CP v2

Tag: Dujų saugyklos

  • Ukraina žiemai dujų sukaupė anksčiau nei planuota: saugyklose jau 14,6 mlrd. kub. m

    Ukraina praneša jau pasiekusi baziniam 2026–2027 metų šildymo sezonui numatytą gamtinių dujų atsargų lygį. Pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis paskelbė, kad šalies požeminėse saugyklose sukaupta 14,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Pasak ministro, planuotas tikslas įvykdytas maždaug mėnesiu anksčiau, nei numatyta baziniame žiemos scenarijuje. Tai reiškia, kad Ukraina į rudenį ir žiemą žengia su atsargomis, kurios, valdžios vertinimu, turėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą net ir išliekant rizikoms energetikos infrastruktūrai.

    „Pagal dujų atsargas esame pasirengę 2026–2027 metų rudens ir žiemos laikotarpiui. Toliau dirbame kitose srityse“, – sakė Denysas Šmyhalis.

    Jis taip pat padėkojo šalies dujų gavybos bendrovėms, Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriui, „Naftogaz“ ir visiems kuro bei energetikos sektoriaus darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio rezultato. Oficialioje žinutėje pabrėžta, kad pagrindinis prioritetas išlieka energijos tiekimo saugumas.

    Požeminės dujų saugyklos Ukrainoje yra vienas svarbiausių šalies energetinio atsparumo elementų, nes leidžia sukauptas atsargas naudoti didžiausio vartojimo metu šaltuoju sezonu. Ankstesnis tikslo pasiekimas paprastai signalizuoja, kad injekcijos tempas vasaros mėnesiais buvo pakankamas ir suderintas su sistemos poreikiais.

    Šis pranešimas skelbiamas tuo metu, kai Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams veiksniams, o pasirengimas žiemai tradiciškai vertinamas kaip vienas svarbiausių energetikos politikos rodiklių. Ukrainos atveju papildomą reikšmę turi tai, kad energijos infrastruktūra karo sąlygomis patiria padidintą riziką, todėl atsargų valdymas tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Europos etaloninė Nyderlandų TTF gamtinių dujų kaina pirmadienį perkopė 70 eurų už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Rinką į viršų stumia išaugusi įtampa Persijos įlankoje ir baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo vėlavimų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute Europai svarbūs ypač dabar, kai vasaros pabaigoje intensyviai pildomos dujų saugyklos prieš žiemą.

    Sandėliai pildomi lėčiau

    Pagal Gas Infrastructure Europe skelbiamus duomenis, Europos Sąjungos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 64,7 proc. Tai reiškia, kad atsargos išlieka žemiau įprastų istorinių lygių šiam metų laikui, o rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie rizikas iki lapkričio 1 dienos pasiekti nacionalinius tikslus.

    Problema ne vien fizinis dujų prieinamumas. Aukštesnės kainos ir menkas skirtumas tarp dabartinių bei žiemos ateities sandorių mažina paskatas kaupti dujas, nes įprastas vasaros pirkimo ir žiemos pardavimo modelis tampa mažiau pelningas arba per daug rizikingas.

    Vokietijai ir pramonei – papildomas spaudimas

    Žemesnės atsargos nebūtinai reiškia, kad dujų žiemą pritrūks, tačiau jos didina pažeidžiamumą kainų šuoliams ar netikėtiems pasaulinės pasiūlos sutrikimams. Tokia situacija ypač jautri didžiausiai Europos ekonomikai, kur pramonė išlieka reikšmingas dujų vartotojas.

    „Jei nepakankamai pripildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebepajėgti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jeigu kainos pakiltų virš to lygio, kurį pramonės vartotojai gali sau leisti, įmonės būtų priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų padaryti reikšmingos žalos ekonomikai“, – pridūrė jis.

    Kada tai gali atsispindėti sąskaitose?

    Jei kainų šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis gyventojų sąskaitoms gali būti ribotas. Tačiau užsitęsus įtampai ir išliekant aukštoms didmeninėms kainoms, brangimas palaipsniui persiduoda ir galutiniams vartotojams, nors skirtingose šalyse tai vyksta nevienodu tempu.

    Ekonomistų vertinimu, didmeninių kainų pokyčiams visiškai atsispindėti vartotojų kainose vidutiniškai prireikia maždaug pusės metų. Kai kuriose rinkose kainos reaguoja per kelis mėnesius, o kitur galutinis efektas gali išryškėti tik po beveik metų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad užsitęsus Persijos įlankos tiekimo sutrikimams Europa gali būti priversta agresyviau konkuruoti su Azijos pirkėjais dėl SGD krovinių. Tokia konkurencija didina tikimybę, kad didmeninės kainos gali pakilti dar aukščiau, ypač artėjant žiemos sezonui.

  • Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija rizikuoja nepasiekti įstatymu nustatyto gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslo iki lapkričio 1 dienos, jei dabartinis dujų įleidimo į saugyklas tempas nesikeis. Apie tai perspėja šalies dujų saugyklų asociacija INES, pabrėždama, kad artėjant šildymo sezonui didėja kainų ir tiekimo rizikų svarba.

    Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos saugyklos buvo užpildytos maždaug 51,5 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu rodiklis siekė apie 69 proc. Pagal galiojančius reikalavimus, iki lapkričio 1 dienos bendrai turi būti pasiektas 70 proc. užpildymas, tačiau rinkos sąlygos pildymą lėtina.

    „Jei dujų įleidimas į saugyklas ir toliau vyks tokiu tempu, Vokietija neįvykdys užpildymo reikalavimų iki lapkričio 1 dienos“, – sakė INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    Žemesni saugyklų lygiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, todėl Vokietijos atsilikimas tampa reikšmingu veiksniu visam regionui. Vokietija turi didžiausią dujų saugojimo pajėgumą Europoje, tad jos sprendimai ir rinkos elgsena gali turėti įtakos žiemos kainoms visoje ES.

    Kodėl verslas neskuba kaupti dujų?

    Pagrindinė priežastis – aukštos dujų kainos ir nepakankamas sezoninis kainų skirtumas, kuris įprastai skatina vasarą pirkti pigiau ir žiemą parduoti brangiau. Kai rinkoje trūksta aiškios ekonominės naudos, prekybininkai ir tiekėjai vengia papildomų įsigijimų saugojimui.

    Kaip nurodoma rinkos apžvalgose, Europos etaloninė Olandijos TTF ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę, kai metų pradžioje siekė apie 29 eurus už megavatvalandę. Kainų šuoliai mažina motyvaciją „užrakinti“ brangias dujas saugyklose, ypač kai neaišku, ar žiemą kainos bus pakankamai didesnės.

    Didelis Vokietijos dujų prekybininkas „Uniper“ patvirtino, kad rinkos sąlygos riboja pildymo apimtis, nors įmonė nemato ūmaus tiekimo trūkumo Europoje. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tik stipresni ekonominiai signalai galėtų paskatinti papildomas injekcijas į saugyklas iki lapkričio pradžios.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad rezervuota saugyklų talpa nebūtinai reiškia realiai sukauptas dujas. INES duomenimis, apie 78 proc. turimos talpos jau yra užsakyta, tačiau faktinis pildymas priklauso nuo kainų, logistikos ir tiekimo srautų.

    Kada rizika taptų reali pramonei?

    Vokietijos institucijos viešai teigia, kad artėjantį sezoną tiesioginio dujų trūkumo nesitikima, nes saugumo vertinimas apima ne tik saugyklas. Šalis gali remtis importu vamzdynais, suskystintų gamtinių dujų terminalais ir tiekimu iš kaimyninių valstybių, o esant vidutinei žiemai 60–70 proc. saugyklų lygis paprastai laikomas pakankamu.

    Vis dėlto INES įspėja, kad problema galėtų išryškėti itin šaltos žiemos atveju, ypač jei sutriktų importo grandinės. Tokiu scenarijumi kainos gali šoktelėti iki lygio, kurio dalis pramonės vartotojų nebepajėgtų absorbuoti, o tuomet įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebegalėti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Sebastianas Heinermannas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad jautriausi yra procesai, kurių neįmanoma greitai sustabdyti ar pakeisti kitu kuru. Pavyzdžiui, farmacijos gamyboje dujos dažnai naudojamos šilumai ir technologiniams procesams, todėl staigūs kainų šuoliai ar tiekimo trikdžiai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos tęstinumui.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    INES teigimu, greičiausias kelias didinti pildymo tempą – sustiprinti finansinius stimulus, mažinant saugojimo kaštus. Tarp svarstomų priemonių minimas kai kurių su tinklais ir reguliavimu susijusių mokesčių mažinimas bei biurokratinių procedūrų supaprastinimas, kad dujų laikymas saugyklose taptų patrauklesnis.

    Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja užsakyta talpa ir kyla grėsmė neįvykdyti tikslo, pagal taisykles nepanaudota talpa gali būti perduota Trading Hub Europe, kuris galėtų organizuoti viešus konkursus papildomoms dujoms į saugyklas užtikrinti. Taip valstybė ir reguliuotojai gali įsikišti ne tiesiogiai pirkdami dujas, o mobilizuodami rinką.

