Azovo jūroje vis dažniau fiksuojami Juodajai jūrai būdingi gyvūnai, tarp jų ir nedidelis ryklys katranas. Tyrėjai sieja šį reiškinį su sparčiai didėjančiu vandens druskingumu, kuris kai kuriose akvatorijos vietose jau beveik priartėjo prie Juodosios jūros rodiklių.
Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atskiruose Azovo jūros rajonuose druskingumas 2025 metais siekė apie 16,7 gramo litre. Palyginimui, Juodojoje jūroje druskingumas paprastai vertinamas maždaug 17–18 promilių lygiu, tad skirtumas tarp šių dviejų baseinų tampa vis mažiau reikšmingas.
Istoriškai Azovo jūra buvo žinoma kaip sekli ir santykinai mažiau sūri, nes ją maitina didelės upės, ypač Donas. Būtent žemesnis druskingumas ilgą laiką formavo savitą rūšinę sudėtį ir žvejybai svarbias populiacijas, kurios geriau prisitaikiusios prie labiau gėlavandenės aplinkos.
Katranas: kas tai per ryklys ir ar jis pavojingas
Katranas yra nedidelis ryklys, paplitęs Juodojoje jūroje, neretai vadinamas jūriniu šunimi. Jis turi pailgą kūną, smailesnę galvą, o prie nugaros pelekų yra spygliai, kuriais gali sužeisti neatsargiai paėmus ar užmynus.
Vis dėlto katranas paprastai nelaikomas pavojingu žmogui, nes dažniausiai minta žuvimis. Juodojoje jūroje šie rykliai gali telktis į būrius ir sekti žuvų sankaupas, todėl jų pasirodymas Azovo jūroje vertinamas kaip signalas, kad sąlygos ten tampa tinkamesnės jūriniams plėšrūnams.
Kodėl druskingumo augimas svarbus visai ekosistemai
Ekologiniu požiūriu problema nėra vien naujų rūšių atsiradimas. Organizmai, kurie ilgus šimtmečius prisitaikė prie mažiau sūraus vandens, staigius pokyčius gali išgyventi kaip stresą, o daliai jų tai reiškia prastėjančias dauginimosi ir mitybos sąlygas.
Azovo jūra yra sekli, todėl joje pokyčiai gali vykti greitai ir paveikti visą mitybos grandinę: nuo planktono ir bestuburių iki žuvų bei plėšrūnų. Druskingumo kaita dažnai keičia, kurios rūšys ima dominuoti, o kurios pamažu traukiasi, todėl ilgainiui gali persiformuoti tradiciškai šiame baseine buvusi biologinė pusiausvyra.
Viešojoje erdvėje druskingumo didėjimas siejamas su pakitusiu vandens balansu regione ir sumažėjusiu gėlo vandens pritekėjimu. Pastaraisiais metais taip pat minimi spartūs rūšinės sudėties pokyčiai: dalies žuvų rūšių mažėjimas ir jūrinių rūšių skverbimasis į Azovo jūrą.
Leave a Reply