Tag: Dujų saugyklos

  • Vokietija ruošia anglies elektrines žiemai: dujų kainos Europoje šoktelėjo iki 95 eurų už MWh

    Europoje vėl brangsta dujos, o Vokietija jau rengia atsarginį planą žiemai: prireikus būtų atnaujintas anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių darbas. Taip Berlynas siekia apsidrausti, jei šaltuoju sezonu imtų trūkti dujų.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, 2026 metų lapkritį gamtinių dujų kainos Europos biržose per trumpą laiką pašoko beveik 10 proc. ir priartėjo prie maždaug 95 eurų už megavatvalandę.

    Šį šuolį lemia keli vienu metu sutapę veiksniai: artėjantis atšalimas Europoje, didinsiantis dujų poreikį šildymui, ir tiekimo trikdžiai. Minimi ir gedimai, kurie riboja srautus iš Norvegijos, įskaitant svarbų Troll telkinį.

    Įtampą rinkoje didina ir tai, kad Europa į šildymo sezoną ateina su mažesnėmis atsargomis nei įprasta. Tai reiškia mažesnį „pagalvės“ dydį, kai paklausa staiga išauga arba tiekimas sutrinka.

    Dujos brangsta, o atsargos – žemesnės nei vidurkis

    Publikacijoje nurodoma, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos kiek mažiau nei 72 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui siekia apie 89 proc. Toks atsargų atotrūkis verčia rinką jautriau reaguoti į kiekvieną blogesnę žinią.

    Ypač išsiskiria Vokietija: jos saugyklos, teigiama, užpildytos mažiau nei 60 proc. Kadangi tai didžiausia Europos ekonomika ir viena didžiausių dujų vartotojų, bet koks staigesnis paklausos šuolis čia tampa svarbus visam regionui.

    Tekste primenama, kad kainos buvo trumpam atslūgusios – kotiruotės buvo nusileidusios nuo maždaug 104 iki 78 eurų už megavatvalandę, tačiau vėliau optimizmas išgaravo ir kainos vėl ėmė kilti.

    Berlynas rengia taisykles anglies ir mazuto elektrinėms

    Vokietijos vyriausybė, reaguodama į riziką, rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų įjungti rezervines anglies ir mazuto elektrines tuomet, jei būtų oficialiai paskelbta nepaprastoji padėtis dėl dujų trūkumo.

    Tokios jėgainės įprastai būna išjungtos ir paleidžiamos tik kraštutiniu atveju, kai reikia užtikrinti elektros sistemos stabilumą. Planas iš esmės siejamas su tikslu taupyti dujas, kad jų užtektų namų ūkiams ir svarbiausioms pramonės šakoms.

    Numatoma, kad operatoriai, kuriems tektų paleisti šias elektrines, turėtų iš anksto sukaupti kuro atsargas: anglies – 30 darbo dienų, o mazuto – 10 dienų. Tokios sąlygos reikalingos tam, kad rezervas būtų realiai paruoštas veikti, o ne tik egzistuotų „popieriuje“.

    Taip pat nurodoma, kad numatomos nuostatos galiotų iki 2028 metų kovo. Tai signalas, jog Berlynas riziką vertina ne kaip vienos žiemos problemą, o kaip ilgesnio laikotarpio iššūkį, galintį kartotis dar bent kelis sezonus.

  • Vokietija kuria nacionalinį dujų rezervą: apsauga nuo sabotažo ir krizinių situacijų

    Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma sukurti nacionalinį dujų rezervą – jis būtų naudojamas tiekimo saugumui užtikrinti sabotažo ar kitų krizių atveju.

    Apie sprendimą pranešė naujienų agentūra dpa. Projekte pabrėžiama, kad rezervas skirtas situacijoms, kai priešingu atveju grėstų dujų trūkumas arba jis jau artėtų.

    Įstatymo projekte akcentuojami „ekstremalūs atvejai, sabotažas ir reti didelio masto įvykiai“ – būtent tokioms situacijoms, pasak dokumento, ir būtų ruošiama ši atsarga.

