Tag: Duomenų centrai

  • Norvegijoje sustabdyta duomenų centro statyba: jam būtų reikėję 5 kartus daugiau elektros nei mieste

    Norvegijos vakaruose esantis Aalesundo savivaldybės planavimo komisija atmetė siūlymą savo teritorijoje statyti duomenų centrą. Projektas sulaukė nepritarimo dėl milžiniško elektros poreikio – skaičiuota, kad jo suvartojimas būtų beveik penkis kartus didesnis nei viso apie 60 tūkst. gyventojų miesto.

    Apie sprendimą trečiadienį pranešė Norvegijos savivaldos temomis rašantis portalas „Kommunal Rapport“. Tai pirmas tokio pobūdžio atvejis po to, kai praėjusią savaitę Norvegijos vyriausybė paskelbė apie planuojamus griežtesnius ribojimus duomenų centrų sektoriui.

    Sprendimas priimtas vienbalsiai: visi komisijos nariai balsavo prieš darbų pradžią dėl norvegų energetikos grupės „Tafjord“ inicijuoto projekto. Vietos gyventojai planams prieštaravo, baimindamiesi tiek poveikio aplinkai, tiek žemės ūkio paskirties sklypų praradimo.

    Pagal investuotojo pasiūlymą, statybos būtų tiesiogiai užėmusios apie 10 hektarų dirbamos žemės. Be to, projektui būtų reikėję prijungimo prie elektros tinklo, užtikrinančio mažiausiai 400 MW galią.

    Didžiausia problema – energijos poreikis

    Buvo skaičiuojama, kad per metus toks duomenų centras suvartotų beveik penkis kartus daugiau elektros, nei 2025 metais sunaudojo Aalesundo gyventojai, įmonės ir institucijos kartu sudėjus. Būtent ši aplinkybė tapo vienu pagrindinių argumentų, kodėl projektui nebuvo uždegta žalia šviesa.

    Norvegijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė norinti sugriežtinti duomenų centrų statybos taisykles: nauji projektai turėtų gauti specialius leidimus. Taip siekiama susigrąžinti kontrolę, kam šalyje skiriami riboti elektros energijos pajėgumai.

    Statnett stabdo naujas galios rezervacijas

    Tuo pat metu valstybinis elektros tinklų operatorius „Statnett“ sustabdė naujų prašymų priėmimą dėl galios rezervavimo duomenų centrams. Skelbiama, kad sektorius jau buvo rezervavęs 4 200 MW, o dar dėl 9 100 MW buvo pateikta papildomų paraiškų.

    Duomenų centrų elektros apetitas Norvegijoje sparčiai augo: 2025 metais jie suvartojo apie 3,3 mlrd. kWh – dvigubai daugiau nei 2023 metais. Nurodoma, kad toks kiekis prilygo daugiau nei 200 tūkst. Norvegijos namų ūkių metiniam poreikiui.

    Tekste taip pat įspėjama, kad jei sektorius augtų dabartiniu tempu, iki 2035 metų Norvegija iš elektros eksportuotojos galėtų tapti importuotoja – kasmet tektų atsivežti net iki 30 mlrd. kWh elektros.

  • „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pagerino prognozes, bet kartu aiškiai užkirto kelią vienam scenarijui – bendrovė neplanuoja grąžinti bendraįkūrėjo Jenseno Huango į generalinio direktoriaus pareigas.

    Tai pirmasis bendrovės finansinių rezultatų pranešimas po to, kai J. Huangas pasitraukė. Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pajamos per finansinių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį spalio 25 dieną, pasiekė 115,8 mlrd. JAV dolerių (105,4 mlrd. eurų) – tai 103 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo Volstrito lūkesčius.

    Grynasis pelnas per tą patį laikotarpį išaugo iki 65,3 mlrd. JAV dolerių (59,4 mlrd. eurų), arba 2,70 JAV dolerio (2,46 euro) vienai praskiestai akcijai. Pakoreguotas pelnas siekė 2,68 JAV dolerio (2,44 euro) akcijai ir viršijo „FactSet“ fiksuotą 2,48 JAV dolerio (2,26 euro) konsensusą.

    Įmonė rezultatus sieja su išaugusia dirbtinio intelekto lustų paklausa. Po paskelbtų skaičių „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos uždarymo vienu metu kilo apie 5 proc.

    Valdyba: Huango neketina sugrąžinti

    Per pajamų pristatymo skambutį valdybos pirmininkas Harvey Jonesas teigė, kad valdyba „vienbalsiai priėmė jo atsistatydinimą ir neketina atkurti Jenseno CEO pareigose“. Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, kol bus ieškoma nuolatinio generalinio direktoriaus.

    Tą pačią dieną J. Huangas socialiniuose tinkluose buvo pareiškęs, kad sutiktų grįžti, jei valdyba manytų, jog tai geriausia bendrovei, akcininkams, darbuotojams ir JAV. Praėjusią savaitę pradėta peticija „Stand with Jensen“ sulaukė dalies Silicio slėnio atstovų, tarp jų – „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovo Elono Musko, palaikymo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat signalizavo, kad Huango sugrįžimą vertintų palankiai.

    Pasak tekste cituojamos „Reuters“ informacijos, J. Huangas atsistatydino po atskleistų nesantuokinių romanų, tarp jų – su Kinijos verslininke, kurios galimus ryšius su Kinijos žvalgyba nagrinėja JAV žvalgybos institucijos. Kinija atmetė kaltinimus, kad vykdė šnipinėjimo operaciją, nukreiptą į J. Huangą.

