CP v2

Tag: Duomenų apsauga

  • JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV Kongrese pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti Kinijoje pagamintus prijungtus automobilius, taip pat su jais susijusią programinę ir techninę įrangą JAV rinkoje. Iniciatyvą pateikė abiejų partijų atstovai iš Mičigano, argumentuodami nacionalinio saugumo ir duomenų apsaugos rizikomis.

    Projektas numato, kad apribojimai prijungtų automobilių programinei įrangai įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, o techninei įrangai – 2030 metų sausio 1 dieną. Taip pat siūloma analogiškas nuostatas taikyti transporto technologijoms iš Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano.

    Kas yra prijungtas automobilis?

    Prijungti automobiliai – tai transporto priemonės, turinčios interneto ryšį ir belaidę sąsają, leidžiančią keistis duomenimis su kitomis sistemomis. Šios funkcijos naudojamos navigacijai, nuotoliniams atnaujinimams, pagalbos kelyje paslaugoms ir pažangioms saugos sistemoms.

    Įstatymo šalininkai teigia, kad tokios technologijos gali gerinti eismo saugą, tačiau kartu jos sukuria naujus kibernetinio saugumo taikinius. Kritikai pabrėžia, kad duomenys apie judėjimą, vietą, ryšius ir vairavimo įpročius gali būti jautrūs, o jų valdymas priklauso nuo tiekimo grandinės ir programinės įrangos kilmės.

    Kodėl taikinys – Kinija?

    Pagrindinis argumentas – galimybė, kad užsienio gamintojų technologijos galėtų būti panaudotos duomenų rinkimui ar nuotoliniam poveikiui sistemoms. JAV teisėkūros iniciatoriai akcentuoja ir platesnį ekonominį kontekstą: baiminamasi, kad stipriai subsidijuojami Kinijos gamintojai galėtų agresyviai mažinti kainas ir spausti JAV pramonės bazę.

    „Mes nekonkuruojame vienodomis sąlygomis, kai Kinija subsidijuoja gamintojus, manipuliuoja valiuta ir naudojasi priverstiniu darbu. Tai nėra sąžininga konkurencija“, – sakė Debbie Dingell.

    Siūlymas pateiktas tuo metu, kai JAV politikoje tęsiasi diskusijos dėl to, ar ir kokiomis sąlygomis Kinijos automobilių gamintojai galėtų veikti JAV, įskaitant gamyklų statybą ir darbuotojų įdarbinimą vietoje. Dalis įstatymų leidėjų siekia aiškiai įtvirtinti taisykles, kurios ribotų prieigą prie rinkos, kol nėra užtikrintas technologijų ir duomenų saugumas.

  • JAV automobilių pramonė ragina Trumpą: neatverkite rinkos kiniškiems automobiliams

    Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu automobilių gamintojai, tiekėjai, profsąjungos ir dalis Kongreso narių siunčia vieną aiškią žinią Baltiesiems rūmams: neleisti kiniškiems automobiliams lengviau patekti į JAV rinką.

    Šis raginimas sustiprėjo po D. Trumpo anksčiau išsakytos minties, kad jam būtų palanku, jei Kinijos gamintojai statytų gamyklas JAV ir kurtų darbo vietas. Automobilių sektorius baiminasi, jog tokios derybos gali baigtis susitarimu, kuris atvertų kelią Kinijos investicijoms ir vėliau masinei kiniškų modelių pasiūlai.

    Du argumentai: saugumas ir darbo vietos

    Demokratų senatorė Elissa Slotkin viešai paragino prezidentą nepasirašyti susitarimo, kuris leistų Kinijos gamintojams įsitvirtinti JAV automobilių rinkoje. „Prašau nesudaryti blogo susitarimo“, – sakė ji.

    Politikai ir pramonės atstovai akcentuoja dvi pagrindines rizikas: nacionalinį saugumą ir vietos gamybos konkurencingumą. Dalis įstatymų leidėjų argumentuoja, kad šiuolaikiniai automobiliai yra sujungti įrenginiai, renkantys duomenis apie judėjimą, vietą ir aplinką, todėl kyla klausimų, kam ir kur tie duomenys gali būti perduodami.

