Tag: Dujos

  • Vokietija kuria nacionalinį dujų rezervą: apsauga nuo sabotažo ir krizinių situacijų

    Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma sukurti nacionalinį dujų rezervą – jis būtų naudojamas tiekimo saugumui užtikrinti sabotažo ar kitų krizių atveju.

    Apie sprendimą pranešė naujienų agentūra dpa. Projekte pabrėžiama, kad rezervas skirtas situacijoms, kai priešingu atveju grėstų dujų trūkumas arba jis jau artėtų.

    Įstatymo projekte akcentuojami „ekstremalūs atvejai, sabotažas ir reti didelio masto įvykiai“ – būtent tokioms situacijoms, pasak dokumento, ir būtų ruošiama ši atsarga.

    Kartu numatoma aiški taisyklė: sukauptas dujų rezervas galėtų būti panaudotas tik tiksliai apibrėžtais išskirtiniais atvejais, o ne kasdieniam rinkos svyravimų amortizavimui.

    Kada rezervas būtų naudojamas ir kas už jį mokėtų

    Pagal projekte aprašytą modelį, rezervas būtų aktyvuojamas tik išimtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų konkrečiai įvardytos teisės akte.

    Finansavimas, kaip numatyta dokumente, vyktų per mokestį, kuris būtų taikomas dujų vartotojams.

    dpa nurodo, kad šiemet Vokietijai nepavyko įvykdyti numatytų dujų saugyklų užpildymo reikalavimų: iki lapkričio 1 dienos nebuvo pasiektas vidutinis 70 proc. užpildymo lygis.

    Anksčiau Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė teigė, kad dujų tiekimas žiemai yra užtikrintas.

    Vis dėlto dujų saugyklų operatoriai šią savaitę perspėjo, kad tiekimas į didžiausią Europos ekonomiką gali būti ne visiškai garantuotas, jei artėjanti žiema pasitaikytų išskirtinai šalta.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • Lenkijos Vyriausybė ruošia paramą dėl brangstančių dujų: aiškūs sprendimai – lapkritį

    Lenkijos Vyriausybė ruošia pagalbos paketą gyventojams, nes Europoje vėl ryškiai brangsta dujos, o 2026–2027 metų šildymo sezonas kelia vis daugiau nerimo. Finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad sprendimai rengiami, o konkrečios priemonės turėtų būti pristatytos lapkritį.

    Pasak ministro, darbai vyksta kartu su už energetiką atsakingomis institucijomis, o tikslas – apsaugoti namų ūkius nuo staigių sąskaitų šuolių. Vyriausybė kol kas nedetalizuoja, ar tai bus tiesioginės kompensacijos, laikinos kainų „lubos“, ar mokesčių pokyčiai, tačiau pabrėžia, kad rengiamas kelių variantų paketas.

    Pastaraisiais mėnesiais Europos biržose dujų kainos šoktelėjo kelis kartus, o tai tradiciškai persiduoda ir šilumos bei elektros tarifams, ypač ten, kur naudojamas dujinis šildymas. Minėta, kad anksčiau 2026 metų pirmoje pusėje kaina nesiekė 40 eurų už megavatvalandę, o dabar priartėjo prie 100 eurų už megavatvalandę.

    Ką žadama paskelbti lapkritį?

    Andrzejus Domańskis teigė, kad lapkritį gyventojai turėtų išgirsti konkrečius sprendimus ir jų taikymo tvarką. Tai svarbu planuojant šeimų biudžetus, nes šildymo išlaidos daugeliui namų ūkių žiemą yra vienos didžiausių.

    Praktikoje tokios priemonės dažniausiai apima tikslines išmokas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kompensacijas už suvartotą energiją arba laikinus tarifų stabilizavimo mechanizmus. Vyriausybė taip pat gali svarstyti sprendimus, kurie ribotų trumpalaikių rinkos šuolių poveikį galutinei kainai.

    Kritika opozicijos idėjoms

    Viešojoje erdvėje aptariami ir opozicijos siūlymai, tarp jų – idėja mažinti pridėtinės vertės mokestį energijai ar šildymui. Finansų ministras tokius siūlymus vertino kritiškai, akcentuodamas, kad be aiškaus finansavimo šaltinio tai gali tapti našta valstybės biudžetui.

