Tag: Duomenų centrai

  • „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ruošiasi iš esmės pertvarkyti savo DI asistento „Copilot“ patirtį ir sujungti iki šiol atskirai veikusias funkcijas į vieną superprogramėlę. Apie tai bendrovės vadovas Satya Nadella prakalbo pristatydamas ketvirčio finansinius rezultatus, pabrėždamas, kad tikslas yra vienoje vietoje sutelkti pokalbių, bendradarbiavimo, programavimo ir agentinių sistemų galimybes.

    Tokiu sprendimu „Microsoft“ siekia sumažinti vartotojams tenkančią įrankių fragmentaciją, kai skirtingoms užduotims reikia skirtingų programų ir aplinkų. Bendrovė kalba apie vieną nuoseklią patirtį, kurioje būtų lengva persijungti tarp asmeninės „Microsoft Copilot“ versijos ir darbo aplinkai skirtos „Microsoft 365 Copilot“.

    Vienas „Copilot“ asmeniniam ir darbui

    „Copilot“ plėtra pastaraisiais metais vyko keliais kanalais, todėl vartotojai dažnai susiduria su skirtingais režimais ir integracijomis. „Microsoft“ planas – suvienodinti patirtį ir sudėti svarbiausias funkcijas į vieną aplikaciją, kad nereikėtų atskirai ieškoti kodavimo, pokalbių, dokumentų ar agentų galimybių.

    „Copilot“ superprogramėlės idėja atliepia platesnę rinkos kryptį: DI asistentai vis dažniau tampa ne vien pokalbių langais, o darbo aplinkomis, kurios pačios inicijuoja veiksmus, vykdo užduočių grandines ir padeda automatizuoti procesus. Tokia kryptis ypač svarbi įmonėms, kurios ieško būdų sutrumpinti rutinines užduotis ir sumažinti darbuotojų laiką, praleidžiamą perjunginėjant sistemas.

    „Copilot“ greitai evoliucionuoja nuo pokalbių iki bendradarbiavimo ir autopiloto tipo funkcijų. Šį ketvirtį mes integruojame šias „Copilot“ patirtis, įskaitant kodavimo funkciją, į vieną superprogramėlę, skirtą tiek vartotojams, tiek verslui, – sakė Satya Nadella.

    DI bumo fone – auganti infrastruktūra

    Pranešimas apie suvienijimą pasirodė kartu su stipriu „Microsoft“ finansiniu laikotarpiu: bendrovė skelbė apie ryškų augimą debesijos ir DI srityse. Šis kontekstas svarbus, nes superprogramėlės ambicijos reikalauja didelės skaičiavimo galios, patikimų duomenų centrų ir sparčiai plečiamos infrastruktūros.

    „Microsoft“ pastaruoju metu intensyviai didina duomenų centrų pajėgumus, nes DI sprendimų paklausa auga tiek iš verslo klientų, tiek iš galutinių vartotojų pusės. Rinkoje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencinių faktorių: kas sugeba užtikrinti daugiau galios ir mažesnę delsą, tas gali pasiūlyti stabilesnę DI paslaugų kokybę.

    Be to, „Microsoft“ akcentuoja, kad „Copilot“ naudojimas organizacijose spartėja, o įsitraukimo rodikliai kai kuriais aspektais artėja prie tokių kasdien naudojamų įrankių kaip „Outlook“ ar „Teams“. Tokie signalai leidžia suprasti, kodėl bendrovė nori vienos, aiškiai suprantamos programėlės, o ne kelių skirtingų įėjimų į tą patį asistentą.

    „OpenAI“ taip pat siekia sujungti produktus

    Panašią kryptį rodo ir „OpenAI“ planai. Bendrovė, valdanti „ChatGPT“, siekia mažinti produktų išsiskaidymą ir svarsto skirtingų sprendimų, įskaitant naršyklę „Atlas“ bei kodavimui skirtus įrankius, sujungimą į vieną darbalaukio superprogramėlę.

    Motyvas čia panašus kaip ir „Microsoft“ atveju: fragmentuotas produktų portfelis lėtina vystymą, apsunkina kokybės užtikrinimą ir klaidina vartotoją, kuriam ne visada aišku, kuo vienas įrankis skiriasi nuo kito. Tai ypač aktualu konkurencingoje aplinkoje, kur „Google“ ir „Anthropic“ taip pat spartina DI produktų ciklus.

    Mes supratome, kad išskaidėme pastangas per daug programėlių ir technologinių „stackų“, todėl turime supaprastinti veiklą. Ši fragmentacija mus lėtina ir apsunkina kokybės lygį, kurio siekiame, – darbuotojams perduotoje žinutėje nurodė Fidji Simo.

