CP v2

Tag: Dujotiekiai

  • „Gaz-System“ pasirinko „Stalprofil“: 7,3 mln eurų už dujotiekio darbus, ginčas dėl vietinės vertės tęsiasi

    Lenkijos dujotiekių operatorius Gaz-System išrinko konkurso nugalėtoją dujotiekio DN500 Tworzeń–Szopienice atkarpos rekonstrukcijos statybos darbams. Naudingiausiu pripažintas „Stalprofil“ pasiūlymas – 7,3 mln eurų be mokesčių, o darbų trukmė numatyta iki 24 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Užsakymas apima tik statybos rangos darbus, todėl konkurse nebuvo tokio masto tarptautinės tiekėjų konkurencijos, kokia įprasta, kai kartu perkamos ir medžiagos. Gaz-System apie sutarties pasirašymą žada informuoti atskirai, kai bus baigtos procedūros.

    Kas slypi už local content ginčo?

    Lygiagrečiai su šiuo pirkimu viešojoje erdvėje tęsiasi Gaz-System ir „Stalprofil“ ginčas dėl vadinamųjų local content, arba vietinės vertės, principų taikymo. Ši sąvoka paprastai reiškia, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose vertina ne vien mažiausią kainą, bet ir tai, kiek vertės sukuriama vietos ekonomikai: nuo mokesčių sumokėjimo iki darbo vietų ir tiekimo grandinės.

    „Stalprofil“ vadovas Henrykas Orczykowskis viešai teigia, kad deklaruojami vietinės vertės tikslai realiai neveikia, jei galutiniame vertinime vis tiek dominuoja kaina. Jo argumentas – net ir nedideli kainų skirtumai esą lemia sprendimus, kurie, įmonės požiūriu, dažniau palankūs užsienio tiekėjams.

    Gaz-System pozicija ir praktiniai apribojimai

    Gaz-System savo ruožtu pabrėžia, kad teisinis reguliavimas perkančiosioms organizacijoms skiriasi, o sektoriaus užsakovams ne visada taikomi tokie pat ribojimai, kaip viešajam sektoriui, kai kainos kriterijaus svoris turi būti apribotas. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad rangovai neretai patys perka dalį medžiagų užsienyje, todėl vietinės vertės skaičiavimas nėra tiesmukas.

    Į šį argumentą „Stalprofil“ atsako akcentuodama rinkos realijas: Lenkijoje yra ribotos didelio skersmens vamzdžių gamybos pajėgos, todėl net ir laimėjus kontraktą vietos rangovui, dalis žaliavos gali būti įsigyjama kitose Europos šalyse. Įmonės teigimu, reikšminga dalis vertės vis tiek lieka šalies viduje, nes vietoje atliekami izoliavimo, logistikos ir montavimo darbai, o mokesčiai sumokami Lenkijoje.

    Šis atvejis atskleidžia platesnę tendenciją Europoje: strateginėje infrastruktūroje vis dažniau ieškoma balanso tarp efektyvios kainos, tiekimo saugumo ir vietos pramonės stiprinimo. Tačiau praktikoje ginčai kyla tada, kai vietinės vertės tikslai deklaruojami, bet pirkimų vertinimo metodika daliai rinkos dalyvių atrodo nepakankamai aiški arba nepakankamai įpareigojanti.

  • PSG plečia dujotiekį Šventokšysčio vaivadijoje: Chęciny tinklas auga, Skiby laukia prijungimų

    Lenkijos dujų skirstymo operatorė Polska Spółka Gazownictwa (PSG) tęsia dujų infrastruktūros plėtrą Šventokšysčio vaivadijoje. Naujas etapas startavo Skiby kaime Chęciny valsčiuje, kur pradedami tolesni tinklo plėtros darbai.

    Chęciny savivaldybės dujofikacija pradėta 2012 metais, o pirmasis etapas įgyvendintas pasitelkiant Europos Sąjungos paramą. PSG skelbia, kad nuo tada infrastruktūra gminoje nuosekliai plečiama, didinant tiek tinklo aprėptį, tiek galimybę prijungti naujus vartotojus.

