intensyvumui ji pradeda gaminti daug beta karotino.

    Beta karotinas yra oranžiškai raudonas pigmentas, padedantis mikroorganizmams apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių ir oksidacinio streso. Dėl to vanduo, ypač sekliose ir labiau įšylančiose vietose, gali įgauti rausvą ar net sodriai raudoną spalvą.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbus ir kitas veiksnys: telkiniams toliau garuojant bei didėjant druskų koncentracijai, suaktyvėja halofilinės archėjos, tarp jų Halobacterium. Šie mikroorganizmai turi pigmentą bakteriorodopsiną, kuris sustiprina purpurinius ir raudonus atspalvius.

    Mokslininkai pažymi, kad pats vandens paraudimas nebūtinai signalizuoja taršą ar avariją. Dažniausiai tai sezoninis pokytis sūriuose limanuose, kai karštis, mažas kritulių kiekis ir aktyvus garavimas sukuria palankias sąlygas ekstremofilams daugintis.

    Vis dėlto tokie epizodai yra ir indikatorius, kaip jautriai ekosistemos reaguoja į orų anomalijas bei ilgėjančius karščio laikotarpius. Parko specialistai ragina stebėti telkinių būklę, o lankytojams primena laikytis saugomų teritorijų taisyklių ir netrikdyti jautrių pakrančių buveinių.