    Kartu numatoma aiški taisyklė: sukauptas dujų rezervas galėtų būti panaudotas tik tiksliai apibrėžtais išskirtiniais atvejais, o ne kasdieniam rinkos svyravimų amortizavimui.

    Kada rezervas būtų naudojamas ir kas už jį mokėtų

    Pagal projekte aprašytą modelį, rezervas būtų aktyvuojamas tik išimtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų konkrečiai įvardytos teisės akte.

    Finansavimas, kaip numatyta dokumente, vyktų per mokestį, kuris būtų taikomas dujų vartotojams.

    dpa nurodo, kad šiemet Vokietijai nepavyko įvykdyti numatytų dujų saugyklų užpildymo reikalavimų: iki lapkričio 1 dienos nebuvo pasiektas vidutinis 70 proc. užpildymo lygis.

    Anksčiau Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė teigė, kad dujų tiekimas žiemai yra užtikrintas.

    Vis dėlto dujų saugyklų operatoriai šią savaitę perspėjo, kad tiekimas į didžiausią Europos ekonomiką gali būti ne visiškai garantuotas, jei artėjanti žiema pasitaikytų išskirtinai šalta.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Europos etaloninė gamtinių dujų kaina trečiadienį pakilo virš 100 eurų už megavatvalandę ir tai pirmas toks lygis nuo 2022 metų energetikos krizės piko. Šuolis fiksuotas tuo metu, kai Europos Komisija viešai perspėja apie didesnę įtampą rinkoje ir brangstančią energiją artėjant šildymo sezonui.

    Didžiausią dėmesį rinkoje traukė artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF ateities sandoris, laikomas pagrindiniu Europos kainų orientyru. Dienos eigoje jis pakilo iki maždaug 100 eurų už MWh, o tai reiškė apie 4 proc. augimą per parą.

    Šis kainų lygis gerokai žemesnis nei 2022 metų rugpjūtį fiksuoti rekordai, kai kainos trumpam buvo šoktelėjusios kelis kartus aukščiau. Vis dėlto lyginant su laikotarpiu iki naujausios geopolitinės eskalacijos, rinka išlieka gerokai brangesnė ir jautresnė staigiems pokyčiams.

    Kodėl dujos brangsta dabar?

    Viena svarbiausių priežasčių – įtempta pasiūlos situacija ir sutrikimai suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai vertina, kad karinis konfliktas Irano regione didino riziką krovinių srautams ir mažino tiekimo stabilumą, ypač iš Persijos įlankos.

    Prie kainos kilimo prisideda ir tai, kad Europa į vasaros sezoną įžengė su mažesnėmis nei įprasta dujų atsargomis. Dėl to atsargų papildymas tapo brangesnis, o bet kokie tiekimo trikdžiai rinkoje iškart atsispindi kainose.

    ES dujų saugyklų užpildymas spalio pabaigoje siekė apie tris ketvirtadalius, nors įprastai iki lapkričio 1 dienos būdavo siekiama 90 proc. Praktikoje šis tikslas taikomas lanksčiau, tačiau žemesnis startas didina spaudimą žiemą turėti pakankamai rezervų.

    ES perspėjimai ir žiemos rizikos

    Europos Komisija akcentuoja, kad dėl geopolitinių sukrėtimų Europa gali susidurti su nauja energetikos įtampos banga. Tai reiškia didesnę riziką namų ūkių sąskaitoms ir verslo kaštams, ypač jei žiema būtų šaltesnė arba rinkoje pasikartotų tiekimo trikdžiai.

    „Dėl geopolitinės įtampos Europa vėl susiduria su naujos energetikos krizės rizika“, – sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia ir pasaulinė konkurencija dėl SGD krovinių. Žiemą Europa tradiciškai varžosi su Azijos pirkėjais, todėl kainos gali svyruoti, jei rinka bus įtempta ir pasiūla ribota.

