Tag: Dujotiekiai

  • V4 šalių dujotiekių operatoriai susitarė glaudžiau bendradarbiauti dėl saugesnio dujų tiekimo

    Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos dujotiekių perdavimo sistemų operatoriai pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti regioninį bendradarbiavimą ir užtikrinti sklandesnį dujų srautą.

    Apie tai trečiadienį pranešė Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“, pabrėždamas, kad sutartis orientuota į efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą Vidurio ir Rytų Europoje.

    Dokumentas pasirašytas Varšuvoje vykusio 7-ojo Ministerialinio Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystės (P-TEC) susitikimo metu. Renginį bendrai organizavo JAV Energetikos departamentas, Lenkijos Energetikos ministerija ir „Atlantic Council“ Global Energy Center.

    Susitarimas apima V4 šalių – vadinamosios Višegrado grupės – operatorius ir, pasak „Gaz-System“, atspindi siekį kurti atsparesnę, saugesnę ir geriau sujungtą regioninę dujų rinką.

    Ką numato V4 operatorių susitarimas

    Skelbiama, kad šalys planuoja glaudžiau derinti veiksmus, kad jau turimas infrastruktūros potencialas virstų praktiniais sprendimais – nuo rinkos atsparumo stiprinimo iki konkurencingesnių dujų perdavimo maršrutų regione.

    Taip pat akcentuojama, jog tikslas – pilniau išnaudoti per pastaruosius metus įgyvendintas investicijas į dujų perdavimo infrastruktūrą.

    „Gaz-System“ teigimu, bendradarbiavimas remiasi bendru Vidurio ir Rytų Europos valstybių siekiu didinti energetinį saugumą plečiant prieigą prie įvairesnių gamtinių dujų šaltinių.

    Įmonė atkreipė dėmesį, kad šiame kontekste vis svarbesnį vaidmenį atlieka SGD (LNG) – jos esą padeda užtikrinti patikimesnes ir lankstesnes dujų tiekimo galimybes, kartu prisidedant prie labiau integruotos rinkos.

    Akcentas – rinkoms be priėjimo prie jūros

    Pranešime pabrėžiama, kad toks bendradarbiavimas ypač reikšmingas šalims ir rinkoms, kurios neturi tiesioginės prieigos prie jūros ir ieško patikimų alternatyvių tiekimo kelių bei transporto koridorių.

    Susitarime taip pat įtvirtintas įsipareigojimas veikti laikantis galiojančių reguliavimo taisyklių – atsižvelgiant į nacionalines tarifų sistemas, leistinų pajamų nustatymo principus ir vietos rinkos reguliuotojų kompetencijas.

    Nurodoma, kad visi sprendimai, kurie bus rengiami bendradarbiavimo metu, turėtų būti skaidrūs, paremti konkurencingumu ir užtikrinti vienodas sąlygas rinkos dalyviams.

    Susitarimas – permainų Europos dujų sektoriuje fone

    „Gaz-System“ atkreipė dėmesį, kad susitarimas pasirašytas tuo metu, kai Europos dujų sektorius išgyvena reikšmingas permainas.

    Taip pat primenama, kad per pastarąjį dešimtmetį Lenkija iš esmės pakeitė savo dujų infrastruktūrą – investavo į SGD importo pajėgumus, tarpvalstybines jungtis, srautų reverso galimybes ir perdavimo tinklo plėtrą.

  • Dėl dujotiekio „Tworzeń–Łagiewniki“ Lenkijoje kertami 4 193 medžiai: vietoj jų žada 9 tūkst.

    Lenkijoje kilo aistros dėl medžių kirtimo, vykstant svarbaus dujotiekio „Tworzeń–Łagiewniki“ statyboms. Projektą įgyvendinanti „Polska Spółka Gazownictwa“ (PSG) turi leidimą pašalinti 4 193 medžius ir 59 krūmų sąžalynus, nes jie trukdo statyboms.

    Įmonė tikina, kad kirtimai atliekami tik tiek, kiek būtina, ir pagal galutinius administracinius sprendimus, įskaitant aplinkosaugines sąlygas. Mainais už pašalintą želdyną PSG įsipareigoja atsodinti 9 000 vietinių rūšių medžių ir 6 000 krūmų.

    Dujotiekis bus 39 km ilgio ir, PSG teigimu, turėtų prisidėti prie Silezijos vaivadijos dujų infrastruktūros plėtros bei energetinio saugumo. Pagal sutartį numatytas projekto įgyvendinimo terminas – 2027 metų rugsėjo 30 diena.

    Daugiausia emocijų kilo Dombrovos Gurničos mieste, kur kirtimai vyksta šalia vandens telkinio „Pogoria III“. Vietos valdžia teigia sulaukianti gyventojų nusivylimo, nes šalia tuo pat metu vyksta teritorijos atnaujinimas, kurio tikslas – išsaugoti natūralų šios vietos charakterį.

