CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Džordžijos valstijoje planuotas saulės elektrinės projektas iš pradžių atrodė kaip klasikinė švarios energijos sėkmės istorija: investicijos, darbo vietos ir didesnės vietos biudžeto pajamos. Tačiau pirmoji stipresnė liūtis atskleidė, kad dalis rizikų buvo neįvertinta, o statybų aikštelė tapo erozijos židiniu.

    Stewart apygardoje numatytas Lumpkin saulės parkas turėjo užimti apie 1 400 akrų, o jo galia siekti 102,5 megavato. Pagal projektą elektra turėjo būti tiekiama per Walton EMC, o vienas svarbiausių vartotojų turėjo būti „Meta“ duomenų centras, kuriam augant DI poreikiams reikalingi stabilūs elektros srautai.

    Kas nutiko po pirmos liūties?

    Šalia statybų teritorijos gyvenę Shaun ir Amie Harris teigė, kad jų sklypas, tvenkinys ir šlapynės nukentėjo po to, kai dideli plotai buvo nuvalyti nuo medžių ir viršutinio dirvožemio sluoksnio. Vietoje liko atvira Džordžijai būdinga raudono molio danga, kuri stipraus lietaus metu lengvai išplaunama.

    Pasak bylos aplinkybių, krituliams smarkiai suintensyvėjus, vanduo su nuoplovomis ir sąnašomis nuslinko žemyn, užnešdamas teritorijas dumblu. Nukentėjusieji teigė, kad tvenkinys uždumblėjo, o žala buvo taisoma fragmentiškai, statyboms tuo metu tęsiantis.

    Teismo verdiktas ir finansinės pasekmės

    Ginčas persikėlė į federalinį teismą Kolumbuse, kur prisiekusieji vertino žalą šlapynėms ir kaimyninei nuosavybei. Sprendimu atsakomybė buvo priskirta saulės parko vystytojui Silicon Ranch, rangovui IEA ir susijusiam subjektui, o bendra priteista suma siekė apie 135,5 milijono JAV dolerių, tai yra maždaug 125 milijonus eurų.

    Didelė dalis sumos skirta kaip baudinė kompensacija, kuria siekiama ne tik atlyginti nuostolius, bet ir nubausti už aplinkosauginių rizikų ignoravimą. Vystytojas viešai nurodė, kad dalį problemų sieja su rangovo vykdymu ir erozijos kontrolės sprendimų laikymusi, tačiau pats verdiktas tapo signalu visam sektoriui.

    Kodėl tai aktualu atsinaujinančiai energetikai?

    Ši istorija parodo, kad švarios energijos tikslas savaime negarantuoja švaraus įgyvendinimo. Dideli saulės parkai dažnai reikalauja reikšmingų žemės darbų, o netinkamai suvaldžius vandens nuotekas, šlaitų stabilizavimą ir dirvožemio apsaugą, ekstremalesni krituliai gali greitai paversti riziką realia žala.

    Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip atsinaujinančios energetikos projektai integruojami į vietos ekosistemas: nuo paviršinių nuotekų valdymo iki biologinės įvairovės priemonių. Dalis rinkos vystytojų vis aktyviau kalba apie „regeneracinės“ energetikos principus, kai teritorijose paliekama augmenija, o dirvožemio būklė palaikoma, pavyzdžiui, kontroliuojant žolę gyvulių ganymu.

    Šis atvejis rodo ir kitą tendenciją: augant duomenų centrų elektros poreikiui, spaudimas greitai plėsti generaciją didėja, tačiau statybų tempas negali būti pasiteisinimas aplinkosaugos kontrolei. Kitaip tariant, energetikos transformacija tampa tvari tik tada, kai tvarumas užtikrinamas ne vien kilovatvalandėse, bet ir statybų praktikoje.

    „Negalima gelbėti planetos griaunant kaimyno kiemą“, – sakė bylos kontekste cituojamą mintį perteikiantys vietos gyventojai.