    Ilgesnėje perspektyvoje Vokietija planuoja nuo 2027–2028 metų įvesti valstybės kontroliuojamą strateginį dujų rezervą, kuris būtų skirtas dideliems importo sutrikimams sušvelninti. Siūloma rezervo apimtis – apie 24 TWh, tai yra beveik dešimtadalis šalies saugyklų pajėgumo, tačiau šis planas dar nėra galutinai įtvirtintas teisės aktuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad šių metų pildymo dinamika svarbi ne tik Vokietijai, bet ir visos Europos kainų stabilumui. Kuo mažiau dujų sukaupiama iki žiemos pradžios, tuo didesnė tikimybė, kad šalys bus priverstos konkuruoti dėl brangesnių krovinių šildymo sezono metu, o tai tradiciškai persiduoda ir pramonei, ir gyventojų sąskaitoms.

  • Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldovos valstybės valdoma energijos tiekėja „Energocom“ pranešė, kad šildymo sezonui yra užsitikrinusi visą prognozuojamą gamtinių dujų kiekį. Bendrovės teigimu, šaltuoju laikotarpiu, nuo 2026 metų spalio iki 2027 metų kovo, planuojama pristatyti 3 832 693 MWh dujų.

    Įmonė taip pat nurodė, kad bendrai 2026–2027 metų dujų metams, kurie truks nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos, šiuo metu jau yra įsigyta apie 76 proc. reikalingo kiekio. Tai reiškia, kad pirkimai tęsiami, tačiau didžiausia rizika dėl žiemos tiekimo, pasak bendrovės, jau suvaldyta.

    Dujos buvo perkamos per liepą pradėtą pirkimo procedūrą, kurioje surengti 24 aukcionų raundai, o 23 iš jų buvo sėkmingai užbaigti. Konkurse dalyvavo 11 bendrovių iš Rumunijos, Austrijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Maltos, Vokietijos ir Graikijos.

    Lygiagrečiai „Energocom“ ruošiasi įvykdyti ir dujų saugojimo įpareigojimą, kurį turi pasiekti iki lapkričio 1 dienos. Įpareigojimas sudaro 15 proc. prognozuojamo dujų metų kiekio, arba maždaug 134,5 mln. kubinių metrų, o dalis šio kiekio jau yra užsitikrinta ir bus laikoma kaimyninėse šalyse.

    Bendrovė pabrėžia, kad dujos iš anksto kontraktuojamos naudojant išankstinius produktus, kad būtų galima užsitikrinti reikiamus kiekius būtent vartojimo mėnesiams. Toks modelis paprastai mažina staigių rinkos svyravimų riziką sezono metu, kai paklausa Europoje išauga.

    „Galutinė kaina nėra fiksuojama pasirašant sutartį – ji vėliau apskaičiuojama pagal formulę, susietą su TTF artimiausio mėnesio indeksu“, – teigė bendrovė.

    „Energocom“ nurodo, kad skaičiavimams naudojamas „Argus Media“ skelbiamas TTF Front Month rodiklis, taikomas kitam pristatymo mėnesiui. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimo apimtis užsitikrinama iš anksto, o kaina išlieka priklausoma nuo pagrindinio Europos dujų kainodaros etalono.

    Pastaraisiais metais dujų tiekimo saugumas Moldovoje tapo strateginiu klausimu, todėl didesnis dėmesys skiriamas tiek diversifikavimui, tiek atsargų kaupimui. Ši praktika atitinka ir platesnę Europos tendenciją po energijos kainų šoko, kai valstybės ir įmonės ėmė agresyviau planuoti pirkimus į priekį bei kaupti atsargas dar iki prasidedant žiemai.

  • Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija kartu su Pasaulio banku artina beveik 1 mlrd. eurų vertės dujų infrastruktūros plėtros programą. Apie tai pranešta po kalnakasybos ir energetikos ministrės Dubravkos Đedović Handanović susitikimo su Pasaulio banko delegacija.

    Pirmasis etapas numato naujo gamtinių dujų vamzdyno statybas, kuris sujungtų Nišą ir Veliką Planą. Pietų Serbijos miestuose jau pradėtos viešos konsultacijos dėl pradinės projekto fazės, o derybos dėl finansavimo sąlygų turėtų įsibėgėti mėnesio viduryje.

    Daugiaetapė plėtra ir saugyklos

    Programa suplanuota kaip kelių etapų iniciatyva: be naujo vamzdyno, numatyta rengti techninę dokumentaciją tolesniems tinklo plėtros darbams. Taip pat planuojami esamų dujų saugyklų modernizavimo sprendimai ir naujų saugyklų infrastruktūros parengimas.