    Leidimai ir kompensaciniai sodinimai

    PSG nurodo, kad statybos leidimuose yra numatyta galimybė pašalinti 4 193 medžius bei 59 krūmų sąžalynus, kurie kertasi su dujotiekio trasa ir infrastruktūra. Aplinkosauginių sąlygų sprendimas įpareigoja atlikti kompensacinius sodinimus – iš viso 9 000 medžių ir 6 000 krūmų.

    Įmonė pabrėžia, kad naujų medžių skaičius turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnis nei pašalinamų. Pasak PSG, sodinimui planuojama rinktis daugiausia vietines rūšis, kad jos geriau prigytų.

    Taip pat teigiama, kad kirtimai vykdomi ne paukščių perėjimo laikotarpiu, o prieš darbus buvo atlikta gamtinė priežiūra. PSG tvirtina, jog patikrinimų metu saugomų rūšių buvimas nebuvo nustatytas.

    Konfliktas prie „Pogoria III“

    Dombrovos Gurničos savivaldybė atkreipia dėmesį, kad didžiausias pasipiktinimas kyla dėl to, jog PSG užsakytas kirtimas vyksta greta teritorijos, kuri tvarkoma pagal gyventojų pasirinktą projektą. Miestas pabrėžia, kad šioje savivaldybės investicijoje želdinių stengtasi neliesti.

    Pasak savivaldybės atstovo Bartoszo Matylewiczo, gyventojams buvo svarbiausia, kad atnaujinama vieta neprarastų savo charakterio. Savivaldybė teigia įgyvendinanti darbus be medžių kirtimo ir be kišimosi į pakrantės liniją.

    PSG savo ruožtu nurodo, kad konkrečiai „Pogoria III“ apylinkėse statybos leidimas iš pradžių numatė 509 medžių pašalinimą. Įmonė teigia, kad po papildomų veiksmų, suderintų su rangovu ir miesto atstovais, pavyko sumažinti montavimo juostos plotį 2 metrais ir taip išvengti 178 medžių kirtimo.

    Taip pat skelbiama, kad darbų grafikas šioje vietoje pakoreguotas taip, jog labiausiai varginantys darbai būtų vykdomi laikotarpiu nuo 2026 metų spalio 27 dienos iki 2027 metų balandžio 30 dienos.

    Papildomi pažadai po statybų

    Be privalomų kompensacinių sodinimų, PSG deklaruoja planuojanti ir papildomus želdinimo darbus jau užbaigus pagrindines statybas. Įmonė žada atlikti teritorijų inventorizaciją ir kartu su žemės savininkais bei naudotojais suderinti, kur ir kada būtų galima įrengti daugiau žaliųjų zonų.

    PSG yra didžiausias Lenkijos dujų skirstymo sistemos operatorius: įmonė nurodo turinti daugiau nei 11,5 tūkst. darbuotojų ir valdanti virš 215 tūkst. km dujotiekių tinklą. Bendrovė priklauso „Orlen“ grupei.

  • „Stalprofil“ arti naujo „Gaz-System“ kontrakto: 5,7 mln eurų vertės dujotiekio darbai ir ginčas dėl local content

    Lenkijos plieno ir vamzdynų rangos bendrovė „Stalprofil“ pranešė, kad jos pasiūlymas buvo pasirinktas perdavimo sistemos operatoriaus „Gaz-System“ konkurse. Pirkimas apima dujotiekio DN700 Jarosław–Rozwadów rekonstrukcijos statybos darbus Przędzel vietovėje.

    Pasiūlymo vertė siekia apie 5,7 mln eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o planuojamas darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Galutinė sutartis paprastai įsigalioja po procedūrinių etapų, įskaitant galimų pretenzijų nagrinėjimą ir dokumentų patikrą.

    Šis laimėjimas įmonės informaciniame fone išsiskiria tuo, kad prieš kelias savaites „Stalprofil“ ir „Gaz-System“ viešai nesutarė dėl vietinės vertės kūrimo principų, dažnai vadinamų local content. Diskusijos esmė – kiek realiai viešuosiuose ar sektoriniuose pirkimuose turėtų būti vertinamas nacionalinių tiekėjų indėlis, o ne vien mažiausia kaina.

    Kas yra local content ginčas?

    „Stalprofil“ rėmėsi valdžios komunikacijoje akcentuota kryptimi, kad pirkimuose turėtų būti pereinama nuo „perkame pigiausiai“ prie „perkame racionaliausiai“, siekiant ilgalaikės naudos ekonomikai. Įmonės vadovas Henrykas Orczykowskis teigė, kad praktikoje tai ne visuomet veikia, o esant nedideliems kainų skirtumams užsakymai esą neretai atitenka užsienio rangovams.

    „Gaz-System“ savo ruožtu pabrėžė, kad teisinis reguliavimas iš esmės nepasikeitė, o reikalavimas kainos kriterijui viešuosiuose pirkimuose netaikyti didesnio nei 60 proc. svorio labiau aktualus perkančiosioms organizacijoms, o ne sektoriniams užsakovams. Tokiu atveju užsakovas turi daugiau lankstumo pasirinkti vertinimo modelį, bet kartu išlieka pareiga užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimą.