  • JAV branduolinės energetikos planas iki 2050 metų: 4 kartus daugiau galios ir milijardų investicijų

    Jungtinės Valstijos svarsto vieną ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių energetikos krypčių: iki 2050 metų ketinama keturis kartus padidinti branduolinių reaktorių įrengtąją galią. Toks tikslas siejamas su augančiu elektros poreikiu, kurį vis labiau kelia duomenų centrai ir dirbtinis intelektas.

    Šiuo metu JAV branduolinė energetika turi apie 97 gigavatų įrengtąją galią, o plane minima riba siekia apie 400 gigavatų. Jeigu plėtra pavyktų, branduolinės elektrinės 2050 metais galėtų pagaminti beveik pusę šalies elektros, kai pastaraisiais metais jų dalis siekė maždaug penktadalį.

    Kas stumia JAV į atomą

    Pagrindinis pokytis yra paklausos šuolis: pramonei, elektrifikuojamam transportui ir ypač duomenų centrams reikia daugiau stabilios, visą parą tiekiamos elektros. Branduolinė energetika Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip vienas iš būdų užtikrinti patikimą bazinę generaciją ir mažinti iškastinio kuro dalį.

    JAV Energetikos departamentas šią kryptį sieja ir su tiekimo saugumu: didesnis vietinės gamybos portfelis turėtų mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei pažeidžiamų tiekimo grandinių. Tačiau kartu pripažįstama, kad plėtra neįvyks be didelių kapitalo srautų ir greitesnių projektų įgyvendinimo terminų.

    Kiek kainuotų toks šuolis

    Skaičiuojama, kad tam, kad iki 2050 metų būtų pasiekta 400 gigavatų riba, reikėtų kasmetinių investicijų, kurios prilygtų dešimtims milijardų eurų. Įvairūs vertinimai rodo didelę amplitudę, nes galutinė suma priklausys nuo statybų tempų, finansavimo kainos, leidimų trukmės ir to, kiek projektų bus vystoma kaip dideli reaktoriai, o kiek kaip mažieji moduliniai reaktoriai.

    Federalinė parama kol kas daugiausia remiasi ne tiesioginėmis išmokomis, o kreditų garantijomis ir rizikos mažinimu ankstyvuose projektuose. Viena iš krypčių yra skatinti įsigyti ilgai gaminamus pagrindinius komponentus, kad statybos galėtų prasidėti greičiau, kai tik bus gauti visi leidimai.

    10 naujų reaktorių ir AP1000 kryptis

    Artimiausių metų planuose minima kelių aikštelių plėtra ir iki 10 naujų reaktorių, tarp jų ir AP1000 tipo. Idėja paprasta: kuo daugiau standartizuotų projektų, tuo mažesnė rizika dėl projektavimo pakeitimų, o tuo pačiu lengviau suvaldyti terminus ir biudžetus.

    Skaičiuojama, kad išankstinis kritinių komponentų užsakymas galėtų sutrumpinti projektų įgyvendinimą keleriais metais. Energetikos sektoriuje tai svarbu dėl dviejų priežasčių: sparčiai augančios paklausos ir to, kad finansavimo kaštai dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Didžiausi iššūkiai: senstantys reaktoriai ir kuro grandinė

    Net ir skelbiant plėtros planus, JAV susiduria su realybe: esamas reaktorių parkas sensta. Vidutinis amerikietiškų reaktorių amžius siekia apie 45 metus, o daugeliui jų artėja laikas, kai reikės arba brangių modernizacijų ir licencijų pratęsimų, arba uždarymo.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra branduolinio kuro tiekimo grandinė ir urano sodrinimo pajėgumai. JAV siekia mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų, todėl lygiagrečiai su naujų elektrinių statyba gali tekti didinti investicijas į sodrinimą, kuro gamybą ir susijusią pramonę.

    „Be stipresnės kuro tiekimo grandinės ir sparčiau priimamų investicinių sprendimų ambicingi tikslai gali likti popieriuje“, – teigiama JAV branduolinės plėtros vertinimuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad branduolinės energetikos plėtra JAV taps ne vien technologiniu, bet ir administraciniu projektu: leidimų procesai, statybos pajėgumai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pralaidumas gali tapti tokie pat svarbūs kaip ir pačios reaktorių technologijos.