    Dujofikacija Chęciny gminoje

    Iki 2025 metų pabaigos veikiantis vidutinio slėgio dujų tinklas Chęciny gminoje turėtų pasiekti 54,8 kilometro. Iš viso jau įrengtos 734 dujų įvadų atšakos, kurios sudaro galimybę dujomis naudotis maždaug 840 vartotojų.

    Kitas žingsnis numatytas Skiby gyvenvietėje: projekte planuojama nutiesti daugiau nei 3,1 kilometro vidutinio slėgio dujotiekio ir įrengti 45 įvadus į gyvenamuosius pastatus. Darbų pabaiga šiuo metu planuojama 2027 metų pavasarį, o PSG kviečia gyventojus ir įmones teikti paraiškas dėl prijungimo.

    Didieji projektai regione

    Kielcų dujų padalinys pabrėžia, kad infrastruktūra plečiama visoje Šventokšysčio vaivadijoje, o pastaraisiais metais įgyvendinti ir didesnės apimties projektai. Tarp jų minimas aukšto slėgio dujotiekis Sandomierz–Ostrowiec Świętokrzyski, kurio ilgis siekia apie 57 kilometrus, su būtina papildoma infrastruktūra.

    Taip pat įgyvendinti aukšto slėgio dujotiekiai Lubienia–Masłów ir Mójcza–Kielce, kurių bendras ilgis sudaro apie 63 kilometrus. PSG nurodo, kad dalis investicijų buvo vykdoma pasitelkiant ES paramą, orientuotą į energetinio saugumo didinimą ir šiuolaikinių perdavimo bei skirstymo sistemų plėtrą.

    Dujos pasiekia mažesnes gyvenvietes

    Be magistralinių sprendimų, PSG regione vykdė ir lokalius tinklo plėtros projektus, skirtus konkrečioms gyvenvietėms ar miesto kvartalams. Tarp jų įvardijamos dujų tinklo atkarpos Wola Kopcowa ir Domaszowice vietovėse, kurių bendras ilgis apie 1,9 kilometro, bei vidutinio slėgio dujotiekis Goźlice vietovėje, apie 3,84 kilometro.

    Įgyvendinti ir kiti projektai: tinklas Sorbinoje (apie 2,6 kilometro), dujotiekis Leszcze vietovėje (apie 3,21 kilometro) bei kelių gatvių dujų tinklas Kielcuose, kurio bendras ilgis apie 2,21 kilometro. Tokie projektai paprastai planuojami atsižvelgiant į gyventojų ir verslo paklausą, technines prijungimo galimybes bei regiono plėtros prioritetus.

    PSG yra didžiausia Lenkijoje dujų skirstymo sistemos operatorė: bendrovėje dirba daugiau nei 11 500 darbuotojų, o dujos skirstomos daugiau nei 215 000 kilometrų dujotiekių tinklu. Įmonė priklauso Orlen grupei ir, be tinklo plėtros, atsako už eksploatavimą, priežiūrą, remontus bei transportuojamų dujų kokybės ir kiekio matavimus.

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Krokuvos regione baigtas 45 km dujotiekis: „Gaz-System“ tikisi stabilesnio tiekimo ir augimo

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ pranešė užbaigusi Wężerów–Przewóz dujotiekio statybas. Nauja trasa driekiasi per Krokuvą ir aplinkines savivaldybes, o projektas pristatomas kaip reikšmingas žingsnis stiprinant regiono energetinį saugumą.

    Pasak bendrovės, dujotiekio ilgis siekia apie 45 kilometrus, o didžiausias vamzdžio skersmuo – iki 700 milimetrų. Trasa kerta Słomniki, Radziemice, Kocmyrzów-Luborzyca ir Koniusza teritorijas, taip pat Krokuvos rajonus Nowa Huta ir Podgórze.

    „Gaz-System“ teigia, kad infrastruktūra didins dujų tiekimo stabilumą, o kartu sudarys prielaidas plėtrai mažesnių emisijų energijos ir šilumos gamyboje Krokuvos aglomeracijoje. Praktiniu lygmeniu tai reiškia didesnį sistemos lankstumą ir papildomas galimybes prijungti naujus vartotojus, įskaitant pramonę.

