CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Reverion“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą ir pritraukusi 154,2 mln. eurų. Įmonė ketina spartinti reversinių kietojo oksido kuro elementų (SOFC) elektrinių gamybą ir didinti jų galią iki megavatų klasės.

    Finansavimo etapui vadovavo „Kembara“, priklausantis „Mundi Ventures“ giliosios technologijos ir klimato fondų krypčiai. Prie investuotojų prisijungė ir „Allianz“, KfW Capital, „Aurum Impact“ bei „Carbon Equity“, taip pat dalyvavo ankstesni rėmėjai, tarp jų „European Innovation Council Fund“.

    Kaip veikia reversinės SOFC elektrinės

    „Reverion“ kuria aukštos temperatūros kuro elementų sistemas, kurios dujas paverčia elektra elektrocheminiu būdu, be degimo. Įmonė teigia, kad toks veikimo principas leidžia efektyviau išnaudoti kurą ir kartu atskirti anglies dioksidą iš kuro srauto gryna forma.

    Pagal bendrovės informaciją, technologija gali naudoti gamtines dujas, biodujas ar vandenilį, o reversinis režimas leidžia veikti ir kaip energijos kaupiklis. Kai elektros sistemoje atsiranda perteklinės generacijos, įrenginys gali ją panaudoti dujoms pagaminti ir sukaupti vėlesniam naudojimui.

    „Saulė ir vėjas suteikia švarią energiją, tačiau tik tada, kai leidžia oras. Reikia švarios galios, kuri būtų pasiekiama pagal poreikį“, – sakė „Reverion“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephanas Herrmannas.

    Kur investicijos bus panaudotos

    Pagrindinė pritrauktų lėšų dalis, pasak „Reverion“, bus skirta naujai gamyklai Vokietijoje ir serijinei gamybai išplėsti. Bendrovė tikisi gamybos pajėgumus padidinti dešimteriopai ir pasiekti maždaug 250 megavatų per metus.

    Įmonės teigimu, jos komanda per pastarąjį laiką išaugo nuo 100 iki daugiau nei 200 žmonių, o naujoje gamybos vietoje planuojama sukurti iki 800 papildomų darbo vietų. Bendrovė taip pat nurodo, kad septynios elektrinės jau veikia klientų objektuose, o pirmieji tarptautiniai projektai planuojami artimiausiu metu.

    Kodėl akcentuojami duomenų centrai ir DI

    „Reverion“ išskiria augantį poreikį patikimai energijai, ypač duomenų centruose, kurių elektros paklausa didėja dėl DI skaičiavimo pajėgumų plėtros. Įmonė argumentuoja, kad vietoje įrengiamos dujomis maitinamos sistemos gali sumažinti priklausomybę nuo tinklo pralaidumo ir greičiau užtikrinti pastovią galią.

    Investuotojai pabrėžia, kad vertė slypi ne vien efektyvume, bet ir galimybėje mažinti emisijas, kai naudojamos atsinaujinančios kilmės dujos. „Augimo rinka yra duomenų centrų aprūpinimas energija, kur svarbus ir efektyvumas, ir anglies pėdsakas“, – sakė „Kembara“ klimato krypties vadovas Robertas Trezona.

    Anksčiau „Reverion“ skelbė gavusi 19,5 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų fondo, o 2024 metais buvo pritraukusi 56 mln. eurų A serijos finansavimą. Naujas 154,2 mln. eurų etapas įmonei turėtų padėti pereiti nuo ribotos gamybos prie pramoninio masto ir siekti didesnės galios sprendimų.

  • „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    DI infrastruktūros bendrovė „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią vedė „Bifrost Studios“ kartu su privačiais investuotojais. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijos komercializavimui ir tam, kad klientams būtų pateiktas vientisas programinės ir aparatinės įrangos sprendimas.

    „Granite“ kuria vadinamąją agentinę debesiją, kuri nuo pradžių projektuojama DI agentams, o ne pritaikoma jiems vėliau. Platforma sujungia skaičiavimo išteklius, duomenų saugyklas ir tinklo komponentus su įmonės sukurta operacine bei DI orkestravimo programine įranga.

    Sprendimas klientams tiekiamas per modulinius duomenų centrus, paremtus konteinerizuotais blokais. Tokie vienetai gali būti diegiami ten, kur prieinama pakankama elektros galia, o pati infrastruktūra siūloma tiek kaip debesijos paslauga, tiek kaip dedikuotos sistemos, kurias organizacijos valdo savo aplinkoje.