    Kita vertus, po 2022 metų krizės dujų paklausa Europoje sumažėjo, nes dalis pramonės optimizavo vartojimą, o energijos taupymo priemonės tapo įprasta praktika. Tai padeda ilgiau ištempti sukauptas atsargas, tačiau visiškai neeliminuoja kainų šuolių rizikos.

    Tuo pat metu ES ieško papildomų ilgalaikių tiekimo sprendimų ir aktyvina politines diskusijas dėl pasirengimo žiemai. Artimiausiomis dienomis numatyti ES energetikos ministrų susitikimai, kuriuose bus aptariamos priemonės kainų svyravimams ir tiekimo saugumui valdyti.

  • Lenkijos dujų rinkoje – svarbus įsigijimas: „Gaz-System“ grupė konsoliduoja kompetencijas

    Lenkijos dujų saugojimo operatorius Gas Storage Poland perėmė mokslinių tyrimų ir projektavimo centrą „Chemkop“, taip užbaigdamas įmonės nuosavybės konsolidaciją. Iki šiol Gas Storage Poland jau buvo daugumos akcijų savininkas, o dabar tapo vieninteliu akcininku.

    „Chemkop“ Lenkijoje laikomas išskirtiniu kompetencijų centru, dirbančiu su druskų kasyba ir požeminėmis kavernomis, kuriose įrengiamos dujų saugyklos. Įmonė sukaupė daugiau nei 50 metų patirtį tyrimų, projektavimo ir technologinių diegimų srityse.

    Planas didinti saugyklų pajėgumus

    Sandoris siejamas su didesniais investiciniais planais, orientuotais į požeminių dujų saugyklų plėtrą ir jų talpos didinimą. Pastaraisiais metais Lenkija, kaip ir kitos Europos šalys, daugiau dėmesio skiria energijos tiekimo saugumui ir atsargų infrastruktūros stiprinimui.

    „Chemkop turi unikalias kompetencijas, susijusias su požeminių kaverninių dujų saugyklų statyba, eksploatacija ir plėtra. Tai natūralus žingsnis, ypač atsižvelgiant į investicinius planus, susijusius su saugyklų pajėgumų didinimu“, – sakė Karina Szostak.

    Pasak jos, įsigijimas taip pat dera su grupės strategija, kuria siekiama transformuoti „Chemkop“ ir sustiprinti bendrovės pozicijas rinkoje bei finansinį stabilumą. Tuo pačiu tai turėtų padėti kurti kompetencijų centrą dujų saugojimo srityje Gas Storage Poland struktūroje.

    Kavernų projektai ir laboratorijos

    „Chemkop“, įsikūręs Krokuvoje, buvo vienas pirmųjų projektų iniciatorių, prisidėjusių prie kaverninės dujų saugyklos Mogilne įrengimo. Įmonė taip pat projektavo požeminę dalį ir prisidėjo prie technologinių sprendimų, reikalingų tokiems objektams eksploatuoti.

    Bendrovė dalyvavo ir kituose strateginiuose projektuose, įskaitant požeminės naftos ir degalų saugyklos Góra sprendinių kūrimą. Kosakovo kaverninės dujų saugyklos atveju „Chemkop“ rengė koncepcinį projektą ir atliko pažangias geomechanines bei termodinamines analizes.

    Įmonė turi dvi laboratorijas, kurios leidžia atlikti tyrimus, reikalingus telkinių įvertinimui, kavernų projektavimui, jų formavimo procesams ir optimalios geometrijos parinkimui. Be to, „Chemkop“ teikia echometrinius matavimus druskų kaver­noms, kurie padeda įvertinti požeminių ertmių formą ir būklę.

    Dujų saugojimas ir nauji energijos nešėjai

    „Didesnis integravimas su Gas Storage Poland ir visa „Gaz-System“ grupe atveria naujas galimybes dalyvauti strateginiuose projektuose Lenkijoje ir Europoje, taip pat plėtoti naujų energijos nešėjų saugojimo technologijas“, – sakė Mariusz Chromik.