    Įstatyminės iniciatyvos prieš kiniškus modelius

    JAV Senate svarstoma Connected Vehicle Security Act iniciatyva, kuria siekiama riboti ar blokuoti kiniškų transporto priemonių patekimą į šalį dėl duomenų rinkimo ir kibernetinio saugumo grėsmių. Panašių siūlymų yra ir Atstovų Rūmuose, o kai kurie jų numato dar griežtesnius ribojimus, apimančius ir pramonės partnerystes su Kinijos įmonėmis.

    Pasak agentūros Reuters, pastaruoju metu laiškus su raginimu išlaikyti barjerus pasirašė dešimtys demokratų ir respublikonų Atstovų Rūmuose. Tai rodo retą dvipartinį sutarimą klausimu, kuris apima ir prekybos politiką, ir nacionalinio saugumo darbotvarkę.

    Europa kaip perspėjimas JAV

    Automobilių sektorius JAV aiškina norintis išvengti scenarijaus, kurį, jų teigimu, jau mato Europoje: didėjanti Kinijos gamintojų dalis ir spaudimas kainoms. Dėl aukštų naujų automobilių kainų JAV rinka jautriau reaguoja į pigesnius modelius, todėl Kinijos gamintojų įėjimas, ypač elektrinių automobilių segmente, galėtų greitai pakeisti konkurencinę pusiausvyrą.

    Pramonės organizacijos pabrėžia, kad Kinijos gamintojų konkurencinis pranašumas siejamas ne vien su technologijomis, bet ir su ilgalaike valstybės parama bei subsidijomis. Kritikai teigia, jog tokia situacija gali išstumti vietos gamybą ir susilpninti tiekimo grandines, kurios laikomos strategiškai svarbiomis.

    Reuters skelbia, kad JAV administracija viešai signalizavo neplanuojanti švelninti taisyklių, susijusių su sujungtų automobilių reguliavimu, o Kinijos investicijos automobilių sektoriuje vertinamos itin atsargiai. Vis dėlto pramonė nerimauja, kad derybose prezidentas gali pasilikti manevro laisvę, o bet koks sprendimas dėl gamyklų reikštų realius pokyčius jau po kelerių metų.

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“: ką verta žinoti prieš spaudžiant „Sutinku“ svetainėje

    Daugelis svetainių, atidarius slapukų pranešimą, prašo pasirinkti, kokius duomenis leidžiate rinkti. Dažniausiai minimi statistikos ir rinkodaros slapukai, o atskirai nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini pačiai svetainei veikti ir negali būti išjungti.

    Būtinieji slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai, įsimintų jūsų pasirinkimus ar užtikrintų bazinį saugumą. Tokie slapukai dažniausiai nėra naudojami reklamai, tačiau jie leidžia atlikti esmines funkcijas, pavyzdžiui, išlaikyti sesiją ar įkelti pagrindinį turinį.

    Kam naudojami statistikos slapukai?

    Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine: kurie puslapiai skaitomi dažniausiai, kiek laiko juose praleidžiama, iš kur ateina srautas. Praktikoje tam dažnai pasitelkiamos analitikos sistemos, pavyzdžiui, „Google Analytics“.

    Svetainės valdytojams tokie duomenys reikalingi turinio ir funkcijų gerinimui, klaidų paieškai, našumo stebėsenai. Nors dažnai pabrėžiama, kad informacija renkama anonimiškai, naudotojui svarbu įvertinti, ar jis sutinka su papildomu stebėjimu, net jei jis nėra tiesiogiai vardinis.

    Ką reiškia rinkodaros slapukai?

    Rinkodaros slapukai dažniausiai siejami su reklamos personalizavimu ir elgsenos stebėsena skirtinguose puslapiuose. Jie gali būti naudojami tam, kad reklama būtų labiau pritaikyta jūsų interesams, o reklamos kampanijų veikimas būtų išmatuojamas.

    Jei nesutinkate su tokio tipo duomenų naudojimu, paprastai galima nepažymėti atitinkamo sutikimo. Tuomet reklama gali būti mažiau pritaikyta, tačiau tai nereiškia, kad reklama išnyks visiškai.

    Kodėl minima „Google ReCaptcha“?

