CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Europos palūkanų normų šuolio prognozės blėsta: ką keičia pinganti nafta ir obligacijų kritimas

    Finansų rinkose vis dažniau persvarstomas scenarijus, kad Europoje ir JAV palūkanų normos artimiausiu metu sparčiai kils. Tam įtakos turi atslūgęs energijos kainų spaudimas, ypač pigusi nafta, mažinanti riziką, kad infliacija vėl įsisiūbuos.

    Investuotojų lūkesčiai paprastai greitai keičiasi, kai keičiasi žaliavų kainos, infliacijos rodikliai ir centrinių bankų komunikacija. Dėl to rinkose mažėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas imsis kelių agresyvių žingsnių iš eilės.

    Kas keičia ECB kryptį?

    Euro zonoje po naftos kainos kritimo dalis ekonomistų sumažino prognozes dėl palūkanų didinimo masto. Kai energija pinga, silpsta ir antrinės infliacijos bangos rizika, todėl monetarinės politikos griežtinimo poreikis tampa mažiau skubus.

    Rinkos vertinimu, vienas papildomas palūkanų normų didinimas rudenį atrodo realesnis nei keli žingsniai iš eilės. ECB atstovai akcentuoja, kad sprendimai priklausys nuo naujų duomenų, ekonomikos aktyvumo ir infliacijos dinamikos, o ne nuo iš anksto nustatyto grafiko.

    „Sprendimų tempą ir mastą lems duomenys, o energijos kainų šokai reikalauja labiau subalansuotos reakcijos“, – sakė ECB atstovė.

    Obligacijų pajamingumai traukiasi

    Mažėjant infliacijos ir palūkanų didinimo baimei, krinta ir obligacijų pajamingumai, o tai reiškia, kad jų kainos kyla. Toks judėjimas matomas ne tik JAV ar Vokietijoje, bet ir regiono rinkose, kur jautrumas lūkesčiams dėl palūkanų paprastai didesnis.

    Krentantis pajamingumas valstybei yra palankus signalas, nes naujų skolos emisijų metu galima skolintis geresnėmis sąlygomis. Ilgainiui tai gali prisidėti ir prie mažesnių finansavimo kaštų ekonomikoje, nors bankų paskolų kainose šis efektas pasirodo ne iš karto.

    Sveikatos sistemai reikia daugiau pinigų

    Kita ryški tema regione – augančios viešųjų paslaugų išlaidos, ypač sveikatos apsaugoje, kur didelę biudžeto dalį sudaro atlyginimai. Kai darbo užmokesčio fondas kyla greičiau nei sistemos pajamos, susidaro finansavimo spraga, kurią tenka dengti papildomomis įplaukomis arba skolinimusi.

    Vertinimai rodo, kad vien tik planuojamiems įsipareigojimams dėl atlyginimų indeksavimo gali prireikti maždaug 1 050 000 000 eurų papildomo finansavimo. Tai didina spaudimą biudžetui ir kelia klausimą, ar trūkumas bus dengiamos dotacijomis, ar didesne skola.

    DI bumas kelia kainas ir lūkesčius

    Pasaulinėse rinkose išlieka ir kita tendencija – didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą, ypač duomenų centrus ir pažangius lustus. Augantis poreikis atminties sprendimams stiprina tiekėjų derybinę galią ir gali kelti komponentų kainas visoje tiekimo grandinėje.

    Tai svarbu ne tik technologijų bendrovėms: brangesni komponentai ilgainiui gali atsispindėti ir galutinių įrenginių kainose. Tuo pačiu investuotojai vis dažniau vertina, ar DI plėtra bus finansuojama tvariai ir ar investicijos atsipirks ne tik tiekėjams, bet ir galutiniams paslaugų teikėjams.

    Apibendrinant, pinganti nafta ir nuslūgę infliacijos lūkesčiai verčia rinkas atsargiau vertinti spartaus palūkanų normų kilimo scenarijų. Tuo pat metu viešųjų finansų iššūkiai ir DI investicijų bumas išlieka faktoriais, galinčiais keisti prognozes bet kuriuo naujų duomenų etapu.

  • DI ir duomenų centrai Europoje gali kelti elektros kainas: tinklams teks nespėti su paklausa

    Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.

    Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.