    Svarbi platformos dalis yra DI agentų valdymo sluoksnis, kuriame agentams suteikiama atmintis, leidimai ir įrankiai darbui atlikti. Pasak bendrovės, toks modelis turėtų suteikti organizacijoms daugiau kontrolės, kur vykdomi DI darbo krūviai ir kokia technologija naudojama pagrinde.

    „DI pereina nuo atsakinėjimo į klausimus prie darbo atlikimo. Tai keičia tai, ko verslui reikia iš infrastruktūros, esančios už DI“, – sakė „Granite“ vadovas Peteris Damm.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus panaudotas produktui išvesti į rinką ir sujungti programinės bei aparatinės įrangos dalis į vieną pasiūlą. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį DI sistemoms, kurios ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo veiksmus, todėl infrastruktūrai keliami didesni reikalavimai patikimumui, saugai ir valdymui.

  • Kinija perka anglis iš JAV: 10 mln tonų sandoris ir ką tai sako apie prekybą bei energijos paklausą

    Sandoris, kuris keičia toną

    Kinija sutiko ateinančiais metais įsigyti mažiausiai 10 mln. tonų anglių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip dalis platesnių susitarimų, pasiektų per naujai pradėjusios veikti JAV ir Kinijos Prekybos tarybos formatą.

    Praktikoje toks susitarimas yra ne tik apie kurą, bet ir apie politinį signalą rinkoms. JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai pastaraisiais metais dažnai buvo lydimi tarifų, ribojimų ir neapibrėžtumo, todėl bet koks konkretus kiekis energetinių žaliavų paprastai vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dialogą.

    Kodėl anglys vėl tampa svarbios?

    Anglis abiejose šalyse išlieka reikšminga elektros gamybos dalis, ypač tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys šaltiniai dėl oro sąlygų pagamina mažiau. Kai nevėjuota ar apsiniaukę, sistemai reikia patikimų, greitai užtikrinamų pajėgumų, o anglimi kūrenamos elektrinės dažnai lieka vienu iš tokių „bazinių“ pasirinkimų.

    Papildomą spaudimą elektros poreikiui kelia duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas. Tokios infrastruktūros energijos poreikis yra didelis ir pastovus, todėl šalys, konkuruojančios technologijų srityje, ieško būdų užsitikrinti stabilias energijos tiekimo grandines.

    Prekyba, tarifai ir kritinės žaliavos

    Lygiagrečiai anglių temai abi pusės kalba ir apie platesnį prekybinį paketą, kuris apima muitų politiką bei prekių srautus. Tarp aptariamų krypčių minimos preferencinės tarifų priemonės daliai mažiau jautrių prekių, kurios galėtų sumažinti kliūtis vartojimo ir pramonės produktų prekybai.

    Kitas svarbus derybų blokas yra kritiniai mineralai, įskaitant retųjų žemių elementus ir kitas technologijų, automobilių bei gynybos pramonėms svarbias žaliavas. Šioje srityje JAV viešai akcentuoja tiekimo grandinių trūkumo riziką, todėl dialogas su Kinija gali turėti tiesioginę įtaką pasauliniams aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Didesnė energetinių žaliavų prekyba dažnai tampa greitesniu būdu sumažinti įtampą nei sudėtingos derybos dėl technologijų ribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos analitikas.

    Analitikų vertinimu, 10 mln. tonų anglių sandoris pats savaime nebūtinai reiškia ilgalaikį strateginį posūkį, tačiau parodo kryptį: energetinis saugumas ir auganti elektros paklausa vėl stumia šalis ieškoti pragmatiškų sprendimų. Tolimesnis tonas priklausys nuo to, ar pavyks išplėsti susitarimus ir kitose srityse, ypač dėl tarifų ir kritinių žaliavų.

  • DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    JAV gynybos pažangiųjų tyrimų agentūra DARPA skiria milijonus dolerių projektui, kuriuo siekiama sukurti loginius lustus, galinčius vartoti iki 100 kartų mažiau energijos nei dabartiniai sprendimai. Postūmį tam duoda sparčiai augantys DI skaičiavimai ir didėjantis duomenų centrų elektros poreikis.

