Tag: Duomenų centrai

  • Suomijos „Vensum Power“ pritraukė 9 mln. eurų: mažins elektros nuostolius DI duomenų centruose

    Suomijos „Vensum Power“ pritraukė 9 mln. eurų: mažins elektros nuostolius DI duomenų centruose

    Suomijos „deeptech“ bendrovė „Vensum Power“ pritraukė 9 mln. eurų A serijos investiciją, kuri turėtų padėti mažinti elektros nuostolius energijos konversijos metu. Įmonė taikosi į sparčiai augančias sritis – DI duomenų centrus, elektromobilių įkrovimą ir energijos kaupimą.

    Kaip skelbiama, finansavimo raundui bendrai vadovavo „Lifeline Ventures“, „Larsen & Toubro Group“ ir „Eviny Ventures“. Po šios investicijos bendra „Vensum Power“ pritraukto kapitalo suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Bendrovė kuria programiškai apibrėžtą energijos konversijos platformą, kurios tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą mažinant elektros nuostolius, atsirandančius konvertuojant elektrą. Technologija numatyta naudoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūroje, energijos kaupimo sistemose ir nuolatinės srovės mikrotinkluose.

    Augant elektros poreikiui, vis svarbesne tampa galimybė kuo efektyviau panaudoti turimą galios pajėgumą. „Vensum Power“ teigia, kad jos sprendimas leidžia keitikliams išlaikyti aukštą efektyvumą net tuomet, kai elektros apkrovos greitai kinta.

    Plėtra į DI duomenų centrus

    Įmonė pabrėžia, kad DI duomenų centruose iššūkių daugėja dėl didėjančio elektros poreikio ir riboto galios prieinamumo. Čia svarbu ne tik lustų našumas, bet ir tai, kiek efektyviai elektra realiai pasiekia skaičiavimo infrastruktūrą.

    „Vensum Power“ vadovo Peterio Nisulos teigimu, naujas finansavimas žymi perėjimą nuo technologijos kūrimo prie pramoninio masto gamybos ir atveria galimybes sprendimą pritaikyti DI duomenų centrams.

    „Klausimas duomenų centruose jau nebėra vien apie tai, kiek galingi yra lustai, bet ir apie tai, kaip efektyviai jiems realiai pristatoma naudojama elektra. Dėl programiškai apibrėžto požiūrio mūsų keitikliai nuosekliai veikia itin aukštu efektyvumu net esant greitai kintančioms apkrovoms“, – aiškino P. Nisula.

    Masinė gamyba planuojama 2027 metais

    Turėdama naują kapitalą, bendrovė planuoja energijos konversijos platformą į masinę gamybą perkelti 2027 metais. Pirmiausia ji orientuosis į elektromobilių įkrovimą, energijos kaupimą ir nuolatinės srovės mikrotinklus.

    Kartu numatoma plėsti technologijos pritaikymą DI duomenų centrų rinkoje, siekiant padėti efektyviau išnaudoti esamus elektros pajėgumus, kai energijos poreikis šioje srityje auga itin sparčiai.

  • „TeraWulf“: bitkoinų kasimo pajamos krito 69 proc., o HPC nuomos – šoko į viršų

    „TeraWulf“: bitkoinų kasimo pajamos krito 69 proc., o HPC nuomos – šoko į viršų

    Biržoje kotiruojama „TeraWulf“ pranešė, kad jos bitkoinų kasimo pajamos trečiąjį ketvirtį smuko apie 69 proc. – iki 13,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 43,4 mln. prieš metus.

    Tuo pat metu įmonės aukštos našos skaičiavimo (HPC) infrastruktūros nuomos pajamos išaugo iki 63 mln. JAV dolerių – tai 774 proc. daugiau nei 7,2 mln. tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kaip matyti iš bendrovės rezultatų, „TeraWulf“ vis labiau keičia profilį: didžiausia dalis pajamų jau ateina ne iš kriptovaliutų kasimo, o iš duomenų centrų pajėgumų nuomos.

    Bendros ketvirčio pajamos siekė 76,2 mln. JAV dolerių – 51 proc. daugiau nei prieš metus, o HPC nuoma sudarė 83 proc. visų pajamų (prieš metus – 14 proc.).