    Kodėl vamzdžiai importuojami?

    Ginčo dalimi tapo ir argumentas, kad net vietiniai rangovai dalį medžiagų perka užsienyje. „Gaz-System“ viešai akcentavo, jog „Stalprofil“ savo pasiūlymuose taip pat naudoja importuojamus produktus, o tai silpnina kritiką dėl užsienio tiekėjų dalies.

    Į tai H. Orczykowskis atsakė, kad Lenkijoje yra tik vienas didelių diametrų vamzdžių gamintojas „Ferrum“, kurio gamybiniai pajėgumai yra riboti. Pasak jo, kai projektų apimtis viršija vietinės gamybos galimybes, rangovai priversti vamzdžius pirkti užsienyje, tačiau dalis vertės vis tiek sukuriama šalies viduje, pavyzdžiui, atliekant izoliavimo darbus, logistiką ir pasitelkiant vietinius subrangovus.

    „Jeigu local content turi būti realus valstybės ekonominės politikos įrankis, jis turi reikšti daugiau nei vien mažiausios kainos kriterijų ir formalų vietinio rangovo dalyvavimą“, – sakė H. Orczykowskis.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    „Stalprofil“ grupė taip pat pateikė naujausius finansinius rodiklius: 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos siekė apie 193,5 mln eurų, tai yra 29,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams, sudarė apie 6,6 mln eurų, kai metais anksčiau buvo apie 0,9 mln eurų.

    Inžinerinės infrastruktūros konkursuose tokie kontraktai yra svarbūs ne tik dėl apyvartos, bet ir dėl darbų portfelio stabilumo. Energetinio saugumo, dujų tinklų patikimumo ir modernizavimo projektai regione išlieka reikšmingi, todėl kova dėl pirkimų sąlygų ir vertinimo kriterijų, tikėtina, tęsis.

  • 4,5 mlrd. eurų dujotiekis pakeistų žaidimą: Centrinė Azija kuria Dujų žiedą žiemai

    4,5 mlrd. eurų dujotiekis pakeistų žaidimą: Centrinė Azija kuria Dujų žiedą žiemai

    Centrinėje Azijoje svarstomas vadinamasis Dujų žiedas – regioninis gamtinių dujų tinklas, kuris sujungtų Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną. Projekto šalininkai teigia, kad toks sprendimas leistų šalims dalintis dujų srautais, lanksčiau reaguoti į šuolius žiemą ir sumažinti tiekimo sutrikimų riziką.

    Pagal pirminę koncepciją planuojama daugiau kaip 3 000 kilometrų naujų ir modernizuotų vamzdynų. Bendra bazinės infrastruktūros kaina vertinama apie 4,5 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 1,8 mlrd. eurų būtų skirta naujai statybai, o dar apie 2,7 mlrd. eurų – esamų linijų modernizavimui, skaitmeninimui ir valdymo sprendimams.

    Kaip veiktų Dujų žiedas?

    Idėja paremta jau egzistuojančia tarpvalstybine prekyba dujomis, tačiau siekiama sukurti vientisesnę sistemą, leidžiančią dujas transportuoti ne tik įprasta kryptimi, bet ir atgaline eiga. Tokie atvirkštiniai srautai yra ypač svarbūs žiemą, kai vartojimas staigiai auga, o vietos tinklai ne visada pajėgia greitai perskirstyti resursus.

    Projekto autoriai skaičiuoja, kad tinklas galėtų per metus transportuoti apie 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai būtų reikšmingas kiekis regionui, kuriame energijos paklausa didėja dėl ekonomikos augimo, urbanizacijos ir pramonės plėtros.

    „Dujų žiedo projektas įdomus tuo, kad sustiprintų visų šių šalių tiekimo saugumą“, – sakė Ženevoje veikiančio Global Gas Centre vykdomoji direktorė Valérie Ducrot.

    Skirtingi interesai penkiose šalyse

    Centrinė Azija turi labai nevienodą dujų balansą: vienos šalys turi didelius išteklius, kitos labiau priklauso nuo importo. Turkmėnistanas, turintis vienas didžiausių atsargų regione, galėtų gauti daugiau regioninių pirkėjų, o kaimynės – daugiau tiekimo alternatyvų ir derybinės galios.

    Uzbekistanas yra ir didelis dujų gamintojas, ir vienas didžiausių vartotojų, todėl žiemą šalies vidaus poreikiai tampa kritiniu veiksniu. Kazachstanas taip pat išgauna dujas, tačiau reikšminga išteklių dalis sutelkta šalies vakaruose, toliau nuo tankiau apgyvendintų teritorijų, tad perdavimo infrastruktūra čia tampa lemiama.