    Tradiciniai lustai dešimtmečius rėmėsi tuo pačiu principu: elektriniai krūviai keliauja per milijardus tranzistorių, o dalis energijos neišvengiamai virsta šiluma. Didėjant apkrovoms, ribojančiais veiksniais tampa tiek fizinės, tiek šiluminės ribos, kurios apsunkina tolesnį efektyvumo augimą.

    Kas yra MEFA technologija

    Naujajame DARPA finansuojamame projekte, kurį koordinuoja Džordžijos valstijos technologijos instituto profesorius Asifas Khanas, kuriama vadinamoji MEFA logika. Jos esmė yra derinti elektrinius signalus su nanometrinio mastelio mechaniniais deformavimais, kad skaičiavimams reikėtų mažiau energijos.

    MEFA remiasi ferroinėmis medžiagomis, kurios, pritaikius įtampą, mikroskopiškai plečiasi arba traukiasi. Šis judesys sustiprinamas ir perduodamas greta esančiam puslaidininkio kanalui, taip valdant elektronų srautą ir sumažinant nuostolius, kurie įprastai virsta šiluma.

    Kodėl tai svarbu duomenų centrams

    Duomenų centrų elektros sąnaudos auga dėl didelės galios reikalaujančių mokymo ir inferencijos užduočių, o kartu didėja ir aušinimo kaštai. Jei loginių vartų veikimui reikėtų mažiau energijos, tai reikštų mažesnę šiluminę apkrovą ir didesnį skaičiavimo tankį tame pačiame plote.

    Tokio tipo proveržiai vertinami kaip vienas realiausių būdų pristabdyti energijos poreikio šuolį, nes vien aušinimo ar programinės optimizacijos nebeužtenka. Taip pat tai galėtų sumažinti infrastruktūros ribojimus, kai naujų duomenų centrų plėtrą stabdo elektros įvado ar tinklo galios trūkumas.

    Didžiausias iššūkis – gamyba

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra vien laboratorinis demonstravimas su pavieniais elementais. Prioritetu laikomas suderinamumas su esama pasauline puslaidininkių pramonės gamybos infrastruktūra, kad technologiją būtų įmanoma perkelti į sudėtingus integrinius grandynus.

    Jei šis etapas pavyktų, MEFA galėtų tapti nauju keliu kuriant energiją taupančius lustus, išlaikant didelį greitį ir sprendžiant šilumos problemą pačiame skaičiavimo pagrinde. Tokiu atveju 100 kartų efektyvumo tikslas reikštų ne kosmetinį patobulinimą, o galimą architektūrinį lūžį.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    Europos technologijų bendrovė „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų finansavimą, kurį skirs pilno ciklo DI debesijos plėtrai ir skaičiavimo pajėgumų didinimui. Bendrovė teigia, kad investicijos padės greičiau diegti naujus infrastruktūros sprendimus ir aptarnauti augantį DI darbo krūvių poreikį.

    Finansavimo raundą sudarė perviršiu užsipildęs B serijos etapas, kurį vedė „Emergence Capital“, prisijungus ir kitiems investuotojams. Tarp dalyvių minimi MUFG Innovation Partners, „Supermicro“, Varma Mutual Pension Insurance Company, Lifeline Ventures, 6 Degrees Capital, byFounders ir Tesi.

    Po šio raundo „Verda“ bendrai jau yra pritraukusi daugiau nei 416 mln. eurų, o įmonės vertė, pasak jos pačios, viršija 926 mln. eurų ribą. Tai „Verda“ priartina prie vadinamojo vienaragio statuso ir sustiprina jos pozicijas Europos DI infrastruktūros rinkoje, kurioje konkurencija dėl pajėgumų auga.

    Kas yra „Verda“?

    „Verda“ įkurta Helsinkyje 2020 metais ir kuria bei valdo pilno ciklo DI debesiją: nuo fizinių duomenų centrų ir aparatinės įrangos iki debesijos platformos ir su DI susijusių tyrimų. Bendrovė siūlo pagal poreikį užsakomas skaičiavimo paslaugas DI užduotims, o veiklą vykdo Europoje, JAV ir Azijoje.

    Įmonės teigimu, naujos investicijos bus nukreiptos ne tik į papildomą skaičiavimo galią, bet ir į platformos paslaugų tobulinimą komandoms, kurios kuria ir diegia DI sprendimus. Didesni pajėgumai ypač aktualūs dėl rinkoje dažnai minimų grafinių procesorių ir didelio našumo skaičiavimo trūkumo, kai paklausa lenkia pasiūlą.