    Vienas iš įvardytų papildomų maršrutų yra vamzdyno kryptis nuo Mokrino iki Belgrado, kuri turėtų sustiprinti tiekimo patikimumą sostinės regione. Tokie projektai paprastai siejami su keliais tikslais vienu metu: didesniu tinklo pralaidumu, atsparumu sutrikimams ir galimybe lanksčiau išnaudoti tarptautinius tiekimo šaltinius.

    Reformos, jungtys ir žvilgsnis į vandenilį

    Serbijos valdžia pabrėžia, kad paraleliai vyksta dujų sektoriaus pertvarkos, susijusios su atskyrimu ir reguliavimo pokyčiais. Pasak ministrės, po naujojo Dujų įstatymo priėmimo įsteigta Dujų infrastruktūros bendrovė, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kai tuo metu Srbijagas toliau atsako už tiekimą gyventojams ir pramonei.

    „Atskyrimas ir reformos dujų sektoriuje yra beveik baigtos: priimtas naujasis Dujų įstatymas, įsteigta Dujų infrastruktūros įmonė nacionalinei infrastruktūrai valdyti, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo operatorius, tuo metu Srbijagas išlieka atsakinga už tiekimą gyventojams ir pramonei“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Jos teigimu, naujai tiesiami vamzdynai turėtų padėti geriau išnaudoti dabartines ir būsimas dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Rumunija. Kartu techniniai tyrimai turėtų įvertinti, ar vietinis dujų tinklas ateityje galėtų būti pritaikytas vandenilio transportavimui, nes Europoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros suderinamumui su mažiau taršiomis dujomis.

    Pasaulio banko atstovai, kaip skelbiama, išreiškė pasirengimą padėti užbaigti likusius projekto klausimus iki galutinių derybų dėl finansavimo. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo finansavimo struktūros, techninių sprendinių suderinimo ir viešųjų procedūrų, kurios tokio masto infrastruktūros projektuose lemia ir realų darbų grafiką.

  • IGU įžvalgos: Europoje 2026 metais dujų poreikis trauksis, o SGD dėl Azijos varžysis aršiau

    Tarptautinė dujų sąjunga (IGU) naujausioje Global Gas Report 2026 apžvalgoje prognozuoja, kad Europos dujų paklausa 2026 metais mažės, nors 2025 metais ji buvo laikinai atsigavusi. Pasak IGU, rinką trumpuoju laikotarpiu labiausiai veiks elektros gamybos pokyčiai, atsinaujinančios energetikos plėtra ir įtempta pasaulinė suskystintų gamtinių dujų (SGD) konkurencija.

    IGU vertinimu, 2025 metais Europos dujų paklausa augo 2,3 proc., arba apie 10 mlrd. kubinių metrų. Pagrindinis impulsas atėjo iš elektros sektoriaus: dujų naudojimas elektrai gaminti didėjo apie 9 mlrd. kubinių metrų, ypač metų pradžioje, kai buvo šalčiau ir silpniau pūtė vėjai.

    Pramonės vartojimas, IGU duomenimis, taip pat šiek tiek atsigavo ir padidėjo apie 1 mlrd. kubinių metrų. Tai siejama su švelniu aktyvumo sugrįžimu po 2024 metų, kai aukštesnės energijos kainos ir lėtesnė ekonomika buvo nuslopinusios paklausą.

    Kas stūmė rinką 2025 metais

    Vienas ryškiausių 2025 metų signalų buvo dujų saugyklų dinamika. IGU nurodo, kad saugyklų užpildymas metų eigoje buvo smarkiai svyruojantis: kovą jis pasiekė apie 33,4 proc. metinį minimumą, o tai skatino rekordiškai dideles SGD įvežimo apimtis ir aktyvų atsargų pildymą pavasarį bei vasarą.

    Metų pabaigoje Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės saugyklų lygis, IGU vertinimu, siekė apie 62 proc., kai 2024 metais buvo apie 73 proc. Mažesnis likutis reiškia, kad kitą sezoną rinkai reikia daugiau papildomų krovinių, o tai didina jautrumą kainų šuoliams.

    2026 metais paklausa mažės, bet rizikos išlieka

    IGU prognozuoja, kad 2026 metais Europos dujų paklausa sumenks maždaug 4 mlrd. kubinių metrų. Didžiausias kritimas numatomas elektros gamyboje iš dujų, kur vartojimas, IGU skaičiavimu, gali mažėti apie 7 mlrd. kubinių metrų.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį, anot IGU, švelnūs orai ir išaugusi atsinaujinančių šaltinių generacija padėjo mažinti dujų poreikį, todėl metinis pokytis ES 27 ir Jungtinėje Karalystėje buvo neigiamas ir siekė apie 1 mlrd. kubinių metrų. Tai kartu amortizavo ir platesnių geopolitinių įtampų poveikį energijos balansui.