    Kirgizija iš esmės remiasi importuojamomis dujomis, o Tadžikistanas didžiąją elektros dalį pasigamina iš hidroenergijos, bet taip pat importuoja dujas. Tadžikistano energetikos sektorius yra skelbęs, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Uzbekistano importuota 126,4 mln. kubinių metrų dujų.

    Nuo idėjos iki investicijų

    Koncepcija viešai aptarta Taškente vykusiame antrajame Centrinės Azijos naftos ir dujų forume. Pirminę projekto viziją 2025 metais pristatė Kazachstano energetikos ekspertas Askar Ismailov, kuris šiuo metu konsultuoja Global Gas Centre ir dalyvauja projekto vystymo diskusijose.

    Pasak A. Ismailov, Uzbekistano nacionalinė naftos ir dujų bendrovė „Uzbekneftegaz“ po preliminarių pokalbių buvo išreiškusi susidomėjimą. Taip pat skelbta, kad gegužę pasirašytas ketinimų protokolas su Karakalpakstano, autonominės Uzbekistano respublikos, institucijomis.

    Vis dėlto esminiai klausimai dar atviri: projektui reikėtų aiškaus finansavimo modelio, sutartų dujų kiekių, tranzito taisyklių ir vieningo veikimo režimo, įskaitant tai, kurios tinklo atkarpos galėtų dirbti abiem kryptimis. Kol kas viešai nepaskelbta nei galutinė investicijų struktūra, nei penkių vyriausybių susitarimas, nei konkretus statybų grafikas.

    Uzbekistano dujų iššūkis

    Diskusijos apie regioninį tinklą vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas ieško būdų stabilizuoti vietinę gavybą. Nacionalinė statistika rodo, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais didžiosios pramonės įmonės išgavo 24,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 16,3 proc. mažiau nei prieš metus.

    Uzbekistano institucijos taip pat pranešė apie penkis šiemet atrastus naujus dujų kondensato telkinius ir apie gręžinių programą: nuo sausio iki rugsėjo išgręžta 80 gręžinių, o paskutiniam metų ketvirčiui buvo planuojama dar 40. Toks derinys – gavybos skatinimas ir tarpvalstybinės jungtys – vertinamas kaip dvi skirtingos, bet viena kitą papildančios energijos saugumo kryptys.

    „Gamtinės dujos išlieka Uzbekistano energetikos sistemos kertiniu akmeniu“, – sakė Denis Borodenok iš UNG Overseas.

    Ryšiai su Azerbaidžanu ir Europa

    Taškento forume aptartos ir platesnės energetikos jungtys, apimančios Azerbaidžaną bei Europos rinkas. Regionui aktualu diversifikuoti eksportą ir transporto koridorius, ypač kai Europos Sąjunga siekia patikimesnių energijos tiekimo grandinių.

    Azerbaidžanas dujas į Europos Sąjungos šalis tiekia Pietiniu dujų koridoriumi, o Europos Komisija yra skelbusi, kad 2025 metais tiekimas pasiekė 12,5 mlrd. kubinių metrų. 2026 metų kovą Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas dar kartą patvirtino platesnę energetinę partnerystę, kuri apima ne tik dujas, bet ir infrastruktūros bei investicijų klausimus.

    Tuo pat metu regione vystomos ir konkrečios žvalgybos partnerystės: Uzbekistano Ustiurto regione naftos ir dujų žvalgybos projekte partneriais įvardijami „SOCAR“, „BP“ ir „Uzbekneftegaz“. Šios kryptys rodo, kad Centrinė Azija ieško kelių derinti vidaus gavybą, regioninę integraciją ir ryšius su platesnėmis rinkomis.

  • Gdansko įlankoje įkaltos daugiau nei 500 polių: „Gaz-System“ fiksuoja svarbų SGD terminalo FSRU etapą

    Gdansko įlankoje užbaigtas vienas svarbiausių Lenkijos plaukiojančio SGD terminalo (FSRU) statybų etapų – į jūros dugną įkalta daugiau nei 500 plieninių polių, kurie taps krantinės konstrukcijos pamatu. Projekto vykdytojas „Gaz-System“ skelbia, kad šis žingsnis reikšmingai priartina infrastruktūrą prie realių montavimo darbų jūroje.

    Poliai sudaro pagrindą platformoms, ant kurių vėliau bus montuojama įranga ir sistemos, reikalingos FSRU laivo priėmimui, SGD saugojimui bei dujų regazifikacijai. Tokie terminalai laikomi svarbia energetinio saugumo grandimi, nes leidžia dujas importuoti jūriniu keliu ir mažina priklausomybę nuo vieno tiekimo maršruto.

    „LNG infrastruktūros plėtra yra investicija į Lenkijos saugumą, ekonomikos stiprybę ir šalies poziciją Europoje“, – sakė energetikos ministras Miłosz Motyka.

    „Ši investicija padidins dujų importo jūra galimybes, sustiprins tiekimo diversifikaciją ir leis lanksčiau reaguoti į energetikos sistemos poreikius“, – sakė Energetikos ministerijos valstybės sekretorius Wojciech Wrochna.