    Didelė projekto dalis buvo susijusi su sudėtingais inžineriniais darbais: įrengtos 46 požeminės perėjos, kurių bendras ilgis beveik 4 kilometrai. Statybų metu identifikuotos ir dokumentuotos 48 archeologinės vietovės, kuriose rasta regionui būdingų senųjų gyvenviečių pėdsakų.

    Naujasis dujotiekis turėtų prisidėti ir prie energijos tiekimo patikimumo tokiems objektams kaip Krokuvos kogeneracinė elektrinė. Bendrovė taip pat pabrėžia jungtis su platesniu Šiaurės–Pietų perdavimo koridoriumi, siejančiu SGD terminalą Svinouiscėje ir „Baltic Pipe“ dujotiekį su centrine bei pietine Lenkija ir toliau – su Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūra.

    „Energetinis saugumas prasideda nuo modernios infrastruktūros. Wężerów–Przewóz dujotiekis yra aiškus pavyzdys: sudėtingas techniškai projektas, įgyvendintas pažangiomis technologijomis, išlaikant inžinerinį tikslumą ir pagarbą regiono archeologiniam paveldui“, – sakė „Gaz-System“ valdybos narys Dariuszas Bogdanas.

    Jo teigimu, rezultatas – patikimesnis dujų tiekimas Krokuvai ir Mažajai Lenkijai, naujos galimybės verslui ir papildomas impulsas energetikos transformacijai. Tokios investicijos regione įgauna papildomą svorį dėl pastarųjų metų Europos siekio mažinti tiekimo rizikas ir stiprinti tinklų atsparumą.

    „Gaz-System“ nurodė, kad projektas gavo Europos Sąjungos paramą pagal programą, skirtą infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai, o bendra skirta suma viršijo maždaug 23 000 000 eurų. Bendrovė priklauso Lenkijos valstybei ir yra atsakinga už dujų perdavimo tinklo eksploatavimą bei svarbiausių magistralinių dujotiekių valdymą.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.

  • Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

    Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš vizito Pekine išvyko skelbdamas apie tvirtą draugystę su Kinija ir pasirašytą paketą dvišalių susitarimų. Vis dėlto svarbiausio Maskvai lūkesčio – proveržio dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ – pasiekti nepavyko, o tai parodė augančią Pekino derybinę galią.

    Per susitikimus abiejų šalių lyderiai viešai pabrėžė ilgalaikį bendradarbiavimą, tačiau energetikos klausimu aiškios pabaigos datos neįvardijo. Kremliaus atstovai pripažino, kad dėl projekto dar liko neišspręstų niuansų, todėl susitarimas faktiškai liko įstrigęs.

    Kur įstrigo dujotiekio derybos?

    „Sibiro galia 2“ Maskvai yra strateginis projektas, nes po 2022 metais pradėto karo prieš Ukrainą rusiškų dujų eksportas į Europą reikšmingai sumenko. Dujotiekis turėtų leisti dalį buvusių srautų nukreipti į Kiniją per Mongoliją, o planuojamas pajėgumas siektų iki 50 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Tačiau Kinija į šį projektą žiūri atsargiai: Pekinas siekia diversifikuoti energijos importą ir vengti per didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Derybose esminės kliūtys tradiciškai siejamos su kaina, finansavimo modeliu ir pristatymo terminais, o Rusijos silpnesnė pozicija po Europos rinkos praradimo didina Kinijos spaudimo galimybes.

    „Nėra kaip to pagražinti: Putinui nepavyko susitarti dėl dujotiekio“, – sakė Azijos politikos instituto analitikas Lyle’as Morrisas.

    40 susitarimų, bet svarstyklės krypsta Kinijos naudai

    Nors dujotiekio klausimas liko atviras, šalys pasirašė daugiau nei 40 susitarimų, apimančių prekybą, švietimą, technologijas, branduolinės saugos sritis ir kitus bendradarbiavimo formatus. Tokia apimtis leidžia Pekinui ir Maskvai demonstruoti, kad ryšiai nesilpnėja, o praktinis darbotvarkės turinys plečiasi.