    Abi kryptys rodo tą pačią tendenciją: DI įrankiai juda nuo atskirų funkcijų rinkinio link vienos pagrindinės darbo erdvės. Vartotojui tai gali reikšti mažiau programėlių, paprastesnį naudojimą ir greitesnį kelią nuo užklausos iki konkretaus veiksmo, o rinkai – dar intensyvesnę kovą dėl to, kieno superprogramėlė taps kasdieniu standartu.

  • „Westinghouse“ ruošiasi IPO JAV: ką tai reiškia deryboms dėl Lenkijos atominės ir milijardams rinkoje

    Branduolinės energetikos technologijų tiekėja „Westinghouse Electric Company“ pateikė konfidencialų prašymą dėl pirminio viešo akcijų platinimo JAV biržoje. Bendrovė kol kas neatskleidė, kiek akcijų planuoja siūlyti ir kokiame kainų intervale, tačiau pats žingsnis rodo norą pasinaudoti atsigavusiu investuotojų apetitu branduoliniam sektoriui.

    Pastaraisiais metais susidomėjimą branduoline energetika stiprina augantis stabilios elektros poreikis, ypač plečiantis duomenų centrams ir skaitmeninei infrastruktūrai. Investuotojams tai tapo viena iš temų, kurioje derinami du tikslai: mažesnės emisijos ir patikimas bazinis generavimas, kuris nepriklauso nuo oro sąlygų.

    Kas vyksta Lenkijoje

    Lenkijoje „Westinghouse“ kartu su partneriais toliau derasi dėl EPC sutarties su valstybine įmone Polskie Elektrownie Jądrowe. EPC sutartis paprastai apima projektavimą, įrangos tiekimą ir statybą, todėl būtent ji laikoma kertiniu dokumentu, nuo kurio priklauso grafikai, rizikų pasidalijimas ir galutinė projekto kaina.

    „Kuo greičiau pasirašysime šią sutartį, tuo užtikrinčiau galėsime kalbėti apie terminus ir pagrindinių etapų įgyvendinimą“, – sakė Lenkijos „Westinghouse“ vadovas Mirosławas Kowalikas.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, planuojamos elektrinės Choczewo vietovėje projektas siejamas su trimis AP1000 reaktoriais, o statybų kaštai vertinami apie 44,4 mlrd. eurų. Projekto įgyvendinimo grafikuose kaip tikslinis eksploatacijos startas minimi 2036–2038 metai, tačiau praktikoje tokių projektų terminai labai priklauso nuo sutarčių struktūros, finansavimo ir tiekimo grandinių.

    Kodėl IPO gali būti svarbus

    Konfidencialus paraiškos teikimas leidžia bendrovei pasirengti debiutui neatskleidžiant visų finansinių detalių iki vėlesnio etapo. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose dideli projektai vykdomi ilgai, o užsakymų portfelis ir rizikos priklauso nuo reguliavimo bei valstybinės politikos.

    „Westinghouse“ vardas branduolinėje energetikoje siejamas su ilga istorija: bendrovė pradžią skaičiuoja nuo XIX amžiaus pabaigos, o XX amžiaus viduryje JAV pastatė vieną pirmųjų komercinių slėginių vandens reaktorių. Šiandien įmonė pabrėžia, kad jos technologija plačiai naudojama pasaulio branduolinėje energetikoje, o tai investuotojams gali būti svarbus patikimumo argumentas.

    Bendrovės kontrolė pastaraisiais metais taip pat keitėsi: „Westinghouse“ yra valdoma didžiųjų investuotojų, o 2023 metais sandorio vertė buvo skelbiama apie 7,3 mlrd. eurų. Jei IPO įvyktų palankiomis sąlygomis, jis galėtų sustiprinti kapitalo prieigą ir matomumą rinkoje, nors tiesioginis poveikis Lenkijos projekto deryboms priklausys nuo to, kaip bus suformuluotos sutartinės atsakomybės ir finansavimo struktūra.

  • „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    DI bumas kelia rekordus

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ pranešė, kad 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu pasiekė rekordinį veiklos pelną. Jis sudarė apie 54 mlrd. eurų ir, bendrovės duomenimis, buvo daugiau nei 19 kartų didesnis nei prieš metus.

    Įmonė nurodė, kad pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 56 proc. Rezultatus daugiausia tempė puslaidininkių padalinys, kuriam ypač palanki tapo pasaulinė DI infrastruktūros plėtra.