    Prognozės kyla, bet maržos trumpam mažės

    „Nvidia“ pranešė, kad duomenų centrų pajamos daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 107,6 mlrd. JAV dolerių (97,9 mlrd. eurų). Tai signalas, kad dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra išlieka intensyvi.

    Bendrovė prognozuoja, kad ketvirtojo ketvirčio pajamos sieks apie 130 mlrd. JAV dolerių (118,3 mlrd. eurų) – daugiau, nei tikėjosi rinka. Į šį ketvirtį įtraukiama papildoma savaitė, o prognozėje daroma prielaida, kad duomenų centrų skaičiavimo lustai į Kiniją nebus parduodami.

    Tuo pat metu „Nvidia“ laukia mažesnių pakoreguotų bendrojo pelningumo maržų: jos gali siekti 71–72 proc., palyginti su 74,9 proc. trečiąjį ketvirtį. C. Kress aiškino, kad maržas laikinai suspaudė sprendimas vykdyti anksčiau suderintus užsakymus senomis kainomis, tačiau ji tikisi, kad dugnas bus pasiektas ketvirtąjį ketvirtį ir kitais finansiniais metais maržos atsigaus, koregavus kainodarą.

    C. Kress taip pat pabrėžė atsargesnį požiūrį į būsimas investicijas į DI infrastruktūrą – bendrovė ketina būti „disciplinuota ir selektyvi“. Prioritetu įvardijami žemės, elektros ir pastatų trūkumų mažinimas duomenų centrams bei skatinimas klientams, turintiems investicinį reitingą, projektus finansuoti patiems.

    Kongreso dėmesys ir naujas komitetas

    JAV Atstovų Rūmų trys komitetai pranešė, kad J. Huangas ir „Nvidia“ generalinis teisininkas Timas Teteris sutiko duoti uždarus, protokoluojamus interviu. Įstatymų leidėjai aiškinasi, kaip pažangūs „Nvidia“ lustai galėjo pasiekti Kiniją.

    J. Huangas turėtų pasirodyti gruodžio 1 dieną, o T. Teteris – gruodžio 2 dieną. Be to, naujienų agentūra AP skelbė, kad J. Huangas, dviejų su situacija susipažinusių žmonių teigimu, gali būti kviečiamas ir į Senato Bankininkystės komitetą.

    Tuo metu „Nvidia“ valdyba įsteigė nuolatinį komitetą, kuris prižiūrės nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės laikymosi ir pasaulinės prekybos rizikas. D. Trumpas, antradienį kalbėdamas Maniloje, šį sprendimą pavadino „gera idėja“.

  • Harvardo skaičiavimai: JAV duomenų centrai sunaudoja 1,8 proc. elektros ir išmeta 25,7 mln. t CO2

    Didžiausi JAV duomenų centrai per metus sunaudoja tiek elektros, kad tai sudaro apie 1,8 proc. viso šalies elektros vartojimo, o su tuo siejamos anglies dioksido emisijos siekia apie 25,7 mln. metrinių tonų.

    Tokius įverčius pateikė Harvardo universiteto T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai, analizę paskelbę žurnale „Nature Sustainability“.

    Tyrėjai skaičiavo vadinamųjų hiperskalės (hyperscale) duomenų centrų poveikį – tai itin dideli objektai, aptarnaujantys debesijos paslaugas ir didelio masto skaičiavimus, įskaitant dirbtinio intelekto sprendimus.

    Pagrindinė išvada – didelę dalį šių centrų energijos poreikio vis dar dengia iškastinis kuras, todėl didėjant paklausai auga ir klimatinis pėdsakas.

    Kaip buvo vertintas duomenų centrų mastas

    Harvardo komanda sudarė 403 didelių duomenų centrų JAV sąrašą. Jų dydžiui ir infrastruktūrai įvertinti buvo naudojami palydoviniai vaizdai.

    Tada mokslininkai apskaičiavo kiekvieno objekto metinį elektros suvartojimą laikotarpiu nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų balandžio, taikydami skirtingus eksploatacijos scenarijus.

    Emisijoms įvertinti buvo pasitelkta informacija apie elektrines, tiekiančias energiją į atitinkamus regioninius tinklus, remiantis JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis.

    Skaičiavimai parodė, kad, priklausomai nuo veiklos intensyvumo, visi analizuoti centrai per metus galėjo suvartoti nuo 68 iki 99 teravatvalandžių elektros energijos.

    Didžioji dalis energijos – iš dujų ir anglies

    Tyrimas nustatė, kad apie 54 proc. elektros, kuria buvo maitinami šie didieji duomenų centrai, kilo iš iškastinio kuro deginimo.

    Daugiausia tarp tokių šaltinių sudarė gamtinės dujos (38 proc.) ir anglis (15 proc.). Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dalis objektų yra regionuose, kur elektros gamyboje anglis vis dar užima reikšmingą vietą.

    Taip pat nurodyta, kad keturios valstijos – Virdžinija, Oregonas, Ohajas ir Ajova – sudarė daugiau nei pusę tyrime apimto elektros vartojimo.

