CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Po „Northvolt“ bankroto Gdansko gamykla atgimė su „Lyten“: kokią žinią tai siunčia Europos baterijoms?

    Kas pasikeitė po „Northvolt“ bankroto?

    Švedijos baterijų gamintojos „Northvolt“ žlugimas tapo rimtu signalu visai Europos energijos kaupimo ir elektromobilumo grandinei. Vis dėlto dalis turto Lenkijoje nebuvo įtraukta į bankroto scenarijų, o Gdansko gamykla tęsia veiklą jau su nauju savininku – JAV bendrove „Lyten“, veikiančia kaip „Lyten Poland“.

    „Lyten Poland“ vadovas Robertas Chryc-Gawrychowskis teigia, kad Lenkijos padalinys nuo pat pradžių buvo orientuotas ne vien į automobilių sektorių, o į energijos kaupimo sprendimus ir pramonines baterijų sistemas. Tai, pasak jo, leido išlaikyti veiklą net ir pasikeitus rinkos sąlygoms Europoje.

    „Bankrutavo „Northvolt“ Švedijoje, bet „Northvolt Poland“ nebankrutavo – aplinkybės buvo kitokios, o mūsų veiklos fokusas skyrėsi“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Gdansko gamykla: gamyba atnaujinta ir plečiama

    „Lyten“ sandorį užbaigė 2025 metais spalio 14 dieną ir tą pačią dieną paleido gamybą bei projektavimo darbus. Įmonė akcentuoja, kad greitą startą užtikrino komanda, kuri liko gamykloje ir perėjo dirbti naujam savininkui.

    Anot vadovo, šiuo metu baigiamas didelės gamybos linijos pakartotinis paleidimas, o jos pajėgumas siekia 3 GWh. Per maždaug 10 mėnesių darbuotojų skaičius, kaip teigiama, išaugo penkis kartus, lygiagrečiai stiprinant inžinerijos ir tyrimų bei plėtros kompetencijas.

    „Gamybą atnaujinome iš karto, o per 10 mėnesių penkis kartus padidinome darbuotojų skaičių“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Kalbėdamas apie investicijas, jis nurodo, kad „Northvolt“ laikotarpiu į Gdansko projektą buvo investuota šimtai milijonų eurų. Konkrečios sandorio sumos „Lyten“ neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad perimti aktyvai buvo palyginti nauji, nes objektas leidimus eksploatacijai gavo 2023 metais.

    Ką gamina „Lyten Poland“ ir kur mato paklausą?

    Gdansko gamykla šiuo metu daugiausia remiasi ličio jonų baterijomis, paveldėtomis iš „Northvolt“ aktyvų, ir orientuojasi į mobilius, moduliškai plečiamus energijos kaupimo sprendimus. Vienas iš akcentuojamų produktų – „Voltpack Mobile System“, skirtas greitam laikinos galios ir energijos poreikių padengimui.

    Įmonė pabrėžia, kad sistema leidžia sustiprinti tinklą vietose, kur trūksta prijungimo galios, mažinti dyzelinių generatorių naudojimą bei aptarnauti elektrines statybų aikštelių mašinas ar laikiną infrastruktūrą. Taip pat minimos gynybos ir izoliuotų mikrogridų taikymo sritys, o didžiausiu potencialu įvardijami duomenų centrai, susiję su DI skaičiavimais.

    „DI duomenų centrai apkrauna tinklą kitaip: vartojimas gali kisti net milisekundėmis, o staigus atjungimas kelia riziką tinklo stabilumui“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Jo teigimu, tokiais atvejais energijos kaupimo sistema gali sušvelninti staigius svyravimus ir sumažinti grandininės reakcijos, galinčios baigtis plataus masto elektros tiekimo sutrikimu, tikimybę. Tai atspindi platesnę tendenciją: augant DI infrastruktūrai, energijos kaupimas tampa ne tik atsinaujinančios energetikos priedu, bet ir tinklo patikimumo priemone.

    Didžiausios rizikos: teisė, energijos kaina ir Kinijos konkurencija

    „Lyten Poland“ vadovas tarp didžiausių iššūkių Lenkijoje ir Europos Sąjungoje įvardija teisinio reguliavimo stabilumo stoką ir aukštas elektros kainas. Jo teigimu, pramonė Europoje veikia aplinkoje, kur elektra kainuoja kelis kartus brangiau nei Šiaurės Amerikoje, o tai tiesiogiai veikia konkurencingumą.