    Jo teigimu, be tradicinio gamtinių dujų saugojimo, ateities darbai gali apimti sprendimus vandenilio ar suslėgto oro saugojimui. Tokia kryptis atitinka platesnes Europos energetikos transformacijos tendencijas, kai infrastruktūra palaipsniui pritaikoma lankstesniam energijos balansavimui.

    Gas Storage Poland yra Lenkijos dujų saugojimo sistemos operatorius ir šimtu proc. priklauso „Gaz-System“ grupei. Konsoliduodama kompetencijas grupė siekia vienoje struktūroje sutelkti projektavimo, tyrimų ir diegimo pajėgumus, reikalingus požeminio saugojimo plėtrai.

  • Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Europos gamtinių dujų rinka 2026 metais vėl atsidūrė įtampos epicentre: kainos per metus šoktelėjo kelis kartus, o dujų saugyklos į žiemą įžengia neįprastai menkai užpildytos. Dėl to kyla rizika, kad šaltuoju sezonu daliai šalių teks dar labiau taupyti, o namų ūkiams brangs sąskaitos.

    Pagrindinis Europos kainų orientyras yra Nyderlandų TTF biržos kontraktas. 2026 metų sausio pradžioje jis siekė apie 28 eurus už megavatvalandę, o spalio pabaigoje priartėjo prie 96 eurų, trumpam perkopdamas 97 eurų ribą. Tai didžiausi lygiai nuo 2022 metų pabaigos, nors iki 2022 metų rugpjūčio rekordo, kai kaina viršijo 340 eurų, dar toli.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Analitikai pabrėžia, kad šįkart rinką labiausiai veikia tiekimo ribojimai ir globali konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje smogė vienam svarbiausių suskystintų dujų tiekimo kelių, todėl Europa neteko dalies krovinių iš Kataro.

    Pagal Bruegel vertinimus, Artimųjų Rytų suskystintos gamtinės dujos sudarė apie 8 proc. Europos Sąjungos importo, tačiau įtemptoje rinkoje net ir toks kiekis tampa kritinis. Trūkstamus krovinius tenka „atsikovoti“ iš Azijos pirkėjų, kurie taip pat pasirengę mokėti daugiau, todėl kainos kyla sparčiau.

    Kartu rinkos dalyviai vertina ir artėjantį Europos Sąjungos draudimą importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas nuo 2027 metų sausio. Bruegel skaičiavimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį rusiškos suskystintos dujos vis dar sudarė apie penktadalį Europos Sąjungos suskystintų dujų importo, tad būsimas draudimas didina neapibrėžtumą jau dabar.

    Kodėl neramina saugyklos?

    Prieš žiemą ypač svarbus saugyklų užpildymas, nes jos amortizuoja šaltų periodų šuolius ir padeda išvengti staigių kainų pikų. Bruegel duomenimis, spalio 24 dieną Europos Sąjungos saugyklos buvo užpildytos apie 74,6 proc., kai prieš metus rodiklis siekė 82,9 proc., o 2023 metais buvo beveik maksimalus, apie 98,5 proc.

    Institute for Energy Economics and Financial Analysis vertinimu, tai yra žemiausias šio metų laiko lygis nuo 2011 metais fiksuojamų palyginamų duomenų pradžios. Papildomą įtampą kelia tai, kad atsargų augimas praktiškai sustojo, o dalis valstybių atsargas pradėjo naudoti dar iki lapkričio.

    Kiek gali brangti sąskaitos?

    Namų ūkiams ir verslui svarbiausia ne dienos kainų svyravimai, o tai, kaip ilgai išsilaikys aukštos didmeninės kainos ir kiek jų persiduos į galutinius tarifus. Šiuo metu žiemos mėnesių ateities sandoriai svyruoja apie 95 eurus už megavatvalandę, kai pernai žiemą vidurkis buvo apie 36 eurus.

