Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pekine susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, o darbotvarkėje vėl atsidūrė ilgai strigęs dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Derybas sustiprino nerimas pasaulinėse energijos rinkose ir siekis užsitikrinti tiekimą, mažiau priklausomą nuo jūrinių maršrutų.
„Sibiro galia 2“ planuojamas kaip maždaug 2 600 kilometrų ilgio vamzdynas, galintis į Kiniją per Mongoliją kasmet nukreipti iki 50 mlrd. kubinių metrų dujų. Maskvai tai būtų būdas perorientuoti srautus po to, kai dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, o Pekinui tai reikštų papildomą sausumos tiekimo kanalą.
Bene didžiausias kliuvinys – kaina
Iki šiol projektą stabdė ne techniniai, o komerciniai klausimai: kaina, finansavimo sąlygos ir aiškus tiekimo grafikas. Viešojoje erdvėje minėta, kad Kinija siekia kainodaros, artimesnės Rusijos vidaus tarifams, o Rusija nori gerokai palankesnių sąlygų, panašių į „Sibiro galios“ pirmojo etapo logiką.
Po susitikimo Kremlius leido suprasti, kad dėl pagrindinių parametrų pasiektas principinis supratimas, tačiau liko detalių, kurias dar reikia suderinti. Tai reiškia, kad galutinis sprendimas gali užtrukti, o projekto starto data ir toliau išlieka neapibrėžta.
Kinijos argumentas – tiekimo saugumas
Diskusijas dėl papildomų sausumos dujų srautų sustiprino rizikos, susijusios su energijos tiekimu jūriniais maršrutais. Tokiais atvejais alternatyvūs vamzdynai tampa patrauklūs, nes leidžia apeiti siaurus tarptautinės prekybos taškus ir sumažinti tiekimo sutrikimų tikimybę.
Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad Pekinas paprastai derasi kietai ir nesutinka skubėti, jei tai blogina kainą ar didina strateginę priklausomybę. Kinija turi ir kitų tiekimo šaltinių, įskaitant vietinę gavybą bei tiekimą vamzdynais iš Centrinės Azijos, todėl „Sibiro galia 2“ jai nėra vienintelė išeitis.
Rizikos abiem pusėms
Maskvai toks megaprojektas padėtų kompensuoti prarastas Europos rinkas, tačiau kartu didintų priklausomybę nuo vieno stambaus pirkėjo. Tokia struktūra ilgainiui gali silpninti Rusijos derybinę poziciją, jei Kinija liktų dominuojančiu klientu.
Kinijai papildomas vamzdynas reikštų didesnį tiekimo stabilumą, tačiau kartu tai būtų didesnė priklausomybė nuo rusiškų energijos srautų ir politinių santykių dinamikos. Dėl to galutinis sandoris, jei jis bus pasiektas, greičiausiai atspindės ne tik ekonomiką, bet ir abiejų valstybių geopolitinius skaičiavimus.
Kol kas „Sibiro galia 2“ išlieka vienu svarbiausių signalų rinkoms: bet koks proveržis gali keisti ilgalaikę dujų srautų geografiją Eurazijoje. Tačiau net ir pažanga derybose nebūtinai reiškia greitą statybų startą, nes tokio masto projektams reikia laiko, kapitalo ir tvirtų, abiem pusėms priimtinų taisyklių.
Leave a Reply