    Be to, rinkoje stiprėja Kinijos spaudimas: konkurencija vyksta ne vien dėl žaliavų ar komponentų, bet ir dėl aukštos kokybės galutinių produktų. Pasak pašnekovo, be nuoseklios pramonės politikos Europa rizikuoja prarasti darbo vietas ir investicijas, kurios galėtų likti regione.

    „Galime atsibusti pasaulyje, kuriame būsime priklausomi nuo Kinijos ne tik komponentų, bet ir inovatyvių galutinių produktų lygmeniu“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Tai ypač aktualu baterijų pramonei, kur svarbūs ne tik gamybos pajėgumai, bet ir visos vertės grandinės kontrolė – nuo medžiagų iki energijos elektronikos, programinės įrangos ir sistemų integravimo. Gdansko gamyklos atgaivinimas šioje aplinkoje tampa pavyzdžiu, kaip regioniniai aktyvai gali būti perorientuojami, tačiau kartu išryškina ir sistemines Europos rizikas.

  • Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Europos gyventojų santaupos vis dažniau nukeliauja į JAV technologijų gigantus ir taip prisideda prie ten vykstančio dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde perspėja, kad Europa rizikuoja finansuoti augimą už Atlanto, bet negaus proporcingos grąžos ekonomikai.

    Pasak Lagarde, euro zonos namų ūkiai yra sukaupę apie 440 mlrd. eurų investicijų JAV technologijų bendrovėse, įskaitant „Nvidia“ ir „Alphabet“. Tokia kryptis, jos teigimu, atspindi platesnę problemą: aukštos grąžos technologinės įmonės dažnai užauga ir tampa lengvai pasiekiamos investuotojams ne Europoje.

    „Bendrovės kuriamos kitur“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji pabrėžė, kad DI modelių kūrimo lyderystė išlieka JAV ir Kinijos rankose, o Europos indėlis kol kas gerokai kuklesnis. Tai didina riziką, kad būsimos produktyvumo ir pelno bangos bus labiau koncentruotos ne ES ekonomikoje, nors dalis kapitalo ateina iš euro zonos taupytojų.

    ECB analizė rodo, kad problema nėra pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. 2026 metų gegužę euro zonos namų ūkiai laikė beveik 10 trln. eurų bankų indėliuose, o indėliai sudarė maždaug trečdalį jų finansinio turto, kai JAV namų ūkiuose ši dalis siekia apie 11 proc.

    Be to, apie 80 proc. euro zonos gyventojų neturi nei akcijų, nei obligacijų, nei investicinių fondų vienetų. ECB išskiria kelias priežastis: ribotas disponuojamas lėšas, žinių spragas, menkesnį pasitikėjimą finansų rinka ir rizikos baimę.

    Investuojantys į DI temą europiečiai dažnai tai daro per JAV viešai kotiruojamas technologijų bendroves, fondus ar pensijų produktus. BCA Research strategas Jeremie Peloso pabrėžia, kad tarptautinės investicijos savaime nėra blogis, nes leidžia diversifikuoti riziką ir pastarąjį dešimtmetį JAV technologijų sektorius lenkė daugelį Europos indeksų.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į koncentracijos problemą: DI ir didžiųjų technologijų rinka vis labiau priklauso nuo santykinai nedidelio skaičiaus įmonių, kurioms vienu metu daro įtaką panašūs veiksniai. Tai reiškia, kad blogesni lūkesčiai dėl lustų, debesijos paslaugų ar reguliavimo gali paveikti didelę dalį investuotojų portfelių.

    Svarbu ir tai, kaip Europos pinigai realiai finansuoja JAV DI plėtrą. Vien tik įsigyjant antrinėje rinkoje jau esamas akcijas įmonė negauna naujo kapitalo, tačiau didelė paklausa palaiko vertinimą ir palengvina naujų akcijų emisijas ateityje.

    Dar tiesioginis kanalas yra obligacijų rinka. ECB duomenimis, didžiosios JAV technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, leisdamos obligacijas, o euro zonos fondai, draudikai ir pensijų valdytojai, pirkdami jas, iš esmės suteikia paskolas JAV technologijų sektoriui.

    Lagarde teigimu, stambios JAV DI infrastruktūrą vystančios bendrovės pernai išleido daugiau kaip 87 mlrd. eurų vertės obligacijų, o jų skola tapo reikšminga euro denominacijomis leidžiamų ne finansų įmonių obligacijų dalimi. ECB taip pat skaičiuoja, kad penkios didelės JAV technologijų grupės turi apie 40 mlrd. eurų neapmokėtų euro denominacijomis išleistų obligacijų.