    Ką keis naujos investicijos?

    „Verda“ planuoja spartinti produktų kūrimą visuose savo DI debesijos sluoksniuose, įskaitant išvadų generavimo infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas. Bendrovė taip pat skelbia sieksianti per artimiausius metus daug kartų padidinti skaičiavimo pajėgumus ir toliau plėstis tarptautinėse rinkose.

    „DI tampa kritine infrastruktūra visose industrijose, o artimiausi metai Europai bus lemiamas langas. Mūsų siekis – kurti tikrą Europos technologijų bendrovę, pradedant nuo DI infrastruktūros, ir mažinti skaičiavimo anglies pėdsaką visame pasaulyje“, – sakė „Verda“ įkūrėjas ir vadovas Ruben Bryon.

    Bendrovė nurodo, kad augimas jau atsispindi veiklos rodikliuose: liepos mėnesį pasiekė 153 mln. eurų metinį pajamų tempą. Pastaruoju metu „Verda“ atidarė biurus Londone ir San Fransiske, o tolesnę plėtrą sieja su didesne pasiūla DI skaičiavimams ir spartesniu platformos vystymu.

    Investuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad DI skaičiavimų paklausa išlieka didesnė nei prieinami pajėgumai, todėl infrastruktūrą plečiančios bendrovės atsiduria strategiškai svarbioje pozicijoje. Ši dinamika formuoja ir platesnę rinkos tendenciją: tiek startuoliai, tiek didieji debesijos žaidėjai skuba užsitikrinti aparatinę įrangą, energijos resursus ir duomenų centrų pajėgumus.

  • Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija pristatė naujas taisykles, kuriomis siekiama aiškiau įvertinti ir palyginti duomenų centrų poveikį aplinkai. Pagrindinis pokytis – elektroninė tvarumo etiketė, kurioje bus matuojamas energijos ir vandens vartojimas, taip pat naudojamos elektros kilmė.

    Naujoji sistema skirta duomenų centrams, kurių įrengtoji galia viršija 500 kilovatų ir kurie patenka į ES energijos vartojimo efektyvumo ataskaitų teikimo režimą. Komisija tikisi, kad vienodi rodikliai padės tiek viešiesiems pirkėjams, tiek verslui rinktis tvaresnes skaitmenines paslaugas.

    Kam reikalinga tvarumo etiketė?

    Komisija argumentuoja, kad duomenų centrai yra būtini debesijos paslaugoms, DI sprendimams ir skaitmeninei ekonomikai, tačiau spartus jų augimas didina spaudimą elektros tinklams ir vandens ištekliams. Tai ypač aktualu regionuose, kur infrastruktūra jau dabar susiduria su apkrovų šuoliais ar vietos bendruomenių priešinimusi.

    Pagal ES institucijų pateikiamus skaičiavimus, 2024 metais Europos duomenų centrai sunaudojo 68 teravatvalandes elektros, o iki 2030 metų šis poreikis gali išaugti iki 114 teravatvalandžių. Tokia apimtis reikštų apie 3,2 proc. visos ES elektros paklausos, palyginti su maždaug 2,5 proc. šiuo metu.

    Etiketėje numatoma apimti ne vien energijos vartojimo efektyvumą, bet ir vandens naudojimą bei elektros tiekimo tvarumą. Komisija pabrėžia, kad tikslas – didesnis skaidrumas ir duomenimis grįstas reguliavimas, kai skaitmeninės infrastruktūros poreikis auga sparčiau nei daugelio kitų sektorių.

    Kodėl ribos atidedamos iki 2027 metų?

    Kol kas Komisija nesiima nustatyti kietų energijos ar vandens vartojimo „lubų“. Pasak Komisijos, realią reguliavimo galią suteiksiantys minimalūs veiklos standartai bus paskelbti 2027 metais, kad nauji objektai nebūtų statomi žemiau apibrėžtų efektyvumo reikalavimų.

    Šis pereinamasis laikotarpis kartu atveria erdvę intensyvioms diskusijoms su rinka, nes duomenų centrų operatoriai ir didžiosios technologijų bendrovės siekia daryti įtaką tam, kokie rodikliai bus laikomi svarbiausiais. Komisija pripažįsta, kad nors ataskaitų teikimas centrams, viršijantiems 500 kilovatų, yra privalomas nuo 2023 metų, laikymasis iki šiol nėra visuotinis.