    Puslaidininkių verslo veiklos pelnas, skaičiuojant pagal suapvalintus bendrovės pateiktus skaičius, siekė apie 53,8 mlrd. eurų. Tai yra 223 kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas sudarė apie 241 mln. eurų.

    „Samsung“ aiškino, kad augimą lėmė kylantys lustų įkainiai ir didėjantys pažangios didelės spartos atminties mikroschemų, naudojamų DI sistemoms, pardavimai. Tuo metu telefonų, televizorių ir buitinės technikos segmente rezultatams spaudimą darė didesnės komponentų sąnaudos.

    Rekordinės pajamos ir rinkos nervingumas

    Ketvirčio pajamos, pasak bendrovės, pakilo iki maždaug 103,5 mlrd. eurų ir tapo visų laikų rekordu. Įmonė prognozuoja, kad antroje metų pusėje atminties produktų paklausa išliks didelė, nes duomenų centrai toliau plečia DI pajėgumus.

    Kartu „Samsung“ pabrėžė, kad serverių lustų rinka išlieka įtempta, o pasiūla gali nespėti su paklausa. Toks disbalansas, technologijų sektoriui masiškai investuojant į skaičiavimo infrastruktūrą, kelia ir kainas, ir rizikas.

    Rezultatai paskelbti praėjus dienai po to, kai konkurentė SK Hynix taip pat fiksavo rekordinį ketvirtį, išaugus DI paklausai. Vis dėlto akcijų rinkoje abiejų įmonių vertė šią savaitę smarkiau svyravo, nes investuotojai vertino planus agresyviai plėsti gamybos pajėgumus.

    Pietų Korėjos rinkoje didelę įtaką dažnai daro mažmeniniai investuotojai, todėl kainų šuoliai ir kritimai gali būti aštresni. Papildomą spaudimą kelia ir auganti konkurencija, ypač Kinijos gamintojams siekiant sparčiau didinti puslaidininkių savarankiškumą.

    Įspėjimas: trūkumas gali užsitęsti

    „Samsung“ atminties lustų padalinio vadovas Kim Jaejune teigė, kad pasiūlos ir paklausos atotrūkis, bendrovės vertinimu, gali dar labiau didėti 2027 metais. Jo teigimu, įtampa tiekimo grandinėje gali išlikti ir 2028 metais.

    „Nepaisant mūsų pastangų didinti gamybą, paklausos augimas lenkia mūsų galimybes“, – sakė Kim Jaejune.

    Bendrovė nurodė, kad jos pirmoji lustų gamykla Taylor mieste Teksase turėtų pradėti veikti šiais metais. Taip pat planuojama antroji gamykla, kuri, esant dabartiniams planams, masinę gamybą galėtų pradėti 2030 metais.

    Kim Jaejune taip pat teigė, kad „Samsung“ yra užsitikrinusi ilgalaikes tiekimo sutartis su penkiomis didžiausiomis pasaulio duomenų centrų bendrovėmis ir yra arti susitarimų su dar penkiomis didelėmis įmonėmis. Konkrečių pavadinimų bendrovė nenurodė.

    „Samsung“ ir SK Hynix kartu pagamina apie du trečdalius pasaulio atminties lustų, todėl jų investicijos ir pajėgumų planai daro įtaką visai rinkai. Analitikai atkreipia dėmesį, kad pelnai šiuo metu aukšti, tačiau investuotojai vis dažniau vertina, ar dešimčių milijardų eurų investicijos užtikrins tvarų grąžos lygį.

    Pastaruoju metu DI plėtra persikelia iš eksperimentų į pramoninius diegimus, o tai reiškia didesnį ilgalaikį atminties ir skaičiavimo lustų poreikį. Tačiau tokia plėtra kartu didina riziką, kad pramonė susidurs su ilgesniais pristatymo terminais ir dar griežtesne konkurencija dėl pajėgumų.

  • „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    Rekordinis šuolis, bet birža nusivylė

    Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį grynasis pelnas per metus šoktelėjo 1 242 proc., o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa. Bendrovė tiekia pažangius atminties lustus, ypač didelio pralaidumo atmintį, kuri reikalinga DI skaičiavimams duomenų centruose.

    Vis dėlto investuotojų reakcija buvo priešinga: akcijos Seule sesijos pabaigoje smuko 9,6 proc., nes pajamos ir veiklos pelnas nepasiekė rinkos lūkesčių. Rinkoje vis labiau vertinama ne tik augimo sparta, bet ir tai, ar dabartinis DI paklausos tempas bus tvarus dar kelis ketvirčius.