    Tokį skirtumą galima apytiksliai paversti į maždaug 6 euro centus už kilovatvalandę papildomos kainos vien tik už dujas. Jei tipinis būstas per šildymo sezoną nuo lapkričio iki kovo sunaudoja apie 10 000 kilovatvalandžių dujų, vien energijos dalis galėtų pabrangti maždaug 600 eurų, o su 20 proc. pridėtinės vertės mokesčiu suma priartėtų prie 715 eurų.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo šalies reguliavimo, pasirinkto plano ir sutarties tipo. Fiksuotos kainos sutartys, reguliuojami tarifai ar valstybės kompensacijos dažnai kainų šuolį išskaido laike, todėl staigus pabrangimas gali pasirodyti vėliau arba būti mažesnis.

    Ką Europa gali padaryti dabar?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia priemonė, kurią Europa gali kontroliuoti trumpuoju laikotarpiu, yra paklausos mažinimas. Tam reikšmės turi ir orai: jei žiema bus šalta ir vėjuotumas mažas, dujų reikės daugiau tiek šildymui, tiek elektrai, o kainos gali kilti dar labiau.

    „Paklausos mažinimas išlieka didžiausias svertas, kurį Europa gali valdyti“, – sakė Institute for Energy Economics and Financial Analysis Europos energetikos analizės vadovė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Namų ūkiams praktiniai sprendimai dažnai būna paprasti, bet veiksmingi: vienu laipsniu sumažinta termostato temperatūra gali sumažinti suvartojimą iki 10 proc., o šilumos nuostolių mažinimas ir karšto vandens temperatūros optimizavimas padeda papildomai. Ilgalaikėje perspektyvoje situaciją stabilizuoja atsinaujinančios energetikos plėtra, baterijų kaupimo sprendimai ir tinklų modernizavimas, nes mažina priklausomybę nuo importuojamų dujų.

    Wood Mackenzie vertina, kad esant įprastai žiemai saugyklos sezono pabaigoje galėtų būti užpildytos apie 17–20 proc., tačiau šaltesni orai reikštų dar mažesnį likutį. Toks scenarijus didintų spaudimą kitų metų vasarą agresyviau pildyti atsargas, o tai rinkai grąžintų naują kainų kilimo bangą.

  • Europos dujų kainos šauna į viršų: atsargos krenta prieš žiemą, rinkas nervina Artimųjų Rytų įtampa

    Europoje sparčiai brangsta gamtinės dujos: Amsterdamo TTF biržoje orientaciniai ateities sandoriai pasiekė apie 97 eurus už megavatvalandę. Tai vienas aukščiausių lygių nuo 2022 metais fiksuoto energetikos šoko, o rinkoje daugėja signalų, kad artėjanti žiema gali būti brangesnė.

    Kainų kilimą skatina ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir realūs rodikliai. Europos Sąjungos dujų saugyklose sukaupta apie 74,6 proc. talpos, kai penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku siekia maždaug 89,5 proc., rodo „Gas Infrastructure Europe“ duomenys.

    Skirtumas nuo įprasto sezoniškumo reiškia didesnę riziką, jei užsitęstų šaltesni orai arba sutriktų importo srautai. Analitikai pabrėžia, kad mažesnės atsargos didina Europos pažeidžiamumą kainų šuoliams, nes rinkai lieka mažiau „pagalvės“ netikėtiems sutrikimams.

    Atsargos skiriasi tarp valstybių

    Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje saugyklos užpildytos apie 61,5 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 88,3 proc. Toks atotrūkis rinkoje vertinamas kaip rizikos veiksnys, nes Vokietija yra svarbi regiono vartotoja ir tranzito mazgas.

    Lenkijoje situacija kitokia: šios šalies saugyklos užpildytos apie 99,1 proc., o jose sukaupta maždaug 36,51 teravatvalandės dujų. Tai rodo, kad dalis regiono į žiemą įžengia geriau pasiruošusi, tačiau bendras ES lygis išlieka žemiau istorinių normų.

    Kas kelia kainas dabar?

