CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.

  • Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Daugiau nei šimtmetį vėjo turbinos buvo suvokiamos kaip įrenginiai, verčiantys vėją elektra. Tačiau sparčiai augant skaitmeninei ekonomikai ir DI skaičiavimo poreikiui, inžinieriai ieško būdų, kaip elektros gamybą sujungti su pačiu didžiausiu jos vartotoju.

    Nauja idėja – duomenų centrą perkelti nuo sausumos į jūrą ir integruoti jį į plūduriuojančios vėjo turbinos konstrukciją. Tokia schema žada vienu metu spręsti dvi problemas: kur gauti daug energijos ir kaip efektyviai aušinti serverius.

    Kas siūloma ir kodėl tai aktualu

    San Fransiske įsikūrusi bendrovė „Aikido Technologies“ pristato koncepciją, kurioje DI duomenų centras būtų įrengtas tuščiavidurėse plūduriuojančios platformos kojose po vandens linija. Įprastai tokiose konstrukcijose būna balastinės ertmės stabilumui, o šiame modelyje jos virstų serverių moduliais.

    Planuojama, kad vienoje platformoje būtų derinama 15–18 megavatų galios jūrinė vėjo turbina, 10–12 megavatų skaičiavimo apkrova ir baterijų sistema. Idėja paprasta: kai vėjas pučia, elektra gaminama vietoje ir iškart sunaudojama skaičiavimams, o ryšys su krantu reikalingas kaip papildoma arba sezoninė atrama.

    Aušinimas jūros vandeniu

    Duomenų centrų efektyvumą dažnai riboja ne tik elektros kaina, bet ir šilumos šalinimas. Serveriai skaičiavimo metu generuoja daug šilumos, todėl aušinimas tampa viena didžiausių eksploatacinių sąnaudų dalių, o kai kuriais atvejais reikalauja ir didelių gėlo vandens kiekių.

    Po vandeniu esantis korpusas leidžia šilumą perduoti per plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį, kuris veikia kaip didžiulis šilumos sugėriklis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti aktyvaus aušinimo poreikį ir beveik atsisakyti gėlo vandens naudojimo, kas sausumoje vis dažniau kelia konfliktų dėl išteklių ir infrastruktūros.

    Terminai, rizikos ir ką parodys bandymas

    Pirmasis realus bandymas numatytas prie Norvegijos krantų: iki 2026 metų pabaigos planuojama įrengti bandomąjį apie 100 kilovatų galios sprendimą, paremtą atnaujinta turbina. Tai būtų praktinis įrodymas, ar serveriai gali patikimai veikti jūrinėje aplinkoje, kai energija ir aušinimas gaunami vietoje.

    Komercinis projekto etapas taikomas Jungtinei Karalystei, o veikimo pradžia siejama su 2028 metais. Vis dėlto išlieka svarbūs klausimai: korozija ir druskų poveikis, sudėtingas aptarnavimas jūroje, kibernetinio ir fizinio saugumo reikalavimai, taip pat poveikis ekosistemoms, jei šilumos išmetimas keistų vietines sąlygas.

    Panašios krypties eksperimentai jau buvo vykdomi, įskaitant „Microsoft“ bandymą laikyti serverius po vandeniu ir vertinti gedimų dažnį bei patikimumą. Tačiau plūduriuojančios vėjo turbinos ir DI duomenų centro sujungimas yra ambicingesnis žingsnis, nes čia vienoje vietoje sutelkiami energijos gamybos, kaupimo ir skaičiavimo procesai.

    Jei bandymai pasiteisins, toks modelis galėtų tapti alternatyva dideliems sausumos serverių ūkiams, kurie vis dažniau susiduria su ribota elektros infrastruktūra, vietos bendruomenių pasipriešinimu ir aušinimo išteklių trūkumu. Tuomet dalis skaičiavimų persikeltų ten, kur vėjas stabilus, o aušinimas – praktiškai „nemokamas“.

