CP v2

Tag: Dujų saugyklos

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.

  • Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Dujos brangsta, atsargos menksta: ar ES užteks dujų žiemai ir ką reiškia 80 proc. tikslas?

    Žiemos išvakarėse – plonesnė dujų „pagalvė“

    Europos Sąjunga į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprasta, todėl kainų krizė vis dažniau vertinama ir kaip tiekimo rizikos klausimas. Europos Komisija įspėja, kad esant įtemptai pasaulinei rinkai, menkesnės atsargos reiškia mažiau manevro galimybių ir didesnę kainų šoko tikimybę.

    Energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške valstybių sostinėms nurodė, kad saugyklų užpildymas išlieka „išskirtinai žemas“ po vasaros, kai karšti ir sausi orai didino dujų vartojimą elektros gamybai. Dėl to į požemines saugyklas pateko mažiau dujų, o rudens pirkimai tapo brangesni.

    Kas yra dujų saugyklos ir kodėl jos svarbios?

    Dujų saugyklos yra požeminės talpyklos, dažniausiai įrengtos išseksusiuose telkiniuose arba druskos kasyklose, kuriose dujos kaupiamos, kai jų rinkoje daugiau ir kainos palankesnės. Šaltuoju sezonu, kai paklausa šokteli, atsargos išimamos ir tiekiamos šilumos ūkiui, pramonei bei elektrinėms.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą 2022 metais ES įtvirtino prievolę įprastais metais iki lapkričio 1 dienos saugyklas užpildyti iki 90 proc. Vis dėlto 2026 metais pavasarį Europos Komisija suteikė daugiau lankstumo, kad būtų išvengta panikos pirkimų, leidžiant tikslą mažinti iki 75–80 proc., priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    „Artėjant žiemai turime tęsti pasirengimą. Pasinaudojus Dujų saugyklų reglamento lankstumu ir sumažinus tikslą iki 80 proc., galima sumažinti tiesioginį spaudimą kainoms ir papildymo kaštams“, – sakė Danas Jørgensenas.

    Ar Europa gali pritrūkti dujų?

    Komisaras pabrėžia, kad artimiausiu metu kritinės grėsmės tiekimo saugumui nėra, o situacija skiriasi nuo 2022 metų šoko, kai ES staiga atsisakė didelės dalies rusiškų dujų. Tuomet realių masinių tiekimo nutraukimų namų ūkiams ES išvengė, tačiau kainos šoktelėjo iki rekordų.

    Vis dėlto dabartinis fonas įtemptas: pasaulinę pasiūlą ir logistiką veikia karinis konfliktas regione aplink Iraną, o suskystintų gamtinių dujų srautai per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energijos kelių, sumažėję iki maždaug 15–25 proc. ankstesnio lygio. Kataras, vienas didžiausių SGD eksportuotojų, pratęsė force majeure dėl dalies pristatymų, o siuntų atnaujinimas Europai numatomas tik gruodį.

    Rizika ES šiuo metu labiau susijusi su kainomis ir konkurencija dėl SGD krovinių, ypač su Azijos pirkėjais. Kai atsargų „pagalvė“ mažesnė, bet koks papildomas sutrikimas priverčia rinką įkainoti ateities trūkumą ir kelia kainas dar prieš realų deficitą.

    Kainos signalas: kodėl jos taip jautriai reaguoja?

    Europos pagrindinis dujų kainos etalonas, Nyderlandų TTF, prieš naują įtampą Artimuosiuose Rytuose laikėsi apie 30–31 eurą už megavatvalandę. 2026 metų rugsėjį jis pakilo iki maždaug 72–74 eurų už megavatvalandę, o mėnesio pradžioje buvo trumpam šoktelėjęs virš 80–89 eurų už megavatvalandę.

    Analitikų vertinimu, fizinis rezervas pamažu gerėja, tačiau rinkoje išlieka didelė rizikos priemoka dėl būsimo prieinamumo ir išorinių tiekimo sukrėtimų. Papildomą neapibrėžtumą kelia ir tai, kad dujos dažnai tampa vadinamuoju ribiniu elektros gamybos šaltiniu, todėl jų pabrangimas greitai persiduoda į elektros kainas.