    Tokios skolos emisijos, anot ECB, gali turėti ir šalutinį efektą: didelė JAV obligacijų pasiūla prisideda prie aukštesnių pasaulinių pajamingumų, o euro zonos ilgalaikės palūkanos dažnai juda panašia kryptimi kaip JAV. Kitaip tariant, Europa gali dalį DI bumo kainos pajusti ir per brangesnį skolinimąsi.

    „Europa padengs dalį šio bumo kainos savo skolinimosi sąnaudomis. Klausimas, ar ji gaus ir su tuo ateinantį augimą“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB skaičiavimais, spartesnis DI diegimas per dešimtmetį galėtų padidinti euro zonos produktyvumą iki 4 proc., tačiau trūksta infrastruktūros, reikalingos DI kurti ir eksploatuoti. Lagarde teigimu, JAV sutelkia apie 75 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios, o Europoje ši dalis siekia maždaug 5 proc.

    Europos Komisijos vertinimu, duomenų centrų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2036 metų gali pasiekti 19 gigavatų. Šio atotrūkio uždarymas gali kainuoti iki 600 mlrd. eurų, todėl klausimas, kur bus sutelktas kapitalas, tampa strateginis ne tik investuotojams, bet ir ekonominei politikai.

    Vis dėlto Europa turi ir augančių DI žaidėjų, tačiau problema ta, kad eiliniams investuotojams jie dažnai neprieinami, nes nėra listinguojami biržose. Pavyzdžiu tapo Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“, kuri neseniai pritraukė apie 3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo, bet į šį raundą smulkieji taupytojai tiesiogiai įsitraukti negalėjo.

    ES atsakas – taupymo ir investicijų sąjunga, kurios tikslas yra lengvinti investavimą namų ūkiams ir gerinti kapitalo prieinamumą įmonėms tarpvalstybiniu mastu. Kartu įsigaliojo ir ES Listing Act reforma, skirta atpiginti ir supaprastinti įmonių ėjimą į biržą, kad daugiau europinių augančių bendrovių taptų pasiekiamos viešiesiems investuotojams.

    Analitikai pabrėžia, kad vien raginimai investuoti Europoje problemos neišspręs, jei nebus sukurtos sąlygos augti pasaulinio lygio įmonėms. Tam reikalingos gilesnės rizikos kapitalo rinkos, didesnė tolerancija rizikingesniems verslams ir reguliacinė aplinka, kuri skatintų inovacijas, bet užtikrintų tinkamą priežiūrą.

    Galiausiai investuotojų pinigai, kaip sako rinkos dalyviai, seka paskui galimybes. Europa turi kapitalo, tačiau siekiant, kad DI vertės grandinės nauda liktų ir žemyne, būtina, kad daugiau Europos technologijų bendrovių užaugtų iki masto, kai jos galėtų konkuruoti globaliai ir tapti prieinamos plačiam investuotojų ratui.

  • CoinShares: net ir atsigavus bitcoin kainai, DI vilionės kalnakasių neatitrauks nuo naujos krypties

    CoinShares: net ir atsigavus bitcoin kainai, DI vilionės kalnakasių neatitrauks nuo naujos krypties

    Kriptovaliutų investicijų bendrovė „CoinShares“ prognozuoja, kad viešai kotiruojamų bitcoin kasėjų pasitraukimas į dirbtinio intelekto infrastruktūros rinką greičiausiai nesustos net ir tuo atveju, jei bitcoin kaina reikšmingai atsigaus. Bendrovės vertinimu, vien kainos kilimo gali nepakakti, kad įmonės persigalvotų ir grįžtų prie ankstesnio veiklos modelio.

    Tokias išvadas „CoinShares“ pateikė 2026 metų antrojo ketvirčio bitcoin kasimo ataskaitoje. Joje pabrėžiama, kad daliai bendrovių perėjimas prie DI ir didelio našumo skaičiavimų tapo struktūriniu sprendimu, susijusiu su ilgalaikėmis sutartimis ir jau padarytomis investicijomis.

    Kasimą keičia ilgalaikiai įsipareigojimai

    Ataskaitos autorius Luke’as Nolanas išskiria priežastis, kodėl šį procesą sudėtinga apsukti atgal. Pavyzdžiui, „Core Scientific“ sumokėjo apie 39 000 000 eurų, kad nutrauktų susitarimą dėl 15 EH/s naujos kartos kasimo įrangos, o tai rodo, jog kai kurios įmonės sąmoningai atsisako planuoto plėtros kelio.