    Skaičiai įspūdingi, bet ne visi vienkartiniai veiksniai

    „SK hynix“ teigimu, ketvirčio grynasis pelnas siekė 56,9 mlrd. eurų, o tai įvardyta kaip visų laikų aukščiausias ketvirčio rezultatas. Veiklos pelnas balandžio–birželio laikotarpiu, lyginant su pernai, pašoko 557 proc. ir sudarė 36,6 mlrd. eurų.

    Pajamos siekė 48 mlrd. eurų, tačiau dalį grynojo pelno, anot bendrovės, sustiprino vienkartinis pelnas pardavus dalį turėto paketo Japonijos atminties gamintojo „Kioxia“ įmonėje. Tokie sandoriai gali trumpam pagerinti finansinį vaizdą, todėl rinkos dalyviai dažnai daugiausia dėmesio skiria veiklos rezultatų kokybei ir paklausos dinamikai.

    DI bumas keičiasi: ne vien daugiau serverių

    Per pokalbį su investuotojais bendrovės atstovas Park Joon-deok pripažino, kad rinkoje girdimos kalbos apie galimą DI infrastruktūros investicijų lėtėjimą. Jis išskyrė kelias priežastis: dalis įmonių renkasi nuomotis duomenų centrų pajėgumus, o ne statyti savo objektus, taip pat atsiranda efektyvesni DI modeliai, galintys mažinti kai kurių resursų poreikį.

    „Mes šiuos pokyčius vertiname ne kaip DI investicijų mažinimą, o kaip procesą, kai maksimaliai išnaudojama iki šiol sukurta didžiulė DI infrastruktūra ir spartinama jos monetizacija“, – sakė Park Joon-deok.

    Rinkoje tai reiškia, kad konkurencija persikelia nuo paprasto pajėgumų didinimo prie efektyvumo, apkrovų optimizavimo ir realių pajamų iš DI paslaugų. Tokiomis sąlygomis atminties lustų paklausa gali augti nevienodai: vienuose segmentuose sparčiau, kituose labiau cikliškai, priklausomai nuo konkrečių duomenų centrų architektūrų ir DI užduočių pobūdžio.

    Investicijos, JAV planai ir platesnis sektoriaus spaudimas

    „SK hynix“ nurodė, kad šiemet planuoja investuoti apie 24,2 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, kad didesnės DI infrastruktūros investicijos ir vis sudėtingesni sprendimai didina didelio pralaidumo atminties poreikį, todėl papildomų tiekimo prašymų rinkoje netrūksta.

    Tuo pat metu sektoriui spaudimą daro ir geopolitinės rizikos bei nuotaikų pokyčiai akcijų rinkoje. Straipsnyje pažymima, kad per mėnesį iki antradienio „SK hynix“ ir didesnė konkurentė „Samsung Electronics“ buvo smukusios atitinkamai 33 proc. ir 41 proc., o analitikai dalį šio kritimo siejo su abejonėmis dėl DI paklausos tvarumo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Motininė SK Group taip pat paskelbė apie planuojamą maždaug 438,6 mlrd. eurų vertės bendradarbiavimą su „Nvidia“ DI infrastruktūros srityje. Be to, „SK hynix“ anksčiau pritraukė apie 22,8 mlrd. eurų per platinimą JAV, o tai signalizuoja ambicijas stiprinti pozicijas tarptautinėje kapitalo rinkoje ir finansuoti agresyvią plėtrą.

  • Lenkija siekia 3 mlrd. eurų DI gigafabriko: partneriais įvardija Čekiją ir Lietuvą, ruošia planą B

    Lenkija intensyvina pastangas pritraukti DI gigafabriko projektą, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. eurų ir kuris galėtų tapti didžiausia šalies informacinių ryšių technologijų investicija. Varšuva derina partnerystes regione ir kartu ruošiasi scenarijui, jei konkursą laimėtų kita valstybė.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad svarbiausias strateginis partneris šiame projekte yra Čekija, o Lietuva galėtų tapti viena iš būsimų skaičiavimo galios pirkėjų. Lygiagrečiai vyksta pokalbiai ir su kitomis Europos šalimis, kurios galėtų prisidėti prie paklausos užtikrinimo pirmaisiais veiklos metais.

    Kas yra DI gigafabrikas?

    DI gigafabrikai – Europos mastu planuojami didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI modeliams kurti, treniruoti ir diegti. Projektai siejami su Europos skaitmeninio suverenumo kryptimi, kai valstybės nori mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių debesijos tiekėjų ir užsitikrinti prieigą prie pajėgumų kritiniams sektoriams.