    Paklausa auga greičiau nei tinklai

    Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.

    Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.

    Kainų rizika ir kas už tai mokės

    Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.

    Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.

    „Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.

    Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.

    Ko tikisi Europa ir verslas

    Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.

    Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.

  • Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Šiaurinėje Škotijos pakrantėje, netoli Orknio salų, prieš kelerius metus į jūrą buvo nuleistas sandarus plieninis cilindras, primenantis mažą povandeninį modulį. Viduje veikė įjungta kompiuterinė įranga, o pats įrenginys buvo paliktas jūros dugne ilgam laikui.

    Iš šalies tai galėjo atrodyti nelogiškai, tačiau eksperimentas turėjo aiškų tikslą: patikrinti, ar duomenų centrą įmanoma eksploatuoti be nuolatinės žmonių priežiūros ir su natūraliu aušinimu. Tokia idėja šiandien vėl atsidūrė dėmesio centre dėl sparčiai augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kodėl pasirinkta būtent Orknio zona

    Vieta buvo parinkta ne atsitiktinai: Orknio apylinkių vandenys laikomi vienais atšiauriausių Europoje, o stiprios srovės ir audros leidžia iškart testuoti atsparumą ekstremalioms sąlygoms. Kartu tai regionas, kuriame plačiai naudojama atsinaujinanti energija, ypač vėjo ir jūrinių technologijų potencialas.

    Toks derinys svarbus duomenų centrams, nes didžiausios sąnaudos dažnai tenka ne tik pačiam skaičiavimui, bet ir aušinimui. Augant debesijos paslaugoms ir DI modelių treniravimui, elektros poreikis didėja, o šilumos valdymas tampa vienu brangiausių infrastruktūros elementų.

    Sandari kapsulė su azotu

    Prieš nardinant modulį, iš cilindro buvo pašalintas įprastas oras ir jis pripildytas sauso azoto. Tokiu būdu sumažinama korozijos rizika, nes nėra deguonies ir drėgmės, o uždaras tūris apsaugo elektroniką nuo aplinkos poveikio.

    Cilindras buvo nuleistas maždaug 36 metrų gylyje ir paliktas veikti be įprastos priežiūros. Skirtingai nei sausumoje įrengtuose duomenų centruose, čia nebuvo nuolatinių technikų, detalių keitimo ar įprastų kasdienės eksploatacijos procedūrų.

    Rezultatai ir kodėl tai svarbu DI

    Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „Microsoft“ bandymas, žinomas kaip Project Natick, kuriame naudoti 864 serveriai. Pakėlus modulį ir atidarius jį po ilgo veikimo periodo, bendrovė skelbė, kad gedimų rodikliai buvo gerokai mažesni nei analogiškoje sausumos aplinkoje, o viena iš priežasčių siejama su uždara, stabiliomis sąlygomis pasižyminčia terpe.

    Eksperimentas aktualus ir dėl aušinimo: jūra gali veikti kaip natūralus šilumos „radiatorius“, o tai teoriškai mažina poreikį naudoti gėlą vandenį ir energiją aušinimo sistemoms. DI plėtra, ypač didelių modelių treniravimas ir realaus laiko užklausų aptarnavimas, didina spaudimą energetikai, todėl bet kokie efektyvesni aušinimo sprendimai tampa strategiškai svarbūs.

    Vis dėlto povandeniniai duomenų centrai nėra greitas atsakymas visai industrijai: išlieka prieigos, remonto, logistikos, jūrinės infrastruktūros ir poveikio aplinkai klausimai. Tačiau pati kryptis rodo, kad ateityje dalis skaičiavimo infrastruktūros gali persikelti arčiau pakrančių ir būti jungiama su jūriniais vėjo parkais, kur energijos gamyba ir aušinimas būtų sprendžiami vienoje vietoje.

  • „OpenAI“: su Kinija siejama kampanija taikėsi į JAV nuomonę apie DI ir duomenų centrų plėtrą

    „OpenAI“ pranešė identifikavusi su Kinija siejamą internetinės įtakos operaciją, kuria, bendrovės vertinimu, siekta paveikti JAV visuomenės požiūrį į dirbtinį intelektą ir su juo susijusią infrastruktūrą. Pasak tyrėjų, kampanija buvo nukreipta į diskusijas Vašingtone dėl duomenų centrų plėtros ir federalinės technologijų politikos.