    Esant itin šaltai žiemai ir užsitęsus SGD srautų trikdžiams, Europa būtų priversta agresyviau permokėti už krovinius, kad jie neatitektų Azijai. Tokiu atveju dujų kainų šuolis gali virsti ir elektros kainų krize, ypač jei kartu būtų mažesnė vėjo generacija.

    Rinkos dalyviai artimiausiu metu laukia Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-G žiemos tiekimo apžvalgos, kuri paprastai pateikia scenarijus pagal temperatūrą, vartojimą ir importo galimybes. Šie vertinimai tampa svarbiu orientyru tiek vyriausybėms, tiek energijos įmonėms planuojant pirkimus ir rizikos valdymą.

    Be to, kai kurios valstybės jau kelia klausimą, ar privalomi saugyklų pildymo tikslai neturėtų būti peržiūrėti, kai dabartinės taisyklės baigs galioti 2027 metais. Nyderlandai argumentuoja, kad vienodas reikalavimas skirtingoms rinkoms gali sukurti neproporcingą finansinę naštą, ypač didėjant priklausomybei nuo tarptautinių SGD srautų.

  • Nerimas rinkose slūgsta: po atakų Artimuosiuose Rytuose pinga nafta ir dujos, bet Europa dar neatsikvepia

    Nafta ir dujos: korekcija po įtampos

    Pirmadienį pasaulinėse žaliavų rinkose fiksuota korekcija – naftos ir gamtinių dujų kainos nuo ryto leidosi žemyn. Investuotojai vertina, ar po savaitgalio atakų Artimuosiuose Rytuose tiekimas iš regiono grįš į įprastas vėžes.

    Rinkoje daugiausia dėmesio skiriama Saudo Arabijai ir tam, kaip greitai normalizuosis eksportas. Tuo pat metu dujų segmente optimizmo suteikia viltis, kad diplomatija tarp Vašingtono ir Teherano gali būti atnaujinta.

    Kas labiausiai veikia naftos kainą?

    Naftos kainas šiuo metu ypač veikia fizinių srautų stabilumas iš Artimųjų Rytų ir signalai apie galimą rizikos mažėjimą. Nepaisant išaugusios geopolitinės įtampos, rinka mato, kad reikšminga dalis tiekimo vis dar juda, todėl dalis anksčiau įkainotos rizikos premijos traukiasi.

    Analitikai taip pat stebi JAV ir Irano santykių dinamiką bei galimus sprendimus, kurie turėtų įtakos transportui per strateginius jūrų kelius. Bet kokios užuominos apie konflikto eskalaciją paprastai iškart atsispindi kainose, nes didėja draudimo, logistikos ir pristatymo kaštai.

    Europa laukia dujų: atsargos mažesnės nei įprasta

    Europoje dujų kainų mažėjimas kol kas nereiškia, kad rizikos dingo. Artėjant šaltajam sezonui, ypač svarbios tampa saugyklų atsargos, o jos Bendrijoje yra pastebimai mažesnės nei įprastas penkerių metų vidurkis.

    Ryškiai išsiskiria Vokietija, kur dujų saugyklų užpildymas gerokai atsilieka nuo istoriškai būdingo lygio šiam metų laikui. Tuo metu Lenkijoje situacija geresnė – saugyklos beveik pilnos, tačiau bendrai Europai tai reiškia nevienodą pasirengimą žiemai ir jautrumą bet kokiems tiekimo sutrikimams.

    Pralaidumas per svarbiausius tiekimo maršrutus ir LNG srautų tęstinumas išlieka kertiniai veiksniai. Jei diplomatija duos rezultatų, tai galėtų sumažinti riziką ir stabilizuoti kainas, tačiau bet koks naujas sutrikimas greitai sugrąžintų įtampą į biržas.

  • Lenkijos dujų saugyklos užpildytos 98 proc.: žiemos tiekimas saugus, bet sąskaitos gali šoktelėti

    Lenkijoje požeminės dujų saugyklos artėja prie pilno užpildymo – operatorius „Gas Storage Poland“ skelbia pasiekęs 98 proc. ribą. Tai reiškia, kad techniniu požiūriu šalis į žiemos sezoną žengia gerai pasiruošusi, tačiau vartotojams ramybę gali aptemdyti sparčiai kilusios dujų kainos.