    Vis dėlto prekybinė proporcija išlieka Kinijos naudai: Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, tačiau Rusijos dalis bendroje Kinijos prekyboje sudaro tik nedidelę dalį. Tai reiškia, kad Maskvai Pekinas ekonomiškai yra gerokai svarbesnis nei Pekinui Maskva, todėl derybose Kinija gali sau leisti griežtesnes sąlygas.

    Šalys taip pat kalbėjo apie didesnį karinį pasitikėjimą, įskaitant bendras pratybas, oro ir jūrų patruliavimą. Tokie signalai Vakaruose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti koordinaciją saugumo srityje, nors oficialiai pabrėžiamas gynybinis bendradarbiavimo pobūdis.

    Subtili Pekino pusiausvyra su Vašingtonu

    Putino viešnagė įvyko netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, o Kinija abiem svečiams demonstravo panašiai iškilmingą priėmimą. Tai leido Pekinui siųsti žinutę, kad jis palaiko ryšius ir su Vašingtonu, ir su Maskva, siekdamas išlaikyti manevro laisvę.

    Georgetowno universiteto profesorius Evanas Medeirosas pažymėjo, kad Kinija stengėsi išlaikyti apytikrę lygiavą, demonstruodama panašų protokolą skirtingiems lyderiams. Tokia taktika atspindi Xi Jinpingo siekį įtvirtinti Kiniją kaip neišvengiamą tarptautinės politikos centrą, ypač didėjant geopolitinei konkurencijai ir energijos išteklių svarbai.

    Putino vizitas Pekine parodė paradoksą: susitarimų skaičius įspūdingas, tačiau strateginiuose energetikos klausimuose Kinija nėra linkusi skubėti. Tai sustiprina įspūdį, kad partnerystė tęsiasi, bet jos sąlygas vis dažniau diktuoja Pekinas.

  • Putino ir Xi derybos įkaitino dujų kortą: „Sibiro galia 2“ grįžta, kai rinka dreba

    Putino ir Xi derybos įkaitino dujų kortą: „Sibiro galia 2“ grįžta, kai rinka dreba

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pekine susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, o darbotvarkėje vėl atsidūrė ilgai strigęs dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Derybas sustiprino nerimas pasaulinėse energijos rinkose ir siekis užsitikrinti tiekimą, mažiau priklausomą nuo jūrinių maršrutų.

    „Sibiro galia 2“ planuojamas kaip maždaug 2 600 kilometrų ilgio vamzdynas, galintis į Kiniją per Mongoliją kasmet nukreipti iki 50 mlrd. kubinių metrų dujų. Maskvai tai būtų būdas perorientuoti srautus po to, kai dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, o Pekinui tai reikštų papildomą sausumos tiekimo kanalą.

    Bene didžiausias kliuvinys – kaina

    Iki šiol projektą stabdė ne techniniai, o komerciniai klausimai: kaina, finansavimo sąlygos ir aiškus tiekimo grafikas. Viešojoje erdvėje minėta, kad Kinija siekia kainodaros, artimesnės Rusijos vidaus tarifams, o Rusija nori gerokai palankesnių sąlygų, panašių į „Sibiro galios“ pirmojo etapo logiką.

    Po susitikimo Kremlius leido suprasti, kad dėl pagrindinių parametrų pasiektas principinis supratimas, tačiau liko detalių, kurias dar reikia suderinti. Tai reiškia, kad galutinis sprendimas gali užtrukti, o projekto starto data ir toliau išlieka neapibrėžta.

    Kinijos argumentas – tiekimo saugumas

    Diskusijas dėl papildomų sausumos dujų srautų sustiprino rizikos, susijusios su energijos tiekimu jūriniais maršrutais. Tokiais atvejais alternatyvūs vamzdynai tampa patrauklūs, nes leidžia apeiti siaurus tarptautinės prekybos taškus ir sumažinti tiekimo sutrikimų tikimybę.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad Pekinas paprastai derasi kietai ir nesutinka skubėti, jei tai blogina kainą ar didina strateginę priklausomybę. Kinija turi ir kitų tiekimo šaltinių, įskaitant vietinę gavybą bei tiekimą vamzdynais iš Centrinės Azijos, todėl „Sibiro galia 2“ jai nėra vienintelė išeitis.