    „OpenAI“ teigia, kad dalis kampanijos dalyvių naudojo „ChatGPT“, kad greičiau kurtų įrašus socialiniams tinklams, komentarus ir vizualinį turinį. Tyrime minimos dvi vartotojų grupės, kurios, tikėtina, veikė iš Kinijos, o jų generuotas turinys buvo platinamas paskyromis, apsimetančiomis amerikiečiais.

    Kaip, anot „OpenAI“, veikė schema

    Pasak bendrovės, viena naratyvų linija siejo duomenų centrų plėtrą su didesnėmis elektros sąnaudomis JAV namų ūkiams ir bandė sustiprinti vietos bendruomenėse jau kylančias abejones. Kita kryptis kritikavo JAV tarifų politiką, ją vaizduodama kaip bandymą dominuoti technologinėje konkurencijoje.

    „OpenAI“ nurodė, kad aptiktos paskyros ir susiję veiklos pėdsakai buvo užblokuoti, kai tik tyrėjai susiejo juos su koordinuotu elgesiu. Bendrovė pabrėžė, kad DI įrankiai tokiose operacijose dažniausiai naudojami ne idėjoms sukurti, o apimčiai didinti ir turiniui pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    „Nei viena kampanija, atrodo, nesulaukė daug tikro, organiško įsitraukimo“, – sakė „OpenAI“ žvalgybos ir tyrimų pagrindinis tyrėjas Benas Nimmo.

    Kodėl duomenų centrai tapo politiniu taikiniu

    Duomenų centrai JAV pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių klausimų vietos politikoje: gyventojai ir savivaldybės kelia klausimus dėl elektros tinklų apkrovos, vandens naudojimo, triukšmo, žemės paskirties ir poveikio aplinkai. Dalis valstijų ir miestų svarsto ribojimus ar laikinuosius moratoriumus, kol bus aiškesnės taisyklės ir poveikio vertinimai.

    DI plėtrai reikalinga infrastruktūra yra ypač imli energijai, todėl ginčas persikelia į nacionalinį lygmenį: kaip suderinti technologinę konkurenciją, energetinį saugumą ir vietos bendruomenių interesus. Šiame kontekste, anot „OpenAI“, informacinės operacijos gali bandyti išnaudoti tikras, visuomenėje jau egzistuojančias įtampas.

    Politinis fonas ir reakcijos

    „OpenAI“ tyrimas paskelbtas tuo metu, kai dalis Respublikonų politikų viešai ragina tirti galimą Kinijos vaidmenį kurstant nepritarimą DI duomenų centrams. Tuo pat metu JAV institucijos diskutuoja, ar reikalingi vieningi nacionaliniai aplinkosaugos reikalavimai, ar daugiau sprendimų turėtų likti valstijoms ir savivaldybėms.

    Kinijos ambasados atstovai, kaip nurodoma publikacijoje, į prašymą pakomentuoti operatyviai neatsakė. „OpenAI“ akcentuoja, kad didžiausia šio atvejo reikšmė yra ne pasiektas poveikis, o tai, kokius naratyvus ir auditorijas bando testuoti užsienio įtakos operatoriai.

  • DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    Vanduo tampa nauju galvos skausmu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau siejamas ne tik su elektros sąnaudomis, bet ir su vandeniu, kurio reikia duomenų centrų aušinimui. Jungtinių Tautų sistemoje parengtose analizėse įspėjama, kad iki 2030 metų DI infrastruktūros vandens poreikis gali sparčiai augti.

    Didžiausia problema ta, kad vanduo dažnai naudojamas ten, kur jis ir taip yra ribotas išteklius, o konkurencija dėl jo didėja. Duomenų centrai vandenį naudoja tiek tiesiogiai aušinimui, tiek netiesiogiai, kai elektra gaminama vandens intensyviuose procesuose.

    Kiek vandens gali prireikti?

    JT dokumentuose minimos prognozės rodo didžiulį mastą: iki 2030 metų duomenų centrai, aptarnaujantys DI, vien aušinimui gali pareikalauti apie 9,3 trilijono litrų vandens. Tai yra 9,3 kubinio kilometro vandens kiekis, prilygstantis didelio ežero tūriui.