    IGU taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų balandžio prasidėjus atsargų pildymo laikotarpiui saugyklų lygis išliko žemas. Vidutinis užpildymas, jų vertinimu, balandį siekė apie 30 proc., o birželį pakilo iki maždaug 43 proc., tačiau vis dar atsiliko nuo 2025 metų vidurkio.

    SGD konkurencija ir kainos: daugiau spaudimo Europai

    Skirtingų šalių situacija, IGU duomenimis, išsiskyrė: Italija birželį buvo apie 62 proc., Vokietija apie 37 proc., o Nyderlandai apie 21 proc., t. y. arti penkerių metų minimumų tam mėnesiui. Tokie skirtumai reiškia nevienodą pasirengimą žiemai ir nevienodą poreikį papildomiems SGD kroviniams.

    Esminė rizika Europai, kaip pabrėžia IGU, yra konkurencija su Azijos pirkėjais dėl lanksčiai nukreipiamų JAV SGD srautų. Jei Azijoje kainos ar paklausa bus aukštesnės, dalis krovinių gali būti perorientuota iš Europos, o tai apsunkintų atsargų kaupimą ir didintų kainų nepastovumą prieš šaltąjį sezoną.

    IGU skaičiuoja, kad 2025 metais Europos SGD importas didėjo apie 32 mlrd. kubinių metrų, o tai rodo struktūrinį pokytį: priklausomybė nuo vamzdynais tiekiamų rusiškų dujų mažėjo, o didesnę dalį ėmė sudaryti JAV SGD. Pasak IGU, JAV sudarė daugiau nei pusę Europos SGD importo 2025 metais.

    Kainų srityje IGU mini, kad 2025 metais TTF vidurkis siekė apie 36,7 euro už megavatvalandę ir buvo 10,8 proc. didesnis nei 2024 metais. 2026 metų pradžioje kainos buvo žemesnės, tačiau vėliau šoktelėjo, o tai, IGU vertinimu, atspindi jautrią pusiausvyrą tarp oro sąlygų, tiekimo lūkesčių ir pasaulinės SGD paklausos.

    Artėjant žiemai, pagrindiniai veiksniai, kurie lems Europos dujų rinkos stabilumą, bus saugyklų pildymo tempas, atsinaujinančių šaltinių generacijos apimtys ir SGD krovinių prieinamumas pasaulinėje rinkoje. IGU vertinimu, jei kainos išliks aukštesnės, paklausa gali būti dar jautresnė, o rinkos dalyviams teks labiau planuoti rizikas ir alternatyvius tiekimo scenarijus.

  • „Gasunie“ perspėja: Nyderlandams gali neužtekti dujų žiemai – kas brangins šildymą?

    „Gasunie“ perspėja: Nyderlandams gali neužtekti dujų žiemai – kas brangins šildymą?

    Nyderlandai šią žiemą gali nepasiekti dujų atsargų lygio, kuris laikomas pakankamu itin šaltam sezonui, perspėja valstybei priklausanti dujų infrastruktūros bendrovė „Gasunie“. Įmonės vertinimu, be papildomų priemonių šalis būtų prasčiau pasirengusi vienam atšiauriausių žiemos scenarijų.

    „Gasunie“ nurodo, kad anksčiau numatytas nacionalinis tikslas žiemai sukaupti 115 TWh dujų tampa nepasiekiamas. Toks kiekis, kaip skaičiuoja bendrovė, sudarytų maždaug pusę Nyderlandų metinio dujų vartojimo, todėl atsargų planas buvo siejamas su ekstremaliai šaltos žiemos rizika.

    Problemos šaknis, pasak „Gasunie“, yra rinkos kainodara: vasaros dujų kainos išaugo, o žiemos ateities sandoriai kai kuriais laikotarpiais signalizuoja mažesnę kainą. Toks skirtumas mažina motyvaciją pirkti dujas dabar, jas kaupti saugyklose ir parduoti žiemą, nes tai tampa nepelninga.

    Europos biržose dujų kainos rugpjūčio pabaigoje laikėsi apie 64 eurus už megavatvalandę, o tai yra daugiau nei dvigubai aukščiau nei metų pradžioje. Rinkas pastaruoju metu taip pat veikia geopolitinė įtampa ir tiekimo trikdžių baimė, įskaitant rizikas susijusias su Kataro suskystintų gamtinių dujų krovinių vėlavimais.

    Papildomą spaudimą sukuria ir orai: karščio bangos didina elektros paklausą dėl vėsinimo, o sausros bei karštis kai kur riboja hidroenergijos ir dalies branduolinių elektrinių gamybą. Kai elektros sistemai trūksta kitų šaltinių, dažniau įjungiamos dujinės elektrinės, o tai gali sumažinti dujų kiekį, kuris galėtų keliauti į saugyklas.