    Lenkija siekia vidutinės apimties objekto, o praktinis įgyvendinimas būtų patikėtas privačiam konsorciumui. Valstybės vaidmuo – ne tiesiogiai statyti, o garantuoti dalį paklausos, įsigyjant skaičiavimo galios paslaugas ir taip sumažinant projekto riziką pradžioje.

    Kiek kainuotų ir kaip būtų finansuojama?

    Skelbiama, kad bendra investicijų suma galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų, o viešasis prisidėjimas – iki maždaug 1 mlrd. eurų. Pabrėžiama, jog dalį tokios paramos planuojama suteikti per Europos Komisijos mechanizmus, o likusi dalis tenktų valstybei, kurioje būtų įgyvendinamas projektas, ir jos partneriams.

    Lenkija jau yra numačiusi startinį finansinį įsipareigojimą dalyvauti atrankoje, o papildomos sumos būtų nukreipiamos skaičiavimo galios pirkimui vėlesniais metais. Toks modelis leidžia valstybei veikti kaip „pirmasis klientas“, o verslui suteikia aiškesnes pajamas planuojant didelio masto infrastruktūrą.

    Ar pakaks elektros ir pajėgumų?

    Vienas jautriausių klausimų – elektros poreikis, nes DI skaičiavimai reikalauja didelės galios ir patikimo tiekimo. Lenkijos ekspertai teigia, kad planuojamo DI gigafabriko galia galėtų siekti apie 100–120 megavatų, o tai, jų vertinimu, neturėtų destabilizuoti nacionalinės energetikos sistemos.

    Ši diskusija ypač aktuali visoje Europoje, nes duomenų centrai tampa vis reikšmingesniais elektros vartotojais, o nauji projektai dažnai siejami su vietovėmis, kur paprasčiau užsitikrinti perdavimo tinklo pralaidumą ir ilgalaikius energijos šaltinius. Lenkija taip pat akcentuoja, kad šalies šiaurėje esama palankesnių sąlygų tokioms investicijoms.

    Jei DI gigafabriko konkursas būtų pralaimėtas, Lenkija teigia neatmetanti mažesnių, etapinių projektų – naujų ar plečiamų duomenų centrų, kurie galėtų palaipsniui didinti nacionalinę skaičiavimo bazę. Tokia „plano B“ kryptis būtų skirta užtikrinti, kad DI infrastruktūros plėtra nesustotų, net jei pagrindinis objektas atitektų kitai šaliai.

  • Skaitmeninė infrastruktūra ir duomenų centrai: DL Invest Group įspėja, kad Lenkija atsilieka

    Skaitmeninė infrastruktūra, ypač duomenų centrai, vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pramonės konkurencingumą ir valstybės saugumą. DL Invest Group įkūrėjas ir vadovas Dominikas Lesčinskis teigia, kad be nuoseklių investicijų ekonomikos efektyvumo proveržio tikėtis sunku.

    Pasak jo, šis sektorius per kelerius metus pasikeitė taip sparčiai, kad sprendimai, kuriuos verslas planuoja šiandien, po dvejų metų gali nebeatitikti realių poreikių. Dėl to duomenų centrų plėtra reikalauja didelio greičio ir lankstumo, o delsimas reiškia prarastas investicijas.

    Duomenų centrai tampa kritiški

    Dominikas Lesčinskis pabrėžia, kad pramonė jau nebegali remtis vien pigesne darbo jėga, todėl didžiausias potencialas slypi automatizacijoje ir robotizacijoje. Tam būtina patikima skaitmeninė bazė: duomenų saugyklos, skaičiavimo pajėgumai, ryšio infrastruktūra ir kibernetinio saugumo sprendimai.

    Didėjant DI sprendimų apimtims, auga ir duomenų centrų reikšmė, nes DI modelių mokymas bei veikimas reikalauja daug skaičiavimo išteklių. Kartu auga ir energijos poreikis, todėl duomenų centrų plėtra vis glaudžiau siejama su elektros tinklų pajėgumais, generacijos šaltiniais ir aiškesnėmis prijungimo procedūromis.

    Kodėl svarbus valstybės vaidmuo?

    Verslo atstovo teigimu, norint pritraukti didesnius projektus, vien privačių iniciatyvų nepakanka: reikia koordinuotos politikos ir prognozuojamo reguliavimo. Kaip pavyzdį jis mini Prancūziją, kur sprendimų priėmimas dėl strateginių investicijų yra spartinamas, o valstybės lygmeniu aktyviai siekiama pritraukti tarptautinius investuotojus.