    Rezultatai: pelnas dėl nepiniginio pokyčio, bet veiklos nuostolis augo

    „TeraWulf“ nurodė, kad grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, trečiąjį ketvirtį sudarė 709,9 mln. JAV dolerių. Šį skaičių iš esmės lėmė 728,4 mln. JAV dolerių nepiniginis prieaugis, susijęs su varantų ir išvestinių įsipareigojimų tikrosios vertės pokyčiais.

    Tuo metu veiklos nuostolis išaugo iki 88,2 mln. JAV dolerių (prieš metus buvo 24,7 mln.), o pakoreguota EBITDA buvo neigiama ir siekė minus 12,8 mln. JAV dolerių.

    Duomenų centrų plėtra Niujorke ir Kentukyje

    Bendrovė teigė, kad jos „Lake Mariner“ objekte Niujorko valstijoje rugsėjo 30 dieną pajamų generavimui buvo panaudojama 102 MW kritinės IT galios, o dar 336 MW pajėgumų šiuo metu statoma.

    „TeraWulf“ tikisi, kad naujausias duomenų centro pastatas šiame objekte nuomos pajamas pradės generuoti ketvirtąjį ketvirtį, o dar vienas – 2027 metų pradžioje.

    Kentukyje, „Justified“ komplekse, įmonė yra sudariusi 20 metų nuomos sutartį su „Anthropic“ dėl maždaug 401 MW kritinės IT galios. Sutartis apima apie 19 mlrd. JAV dolerių sutartinių pajamų per pradinį laikotarpį.

    Įmonė taip pat pranešė, kad projektui užsitikrino „Google“ kredito garantiją ir pasirašė inžinerijos, pirkimų ir statybos (EPC) sutartį su „Fluor Enterprises“, apimančią tris duomenų centrų pastatus. Pirmuosius etapus numatyta pristatyti 2027 metų pabaigoje.

    Dar viename Kentukio objekte – „Muskie“ miestelyje – sutartinė elektros galios riba, anot „TeraWulf“, didinama nuo 500 MW iki 1 GW, tačiau tam dar reikalingas reguliuotojų pritarimas.

    Akcijų kaina kilo prieš prekybą

    „TeraWulf“ nurodė, kad visame portfelyje taikosi kasmet sudaryti sutarčių dėl papildomų 250–500 MW kritinės IT galios.

    Ketvirčio pabaigoje įmonė skelbė turėjusi apie 2,4 mlrd. JAV dolerių grynųjų, jų ekvivalentų ir riboto naudojimo grynųjų.

    Po rezultatų paskelbimo „TeraWulf“ akcijos prieš biržos atsidarymą brango 8,1 proc. ir siekė 10,90 JAV dolerio.

  • Stokholmo „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų DI valdomai baterijų kaupiklių prekybai

    Stokholmo „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų DI valdomai baterijų kaupiklių prekybai

    Stokholme įsikūręs startuolis „Green Voltis“ pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją, kad galėtų valdyti ir prekiauti elektros energijos baterijų kaupimo pajėgumais Europos rinkose, pasitelkdamas dirbtinį intelektą.

    Apie A serijos finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – vieninteliu investuotoju tapo „Lochpine Capital“.

    Įmonė dirba su atskirais baterijų kaupikliais ir projektais, kuriuose atsinaujinanti energetika derinama su kaupimu. Pasak pačios bendrovės, daugiau nei 1,2 GWh pajėgumų jau yra pagal sutartis ir veikia.

    „Green Voltis“ teigia, kad rinkoje situacija darosi vis sudėtingesnė: nauji atsinaujinančių šaltinių pajėgumai apsunkina tinklo balansavimą, o kainos skirtinguose elektros prekybos segmentuose juda kas 15 minučių, todėl prognozuoti pajamas ir finansuoti projektus tampa sunkiau.

    Kaip veikia „Green Voltis“ platforma

    Bendrovė buvo įkurta 2024 metais. Jos įkūrėjai – generalinis direktorius ir vienas bendraįkūrėjų Martinas Kievitas, taip pat Ali Shi ir Gino Zhang.