    Operatoriaus duomenimis, saugyklose sukaupta apie 36,2 TWh dujų, tai atitinka maždaug 3,3 mlrd. kubinių metrų. Dalį šio kiekio sudaro privalomosios atsargos, kurias pagal teisės aktus turi sukaupti dujas į šalį importuojančios bendrovės.

    Privalomųjų atsargų apimtis Lenkijoje siekia apie 1,3 mlrd. kubinių metrų saugyklų talpos. Šios atsargos turi būti realiai patiekiamos į perdavimo ar skirstymo sistemas per ne ilgesnį nei 40 dienų laikotarpį, todėl svarbus ne tik sukauptas kiekis, bet ir atidavimo galia.

    Investicijos į saugyklas

    „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak pabrėžia, kad aukštas užpildymas rodo pasirengimą žiemai, tačiau jau artimiausiais metais dujų saugojimo paslaugų paklausa turėtų didėti. Pasak jos, bendrovė rengia investicinius projektus, susijusius su dujų kaupimo infrastruktūros plėtra, įskaitant kaverinių tipo saugyklas.

    „Kadangi „Gas Storage Poland“ yra saugojimo sistemos operatorius, tačiau nėra saugyklų įrenginių savininkas, reikia papildomų suderinimų, kurie daro įtaką viso proceso tempui“, – sakė Karina Szostak.

    „Gas Storage Poland“ yra 100 proc. Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Gaz-System valdoma įmonė. Jos užduotis – užtikrinti rinkos dalyviams prieigą prie saugyklų pajėgumų ir jų paskirstymą pagal rinkos poreikius.

    Kainos kyla, rizika išlieka

    Nors saugyklos beveik pilnos, pagrindinis klausimas išlieka kitas: kokia kaina dujos bus perkamos žiemą. Europos biržose kainos pastaruoju metu išsilaiko ties aukščiausiais lygiais nuo 2022 metais fiksuotų šuolių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiekėjams ir vartotojų sąskaitoms.

    Situaciją Europoje komplikuoja ir tai, kad bendra ES saugyklų užpildymo statistika yra prastesnė už daugiametį vidurkį. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį skirtumas nuo įprastų lygių išryškėjo daugelyje valstybių, o didžiausioje Europos rinkoje – Vokietijoje – saugyklų užpildymas buvo pastebimai mažesnis nei įprasta.

    Lenkija šiame kontekste išsiskiria kaip viena geriausiai pasiruošusių šalių pagal užpildymo procentą, tačiau turi kitą silpną vietą – palyginti mažą absoliučią talpą. Lenkijos saugyklų aktyvioji talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, kai Vokietijos bendra talpa yra kelis kartus didesnė ir siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų.

    Todėl net ir esant aukštam užpildymo procentui, tikrasis saugumo rezervas priklauso nuo bendros sistemos apimties, tiekimo kelių įvairovės ir galimybės greitai papildyti atsargas rinkoje, kai kainos svyruoja. Artėjant šildymo sezonui, būtent kainų dinamika ir ES regiono atsargų balansas gali tapti svarbiausiu veiksniu vartotojų mokėjimams.

  • Ukrainos dujų saugyklos stovi tuščios: kaip 31 mlrd. kub. m galėtų sustiprinti Europos saugumą

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujoje analizėje apie dujų atsargų mechanizmus pabrėžia, kad požeminės dujų saugyklos išlieka vienu svarbiausių sistemos lankstumo įrankių. Jos leidžia sukaupti dujas vasarą ir jas išleisti žiemą, kai paklausa šokteli, taip mažinant kainų svyravimus ir tiekimo sutrikimų riziką.

    Europos Sąjungoje saugyklos dažniausiai užpildomos beveik iki maksimumo dar prieš šildymo sezoną, todėl „laisvos vietos“ rinkai būna nedaug. Tuo metu Ukraina, turinti vieną didžiausių požeminio saugojimo sistemų Europoje, pastaraisiais metais ją naudojo gerokai mažiau, nei leidžia techninės galimybės.

    Didelė talpa, mažas panaudojimas

    TEA duomenimis, Ukrainos požeminių dujų saugyklų darbinė talpa siekia apie 31 mlrd. kubinių metrų, todėl ji ilgą laiką buvo tarp pasaulio lyderių pagal šį rodiklį. Ši infrastruktūra susiformavo dar sovietmečiu, kai šalies vidaus vartojimas buvo didesnis, o Ukraina atliko svarbų rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą koridoriaus vaidmenį.