    Tokie skaičiai išryškina, kad kalbant apie DI poveikį aplinkai vien tik elektros kilmės pakeisti nepakanka. Net jei energijos dalis bus vis žalesnė, vandens vartojimo klausimas savaime niekur nedings.

    Kodėl efektyvumas gali nepadėti?

    Ataskaitose akcentuojamas Jevonso paradoksas: kai technologija tampa efektyvesnė ir pigesnė, bendras jos naudojimas išauga taip, kad bendros sąnaudos gali net padidėti. DI atveju tai reiškia, kad taupesni modeliai nebūtinai sumažins bendrą energijos ir vandens paklausą.

    Kuo paprasčiau ir pigiau bus diegti DI sprendimus, tuo daugiau įmonių ir institucijų juos naudos. Dėl to bendras užklausų, mokymų, vaizdo generavimo ar paieškos apdorojimo kiekis gali šoktelėti greičiau nei gerėja efektyvumas.

    Kas dar kelia nerimą?

    JT analizėse atkreipiamas dėmesys ir į infrastruktūros koncentraciją: didelė dalis pasaulinės skaičiavimo galios sutelkta nedaugelyje šalių. Tai reiškia, kad poveikis vietos vandens ištekliams ir elektros tinklams gali būti netolygus, o naudos ir kaštų pasidalijimas kelia politinių klausimų.

    Energetikos aspektas taip pat išlieka svarbus: prognozuojama, kad iki 2030 metų DI ir su juo susiję duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą pasaulio elektros suvartojimo dalį. Kartu didėja spaudimas tinklams, atsiranda poreikis naujiems pajėgumams ir aušinimo sprendimams.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Praktiškai tai gali reikšti griežtesnius duomenų centrų reguliavimo reikalavimus, didesnį skaidrumą dėl vandens naudojimo ir naujas investicijas į aušinimą. Vis dažniau minimi sprendimai apima uždarus vandens ciklus, perėjimą prie mažiau vandens reikalaujančių technologijų ir geresnį darbo krūvio planavimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertinant DI plėtrą būtina žiūrėti į visą grandinę: nuo modelių mokymo ir naudojimo iki elektros šaltinių bei vietos vandens balanso. Kitu atveju pigesnės DI paslaugos gali tapti nematoma našta regionams, kuriuose vandens trūkumas jau dabar tampa kasdienybe.

  • „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ sudarė daugiametį susitarimą su „SpaceX“ dėl didelės apimties skaičiavimo pajėgumų nuomos, už kurią mokės apie 920 mln. eurų per mėnesį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, sutartis apima 32 mėnesių laikotarpį iki 2029 metų birželio, tad bendra vertė siekia apie 29,4 mlrd. eurų.

    Toks žingsnis išryškina sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį skatina DI modelių kūrimas ir jų diegimas verslo paslaugose. Rinka vis dažniau juda link ilgalaikių infrastruktūros sutarčių, nes įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų GPU ir atminties komponentų prieinamumą, kai pasiūla ribota, o kainos svyruoja.

    Kas numatyta sutartyje?

    Reguliaciniuose dokumentuose nurodoma, kad „Google“ planuoja naudoti apie 110 000 „Nvidia“ GPU bei susijusių procesorių ir atminties komponentų, įdiegtų „SpaceX“ duomenų centruose. Naudojimo laikotarpis numatomas nuo 2026 metų spalio iki 2029 metų birželio, o tai sutampa su laikotarpiu, kai dauguma technologijų bendrovių didina DI produktų apimtį.

    Sutartyje taip pat įtvirtintos apsaugos sąlygos: jei „SpaceX“ iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos nesuteiktų prieigos prie įsipareigoto GPU kiekio, „Google“ galėtų nutraukti susitarimą nedelsiant arba priimti mažesnį pajėgumą už atitinkamai mažesnį mokestį po vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio.

    Kodėl tai svarbu prieš IPO?