    „Green Voltis“ save pristato kaip DI pagrįstą platformą, kuri optimizuoja atsinaujinančios energijos ir kaupimo turto veiklą skirtingose rinkose ir skirtingais laikotarpiais. Bendrovė tvirtina, kad taip siekia pakeisti rankinę prekybą ir fragmentuotus energijos valdymo įrankius autonomine optimizavimo sistema.

    Įmonė nurodo, kad apima visą kelią nuo prisijungimo prie tinklo iki prekybos: komanda rūpinasi „hot commissioning“ ir papildomų paslaugų kvalifikavimo procesais, kad projektai kuo greičiau pradėtų generuoti pajamas.

    Startuolis turi energijos valdymo sistemą „Chronos“, kuri, kaip teigiama, sukurta Švedijoje, sertifikuota pagal tinklo kodeksus ir palaiko „grid-forming“ veikimą. Prekybai naudojamas agentas „Aether AI“, paremtas laiko eilučių modeliais, prognozuoja kainas ir paskirsto pajamas bei pajėgumus kelioms rinkoms vienu metu.

    Planai – plėtra ir kryptis į duomenų centrus

    „Green Voltis“ taip pat siūlo komercines struktūras, kurios, bendrovės teigimu, gali padėti projektų savininkams lengviau pritraukti finansavimą – minimi pajamų pasidalijimo, „tolling“ ir pajamų „grindų“ modeliai.

    Startuolis skelbia turintis rinkos prieigą (arba ją diegiantis) 10 Europos šalių, o valdomas turtas, pasak įmonės, nuosekliai pranoksta „Clean Horizon“ indeksą, kuris įvardijamas kaip nepriklausomas baterijų kaupimo pajamų etalonas.

    Be baterijų, bendrovė siekia pritaikyti tas pačias galimybes ir DI infrastruktūrai. Įmonės teigimu, pagrindiniuose Europos duomenų centrų centruose prisijungimo prie tinklo gali tekti laukti septynerius–dešimt metų, o kai kurios valstybės jau ima reikalauti, kad nauji duomenų centrai prisidėtų prie tinklo lankstumo.

    Per „Power-to-Compute“ kryptį „Green Voltis“ planuoja veikti kaip tarpinė „DI energijos infrastruktūros“ grandis tarp tinklo ir skaičiavimo pajėgumų: duomenų centrus valdyti kaip lankstų, tinklui palankų turtą, kad energija būtų prieinama greičiau.

    Įmonė nurodo turinti apie 120 MW „powered land“ projektų pipeline Šiaurės šalyse ir ketina bendradarbiauti su skaičiavimo infrastruktūros operatoriais.

    Gautas 13,5 mln. eurų finansavimas, pasak „Green Voltis“, bus skirtas plėsti „Aether AI“ ir „Chronos“ tyrimus bei plėtrą, augti svarbiausiose Europos rinkose ir vystyti „Power-to-Compute“ verslą.

  • Europoje rengiami protestai: daugiau nei 100 organizacijų ragina stabdyti naujus duomenų centrus

    Europoje rengiami protestai: daugiau nei 100 organizacijų ragina stabdyti naujus duomenų centrus

    Daugiau nei 100 pilietinių ir teisių organizacijų 15 Europos šalių rengiasi protestams prieš sparčią didelių, daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą ir ragina skelbti moratoriumą naujiems projektams.

    Akcijos, kaip skelbia „Euronews“, numatytos penktadienį ir šeštadienį, lapkričio 6–7 dienomis, o veiksmai planuojami Airijoje, Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

    Organizatoriai teigia, kad nerimą kelia galimas duomenų centrų plėtros poveikis vietos bendruomenėms ir viešajai infrastruktūrai, taip pat žemės, vandens ir energijos naudojimui.

    Pasak jų, ginčai dėl tokių projektų siejami ir su būsto, darbo vietų tema bei pragyvenimo kaštų augimu, o dalis gyventojų baiminasi, kad intensyvūs duomenų centrų poreikiai gali didinti spaudimą ištekliams.

    Ko siekia protestuotojai

    Protestų tinklas „Stop Dirty Data Centres“ nurodo, kad reikalaujama nedelsiant stabdyti naujus didelio masto projektus, kol nebus aiškesnių taisyklių, apibrėžiančių, kaip tokie objektai turėtų būti planuojami ir vertinami.