    Jeigu planas pavyktų, JAV energetikos struktūra iki 2050 metų pasikeistų iš esmės, o branduolinė energetika būtų įtvirtinta kaip viena pagrindinių stabilios generacijos ašių. Tačiau tam reikės ilgalaikės politinės valios, finansavimo stabilumo ir sprendimų, kurie apimtų ne tik statybas, bet ir visą kuro bei komponentų ekosistemą.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.

  • Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas iki 2030 metų siekia pasiekti ne mažiau kaip 4,3 mlrd. eurų informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto paslaugų eksporto. Šis tikslas žymi ambiciją DI paversti ne vien skaitmeninės politikos prioritetu, bet ir atskiru ekonomikos sektoriumi, orientuotu į užsienio rinkas.

    Šalies skaitmeninių technologijų ministras Sherzodas Shermatovas teigia, kad IT eksporto šuolis per kelerius metus buvo itin ryškus: nuo mažiau nei 850 000 eurų 2017 metais iki maždaug 850 mln. eurų per metus. Pasak jo, tolesnį augimą lems kvalifikacija, investicijos ir tai, kaip greitai DI sprendimai bus pritaikomi versle bei viešajame sektoriuje.

    Nuo užsakomosios veiklos į aukštesnę vertę

    Uzbekistanas bando peržengti tradicinės užsakomosios IT veiklos ribas ir kurti daugiau pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su DI sprendimais, duomenų infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. Šalies pareigūnai pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra jauna ir vis labiau prisijungianti visuomenė, kuri leidžia greičiau plėsti skaitmeninius įgūdžius vidaus rinkoje.

    Oficiali statistika rodo, kad 2025 metų pradžioje Uzbekistanas turėjo apie 9,6 mln. 14–30 metų žmonių, o interneto skvarba 2025 metų pabaigoje siekė apie 89 proc. Tai sudaro prielaidas masiškesniam skaitmeniniam švietimui, tačiau eksporto tikslas iš esmės reiškia konkurenciją globalioje talentų ir paslaugų rinkoje.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį IT Park dalyvių paslaugų eksportas pasiekė apie 169 mln. eurų. Vyriausybė nurodo, kad siekia pritraukti įmones, kurios ieško talentų, pristatymo centrų ir daugiakalbių komandų aptarnauti užsienio klientus iš Uzbekistano.

    Energija kaip kelias į duomenų centrus

    Duomenų centrai įvardijami kaip kertinė grandis, būtina DI paslaugoms ir skaitmeniniam eksportui didinti, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra galutinis tikslas. Strategija grindžiama tuo, kad DI sprendimams reikia skaičiavimo galios, o skaičiavimo galia priklauso nuo stabilios ir konkurencingos energijos pasiūlos.

    „Naudojant dirbtinį intelektą reikia skaičiavimo galios, o jai reikia energijos. Norime energiją parduoti ne vien kaip žaliavą, o kaip DI duomenų centrų paslaugas“, – sakė Sherzodas Shermatovas.

    Ministras taip pat nurodė, kad duomenų centrų investuotojams siūlomos paskatos, tarp jų mažesnės elektros kainos, IT Park rezidento režimas, neapmokestinama aplinka ir muitų lengvatos DI įrangai. Tokie instrumentai pastaraisiais metais tapo plačiai taikomu būdu konkuruojant dėl didžiųjų technologijų projektų, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo ir energetikos sistemos pajėgumų.

    DI įgūdžiai ne vien programuotojams

    Uzbekistanas pradėjo programą 5 Million AI Leaders, kuria siekiama DI raštingumą plėsti mokyklose, universitetuose, tarp mokytojų ir valstybės tarnautojų. Pasak ministro, programą jau baigė daugiau nei 1 mln. žmonių, o tai rodo orientaciją į masinį, o ne tik elitinį technologinį pasirengimą.