    Kas statoma ir kada startas?

    FSRU – tai plaukiojantis dujų saugojimo ir regazifikacijos įrenginys, kuris priima SGD krovinius, juos paverčia dujomis ir perduoda į perdavimo tinklą. „Gaz-System“ nurodo, kad Gdansko FSRU terminalas turėtų pradėti veikti 2028 metų pradžioje.

    Įkalti poliai yra tik krantinės dalis, o artimiausias etapas – platformų montavimas ir pasirengimas povandeninio dujotiekio tiesimui. Būtent jungtis su sausuma yra kritinė, kad regazifikuotos dujos galėtų patekti į nacionalinę ir regioninę perdavimo sistemą.

    Mikrotunelis ir jungtis su sausuma

    Lygiagrečiai jūrinės dalies darbams vykdomi sprendimai, skirti sujungti terminalą su sausumos infrastruktūra. Projekto aprašyme minima, kad nutiestas daugiau nei 1 kilometro mikrotunelis, kuriuo bus įrengtas dujotiekis, sujungsiantis jūrinę terminalo dalį su krantu.

    Taip pat tęsiami sausumos tinklų parengiamieji darbai, įskaitant vamzdynų techninės būklės patikras. Tokie patikrinimai yra įprasta praktika prieš pradedant komercinę eksploataciją, nes leidžia patvirtinti, kad vamzdynas atitinka saugos ir patikimumo reikalavimus.

    Strateginė reikšmė ir vietos įmonių vaidmuo

    „Gaz-System“ projektą įvardija kaip strateginį, nes papildomas įėjimo taškas dujoms didina sistemos atsparumą ir tiekimo pasirinkimus. FSRU sprendimai Europoje ypač išpopuliarėjo pastaraisiais metais, kai šalys spartino infrastruktūros plėtrą, siekdamos užsitikrinti lankstesnį SGD importą ir mažesnę geopolitinę riziką.

    Prie jūrinės projekto dalies dirba konsorciumas, kuriame dalyvauja ir Lenkijos įmonė „FABE Polska“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad vietos rangovų įtraukimas leidžia išlaikyti kompetencijas šalyje ir greičiau mobilizuoti resursus sudėtingiems darbams jūroje.

  • „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: autonominiai vandenilio dirižabliai keičia tinklų patikras Europoje

    „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: autonominiai vandenilio dirižabliai keičia tinklų patikras Europoje

    Investicija plėtrai ir flotilei

    Prancūzijos startuolis „HyLight“, kuriantis autonominius vandenilio varomus dirižablius kritinės infrastruktūros apžiūroms, pritraukė 13 mln. eurų investiciją. Finansavime dalyvavo „Rubio Impact Ventures“, DRW ir „Teampact Ventures“, taip pat prisijungė ankstesni investuotojai.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos orlaivių flotilės industrializavimui, automatizuotai duomenų analizei stiprinti ir naujai duomenų infrastruktūrai diegti Europoje. Tikslas – greičiau ir tiksliau stebėti elektros tinklus, dujotiekius, geležinkelius bei kitus ilgo ruožo objektus.

    Kodėl rinka keičiasi

    Kritinės infrastruktūros patikrų poreikis auga dėl griežtėjančių saugos reikalavimų, klimato ekstremumų ir senstančių tinklų. Tradiciškai šios užduotys daug kur vis dar atliekamos sraigtasparniais, tačiau tai brangu, triukšminga ir kelia didesnę riziką įguloms.

    Alternatyvos turi ribojimų: dronams dažnai pritrūksta skrydžio nuotolio ir ištvermės, palydovams – detalumo, o antžeminiai jutikliai aprėpia tik lokalius taškus. „HyLight“ modelis orientuojasi į ilgą skrydį ir nuoseklų, vienodu standartu renkamą vaizdinį bei jutiklių duomenų srautą.

    Kaip veikia HyLighter

    Bendrovės orlaivis HyLighter yra apie 12 metrų ilgio, elektrinis, maitinamas vandeniliu, o maksimalus skrydžio laikas siekia iki 10 valandų. Įmonė nurodo, kad siekiama iki 350 kilometrų nuotolio, o naudingosios apkrovos riba – iki 10 kilogramų jutiklių.

    Į tipinį komplektą gali įeiti kameros, LiDAR ir metano nuotėkio aptikimo jutikliai. Surinkti duomenys vėliau apdorojami programine įranga, kad techninės priežiūros komandos gautų ne tūkstančius kadrų, o konkrečias, sukoordinuotas užduotis.

    „Didžioji dalis elektros linijų vis dar tikrinama sraigtasparniais, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. Mūsų orlaiviai tą patį darbą atlieka tiksliau ir su mažesne rizika“, – sakė „HyLight“ bendraįkūrėjas ir vadovas Martinas Bockenas.