    Prekiautojai tikisi didesnio šildymo poreikio, nes daugelyje Europos regionų prognozuojamas temperatūros kritimas. Didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu paprastai kelia biržos kainas, ypač kai atsargų lygis yra žemesnis nei įprastai.

    Rinkos jautrumą dar labiau didina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas svarbus pasaulinei energijos logistikai, todėl bet kokia eskalacija didina draudimo, transportavimo ir tiekimo trikdžių tikimybę, o tai persiduoda ir Europos dujų kainoms.

    Neapibrėžtumą kursto ir politiniai pareiškimai JAV, kurie finansų rinkose dažnai veikia kaip papildomas rizikos priedas energetikos kainose. Dalis investuotojų vertina, kad retorikos aštrėjimas gali sustiprinti sankcijų, atsakomųjų veiksmų ar logistikos sutrikimų scenarijus.

    Ko laukti vartotojams ir įmonėms?

    TTF kaina yra svarbus orientyras tiek energijos tiekėjams, tiek pramonei, todėl ilgesnis brangimas gali reikšti didesnį spaudimą šildymo ir elektros sąnaudoms, ypač jei ateityje brangtų ir susieti tiekimo kontraktai. Galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kiek kainų rizikos yra fiksuota iš anksto ir kokia bus žiemos temperatūra.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, kaip greitai pildomos saugyklos, kokie bus orų modeliai ir ar neatsiras papildomų trikdžių LNG ir vamzdynų tiekimo grandinėse. Esant mažesnėms atsargoms, rinkai gali pakakti kelių nepalankių signalų, kad kainų svyravimai išliktų ryškūs.

  • „Gazprom“ skelbia pasirengęs šildymo sezonui: sukaupė 73,3 mlrd. kub. m dujų atsargų

    Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pranešė, kad yra pasirengęs artėjančiam šildymo sezonui ir savo požeminiuose dujų saugyklose sukaupė apie 73,3 mlrd. kubinių metrų dujų. Bendrovė tvirtina, kad šių atsargų turėtų pakakti net ir esant itin šaltai žiemai.

    Požeminės dujų saugyklos energetikos sistemoje yra kritiškai svarbios, nes leidžia užtikrinti tiekimą staiga išaugus paklausai, ypač šaltuoju metų laiku. Sukauptos atsargos tampa savotišku buferiu, kuris padeda išlaikyti slėgį tinkle ir stabilizuoti tiekimą regionams.

    „Gazprom“ taip pat nurodė, kad papildomai dar apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų laikoma saugyklose už Rusijos ribų, Armėnijoje ir Baltarusijoje. Šie kiekiai, nors ir palyginti nedideli, papildo bendrą rezervą ir gali būti svarbūs regioniniam balansavimui.

    Bendrovė pripažino, kad šiemet saugyklų pildymas vyko pagal planą, tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį į pasikeitusią situaciją po to, kai Europa smarkiai sumažino rusiškų dujų importą. Dėl susitraukusios eksporto krypties dalis dujų srautų ir atsargų valdymas tapo labiau orientuotas į vidaus vartojimą bei alternatyvias rinkas.

    Pasirengimo šildymo sezonui dalimi įvardyta ir vamzdynų priežiūra: „Gazprom“ skelbia iki 2026 metų spalio 1 dienos užbaigęs planinius perdavimo sistemos dujotiekių techninės priežiūros ir remonto darbus Rusijoje. Įmonė taip pat išskyrė darbus magistralėje „Sibiro jėga“, kuri yra pagrindinė rusiškų dujų tiekimo į Azijos rinkas infrastruktūros dalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien dideli saugyklų skaičiai savaime neatsako į klausimą, kaip efektyviai atsargos gali būti panaudotos piko metu, nes svarbūs ir techniniai dujų atidavimo pajėgumai, regioninis tinklo pralaidumas bei vartojimo struktūra. Vis dėlto tokie pranešimai rinkai siunčia signalą apie siekį demonstruoti tiekimo stabilumą ir pasirengimą žiemos apkrovoms.