    Koordinatorius Owenas Espley sako, kad bendruomenės, kurios iki šiol priešinasi duomenų centrų atsiradimui jų gyvenamojoje aplinkoje, dabar „ateina į Europos politinę sceną“ ir siekia, kad sprendimų priėmėjai į jų argumentus žiūrėtų rimtai.

    Jo teigimu, kampanijos ragina politinius lyderius taikyti moratoriumus Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kad būtų galima tinkamai išnagrinėti galimą poveikį ir atsakyti į bendruomenių klausimus.

    Kokios grėsmės įvardijamos vietos gyventojams

    Akcijų organizatoriai akcentuoja, kad duomenų centrai yra itin imlūs energijai, o tai, gyventojų nuomone, gali atsiliepti sąskaitoms už elektrą.

    Taip pat minima vandens tema – dalis rinkėjų ir aktyvistų baiminasi, jog dideli projektai gali dar labiau apkrauti ir taip kai kuriose vietovėse ribotus vandens išteklius.

    Be to, kritikuojamas ir aplinkosauginis bei kasdienio gyvenimo aspektas: minimas oro užterštumas nuo atsarginių generatorių, intensyvus statybų transporto judėjimas, pastatų estetika ir nuolatinis 24/7 veikiančios įrangos keliamas triukšmas.

    Duomenų centrų plėtra Europoje spartėja

    Straipsnyje pažymima, kad Europoje duomenų centrų plėtra spartinama siekiant pasivyti JAV ir Kiniją dirbtinio intelekto technologijų kūrimo ir diegimo varžybose.

    Remiantis „PwC Global Data Centre Outlook 2026-2050“, metinės investicijos į duomenų centrų projektus Europoje nuo 12 mlrd. eurų 2020 metais išaugo iki 25–26 mlrd. eurų šiais metais.

    Toje pačioje apžvalgoje nurodoma, kad bendrai 2026–2031 metais išlaidos Europoje galėtų pasiekti 176 mlrd. eurų.

  • Asbis rekordinis ketvirtis: pelnas šoktelėjo 4,5 karto, AI serveriai augo daugiau kaip 500 proc.

    Varšuvos biržoje kotiruojama Kipro informacinių technologijų įrangos gamintoja ir platintoja „Asbis Enterprises“ skelbia rekordinį trečiąjį 2026 metų ketvirtį: grupės grynasis pelnas per metus išaugo beveik 4,5 karto ir viršijo 50 mln. JAV dolerių.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, tai geriausias ketvirtis per daugiau nei 35 metų bendrovės istoriją, nors akcijos kaina tuo metu reagavo vangiai. Lapkričio 5 dieną apie vidurdienį viena „Asbis“ akcija kainavo apie 155 zlotus, o visa grupė buvo vertinama maždaug 8,6 mlrd. zlotų.

    Bendrovė teigia, kad rezultatus ypač stipriai kelia pasaulyje sparčiai plečiama dirbtinio intelekto infrastruktūra, kuri didina valstybių ir įmonių investicijas į duomenų centrus. „Asbis“ pabrėžia, jog nepaisant karo Ukrainoje (vienoje svarbiausių jos rinkų) ir neramumų Artimuosiuose Rytuose, pardavimų tempas trečiąjį ketvirtį išliko itin aukštas.

    Lietuvos skaitytojui ši tema aktuali tuo, kad DI bumas visame regione didina paklausą serveriams ir su duomenų centrais susijusiai įrangai, o tai keičia IT rinkos struktūrą ir stambiausių platintojų finansinius rezultatus.

    Kas augo greičiausiai

    „Asbis“ skelbia, kad trečiąjį 2026 metų ketvirtį pardavimo pajamos išaugo 135 proc. ir siekė beveik 2,2 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 51,6 mln. JAV dolerių. Palyginimui, per pirmus tris 2026 metų ketvirčius pardavimo pajamos beveik padvigubėjo iki maždaug 5,2 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas pakilo daugiau kaip keturis kartus iki 132,2 mln. JAV dolerių.