    „Sumažinti mokestį lengva pasakyti, bet būtina atsakyti, iš kur bus padengtas biudžeto netekimas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl dujų kainos vėl kyla?

    Dujų kainų dinamiką Europoje paprastai lemia keli veiksniai: atsargų pildymo tempas prieš žiemą, suskystintų gamtinių dujų tiekimo srautai, konkurencija su Azijos rinka ir geopolitinė rizika. Didesni svyravimai dažniausiai pasijunta dar iki šalčių, kai rinkos vertina, ar atsargų pakaks visam sezonui.

    Lenkijos Vyriausybė kol kas nenurodo, kokio masto paramą svarsto, tačiau signalas aiškus: siekiama, kad 2026–2027 metų žiema gyventojams netaptų finansiniu šoku. Dėl detalių gyventojams siūloma laukti lapkričio mėnesį žadamo oficialaus pristatymo.

  • Taip verdant ant dujinės viryklės permokate: 5 klaidos, dėl kurių sąskaitos šauna į viršų

    Taip verdant ant dujinės viryklės permokate: 5 klaidos, dėl kurių sąskaitos šauna į viršų

    Didesnės sąskaitos už dujas ne visada reiškia, kad reikia rečiau gaminti maistą. Dažnai pakanka pakeisti kelis kasdienius įpročius, susijusius su liepsnos dydžiu, puodais ir orkaitės naudojimu. Net nedideli įpročių pokyčiai gali sumažinti energijos švaistymą ir sutrumpinti gaminimo laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema virtuvėje yra ne pats gaminimas dujomis, o netinkamas šilumos panaudojimas. Kai dalis šilumos nueina „į orą“, už ją vis tiek sumokate, nors realaus efekto ji nesukuria. Todėl verta įvertinti, kaip parenkate indus, reguliuojate liepsną ir kada iš tikrųjų reikia orkaitės.

    Liepsna neturi būti per didelė

    Viena dažniausių klaidų yra per stipri liepsna, kuri išeina už puodo dugno ribų ir kaitina puodo šonus. Tokiu atveju dalis šilumos prarandama, o gaminimas nebūtinai paspartėja. Efektyviausia, kai degiklio dydis atitinka indo skersmenį, o liepsna neperžengia dugno kraštų.

    Svarbu ir pats indas. Puodai su storu, lygiu dugnu šilumą paskirsto tolygiau ir ilgiau ją išlaiko, todėl tinka troškiniams ir patiekalams, kuriems nereikia nuolatinio intensyvaus kaitinimo. Jei dugnas išlinkęs arba prastai priglunda prie grotelių, energijos nuostoliai paprastai būna didesni.

    Išjunkite anksčiau, bet saugiai

    Dalis patiekalų „baigiasi“ gamintis ir išjungus dujas, nes įkaitęs puodas bei vanduo dar kurį laiką išlaiko aukštą temperatūrą. Tai ypač praverčia verdant makaronus ar kruopas, kai paskutinės minutės dažnai nelemia rezultato, bet didina sąnaudas. Praktika paprasta: pabaigoje išjunkite liepsną ir palikite indą po dangčiu.

    Vis dėlto šis įprotis turi ribas. Žalios mėsos ar kitų produktų, kuriems būtinas tikslus terminis apdorojimas, taip „sutaupyti“ nereikėtų, jei kyla abejonių dėl saugumo. Jei norisi realiai sutrumpinti ilgo virimo laiką, verta prisiminti greitpuodį: dėl aukštesnio slėgio temperatūra jame pasiekiama greičiau, o gaminimo trukmė kai kada sumažėja iki maždaug perpus.

    Orkaitė ne visada verta įjungimo

    Dar viena brangi klaida yra įjungti didelę dujinę orkaitę vienai mažai porcijai pašildyti. Orkaitė pirmiausia turi įkaitinti visą kamerą, todėl energija sunaudojama neproporcingai tam, ką galiausiai gaunate. Tokiais atvejais dažnai racionaliau rinktis keptuvę, puodą ar mikrobangų krosnelę, jei tai tinka patiekalui.