    Centrinės Azijos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Vladimiras Norovas pabrėžė, kad regionui svarbu ugdyti ne tik inžinierius, bet ir bazinį gebėjimą taikyti DI kasdienėse srityse. Jo vertinimu, didžiausia grąža gali atsirasti ten, kur DI padeda didinti našumą ir paslaugų kokybę, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir logistikoje.

    Ekspertai taip pat akcentuoja praktinio įgyvendinimo barjerą: DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų stokos, o dėl duomenų kokybės, procesų, atsakomybių ir institucinio gebėjimo sprendimus paversti veikiančiomis paslaugomis. Viešajame sektoriuje greičiausią naudą gali duoti rutininės, bet didelės apimties sritys, tokios kaip dokumentų tvarkymas, atitikties tikrinimas, mokesčių administravimas ar sukčiavimo prevencija.

    Kita kritinė sąlyga – pasitikėjimas. Kuo plačiau diegiami DI sprendimai, tuo didesnė reikšmė tenka kibernetiniam saugumui, duomenų apsaugai ir atsparumui sukčiavimui, nes incidentai gali greitai paveikti tiek visuomenės požiūrį, tiek užsienio klientų norą pirkti paslaugas iš regiono.

  • DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS), dažnai vadinamas centrinių bankų banku, perspėja, kad sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą gali kaupti rizikas, kurios finansų rinkas paverstų jautrias bet kokiam sukrėtimui. Metinėje ekonominėje ataskaitoje pabrėžiama, jog euforija technologijų sektoriuje gali persimesti į platesnę ekonomiką.

    BIS teigimu, per pastaruosius metus DI investicijos prisidėjo prie augimo ir akcijų rinkų rekordų, tačiau kartu didino ir finansinį pažeidžiamumą. Reguliuotojams signalizuojama, kad delsiant, vėlesnis prisitaikymas gali būti skausmingesnis tiek bendrovėms, tiek vartotojams.

    „Žinutė yra skubi: politikos formuotojai turėtų veikti dar prieš apsisukimą, nes vėliau prisitaikymas bus skausmingesnis“, – sakė BIS generalinis direktorius Pablo Hernández de Cos.

    Ataskaitoje išskiriamas investicijų mastas. BIS skaičiuoja, kad penki didžiausi vadinamieji hiperskalės debesijos ir technologijų žaidėjai 2025 ir 2026 metais gali įsipareigoti DI infrastruktūrai skirti daugiau nei 878 mlrd. eurų, o tempas kai kuriais atvejais lenkia uždirbamą pelną ir laisvus pinigų srautus.

    BIS aiškina, kad šias išlaidas skatina nuostata, jog rinkoje ilgainiui dominuos tik keli nugalėtojai, todėl bendrovės lenktyniauja investuodamos į projektus, kurių grąža išlieka neaiški. Tokia dinamika primena ankstesnes technologines manijas, kai proveržis buvo realus, bet kapitalo srautas pranokdavo komercinę logiką.

    Istorinės paralelės ir naujos rizikos

    BIS lygina dabartinį DI pakilimą su praeities investiciniais bumais, tokiais kaip XIX amžiaus kanalų ir geležinkelių karštinės, XX amžiaus elektrifikacijos šuolis ar vėliau sprogęs dotkomų burbulas. Bendras bruožas, anot ataskaitos, tas, kad investicijos augdavo sparčiau nei realiai pagrįsta grąža, o vėliau sekdavo staigesnis atoslūgis.

    Papildomą grėsmę, BIS vertinimu, kelia įtempti akcijų įverčiai ir sudėtingesni finansavimo modeliai. Ataskaitoje minimas ir vadinamasis žiedinis finansavimas, kai lustų gamintojai ar debesijos tiekėjai investuoja į DI laboratorijas, o šios vėliau įsipareigoja pirkti jų skaičiavimo resursus, taip tarsi perkeliančios pinigus atgal į pirminius finansuotojus per pajamas.

    Kita problema, anot BIS, yra tai, kad dalis kapitalo keliauja per mažiau prižiūrimus ne bankų kanalus, įskaitant rizikos fondus ir privataus kredito rinką. Tokia struktūra, BIS vertinimu, gali lemti greitesnį ir aštresnį nuosmukį, jei DI lūkesčiai pradėtų griūti.