  • „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ paskelbė spartinanti plėtrą Europoje ir iki 2026 metų pabaigos ketinanti įjungti pirmąją duomenų centro pajėgumų dalį. Toliau bendrovė planuoja greitą augimą Prancūzijoje ir Šiaurės šalyse, siekdama patenkinti didėjančią vietinės DI infrastruktūros paklausą.

    Įmonė teigia, kad Europos verslui, mokslo institucijoms ir valdžios sektoriui vis svarbiau turėti arčiau esančius, mažos delsos skaičiavimo išteklius. Kartu ryškėja noras mažinti priklausomybę nuo pajėgumų, kurie iki šiol labiau koncentruoti JAV ir Azijoje.

    200 MW iki 2027 metų

    „Cerebras“ tikslas iki 2027 metų pabaigos Europoje sukurti duomenų centrų tinklą, kurio bendra elektros galia siektų 200 MW. Būtent elektros galios rodiklis šiandien dažnai laikomas esminiu DI duomenų centrų masto matu, nes energijos tiekimas ir tinklų pralaidumas tampa vienu didžiausių plėtros stabdžių.

    Palyginimui, tradiciniai įmonių duomenų centrai neretai naudoja nuo 1 iki 20 MW, o vadinamieji hiperskalės objektai gali siekti 100 MW ar daugiau. Dideli generatyviojo DI ir agentinių sistemų krūviai didina ne tik lustų, bet ir elektros, aušinimo bei tinklų infrastruktūros poreikį.

    Plėtra ir partnerystės

    Dalį planuojamų pajėgumų „Cerebras“ sieja su jau turima partneryste, pagal kurią infrastruktūra gali būti naudojama „OpenAI“ darbams. Bendrovės vadovas Andrew Feldmanas Paryžiuje vykusio RAISE renginio metu pabrėžė, kad Europos paklausa auga itin sparčiai, o investicijų mastas siekia kelis milijardus eurų.

    „Tai milžiniškos plėtros, o paklausa Europoje auga greičiau, nei spėjame ją vytis“, – sakė Andrew Feldmanas.

    Rinka kaista: inferencija ir suverenitetas

    Įkurta 2015 metais, „Cerebras“ daug dėmesio skiria lustams, skirtiems DI inferencijai, tai yra momentiniams modelių atsakymams į vartotojų užklausas. Pastaruoju metu būtent inferencijos apimtys sparčiausiai auga, nes DI įrankiai įmonėse pereina nuo eksperimentų prie kasdienio naudojimo, o vis daugiau užduočių atlieka agentai, galintys veikti autonomiškai.

    Ši konkurencinė kova vyksta aplinkoje, kur „Nvidia“ teigia, kad jos technologija naudojama daugiau nei 90 proc. Europoje skelbiamų DI infrastruktūros projektų. Tuo pat metu ES vis griežčiau akcentuoja duomenų suverenumą ir reguliavimą, o tai skatina rinktis Europoje veikiančius pajėgumus ir mažinti delsą, ypač jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos ar viešajame.

    Investuotojų apetitas DI infrastruktūrai išlieka didelis: „Cerebras“ mini sėkmingą akcijų platinimą JAV, kurio metu pritraukta apie 5,1 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad europiniai pajėgumai suteiks klientams greitesnę prieigą prie skaičiavimo išteklių ir alternatyvą dominuojantiems tiekėjams, o konkurencija dėl energijos, lustų ir lokalių centrų tik intensyvės.

  • „Amazon“ ruošia apie 23 mlrd. eurų obligacijų emisiją: kam bus skirtos lėšos ir ką tai sako apie DI

    JAV technologijų milžinė „Amazon“ pateikė JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) dokumentus dėl planuojamos didelės apimties korporatyvinių obligacijų emisijos. Rinkos dalyviai vertina, kad siūlymo vertė gali siekti apie 23 mlrd. eurų, o sandoris būtų įgyvendintas artimiausiomis savaitėmis.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, emisija būtų sudaryta iš kelių dalių: tiek su fiksuotomis, tiek su kintamomis palūkanomis. Numatomi skirtingi išpirkimo terminai apimtų laikotarpį maždaug nuo 3 iki 40 metų, taip leidžiant pritraukti skirtingo rizikos profilio investuotojus.