    „Pirmaisiais metais ataskaitas pateikė maždaug trečdalis duomenų centrų, antraisiais rezultatas pagerėjo, o trečiaisiais – preliminariai dar ūgtelėjo. Manome, kad 50 proc. ribą pasieksime gana užtikrintai“, – sakė anonimiškumo prašęs Europos Komisijos pareigūnas.

    Komisija taip pat primena, kad praktinis vykdymo užtikrinimas didele dalimi priklausys nuo ES valstybių narių. Dėl to artimiausi mėnesiai gali tapti testu, ar naujoji etiketė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks daugiau formaliu dokumentu.

    Įtampa tarp plėtros ir kontrolės

    ES planuoja reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus iki 2035 metų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinų ir stiprinti europines DI kompetencijas. Tačiau tuo pat metu būtent tos pačios didžiosios bendrovės dažnai yra pagrindinės infrastruktūros investuotojos ir partnerės, todėl jų vaidmuo reguliavimo diskusijose išlieka itin svarbus.

    Komisija nurodo, kad etiketė galės pripažinti mažai emisijų sukeliančius energijos šaltinius, įskaitant branduolinę energiją, o ateityje minimalūs veiklos standartai galėtų tapti privalomi. Tuo pat metu svarstoma, kaip duomenų centrai galėtų aktyviau prisidėti prie elektros sistemos lankstumo ir panaudoti perteklinę šilumą, kuri, Komisijos vertinimu, teoriškai galėtų šildyti iki keturių milijonų Europos namų.

    Nors etiketė pristatoma kaip skaidrumo priemonė, kritikai atkreipia dėmesį į riziką, kad dalis reikšmingos informacijos gali likti sunkiai patikrinama, jei taisyklėse bus palikta per daug konfidencialumo išimčių. Dėl to 2027 metais planuojami minimalūs standartai ir jų taikymo griežtumas gali tapti lemiamu momentu, kuris parodys, ar ES sugebės suderinti DI infrastruktūros augimą su realiai pamatuojamu tvarumu.

  • „Asbis“ rekordai biržoje: DI infrastruktūros bumas kelia pajamas, o akcijos per metus šovė kelis kartus

    Varšuvos biržoje listinguojama Kipro technologijų grupė „Asbis“ skelbia dar vieną rekordinį mėnesį: preliminariais duomenimis 2026 metų rugpjūtį konsoliduotos pajamos siekė apie 516 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jos sudarė maždaug 270 mln. eurų, tad metinis šuolis sudaro 91 proc.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatų augimą palaiko pasaulyje spartėjantis DI infrastruktūros poreikis, ypač duomenų centrų segmente. Investuotojai į šią žinutę sureagavo ryškiai: 2026 metais „Asbis“ akcijų kaina buvo pasiekusi naujas aukštumas, o prekybos aktyvumas išsiskyrė visoje rinkoje.

    Kas labiausiai traukia pardavimus?

    „Asbis“ vadovybė nurodo du pagrindinius variklius: augančią paklausą DI infrastruktūrai ir stabilų vartotojiškos elektronikos segmentą. Rugpjūtį antra pagal pardavimus produktų kategorija buvo išmanieji telefonai, o didžiausią apyvartą sugeneravo Ukraina, Kazachstanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

    Tokie skaičiai atspindi platesnę rinkos tendenciją: įmonės ir valstybės vis daugiau investuoja į skaičiavimo galią, serverius bei duomenų centrų įrangą, nes DI sprendimų diegimas reikalauja didelių resursų. Dėl to tiekimo grandinės žaidėjai, galintys greitai pristatyti komponentus ir infrastruktūrą, įgyja papildomą konkurencinį pranašumą.

    „Rugpjūtis buvo dar vienas rekordinis mėnuo, kai beveik padvigubinome praėjusių metų pardavimus“, – sakė „Asbis“ vadovas Sergejus Kostevyčius.

    Jis teigė, kad bendrovė mato DI infrastruktūros paklausos augimą pasaulio rinkose ir kartu plečia vartotojų segmentą, taip siekdama labiau subalansuoto augimo. Pasak jo, toks derinys leidžia remtis ne vien B2B ciklais, bet ir stipresniu vartojimo prekių pardavimų pagrindu.