    Kokie tyrimo apribojimai ir kas toliau

    Mokslininkai pabrėžė, kad susidūrė su duomenų trūkumais, todėl negalėjo apimti visų hiperskalės duomenų centrų JAV.

    Be to, turima informacija neleido atskirti, kiek elektros sunaudota būtent dirbtinio intelekto užduotims, o kiek – kitoms debesijos ir skaičiavimo paslaugoms.

    Komanda skelbia, kad tolesniuose darbuose ketina vertinti ir su tokių centrų veikla susijusį poveikį sveikatai.

    Vienas iš tyrimo autorių Gianluca Guidi pabrėžė, kad duomenų centrai plečiasi ypač sparčiai, o sprendimai, kur juos statyti ir iš kokių šaltinių tiekti energiją, priimami būtent dabar.

    JAV šių objektų plėtra pastaraisiais metais sulaukė ir vietos bendruomenių kritikos – greta emisijų dažnai keliami ir didelio vandens vartojimo klausimai.

  • „Nvidia“ skelbia rekordinį ketvirtį, bet valdyba atmeta Jenseno Huango sugrįžimą

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį pagal pajamas ir grynąjį pelną, tačiau bendrovės valdyba aiškiai nurodė, kad buvęs vadovas Jensenas Huangas į generalinio direktoriaus pareigas negrįš.

    Apie tai investuotojams per ketvirtinių rezultatų aptarimą pranešė bendrovės direktorių tarybos pirmininkas Harvey Jonesas. Jo teigimu, valdyba vienbalsiai priėmė J. Huango atsistatydinimą ir neketina jo atšaukti.

    Laikinąja „Nvidia“ vadove paskirta Collette Kress tą pačią dieną pabrėžė, kad bendrovės veikla vyksta įprastu režimu. Ji taip pat pakėlė kitų metų pajamų augimo prognozę nuo 70 iki 75 proc.

    Vis dėlto įmonės vadovybė pripažįsta, kad naujajam nuolatiniam vadovui teks dirbti sparčiai besikeičiančioje politinėje ir technologinėje aplinkoje – ypač dėl JAV eksporto ribojimų pažangiems lustams ir su buvusiu vadovu siejamų aplinkybių.

    Rekordiniai skaičiai ir reakcija biržoje

    Trečiąjį ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė 115,8 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 65,3 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė nurodo, kad tai viršijo rinkos lūkesčius.

    Įmonė skaičiuoja, kad pajamos, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 20 proc., o metinis augimas viršijo 100 proc. Bendrovė taip pat tęsia rekordinių pardavimų seriją, trunkančią jau 14 ketvirčių iš eilės.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos, po ankstesnių svyravimų, kilo kiek daugiau nei 2 proc. „Nvidia“ sieja augimą su investicijų bumu dirbtinio intelekto sprendimams ir duomenų centrams.

    C. Kress teigimu, paklausa bendrovės lustams vis dar gerokai viršija pasiūlą, tačiau kartu įmonė ketina elgtis atsargiau finansuodama klientus ir bus selektyvesnė vertindama, kam teikti finansinę paramą.

    JAV eksporto ribojimai ir Kinijos veiksnys

    „Nvidia“ nurodo, kad tai pirmieji tokie rezultatai po J. Huango pasitraukimo. Pasak tekste pateikiamos informacijos, pasitraukimas sietas su skandalu dėl jo santykių su Alice Huang – vieno kliento vadove, kuri įtariama veikla Kinijos interesais ir pažangių „Nvidia“ lustų gabenimu į Kiniją pažeidžiant ribojimus.

    Bendrovė taip pat pareiškė, kad nesitiki jokių pajamų iš duomenų centrams skirtų (ribojimais neapimtų) „Hopper“ serijos lustų eksporto į Kiniją. Minima, kad trečiąjį ketvirtį pajamos šiame segmente sudarė 2,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau tai esą nebuvo reikšmingas tiesioginis pajamų šaltinis.

    Tuo metu dalis pardavimų esą buvo susijusi su Pietryčių Azijos šalimis, kuriose veikiančios įmonės nuomodavo skaičiavimo pajėgumus Kinijos bendrovėms. Tekste minima ir Singapūro įmonė „Megaspeed“, siejama su Alice Huang, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama lustų nukreipimu į Kiniją.

    JAV administracija, reaguodama į šias aplinkybes, sugriežtino apribojimus dėl pažangių lustų pardavimo bendrovėms, aptarnaujančioms Kinijos įmones, o dalis kongresmenų ragina ribojimus dar labiau plėsti.

  • „Bernstein“: „Riot“ ir „TeraWulf“ akcijos prekiaujamos su nuolaida AI duomenų centrų vertei

    „Bernstein“: „Riot“ ir „TeraWulf“ akcijos prekiaujamos su nuolaida AI duomenų centrų vertei

    Analitikai iš „Bernstein“ teigia matantys augimo potencialą dviejų bitkoinų kasėjų – „Riot Platforms“ ir „TeraWulf“ – akcijoms, nes šios bendrovės, jų vertinimu, rinkoje prekiaujamos su nuolaida, palyginti su numanoma jų dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų nuomos sutarčių verte.

    „Bernstein“ skaičiuoja, kad „Riot“ akcijos prekiaujamos maždaug 50 proc. žemiau numanomos DI duomenų centrų nuomos vertės, o „TeraWulf“ – apie 22 proc. žemiau. Toks vertinimas pateikiamas po išpardavimo, per kurį įmonių, priskiriamų DI infrastruktūros temai, akcijos per du mėnesius, anot analitikų, smuko medianiškai apie 35 proc.