    Formose neretai naudojama „Google ReCaptcha“ tam, kad sistema atskirtų realų vartotoją nuo automatizuotų botų, kurie gali siųsti brukalus ar bandyti piktnaudžiauti užklausų formomis. Tokios apsaugos priemonės padeda sumažinti šlamšto srautą ir apsaugoti paslaugos veikimą.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais forma gali neveikti be pasirinkto sutikimo su tam tikrais našumo ar funkcionalumo slapukais. Todėl prieš spaudžiant „Sutinku“ verta peržvelgti, kokios kategorijos siūlomos, ir pasirinkti tik tai, kas jums priimtina.

  • Visagino „Svetainės medis“: ką išduoda miesto puslapis ir kur gyventojai dažniausiai ieško informacijos

    Visagino savivaldybės svetainėje esantis skilties pavadinimas Svetainės medis paprastai reiškia struktūrinį žemėlapį, padedantį greitai rasti svarbiausias paslaugas ir informaciją. Tačiau praktikoje gyventojams dažnai aktualiausia ne pats medis, o kontaktai ir nuorodos į dažniausiai naudojamas skiltis.

    Pateikiami baziniai įstaigos duomenys: adresas Parko g. 14, Visaginas, įstaigos kodas 188711925, taip pat telefono numeris ir el. pašto kontaktas. Tokia informacija svarbi tiek gyventojams, tiek verslui ar žiniasklaidai, kai reikia greitai susisiekti dėl paslaugų, prašymų ar komentarų.

    Matyti ir standartinis pranešimas apie slapukus, kuriuo informuojama apie sutikimo pasirinkimą ir nukreipiama į slapukų valdymo puslapį. Tai susiję su duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimais, nes svetainės dažnai naudoja būtinus slapukus pagrindinėms funkcijoms, o analitiniai ar rinkodaros slapukai paprastai įjungiami tik gavus sutikimą.

    Tekste kartojami sakiniai apie būtinus slapukus ir pagrindines funkcijas, tokias kaip naršymas puslapiuose ir prieiga. Toks pasikartojimas dažniausiai rodo techninę turinio klaidą, šablono dubliavimą arba netvarkingai sukonfigūruotą slapukų pranešimo modulį, o tai gali bloginti naudotojo patirtį.

    Vartotojo požiūriu svetainės medžio vertė priklauso nuo to, ar aiškiai išdėliotos paslaugos, ar veikia paieška, ir ar kontaktai pasiekiami per kelis paspaudimus. Jei pagrindiniai pranešimai dubliuojasi, o svarbiausios nuorodos pasimeta, gyventojai dažniau renkasi skambinti telefonu, o ne savarankiškai rasti informaciją internete.

  • Seniūnijos ir bendruomenės: ką iš tiesų reiškia sutikimas su slapukais ir „Google ReCaptcha“?

    Daugelis savivaldybių ir vietos bendruomenių svetainių, tarp jų ir seniūnijų puslapiai, lankytojams rodo pranešimą apie slapukus. Jame prašoma sutikti, kad dalis duomenų būtų naudojama statistikai ir rinkodarai, o kai kurios funkcijos veiktų sklandžiai.

    Slapukai yra nedideli failai, kuriuos naršyklė išsaugo įrenginyje, kad svetainė atpažintų ankstesnius nustatymus ir sesiją. Dažniausiai jie padeda prisiminti pasirinktas kalbas, prisijungimo būseną ar tai, kokiems duomenų tvarkymo tikslams lankytojas sutiko.

    Kuo skiriasi būtini ir kiti slapukai

    Pranešime pabrėžiama, kad dalis slapukų yra būtini, kad veiktų pati svetainė, ir paprastai negali būti išjungti. Jie naudojami bazinėms funkcijoms, pavyzdžiui, puslapių atvaizdavimui, saugumo užtikrinimui ar sutikimo pasirinkimo išsaugojimui.

    Kita slapukų grupė dažnai siejama su statistika ir rinkodara. Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine, o rinkodaros slapukai gali būti naudojami interesais grįstai reklamai ar pakartotinei komunikacijai.

    Kodėl minimi „Google Analytics“ ir reklamos tikslai

    Tekste nurodoma, kad statistikai gali būti pasitelkiama „Google Analytics“ sistema, kuri leidžia matyti, kurie puslapiai lankomiausi ir iš kur atkeliauja srautas. Tokia informacija paprastai naudojama svetainės veikimui ir turiniui gerinti, tačiau ji vis tiek laikoma duomenų tvarkymu, kuriam daugeliu atvejų reikalingas aiškus sutikimas.