    Duomenų centrų kaina ir infliacijos pavojus

    Rizikos matomos ne vien rinkose. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad DI plėtra turi ir paslėptą kainą, kuri atsispindi bendrovių apskaitoje bei vartotojų kainose, ypač dėl duomenų centrų statybų, elektros poreikio ir specializuotos įrangos atnaujinimo.

    Viena iš įvardijamų sričių yra duomenų centrų įrangos nusidėvėjimo prielaidos. Jei bendrovės daro prielaidą, kad brangi įranga tarnaus ilgiau, sąnaudos paskirstomos per daugiau metų, o trumpuoju laikotarpiu pelningumas gali atrodyti geresnis, nei rodo realus pinigų deginimas ir poreikis nuolat atnaujinti specializuotus lustus.

    Kolumbijos universiteto ekonomistas Stijn Van Nieuwerburgh yra nurodęs, kad per artimiausius šešerius metus bendra DI infrastruktūros plėtra galėtų kainuoti apie 7 trln. eurų. BIS atkreipia dėmesį, kad dalis tokių projektų gali būti finansuojami ir ne visuomet aiškiai matomomis struktūromis, kas nuosmukio atveju didintų netikėtumo riziką.

    Be to, vis garsiau kalbama apie infliacinį poveikį, kai didelė paklausa DI serveriams ir jų komponentams perskirsto tiekimo grandines, o brangstant atminties ir saugyklų sprendimams spaudimas gali persiduoti ir vartotojų elektronikai. BIS pabrėžia, kad elektros sąnaudų augimas ir duomenų centrų apetitas energijai taip pat gali tapti kainas didinančiu veiksniu.

    Kartu ataskaitoje pripažįstama ir priešinga galimybė: jei DI realiai pakels produktyvumą, ilgainiui jis gali veikti ir kaip infliaciją mažinantis veiksnys. Tačiau BIS akcentas aiškus: kol grąža neapibrėžta, o investicijos milžiniškos, finansų sistemos atsparumą būtina vertinti iš anksto, o ne po to, kai burbulas ima leistis.

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • „Micron“ šokiruoja rinką: pajamos pašoko 4 kartus, pelnas – 15 kartų, akcijos šovė

    „Micron“ šokiruoja rinką: pajamos pašoko 4 kartus, pelnas – 15 kartų, akcijos šovė

    DI bumas perrašė skaičius

    JAV lustų gamintoja „Micron“ paskelbė ketvirčio rezultatus, gerokai viršijusius Volstrito lūkesčius. Bendrovė teigia, kad šuolį lėmė itin didelė atminties lustų paklausa, kurią kursto DI infrastruktūros plėtra.

    „Micron“ nurodė, kad trečiąjį finansinių metų ketvirtį pajamos pasiekė 36,5 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnės nei prieš metus. Analitikų prognozės, siekusios apie 31,4 mlrd. eurų, taip pat buvo viršytos.

    Grynasis pelnas, bendrovės duomenimis, išaugo iki 24,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo mažesnis nei 1,7 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat pranoko rinkos lūkesčius.

    Akcijos šovė, vertė perkopė trilijoną

    Įspūdingi skaičiai greitai atsispindėjo biržoje: po prekybos valandų „Micron“ akcijos brango daugiau nei 15 proc. Bendrovės rinkos vertė, skaičiuojant pagal tuo metu buvusią kainą, priartėjo prie 1 trln. eurų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių „Micron“ akcijų kaina, pasak bendrovės minimų rinkos duomenų, buvo pakilusi apie 700 proc. Tai vienas ryškiausių pervertinimų tarp didžiųjų bendrovių, DI bangai pakeitus duomenų centrų ekonomikos logiką.

    Atmintis tampa strategine DI grandimi

    Didžiausi duomenų centrų vystytojai, tokie kaip „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ir „Meta“, į naują infrastruktūrą yra nukreipę šimtų milijardų eurų investicijas. Tokiems centrams reikalingi ne tik procesoriai, bet ir dideli kiekiai didelės spartos atminties, naudojamos greta skaičiavimo lustų.