    Bendrovė išskiria sparčiausiai augusį segmentą – serverius ir serverinius blokus, skirtus DI duomenų centrams. Pasak „Asbis“, šios krypties pardavimai trečiąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 500 proc. per metus.

    Grupės vadovas Sergiej Kostewicz teigė, kad rugsėjį bendrovė peržengė 1 mlrd. JAV dolerių mėnesinių pajamų ribą. Jo vertinimu, tai po stipraus pirmojo pusmečio esą patvirtina bendrovės potencialą.

    Ko tikisi 2027 metais ir vėliau

    Žvelgdama į 2027 metus „Asbis“ nurodo, kad didžiausias jos augimo variklis turėtų likti tolesnė DI duomenų centrų infrastruktūros plėtra. Bendrovė teigia mananti, kad ši plėtra gali tęstis artimiausius penkerius metus, o centrų našumas per tą laiką gali išaugti net keturis kartus.

    Kaip papildomą augimo kryptį bendrovė mini ir „Apple“ produktų pardavimus – „Asbis“ yra išskirtinė šio prekės ženklo platintoja 25 EMEA regiono šalyse (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika).

    Dividendų avansas: kada bus išmokėta

    „Asbis“ primena, kad bendrovės direktorių taryba nusprendė išmokėti dividendų avansą iš 2026 metų pelno – po 0,35 JAV dolerio už akciją. Išmokėjimo data numatyta 2026 metų lapkričio 26 dieną.

  • „Google“ į Malezijos duomenų centrus investuos 15 mlrd. dolerių: auga spaudimas elektrai ir vandeniui

    „Google“ per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti apie 15 mlrd. JAV dolerių į duomenų centrus ir skaitmeninę infrastruktūrą Malaizijoje, susijusią su debesijos sprendimais.

    Investicijas skatina sparčiai auganti duomenų apdorojimo debesyje paklausa ir paslaugos, susijusios su dirbtiniu intelektu. Apie tai rašo portalas WNP.pl.

    Pati „Google“ pabrėžia, kad Malaizija yra viena greičiausiai augančių Pietryčių Azijos ekonomikų, o interneto skverbties rodiklis šalyje siekia 99 proc.

    Vis dėlto milijardinės technologijų milžinų investicijos turi ir kainą: kartu auga spaudimas šalies energetikos sistemai bei gėlo vandens ištekliams, kurių reikia duomenų centrams vėsinti.

    Auganti duomenų centrų našta energetikai

    Iki šiol „Google“ Malaizijoje duomenų centrams ir panašiems sprendimams jau buvo skyrusi apie 2 mlrd. JAV dolerių, tačiau dabar projektų tempas gerokai spartėja.

    Tekste pažymima, kad prie tokio sprendimo galėjo prisidėti mažėjantis elektros prieinamumas ir vandens stoka šalyje – tai du kritiniai ištekliai dideliems duomenų centrams.

    Remiantis vyriausybės duomenimis, jei tarptautinių IT bendrovių projektų paraiškų tempas išliks, jau 2035 metais daugiau nei 30 proc. Malaizijoje pagaminamos energijos gali būti sunaudojama duomenų centruose.

    Tai reikštų rimtą iššūkį šalies energetiniam saugumui, o kartu – ir vandens išteklių valdymui.

    Nauji leidimai – su papildomomis sąlygomis

    Dėl didėjančios apkrovos planuojama, kad kiekvienas naujas leidimas statyti duomenų centrą būtų siejamas su reikalavimais užtikrinti papildomus pajėgumus.

    Taip pat numatoma, kad gali būti keliamos sąlygos dėl jūros vandens gėlinimo – jis būtų naudojamas vėsinimo poreikiams, siekiant mažinti spaudimą geriamojo vandens resursams.

    Emisijų problema: energija vis dar iškastinė

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į klimato aspektą: Malaizijoje 78 proc. energijos pagaminama iš iškastinio kuro.

    Iš jų 44 proc. sudaro akmens anglis, o 34 proc. – gamtinės dujos, todėl didėjantis duomenų centrų elektros poreikis gali prisidėti prie bendrų pasaulinių CO2 emisijų augimo.