    Ši logika paprasta: jeigu šalis sukuria aiškias taisykles, greitą leidimų kelią ir numato energetikos bei ryšių infrastruktūros plėtrą, ji tampa patrauklesnė duomenų centrams. Priešingu atveju projektai keliauja ten, kur rizika mažesnė ir procesai trumpesni.

    Rinka juda greičiau nei planai

    Dominikas Lesčinskis akcentuoja, kad skaitmeninės infrastruktūros rinkoje laikas turi išskirtinę vertę: technologijos, kainos ir tiekimo grandinės keičiasi taip greitai, jog metų trukmės delsimas gali prilygti prarastam etapui konkurencinėje kovoje. Jo vertinimu, tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija jau didina tempą, todėl atotrūkis gali augti.

    DL Invest Group nurodo, kad duomenų centrai artimiausiais metais bus vienas prioritetinių veiklos krypčių. Tačiau galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo rinkos paklausos, bet ir nuo to, ar pavyks suderinti infrastruktūros plėtrą, energetikos pajėgumus, kibernetinį saugumą ir valstybės institucijų sprendimų greitį.

    „Be tinkamos skaitmeninės infrastruktūros nepadidinsime efektyvumo, o ekonomikai augti reikia automatizacijos ir robotizacijos“, – sakė Dominikas Lesčinskis.

    „Jei delsime, rinka paprasčiausiai nueis ten, kur sąlygos investicijoms sukurtos greičiau ir aiškiau“, – pridūrė jis.

  • „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    Taivano puslaidininkių milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) paskelbė, kad birželio pajamos per metus išaugo 67,9 proc. ir siekė apie 10,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą palaiko itin didelė DI lustų paklausa, o rinkos laukia pilnos antrojo ketvirčio rezultatų ataskaitos.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį TSMC pajamos sudarė apie 65,4 mlrd. eurų, tai yra 35,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Mėnesinių pajamų skelbimai rodo, kad antrojo ketvirčio pajamos apytikriai siekė 34,6 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už analitikų prognozes.

    Pirmadienį pateikti skaičiai apima birželio pajamas ir pusmečio sumą, tačiau neatskleidžia pelno, bendrojo ar veiklos pelningumo. Visą antrojo ketvirčio ataskaitą TSMC ketina paskelbti vėliau šią savaitę, kartu atnaujindama metų gaires ir investicijų planus.

    Ko tikisi investuotojai

    Rinka ypač stebi, ar augančios apimtys atsvers spaudimą maržoms, kurį gali lemti didelės investicijos į naujas gamyklas ir pažangias pakuotės technologijas. Puslaidininkių sektoriuje būtent pažangus lustų pakavimas tampa vienu svarbiausių butelio kakliukų, nes nuo jo priklauso našiausių DI procesorių tiekimas.

    TSMC anksčiau yra nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja agresyviai plėsti pajėgumus, o metinių pajamų augimą sieja su DI infrastruktūros plėtra. Investuotojams svarbūs ir komentarai apie paklausos tvarumą, nes užsakymų tempą vis labiau lemia didieji duomenų centrų projektai.

    DI lustų bumas ir technologijų lenktynės

    TSMC yra viena svarbiausių grandžių pasaulinėje pažangių lustų tiekimo grandinėje, nes gamina dalį moderniausių procesorių, naudojamų didelio našumo skaičiavimuose. Bendrovė taip pat diegia naujos kartos gamybos procesus, o rinkos dėmesys krypsta į 2 nanometrų technologijos diegimo tempą ir pirmuosius klientų užsakymus.

    Pastaraisiais metais išaugusi DI sistemų paklausa didina poreikį ne tik pačioms mikroschemoms, bet ir pažangiai gamybai bei tiekimo stabilumui. Dėl to TSMC plečia gamybos geografiją ir vysto projektus už Taivano ribų, siekdama atsparumo ir artumo prie strateginių rinkų.

  • „SK hynix“ ir „TetraMem“ pristatė naują DI lustą: žada spartą, bet mažesnes sąnaudas

    „SK hynix“ ir „TetraMem“ pristatė naują DI lustą: žada spartą, bet mažesnes sąnaudas

    Atminties gamintoja „SK hynix“ kartu su technologijų bendrove „TetraMem“ paskelbė užbaigusios bendrą projektą, kuriame sukurtas analoginis sisteminis lustas, skirtas vadinamajam skaičiavimui atmintyje. Pagrindinė idėja paprasta: atmintis tampa ne vien duomenų sandėliu, bet ir pati atlieka dalį skaičiavimų.