    Kam „Amazon“ reikalingi pinigai?

    Įmonė nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos kelioms kryptims: artėjančių skolų refinansavimui, bendriems korporatyviniams tikslams ir galimiems įsigijimams. Tokia struktūra būdinga didelėms bendrovėms, kurios siekia išlaikyti lankstumą, kai kapitalo poreikis gali greitai kisti.

    Emisijos organizatoriais įvardijami tarptautiniai investiciniai bankai „Barclays“, „Goldman Sachs“, „JPMorgan“ ir „Morgan Stanley“. Tokia bankų sudėtis paprastai signalizuoja, kad taikomasi į plačią institucinių investuotojų auditoriją JAV ir tarptautinėse rinkose.

    DI bumas keičia finansavimo logiką

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės vis dažniau remiasi skolos rinka, nes kapitalo išlaidos sparčiai auga. Vienas svarbiausių veiksnių yra dirbtinio intelekto plėtra, reikalaujanti brangių duomenų centrų, specializuotų lustų, elektros galios ir tinklų infrastruktūros.

    Rinkose vis dažniau akcentuojama, kad DI lenktynės didina ilgalaikius įsipareigojimus: net ir labai pelningoms bendrovėms tampa patrauklu fiksuoti finansavimą ilgesniam laikui, kad būtų galima stabiliau planuoti investicijas. Kartu tai didina jautrumą palūkanų normų svyravimams ir prastesniam ekonomikos scenarijui.

    „Didelių technologijų įmonių skolinimasis pats savaime nėra problema, tačiau rizika išauga, kai investicijų tempas pranoksta pinigų srautų augimą“, – sako rinkos analitikai.

    Ką tai gali reikšti investuotojams?

    Didelė obligacijų emisija gali būti vertinama dvejopai. Viena vertus, tai yra įprastas būdas refinansuoti skolą ir užsitikrinti resursus strateginėms investicijoms, ypač kai kapitalo poreikis dėl DI infrastruktūros išlieka aukštas.

    Kita vertus, augantis skolos finansavimas gali kelti klausimų dėl viso sektoriaus įsiskolinimo trajektorijos ir vertinimų biržoje. Jei investuotojai pradėtų labiau abejoti investicijų grąža arba augtų finansavimo kaina, technologijų bendrovių vertės gali tapti jautresnės rinkos nuotaikoms.

  • „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    Rekordinis ketvirtis, bet rinkos šaltis

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ pranešė prognozuojanti itin didelį veiklos pelno šuolį balandžio–birželio ketvirtį, tačiau investuotojų reakcija buvo priešinga. Nepaisant gerėjančių rezultatų, bendrovės vertė biržoje smuko taip, kad per vieną prekybos sesiją „ištirpo“ apie 87 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai signalizavo, kad vien geri skaičiai jau nebeužtenka: vis daugiau klausimų kelia, kiek ilgai tęsis DI skatinamas atminties lustų bumas. Būtent šis sektorius pastaruoju metu tapo svarbiausiu „Samsung“ pelno varikliu.

    Kas įvyko su pelnu ir pajamomis

    „Samsung“ nurodė, kad balandžio–birželio ketvirtį tikisi apie 51 mlrd. eurų veiklos pelno. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai yra daugkartinis augimas, o pati bendrovė akcentavo, kad toks tempas tęsiasi jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tačiau buvo ir silpnesnė detalė: prognozuotos pajamos siekė apie 97,6 mlrd. eurų ir, nors metinis augimas įspūdingas, ši suma kiek prasilenkė su rinkos lūkesčiais. Investuotojai tokius signalus dažnai vertina kaip ženklą, kad kainų augimas gali lėtėti greičiau, nei tikėtasi.