    Nuo patikrų iki skaitmeninio dvynio

    „HyLight“ teigia, kad DI pagrįsta analizė gali automatiškai atpažinti ir geografiškai susieti dešimtis skirtingų defektų tipų, įskaitant augmenijos keliamas rizikas elektros perdavimo linijoms. Praktinis tikslas – ankstesnis gedimų aptikimas, kad jie nevirstų sutrikimais, nuotėkiais ar didelėmis avarijomis.

    Augant skrydžių dažniui, kaupiama informacija gali virsti nuolat atnaujinamu infrastruktūros ir teritorijų skaitmeniniu dvyniu. Tokie duomenys vėliau gali būti pritaikomi ne tik tinklų priežiūrai, bet ir rizikos vertinimui, draudimo, žemės ūkio ar viešojo turto valdymo sprendimams.

    „Ši komanda ir technologija turi potencialą pakeisti tai, kaip užtikriname kritinės infrastruktūros saugumą. Sprendimas gali būti švaresnis ir lengviau masteliojamas, o gedimai pastebimi anksčiau“, – sakė „Rubio Impact Ventures“ vadovaujantis partneris Helmeris Schukkenas.

    Planuojama plėtra Europoje

    Bendrovė jau vykdo gamybos pajėgumų plėtrą ir dalies komponentų gamybą siekia perkelti į vidų. Įmonės planuose – didinti vienu metu eksploatuojamų orlaivių skaičių ir plėsti komandas, dirbančias su DI, duomenimis, operacijomis bei reguliacine atitiktimi.

    Komercinės plėtros kryptys nukreiptos į Europos rinkas, kuriose infrastruktūros priežiūros apimtys didelės, o automatizuotų patikrų paklausa sparčiai auga. Bendrovė akcentuoja, kad jos modelis apjungia aviacijos inžineriją, programinę įrangą ir skrydžių operacijas vienoje organizacijoje.

  • Lenkija patvirtino „Jamal–Europa“ dujotiekio planą: ką keis 2027 metais startuosianti reforma

    Lenkijos energetikos reguliuotojas URE patvirtino nacionalinį dešimties metų infrastruktūros plėtros planą Lenkijos „Jamal–Europa“ tranzitinio dujotiekio sistemos daliai. Dokumentas apima 2027–2028 metų laikotarpį ir nustato gaires, kaip bus prižiūrimi bei atnaujinami tranzitiniai pajėgumai.

    Planą įgyvendins valstybės valdoma perdavimo sistemos operatorė Gaz-System, valdanti svarbiausią dujų perdavimo infrastruktūrą šalyje. URE sprendimas iš esmės patvirtina strateginį kelią, kuriuo remiantis bus planuojamos investicijos į vamzdynus, apskaitos mazgus ir automatizuotas valdymo sistemas.

    Kas numatyta 2027–2028 metais

    Pagal patvirtintą kryptį prioritetas teikiamas esamų vakarų–rytų perdavimo pajėgumų išlaikymui ir techniniams atnaujinimams. Tai apima modernizavimą ir atskirų elementų keitimą, kad tranzitinė sistema atitiktų saugos, patikimumo ir eksploatacijos reikalavimus.

    Taip pat numatomas tęstinis infrastruktūros atskyrimas, kai patikėtas tranzitinis turtas struktūriškai atskiriamas nuo kitos, ne tranzitui priskirtos infrastruktūros. Toks modelis siejamas su ilgalaikiu patikėjimo susitarimu, galiojančiu iki 2068 metų.

    Vienas balanso taškas ir vienas tarifas

    Vienas reikšmingiausių elementų – rinkos sujungimas, kurį planuojama įgyvendinti 2027 metais. Gaz-System ketina Nacionalinę perdavimo sistemą ir Tranzitinio dujotiekio sistemą integruoti į vieną balansavimo zoną.

    Tokiu atveju turėtų būti taikomas vieningas perdavimo tarifas, o tai gali supaprastinti administravimą ir sumažinti atskirų sistemų dubliavimą. Praktikoje tai taip pat gali keisti rinkos dalyvių planavimą, nes balansavimo ir tarifų logika būtų suvienodinta.

    Kodėl tai svarbu regionui

    „Jamal–Europa“ istoriniame kontekste buvo vienas pagrindinių rusiškų dujų tranzito į Vakarų Europą maršrutų, tačiau pastaraisiais metais jo reikšmė keitėsi dėl geopolitikos ir Europos energetikos politikos poslinkių. Vis dėlto tranzitinė infrastruktūra išlieka svarbi sistemos patikimumui, techninei integracijai ir galimam srautų valdymo lankstumui.

    Lenkijos sprendimas rodo, kad šalis siekia turėti aiškų, reguliuotojo patvirtintą kelią infrastruktūrai eksploatuoti ir modernizuoti net ir pasikeitus regioniniams srautams. Toks planavimas taip pat atliepia platesnę ES kryptį stiprinti energetinį saugumą, užtikrinti tinklų atsparumą ir didinti reguliacinį aiškumą rinkai.