    Įtakos sąnaudoms turi ir viryklės būklė. Riebalų sankaupos ir maisto likučiai ant degiklių gali trukdyti taisyklingam degimui, todėl įrenginį verta reguliariai valyti pagal gamintojo instrukciją. Netolygus degimas ar pakitusi liepsnos spalva gali reikšti, kad šiluma naudojama ne taip efektyviai, kaip turėtų.

    Jei jaučiate dujų kvapą, taupymas netenka prasmės, nes svarbiausia tampa saugumas. Tokiu atveju reikia vengti atviros ugnies ir nejunginėti elektros jungiklių, užsukti dujų tiekimą, jei tai galima padaryti saugiai, išeiti iš patalpų ir kviesti avarinę dujų tarnybą. Net ir menkas įtarimas dėl nuotėkio turėtų būti vertinamas rimtai.

  • Taip nepastebimai švaistote dujas gamindami: viena klaida vėliau virsta didelėmis sąskaitomis

    Taip nepastebimai švaistote dujas gamindami: viena klaida vėliau virsta didelėmis sąskaitomis

    Dujų sąskaitos gali augti net tada, kai įpročiai virtuvėje, atrodytų, nesikeičia. Praktikoje daug lemia ne tai, kiek kartų gaminate, o kaip naudojate degiklius ir indus. Net viena smulki detalė gali lemti, kad dalis energijos tiesiog išsisklaido į orą.

    Dažniausia klaida – per didelė liepsna, kai ji „lipa“ į viršų pro puodo ar keptuvės šonus. Tokiu atveju šiluma nešildo indo dugno, o kaitina aplinką, todėl dujos dega, bet efekto mažiau. Neretai žmonės tikisi, kad maksimalus režimas pagreitins virimą, tačiau realus skirtumas gali būti menkas.

    Tinkamas degiklis taupo dujas

    Efektyviausia, kai liepsna telpa po indo dugnu ir neišeina už jo kraštų. Jei matote, kad ugnis apima sieneles, verta sumažinti kaitrą arba rinktis mažesnį degiklį. Mažai porcijai šildyti didžiausias degiklis dažniausiai nėra būtinas.

    Ne mažiau svarbu ir priešinga situacija, kai didelis puodas statomas ant per mažo degiklio. Tuomet stipriausiai kaista indo centras, o šiluma pasiskirsto netolygiai, ypač jei dugnas plonas. Dėl to tirštesni patiekalai gali svilti viduryje, o pakraščiuose likti vėsesni.

    Dangtis ir mažesnė ugnis

    Paprastas būdas mažinti sąnaudas – gaminant dažniau naudoti dangtį. Jis sulaiko garus ir šilumą, todėl vanduo užverda greičiau, o kaitrą galima sumažinti. Užvirus daugumai patiekalų nereikia nuolatinio intensyvaus burbuliavimo – pakanka ramiai virti ant mažesnės liepsnos.

    Vertėtų įvertinti ir pačius indus. Jei puodo dugnas išlinkęs ar deformuotas, šiluma perduodama prasčiau, o dalis energijos prarandama. Lygus, stabilus dugnas paprastai leidžia kaitinti tolygiau ir trumpiau.

    Nešvarūs degikliai keičia liepsną

    Dar vienas dažnas „nematomas“ nuostolis – užsikimšusios degiklių angos. Išsiliejusi sriuba, riebalų purslai ar prisvilę likučiai gali patekti į mažas angas, todėl liepsna tampa netolygi, o kaitinimas prastėja. Tokiu atveju dujos deginamos, bet puodas kaista ne taip, kaip turėtų.

    Degiklius geriausia valyti reguliariai ir tik visiškai atvėsus viryklei, laikantis gamintojo instrukcijų. Po plovimo nuimamas dalis būtina gerai išdžiovinti, kad viryklė veiktų stabiliai. Taip pat verta stebėti liepsnos spalvą: įprastai ji būna melsva, o jei ilgai matote geltoną liepsną, suodžius ar dažną gesimą, įrenginį turėtų patikrinti specialistas.