    „Micron“ teigimu, visa 2026 metų didelės spartos atminties lustų gamyba jau yra parduota pagal fiksuotos kainos sutartis. Bendrovė akcentuoja, kad daugiametės sutartys gali sumažinti tradicinį atminties rinkos svyravimą, kai kainos cikliškai šokinėja nuo pakilimų iki nuosmukių.

    „Atminties strateginė vertė DI eroje tapo akivaizdi“, – sakė „Micron“ vadovas Sanjay Mehrotra.

    Pelningumas, prilygstantis didiesiems

    Rinką labiausiai nustebino „Micron“ pelningumas: bendrovė pranešė apie maždaug 85 proc. bendrąją maržą. Toks lygis jau konkuruoja su kai kurių didžiųjų technologijų įmonių rodikliais ir išsiskiria sektoriuje, kuriame istoriškai maržas smarkiai spaudė kainų nepastovumas.

    Bendrovė aiškina, kad situaciją sustiprina pasiūlos ribotumas, o reikšmingesnės naujų gamyklų apimtys, tikėtina, rinką pasieks vėliau. Tai suteikia gamintojams didesnę derybinę galią kainodaroje ir leidžia stabiliau planuoti užsakymų portfelį.

    „Micron“ prognozuoja, kad artimiausią ketvirtį pajamos gali siekti apie 44 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas vienai akcijai turėtų augti. Kartu bendrovė kelia ir investicijų kartelę: šiais finansiniais metais kapitalo išlaidos planuojamos apie 23,7 mlrd. eurų, o 2027 metais numatomas dar didesnis tempas.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klasikinis klausimas, būdingas atminties pramonei: kiek ilgai tęsis pakilimas, kol pasiūla pradės vytis paklausą. Net optimistiškai nusiteikę stebėtojai pripažįsta, kad ciklo apsivertimo rizika niekur nedingo.

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.

  • DI lustų badas smogia „Microsoft“ ir „Apple“: brangsta „Xbox“, „Mac“ ir „iPad“

    DI lustų badas smogia „Microsoft“ ir „Apple“: brangsta „Xbox“, „Mac“ ir „iPad“

    Vartotojų elektronikos rinką drebina sparčiai brangstantys atminties ir saugyklos lustai: „Microsoft“ ir „Apple“ pranešė apie kainų kėlimą, kurį sieja su DI bumo paskatinta duomenų centrų plėtra. Bendrovės aiškina, kad lustų paklausa auga greičiau nei tiekimo grandinės spėja prisitaikyti, todėl komponentų kainos kyla ne mėnesiais, o ketvirčiais.

    „Microsoft“ paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos visame pasaulyje didins „Xbox“ konsolių kainas. Skirtingų modelių brangimas, priklausomai nuo rinkos ir komplektacijos, sieks apie 90–135 eurus, o kai kuriose konfigūracijose galutinė kaina gali priartėti prie aukščiausio segmento žymos.

    JAV rinkoje „Xbox Series S“ turėtų kainuoti apie 440 eurų, o „Series X“ kai kuriais atvejais gali siekti maždaug 705 eurus. Bendrovė kol kas nepateikė tikslių kainų Europos šalims, tačiau pabrėžė, kad sprendimas susijęs su saugyklos ir atminties komponentų brangimu.

    „Apple“ tuo pat metu pranešė apie reikšmingus „Mac“ ir „iPad“ kainų pokyčius, akcentuodama tą pačią priežastį: DI infrastruktūra iš rinkos išsiurbia atminties ir saugyklos lustus, kurie reikalingi ir įprastiems vartotojų įrenginiams. Gamintojas teigia ilgą laiką bandęs sušvelninti poveikį pirkėjams, tačiau pasiekė ribą, kai kainų korekcijos tapo neišvengiamos.

    „Spartus DI duomenų centrų augimas sukūrė precedento neturintį atminties ir saugyklos paklausos šuolį“, – teigiama „Apple“ pareiškime.