    Pasikeitus srautams ir sumažėjus poreikiui, 2022–2025 metais Ukrainos saugyklų maksimalus užpildymas vidutiniškai siekė apie 32 proc. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai likdavo apie 21 mlrd. kubinių metrų nepanaudotos darbinės talpos, kuri teoriškai galėtų tapti papildomu rezervu regionui.

    Didžioji dalis pajėgumų yra šalies vakaruose, arčiau Europos Sąjungos sienos, kur infrastruktūrą paprasčiau integruoti į regioninę prekybą. Kita dalis pajėgumų yra arčiau rytinių įėjimo taškų, o dalis objektų atsidūrė didesnės karinės rizikos zonoje, kas tiesiogiai veikia komercinius sprendimus.

    Reformos atvėrė duris, bet karas jas prilaikė

    Ukraina dar 2020 metais pradėjo reguliavimo pakeitimus, derindama dalį taisyklių su Europos Sąjungos praktika ir mažindama kaštus užsienio rinkos dalyviams. Buvo koreguoti transportavimo tarifai, o laikinai saugomoms dujoms pritaikyta muitų lengvata, kuri supaprastino sandėliavimą Europos prekybininkams.

    Šie sprendimai leido Ukrainos saugyklas naudoti kaip perteklinės pasiūlos „buferį“: 2020 metais, kai Europos saugyklos sparčiai pildėsi, dalis atsargų buvo perkelta į Ukrainą. Pagal galiojančias taisykles dujas galima laikyti muitų lengvatos režimu iki trejų metų, todėl tai teoriškai tinka ir kelių metų atsargų kaupimui, kai kainos palankios.

    Vis dėlto nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniu stabdžiu tapo saugumo rizika: infrastruktūros apgadinimo grėsmė ir neapibrėžtumas dėl atskirų objektų kontrolės sumažino rinkos dalyvių norą laikyti dujas Ukrainoje. TEA nurodo, kad užsienio valdomos atsargos 2023 metais buvo pasiekusios mažiau nei 3 mlrd. kubinių metrų, o 2024 ir 2025 metais jos praktiškai išnyko.

    Idėja Europai: bendra strateginė atsarga

    2025 metų spalį Ukrainos valstybinė naftos ir dujų grupė Naftogaz viešai siūlė dalį nepanaudojamos požeminių saugyklų talpos skirti visos Europos strateginei gamtinių dujų atsargai. Tokia schema teoriškai galėtų sustiprinti tiekimo saugumą, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kai rinkoje pritrūksta lankstumo arba kyla rizika tiekimo maršrutams.

    TEA vertinimu, vien techninės talpos neužtenka: reikėtų aiškios valdymo struktūros, apibrėžtų nuosavybės teisių, prieigos taisyklių ir sąlygų, kada atsargos būtų atlaisvinamos rinkai. Taip pat būtinas viešojo sektoriaus vaidmuo finansuojant dujų pirkimą ir kuriant rizikos pasidalijimo mechanizmus, nes vien komerciniais motyvais tokio masto „draudimas“ dažnai neatsiperka.

    Kitas kritinis aspektas yra fizinė logistika: bendras rezervas Ukrainoje būtų naudingiausias, jei tarpvalstybiniai pajėgumai, tarifai ir regioninė prekyba leistų dujas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Platesnis poveikis, pavyzdžiui, netiesioginė nauda suskystintų gamtinių dujų importuotojams Azijoje per pasaulinę kainodarą, priklausytų nuo to, kaip efektyviai veiktų apsikeitimai ir prekybos grandinės Europoje.

    Trumpuoju laikotarpiu karas riboja tokio modelio realumą, tačiau po konflikto Ukrainos saugyklos galėtų tapti svarbia regioninės dujų saugumo architektūros dalimi. Tam reikėtų tvirtų institucinių sprendimų, politinių garantijų ir aiškaus mechanizmo, kuris leistų suderinti rinkos logiką su strateginio saugumo poreikiais.

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.

  • Lenkiškai pilnos dujų saugyklos: Lenkija pirmauja Europoje, bet tai turi ir nemalonią kainą

    Europos dujų saugyklų pildymo tempai šių metų pradžios rudeniui išsiskiria iš ankstesnių sezonų. Kontinentiniu mastu atsargų lygis yra pastebimai mažesnis nei įprasta, o tai kelia papildomą įtampą prieš šildymo sezoną.