    Rinkodaros tikslai apima reklamų pritaikymą pagal interesus ir veiksmus internete. Jei lankytojas nesutinka su rinkodaros slapukais, svetainė turėtų neįrašyti tokių slapukų, o reklama, jei ji rodoma, būna mažiau personalizuota.

    Kaip „Google ReCaptcha“ susijusi su forma

    Pranešime taip pat minima „Google ReCaptcha“, kuri dažnai naudojama kontaktų ar užklausų formose, kad būtų atskirti realūs vartotojai nuo automatizuotų robotų. Tokios apsaugos tikslas yra sumažinti brukalų srautą ir piktnaudžiavimą formomis.

    Kai kuriais atvejais, kad ši apsauga veiktų korektiškai, svetainei gali reikėti leisti tam tikrus našumo ar funkcinio veikimo slapukus. Dėl to lankytojui ir siūloma pažymėti sutikimą su atitinkama slapukų kategorija.

    Praktiškai tai reiškia, kad sutikimas nėra vien formalumas: jis gali nulemti, ar veiks užklausos forma, kokia apimtimi bus renkami statistiniai duomenys ir ar bus naudojami rinkodaros sprendimai. Jei kyla abejonių, saugiausias kelias yra pasirinkti tik būtinuosius slapukus ir papildomai įjungti tik tas kategorijas, kurios reikalingos konkrečiai funkcijai.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai vis dažniau atsiduria privatumo skandalų centre: vienu atveju vyras be moters sutikimo įrašė jų pokalbį ir vaizdo įrašą patalpino internete, kur jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 40 000 kartų. Situacija dar labiau paaštrėjo, kai nukentėjusioji paprašė turinį pašalinti.

    Moteris, kuri žiniasklaidoje įvardyta slapyvardžiu Alice, teigė apie filmavimą net nežinojusi ir apie vaizdo įrašą sužinojusi tik po to, kai nuorodą atsiuntė draugas. Pasak jos, įrašas ją pažemino, o sutikimo filmuoti ar skelbti internete ji nedavė.

    „Jis atsakė, kad pašalins įrašą tik už pinigus, nors aš prašiau tiesiog panaikinti tai, kas buvo paviešinta be mano leidimo“, – sakė Alice.

    Tokio pobūdžio turinys dažnai siejamas su vadinamąja pickup artist kultūra, kai nepažįstamos moterys gatvėje kalbinamos siekiant sukurti medžiagą patarimams apie pasimatymus. Kritikai pabrėžia, kad tai neretai peržengia ribą tarp viešos erdvės filmavimo ir asmens orumo pažeidimo, ypač kai žmogus net neįtaria esantis įrašomas.

    Įrašo autorius vėliau tikino, kad jo turinys esą atitinka teisės aktus ir platformų taisykles, o formuluotė apie apmokamą pašalinimą galėjo būti suprasta neteisingai. Vis dėlto teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikalavimas sumokėti už turinio pašalinimą gali būti vertinamas itin rimtai, ypač kai įrašas padarytas be aiškaus sutikimo.

    „Tai peržengia įprasto šantažo ribas, nes žmogus pirmiausia neteisėtai sukuria žalą, o po to bando iš jos pasipelnyti“, – sakė Durhamo universiteto profesorė Clare McGlynn.

    Platformos, reaguodamos į pranešimus, galiausiai pašalino vaizdo įrašą, o su juo sietas kanalas nebeveikia. Pranešama ir apie kitą moterį, susidūrusią su panašia situacija, kas rodo, kad problema gali būti ne pavienė.

    Privatumo klausimus paaštrina ir pati išmaniųjų akinių technologija: dalis modelių turi aiškų šviesos indikatorių, kuris turėtų įspėti aplinkinius apie filmavimą, tačiau praktikoje aptariami būdai, kaip tokį signalą galima apeiti. Tai didina riziką, kad įrašai bus daromi slapta, o nukentėjusiesiems teks ilgai kovoti dėl pašalinimo.