    Kaip sparčiai pildomos saugyklos?

    Rugpjūčio 23 dieną Nyderlandų dujų saugyklos buvo užpildytos 44,26 proc., kai nacionalinis orientyras lapkričio 1 dienai siekia apie 80 proc. „Gasunie“ pabrėžia, kad atsilikimas nuo grafiko savaime nereiškia neišvengiamo trūkumo, tačiau didina pažeidžiamumą, jei sutaptų šaltis ir tiekimo sutrikimai.

    Nyderlandams galioja ir Europos Sąjungos nustatyti saugyklų užpildymo reikalavimai, tačiau šalis yra nusistačiusi griežtesnį nacionalinį tikslą. Ministerija, atsakinga už klimato ir žaliąją plėtrą, pripažįsta, kad visoje Europoje įmonės saugyklas pildo ribotai, nes tai ekonomiškai nepatrauklu, o per agresyvus pildymas gali dar labiau stumti kainas į viršų.

    Ką daro valdžia ir ko tikisi vartotojai?

    Nyderlandų vyriausybė yra įgaliojusi valstybinę bendrovę Energie Beheer Nederland kaupti iki 80 TWh dujų tais atvejais, kai komerciniai rinkos dalyviai nepripildo saugyklų pakankamai. „Gasunie“ patvirtina, kad ši programa vykdoma, tačiau pabrėžia, kad bendras pildymo tempas vis tiek išlieka per lėtas.

    Ministerija viešai teigia šiuo metu nesitikinti tiesioginio dujų trūkumo ir žada toliau stebėti situaciją. Sprendimai dėl galimų papildomų paramos ar reguliavimo priemonių, „Gasunie“ teigimu, priklausys nuo politinių pasirinkimų ir rizikų vertinimo artėjant šildymo sezonui.

    Vartotojams ir verslui ši dinamika svarbi dėl galimos įtakos sąskaitoms: dujų kainų šuoliai paprastai persiduoda šilumos gamybai, pramonei ir elektros kainodarai, ypač piko valandomis. Net jei fizinio trūkumo pavyktų išvengti, žemesnės atsargos ir įtempta rinka dažniau reiškia didesnį kainų nepastovumą.

  • Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Europoje sparčiai kylant didmeninėms gamtinių dujų kainoms, vis daugiau ekspertų perspėja, kad šią žiemą gali brangti ir dujos, ir elektra. Rizika didėja, jei aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad persiduotų į vartotojų tarifus bei naujai sudaromas sutartis.

    Orientyrinė Europos biržos kaina, Nyderlandų TTF artimiausio mėnesio kontraktas, rugpjūčio 26 dieną svyravo apie 66 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei metų pradžioje, kai kaina buvo apie 29 eurus už megavatvalandę, o toks šuolis didina spaudimą energijos tiekėjams ir galutiniams vartotojams.

    Kainas aukštyn stumia geopolitinė įtampa ir rinkų baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Ypač jautriai reaguojama į riziką, kad Persijos įlankos regione esantys tranzito keliai gali būti ribojami ilgiau, o tai mažintų pasiūlą pasaulinėje SGD rinkoje.

    Papildomą nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos į šildymo sezoną įžengia su neįprastai žemu užpildymu. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 24 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 62,99 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 79 proc.

    Argus Media atstovė Natasha Fielding teigė, kad dujų atsargos šiuo metu yra neįprastai mažos, lyginant su įprastu metų laiku. Ji pabrėžė, kad panašiai žemą lygį per pastaruosius 15 metų Europa matė tik 2021 metais, prieš paskutinę didžiąją dujų krizę.

    Didžiosiose rinkose padėtis skiriasi: Vokietijos saugyklos buvo apie 51 proc. užpildymo, o Nyderlandų apie 44,3 proc. Toks fonas reiškia, kad žiemą Europa gali būti labiau priklausoma nuo SGD krovinių, o kartu ir nuo konkurencijos su Azijos pirkėjais.

    „Oxford Economics“ vertinimu, ES dujų suvartojimas vis dar yra maždaug 15–20 proc. mažesnis nei 2021 metais, todėl teoriškai galima išgyventi ir su mažesnėmis atsargomis. Tačiau tai didintų poreikį importuoti daugiau SGD žiemą, kai paklausa ir kainos paprastai šokteli, o konkurencija dėl krovinių paaštrėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vien tik didmeninės kainos šuolis dar nereiškia akimirksniu brangsiančių sąskaitų. Poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išsilaikys brangimas, kaip tiekėjai yra apsidraudę ir kada baigiasi jų fiksuotos pirkimo sutartys.