    Pagal Europos dujų infrastruktūros operatorius vienijančios organizacijos Gas Infrastructure Europe duomenis, Europos Sąjungos saugyklos buvo pripildytos apie 65,85 proc. Tai reiškia maždaug 72 mlrd. kubinių metrų sukauptų dujų, o atotrūkis nuo daugiametės normos išlieka reikšmingas.

    Lenkija tarp lyderių

    Bendrame Europos kontekste Lenkija atrodo kaip viena ryškiausių išimčių. Šalies dujų saugyklų užpildymas siekė apie 94,25 proc., todėl ji atsidūrė Europos viršūnėje pagal užpildymo procentą.

    Tarp aukščiausių rodiklių minimos ir Portugalija bei Italija, tačiau skirtumai tarp valstybių yra dideli. Kai kuriose šalyse, įskaitant Latviją, Nyderlandus ir Vokietiją, užpildymo lygis buvo gerokai mažesnis, o tai reiškia didesnį jautrumą kainų šuoliams ir tiekimo trikdžiams.

    Kodėl aukštas rodiklis ne visada geras?

    Lenkijos „pirmavimas“ turi ir kitą pusę: saugyklų talpa palyginti nedidelė. Bendra jų talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, todėl procentiškai jas užpildyti lengviau nei valstybėms, turinčioms didžiules saugojimo apimtis.

    Pavyzdžiui, Vokietijos dujų saugyklos laikomos didžiausiomis Europos Sąjungoje ir jų talpa siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų. Dėl to net ir esant vidutiniam užpildymo procentui realus sukauptų dujų kiekis gali būti kelis kartus didesnis nei šalyse, kurios „laimi“ procentais.

    Kainos, rizika ir pasikeitusi rinka

    Dujų atsargų kaupimas įmonėms kainuoja: svarbios ne tik dujų įsigijimo išlaidos, bet ir jų laikymo bei finansavimo kaštai. Be to, rinkoje veikia kainų rizika, nes įsigytos dujos vėliau gali būti parduotos pigiau nei buvo nupirktos.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos dujų rinka pasikeitė iš esmės: daug šalių sumažino priklausomybę nuo rusiškų srautų, o tiekimas tapo labiau diversifikuotas. Didėjo suskystintų gamtinių dujų vaidmuo, daugiau dėmesio skiriama alternatyviems maršrutams ir tiekėjams, todėl dalis valstybių persvarsto, kokio dydžio atsargos iš tikrųjų būtinos.

    Vis dėlto žemesnis nei įprasta Europos saugyklų užpildymas reiškia, kad kainos artėjant žiemai gali išlikti jautrios bet kokiems sutrikimams. Tokiose sąlygose aukštas užpildymo procentas atrodo kaip privalumas, bet jis neatsako į klausimą, kiek realiai dujų šalis gali sukaupti ir kaip brangiai tai kainuoja.

  • Moldova didina privalomas dujų atsargas Padnestrėje: ką keičia rinkos reforma ir nauji skaičiai

    Moldovos energetikos reguliuotojas ANRE perskirstė privalomą gamtinių dujų atsargų kiekį 2026–2027 metų žiemos sezonui. Iš viso iki lapkričio 1 dienos turi būti sukaupta 140,35 mln. kubinių metrų dujų, o perskaičiavimo tikslas – subalansuoti prievolę tiekėjams po reikšmingų rinkos pokyčių.

    Pokytį išprovokavo balandžio 1 dieną įsigaliojusios gamtinių dujų rinkos reformos. Pagal jas 203 stambūs vartotojai, per metus sunaudojantys daugiau nei 100 000 kubinių metrų dujų, perėjo nuo reguliuojamo tiekimo prie pirkimo laisvoje rinkoje, sudarant sutartis su tiekėjais derybų būdu.

    ANRE nurodo, kad šis perėjimas apima apie 55 proc. viso Moldovos dujų vartojimo. Todėl reguliuotojas perskaičiavo kaupimo apimtis, įvertinęs minėtų įmonių dujų suvartojimą 2026 metų pirmąjį ketvirtį, kad pareiga kaupti atsargas netaptų neproporcingai didele vienam tiekėjui ar siauram rinkos dalyvių ratui.