    Susitarimas paskelbtas prieš „SpaceX“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą, todėl investuotojams jis siunčia aiškią žinutę apie naują, pasikartojančių pajamų srautą iš infrastruktūros paslaugų. Tokie kontraktai paprastai vertinami kaip mažinantys pajamų nepastovumą, nes fiksuoti mėnesiniai mokėjimai yra lengviau prognozuojami nei, pavyzdžiui, vienkartiniai užsakymai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų ekonomika smarkiai pasikeitė: DI darbo krūviai reikalauja ne tik daugiau GPU, bet ir didesnio energijos tiekimo, aušinimo, tinklo pralaidumo. Todėl didelės apimties nuoma tampa alternatyva lėtesniam nuosavos infrastruktūros plėtimui, ypač kai statybų terminai užsitęsia, o elektros įvadai ne visur prieinami laiku.

    Platesnis kontekstas: skaičiavimo galios karas

    Pranešimuose taip pat minimas ankstesnis vaidmenų pasikeitimas: maždaug prieš penkerius metus „Google“ pati buvo ta, kuri tiekė skaičiavimo išteklius „SpaceX“ projektams, susijusiems su palydovinio interneto paslaugomis. Dabar, augant „SpaceX“ duomenų centrų mastui, situacija apsiverčia, o „Google“ renkasi papildomą išorinį pajėgumą greitesniam DI plėtros tempui.

    Technologijų sektoriuje tai atspindi bendrą tendenciją: DI paslaugų paklausa didėja greičiau nei naujų duomenų centrų pasiūla, todėl įmonės konkuruoja dėl ilgalaikių GPU tiekimo ir nuomos sutarčių. Tuo pat metu reguliuotojai įvairiose šalyse didina dėmesį su DI susijusioms rizikoms, įskaitant neteisėto turinio generavimą, privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimus, kurie gali turėti ir finansinių pasekmių.

    „Manome, kad mūsų skaičiavimo infrastruktūra ir su ja susijusi strategija suteikia mums didelį lankstumą, kaip paskirstyti ir monetizuoti pajėgumus“, – rašė „SpaceX“ IPO dokumentuose, aptardama skaičiavimo paslaugų sutartis su trečiosiomis šalimis.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI infrastruktūra tampa atskira, komerciškai išnaudojama verslo kryptimi, o didieji žaidėjai vis dažniau jungia jėgas ne tik programinėje įrangoje, bet ir fiziniuose pajėgumuose. „Google“ atveju tai gali padėti užtikrinti DI paslaugų stabilumą, o „SpaceX“ – sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kad bendrovė turi tvarų augimo scenarijų ir už kosmoso verslo ribų.

  • ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologinio suverenumo paketą, kuriuo siekia mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir kartu išvengti transatlantinės įtampos. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad planas vienu metu erzina Vašingtoną ir nuvilia dalį Briuselio politikų.

    Europos Parlamento žaliųjų atstovė Kim van Sparrentak pabrėžė, kad dokumentas pagaliau pripažįsta Europos skaitmeninės priklausomybės mastą, tačiau, jos vertinimu, siūlomos priemonės pernelyg atsargios. Kritikai įspėja, kad be aiškesnių ribojimų „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ įtaka daugelyje sektorių išliks beveik nepakitusi.

    Ką numato debesijos ir DI sertifikavimas?

    Pagrindinė paketo ašis yra Debesijos ir DI plėtros aktas, kuriuo siūloma keturių lygių sertifikavimo schema. Pagal ją viešojo sektoriaus institucijos turėtų vertinti skaitmenines paslaugas pagal riziką dėl galimos užsienio įtakos, įskaitant prieigą prie duomenų ar teisinius įpareigojimus trečiosiose šalyse.

    Kai kuriais atvejais viešajam sektoriui gali tekti atsisakyti didesnės rizikos paslaugų ir rinktis europines alternatyvas. Tačiau kritikai pastebi, kad nemaža rinkos dalis ir toliau liktų atvira JAV bendrovėms, o griežtesni sprendimai priklausytų nuo politinės valios Briuselyje ir valstybėse narėse.

    Europos Parlamento narė Aura Salla per klausymus akcentavo, kad Komisijai pritrūko aiškumo, kiek JAV laikomos patikimu partneriu jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Ši linija atspindi platesnį Briuselio debatą: kaip suderinti saugumą, tiekimo grandinių atsparumą ir atvirą konkurenciją.

    Kodėl Vašingtonas jau reaguoja?