    Pagal paskelbtą informaciją, kai kurie „Mac“ ir „iPad“ modeliai brangs nuo maždaug 90 iki 265 eurų, priklausomai nuo konfigūracijos. Pavyzdžiui, įėjimo lygio nešiojamas kompiuteris gali pabrangti apie 90 eurų, o aukštesnės talpos „MacBook Pro“ kainos pokytis gali siekti iki maždaug 265 eurų.

    Rinkos analitikai neatmeta, kad vėliau šiais metais kainų korekcijos gali paliesti ir „iPhone“, ypač „Pro“ klasės modelius. Vertinama, jog ankstesni, santykinai nedideli kainų pakėlimai po 40–50 eurų gali tapti retenybe, jei komponentų infliacija išsilaikys.

    Ši tendencija nėra vien dviejų bendrovių istorija: didesnę įtampą jaučia visa vartotojų elektronikos ir žaidimų įrangos pramonė. Konsolių gamintojai pastaraisiais mėnesiais taip pat ėmėsi kainų korekcijų, nes brangsta ne tik procesoriai, bet ir atminties moduliai, saugyklos sprendimai bei kiti komponentai.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra tai, kad DI bumas keičia lustų rinkos prioritetus: gamintojai didesnę dalį pajėgumų nukreipia į serveriams skirtus sprendimus, o vartotojų įrenginiai tampa labiau pažeidžiami kainų svyravimams. Tai reiškia, kad pirkėjams gali tekti dažniau susidurti su brangesnėmis įrenginių konfigūracijomis, o nuolaidos gali tapti labiau epizodinės.

    „Microsoft“ taip pat primena, kad konsolės dažnai parduodamos su maža marža arba net nuostolingai, tikintis pajamas susigrąžinti per žaidimus ir prenumeratas. Todėl komponentų brangimas tokioje verslo logikoje ypač greitai atsispindi galutinėje įrenginio kainoje, o tai tiesiogiai paliečia žaidėjus.

  • Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškente pasibaigęs penktasis tarptautinis investicijų forumas baigėsi įspūdinga suma: pasirašyta 166 susitarimai, kurių bendra vertė siekia 37,6 mlrd. eurų. Organizatorių duomenimis, 139 iš jų įvardyti kaip nauji projektai, kurių vertė sudaro 27,7 mlrd. eurų.

    Tris dienas trukusiame renginyje užsiregistravo daugiau nei 10 000 dalyvių, o 3 802 delegatai atvyko iš užsienio, atstovaudami 102 valstybėms. Po pasirašymų svarbiausiu etapu tampa finansavimo užtikrinimas ir realus projektų įgyvendinimas.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas forumo dalyviams pabrėžė, kad investicijos šaliai reiškia ne tik pinigų įplaukas. Jo teigimu, tikslas yra pritraukti technologijas, kompetencijas ir sukurti darbo vietas, kurios atitiktų sparčiai besikeičiančios ekonomikos poreikius.

    „Mums investicijos yra kur kas daugiau nei kapitalo šaltinis. Tai pažangių technologijų, žinių, naujų darbo vietų ir vystymosi katalizatorius“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Reformos tikrinamos rinkoje

    Renginyje kalbinti investuotojai akcentavo, kad kapitalo srautai priklausys nuo to, ar reformos bus nuoseklios ir ilgalaikės. Verslui svarbiausia ne pažadai, o praktika, kurią galima patikrinti per keletą metų.

    „Reformų darbotvarkei reikia įrodymų. Negalima visko pakeisti per naktį, žmonėms reikia matyti rezultatą. Tačiau dabar jau turime daug metų įrodymų“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Vienu iš signalų rinkoms tapo Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo UzNIF dvigubas įtraukimas į biržų sąrašus Londone ir Taškente. Skelbiama, kad pasiūlymas sulaukė daugiau kaip 2,44 mlrd. eurų paklausos, o pritraukta beveik 610 mln. eurų.