  • Naftos ir dujų mokesčiai pildo Rusijos biudžetą: spalį pajamos šoktels iki beveik 11 mlrd. eurų

    Rusijos federalinis biudžetas ir toliau stipriai priklauso nuo naftos ir dujų sektoriaus, o šios pajamos tiesiogiai didina šalies finansines galimybes tęsti karą prieš Ukrainą. Vertinimais, spalį įplaukos iš naftos ir dujų mokesčių gali būti apie 10 proc. didesnės nei prieš metus ir pasiekti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šaltinių skaičiavimai rodo, kad spalio rodiklis gali būti daugiau nei dvigubai aukštesnis nei rugsėjį. Tokį šuolį iš dalies lemia ne vien tik naftos kainos, bet ir mokestiniai ciklai, kai dalis įmokų į biudžetą sumokama ketvirčiais, todėl vieno mėnesio statistika gali atrodyti išskirtinai stipri.

    Be papildomo ketvirtinio mokesčio, bazinės sektoriaus įplaukos taip pat, tikėtina, augs. Skaičiuojama, kad atmetus šį komponentą pajamos galėtų būti apie 1,3 mlrd. eurų didesnės nei rugsėjį, o tai rodo išliekantį naftos ir dujų sektoriaus atsparumą net ir sugriežtintos kontrolės bei karo sąlygomis.

    Kas kelia naftos kainas?

    Pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu kilo dėl geopolitinės įtampos, didinančios tiekimo sutrikimų riziką. Tokie kainų šuoliai yra palankūs eksportuotojams, tarp jų ir Rusijai, nes net ir parduodant mažesnius kiekius galima surinkti reikšmingas biudžeto įplaukas.

    Vis dėlto poveikį Rusijai riboja mažėjanti gavyba: vertinama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį gavyba galėjo būti apie 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tai reiškia, kad aukštesnės kainos ne visuomet virsta proporcingai didesniu eksporto srautu, tačiau biudžeto pajamoms jos vis tiek suteikia aiškų postūmį.

    2026 metų biudžeto skaičiai

    Rusijos 2026 metų biudžeto projekte numatyta, kad naftos ir dujų pajamos sudarys reikšmingą dalį visų įplaukų. Plane įrašyta apie 89 mlrd. eurų naftos ir dujų pajamų, kai bendros biudžeto pajamos turėtų siekti apie 403 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu bendras metų vaizdas nėra vienareikšmis: vertinama, kad 2026 metų sausio–spalio laikotarpiu naftos ir dujų pajamos galėtų sudaryti apie 64 mlrd. eurų ir būti maždaug 14 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai rodo, kad mėnesiniai šuoliai gali maskuoti ilgesnio laikotarpio spaudimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu Rusijos biudžetas vis dar gauna dideles sumas iš energetikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir sumažėjus metinėms įplaukoms, energijos ištekliai išlieka vienu svarbiausių Rusijos finansinių ramsčių. Kol pasaulinės kainos išlieka padidėjusios, o eksporto kanalai veikia, energetikos mokesčiai gali toliau užtikrinti lėšų srautą, svarbų ir civilinėms išlaidoms, ir karo ekonomikai.

  • „Gazprom“ skelbia pasirengęs šildymo sezonui: sukaupė 73,3 mlrd. kub. m dujų atsargų

    Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pranešė, kad yra pasirengęs artėjančiam šildymo sezonui ir savo požeminiuose dujų saugyklose sukaupė apie 73,3 mlrd. kubinių metrų dujų. Bendrovė tvirtina, kad šių atsargų turėtų pakakti net ir esant itin šaltai žiemai.

    Požeminės dujų saugyklos energetikos sistemoje yra kritiškai svarbios, nes leidžia užtikrinti tiekimą staiga išaugus paklausai, ypač šaltuoju metų laiku. Sukauptos atsargos tampa savotišku buferiu, kuris padeda išlaikyti slėgį tinkle ir stabilizuoti tiekimą regionams.