    Be to, dalis operatorių savo aikšteles ir elektros pajėgumus jau yra priskyrę DI ir didelio našumo skaičiavimų nuomai pagal sutartis, kurių trukmė gali viršyti 15 metų. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus bitcoin kasimo sąlygoms, infrastruktūra gali likti užrakinta kituose projektuose.

    „CoinShares“ vertinimu, bent 35 EH/s skaičiavimo galios jau yra suplanuota pasitraukti iš viešai kotiruojamų kasėjų grupės. Tai prilygsta maždaug 4,7 proc. dabartinio bitcoin tinklo maišos rodiklio, kuris siekia apie 750 EH/s.

    Kodėl DI tampa pelningesnis

    Ekonominis motyvas, anot „CoinShares“, yra akivaizdus: šiuo metu DI infrastruktūra kasėjų valdomiems pajėgumams gali generuoti apie 1 300 000 eurų pelno už megavatą. Tuo metu bitcoin kasimas, bendrovės skaičiavimu, duoda apie 430 000 eurų pelno už megavatą.

    Net jei bitcoin kaina kiltų ir laikinai pagerintų kasimo pajamas, „CoinShares“ mano, kad tai greičiau paskatintų tik ribotą papildomų pajėgumų įjungimą. Tokiu scenarijumi labiau pasinaudotų įmonės, kurios išlaikė lankstesnį veiklos modelį ir gali greičiau perskirstyti infrastruktūrą tarp skirtingų veiklų.

    Kaštai, pajamos ir kasėjų sprendimai

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinė grynųjų pinigų savikaina išgauti vieną bitcoin, „CoinShares“ duomenimis, siekė apie 75 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 69 500 eurų. Tuo metu ketvirtis baigėsi bitcoin kainai esant apie 58 400 JAV dolerių, arba maždaug 53 700 eurų, todėl nemaža dalis rinkos veikė žemiau grynųjų kaštų ribos.

    Birželį mėnesinis vidutinis vadinamasis maišos kainos rodiklis, parodantis kasėjų gaunamas pajamas už skaičiavimo vienetą, nusileido iki visų laikų žemiausio lygio – apie 27,70 JAV dolerio už PH/s per dieną, tai yra maždaug 25,50 euro. Vėliau situacija kiek pagerėjo: bitcoin kainai pakilus iki maždaug 77 000 JAV dolerių, arba apie 70 800 eurų, maišos kaina pakilo iki maždaug 38 JAV dolerių, arba apie 35 eurus, ir daliai operatorių tai leido grįžti virš grynųjų kaštų ribos.

    Vis dėlto „CoinShares“ išvada lieka ta pati: įmonės, kurios jau paskyrė savo elektros pajėgumus ir infrastruktūrą DI projektams, greičiausiai laikysis pasirinkto kurso. Net ir atsigavus bitcoin kainai, jos nebūtinai sugrįš į ankstesnį kasimo mastą, nes alternatyvi grąža ir sutartiniai įsipareigojimai gali būti stipresni už trumpalaikius rinkos ciklus.

  • Vėžio terapijų proveržį gali pristabdyti lustų badas: DI žada daugiau, nei spėja duomenų centrai

    Vėžio terapijų proveržį gali pristabdyti lustų badas: DI žada daugiau, nei spėja duomenų centrai

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių vilčių onkologijoje, tačiau pažangą gali pristabdyti netikėtas veiksnys – ribota pažangių lustų pasiūla. Sparčiai augant skaičiavimo poreikiui, mokslininkų ir farmacijos įmonių ambicijos ima atsiremti į duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas sudėtingiausių uždavinių šiuolaikinėje medicinoje yra tiksliai modeliuoti, kaip navikas veikia ląsteles ir konkrečius DNR fragmentus. Tokie skaičiavimai dažnai per sudėtingi tradiciniams metodams, todėl DI gali tapti įrankiu, leidžiančiu greičiau atrinkti perspektyviausias terapijų kryptis.

    Skaičiavimo galia tampa siauruoju kakleliu

    DI pažanga priklauso ne tik nuo algoritmų, bet ir nuo aparatinės įrangos, ypač lustų, naudojamų duomenų centruose. Pastaraisiais metais dėl šuolio generatyvinio DI srityje išaugo konkurencija dėl pažangių puslaidininkių, o tai kelia riziką ir medicininiams tyrimams, kuriems reikia didelių skaičiavimo resursų.