    Analitikų teigimu, „Riot“ turi apie 38 mlrd. JAV dolerių vertės sutartinių pajamų iš duomenų centrų, o „TeraWulf“ – apie 27 mlrd. JAV dolerių. Abi bendroves „Bernstein“ vertina reitingu „Outperform“ ir nurodo tikslines akcijų kainas: 30 JAV dolerių „Riot“ ir 20 JAV dolerių „TeraWulf“.

    Šis vertinimas atspindi platesnę tendenciją, kai dalis bitkoinų kasėjų ieško papildomų veiklos krypčių ir investuoja į DI duomenų centrus. Tarp bendrovių, kurias „Bernstein“ taip pat vertina „Outperform“, minimos ir „Cipher“, „CleanSpark“, „Core Scientific“ bei „IREN“.

    Kas lemia „Riot“ vertinimą

    „Riot“ pastaraisiais metais dalį turimų bitkoinų pardavė, kad finansuotų duomenų centrų plėtrą. Nurodoma, kad 2026 metais iki rugsėjo 30 dienos bendrovė pardavė 20 264 bitkoinus už maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių.

    Trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Riot“ bitkoinų kasimo pajamos sumažėjo 28 proc. – iki 116 mln. JAV dolerių, palyginti su 160,8 mln. JAV dolerių prieš metus. Tuo metu duomenų centrų pajamos pasiekė 18,4 mln. JAV dolerių.

    Analitikai primena, kad rugpjūtį „Riot“ pasirašė 9,1 mlrd. JAV dolerių vertės nuomos sutartį „Rockdale“ (Teksase) su „pirmaujančia pažangiojo DI laboratorija“, kuri, kaip skelbta, yra „Anthropic“. Vėliau bendrovė 15 metų laikotarpiui išnuomojo „Corsicana“ miestelio kompleksą neįvardytai DI laboratorijai – sutartinės pajamos čia siekia apie 28 mlrd. JAV dolerių.

    Taip pat nurodoma, kad atskira „Rockdale“ nuomos sutartis su AMD, „Bernstein“ vertinimu, siekia apie 600 mln. JAV dolerių.

    „TeraWulf“: kasimas smunka, nuoma auga

    „TeraWulf“ per pirmus devynis 2026 metų mėnesius gavo apie 37 mln. JAV dolerių pajamų iš skaitmeninio turto pardavimų. Trečiąjį ketvirtį bendrovės bitkoinų kasimo pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito 69 proc. – iki 13,2 mln. JAV dolerių.

    Tuo pat metu aukšto našumo kompiuterijos nuomos (HPC) pajamos šoktelėjo 774 proc. – iki 63 mln. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 7,2 mln. JAV dolerių. Tai rodo, kad dalį finansinio rezultato vis labiau lemia ne kasimas, o infrastruktūros nuoma.

    Kentukyje „TeraWulf“ pasirašė su „Anthropic“ 19 mlrd. JAV dolerių vertės 20 metų nuomos sutartį „Hawesville“ vietoje, apimančią apie 401 megavatą IT apkrovos. Taip pat pranešta, kad „Google“ lapkričio 4 dieną pasirašė tris susitarimus, susijusius su tam tikrais nuomos įsipareigojimais pirmiesiems trims pastatams.

    „Bernstein“ skaičiavimuose apie 27 mlrd. JAV dolerių sutartinių duomenų centrų pajamų „TeraWulf“ atveju taip pat įtraukiama 7,2 mlrd. JAV dolerių iš „Fluidstack“ ir 1 mlrd. JAV dolerių iš „Core42“ – abi sutartys siejamos su „Lake Mariner“ kompleksu Niujorko valstijoje.

    Kaip „Bernstein“ skaičiuoja vertę

    „Bernstein“ vertino sutartinį grynąjį veiklos pelną (net operating income) taikydami 8,5 proc. kapitalizacijos normą. Remiantis jų metinių pajamų prognozėmis, tai leistų numanyti apie 25,9 mlrd. JAV dolerių vertę „Riot“ ir apie 17,7 mlrd. JAV dolerių – „TeraWulf“.

    Tuo metu įmonių vertės (enterprise value), įskaitant tikėtiną papildomą skolinimąsi, analitikų pateikiamu vertinimu sudaro atitinkamai 13,1 mlrd. ir 13,8 mlrd. JAV dolerių.

  • Lenkija taikosi į ES DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks milijardus kainuosiančią galią?

    Lenkijoje bręsta ambicingas planas – šalis nori tapti viena iš septynių Europos valstybių, kurios su ES parama statys DI „gigafabriką“, milžinišką skaičiavimo infrastruktūros centrą.

    Kaip rašo WNP, ant stalo jau yra bent dvi lenkiškos iniciatyvos, o potencialūs investuotojai ieško partnerių ir dėlioja konsorciumų sudėtį. Tačiau kartu išryškėjo pagrindinis galvosūkis: kas vėliau pirks už milijardus sukurtą skaičiavimo galią, jei viešos garantijos apima tik dalį poreikio.

    Europos programa numato dviejų mastelių projektus – didelės apimties (100 tūkst. GPU) ir vidutinės apimties (75 tūkst. GPU). Lenkija taikosi į vidutinės apimties variantą, kuriam paraiškas galima teikti iki 2027 metų vasario 4 dienos.