    Prototipe naudojamas skaičiavimas atmintyje, paremtas memristorių principu. Tokia architektūra siekia sumažinti nuolatinį duomenų judėjimą tarp atminties ir procesorių, nes dalis operacijų atliekama ten pat, kur saugomi modelių svoriai ir kiti DI skaičiavimams reikalingi duomenys.

    Šiuolaikiniuose DI sprendimuose vis didesne problema tampa ne vien gryna skaičiavimo galia, o duomenų srautas. Kai modeliai auga iki milijardų ar net trilijonų parametrų, energija ir laikas vis dažniau prarandami ne skaičiuojant, o perduodant duomenis, o tai didina ir šilumos išsiskyrimą duomenų centruose.

    Analoginis skaičiavimas atmintyje keičia įprastą darbų seką, nes matricos tipo operacijos gali būti vykdomos tiesiog atminties masyve. Tai teoriškai leidžia sumažinti perteklinius perdavimus, o kartu ir energijos sąnaudas bei vėlinimą, kurie kritiškai svarbūs DI inferencijai ir mokymui.

    Bendrame projekte sujungta „TetraMem“ analoginė skaičiavimo platforma ir „SK hynix“ patirtis pažangių atminties technologijų srityje. Įmonės teigia, kad sprendimas apima ne tik patį lustą, bet ir visą platformą nuo įrenginių bei grandynų projektavimo iki programinės įrangos ir sistemos optimizavimo, kad toks požiūris būtų pritaikomas praktiniams DI scenarijams.

  • Plaukiojanti vėjo jėgainė su duomenų centru po vandeniu: Norvegijoje bus bandoma 10 MW DI galia

    Plaukiojanti vėjo jėgainė su duomenų centru po vandeniu: Norvegijoje bus bandoma 10 MW DI galia

    Plaukiojančios jūrinės vėjo jėgainės gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir skaitmeninės infrastruktūros dalimi. JAV startuolis „Aikido Technologies“ pristatė idėją duomenų centrą įrengti pačios jėgainės povandeninėse atramose, taip sprendžiant ir energijos, ir aušinimo iššūkius.

    Projektas orientuotas į DI skaičiavimams reikalingą kompiuterinę galią, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga. Didžiausia problema tokiai infrastruktūrai paprastai tampa ne tik elektros poreikis, bet ir šiluma, kurią reikia patikimai pašalinti ištisus metus.

    Kodėl duomenų centrai keliasi nuo kranto?

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad duomenų centrai 2022 metais sunaudojo apie 460 teravatvalandžių elektros, o artimiausiais metais šis skaičius gali viršyti 1 000 teravatvalandžių. Augimą skatina debesija, vaizdo transliacijos ir ypač DI modelių mokymas bei naudojimas.

    Kitas jautrus klausimas yra aušinimas: dalis duomenų centrų naudoja didelius gėlo vandens kiekius, o tai kai kuriose vietovėse kelia konfliktus su vietos bendruomenėmis ir didina rizikas sausros metu. Dėl to ieškoma sprendimų, kurie mažintų priklausomybę nuo vandens ir leistų šilumą šalinti efektyviau.

    Duomenų centras jėgainės atramose

    „Aikido Technologies“ siūlomas sprendimas pavadintas AO60DC. Tai plaukiojanti jūrinė vėjo platforma su trimis didelėmis tuščiavidurėmis plieninėmis atramomis, kuriose vietoj įprasto balastinio vandens būtų įrengta serverinė įranga.

    Bendrovė teigia, kad viena tokia konstrukcija galėtų derinti 15–18 megavatų vėjo turbiną, 10–12 megavatų skaičiavimų pajėgumą ir bateriją. Skaičiavimo apkrova būtų maitinama vėju ir baterija, o jungtis su tinklu reikalinga kaip papildoma galimybė, ypač ramesniais periodais.

    Šaltas jūros vanduo kaip aušintuvas

    Pagrindinis sumanymo argumentas yra aušinimas: jūroje šiluma gali būti perduodama per povandeninių atramų plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį. Tokiu būdu būtų mažinamas poreikis aktyvioms aušinimo sistemoms, kurios sausumoje sudaro reikšmingą duomenų centro energijos sąnaudų dalį.

    Teoriškai tai leistų apsieiti beveik be gėlo vandens ir išvengti aušinimo bokštų ar didelių vandens rezervų. Vis dėlto praktikoje tokiam sprendimui reikės aiškiai įrodyti, kad šiluminis poveikis aplinkai yra ribotas ir valdomas.

    Kada bus realus bandymas ir kokios rizikos?