    DI duomenų centrai kelia kainas, bet baimės nemažėja

    Pastarųjų ketvirčių šuolį labiausiai maitina DI duomenų centrų plėtra, kuri didina atminties lustų paklausą ir kelia kainas visoje rinkoje. Kartu keičiasi ir pirkėjų elgsena: daugiau klientų siekia ilgesnių tiekimo sutarčių, kad užsitikrintų pajėgumus, kai paklausa didžiausia.

    Vis dėlto rinka pradeda klausti, ar didžiosios technologijų bendrovės, finansuojančios DI infrastruktūrą, galės ilgai išlaikyti tokį investicijų tempą. Jei investicijos lėtėtų, atminties lustų kainų ciklas galėtų apsiversti, o tai ypač jautru tokio masto gamintojams kaip „Samsung“.

    „Investuotojus gąsdina ne dabartinis pelnas, o klausimas, ar šis DI skatinamas ciklas nesiekia piko“, – komentavo rinkos analitikai, vertindami staigų akcijų kritimą.

    Akcijų kritimas ir ko laukia rinka

    Po pranešimo „Samsung“ akcijos sesijos metu smuko daugiau nei 10 proc., o prekybą baigė beveik 7 proc. žemiau. Kartu žemyn pasislinko ir dalis viso Pietų Korėjos akcijų rinkos indekso bei konkurentų vertės, nes investuotojai vertino riziką visam lustų sektoriui.

    Situaciją paaštrina ir tai, kad „Samsung“ akcijos per metus buvo stipriai pabrangusios, todėl dalis rekordinių rezultatų jau galėjo būti įskaičiuota į kainą. Rinka dabar laukia detalesnės ataskaitos su padalinių rezultatais, kuri turėtų parodyti, ar augimas yra tvarus, ar tai tik dar vienas atminties rinkos ciklas.

  • Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Džordžijos valstijoje planuotas saulės elektrinės projektas iš pradžių atrodė kaip klasikinė švarios energijos sėkmės istorija: investicijos, darbo vietos ir didesnės vietos biudžeto pajamos. Tačiau pirmoji stipresnė liūtis atskleidė, kad dalis rizikų buvo neįvertinta, o statybų aikštelė tapo erozijos židiniu.

    Stewart apygardoje numatytas Lumpkin saulės parkas turėjo užimti apie 1 400 akrų, o jo galia siekti 102,5 megavato. Pagal projektą elektra turėjo būti tiekiama per Walton EMC, o vienas svarbiausių vartotojų turėjo būti „Meta“ duomenų centras, kuriam augant DI poreikiams reikalingi stabilūs elektros srautai.

    Kas nutiko po pirmos liūties?

    Šalia statybų teritorijos gyvenę Shaun ir Amie Harris teigė, kad jų sklypas, tvenkinys ir šlapynės nukentėjo po to, kai dideli plotai buvo nuvalyti nuo medžių ir viršutinio dirvožemio sluoksnio. Vietoje liko atvira Džordžijai būdinga raudono molio danga, kuri stipraus lietaus metu lengvai išplaunama.

    Pasak bylos aplinkybių, krituliams smarkiai suintensyvėjus, vanduo su nuoplovomis ir sąnašomis nuslinko žemyn, užnešdamas teritorijas dumblu. Nukentėjusieji teigė, kad tvenkinys uždumblėjo, o žala buvo taisoma fragmentiškai, statyboms tuo metu tęsiantis.

    Teismo verdiktas ir finansinės pasekmės

    Ginčas persikėlė į federalinį teismą Kolumbuse, kur prisiekusieji vertino žalą šlapynėms ir kaimyninei nuosavybei. Sprendimu atsakomybė buvo priskirta saulės parko vystytojui Silicon Ranch, rangovui IEA ir susijusiam subjektui, o bendra priteista suma siekė apie 135,5 milijono JAV dolerių, tai yra maždaug 125 milijonus eurų.

    Didelė dalis sumos skirta kaip baudinė kompensacija, kuria siekiama ne tik atlyginti nuostolius, bet ir nubausti už aplinkosauginių rizikų ignoravimą. Vystytojas viešai nurodė, kad dalį problemų sieja su rangovo vykdymu ir erozijos kontrolės sprendimų laikymusi, tačiau pats verdiktas tapo signalu visam sektoriui.