    Kaip kainos persiduoda vartotojams?

    Didmeninė TTF kaina paprastai kyla greičiau nei faktinė importo kaina, nes pastarąją „sugeria“ anksčiau sudarytos sutartys ir apsidraudimo sandoriai. Vis dėlto, kai tiekėjams tenka pirkti daugiau dujų naujomis sąlygomis, savikaina pamažu artėja prie biržos lygio.

    Tada brangimas atsispindi vartotojų tarifuose, kai peržiūrimi planai ar atnaujinamos sutartys. N. Fielding teigimu, pirmiausia pokyčius pajustų namų ūkiai, turintys kintamų tarifų planus, o dujų brangimo poveikis elektros sąskaitoms paprastai būna silpnesnis ir priklauso nuo šalies elektros gamybos struktūros.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad vidutiniškai prireikia apie šešių mėnesių, kol didmeninių kainų pokyčiai pilnai atsispindi vartotojų kainose, tačiau skirtumai tarp šalių labai dideli. Ten, kur dominuoja 12 ar 24 mėnesių fiksuotos kainos sutartys, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, pilnas efektas gali užtrukti beveik metus.

    Tuo metu labiau liberalizuotose rinkose kainų persidavimas būna greitesnis. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, vartotojų kainos gali sureaguoti per kelis mėnesius, o Nyderlanduose pokyčiai neretai juntami beveik iš karto.

    Kas lemia didžiausią riziką žiemą?

    Didžiausias nežinomasis išlieka žiemos orai: kuo šaltesnis sezonas, tuo didesnė šildymo paklausa ir spaudimas tiek atsargoms, tiek kainoms. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad dujos vis dar yra pagrindinė patalpų šildymo atrama ES, todėl energijos kainos artimiausią žiemą išliks itin jautrios temperatūrai.

    Konsultacinės bendrovės vertinimu, jei didmeninės kainos išliktų aukštos, euro zonos vartotojų energijos kainos ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų būti iki 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios prognozės labiausiai aktualios šalims, kur dujos sudaro didelę šildymo ir elektros gamybos dalį, o kainų persidavimas vartotojams vyksta greitai.

    Fone išlieka ir politiniai sprendimai dėl importo: Europos Sąjunga jau yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius, siekdama riboti dujų importą iš Rusijos, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar neatsiras spaudimo koreguoti planus, jei pasiūla taptų per maža. Tokie signalai, net ir be realių pokyčių, gali kelti rizikos premiją kainose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis kainų šuolis virs ilgalaike tendencija. Vartotojams svarbiausias veiksnys bus ne vienas staigus šuolis, o tai, ar brangimas išsilaikys iki rudens ir žiemos, kai tiekėjai perskaičiuoja tarifus ir atnaujina sutartis.

  • Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina susitarė dėl energetinio saugumo: nuo tinklų atsparumo iki dujų tiekimo

    Lietuva ir Ukraina pasirašė bendrą deklaraciją, kuria susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė energetikos ministras Lukas Savickas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras Denys Shmyhal.

    Sutarta, kad Ukrainos specialistai dalysis karo metu sukaupta patirtimi, kaip saugoti energetikos infrastruktūrą, didinti elektros tinklų atsparumą ir greitai atkurti sugadintus objektus po atakų. Tai apima tiek fizinę apsaugą, tiek operacinį reagavimą, kai remonto darbai vykdomi esant nuolatinei grėsmei.

    Mainais Lietuva įsipareigojo prisidėti praktine pagalba, perduodant sunkiąją įrangą ir remiant decentralizuotos energetikos sprendimus, kurie leidžia sumažinti pažeidžiamumą, kai dideli gamybos ar perdavimo mazgai tampa taikiniais. Taip pat numatyta ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrintas didesnis sistemos stabilumas šaltuoju metų laiku.

    2026–2028 metų veiksmų planas

    Šalys planuoja parengti 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama infrastruktūros atsparumui, energijos kaupimui ir tiekimo saugumui. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos praktikas, kai po energetikos krizės didinamos tiekimo grandinės atsargos ir investuojama į lankstesnes sistemas.

    Vizito metu Lietuvos delegacija apžiūrėjo Ukrainos energetikos objektus, siekdama įvertinti vietoje taikomas apsaugos priemones ir pasirengimą greitam atstatymui. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui, nes energijos sistemos saugumas tampa vis labiau susietas su tarpvalstybiniais srautais ir bendromis rinkomis.

    Dujos, terminalai ir saugyklos

    Deklaracijoje numatoma plėsti partnerystes tarp tinklų operatorių, reguliuotojų ir energetikos įmonių abiejose šalyse. Taip pat sutarta įvertinti regioninės dujų infrastruktūros galimybes, įskaitant Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą ir Ukrainos požeminių dujų saugyklų potencialą.