    Rizikos abiem pusėms

    Maskvai toks megaprojektas padėtų kompensuoti prarastas Europos rinkas, tačiau kartu didintų priklausomybę nuo vieno stambaus pirkėjo. Tokia struktūra ilgainiui gali silpninti Rusijos derybinę poziciją, jei Kinija liktų dominuojančiu klientu.

    Kinijai papildomas vamzdynas reikštų didesnį tiekimo stabilumą, tačiau kartu tai būtų didesnė priklausomybė nuo rusiškų energijos srautų ir politinių santykių dinamikos. Dėl to galutinis sandoris, jei jis bus pasiektas, greičiausiai atspindės ne tik ekonomiką, bet ir abiejų valstybių geopolitinius skaičiavimus.

    Kol kas „Sibiro galia 2“ išlieka vienu svarbiausių signalų rinkoms: bet koks proveržis gali keisti ilgalaikę dujų srautų geografiją Eurazijoje. Tačiau net ir pažanga derybose nebūtinai reiškia greitą statybų startą, nes tokio masto projektams reikia laiko, kapitalo ir tvirtų, abiem pusėms priimtinų taisyklių.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.

  • Kroatija prijungė du naujus dujotiekius: stiprinamas SGD srautas iš Krko į regioną

    Kroatijoje prie nacionalinės dujų perdavimo sistemos prijungti du nauji dujotiekiai: Zabok–Lučko ir Kozarac–Sisak. Projektus įgyvendino šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Plinacro“, o darbai yra platesnio tinklo modernizavimo dalis.

    Pagrindinis tikslas – padidinti dujų transportavimo pajėgumus nuo Krko SGD terminalo gilyn į šalį ir sudaryti daugiau galimybių tiekimui į kaimynines rinkas. Kroatija pastaraisiais metais kryptingai stiprina infrastruktūrą, kad SGD importas galėtų tapti patikimesniu alternatyviu šaltiniu regione.

    Kaip prijungti nauji ruožai

    Zabok–Lučko dujotiekis prijungtas Lučko dujų mazge. Tuo metu Kozarac–Sisak ruožas sujungtas su Zagrebas Rytai–Kutina linija netoli Kozarac mazgo, taip sustiprinant srautų nukreipimo galimybes centrinėje šalies dalyje.

    Abiejų dujotiekių prijungimo darbai vyko lygiagrečiai dviejose vietose. Dėl techninių operacij keturias dienas buvo visiškai sustabdytas dujų tiekimas iš Krko SGD terminalo, kad prijungimas būtų atliktas saugiai ir pagal eksploatavimo reikalavimus.

    Keturių dienų sustabdymas

    Tokio masto sustabdymas reiškia, kad operatoriai turi iš anksto suderinti balansavimo ir alternatyvaus tiekimo scenarijus, ypač jei dalis vartotojų yra tiesiogiai susiję su SGD terminalo dujomis. Dujų perdavimo sistemose tokie „langai“ dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau paveikta rinka, tačiau vis tiek gali laikinai sumažinti regioninį lankstumą.

    Parengiamieji veiksmai ir darbų grafikas buvo koordinuoti su verslo partneriais, tarp jų terminalo operatoriumi „LNG Croatia“, saugyklų sistemos operatoriumi, taip pat kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rinkos dalyviai bei dujotiekių naudotojai, įskaitant INA, HEP, MVM, PPD ir MET.

    Kodėl tai svarbu regionui

    Nauji sujungimai didina Kroatijos sistemos pralaidumą ir atsparumą, o kartu padeda efektyviau išnaudoti Krko SGD terminalo pajėgumus. Tai ypač aktualu Vidurio ir Pietryčių Europai, kur po 2022 metų sustiprėjo poreikis diversifikuoti tiekimo šaltinius ir turėti daugiau alternatyvių maršrutų.

    Stipresnė perdavimo infrastruktūra taip pat leidžia lanksčiau valdyti srautus tarp vidaus vartojimo, saugojimo ir eksporto krypčių, kai pasikeičia paklausa ar kainų signalai. Tokie projektai paprastai vertinami kaip svarbūs tiek energetiniam saugumui, tiek konkurencijai dujų rinkoje.