    Nors Komisija komunikacijoje pabrėžia, kad technologinis suverenumas nėra protekcionizmas, JAV pusėje jau girdima kritika dėl geografiniais ir pilietybės kriterijais paremtų nuostatų. Pramonės atstovai argumentuoja, kad paslaugos turėtų būti vertinamos pagal saugumo kontrolę, našumą ir patikimumą, o ne pagal kilmę.

    „Europos organizacijos nusipelno prieigos prie geriausių technologijų iš patikimų tiekėjų, pasirinktų pagal saugumą, našumą, patikrinamas kontrolės priemones ir vertę“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Harry Staight.

    Kritikai Briuselyje į tai atsako, kad priklausomybė nuo kelių dominuojančių tiekėjų gali tapti geopolitinio spaudimo priemone. Pastaraisiais metais šią diskusiją sustiprino ir tai, kad skaitmeninės paslaugos, duomenų centrai, puslaidininkiai bei DI laikomi strategine infrastruktūra, o jų kontrolė tiesiogiai veikia valstybės atsparumą.

    Kur didžiausios spragos ir kas bus toliau?

    Dalis europarlamentarų teigia, kad siūloma sistema pernelyg „permisyvi“ ir gali palikti galimybių užsienio tiekėjams aptarnauti jautrias ekonomikos sritis. Kiti perspėja, kad nepakankamai įtraukti tvarumo reikalavimai duomenų centrams, o tai gali tapti nauju konflikto tašku, kai technologijų infrastruktūros plėtra susiduria su energijos vartojimo ir aplinkosaugos klausimais.

    Teisės aktų paketui dar laukia ilgas derybų kelias tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o dalis valstybių narių gali prieštarauti nuostatoms, kurias matys kaip kišimąsi į nacionalinius sprendimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar planas taps realiu postūmiu Europos skaitmeniniams čempionams, ar liks kompromisas, kuris nei užtikrina ryškesnį savarankiškumą, nei sumažina įtampą su JAV.

  • Spalvotos saulės baterijos istoriniuose pastatuose: nauja plėvelė išlaiko iki 95 proc. galios

    Saulės energijos plėtra susiduria su praktišku barjeru ten, kur miestai saugo istorinį vaizdą: įprastos tamsios saulės baterijos dažnai laikomos vizualiai netinkamomis. Dėl to dalis pastatų, ypač paveldo teritorijose, lieka be galimybės gaminti elektrą vietoje.

    Architektams ir pastatų savininkams vis dažniau siūlomi sprendimai, leidžiantys saulės modulius paversti ne tik inžineriniu, bet ir dizaino elementu. Pastaruoju metu dėmesį patraukė technologija, kuri leidžia fotovoltinius paviršius priderinti prie stogo čerpių, plytų ar fasado tekstūrų.

    Skaitmenizuoti ir vadinamieji išmanieji pastatai naudoja vis daugiau elektros, nes remiasi jutiklių, automatizavimo, ryšio tinklų ir duomenų apdorojimo sprendimais. Energetikos sistemos apkrovą didina ir duomenų centrai, kurie aptarnauja šiuos procesus, todėl vietinė, ant pastato gaminama elektra tampa vis svarbesnė.

    Tačiau istorinėse zonose dažnai galioja griežtesni estetiniai reikalavimai, todėl tradiciniai moduliai gali būti ribojami arba vertinami nepalankiai. Šį atotrūkį bandoma mažinti sprendimais, kurie leidžia saulės baterijoms vizualiai susilieti su aplinka.

    Aprašoma plėvelė kuriama taip, kad imituotų įvairius paviršius, o jos vizualiniai raštai formuojami mikroskopinėmis 3D struktūromis. Sprendimas siejamas su biomimikrija, kai įkvėpimo semiamasi iš gamtoje sutinkamų šviesos sąveikos principų, pavyzdžiui, drugelių sparnų optinių efektų.

    Esminė idėja ta, kad danga išlieka pakankamai skaidri: saulės šviesa gali pasiekti po ja esančius fotovoltinius elementus, todėl elektros gamyba smarkiai nenukenčia. Skelbiama, kad toks sprendimas gali išlaikyti apie 95 proc. įprastos juodos saulės baterijos galios.