  • IEEFA įspėja: ES gali tekti žiemą mažinti dujų vartojimą 7 proc. – kas kelia kainas

    IEEFA įspėja: ES gali tekti žiemą mažinti dujų vartojimą 7 proc. – kas kelia kainas

    Europos Sąjungai šią žiemą gali tekti sumažinti gamtinių dujų vartojimą maždaug 7 proc., nes atsargos saugyklose rudenį pasiekė žemiausią lygį šiuo metų laiku per daugiau nei dešimtmetį. Apie tai savo ataskaitoje perspėjo energijos rinkas analizuojantis JAV nevyriausybinis institutas IEEFA.

    Instituto skaičiavimu, norint išvengti didesnės įtampos šildymo sezono pabaigoje, blokui gali reikėti sudeginti apie 14 mlrd. kubinių metrų mažiau dujų nei praėjusią žiemą. Nurodoma, kad spalio 3 dieną ES saugyklos buvo užpildytos apie 72,4 proc., o tai reiškia mažesnę atsargų „pagalvę“ lapkričio–kovo laikotarpiui.

    „Tai nereiškia, kad ES saugyklos šią žiemą išseks, tačiau mažesnės atsargos reiškia ir lėtesnį dujų atidavimą į tinklą, o tai ypač pavojinga vėlyvų šalčių metu“, – teigiama IEEFA vertinime.

    IEEFA pabrėžia, kad atsargų trūkumas sutampa su artėjančiais struktūriniais pokyčiais rinkoje: nuo 2027 metų sausio planuojamas visiškas rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimas į ES. Tai, pasak analitikų, didina spaudimą alternatyviems tiekimo šaltiniams ir verčia atidžiau vertinti paklausos mažinimo priemones.

    Kainas kelia geopolitinė įtampa

    Dujų kainoms Europoje papildomą įtampą kelia karas Irane ir jo pasekmės laivybai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių suskystintų gamtinių dujų maršrutų pasaulyje. Dėl trikdžių rinkos dalyviai riziką įkainoja iš anksto, todėl brangsta tiek momentiniai, tiek ateities sandoriai.

    Nyderlandų TTF biržos ateities sandorių kainos rugsėjo viduryje buvo pakilusios iki maždaug 84,5 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Spalio pradžioje kainos vėl buvo priartėjusios prie 80 eurų ribos, o savaitės pabaigoje svyravo apie 78 eurus už megavatvalandę.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę akcentavo, kad dėl kainų šuolio importuojamas iškastinis kuras ES kainavo apie 100 mlrd. eurų daugiau, nors realiai papildomos energijos dėl to neatsirado. Energetikos komisaras Danas Jørgensenas yra raginęs valstybes toliau mažinti paklausą, kai atsargos išlieka išskirtinai mažos.

    Brangesnės atsargos ir brangus papildymas

    IEEFA skaičiuoja, kad atsargų spragą užpildyti papildomu importu, užuot mažinus vartojimą, galėtų kainuoti apie 3 mlrd. eurų. Institutas pažymi, kad tai reikštų maždaug 12 proc. priemoką, palyginti su tuo, kiek toks pats dujų kiekis būtų kainavęs prieš metus.

    Rinkos mechanika, kai vasarą dujos perkamos pigiau, saugomos ir žiemą parduodamos brangiau, pastaruoju metu veikia prasčiau. Kai kuriais laikotarpiais šiemet vasaros kontraktai buvo brangesni nei žiemos, todėl kaupimas saugyklose daliai rinkos dalyvių tapo labiau finansine rizika nei pelninga strategija.

    Dėl to vis dažniau įsikiša valstybės: Nyderlandai yra skyrę iki 993 mln. eurų paramą, kad valstybei priklausanti EBN galėtų sukaupti atsargų, Vokietija yra įpareigojusi valstybės valdomą importuotoją SEFE sukaupti nustatytą kiekį, o Ispanija didino suskystintų dujų rezervus importo terminaluose.