    Tokios infrastruktūros tikslas – sudaryti sąlygas treniruoti didelius dirbtinio intelekto modelius, apdoroti masyvius duomenų kiekius ir pritraukti technologijų bendroves. Kartu tai siejama ir su vadinamąja skaitmenine suverenitete – noru, kad kritinė skaičiavimo galia būtų Europoje.

    Dvi iniciatyvos: DL Invest Group ir Beyond.pl

    Viena iš minimų krypčių siejama su DL Invest Group. Skelbiama, kad bendrovė jau pasirinko gigafabriko vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia.

    Projektą planuojama vystyti popramoninėje teritorijoje, kur yra esama infrastruktūra. Bendrovė taip pat kalba apie derybas su potencialiais partneriais – nuo technologijų ir skaičiavimo įrangos tiekėjų iki mokslo institucijų bei energetikos partnerių.

    Kita galima ašis – duomenų centrų įmonė Beyond.pl. Ji deklaruoja susidomėjimą projektu, bet pabrėžia, kad kol kas analizuoja konkurso sąlygas ir galimus bendradarbiavimo modelius, o galutiniai sprendimai dėl dalyvavimo dar nepriimti.

    Valstybė žada pasirengimą ir „specįstatymą“

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė ruošiama iš anksto. Skaitmenizacijos viceministras Dariuszas Standerskis Seime teigė, kad valstybė esą pasirengusi, o tolesnė sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai ir tvirtai sujudės verslas.

    Taip pat pranešta apie planus rengti specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti gigafabriko statybos ir veiklos procedūras. Tarp iššūkių minimas ir grafikas – kalbama apie 18 mėnesių terminą infrastruktūrai įgyvendinti nuo sutarties pasirašymo.

    Programoje numatoma, kad konsorciumui turi vadovauti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas. Tuo pat metu nurodoma, kad kai kurios valstybės ir jų įmonės iš procedūrų eliminuojamos.

    Pagrindinis klausimas – kas taps klientais

    Nors ES ir valstybė gali padėti sumažinti riziką, vien to nepakanka. Straipsnyje cituojamas „CloudFerro“ atstovas Stanisławas Krzyżanowskis atkreipia dėmesį, kad pagal konkurso logiką viešasis sektorius ir Europos Komisija užtikrina paklausą, atitinkančią maždaug trečdalį investicijos.

    Likusi dalis turėtų būti parduota komerciniams klientams – įmonėms, kurios diegia DI sprendimus. Tačiau ar Europoje paklausa bus pakankama tokiam GPU kiekiui, šiandien, pasak pašnekovo, nėra aišku.

    Vienas svarstomų scenarijų – pritraukti didelius klientus iš už Europos, įskaitant JAV technologijų milžinus. Vis dėlto tai kelia naujų dilemų: jei viešai remiama infrastruktūra aptarnautų daugiausia ne Europos rinką, gali nukentėti pirminis programos tikslas – europinio DI ekosistemos stiprinimas.

    75 tūkst. GPU ir milžiniškas energijos poreikis

    Planuojamo gigafabriko mastas įspūdingas: numatoma iki 75 tūkst. GPU. Toks skaičius, kaip teigiama, reikštų kelis kartus didesnius pajėgumus nei dabartiniai šalies resursai.

    Didelis būtų ir energijos poreikis – jis lyginamas su Bydgoščiaus miesto poreikiu. Tuo pačiu viceministras D. Standerskis tvirtina, kad dėl prijungimo prie elektros tinklų problemų esą neturėtų kilti.

    Potencialiais skaičiavimo galios pirkėjais įvardijamos ne tik didžiosios technologijų įmonės – minimos ir viešojo sektoriaus institucijos bei stambios įmonės, įskaitant sveikatos apsaugos ir gynybos sektorius. Tačiau galutinį atsakymą, ar projektas taps realybe, lems tai, ar pavyks įtikinti, kad tokiai galiai atsiras tvari rinka.

    Protestai prieš didelius duomenų centrus

    Gigafabrikų idėja sulaukia ir kritikos. Straipsnyje minima akcija „Stop Dirty Data Centers“, vykusi 16 Europos valstybių, taip pat ir Lenkijoje.

    Protestuotojai reikalavo aiškesnio reguliavimo ir kalbėjo apie nekontroliuojamą didelių duomenų centrų plėtrą bei jos pasekmes – energijos ir vandens poreikį vietovėse, kur tokie projektai įgyvendinami.

  • Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija kuria planą, kaip užsienyje išlaikyti veikiančią valstybės skaitmeninę sistemą net ir tuo atveju, jei jos teritorija būtų okupuota. Strategijos esmė – kritines viešąsias paslaugas ir valdžios darbą perkelti taip, kad jos galėtų būti valdomos nuotoliniu būdu „iš debesies“.

    Apie šį pasirengimą Taline rašo „POLITICO“: Estijos pareigūnai kuria vadinamąją „dienos X“ atsparumo strategiją, kuri leistų tęsti valstybės funkcijas, jei vietiniai duomenų centrai būtų sunaikinti arba jei šalyje atsirastų priešiškos pajėgos ir įprastai dirbti nebeliktų galimybių.