  • „Neptun Deep“ dujotiekio klojimas prasidėjo: 160 km vamzdynas turi sujungti jūrą ir krantą

    „Neptun Deep“ dujotiekio klojimas prasidėjo: 160 km vamzdynas turi sujungti jūrą ir krantą

    Startas Juodojoje jūroje

    „OMV Petrom“ ir „Romgaz“ pranešė pradėjusios jūrinio dujotiekio klojimo darbus „Neptun Deep“ gamtinių dujų projekte Juodojoje jūroje. Į Rumunijos vandenis atplaukė pirmasis specializuotas laivas „Castoro 10“, kuris pradeda montuoti pradinę pakrantinio vamzdyno atkarpą.

    Planuojamas apie 160 kilometrų ilgio vamzdynas turi tapti pagrindine jungtimi tarp jūroje esančios gavybos infrastruktūros ir kranto. Tai viena svarbiausių grandžių, kad dujos iš telkinių pasiektų Rumunijos nacionalinį perdavimo tinklą.

    Kaip dujos pasieks nacionalinį tinklą

    Vamzdynas sujungs jūrines gavybos platformas su sausumos infrastruktūra, o ties kranto linija numatytas sprendimas, turintis sumažinti poveikį aplinkai. Jungtis bus įrengiama per iš anksto suformuotą mikrotunelį Tuzloje, kad darbai pakrantėje būtų kuo mažiau invaziniai.

    Į krantą atvestos dujos bus nukreipiamos į matavimo stotį, o tada įleidžiamos į nacionalinį tinklą. Skelbiama, kad vamzdis yra 30 colių skersmens plieninis dujotiekis, pritaikytas dideliems srautams ir ilgalaikiam eksploatavimui jūrinėmis sąlygomis.

    Flotilė kaip judanti gamykla

    Darbai jūroje vyksta pasitelkiant laivų flotilę, veikiančią tarsi judanti surinkimo linija. Ant tokių laivų kaip 160 metrų ilgio „Castoro 10“ vamzdžių atkarpos sulygiuojamos, suvirinamos, patikrinamos ir padengiamos apsaugine danga, o tada nuleidžiamos ant jūros dugno.

    Vėlesniuose etapuose numatoma naudoti ir „Castorone“, vieną didžiausių pasaulyje vamzdynų klojimo laivų, taip pat giluminių darbų laivą „JSD 6000“. Pastarasis skirtas sujungti povandeninius gręžinius su pagrindine gavybos platforma, kai darbai vyksta didesniame gylyje ir sudėtingesnėmis sąlygomis.

    „Neptun Deep“ infrastruktūrą sudaro dešimt gamybinių gręžinių ir trys povandeninės sistemos. Skelbiama, kad Pelican South zonoje jau išgręžti keturi gręžiniai, o Domino telkinyje vyksta likusių šešių gręžinių darbai.

    „Neptun Deep pastato Rumuniją į strateginę poziciją kaip būsimą stabilumo atramą Vidurio ir Pietryčių Europoje“, – sakė „OMV Petrom“ vykdomosios valdybos narys Franck Neel.

    Investicijos ir terminai

    Projektas įvardijamas kaip svarbus Rumunijai ir platesniam regionui, ypač energijos saugumo kontekste, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo krypčių. „OMV Petrom“ vadovė Christina Verchere nurodė, kad investicijos siekia apie 4 milijardus eurų, o planuojama metinė gavyba galėtų sudaryti apie 8 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

    Pasak jos, 2026 metais numatyta atlikti esminius darbus, įskaitant jūrinio vamzdyno klojimą, povandeninės įrangos montavimą ir gamybos platformos įrengimą. Tikslas išlieka pradėti gavybą 2027 metais, pabrėžiant saugos ir kokybės reikalavimus.

    „OMV Petrom“ taip pat pateikė platesnį veiklos kontekstą: bendrovė 2025 metais skelbė apie maždaug 38 milijonų barelių naftos ekvivalento metinę angliavandenilių gavybą. Įmonė valdo 860 megavatų dujinę elektrinę ir turi apie 780 degalinių tinklą regione, o „OMV Aktiengesellschaft“ priklauso 51,2 proc. „OMV Petrom“ akcijų, Rumunijos valstybei – 20,7 proc.