    Atskirai pakoreguotos ir Padnestrės regionui numatytos privalomos atsargos. ANRE padidino reikalaujamą kiekį nuo anksčiau nustatytų 53,7 mln. kubinių metrų iki 135,972 mln. kubinių metrų.

    Šis skaičiavimas grindžiamas per pastaruosius penkerius metus fiksuotu vidutiniu galutinių vartotojų dujų suvartojimu Padnestrėje. Reguliuotojo logika – privalomų atsargų lygis turi atitikti realų vartojimo profilį, kad žiemos laikotarpiu būtų galima amortizuoti tiekimo sutrikimus ar kainų šuolius.

    Privalomų atsargų politika regione pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač valstybėms, kurios siekia sumažinti riziką dėl importo priklausomybės ir geopolitinių įtampų. Moldovos sprendimas rodo, kad pasikeitus vartojimo struktūrai ir taisyklėms, privalomų atsargų modelis peržiūrimas taip, kad geriau atspindėtų rinkos realybę ir faktinius poreikius.

  • Europos dujų atsargos prieš šildymo sezoną – rekordiškai žemos: kas lėtina LNG srautus?

    Iki šildymo sezono Europoje likus maždaug mėnesiui, požeminėse saugyklose sukauptos dujų atsargos išlieka neįprastai mažos. Nors LNG kroviniai į Europą toliau plaukia, bendras importo tempas šią vasarą lėtėjo, o tai didina įtampą rinkoje.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių regione – Lenkijos LNG terminalas Svinouiscėje, kuris išlieka tarp intensyviausiai naudojamų Europos Sąjungoje. Į jį ir toliau reguliariai atvyksta dujovežiai su kroviniais, dažnai iš JAV, tačiau tai nepanaikina platesnės tendencijos: bendrai Europoje krovinių buvo mažiau nei įprastai.

    LNG srautai sulėtėjo visoje Europoje

    Rinkos duomenys rodo, kad nuo gegužės iki liepos vidutinis LNG krovinių skaičius, pasiekiantis Europą, buvo mažesnis nei įprasta. Tai siejama su dviem veiksniais: sumažėjusiomis dalies tiekėjų apimtimis ir atsargesniais pirkėjų sprendimais dėl aukštų dujų kainų.

    Aukštesnės kainos paprastai mažina norą pirkti dujas neatidėliotinėje rinkoje, ypač kai tiekėjai siūlo krovinius lankstesnėmis kryptimis ir Europa konkuruoja su Azijos paklausa. Dėl to dalis krovinių nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau, o Europai sudėtingiau palaikyti spartų atsargų pildymą.

    Mažesnis pildymas kelia riziką kainoms

    Po 2022 metų energetikos sukrėtimų Europos šalys smarkiai padidino priklausomybę nuo suskystintų dujų, kad pakeistų rusišką vamzdyninį tiekimą. Tačiau LNG rinka yra globali, todėl net ir turint terminalus, saugumo garantas tampa ne vien infrastruktūra, o ir gebėjimas laiku prisipirkti dujų konkurencinėmis kainomis.

    Šių metų vasarą saugyklų pildymas kai kuriais laikotarpiais atsiliko nuo istorinių vidurkių. Tai reiškia, kad rudenį, artėjant šildymo sezono startui, rinkai gali tekti greičiau didinti importą, o tai paprastai didina kainų jautrumą bet kokiems sutrikimams.

    Ką tai reiškia prieš žiemą?

    Mažesnės atsargos pačios savaime nereiškia krizės, tačiau jos susiaurina saugumo „pagalvę“ šaltų orų ar tiekimo trikdžių atveju. Jei rudenį pasitaikys ilgesnis šaltasis periodas, techniniai LNG infrastruktūros sutrikimai ar suaktyvės konkurencija dėl krovinių, kainos gali reaguoti greičiau nei tais metais, kai saugyklos būna užpildytos aukštesniu lygiu.

    Artimiausios savaitės bus ypač svarbios: Europos rinkos stebės LNG atvykimų skaičių, saugyklų pildymo tempą ir kainų skirtumus tarp Europos ir Azijos. Nuo šių veiksnių priklausys, ar žiema bus pasitikta su pakankamu rezervu, ar su rekordiškai mažu atsargų lygiu.