  • Šiaurės Makedonija ir Serbija pasirašė dujotiekio jungties sutartį: 70 km maršrutas keičia regioną

    Šiaurės Makedonija žengia į praktinį naujos dujų jungties su Serbija etapą: šalies dujų perdavimo sistemos operatorė NOMAGAS pasirašė projektavimo ir statybos sutartį su bendrove „Rapid Build“. Šiaurės Makedonijos Energetikos ministerija šį žingsnį įvardijo kaip perėjimą nuo pasirengimo prie realaus įgyvendinimo.

    Planuojamas dujotiekio interkonektorius sujungs abiejų šalių sistemas 70 kilometrų trasa, iš kurios 23 kilometrai drieksis Šiaurės Makedonijoje, o 47 kilometrai Serbijoje. Šiaurės Makedonijoje jungtis bus prijungta prie esamo vamzdyno netoli Klečovcės, o Serbijoje prie tinklo netoli Vranjės.

    Projekto tikslas – išplėsti prieigą prie skirtingų dujų tiekimo krypčių ir padidinti tiekimo patikimumą. Tokios jungtys paprastai vertinamos kaip priemonė mažinti vienos krypties ar vieno šaltinio riziką, ypač mažesnėms rinkoms, kurios istoriškai turėjo ribotas alternatyvas.

    „Šiandien klojame infrastruktūrinį pagrindą naujam energetiniam ryšiui tarp Šiaurės Makedonijos, regiono ir Europos“, – sakė energetikos ministrė Sanja Božinovska.

    Ministrė pabrėžė, kad jungtis su Serbija įgauna dar didesnę reikšmę lygiagrečiai vystant interkonektorių su Graikija. Ši kombinacija, anot jos, gali keisti Šiaurės Makedonijos vaidmenį nuo galutinio taško dujų maršrute prie labiau su regioninėmis rinkomis susietos šalies.

    „Prisijungę prie Graikijos ir Serbijos, nebūsime tik dujų maršruto pabaiga. Kuriame šalies, galinčios tapti tranzito ir energetine jungtimi tarp Pietų ir Šiaurės Europos, poziciją“, – sakė Sanja Božinovska.

    Energetikos ministerijos vertinimu, naujoji jungtis prisidės prie labiau integruotos ir lankstesnės regioninės rinkos kūrimo. Numatoma, kad infrastruktūra sudarys prielaidas dujas transportuoti abiem kryptimis, o tai gali pagerinti sistemos valdymą krizės metu ir efektyviau išnaudoti esamus bei naujus pajėgumus.

    Platesniame kontekste tokie interkonektoriai Europoje siejami su ilgalaike energetinio saugumo darbotvarke, kurioje akcentuojamas tinklų sujungiamumas, alternatyvūs tiekimo keliai ir rinkos konkurencija. Nors dujų vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu vertinamas nevienareikšmiškai, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu infrastruktūros lankstumas daugeliui šalių išlieka svarbus.

  • „Gaz-System“ pasirinko „Stalprofil“: 7,3 mln eurų už dujotiekio darbus, ginčas dėl vietinės vertės tęsiasi

    Lenkijos dujotiekių operatorius Gaz-System išrinko konkurso nugalėtoją dujotiekio DN500 Tworzeń–Szopienice atkarpos rekonstrukcijos statybos darbams. Naudingiausiu pripažintas „Stalprofil“ pasiūlymas – 7,3 mln eurų be mokesčių, o darbų trukmė numatyta iki 24 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Užsakymas apima tik statybos rangos darbus, todėl konkurse nebuvo tokio masto tarptautinės tiekėjų konkurencijos, kokia įprasta, kai kartu perkamos ir medžiagos. Gaz-System apie sutarties pasirašymą žada informuoti atskirai, kai bus baigtos procedūros.

    Kas slypi už local content ginčo?

    Lygiagrečiai su šiuo pirkimu viešojoje erdvėje tęsiasi Gaz-System ir „Stalprofil“ ginčas dėl vadinamųjų local content, arba vietinės vertės, principų taikymo. Ši sąvoka paprastai reiškia, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose vertina ne vien mažiausią kainą, bet ir tai, kiek vertės sukuriama vietos ekonomikai: nuo mokesčių sumokėjimo iki darbo vietų ir tiekimo grandinės.

    „Stalprofil“ vadovas Henrykas Orczykowskis viešai teigia, kad deklaruojami vietinės vertės tikslai realiai neveikia, jei galutiniame vertinime vis tiek dominuoja kaina. Jo argumentas – net ir nedideli kainų skirtumai esą lemia sprendimus, kurie, įmonės požiūriu, dažniau palankūs užsienio tiekėjams.

    Gaz-System pozicija ir praktiniai apribojimai

    Gaz-System savo ruožtu pabrėžia, kad teisinis reguliavimas perkančiosioms organizacijoms skiriasi, o sektoriaus užsakovams ne visada taikomi tokie pat ribojimai, kaip viešajam sektoriui, kai kainos kriterijaus svoris turi būti apribotas. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad rangovai neretai patys perka dalį medžiagų užsienyje, todėl vietinės vertės skaičiavimas nėra tiesmukas.