    Šioje rinkoje svarbų vaidmenį atlieka „Arm“, kurios energiją taupančios architektūros plačiai naudojamos serveriuose ir duomenų centruose. Bendrovė taip pat aktyviau įsitraukia į konkretiems klientams pritaikytų lustų projektavimą, o didieji užsakymai rodo, kad paklausa viršija realias gamybos galimybes.

    Milijardai investicijų, bet fabrikų trūksta

    Didžiausi technologijų žaidėjai visame pasaulyje plečia duomenų centrus, nes DI modeliams reikia vis daugiau skaičiavimo ir atminties. Kartu vis dažniau akcentuojama, kad vien pajėgumų didinimas neįmanomas be naujų puslaidininkių gamyklų, o jų statyba yra ilga, brangi ir reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Puslaidininkių gamybos grandinė taip pat priklauso nuo sudėtingos įrangos, medžiagų tiekimo ir geopolitinių rizikų. Dėl to net ir paskelbus dideles investicijų programas, realūs pajėgumai dažnai atsiranda tik po kelerių metų, o tarpu DI projektai, įskaitant medicininius, auga jau dabar.

    Kokybiški duomenys svarbiau už triukšmą

    Onkologijos tyrėjai pabrėžia, kad vien skaičiavimo galia dar negarantuoja proveržio. Institute of Cancer Research mokslininkas Chrisas Bakalas atkreipia dėmesį, jog lemiama yra duomenų kokybė ir biologinių matavimų tikslumas, nes būtent nuo to priklauso, ar DI modeliai sugebės pateikti patikimas įžvalgas.

    „Svarbiausia yra ne milžiniški interneto duomenų kiekiai, o tikslūs biologiniai matavimai iš pacientų mėginių“, – sakė Chrisas Bakalas.

    Tokie duomenys leidžia DI ieškoti ryšių, kurių žmogus nepastebi, ir greičiau atrinkti hipotezes, vertas laboratorinių ir klinikinių bandymų. Vis dėlto be pakankamos lustų pasiūlos ir tvarių duomenų centrų pajėgumų net perspektyviausi modeliai gali likti teorija, o ne realiai pacientams pritaikoma pažanga.

  • Ar baigsis „big tech“ dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus Lenkijoje

    Europos Komisija siūlo naują reguliavimą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos skaitmeninę suverenitetą debesijos ir dirbtinio intelekto srityse. Iniciatyva vadinama CADA ir pristatoma kaip dalis platesnio ES technologinės nepriklausomybės paketo, orientuoto į kritinių technologijų pajėgumus ir investicijų spartinimą.

    Pagrindinė siūlomo akto kryptis – mažinti priklausomybę nuo kelių pasaulinių hiperskalerų ir stiprinti Europos tiekėjų galimybes konkuruoti. Komisija argumentuoja, kad debesija, duomenų centrai ir skaičiavimo galia tampa strategine infrastruktūra, nuo kurios priklauso viešojo sektoriaus paslaugų tęstinumas ir ekonomikos atsparumas.

    Keturi patikimumo lygiai

    Vienas ryškiausių CADA elementų – keturių lygių debesijos paslaugų tiekėjų sertifikavimo ir patikimumo vertinimo sistema. Numatyta, kad konkretaus lygio reikalavimai viešuosiuose pirkimuose būtų taikomi pagal rizikos vertinimą, susijusį su suverenitetu ir galimomis pasekmėmis praradus kontrolę.

    Pirmajame lygyje akcentuojama, kad duomenys turi būti apdorojami ir saugomi ES teritorijoje, o pats lygis remtųsi tiekėjo savicertifikacija ir taptų minimaliu standartu viešajam sektoriui. Aukštesniuose lygiuose atsirastų reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, tiekimo grandinės skaidrumo, o trečiajame ir ketvirtajame lygiuose būtų keliami griežčiausi kontrolės, nuosavybės ir nesikišimo kriterijai.

    Lenkijos verslas suskilo

    Lenkijoje CADA vertinimas atskleidė aiškią takoskyrą tarp skirtingų interesų grupių. Vieni ragina griežtinti projektą, kad suverenitetas nebūtų redukuotas į formalų sertifikatą ir kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra suvereni debesija bei suverenus Europos tiekėjas.

    Kita pusė perspėja, kad pernelyg protekcionistinė logika gali apriboti prieigą prie pažangiausių technologijų ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reikštų didesnes sąnaudas viešajam sektoriui bei silpnesnį inovacijų tempą. Ši stovykla pabrėžia technines priemones, tokias kaip šifravimas ar izoliuotos skaičiavimo aplinkos, ir ragina suverenitetą grįsti patikrinamais techniniais bei operaciniais kriterijais, o ne kapitalo kilme.