    „Gazprom“ taip pat nurodė, kad papildomai dar apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų laikoma saugyklose už Rusijos ribų, Armėnijoje ir Baltarusijoje. Šie kiekiai, nors ir palyginti nedideli, papildo bendrą rezervą ir gali būti svarbūs regioniniam balansavimui.

    Bendrovė pripažino, kad šiemet saugyklų pildymas vyko pagal planą, tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį į pasikeitusią situaciją po to, kai Europa smarkiai sumažino rusiškų dujų importą. Dėl susitraukusios eksporto krypties dalis dujų srautų ir atsargų valdymas tapo labiau orientuotas į vidaus vartojimą bei alternatyvias rinkas.

    Pasirengimo šildymo sezonui dalimi įvardyta ir vamzdynų priežiūra: „Gazprom“ skelbia iki 2026 metų spalio 1 dienos užbaigęs planinius perdavimo sistemos dujotiekių techninės priežiūros ir remonto darbus Rusijoje. Įmonė taip pat išskyrė darbus magistralėje „Sibiro jėga“, kuri yra pagrindinė rusiškų dujų tiekimo į Azijos rinkas infrastruktūros dalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien dideli saugyklų skaičiai savaime neatsako į klausimą, kaip efektyviai atsargos gali būti panaudotos piko metu, nes svarbūs ir techniniai dujų atidavimo pajėgumai, regioninis tinklo pralaidumas bei vartojimo struktūra. Vis dėlto tokie pranešimai rinkai siunčia signalą apie siekį demonstruoti tiekimo stabilumą ir pasirengimą žiemos apkrovoms.

  • ES metano taisyklių terminas gali nusikelti metams: importuotojams nauji reikalavimai nuo 2028-ųjų

    Komisija svarsto atidėjimą

    Europos Komisija ruošiasi atsižvelgti į dalies valstybių narių prašymus ir metams atidėti metano reglamento importo dalies taikymą. Tai reikštų, kad nauji reikalavimai importuojamiems energijos ištekliams realiai pradėtų galioti 2028 metais, o ne 2027 metais.

    Apie planuojamą sprendimą Europos Parlamente kalbėjo už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas. Jis pabrėžė, kad Komisija pavedė įvertinti atidėjimo galimybę, tačiau ilgesnis nei 12 mėnesių nukėlimas, jo teigimu, šiuo metu nenumatomas.

    Ką keičia metano reglamentas?

    Metano reglamentas įsigaliojo 2024 metų rugpjūčio 4 dieną ir yra dalis platesnių ES klimato tikslų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu. Metanas laikomas viena sparčiausiai klimatą veikiančių dujų, o didelė jo dalis siejama su naftos ir dujų gavyba, transportavimu bei nuotėkiais tiekimo grandinėje.

    Pagal numatytą tvarką nuo 2027 metų sausio 1 dienos ES importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sudaromos sutartys dėl žaliavų, tokių kaip nafta ar dujos, apima degalus, pagamintus laikantis griežtesnių metano emisijų matavimo ir ataskaitų teikimo standartų. Praktikoje tai reiškia papildomą administracinę ir techninę naštą tiek ES įmonėms, tiek tiekėjams už ES ribų.

    Kodėl prašoma daugiau laiko?

    Diskusijas dėl atidėjimo paskatino valstybių narių argumentai, kad per trumpą laiką sudėtinga parengti kontrolės ir atitikties sistemas, ypač importo grandyje. Lietuviškame ir europiniame kontekste tai siejama ir su energetinio saugumo klausimais: rinkos dalyviai baiminasi, kad nepasiruošus reglamento įgyvendinimui gali kilti tiekimo trikdžių ar padidėti kaštai.

    Lenkija kartu su dar 17 valstybių narių jau 2026 metų birželį kreipėsi į Komisiją prašydamos importo reikalavimų taikymą atidėti trejiems metams. Vis dėlto Komisijos signalai rodo kompromisinį variantą: vienerių metų atidėjimą, kad šalys ir verslas spėtų pasiruošti be didesnės rizikos energijos tiekimui.

