Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš vizito Pekine išvyko skelbdamas apie tvirtą draugystę su Kinija ir pasirašytą paketą dvišalių susitarimų. Vis dėlto svarbiausio Maskvai lūkesčio – proveržio dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ – pasiekti nepavyko, o tai parodė augančią Pekino derybinę galią.

Per susitikimus abiejų šalių lyderiai viešai pabrėžė ilgalaikį bendradarbiavimą, tačiau energetikos klausimu aiškios pabaigos datos neįvardijo. Kremliaus atstovai pripažino, kad dėl projekto dar liko neišspręstų niuansų, todėl susitarimas faktiškai liko įstrigęs.

Kur įstrigo dujotiekio derybos?

„Sibiro galia 2“ Maskvai yra strateginis projektas, nes po 2022 metais pradėto karo prieš Ukrainą rusiškų dujų eksportas į Europą reikšmingai sumenko. Dujotiekis turėtų leisti dalį buvusių srautų nukreipti į Kiniją per Mongoliją, o planuojamas pajėgumas siektų iki 50 mlrd. kubinių metrų per metus.

Tačiau Kinija į šį projektą žiūri atsargiai: Pekinas siekia diversifikuoti energijos importą ir vengti per didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Derybose esminės kliūtys tradiciškai siejamos su kaina, finansavimo modeliu ir pristatymo terminais, o Rusijos silpnesnė pozicija po Europos rinkos praradimo didina Kinijos spaudimo galimybes.

„Nėra kaip to pagražinti: Putinui nepavyko susitarti dėl dujotiekio“, – sakė Azijos politikos instituto analitikas Lyle’as Morrisas.

40 susitarimų, bet svarstyklės krypsta Kinijos naudai

Nors dujotiekio klausimas liko atviras, šalys pasirašė daugiau nei 40 susitarimų, apimančių prekybą, švietimą, technologijas, branduolinės saugos sritis ir kitus bendradarbiavimo formatus. Tokia apimtis leidžia Pekinui ir Maskvai demonstruoti, kad ryšiai nesilpnėja, o praktinis darbotvarkės turinys plečiasi.

Vis dėlto prekybinė proporcija išlieka Kinijos naudai: Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, tačiau Rusijos dalis bendroje Kinijos prekyboje sudaro tik nedidelę dalį. Tai reiškia, kad Maskvai Pekinas ekonomiškai yra gerokai svarbesnis nei Pekinui Maskva, todėl derybose Kinija gali sau leisti griežtesnes sąlygas.

Šalys taip pat kalbėjo apie didesnį karinį pasitikėjimą, įskaitant bendras pratybas, oro ir jūrų patruliavimą. Tokie signalai Vakaruose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti koordinaciją saugumo srityje, nors oficialiai pabrėžiamas gynybinis bendradarbiavimo pobūdis.

Subtili Pekino pusiausvyra su Vašingtonu

Putino viešnagė įvyko netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, o Kinija abiem svečiams demonstravo panašiai iškilmingą priėmimą. Tai leido Pekinui siųsti žinutę, kad jis palaiko ryšius ir su Vašingtonu, ir su Maskva, siekdamas išlaikyti manevro laisvę.

Georgetowno universiteto profesorius Evanas Medeirosas pažymėjo, kad Kinija stengėsi išlaikyti apytikrę lygiavą, demonstruodama panašų protokolą skirtingiems lyderiams. Tokia taktika atspindi Xi Jinpingo siekį įtvirtinti Kiniją kaip neišvengiamą tarptautinės politikos centrą, ypač didėjant geopolitinei konkurencijai ir energijos išteklių svarbai.

Putino vizitas Pekine parodė paradoksą: susitarimų skaičius įspūdingas, tačiau strateginiuose energetikos klausimuose Kinija nėra linkusi skubėti. Tai sustiprina įspūdį, kad partnerystė tęsiasi, bet jos sąlygas vis dažniau diktuoja Pekinas.