    Pirmasis koncepcijos bandymas numatytas Šiaurės jūroje prie Norvegijos krantų iki 2026 metų pabaigos. Planuojama apie 100 kilovatų demonstracinė sistema, sukurta panaudojant atnaujintą turbiną, kuri turėtų parodyti, ar serveriai patikimai veikia jūrinėje aplinkoje.

    Pilno masto komercinis projektas, kaip skelbiama, taikomas Jungtinei Karalystei ir galėtų startuoti 2028 metais. Bendrovė taip pat nurodo prisijungusi prie „NVIDIA“ startuolių programos, o tai signalizuoja apie orientaciją į didelio našumo skaičiavimus ir DI darbo krūvius.

    Rizikų sąrašas ilgas: druskingas vanduo ir korozija, sudėtingesnė priežiūra atviroje jūroje, kibernetinio saugumo ir patikimumo reikalavimai, taip pat galimas poveikis jūrų ekosistemoms dėl šilumos sklaidos. Prie viso to prisideda ir plaukiojančių vėjo parkų kaštų spaudimas, kuris pastaruoju metu yra viena karščiausių jūrinės energetikos temų Europoje.

    Vis dėlto kryptis atitinka platesnę tendenciją: skaičiavimai vis dažniau planuojami ten, kur yra pigi, mažai anglies dioksido išskirianti energija ir natūraliai efektyvus aušinimas. Jei bandymas prie Norvegijos pasiteisins, dalis būsimų DI duomenų centrų gali atsidurti ne pramoniniuose rajonuose, o ten, kur pučia stipriausias vėjas.

  • Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinijos mokslininkai pademonstravo reikšmingą šviesolaidžio technologijos pažangą, išbandydami vadinamąjį tuščiavidurio branduolio optinį kabelį. Bandymas atliktas ilgiausiame pasaulyje tarpvalstybiniame tokio tipo šviesolaidžio ruože.

    Eksperimento metu per daugiau nei 205 kilometrus pasiekta 51,3 Tb/s duomenų perdavimo sparta, nenaudojant jokių signalą stiprinančių kartotuvų. Telekomunikacijų rinkai tai svarbu, nes dideli atstumai paprastai reikalauja tarpinių stiprinimo taškų, didinančių sąnaudas ir energijos poreikį.

    Kas yra tuščiavidurio branduolio šviesolaidis

    Skirtingai nuo įprastų šviesolaidžių, kuriuose šviesa sklinda kietu stiklo branduoliu, tuščiavidurio branduolio konstrukcijoje signalas daugiausia keliauja oro kanalu. Toks principas gali mažinti vėlinimą ir silpninti kai kuriuos iškraipymus, kurie ilgose linijose riboja spartą.

    Praktinis efektas ypač aktualus duomenų centrams ir magistraliniams ryšiams, kur svarbios ir pralaidumo lubos, ir delsos milisekundės. Augant debesijos paslaugų, vaizdo transliacijų, DI skaičiavimų ir 5G bei 6G tinklų apkrovoms, operatoriai ieško būdų didinti talpą neplečiant infrastruktūros kelis kartus.

    Kaip pasiekta rekordinė sparta

    Rezultatą lėmė ne tik pats kabelis, bet ir optimizuota perdavimo sistema. Tyrėjų komanda pritaikė adaptyvų greičio valdymą atskiroms šviesos bangoms ir derino jį su lanksčiu galios paskirstymu visame kanale.

    Vietoje vienodų, iš anksto fiksuotų parametrų, sistema dinamiškai parinkdavo, kaip konkreti bangos ilgio „juosta“ perduoda duomenis esamomis sąlygomis. Tai leido naudoti hibridinį perdavimą su skirtingais greičiais, skirtingais kanalų tarpais ir individualiai sureguliuotais galios lygiais.

    Ką tai gali pakeisti rinkoje

    Svarbiausia žinutė operatoriams ir įrangos gamintojams yra galimybė ilgais atstumais pasiekti itin didelę spartą be kartotuvų, taip paprastinant linijos architektūrą. Jei tokie sprendimai bus patvirtinti platesniuose bandymuose, tai galėtų sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti tinklų patikimumą.

    Vis dėlto technologijai dar reikia įrodyti pramoninį brandumą: masinę gamybą, ilgaamžiškumą realiomis eksploatacijos sąlygomis ir suderinamumą su esama optinių tinklų ekosistema. Šiuo metu tai vienas ryškiausių signalų, kad naujos kartos optiniai tinklai gali remtis ne tik geresniais moduliatoriais, bet ir pačia šviesolaidžio fizika.