    Kodėl tai aktualu atsinaujinančiai energetikai?

    Ši istorija parodo, kad švarios energijos tikslas savaime negarantuoja švaraus įgyvendinimo. Dideli saulės parkai dažnai reikalauja reikšmingų žemės darbų, o netinkamai suvaldžius vandens nuotekas, šlaitų stabilizavimą ir dirvožemio apsaugą, ekstremalesni krituliai gali greitai paversti riziką realia žala.

    Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip atsinaujinančios energetikos projektai integruojami į vietos ekosistemas: nuo paviršinių nuotekų valdymo iki biologinės įvairovės priemonių. Dalis rinkos vystytojų vis aktyviau kalba apie „regeneracinės“ energetikos principus, kai teritorijose paliekama augmenija, o dirvožemio būklė palaikoma, pavyzdžiui, kontroliuojant žolę gyvulių ganymu.

    Šis atvejis rodo ir kitą tendenciją: augant duomenų centrų elektros poreikiui, spaudimas greitai plėsti generaciją didėja, tačiau statybų tempas negali būti pasiteisinimas aplinkosaugos kontrolei. Kitaip tariant, energetikos transformacija tampa tvari tik tada, kai tvarumas užtikrinamas ne vien kilovatvalandėse, bet ir statybų praktikoje.

    „Negalima gelbėti planetos griaunant kaimyno kiemą“, – sakė bylos kontekste cituojamą mintį perteikiantys vietos gyventojai.

  • JAV branduolinės energetikos planas iki 2050 metų: 4 kartus daugiau galios ir milijardų investicijų

    Jungtinės Valstijos svarsto vieną ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių energetikos krypčių: iki 2050 metų ketinama keturis kartus padidinti branduolinių reaktorių įrengtąją galią. Toks tikslas siejamas su augančiu elektros poreikiu, kurį vis labiau kelia duomenų centrai ir dirbtinis intelektas.

    Šiuo metu JAV branduolinė energetika turi apie 97 gigavatų įrengtąją galią, o plane minima riba siekia apie 400 gigavatų. Jeigu plėtra pavyktų, branduolinės elektrinės 2050 metais galėtų pagaminti beveik pusę šalies elektros, kai pastaraisiais metais jų dalis siekė maždaug penktadalį.

    Kas stumia JAV į atomą

    Pagrindinis pokytis yra paklausos šuolis: pramonei, elektrifikuojamam transportui ir ypač duomenų centrams reikia daugiau stabilios, visą parą tiekiamos elektros. Branduolinė energetika Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip vienas iš būdų užtikrinti patikimą bazinę generaciją ir mažinti iškastinio kuro dalį.

    JAV Energetikos departamentas šią kryptį sieja ir su tiekimo saugumu: didesnis vietinės gamybos portfelis turėtų mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei pažeidžiamų tiekimo grandinių. Tačiau kartu pripažįstama, kad plėtra neįvyks be didelių kapitalo srautų ir greitesnių projektų įgyvendinimo terminų.

    Kiek kainuotų toks šuolis

    Skaičiuojama, kad tam, kad iki 2050 metų būtų pasiekta 400 gigavatų riba, reikėtų kasmetinių investicijų, kurios prilygtų dešimtims milijardų eurų. Įvairūs vertinimai rodo didelę amplitudę, nes galutinė suma priklausys nuo statybų tempų, finansavimo kainos, leidimų trukmės ir to, kiek projektų bus vystoma kaip dideli reaktoriai, o kiek kaip mažieji moduliniai reaktoriai.

    Federalinė parama kol kas daugiausia remiasi ne tiesioginėmis išmokomis, o kreditų garantijomis ir rizikos mažinimu ankstyvuose projektuose. Viena iš krypčių yra skatinti įsigyti ilgai gaminamus pagrindinius komponentus, kad statybos galėtų prasidėti greičiau, kai tik bus gauti visi leidimai.