    Tokie incidentai dar labiau didina visuomenės atsargumą dėl dėvimų kamerų kasdienėje aplinkoje. Nors išmanieji akiniai gali būti naudingi, pavyzdžiui, vaizdinei paieškai ar klausantis garso turinio laisvomis rankomis, pasitikėjimą jais lems ne tik funkcijos, bet ir realiai veikiančios apsaugos nuo piktnaudžiavimo.

    Dėl to dalis gamintojų renkasi atsargesnį kelią ir kuria išmaniuosius akinius be integruotos kameros. Rinkoje stiprėjant dėvimų įrenginių konkurencijai, privatumo garantijos ir aiškios taisyklės tampa vienu svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, ar technologija taps masiška.

  • ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    Europos Sąjungoje svarstoma įtvirtinti taisykles, kurios ribotų valstybių institucijoms galimybes jautrius duomenis tvarkyti JAV debesijos platformose. Apie tai, remdamiesi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė CNBC.

    Europos Komisija gegužės 27 dieną turėtų pristatyti vadinamąjį Tech suvereniteto paketą. Jame numatomos priemonės, kuriomis siekiama didinti ES strateginę autonomiją kritinėse skaitmeninėse srityse, įskaitant debesiją ir dirbtinį intelektą.

    Diskusijų esmė yra ne visiškas užsienio tiekėjų draudimas, o reikalavimai, kad tam tikrų kategorijų jautri informacija būtų apdorojama suverenia europine infrastruktūra. Tai galėtų paliesti viešąjį sektorių, kai kalbama apie duomenis, kurių nutekėjimas sukeltų reikšmingą žalą.

    Kurios sritys gali būti paliestos?

    Pasak su derybomis susipažinusių pareigūnų, griežčiausi reikalavimai gali būti taikomi finansiniams, teismų ir sveikatos duomenims, kuriais disponuoja valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Tokiais atvejais būtų siekiama užtikrinti, kad duomenų saugojimas ir prieiga būtų valdomi pagal ES jurisdikciją.

    Svarbu ir tai, kad aptariamos nuostatos būtų orientuotos į viešąjį sektorių, o ne į privačias įmones. Kitaip tariant, bendros taisyklės verslui dėl JAV debesijos naudojimo šiame pakete, tikėtina, nebūtų siūlomos.

    „Pagrindinė idėja yra apibrėžti sritis, kurios turi būti talpinamos europinėje debesijos infrastruktūroje“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs pareigūnas.

    Kodėl priklausomybė tapo problema?

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia skaitmeninio suvereniteto klausimą, ypač atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir didelę Europos priklausomybę nuo JAV technologijų gigantų. Debesijos rinkoje Europoje dominuoja tokios bendrovės kaip „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“.

    Papildomą jautrumą kelia JAV 2018 metais priimtas Cloud Act, pagal kurį JAV teisėsauga gali reikalauti duomenų iš amerikietiškų bendrovių, nepriklausomai nuo to, kur fiziškai duomenys saugomi. ES institucijoms tai reiškia riziką, kad net ir Europoje laikomi duomenys tam tikromis aplinkybėmis galėtų atsidurti už ES teisės ribų.

    „Tai apie tai, kad Europa pabustų ir susitvarkytų“, – taip Komisijos atstovas apibūdino planuojamo paketo kryptį.

    Kas bus toliau?

    Komisijai pristačius paketą, politinis procesas dar tik prasidės, nes sprendimus turės palaiminti visos 27 ES valstybės narės. Pakete numatomi teisėkūros elementai, siejami su debesijos ir DI plėtra bei puslaidininkių politika, kurią Briuselis laiko kritiškai svarbia ekonominiam ir saugumo atsparumui.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą viešosioms institucijoms peržiūrėti sutartis, architektūras ir tiekėjų pasirinkimą, o rinkai atverti daugiau galimybių europiniams tiekėjams. Kartu tikėtina, kad bus ieškoma kompromiso, kaip suderinti saugumo reikalavimus su realybe, jog didelė dalis pažangiausių debesijos paslaugų šiandien vis dar ateina iš JAV.