  • Nscale investuotojas: „Microsoft“ pasitraukimą iš duomenų centro sandorio vadina „nedideliu kontraktu“

    Nscale investuotojas: „Microsoft“ pasitraukimą iš duomenų centro sandorio vadina „nedideliu kontraktu“

    Didžiausio Nscale investuotojo vadovas tikina, kad „Microsoft“ pasitraukimas iš duomenų centro sandorio yra tik „nedidelis kontraktas“ bendrame portfelyje. Tokiu būdu siekiama nuraminti rinką prieš planuojamą Jungtinėje Karalystėje veikiančio DI infrastruktūros startuolio IPO JAV.

    Tai pareiškė Øyvindas Eriksenas, Norvegijos pramonės investicijų bendrovės „Aker ASA“ prezidentas ir generalinis direktorius. „Aker ASA“ valdo apie 23 proc. Nscale akcijų.

    Kalbėdamas apie rizikas, O. Eriksenas akcentavo, kad sektorius sparčiai keičiasi: auga inovacijų tempas, investicijų mastas, prieinamas kapitalas ir technologijų įsisavinimas. Jo teigimu, artimiausiu metu rinka aiškiau „atsijos“ laimėtojus ir pralaimėtojus.

    Vadovas taip pat teigė, kad „Microsoft“ sprendimas nutraukti sutartį buvo „tikėtinas“. Jis pabrėžė, jog nuo Nscale „Series C“ investicijų raundo įmonė daugiau nei padvigubino veiklos apimtis ir sutarčių portfelį.

    Kas nutiko su „Microsoft“ sandoriu

    „Microsoft“ buvo sudariusi susitarimą nuomotis skaičiavimo pajėgumus iš Nscale, susijusius su didžiausiu Jungtinės Karalystės DI duomenų centru. Tačiau vėliau sandoris buvo atšauktas.

    Kaip nurodoma, viena pagrindinių priežasčių – informacija, kad Eseksuose planuojamas duomenų centras tikėtina elektros tiekimo nesulauktų iki laikotarpio po 2030 metų. Dėl to „Microsoft“ nusprendė atsisakyti sutarties.

    Sutarties nutraukimas Nscale vertinamas kaip smūgis bendrovei prieš Niujorko IPO, kuriame esą taikoma į maždaug 35 mlrd. JAV dolerių vertinimą. Tuo pat metu pažymima, kad „Microsoft“ buvo paskelbusi apie 22 mlrd. svarų investicijas Jungtinėje Karalystėje, o šis duomenų centro projektas buvo to plano dalis.

    Neocloud modelis ir abejonių šešėlis

    Nscale priskiriama vadinamiesiems „neocloud“ žaidėjams – tai įmonės, kurios valdo duomenų centrus su dideliais lustų kiekiais ir šiuos pajėgumus nuomoja didiesiems DI kūrėjams. Tekste minimi ir kiti panašaus tipo rinkos dalyviai – „Nebius“ bei „Coreweave“.

    Visgi rinkoje kyla klausimų dėl tokių bendrovių finansinio tvarumo. Analitikai iš „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2030 metų 80 proc. „neocloud“ įmonių „nebetęs nepriklausomos veiklos“.

    „Aker ASA“ turimas Nscale paketas vertinamas maždaug 3,31 mlrd. JAV dolerių – remiantis šių metų kovą įvykusio „Series C“ raundo vertinimu. Tuomet „Aker ASA“ investavo apie 350 mln. JAV dolerių, o visa Nscale vertė buvo įvertinta 14,6 mlrd. JAV dolerių.

    Derybos su „Anthropic“

    Tekste taip pat teigiama, kad Nscale gali būti arti naujo kelių milijardų dolerių sandorio su DI bendrove „Anthropic“. Minima, kad tai reikštų įsipareigojimo pirkti skaičiavimo pajėgumus iš Nscale padvigubinimą pagrindiniame bendrovės duomenų centre Vakarų Virdžinijoje.

    Toks sandoris, jei būtų patvirtintas, galėtų tapti reikšmingu argumentu Nscale investuotojams, vertinantiems bendrovės augimo perspektyvas po „Microsoft“ sprendimo nutraukti anksčiau planuotą susitarimą.