    Vis dėlto abi pusės sutaria dėl strateginio tikslo – ES turi didinti atsparumą, skatinti interoperabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Diskusijos ašis iš esmės sukasi apie tai, ar tikslą geriausiai pasiekti griežtais rinkos apribojimais, ar technologiniais reikalavimais, leidžiančiais bendradarbiauti su patikimais pasauliniais partneriais.

  • JAE skelbia 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje planą: DI, energetika ir gynyba atsiduria dėmesio centre

    Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie planus Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų, daugiausia į dirbtinį intelektą, energetiką ir gynybos pramonę. Toks žingsnis atspindi Persijos įlankos šalių siekį sparčiau diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti ryšius su Europa, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau neapibrėžta.

    Apie tai Berlyne kalbėjo JAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi, pabrėždamas, kad tikslas yra platesnis nei atskiri sandoriai. „Mums svarbu, kad mūsų ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su svarbiausiais pasaulio ekonominiais centrais“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas slepiasi už 40 mlrd. eurų?

    Pasak ministro, tai yra pirminis įsipareigojimas, o galutinės investicijos galėtų būti didesnės, jei atsivers daugiau projektų. Skelbiama, kad apie trečdalis planuojamos sumos galėtų tekti Bavarijai, tačiau lėšos būtų nukreipiamos ten, kur atsirastų aiškių bendradarbiavimo galimybių.

    Prioritetai aiškūs: skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, logistika, pramonės modernizavimas, taip pat gynybos technologijos. Investicijų kryptys sutampa su Vokietijos pastangomis stiprinti energetinį atsparumą, spartinti pramonės skaitmeninimą ir didinti gynybos pajėgumus.

    Gynyba ir energetika geopolitikos fone

    JAE delegacijos vizitas į Vokietiją vyko platesniame regione tvyrant įtampai, kuri veikia tiekimo grandines ir energijos eksportą, ypač per Ormūzo sąsiaurį. Persijos įlankos šalims tai reiškia papildomą spaudimą užsitikrinti alternatyvius logistikos ir tiekimo maršrutus, o kartu ieškoti partnerių technologijoms bei gamybiniams pajėgumams plėsti.

    Vokietija šioje schemoje tampa patraukli dėl stiprios pramoninės bazės, inžinerinių kompetencijų ir augančių gynybos užsakymų. JAE signalizuoja, kad bendradarbiavimas gynybos srityje jiems aktualus ne tik kaip įrangos pirkimas, bet ir kaip technologijų kūrimas bei perdavimas, įskaitant pažangius sprendimus, išbandytus naujausiuose konfliktuose.

    DI ir duomenų centrai – ilgalaikė kryptis

    Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai įvardijami kaip vieni svarbiausių JAE ekonominės transformacijos ramsčių, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Ši kryptis dera su Europos augančiu poreikiu didinti skaitmeninį suverenitetą, plėsti skaičiavimo pajėgumus ir pritraukti kapitalą į infrastruktūrą, kuri tampa strategine.

    JAE sostinė Abu Dabis turi reikšmingus energetinius resursus ir valdo didelius valstybinius investicinius fondus, todėl Europa jiems yra ir politinio, ir ekonominio svorio zona. Vokietijai tai gali reikšti papildomą kapitalo srautą į sektorius, kuriuose konkurencija dėl investicijų pasauliniu mastu sparčiai auga.

    JAE investicijų planai Vokietijoje papildo jau anksčiau deklaruotas jų investicijas Europoje, o bendras tonas rodo siekį sistemingai stiprinti partnerystes keliose sostinėse. Tai signalas, kad Persijos įlankos kapitalas į Europą gali ateiti ne kaip pavieniai sandoriai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti DI, energijos infrastruktūrą ir gynybos pramonę.

  • ZAE žada 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje: kodėl DI, energetika ir gynyba tapo prioritetu

    Jungtiniai Arabų Emyratai (ZAE) paskelbė apie ketinimą Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų. Pinigai būtų nukreipti į dirbtinio intelekto, energetikos ir gynybos projektus, o dalis planuojama Bavarijoje.

    ZAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi viešnagės Berlyne metu pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra ekonominių ryšių diversifikavimas ir prieiga prie naujų rinkų. Pasak jo, tai tik pradinis įsipareigojimas, o vėlesnė investicijų suma gali augti.

    „Mums svarbu, kad ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais. Žinutė paprasta: diversifikavimas ir alternatyvų paieška“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas stumia emyratus į Europą?