    Jei deklaruojamas efektyvumas pasitvirtina realiose sąlygose, tai atveria daugiau galimybių saulės energijai ten, kur iki šiol dominavo kompromisai tarp estetikos ir tvarumo. Praktikoje tai galėtų reikšti daugiau projektų senamiesčiuose, kultūros paveldo teritorijose ar pastatuose su griežtais architektūriniais reikalavimais.

    Vis dėlto galutinį sprendimo pritaikomumą dažniausiai lemia ne vien galia, bet ir ilgaamžiškumas, atsparumas aplinkos poveikiui, montavimo sudėtingumas bei kaina. Rinkai bręstant, tokios technologijos gali tapti nišiniu, bet strategiškai svarbiu įrankiu, padedančiu didinti vietinės saulės energetikos dalį.

    Artimiausiais metais didžiausias klausimas bus, ar spalvotos ir tekstūrinės dangos bus siūlomos pakankamu mastu ir ar jas priims paveldo reikalavimus taikančios institucijos. Jei taip, saulės baterijos gali tapti beveik nepastebima pastato apdailos dalimi, o ne išskirtiniu, akis traukiančiu priedu.

  • Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės gali tapti DI centrų namais: inžinieriai siūlo jūroje statomas plūduriuojančias stotis

    Vėjo jėgainės tradiciškai siejamos su elektros gamyba, tačiau energetikos ir skaitmenizacijos sankirtoje atsiranda nauja idėja: jų bokštai ir infrastruktūra gali tapti dalimi plūduriuojančių duomenų centrų. Tokie projektai siūlomi kaip būdas sparčiai augančiai DI skaičiavimo paklausai užtikrinti energiją ir aušinimą.

    DI sistemoms mokyti ir valdyti reikalingi duomenų centrai vartoja vis daugiau elektros, o didelė dalis energijos paverčiama šiluma. Dėl to didėja spaudimas rasti sprendimų, kurie vienu metu spręstų elektros tiekimo, tinklų pralaidumo ir aušinimo vandeniu klausimus.

    Duomenų centrų augimas keičia energetiką

    Pagrindinis iššūkis – ne vien pagaminti elektrą, bet ją patikimai pristatyti ten, kur stovi serveriai, ir išspręsti šilumos šalinimą. Sausumoje tai dažnai reiškia brangią tinklų plėtrą, konkurenciją dėl žemės sklypų ir sudėtingas derybas dėl prisijungimo sąlygų.

    Todėl vis dažniau svarstoma logika energiją gaminti kuo arčiau vartotojo. Jei skaičiavimo infrastruktūra būtų perkelta į jūrą šalia jėgainių, dalį tinklo apkrovos būtų galima sumažinti, o aušinimui pasitelkti aplinkinį jūros vandenį.

    Plūduriuojantis modelis: vėjas, baterijos ir serveriai

    Vienas iš viešai aptariamų scenarijų – plūduriuojantis jūrinis duomenų centras, integruotas su didelės galios vėjo turbina, baterijų kaupimu ir skaičiavimo moduliais. Tokia koncepcija pristatoma kaip atskiras, vienoje vietoje veikiantis energijos ir skaičiavimo „blokas“, kurio tikslas – tiekti DI užduotims reikalingus skaičiavimo resursus.

    Siūloma, kad šiluma būtų šalinama pasyvesniais sprendimais, šilumą perduodant aplinkiniam vandeniui, taip mažinant poreikį sudėtingoms sausumos aušinimo sistemoms. Šalininkai teigia, kad tai galėtų padėti ten, kur trūksta elektros tinklų pajėgumų, o energijos paklausa auga greičiau nei infrastruktūros plėtra.

    „Problema šiandien ne tik elektros kiekis, bet ir tai, kur ji reikalinga bei kaip efektyviai pašalinti šilumą“, – sakė projekto idėją pristatantys inžinieriai.