  • „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. „Humain“ ir skirs 9,9 mlrd. rialų DI bei kibernetiniam saugumui

    Saudo Arabijos naftos ir energetikos koncernas „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. valstybinės bendrovės „Humain“ akcijų ir planuoja dideles investicijas į dirbtinio intelekto sprendimus bei kibernetinį saugumą.

    „Humain“ buvo įkurta siekiant pritraukti ir plėtoti projektus, paremtus DI, taip pat vystyti duomenų centrus. Apie sandorį praneša Lenkijos portalas WNP.

    Iki šiol vienintelis „Humain“ akcininkas buvo Saudo Arabijos suverenius investicijų fondas PIF (Public Investment Fund), kurio valdomas turtas vertinamas daugiau nei 900 mlrd. JAV dolerių.

    „Saudi Aramco“ į „Humain“ įnešė nepiniginį įnašą – su kritinės infrastruktūros valdymo projektais susijusį turtą, skirtą veiklai užtikrinti geopolitinės įtampos laikotarpiais.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra ir apsauga nuo atakų

    Į projektų apimtį patenka vamzdynų sistemų valdymas, naftos perdirbimo gamyklų ir energetikos objektų apsauga, naftos terminalai, taip pat duomenų centrai ir prekybos operacijos visame pasaulyje.

    Skelbiama, kad „Humain“ turėtų prisidėti prie šalies struktūrų atsparumo kibernetinėms atakoms ir grėsmėms, nukreiptoms į naftos sektorių.

    Be sandorio – dar 9,9 mlrd. rialų investicijų

    Nepriklausomai nuo akcijų įsigijimo, „Aramco“ planuoja investicijoms skirti 9,9 mlrd. rialų (2,65 mlrd. JAV dolerių), kad paspartintų nuosavų DI sprendimų kūrimą.

    Planuose – regioninis duomenų centras ir skaičiavimo pajėgumai, kurių galia siektų 3 GW. Taip pat numatoma rengti debesijos pasiūlymus ir tobulinti didžiuosius kalbos modelius (LLM).

  • Pietų Korėja pristatė rekordinį 2027 metų biudžetą: daugiau lėšų DI ir gynybai

    Pietų Korėjos prezidentas Li Dze Mjungas parlamente pristatė rekordinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą – 820,9 trln. vonų (615,6 mlrd. JAV dolerių). Plane numatytos didelės investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir gynybą.

    Kaip skelbia portalas „wnp.pl“, prezidentas teigė, kad biudžetas turėtų padėti šaliai tapti lydere ateities technologijose ir užtikrinti ilgalaikį augimą. Valdžia žada „drąsiai investuoti“ į DI ir naujus augimo variklius.

    Projektas numato išlaidų didinimą 12,8 proc., palyginti su einamaisiais metais – tai įvardijama kaip didžiausias metinis šuolis šalies istorijoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į technologijų sektorių, kuris pastaruoju metu generuoja išskirtinai dideles mokestines pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši žinia aktuali platesniame kontekste: Pietų Korėja yra viena svarbiausių puslaidininkių ir su DI susijusios infrastruktūros žaidėjų, todėl tokios investicijos gali turėti įtakos pasaulinėms technologijų grandinėms ir konkurencijai.

    DI megaprojektai ir nacionalinis modelis

    Pagal planą 21,3 trln. vonų (15,97 mlrd. JAV dolerių) būtų skirta trims vadinamiems „megaprojektams“. Jie apima puslaidininkių gamybos centro kūrimą, duomenų centrų plėtrą ir vadinamosios fizinės DI krypties vystymą.

    Fizinė DI – tai dirbtinio intelekto sistemos, veikiančios fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje, autonominiuose automobiliuose ar išmaniojoje infrastruktūroje. Tokios technologijos reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelių investicijų į pramoninę bazę.

    Dar 4,6 trln. vonų (3,45 mlrd. JAV dolerių) numatyta skirti valstybiniam pažangiam DI modeliui kurti. Tai rodo siekį turėti nacionalinį technologinį pagrindą, o ne vien remtis komerciniais sprendimais.