    Komisaras: atidėjimas bus ribotas

    Eurokomisaras akcentavo, kad Komisija siekia išsklaidyti abejones dėl pasirengimo, tačiau nenori susilpninti bendro reglamento efekto. Jo teigimu, per papildomus metus valstybės narės privalėtų užtikrinti visišką pasirengimą ir sudaryti sąlygas sklandžiam reikalavimų taikymui.

    „Išklausėme pastabas, todėl pavedžiau savo tarnyboms įvertinti galimybę atidėti importo reikalavimų taikymą, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų juos veiksmingai įgyvendinti“, – sakė Danas Jorgensenas.

    „Nenumatome, kad šis laikotarpis viršytų vienerius metus“, – pridūrė jis.

    Komisijos pozicija signalizuoja, kad ES ir toliau laikysis metano emisijų mažinimo krypties, bet kartu ieškos sprendimo, kaip išvengti nereikalingos įtampos energijos rinkose. Galutinis sprendimas dėl atidėjimo turėtų paaiškėti po Komisijos atliktos analizės ir politinių diskusijų dėl įgyvendinimo rizikų.

  • Lenkijos Svinouisčės LNG terminale – rečiausios tiekimo savaitės per dvejus metus: kas vyksta rinkoje

    Lenkijos Svinouisčės LNG terminalas pastaruoju metu fiksuoja vieną silpniausių laikotarpių per daugiau nei dvejus metus. Rugsėjį į terminalą atplaukė tik keturi LNG kroviniai, o spalio pradžia taip pat nežada ryškaus atsigavimo. Tai signalas apie pasikeitusias rinkos sąlygas, o ne apie staigų vartojimo šuolį ar infrastruktūros problemas.

    Terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų sistemos elementų, leidžiantis importuoti suskystintas gamtines dujas iš įvairių pasaulio regionų. Vis dėlto laivų grafikus smarkiai veikia geopolitika, krovinių kainodara ir tai, kiek dujų jau sukaupta saugyklose. Šį kartą svarbiausi veiksniai susiję su tiekimo maršrutais ir Europos atsargų lygiu.

    Tiekimo ritmą pakeitė geopolitika

    Didelę įtaką tiekimo struktūrai padarė įtampa Persijos įlankos regione ir su tuo susiję logistikos trikdžiai. Kai kurių tiekėjų krovinių srautai į Europą tapo retesni, o dalis krovinių buvo nukreipta į kitus regionus. Tai reiškia, kad terminalo apkrova gali kristi net ir tuomet, kai bendra paklausa regione nesikeičia drastiškai.

    Be geopolitikos, tiekimą mažina ir kainų šuoliai pasaulinėje LNG rinkoje. Kai kainos didelės, importuotojai dažniau riboja momentinius, trumpalaikius pirkimus ir labiau remiasi ilgalaikėmis sutartimis bei tuo, kas jau sukaupta saugyklose. Dėl to laivų atplaukimų skaičius gali sumažėti net ir išlaikant pakankamą sistemos balansą.

    Mažiau laivų nereiškia dujų trūkumo

    Terminalo operatoriui mažesnis krovinių skaičius dažniausiai reiškia mažesnes pajamas už priėmimo ir išdujinimo paslaugas. Vis dėlto vartotojams svarbiausia ne atplaukimų statistika, o tai, ar sistemoje pakanka dujų šildymo sezonui ir pramonei. Šiuo požiūriu situacija Lenkijoje vertinama kaip valdoma.

    Prie ramybės prisideda ir dujų saugyklų užpildymas: šildymo sezono pradžioje atsargos buvo beveik maksimalios ir siekė apie 99,24 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje, todėl trumpalaikiai tiekimo svyravimai per LNG terminalą tampa mažiau skausmingi. Kuo pilnesnės saugyklos, tuo mažesnis poreikis skubiai pirkti brangius krovinius rinkoje.

    Paklausą laikinai slopina ir palankesni orai bei didesnė saulės elektrinių gamyba, mažinanti dujų poreikį elektros sektoriuje. Rizika išaugtų tik tuo atveju, jei užsitęstų neįprastai šalta žiema, o pasaulinė LNG rinka išliktų įtempta. Kol kas pagrindiniai rodikliai leidžia teigti, kad tiekimo sumažėjimas terminale labiau atspindi rinkos persitvarkymą nei realų dujų deficitą.