    Estija, turinti apie 1,3 mln. gyventojų ir 294 kilometrų sieną su Rusija, jau ne vienerius metus viešai kalba apie saugumo rizikas regione. Šalies saugumo tarnybos yra įspėjusios dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo Europoje, o Talinas Maskvai priskyrė įvairius incidentus – nuo kibernetinių atakų iki diversijų.

    Tokia skaitmeninės valstybės koncepcija estams nėra vien teorija: 2007 metais šalis patyrė 22 dienas trukusią kibernetinių atakų bangą, sutrikdžiusią dalį valstybės ir komercinių paslaugų. Būtent po šio sukrėtimo Estija nuosekliai stiprino infrastruktūrą ir tapo viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje.

    „Skaitmeninė ambasada“ ir valstybės kopija

    Estija jau dabar turi atsarginę valstybės duomenų kopiją vadinamojoje „skaitmeninėje ambasadoje“ Liuksemburge. Joje saugoma esminė informacija – nuo gyventojų registrų iki žemės registrų ir teisinės bazės.

    Tačiau naujasis etapas – ne vien duomenų išsaugojimas. Estijos tikslas – užtikrinti, kad krizės metu valstybė galėtų ne tik „atkurti“ informaciją, bet ir realiai tęsti darbą, teikti paslaugas, priimti sprendimus ir išlaikyti veikiančias pagrindines sistemas.

    Strategijos architektas Tõnu Grünberg teigė, kad siekiama būti „prisijungus“ bet kokiomis aplinkybėmis: kritinės paslaugos turi likti pasiekiamos, o valstybė neturėtų būti priversta pradėti iš naujo „nuo nulio“.

    Kaip tai būtų įgyvendinama

    Pasak Estijos pareigūnų, kuriamos saugios programos ir aplinkos, kurios galėtų veikti pasitelkiant kelis skirtingus sprendimus: „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir pačios Estijos valstybinę debesijos platformą. Sistema būtų „išsiunčiama“ į „skaitmeninę ambasadą“ ir kitas vietas Europoje.

    Teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministerijos patarėjas IT architektūros ir infrastruktūros klausimais Allan Allmere pabrėžė, kad nė viena šalis negali numatyti ar panaikinti visų rizikų. Todėl, anot jo, svarbu išsaugoti patikimą pagrindą, nuo kurio būtų galima atkurti Estijos skaitmeninę valstybę net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

    Šis požiūris rodo platesnę tendenciją Europoje: iki šiol diskusijos apie skaitmeninį saugumą dažnai sukosi apie duomenų laikymą šalies viduje, tačiau didėjant konfliktų ir sabotažo rizikai vis daugiau valstybių svarsto rizikų „išskaidymą“ – dalį infrastruktūros ir kritinių sistemų laikant saugiose trečiosiose šalyse.

    Rizikos debesijai ir pamokos iš sutrikimų

    Svarbus šio modelio aspektas – priklausomybės nuo tiekėjų valdymas. Pastaruoju metu pasaulyje įvykę dideli debesijos ir technologijų sutrikimai, įskaitant globalų „Microsoft“ paslaugų sutrikimą, vėl priminė, kad valstybės ir institucijos turi diversifikuoti tiekėjus ir numatyti atsarginius scenarijus.

    Estija savo plane akcentuoja ne tik veikimą krizės metu, bet ir ilgesnę perspektyvą: Allmere teigimu, būtina užtikrinti, kad tie patys duomenys ir sistemos išliktų suprantami bei naudojami ir po dešimtmečių.

    Talino žinia paprasta: skaitmeninė valstybė turi būti atspari ne tik kasdieniams trikdžiams, bet ir ekstremaliems scenarijams, kai sprendimus gali tekti priimti ir paslaugas teikti nebe iš šalies teritorijos.

  • Lenkija taikosi į ES remiamą DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks jos milijardinę galią?

    Lenkijoje bręsta ambicija, kokios šalis dar neturėjo: pretenduoti į vieną iš septynių Europoje planuojamų dirbtinio intelekto (DI) „gigafabrikų“. Tačiau kartu išryškėjo esminė rizika – kas po statybų pirks už milijardus kainuosiančią skaičiavimo galią.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, šalies konsorciumai dar gali teikti paraiškas pagal EuroHPC kvietimą, o ant stalo jau guli bent dvi vietinės iniciatyvos. Potencialūs investuotojai šiuo metu komplektuoja partnerius ir dėlioja verslo modelį.

    Planuojama, kad vidutinės apimties DI gigafabrikas galėtų turėti apie 75 tūkst. GPU (grafikos procesorių), reikalingų DI modeliams treniruoti ir dideliems duomenų kiekiams apdoroti. Toks projektas reiškia ne tik milžiniškas investicijas, bet ir milžinišką energijos poreikį.

    Didžiausias klaustukas – komercinis atsiperkamumas: valstybė ir Europos Komisija deklaruoja paklausą, kuri padengtų tik dalį pajėgumų, o likusią dalį tektų parduoti rinkai. Jei stambių klientų neatsirastų, rizika kristų ant privačių investuotojų pečių.

    Du galimi konsorciumai ir pasirinkta vieta

    Viena iš minimų iniciatyvų siejama su „DL Invest Group“, kuri jau pasirinko gigafabrikui vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia. Skelbiama, kad projektą planuojama vystyti buvusioje pramoninėje teritorijoje, panaudojant esamą infrastruktūrą.