    UzNIF valdo 13 valstybinių įmonių akcijų paketus, o fondą valdo bendrovė „Franklin Templeton“. Bendrovės vadovas Centrinei Azijai Marius Dan teigė, kad šis žingsnis gali tapti platesnės vietinės kapitalo rinkos raidos pradžia.

    „Po penkerių metų sėdėsime čia ir žvelgdami atgal matysime visiškai kitokią kapitalo rinką“, – sakė Marius Dan.

    Kita investuotojams jautri tema yra kapitalo judėjimo laisvė ir galimybė išsiimti pelną. Uzbekistano valdžia teigia, kad nuo 2017 metų sumažino dalį mokesčių ir palengvino valiutos konvertavimą bei pelno pervedimą į užsienį.

    „Bet kuris investuotojas gali atvykti, investuoti ir per vieną dieną išsiimti pajamas iš šalies“, – sakė Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov.

    JAV ir Europos dėmesys bei geopolitika

    Forumas sutapo su aukšto lygio diplomatinių vizitų banga, įskaitant Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio ir Albanijos prezidento Bajramo Begaj vizitus. Taip pat dalyvavo regiono ir kaimyninių valstybių premjerai bei aukšti pareigūnai, o tai parodė platesnį geopolitinį renginio svorį.

    Šalia pagrindinio forumo vyko JAV ir Uzbekistano verslo susitikimai, kuriuose dalyvavo 193 amerikiečių bendrovių atstovai. Skelbiama, kad derybas su Uzbekistano valdžia taip pat surengė „Boeing“, „Visa“, „JPMorgan“, „Meta“, „Air Products“ ir „Franklin Templeton“.

    Darbotvarkėje šalia investicijų ir kapitalo rinkų reformos dominavo transporto ryšiai, energetika, prekyba ir regioninis bendradarbiavimas. Tai kryptys, kurios šiandien ypač svarbios įmonėms, ieškančioms alternatyvių tiekimo grandinių ir eksporto maršrutų.

    Koridoriai, energetika ir DI

    Centrinė Azija ilgą laiką buvo vertinama kaip nutolusi nuo pagrindinių rinkų, tačiau šį požiūrį keičia transporto projektai. Tarp dažniausiai minimų iniciatyvų įvardijamas Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelis, Vidurio koridorius per Kaspijos jūrą bei planuojamas Transafganistano maršrutas.

    Uzbekistanas taip pat sieja geresnį susisiekimą su turizmo plėtra ir didesnėmis keliautojų išlaidomis. Šalies turizmo komiteto pirmininkas Abdulaziz Akkulov teigė, kad tikslas yra didinti lankytojų išlaidas ir plėsti aukštesnės vertės turizmo pasiūlą.

    Energetikoje Uzbekistanas kelia tikslą didinti žaliosios energijos dalį iki 54 proc. elektros gamyboje ir pritraukti investicijas į tinklus, energijos kaupimą, DI ir duomenų centrus. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai duomenų centrų plėtra vis dažniau siejama su patikimu elektros tiekimu ir konkurencingomis kainomis.

    DI temą forume akcentavo ir privataus sektoriaus atstovai. Duomenų centrų plėtros bendrovės „DataVolt“ vadovas Rajit Nanda pabrėžė, kad sėkmingam DI diegimui būtini trys dalykai: kapitalas, energija ir talentai.

    Šalis taip pat akcentuoja išteklių potencialą, skelbdama, kad mineralinių išteklių vertė vertinama 2,62 trln. eurų, tarp jų minimi auksas, varis, uranas ir kitos strategiškai svarbios žaliavos. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad vien ištekliai dar nereiškia automatinės gerovės be skaidrumo ir aiškių taisyklių.

    „Šalys turi šiuos išteklius paversti ilgalaike nauda“, – sakė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Forumo pabaigoje taip pat pabrėžta, kad investuotojai įtraukiami į politinių sprendimų procesą per Užsienio investuotojų tarybą, kurioje, skelbiama, dalyvauja 85 bendrovės iš 19 šalių. Uzbekistano valdžia teigia, kad į reformų planą bus įtrauktos 120 naujų rekomendacijų, o pažanga bus reguliariai stebima ir raportuojama prezidentui.