    Į šį argumentą „Stalprofil“ atsako akcentuodama rinkos realijas: Lenkijoje yra ribotos didelio skersmens vamzdžių gamybos pajėgos, todėl net ir laimėjus kontraktą vietos rangovui, dalis žaliavos gali būti įsigyjama kitose Europos šalyse. Įmonės teigimu, reikšminga dalis vertės vis tiek lieka šalies viduje, nes vietoje atliekami izoliavimo, logistikos ir montavimo darbai, o mokesčiai sumokami Lenkijoje.

    Šis atvejis atskleidžia platesnę tendenciją Europoje: strateginėje infrastruktūroje vis dažniau ieškoma balanso tarp efektyvios kainos, tiekimo saugumo ir vietos pramonės stiprinimo. Tačiau praktikoje ginčai kyla tada, kai vietinės vertės tikslai deklaruojami, bet pirkimų vertinimo metodika daliai rinkos dalyvių atrodo nepakankamai aiški arba nepakankamai įpareigojanti.

  • PSG plečia dujotiekį Šventokšysčio vaivadijoje: Chęciny tinklas auga, Skiby laukia prijungimų

    Lenkijos dujų skirstymo operatorė Polska Spółka Gazownictwa (PSG) tęsia dujų infrastruktūros plėtrą Šventokšysčio vaivadijoje. Naujas etapas startavo Skiby kaime Chęciny valsčiuje, kur pradedami tolesni tinklo plėtros darbai.

    Chęciny savivaldybės dujofikacija pradėta 2012 metais, o pirmasis etapas įgyvendintas pasitelkiant Europos Sąjungos paramą. PSG skelbia, kad nuo tada infrastruktūra gminoje nuosekliai plečiama, didinant tiek tinklo aprėptį, tiek galimybę prijungti naujus vartotojus.

    Dujofikacija Chęciny gminoje

    Iki 2025 metų pabaigos veikiantis vidutinio slėgio dujų tinklas Chęciny gminoje turėtų pasiekti 54,8 kilometro. Iš viso jau įrengtos 734 dujų įvadų atšakos, kurios sudaro galimybę dujomis naudotis maždaug 840 vartotojų.

    Kitas žingsnis numatytas Skiby gyvenvietėje: projekte planuojama nutiesti daugiau nei 3,1 kilometro vidutinio slėgio dujotiekio ir įrengti 45 įvadus į gyvenamuosius pastatus. Darbų pabaiga šiuo metu planuojama 2027 metų pavasarį, o PSG kviečia gyventojus ir įmones teikti paraiškas dėl prijungimo.

    Didieji projektai regione

    Kielcų dujų padalinys pabrėžia, kad infrastruktūra plečiama visoje Šventokšysčio vaivadijoje, o pastaraisiais metais įgyvendinti ir didesnės apimties projektai. Tarp jų minimas aukšto slėgio dujotiekis Sandomierz–Ostrowiec Świętokrzyski, kurio ilgis siekia apie 57 kilometrus, su būtina papildoma infrastruktūra.

    Taip pat įgyvendinti aukšto slėgio dujotiekiai Lubienia–Masłów ir Mójcza–Kielce, kurių bendras ilgis sudaro apie 63 kilometrus. PSG nurodo, kad dalis investicijų buvo vykdoma pasitelkiant ES paramą, orientuotą į energetinio saugumo didinimą ir šiuolaikinių perdavimo bei skirstymo sistemų plėtrą.

    Dujos pasiekia mažesnes gyvenvietes

    Be magistralinių sprendimų, PSG regione vykdė ir lokalius tinklo plėtros projektus, skirtus konkrečioms gyvenvietėms ar miesto kvartalams. Tarp jų įvardijamos dujų tinklo atkarpos Wola Kopcowa ir Domaszowice vietovėse, kurių bendras ilgis apie 1,9 kilometro, bei vidutinio slėgio dujotiekis Goźlice vietovėje, apie 3,84 kilometro.

    Įgyvendinti ir kiti projektai: tinklas Sorbinoje (apie 2,6 kilometro), dujotiekis Leszcze vietovėje (apie 3,21 kilometro) bei kelių gatvių dujų tinklas Kielcuose, kurio bendras ilgis apie 2,21 kilometro. Tokie projektai paprastai planuojami atsižvelgiant į gyventojų ir verslo paklausą, technines prijungimo galimybes bei regiono plėtros prioritetus.

    PSG yra didžiausia Lenkijoje dujų skirstymo sistemos operatorė: bendrovėje dirba daugiau nei 11 500 darbuotojų, o dujos skirstomos daugiau nei 215 000 kilometrų dujotiekių tinklu. Įmonė priklauso Orlen grupei ir, be tinklo plėtros, atsako už eksploatavimą, priežiūrą, remontus bei transportuojamų dujų kokybės ir kiekio matavimus.