    Bendrovė derasi su galimais partneriais Lenkijoje ir užsienyje – nuo technologijų įmonių ir mokslinių institucijų iki energetikos bei infrastruktūros žaidėjų. „DL Invest Group“ vadovas Dominikas Leszczyńskis pabrėžia siekį suburti stiprų konsorciumą su ryškiu lenkišku komponentu.

    Kita galimai svarbi kryptis – „Beyond.pl“. Įmonės vadovas Wojciech Stramski teigia, kad bendrovė jau kurį laiką dalyvauja parengiamuosiuose darbuose, tačiau kol kas analizuoja paskelbtas konkurso sąlygas, dokumentaciją ir bendradarbiavimo modelius.

    Valstybė tikina esanti pasirengusi, svarstoma speciali įstatymo tvarka

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė – dokumentai ir finansinės garantijos – iš esmės parengta, o tolimesnė sėkmė priklausys nuo verslo sprendimų. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski Seime kalbėjo ir apie planus rengti specialų įstatymą, kuris supaprastintų gigafabriko statybų bei veiklos procesus.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: pažymima, kad įgyvendinimo grafikas gali būti įtemptas, nes nuo sutarties pasirašymo infrastruktūrai pastatyti numatytas maždaug 18 mėnesių terminas. Tai reikštų labai greitą projektavimo, tiekimo ir statybų tempą.

    Europos konkurencija taip pat aštri: vien Vokietijoje, kaip nurodoma, jau susikūrė vienuolika konsorciumų, Prancūzijoje – septyni. Be to, konkurso sąlygose akcentuojama, kad konsorciumo lyderis privalo būti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas.

    Kas pirks skaičiavimo galią už milijardus?

    Vienas ryškiausių klausimų – paklausa. „CloudFerro“ atstovas Stanisław Krzyżanowski atkreipia dėmesį, kad viešasis sektorius (valstybė ir Europos Komisija) užtikrintų tik maždaug trečdalį paklausos, atitinkančios kapitalo investicijas. Likusi dalis turėtų būti parduodama komerciniams klientams – įmonėms, diegiančioms DI.

    Pasak jo, toks saugiklis mažina riziką, bet nepakankamai, jei nėra tvirtų garantijų dėl likusios paklausos. Dabar Europoje neva nematyti aiškaus poreikio tokiai didelei GPU apimčiai, todėl prielaida, kad paklausa sparčiai išaugs, vertinama kaip rizikinga.

    Kaip vienas scenarijų svarstomas didelių klientų pritraukimas iš už Europos ribų, įskaitant JAV technologijų gigantus. Tačiau tai kelia dilemą: jei viešai remiama infrastruktūra dirbtų daugiausia ne Europos rinkai, gali pristigti resursų pirminiam programos tikslui – stiprinti Europos DI ekosistemą ir produktyvumą.

    Energetika, suverenumas ir protestai

    Skaičiavimo pajėgumų mastą atspindi ir energijos apetitas – teigiama, kad gigafabriko poreikį būtų galima lyginti su Bydgoščiaus miesto elektros poreikiu. Viceministras Dariusz Standerski tikina, kad prijungti reikiamą galią neturėtų būti problema.

    Kitas sluoksnis – technologinė suverenystė. Vien infrastruktūros buvimas Europoje ir europietiška nuosavybė dar nereiškia nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai ir licencijavimo modeliai priklauso nuo tiekėjų, pavyzdžiui, „Nvidia“. Kaip išeitis minima didesnė nepriklausomybė programinės įrangos lygmeniu – naudojant atvirojo kodo sprendimus.

    Tuo pat metu tokio tipo projektai kelia ir socialinę įtampą. Tekste minimi protestai 16-oje Europos šalių su šūkiu „Stop Dirty Data Centers“, o Lenkijoje kritika siejama su didelių duomenų centrų poveikiu energijos ir vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Galutinis atsakymas, ar Lenkijai pavyks patekti į „gigantų lygą“, priklausys nuo to, ar verslui pavyks sudėlioti patikimą finansavimo ir klientų planą – vien politinės ambicijos ir europinis konkursas sėkmės negarantuoja.

  • „Nebius“ pajamos šoktelėjo iki 981 mln. dolerių, bet stringa duomenų centrų projektai

    „Nebius“ pajamos šoktelėjo iki 981 mln. dolerių, bet stringa duomenų centrų projektai

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ pranešė, kad jos ketvirčio pajamos išaugo iki 981 mln. JAV dolerių, tačiau dalis bendrovės bendrai naudojamų (co-location) duomenų centrų aikštelių susidūrė su vėlavimais.

    Bendrovė taip pat nurodė matanti augantį atvirų modelių (open-weight) naudojimą savo platformoje. „Nebius“ teigimu, trečiąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo 571 proc., o augimą skatino paklausa DI infrastruktūrai.

    „Nebius“ stato ir valdo duomenų centrus, kuriuose diegia grafikos procesorius (GPU), o prieigą prie šios skaičiavimo galios suteikia DI ir verslo įmonėms. Kartu bendrovė siūlo specializuotą programinę įrangą DI taikomųjų sprendimų vykdymui.