    10 naujų reaktorių ir AP1000 kryptis

    Artimiausių metų planuose minima kelių aikštelių plėtra ir iki 10 naujų reaktorių, tarp jų ir AP1000 tipo. Idėja paprasta: kuo daugiau standartizuotų projektų, tuo mažesnė rizika dėl projektavimo pakeitimų, o tuo pačiu lengviau suvaldyti terminus ir biudžetus.

    Skaičiuojama, kad išankstinis kritinių komponentų užsakymas galėtų sutrumpinti projektų įgyvendinimą keleriais metais. Energetikos sektoriuje tai svarbu dėl dviejų priežasčių: sparčiai augančios paklausos ir to, kad finansavimo kaštai dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Didžiausi iššūkiai: senstantys reaktoriai ir kuro grandinė

    Net ir skelbiant plėtros planus, JAV susiduria su realybe: esamas reaktorių parkas sensta. Vidutinis amerikietiškų reaktorių amžius siekia apie 45 metus, o daugeliui jų artėja laikas, kai reikės arba brangių modernizacijų ir licencijų pratęsimų, arba uždarymo.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra branduolinio kuro tiekimo grandinė ir urano sodrinimo pajėgumai. JAV siekia mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų, todėl lygiagrečiai su naujų elektrinių statyba gali tekti didinti investicijas į sodrinimą, kuro gamybą ir susijusią pramonę.

    „Be stipresnės kuro tiekimo grandinės ir sparčiau priimamų investicinių sprendimų ambicingi tikslai gali likti popieriuje“, – teigiama JAV branduolinės plėtros vertinimuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad branduolinės energetikos plėtra JAV taps ne vien technologiniu, bet ir administraciniu projektu: leidimų procesai, statybos pajėgumai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pralaidumas gali tapti tokie pat svarbūs kaip ir pačios reaktorių technologijos.

    Jeigu planas pavyktų, JAV energetikos struktūra iki 2050 metų pasikeistų iš esmės, o branduolinė energetika būtų įtvirtinta kaip viena pagrindinių stabilios generacijos ašių. Tačiau tam reikės ilgalaikės politinės valios, finansavimo stabilumo ir sprendimų, kurie apimtų ne tik statybas, bet ir visą kuro bei komponentų ekosistemą.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.

  • Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas iki 2030 metų siekia pasiekti ne mažiau kaip 4,3 mlrd. eurų informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto paslaugų eksporto. Šis tikslas žymi ambiciją DI paversti ne vien skaitmeninės politikos prioritetu, bet ir atskiru ekonomikos sektoriumi, orientuotu į užsienio rinkas.

    Šalies skaitmeninių technologijų ministras Sherzodas Shermatovas teigia, kad IT eksporto šuolis per kelerius metus buvo itin ryškus: nuo mažiau nei 850 000 eurų 2017 metais iki maždaug 850 mln. eurų per metus. Pasak jo, tolesnį augimą lems kvalifikacija, investicijos ir tai, kaip greitai DI sprendimai bus pritaikomi versle bei viešajame sektoriuje.

    Nuo užsakomosios veiklos į aukštesnę vertę

    Uzbekistanas bando peržengti tradicinės užsakomosios IT veiklos ribas ir kurti daugiau pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su DI sprendimais, duomenų infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. Šalies pareigūnai pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra jauna ir vis labiau prisijungianti visuomenė, kuri leidžia greičiau plėsti skaitmeninius įgūdžius vidaus rinkoje.

    Oficiali statistika rodo, kad 2025 metų pradžioje Uzbekistanas turėjo apie 9,6 mln. 14–30 metų žmonių, o interneto skvarba 2025 metų pabaigoje siekė apie 89 proc. Tai sudaro prielaidas masiškesniam skaitmeniniam švietimui, tačiau eksporto tikslas iš esmės reiškia konkurenciją globalioje talentų ir paslaugų rinkoje.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį IT Park dalyvių paslaugų eksportas pasiekė apie 169 mln. eurų. Vyriausybė nurodo, kad siekia pritraukti įmones, kurios ieško talentų, pristatymo centrų ir daugiakalbių komandų aptarnauti užsienio klientus iš Uzbekistano.