    Gynybai – didesnis finansavimas

    Biudžete numatomas ir gynybos išlaidų augimas: jos didėtų 8,2 proc. iki 73,3 trln. vonų (54,97 mlrd. JAV dolerių). Lėšas planuojama skirti, be kita ko, branduolinės traukos povandeninių laivų įsigijimui, naikintuvams KF-21 bei pažangių autonominių sistemų diegimui.

    Toks prioritetų derinys – technologinė plėtra ir gynybos modernizavimas – rodo, kad Seulas technologinę lyderystę sieja su nacionaliniu saugumu ir konkurencingumu regione.

    Iš kur lėšos: puslaidininkių sektoriaus mokesčiai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad rekordinis biudžetas grindžiamas ne vien skolinimusi. Prie jo reikšmingai prisidėjo rekordinės mokestinės įplaukos, kurias sugeneravo puslaidininkių technologijų gigantai, tokie kaip „Samsung“ ir SK hynix.

    Augančias pajamas skatino išliekanti didelė atminties lustų ir DI infrastruktūros paklausa. Pasauliniam DI bumui reikalingi ir lustai, ir duomenų centrų pajėgumai, o Pietų Korėja yra viena svarbiausių šios rinkos dalyvių.

    Birželį šalies vyriausybė taip pat pristatė dešimties metų planą investuoti į naująsias technologijas, kurio vertė siekia 1 800 trln. vonų (1,35 trln. JAV dolerių). Šiais veiksmais siekiama maksimaliai išnaudoti pasaulinį puslaidininkių pakilimą, o technologijų bendrovės jau skelbia rekordinio masto investicijas į infrastruktūrą.

  • „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. „Humain“ ir AI bei kibernetiniam saugumui skirs 9,9 mlrd. rialų

    Saudo Arabijos naftos ir energetikos milžinė „Saudi Aramco“ perėmė 49 proc. valstybės valdomos bendrovės „Humain“ akcijų, kuri bus atsakinga už dirbtinio intelekto sprendimų diegimą ir duomenų centrų plėtrą.

    Kaip nurodoma, „Humain“ tikslas – didinti šalies atsparumą kibernetinėms atakoms ir grėsmėms, nukreiptoms į naftos sektorių bei kritinę infrastruktūrą.

    Iki šiol vienintelis „Humain“ akcininkas buvo Saudo Arabijos suverenusis investicijų fondas PIF (Public Investment Fund), kurio turtas, skelbiama, vertinamas daugiau nei 900 mlrd. JAV dolerių.

    Sandoris rodo, kad „Aramco“ siekia stiprinti technologinę kryptį greta tradicinės veiklos – nuo infrastruktūros apsaugos iki skaitmeninių pajėgumų, reikalingų tiek pramonei, tiek prekybos operacijoms.

    Kokius aktyvus įneša „Aramco“

    Pranešime pažymima, kad „Aramco“ į „Humain“ įnešė nepiniginį įnašą – aktyvus, susijusius su kritinės infrastruktūros valdymu geopolitinės įtampos laikotarpiu.

    Tarp jų minimos vamzdynų sistemos, naftos perdirbimo gamyklų ir energetikos objektų apsauga, naftos terminalai, taip pat duomenų centrai ir prekybos operacijos visame pasaulyje.

    Planuojamos investicijos į DI ir duomenų centrus

    Be akcijų įsigijimo, „Aramco“ planuoja investicijoms skirti 9,9 mlrd. rialų (2,65 mlrd. JAV dolerių). Teigiama, kad tai turėtų paspartinti darbus kuriant nuosavus DI sprendimus.

    Planuose numatyta sukurti regioninį duomenų centrą ir skaičiavimo infrastruktūrą, kurios galia siektų 3 GW. Taip pat ketinama rengti debesijos pasiūlymus ir tobulinti didžiuosius kalbos modelius (LLM).

    Kodėl tai svarbu energetikos sektoriui

    Energetikos įmonėms duomenų apsauga ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms tampa vis svarbesni, nes kritinė infrastruktūra – nuo vamzdynų iki terminalų – yra itin jautri sutrikimams.

    Šiame kontekste DI ir didelio masto skaičiavimo pajėgumai gali būti naudojami tiek rizikų valdymui, tiek sudėtingoms pramonės ir logistikos užduotims spręsti.