  • Pelletas pabrango rekordiškai: namo šildymas per metus brangesnis 1 110 eurų, lenkia dujas ir anglį

    Medžio granulių, vadinamų pelėtomis, kainos Lenkijoje per pastaruosius metus šoktelėjo taip, kad šildymo sąnaudos daugeliui namų ūkių tapo didesnės nei tikėtasi renkantis šią, kaip ekologišką ir pigesnę, alternatyvą. Rinkoje fiksuojamos kainos didmena svyruoja apie 450–560 eurų už toną, o mažmeninėje prekyboje pasitaiko ir maždaug 670 eurų už toną siekiančių pasiūlymų.

    Situaciją dar labiau kaitina neoficialiai aptarinėjami scenarijai, kad kaina galėtų priartėti ir prie 890 eurų už toną ribos. Tokių prognozių viešai nepatvirtina valdžios atstovai, tačiau pati diskusija rodo, kad rinka tapo itin jautri tiekimo grandinėms, sezoniniam paklausos šuoliui ir importo apribojimams.

    Kas kelia pelėčių kainas?

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių yra importo srautų pokyčiai regione ir ribotos alternatyvos greitam pasiūlos didinimui. Diskusijose taip pat skamba planai plėsti agropelėčių gamybą, kad rinkoje atsirastų daugiau produkcijos, tačiau tokie sprendimai paprastai neduoda efekto per kelias savaites.

    „Įmonės gali gąsdinti žmones kainomis, kad greičiau parduotų pelėtas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Kiek kainuoja šildymas: pelėtos, dujos, anglis, šilumos siurblys

    Lenkijos nevyriausybinės organizacijos Polski Alarm Smogowy atlikta naujausia analizė rodo, kad pelėtos tapo vienu brangiausių populiarių šildymo būdų. Vertintas vidutiniškai apšiltintas 150 kvadratinių metrų namas, kuriame gyvena keturių asmenų šeima, o kainos tikrintos 32 prekybos vietose visoje šalyje.

    Pagal šį skaičiavimą, metinis šildymas pelėtomis kainuoja apie 2 970 eurų, t. y. daugiau nei 50 proc. brangiau nei prieš metus. Metinis skirtumas sudaro apie 1 110 eurų, todėl pelėčių pasirinkimas daugeliui vartotojų šią žiemą reiškia gerokai didesnes išlaidas.

    Tuo pat metu dujinis šildymas, dažnai laikomas brangiu, pagal analizę būtų pigesnis ir siektų apie 2 010 eurų per metus. Anglimi kūrenamo katilo eksploatacija, priklausomai nuo įrenginio klasės, vertinama maždaug 1 400–1 820 eurų per metus, tad kai kuriems namų ūkiams tai tampa finansiškai patrauklesne, nors aplinkosauginiu požiūriu problemiškesne alternatyva.

    „Todėl verta prisiminti, kad šilumos šaltinio pasirinkimas namams turi būti gerai apgalvotas ir atliktas pasikonsultavus su patikimu konsultantu, montuotoju ar energetikos auditoriumi“, – sakė Piotr Siergiej.

    Mažiausias sąnaudas, kaip ir ankstesniais metais, analizėje rodo šilumos siurbliai: priklausomai nuo tipo, metinė eksploatacija vertinama apie 1 090–1 670 eurų. Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad tai yra tik naudojimo, o ne įrangos įsigijimo ir montavimo kaštai, kurie galutinį sprendimą gali pakeisti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad staigūs pelėčių kainų šuoliai išryškina vieną pagrindinių rizikų: net ir pasirinkus palyginti švarų kurą, namų ūkis išlieka priklausomas nuo rinkos svyravimų bei sezoniškai įtempto tiekimo. Todėl, planuojant šildymo sistemos keitimą ar kuro pirkimą sezonui, vis dažniau rekomenduojama vertinti ne tik kainą šiuo momentu, bet ir ilgalaikį sąnaudų stabilumą.