    Tokie sprendimai gali prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos energetinio saugumo, ypač tais laikotarpiais, kai rinkose išauga kainų svyravimai arba atsiranda fizinių tiekimo sutrikimų rizika. Praktinis tikslas yra didinti lankstumą: turėti daugiau alternatyvių kelių dujoms ir daugiau galimybių kaupti atsargas.

    „Lietuva yra stipri ir patikima partnerė, nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų stovinti Ukrainos pusėje“, – sakė Denys Shmyhal.

    Pasak jo, deklaracija politinius įsipareigojimus paverčia aiškesniu ir praktišku įgyvendinimo mechanizmu. Ukrainos pusė akcentuoja, kad dalijasi unikalia patirtimi dėl pasyvios apsaugos, tinklų atsparumo ir greito infrastruktūros atkūrimo, o Lietuva prisideda įranga, decentralizuotos energijos sprendimais ir dujų tiekimo diversifikavimu.

  • Dujų kainos Europoje šovė į viršų: žemiausios atsargos per istoriją, brangi žiema arti

    Dujų kainos Europoje šovė į viršų: žemiausios atsargos per istoriją, brangi žiema arti

    Europoje smarkiai brangsta gamtinės dujos: Nyderlandų TTF ateities sandorių kaina perkopė 65 eurus už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Nuo metų pradžios šis etalonas pakilo daugiau kaip 130 proc., o rinkoje daugėja signalų, kad įtampa gali užsitęsti.

    Šuolį maitina ne vienas veiksnys: Europą vėl užklupusi karščio banga didina elektros poreikį, o daliai šalių tuo pat metu silpnėja hidroenergijos gamyba dėl sausros. Kai kur ribojama ir branduolinės energetikos gamyba, todėl vis dažniau trūkstamą elektrą tenka kompensuoti dujinėmis jėgainėmis.

    Kodėl kainos kyla dabar?

    Įprastai vasarą Europa pildo dujų saugyklas, kad šaltuoju sezonu būtų kuo mažiau priklausoma nuo importo ir kainų šuolių. Tačiau šiemet kaupimas sutapo su tiekimo trikdžiais ir išaugusia paklausa energetikai, todėl rinkoje atsirado mažiau „laisvų“ apimčių, kurios paprastai amortizuoja staigius svyravimus.

    Papildomą riziką kuria geopolitiniai veiksniai ir infrastruktūros sutrikimai, didinantys neapibrėžtumą pasaulinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje. Kai konkurencija dėl krovinių aštrėja, Europa turi kelti kainą, kad pritrauktų tiekimą, o tai tiesiogiai atsispindi TTF kotiruotėse.

    Signalas, kuris kelia nerimą

    Didžiausia problema – saugyklos. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 1 dieną Europos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 57,1 proc., ir tai buvo žemiausias rodiklis tokiai metų datai visoje stebėjimų istorijoje.

    ES taikomas 90 proc. saugyklų užpildymo tikslas išliko, tačiau šalims suteikta daugiau lankstumo, kada tikslą pasiekti. Praktikoje tai reiškia, kad užsitęsus brangimui dalis valstybių gali pildyti saugyklas lėčiau, bet tuomet didėja jautrumas šalčiui žiemą.

    Kas laukia vartotojų ir ECB?

    Nors dabartinės kainos vis dar gerokai mažesnės už 2022 metais fiksuotus energetikos krizės pikus, situacija vėl ima virsti infliacijos klausimu. Didmeninės dujų kainos į sąskaitas paprastai persiduoda su kelių mėnesių vėlavimu, nes tiekėjai dalį pirkimų būna apsidraudę iš anksto, tačiau ilgiau išliekant aukštoms kainoms poveikis didėja.

    Ekonomistų vertinimu, jei kainos išsilaikys aukštos, euro zonos metinė infliacija 2026 metų antroje pusėje gali būti didesnė, nei prognozuota baziniu scenarijumi. Tai reiškia papildomą spaudimą Europos Centriniam Bankui, nes energijos kainų brangimas blogina gyventojų perkamąją galią ir kartu gali riboti galimybes greitai švelninti pinigų politiką.

    Europa per pastaruosius metus sumažino dujų vartojimą, sparčiau diegia atsinaujinančius išteklius ir šilumos siurblius, taip pat išplėtė SGD importo pajėgumus. Vis dėlto pagrindinė priklausomybė nuo oro sąlygų niekur nedingo: šaltesnė nei įprasta žiema vis dar gali staigiai padidinti paklausą, o esant menkesnėms atsargoms tai virsta brangia kova dėl tiekimo.