    Įmonė, kurios būstinė yra Amsterdame, ketvirtį baigė patyrusi 37,5 mln. JAV dolerių grynąjį nuostolį – jis mažesnis nei 119,6 mln. JAV dolerių nuostolis prieš metus. Tuo metu investuotojams anksčiau kilus klausimų dėl DI infrastruktūros bumo kainos, bendrovės vertė praėjusį mėnesį buvo kritusi daugiau nei trečdaliu.

    Vėlavimai Naujajame Džersyje

    „Nebius“ teigia, kad vėluoja kai kurių co-location duomenų centrų projektų įgyvendinimas, įskaitant 300 MW galios objektą Vinelande, Naujajame Džersyje.

    Bendrovės vadovas Arkadijus Voložas pažymėjo, kad tokio masto statybos yra sudėtingos, o vėlavimai šiuo metu tapo industrijos realybe. Pasak jo, klientai apie situaciją informuojami, o planuota galia nėra atšaukta.

    „Nebius“ nurodė, kad Naujajame Džersyje vėlavimą lėmė elektros tiekimo terminai. Šiame duomenų centrų miestelyje vienas didžiųjų klientų yra „Microsoft“.

    Bendrovės teigimu, dėl vėlavimų dalis pajamų gali persikelti iš 2026 metų į 2027 metus.

    Auga atvirų modelių naudojimas

    „Nebius“ verslo vadovas Romanas Černinas sakė, kad per pastaruosius mėnesius atvirų modelių įsisavinimas platformoje akivaizdžiai paspartėjo.

    Jo vertinimu, didesnė rinkos diversifikacija bendrovei yra palanki, nes plečia potencialių klientų ir partnerių ratą: atviri modeliai bei kiti specializuotų sprendimų kūrimo būdai leidžia aptarnauti daugiau skirtingų naudojimo atvejų.

    Tikslas – pasiekti nulinį rezultatą

    „Nebius“ taip pat pakartojo lūkestį iki 2027 metų pabaigos pasiekti nulinį rezultatą prieš apmokestinimą.

    Tokios prognozės DI infrastruktūros rinkoje investuotojams svarbios vertinant, ar spartus plėtros tempas gali būti išlaikytas kartu mažinant nuostolius, ypač kai projektų grafikus veikia energijos infrastruktūros apribojimai.

  • „SoftBank“ po investicijų į DI ir duomenų centrus patyrė 1,12 trln. jenų ketvirtinį nuostolį

    Japonijos finansų ir investicijų konglomeratas „SoftBank Group“ po didelių statymų ant dirbtinio intelekto ir duomenų centrų fiksavo įspūdingą ketvirčio minusą – 1,12 trln. jenų nuostolį.

    Nuostolis patirtas antrąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną. Kaip nurodoma WNP.pl apžvalgoje, palyginimui prieš metus įmonė tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi daugiau nei 2,5 trln. jenų grynojo pelno.

    Nors „SoftBank“ pajamos per metus augo – iki 2,22 trln. jenų (13 proc. daugiau nei prieš metus), galutinį rezultatą nusvėrė keli nepalankūs veiksniai, susiję su investicijų aplinka ir projektais JAV.

    Bendrovė teigia, kad didžiausios problemos kilo dėl trikdžių statant duomenų centrus Jungtinėse Valstijose: prireikė nurašymų įrangai, susijusiai su elektros gamyba, o kai kuriose valstijose energijos tiekimo klausimas, panašu, tampa vis labiau reglamentuojamas.

    Kas smogė rezultatams

    „SoftBank“ aiškina, kad JAV duomenų centrų projektams įtakos turėjo reikalavimai, susiję su energijos tiekimo šaltiniais – leidimų statyboms procese reikia nurodyti, iš kur bus gaunama elektra.

    Dėl to teko atlikti nurašymus įrangai, skirtai elektros energijos gamybai. Tokios papildomos išlaidos bei projektų vėlavimai ketvirčio rezultatuose tapo vienu ryškiausių neigiamų veiksnių.

    Didelės investicijos ir atvėsusios technologijų vertės

    Pastaraisiais metais „SoftBank“ investavo dešimtis milijardų dolerių į technologijų sektorių, įskaitant reikšmingus akcijų paketus tokiose įmonėse kaip „Intel“, „OpenAI“ ir „Arm Holdings“, taip pat daugelyje kitų bendrovių.

    Vis dėlto, silpnėjant sektoriaus perspektyvoms ir augant investicijų kaštams, kai kurių technologijų įmonių vertinimai per pastarąsias savaites smuko keliasdešimt procentų, o tai atsispindi ir portfelio rezultatuose.

    Akcijos smuko, viltis siejama su „OpenAI“ IPO

    Tekste nurodoma, kad „SoftBank“ į „OpenAI“ kapitalo didinimą investavo daugiau nei 64 mlrd. JAV dolerių, o šiai operacijai finansuoti teko vykdyti naują obligacijų emisiją.

    Pasiskolintos lėšos, kaip teigiama, buvo su palūkanomis, siekiančiomis iki 5,5 proc. per metus, todėl išaugo ir ketvirtiniai skolos aptarnavimo kaštai.

    Nuo 2026 metų balandžio pradžios „SoftBank“ akcijos Tokijo biržoje, skelbiama, smuko 61 proc. Tarp galimų nuotaikų pagerėjimo veiksnių įvardijama „OpenAI“ vieša akcijų emisija, kuri leistų parduoti dalį turimo paketo ir gautas lėšas panaudoti daliai skolos grąžinti.