    Pastaraisiais metais turtingos Persijos įlankos valstybės aktyviai plečia partnerystes Europoje, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo vieno geopolitinio poliaus. Prie to prisideda ir sugriežtėjusi konkurencija dėl technologijų tiekimo grandinių, ir didėjantis neapibrėžtumas pasaulio saugumo aplinkoje.

    Vokietijai šios lėšos būtų reikšmingos dėl kelių priežasčių. Pirma, šaliai reikia naujų kapitalo šaltinių skaitmenizacijai, pramonės transformacijai ir energetikos perėjimui, antra, didėja spaudimas spartinti gynybos pramonės pajėgumus.

    Ministro teigimu, ZAE interesas gynybos srityje neapsiriboja vien įsigijimais. Akcentuojama ir technologijų partnerystė, įskaitant sprendimus, kurie galėtų būti pritaikomi tiek gamyboje, tiek modernių sistemų vystymui.

    DI ir duomenų centrai – investicijų ašis

    DI ir duomenų centrų infrastruktūra tampa kertiniu ZAE ekonomikos diversifikavimo elementu. Šalis siekia mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų ir stiprinti pozicijas aukštųjų technologijų sektoriuose, kur konkurencija tarp JAV, Europos ir Azijos tik aštrėja.

    Planuojamos investicijos Vokietijoje natūraliai siejasi ir su Europos poreikiu plėsti didelio našumo skaičiavimo pajėgumus. Sparčiai augant DI modelių apimtims ir energijos poreikiui, duomenų centrų plėtra vis dažniau vertinama kaip strateginis klausimas, apimantis ir energetinį saugumą.

    Be skaitmenizacijos, ZAE akcentuoja logistiką ir pramonės plėtrą, kur Vokietija išlieka viena stipriausių Europos gamybos ekosistemų. Tokia kryptis leidžia emyratams investuoti ne tik į finansinę grąžą, bet ir į ilgalaikius technologinius bei tiekimo grandinių ryšius.

    Regiono įtampa ir energetikos rizikos

    Persijos įlankos regione tvyranti įtampa išryškina energijos eksporto ir logistikos pažeidžiamumą, ypač kai sutrinka prekyba strategiškai svarbiais maršrutais. Tokios rizikos tiesiogiai veikia tiek energijos tiekimo stabilumą, tiek pasaulines tiekimo grandines.

    Šiame kontekste ZAE investicijos Europoje taip pat vertinamos kaip bandymas užsitikrinti platesnį partnerių ratą ir didesnį atsparumą galimiems eksporto ribojimams. Vokietija, didinanti gynybos ambicijas ir ieškanti technologinių sprendimų, emyratams tampa patraukliu, politiškai svarbiu tašku.

    Pranešama, kad ZAE atstovai šiemet lankėsi ir Lenkijoje, kur aptarti saugumo ir energetikos klausimai. Tai rodo platesnę strategiją stiprinti ryšius su Europos valstybėmis ne vien per prekybą, bet ir per saugumo bei infrastruktūros projektus.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • „Google“ į Suomiją investuos 13 mlrd. eurų: DI duomenų centrai ir kodėl šalis traukia „big tech“

    „Google“ paskelbė planuojanti artimiausiais metais į Suomijos skaitmeninę infrastruktūrą investuoti mažiausiai 13 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų būtų skirta duomenų centrams, reikalingiems debesų paslaugoms ir dirbtinio intelekto (DI) modeliams.

    Kompanija nurodė, kad investicijos apimtų kelis projektus Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaalos regione. Taip pat numatomas finansavimas švarios energijos sprendimams bei iniciatyvoms, susijusioms su švietimu, kompetencijų ugdymu ir gamtos apsauga.

    Kas planuojama Suomijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, nauji projektai būtų įgyvendinami 2027–2028 metais. „Google“ akcentuoja, kad tai būtų didžiausia bendrovės investicija Europoje, orientuota į skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

    Duomenų centrai yra kritinis pagrindas DI ekonomikai, nes būtent juose vyksta didelio masto skaičiavimai, modelių mokymas ir paslaugų teikimas realiuoju laiku. Kuo sparčiau auga DI taikymas, tuo didesnis spaudimas kyla energijos, tinklų pralaidumo ir aušinimo infrastruktūrai.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus?

    Suomija pastaraisiais metais išsiskyrė kaip palanki vieta duomenų centrams dėl vėsesnio klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios energetikos sistemos. Šie veiksniai tampa dar svarbesni, kai projektai orientuojami į DI apkrovas, kurios paprastai reikalauja daugiau elektros ir aušinimo.