    Ką reikėtų įrodyti praktikoje

    Nors idėja skamba patraukliai, jūrinė aplinka kelia aukštus patikimumo reikalavimus: korozija, audros, logistikos sudėtingumas ir brangi priežiūra gali greitai padidinti kaštus. Taip pat svarbu įvertinti poveikį aplinkai, šiluminės taršos klausimus, duomenų perdavimo jungčių patikimumą ir kibernetinio saugumo standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai taps realia alternatyva tik tada, kai bus aiškiai parodyta ekonominė nauda, patvirtintas ilgalaikis veikimas ir suderinti reguliaciniai reikalavimai. Vis dėlto kryptis atspindi platesnę tendenciją: energetika ir skaitmeninė infrastruktūra vis dažniau planuojamos kaip viena sistema, o vėjo jėgainės tampa ne tik elektros šaltiniu, bet ir platforma naujiems pramonės sprendimams.

  • Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas siunčia aiškų signalą bendrovėms, kurios Europoje nori uždirbti iš dirbtinio intelekto plėtros: plėtra laukiama, tačiau tik tada, jei ji dera su ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslais.

    Interviu Briuselyje jis pabrėžė, kad sparčiai daugėjant duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir debesijos paslaugas, didėja ir spaudimas elektros tinklams, vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Duomenų centrai kelia naują įtampą

    DI bumas reiškia didžiulį naujų duomenų centrų poreikį, o šios infrastruktūros pagrindinė sąnauda yra elektra. Pasak komisaro, per artimiausią dešimtmetį duomenų centrų elektros suvartojimas Europoje gali lengvai padvigubėti ar net augti dar labiau.

    ES tuo pačiu metu siekia didinti švarios energijos gamybą ir elektrifikuoti pramonę, transportą bei pastatų šildymą, tad papildoma, labai koncentruota duomenų centrų paklausa gali tapti rimtu iššūkiu planuojant tinklų plėtrą.

    Komisaras akcentavo, kad duomenų centrai neturi tapti veiksniu, didinančiu sąskaitas už elektrą ar bendras emisijas, todėl iš sektoriaus tikimasi ne tik augimo, bet ir realių įsipareigojimų energijos efektyvumui.

    Švari elektra ir technologinis neutralumas

    D. Jørgensenas teigė, kad Europoje švarios energijos perėjimas remiasi technologiniu neutralumu, o tai reiškia, kad duomenų centrai turėtų prisidėti prie perėjimo tiek per atsinaujinančią, tiek per branduolinę energetiką, o ne remtis iškastiniu kuru.

    Ši pozicija svarbi ir politiniu požiūriu, nes dalis valstybių narių bei pramonės atstovų kritiškai vertina sprendimus, kurie vieną švarios energijos technologiją išskiria kitos sąskaita.

    „Rinka Europoje dirbtiniam intelektui bus labai didelė, tačiau duomenų centrus statančios įmonės turi priimti nuostatą, kad tvarumas yra jų pranašumas“, – sakė D. Jørgensenas.

    Atliekamos šilumos panaudojimas ir skaidrumas

    Viena didžiausių problemų, pasak komisaro, yra neišnaudojama serverių generuojama perteklinė šiluma, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Jo vertinimu, panaudojus bent pusę šiandien susidarančios atliekamos šilumos, būtų galima apšildyti apie 4 milijonus Europos namų.

    Europos Komisija rengia duomenų centrų tvarumo žymėjimo sistemą, kurioje ketinama vertinti energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą ir atliekamos šilumos panaudojimą. Vis dėlto kriterijai jau kelia diskusijų, nes rinkai svarbu, kad taisyklės būtų įgyvendinamos ir neatsidurtų priešpriešoje su valstybių energetikos strategijomis.

    Kita jautri tema yra skaidrumas: Komisija pripažįsta, kad duomenų apie realų duomenų centrų energijos naudojimą vis dar trūksta, o dalis rinkos dalyvių nepristato reikalaujamų ataskaitų. D. Jørgensenas pabrėžė, kad daugiau aiškumo būtina ir politikai, ir pačioms įmonėms, siekiančioms įrodyti, kad jos yra sprendimo, o ne problemos dalis.

    Augant valstybių konkurencijai dėl „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ investicijų, ES vis dažniau kalba ir apie technologinį suverenumą: Briuselis ruošia paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, DI ir puslaidininkių srityse.

    Komisaro žinutė paprasta: Europa nori duomenų centrų ir DI investicijų, tačiau sektorius turės prisitaikyti prie vietos energetikos sistemos, didinti efektyvumą, teikti duomenis ir realiai prisidėti prie švarios energijos plėtros.