  • „Google“ „Chrome“ keičia vietos sekimą: nauja funkcija leis dalintis tik apytiksle buvimo vieta

    „Google“ „Chrome“ keičia vietos sekimą: nauja funkcija leis dalintis tik apytiksle buvimo vieta

    „Google“ naršyklėje „Chrome“ pradeda diegti naują privatumo pasirinkimą, kuris leis naudotojams dalintis ne tiksliomis koordinatėmis, o tik apytiksle buvimo vieta. Tai reiškia, kad daliai užklausų ir svetainių nebereikės žinoti jūsų tikslaus taško žemėlapyje.

    Iki šiol vietos leidimuose dažniausiai būdavo dvi kraštutinės parinktys: leisti pasiekti tikslią vietą arba apskritai jos neatskleisti. „Chrome“ pokytis įveda tarpinį variantą, kuris daugeliu atvejų gali būti pakankamas.

    Kas keičiasi vietos leidimuose?

    Kai „Chrome“ paprašys prieigos prie vietos duomenų, šalia tikslios vietos pasirinkimo atsiras ir apytikslės vietos parinktis. Apytikslė vieta paprastai leidžia nustatyti bendrą teritoriją, pavyzdžiui, miesto ar rajono lygmeniu, o ne konkrečią gatvę ar pastatą.

    Tokio tikslumo dažniausiai pakanka vietiniam orų rodymui, regioninėms naujienoms ar bendriems paieškos rezultatams pritaikyti. Tuo metu navigacijai, pavežėjimui ar tiksliam pristatymui vis dar gali reikėti tikslios vietos.

    Kodėl tai svarbu privatumui?

    Vietos duomenys laikomi vienais jautriausių, nes jie gali atskleisti kasdienius įpročius, dažnai lankomas vietas ir judėjimo maršrutus. Dėl to apytikslės vietos pasirinkimas leidžia sumažinti perteklinį duomenų atskleidimą, kai tam nėra realaus poreikio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad svetainės ir paslaugos gaus tik tiek informacijos, kiek būtina funkcijai veikti. Tokia kryptis atitinka plačiau matomą tendenciją technologijų rinkoje suteikti daugiau kontrolės pačiam naudotojui per aiškesnius leidimus ir detalesnius pasirinkimus.

    Kada pasirodys ir kam bus prieinama?

    Funkcija pirmiausia diegiama „Chrome“ mobiliojoje versijoje, o vėliau turėtų pasiekti ir kompiuterius. Kaip ir daugelis „Google“ naujovių, diegimas gali vykti etapais, todėl ne visi naudotojai pakeitimą pamatys tą pačią dieną.

    Jei atnaujinimo dar nematote, verta patikrinti, ar įdiegta naujausia „Chrome“ versija, ir stebėti vietos leidimų langus, kai svetainės ar paieška prašo prieigos prie buvimo vietos.

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“ savivaldybės svetainėje: ką būtina žinoti, kad veiktų užklausos forma

    Jurbarko rajono savivaldybės svetainėje lankytojams pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir pasirinkimus, susijusius su svetainės funkcionalumu. Nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini, kad svetainė veiktų tinkamai, todėl jų išjungti negalima.

    Taip pat paaiškinama, kad statistikos ir rinkodaros tikslams gali būti naudojami papildomi slapukai, tačiau jų taikymas priklauso nuo lankytojo sutikimo. Vartotojui siūloma pasirinkti, kuriuos slapukus leisti, ir pateikiama galimybė susipažinti su privatumo politika.

    Svetainėje naudojama „Google ReCaptcha“ sistema, kuri padeda atskirti realų vartotoją nuo automatizuotų robotų ir sumažinti brukalo bei piktnaudžiavimo užklausų formomis riziką. Pabrėžiama, kad norint užtikrinti sklandų užklausos formos veikimą, gali reikėti sutikti su našumo slapukais.

    Statistiniams duomenims rinkti minima „Google Analytics“ sistema: ji leidžia įvertinti lankomumą, srauto šaltinius ir populiariausius puslapius. Teigiama, kad surinkta informacija yra anoniminė ir tiesiogiai neidentifikuoja vartotojo.

    Atskirai aprašomi rinkodaros slapukai, kuriuos gali naudoti trečiosios šalys, kad būtų galima pateikti labiau interesus atitinkančią reklamą. Jei vartotojas nenori personalizuotos reklamos, jis gali atsisakyti šių slapukų, palikdamas atitinkamą pasirinkimą nepažymėtą.