    Ką siūlo analitikai

    Analitikai primena, kad po 2022 metų krizės dujų vartojimas žiemą buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau pastaraisiais sezonais vėl augo, todėl greitų ir lengvų taupymo sprendimų gali nebeužtekti. Tuo pat metu didesnė priklausomybė nuo saugyklų reiškia, kad po šalto sezono reikės daugiau ir brangiau pildyti atsargas.

    IEEFA ragina daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, šilumos siurblius, pramonės elektrifikaciją ir energijos vartojimo efektyvumą. Pasak instituto, tai padėtų mažinti žiemos paklausos pikus, kurie ištuština saugyklas, ir sumažintų riziką, kad Europa dešimtmečiams „užsirakins“ iškastinio kuro infrastruktūroje.

  • Lenkijos Svinouisčės LNG terminale – rečiausios tiekimo savaitės per dvejus metus: kas vyksta rinkoje

    Lenkijos Svinouisčės LNG terminalas pastaruoju metu fiksuoja vieną silpniausių laikotarpių per daugiau nei dvejus metus. Rugsėjį į terminalą atplaukė tik keturi LNG kroviniai, o spalio pradžia taip pat nežada ryškaus atsigavimo. Tai signalas apie pasikeitusias rinkos sąlygas, o ne apie staigų vartojimo šuolį ar infrastruktūros problemas.

    Terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų sistemos elementų, leidžiantis importuoti suskystintas gamtines dujas iš įvairių pasaulio regionų. Vis dėlto laivų grafikus smarkiai veikia geopolitika, krovinių kainodara ir tai, kiek dujų jau sukaupta saugyklose. Šį kartą svarbiausi veiksniai susiję su tiekimo maršrutais ir Europos atsargų lygiu.

    Tiekimo ritmą pakeitė geopolitika

    Didelę įtaką tiekimo struktūrai padarė įtampa Persijos įlankos regione ir su tuo susiję logistikos trikdžiai. Kai kurių tiekėjų krovinių srautai į Europą tapo retesni, o dalis krovinių buvo nukreipta į kitus regionus. Tai reiškia, kad terminalo apkrova gali kristi net ir tuomet, kai bendra paklausa regione nesikeičia drastiškai.

    Be geopolitikos, tiekimą mažina ir kainų šuoliai pasaulinėje LNG rinkoje. Kai kainos didelės, importuotojai dažniau riboja momentinius, trumpalaikius pirkimus ir labiau remiasi ilgalaikėmis sutartimis bei tuo, kas jau sukaupta saugyklose. Dėl to laivų atplaukimų skaičius gali sumažėti net ir išlaikant pakankamą sistemos balansą.

    Mažiau laivų nereiškia dujų trūkumo

    Terminalo operatoriui mažesnis krovinių skaičius dažniausiai reiškia mažesnes pajamas už priėmimo ir išdujinimo paslaugas. Vis dėlto vartotojams svarbiausia ne atplaukimų statistika, o tai, ar sistemoje pakanka dujų šildymo sezonui ir pramonei. Šiuo požiūriu situacija Lenkijoje vertinama kaip valdoma.

    Prie ramybės prisideda ir dujų saugyklų užpildymas: šildymo sezono pradžioje atsargos buvo beveik maksimalios ir siekė apie 99,24 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje, todėl trumpalaikiai tiekimo svyravimai per LNG terminalą tampa mažiau skausmingi. Kuo pilnesnės saugyklos, tuo mažesnis poreikis skubiai pirkti brangius krovinius rinkoje.

    Paklausą laikinai slopina ir palankesni orai bei didesnė saulės elektrinių gamyba, mažinanti dujų poreikį elektros sektoriuje. Rizika išaugtų tik tuo atveju, jei užsitęstų neįprastai šalta žiema, o pasaulinė LNG rinka išliktų įtempta. Kol kas pagrindiniai rodikliai leidžia teigti, kad tiekimo sumažėjimas terminale labiau atspindi rinkos persitvarkymą nei realų dujų deficitą.