    Šalis taip pat siekia pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, ypač esant įtampai darbo rinkoje ir augant nedarbui. Duomenų centrų projektai dažnai vertinami kaip galintys sukurti ne tik tiesiogines darbo vietas, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms, statybų sektoriui bei inžinerinėms paslaugoms.

    „Google“ istorija Haminoje ir ekonominis poveikis

    „Google“ į Suomiją atėjo dar 2009 metais, kai Haminoje įsigijo buvusią popieriaus gamyklą ir ją pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada bendrovė plėtė pajėgumus, o Hamina tapo vienu iš „Google“ debesijos infrastruktūros taškų Europoje.

    Kompanija skelbia, kad naujos investicijos galėtų padidinti Suomijos bendrąjį vidaus produktą apie 3,6 mlrd. eurų ir prisidėti prie daugiau nei 37 000 darbo vietų palaikymo. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginį projektų poveikį, tiek netiesioginį efektą per paslaugų ir tiekimo sektorius.

    Vis dėlto duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau vertinama ir per energetinio efektyvumo, tinklų apkrovų bei tvarumo prizmę. Todėl esminiais klausimais tampa ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip projektai bus integruoti į elektros sistemą bei kokia dalimi bus užtikrinama švari energija.

  • JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    Vienos perspektyviausių Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto lustų bendrovių vadovė teigia, kad startuolis „Fractile“ turi realią galimybę tapti pirmąja šalies trilijono dolerių vertės įmone. Tokia ambicija skamba drąsiai, tačiau ji atspindi augančias statymų sumas DI aparatinės įrangos lenktynėse.

    Šiuos žodžius viešai išsakė Carmen Alfonso Rico, buvusi rizikos kapitalo investuotoja, vėliau tapusi angelo investuotoja ir operacijų vadove. 2026 metais ji prisijungė prie „Fractile“ kaip verslo operacijų viceprezidentė, kartu išlaikydama ryšį su savo įkurtu fondu „Cocoa Ventures“.

    „Turime unikalią galimybę sukurti pirmąją Jungtinės Karalystės trilijono dolerių įmonę“, – sakė Carmen Alfonso Rico.

    Kas yra „Fractile“ ir kuo jis skiriasi

    „Fractile“ įkurtas 2022 metais, o vienas žinomiausių jo įkūrėjų yra Oksfordo universitete daktaro laipsnį įgijęs Walteris Goodwinas. Bendrovė kuria DI inferencijai skirtus lustus, tai yra aparatinę įrangą, kuri optimizuota modelių vykdymui ir užklausų apdorojimui.

    Įmonė teigia, kad jos architektūra duomenis laiko tiesiai luste, o ne nuolat siunčia juos tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Pasak „Fractile“, toks principas teoriškai gali reikšmingai pagreitinti didelių kalbos modelių darbą ir sumažinti eksploatacijos kaštus.

    Investuotojai, vertinimas ir planai

    „Cocoa Ventures“ anksčiau investavo į „Fractile“ per 2024 metų finansavimo etapą, o tarp kitų rėmėjų minimi „Accel“ ir „Founders Fund“. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad „Fractile“ siekia pritraukti apie 553 000 000 eurų ir yra vertinamas maždaug 5 160 000 000 eurų.

    Tačiau net ir kelių milijardų eurų vertinimas yra toli nuo trilijono dolerių ribos, kurią viešai įvardijo įmonės vadovė. Patys bendrovės planai taip pat ilgesnio horizonto: jos specializuoti lustai, kaip teigiama, galėtų būti pasirengę diegimui duomenų centruose apie 2027 metus.

    Kodėl tokia ambicija skamba įtikinamai, bet rizikingai

    DI infrastruktūros rinka sparčiai auga, o didžiausias kaštų ir pajėgumų butelio kaklelis dažnai yra skaičiavimo resursai. Dėl to startuoliai, kuriantys alternatyvas rinkos lyderiams, bando „perlaužti“ ekonomikos logiką: pasiūlyti daugiau našumo už mažesnę energijos ir eksploatacijos kainą.

    Vis dėlto „Fractile“ dar nėra pristatęs plačiai naudojamo komercinio produkto, o aparatinės įrangos kūrimas reikalauja ilgo ciklo, gamybos partnerių ir didelių investicijų. Norint realiai konkuruoti su „Nvidia“ dominuojamomis ekosistemomis, svarbu ne tik lustas, bet ir programinės įrangos krūva, suderinamumas bei klientų pasitikėjimas.