    Energija kaip kelias į duomenų centrus

    Duomenų centrai įvardijami kaip kertinė grandis, būtina DI paslaugoms ir skaitmeniniam eksportui didinti, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra galutinis tikslas. Strategija grindžiama tuo, kad DI sprendimams reikia skaičiavimo galios, o skaičiavimo galia priklauso nuo stabilios ir konkurencingos energijos pasiūlos.

    „Naudojant dirbtinį intelektą reikia skaičiavimo galios, o jai reikia energijos. Norime energiją parduoti ne vien kaip žaliavą, o kaip DI duomenų centrų paslaugas“, – sakė Sherzodas Shermatovas.

    Ministras taip pat nurodė, kad duomenų centrų investuotojams siūlomos paskatos, tarp jų mažesnės elektros kainos, IT Park rezidento režimas, neapmokestinama aplinka ir muitų lengvatos DI įrangai. Tokie instrumentai pastaraisiais metais tapo plačiai taikomu būdu konkuruojant dėl didžiųjų technologijų projektų, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo ir energetikos sistemos pajėgumų.

    DI įgūdžiai ne vien programuotojams

    Uzbekistanas pradėjo programą 5 Million AI Leaders, kuria siekiama DI raštingumą plėsti mokyklose, universitetuose, tarp mokytojų ir valstybės tarnautojų. Pasak ministro, programą jau baigė daugiau nei 1 mln. žmonių, o tai rodo orientaciją į masinį, o ne tik elitinį technologinį pasirengimą.

    Centrinės Azijos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Vladimiras Norovas pabrėžė, kad regionui svarbu ugdyti ne tik inžinierius, bet ir bazinį gebėjimą taikyti DI kasdienėse srityse. Jo vertinimu, didžiausia grąža gali atsirasti ten, kur DI padeda didinti našumą ir paslaugų kokybę, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir logistikoje.

    Ekspertai taip pat akcentuoja praktinio įgyvendinimo barjerą: DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų stokos, o dėl duomenų kokybės, procesų, atsakomybių ir institucinio gebėjimo sprendimus paversti veikiančiomis paslaugomis. Viešajame sektoriuje greičiausią naudą gali duoti rutininės, bet didelės apimties sritys, tokios kaip dokumentų tvarkymas, atitikties tikrinimas, mokesčių administravimas ar sukčiavimo prevencija.

    Kita kritinė sąlyga – pasitikėjimas. Kuo plačiau diegiami DI sprendimai, tuo didesnė reikšmė tenka kibernetiniam saugumui, duomenų apsaugai ir atsparumui sukčiavimui, nes incidentai gali greitai paveikti tiek visuomenės požiūrį, tiek užsienio klientų norą pirkti paslaugas iš regiono.

  • DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS), dažnai vadinamas centrinių bankų banku, perspėja, kad sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą gali kaupti rizikas, kurios finansų rinkas paverstų jautrias bet kokiam sukrėtimui. Metinėje ekonominėje ataskaitoje pabrėžiama, jog euforija technologijų sektoriuje gali persimesti į platesnę ekonomiką.

    BIS teigimu, per pastaruosius metus DI investicijos prisidėjo prie augimo ir akcijų rinkų rekordų, tačiau kartu didino ir finansinį pažeidžiamumą. Reguliuotojams signalizuojama, kad delsiant, vėlesnis prisitaikymas gali būti skausmingesnis tiek bendrovėms, tiek vartotojams.

    „Žinutė yra skubi: politikos formuotojai turėtų veikti dar prieš apsisukimą, nes vėliau prisitaikymas bus skausmingesnis“, – sakė BIS generalinis direktorius Pablo Hernández de Cos.

    Ataskaitoje išskiriamas investicijų mastas. BIS skaičiuoja, kad penki didžiausi vadinamieji hiperskalės debesijos ir technologijų žaidėjai 2025 ir 2026 metais gali įsipareigoti DI infrastruktūrai skirti daugiau nei 878 mlrd. eurų, o tempas kai kuriais atvejais lenkia uždirbamą pelną ir laisvus pinigų srautus.

    BIS aiškina, kad šias išlaidas skatina nuostata, jog rinkoje ilgainiui dominuos tik keli nugalėtojai, todėl bendrovės lenktyniauja investuodamos į projektus, kurių grąža išlieka neaiški. Tokia dinamika primena ankstesnes technologines manijas, kai proveržis buvo realus, bet kapitalo srautas pranokdavo komercinę logiką.

    Istorinės paralelės ir naujos rizikos

    BIS lygina dabartinį DI pakilimą su praeities investiciniais bumais, tokiais kaip XIX amžiaus kanalų ir geležinkelių karštinės, XX amžiaus elektrifikacijos šuolis ar vėliau sprogęs dotkomų burbulas. Bendras bruožas, anot ataskaitos, tas, kad investicijos augdavo sparčiau nei realiai pagrįsta grąža, o vėliau sekdavo staigesnis atoslūgis.

    Papildomą grėsmę, BIS vertinimu, kelia įtempti akcijų įverčiai ir sudėtingesni finansavimo modeliai. Ataskaitoje minimas ir vadinamasis žiedinis finansavimas, kai lustų gamintojai ar debesijos tiekėjai investuoja į DI laboratorijas, o šios vėliau įsipareigoja pirkti jų skaičiavimo resursus, taip tarsi perkeliančios pinigus atgal į pirminius finansuotojus per pajamas.

    Kita problema, anot BIS, yra tai, kad dalis kapitalo keliauja per mažiau prižiūrimus ne bankų kanalus, įskaitant rizikos fondus ir privataus kredito rinką. Tokia struktūra, BIS vertinimu, gali lemti greitesnį ir aštresnį nuosmukį, jei DI lūkesčiai pradėtų griūti.

    Duomenų centrų kaina ir infliacijos pavojus

    Rizikos matomos ne vien rinkose. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad DI plėtra turi ir paslėptą kainą, kuri atsispindi bendrovių apskaitoje bei vartotojų kainose, ypač dėl duomenų centrų statybų, elektros poreikio ir specializuotos įrangos atnaujinimo.

    Viena iš įvardijamų sričių yra duomenų centrų įrangos nusidėvėjimo prielaidos. Jei bendrovės daro prielaidą, kad brangi įranga tarnaus ilgiau, sąnaudos paskirstomos per daugiau metų, o trumpuoju laikotarpiu pelningumas gali atrodyti geresnis, nei rodo realus pinigų deginimas ir poreikis nuolat atnaujinti specializuotus lustus.

    Kolumbijos universiteto ekonomistas Stijn Van Nieuwerburgh yra nurodęs, kad per artimiausius šešerius metus bendra DI infrastruktūros plėtra galėtų kainuoti apie 7 trln. eurų. BIS atkreipia dėmesį, kad dalis tokių projektų gali būti finansuojami ir ne visuomet aiškiai matomomis struktūromis, kas nuosmukio atveju didintų netikėtumo riziką.

    Be to, vis garsiau kalbama apie infliacinį poveikį, kai didelė paklausa DI serveriams ir jų komponentams perskirsto tiekimo grandines, o brangstant atminties ir saugyklų sprendimams spaudimas gali persiduoti ir vartotojų elektronikai. BIS pabrėžia, kad elektros sąnaudų augimas ir duomenų centrų apetitas energijai taip pat gali tapti kainas didinančiu veiksniu.

    Kartu ataskaitoje pripažįstama ir priešinga galimybė: jei DI realiai pakels produktyvumą, ilgainiui jis gali veikti ir kaip infliaciją mažinantis veiksnys. Tačiau BIS akcentas aiškus: kol grąža neapibrėžta, o investicijos milžiniškos, finansų sistemos atsparumą būtina vertinti iš anksto, o ne po to, kai burbulas ima leistis.