    Rinka optimistiška, akcijos muša rekordus

    „Asbis“ anksčiau yra skelbusi, kad vienu svarbiausių augimo veiksnių artimiausiais metais laiko DI duomenų centrų infrastruktūros plėtrą. Bendrovė prognozuoja, kad ši kryptis gali išlikti aktuali maždaug penkerius metus, o duomenų centrų našumas per tą laiką gali padidėti iki keturių kartų.

    2026 metais bendrovės akcijos buvo pabrangusios daugiau nei 440 proc., o vienas iš pastarųjų pikų pasiektas po rugpjūčio rezultatų paskelbimo. Rekordinė kaina siekė 179 Lenkijos zlotus, tai sudaro apie 41 eurą už akciją.

    Esant tokiems kainų lygiams „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 2,3 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, didžiausias dėmesys artimiausiu metu teks tam, ar DI infrastruktūros paklausos banga išliks tokio pat tempo ir ar bendrovė išlaikys maržas augant konkurencijai bei logistikos kaštams.

  • Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Ilgametė kriptovaliutų investuotoja ir „Crucible“ įkūrėja Meltem Demirors sako, kad pastarųjų metų DI bumas iš dalies rėmėsi tuo, ką anksčiau pademonstravo bitkoino ekosistema: kaip greitai galima pritraukti kapitalą, pastatyti infrastruktūrą ir paversti skaičiavimo pajėgumus paklausia preke.

    Pasak jos, dar prieš kelerius metus išpopuliarėjusi idėja apie energijos, skaičiavimo galios ir skaitmeninių aktyvų suartėjimą iš esmės pasitvirtino, tačiau galutinis „produktas“ pasirodė kitas, nei daug kas tikėjosi. Dabar, jos teigimu, rinkos vis labiau vertina ne patį bitkoiną, o intelektą, kurį galima „pagaminti“ DI sistemomis.

    „Paaiškėjo, kad bitkoinas buvo ne tas žetonas. Šiandien pasaulis iš tikrųjų įkainoja intelektą“, – sakė Meltem Demirors.

    Šis požiūris atspindi platesnę tendenciją: dalis kriptovaliutų kasybos sektoriaus ir su juo susijusių technologijų tiekėjų persiorientuoja į didelio našumo skaičiavimus, duomenų centrus ir DI darbo krūvius. Praktinis motyvas paprastas: DI paslaugoms reikia milžiniškos elektros energijos ir patikimos infrastruktūros, o tai yra sritys, kuriose kasybos pramonė jau turi patirties.

    Demirors atkreipia dėmesį, kad kai kurios įmonės, kurios šiandien siejamos su DI infrastruktūra, anksčiau augo kripto sektoriuje ir perėmė jo veiklos modelius. Tokia „kompetencijų migracija“ reiškia, kad investuotojų pinigai, energijos pajėgumai ir techninės komandos dažniau keliauja ten, kur grąža atrodo aiškesnė ir paklausa sparčiau didėja.

    Kartu tai kelia klausimų dėl bitkoino tinklo saugumo ir ilgalaikės ekonomikos, jei dalis skaičiavimo resursų nuosekliai nukreipiama į DI. Demirors pabrėžia, kad ši rizika yra reali, tačiau bitkoino protokolas turi mechanizmą, kuris prisitaiko prie pasikeitusio dalyvių aktyvumo: sudėtingumo korekcija gali subalansuoti kasybos sąnaudas ir paskatas tiems, kurie tinkle lieka.

    Jos teigimu, bitkoinas vis dar išlieka viso sektoriaus rodiklis, todėl staigūs pokyčiai jo ekosistemoje turėtų rūpėti ne tik kripto bendruomenei. Tuo pat metu ji ragina žiūrėti plačiau: vertės kūrimo grandinėje vis didesnę reikšmę įgauna ne vien skaitmeniniai aktyvai, o skaičiavimo galia, duomenys ir DI gebėjimas paversti juos komerciškai naudingu intelektu.

  • „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    Vokietijos saugumo technologijų bendrovė „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti platformą, kuri padeda stebėti objektus ir valdyti saugumo incidentus kritinėje infrastruktūroje bei kitose fizinėse vietose.

    Investicijų raunde dalyvavo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), „Bayern Kapital“, „Pact“, „Haufe“, „Robin Capital“ ir strateginiai verslo angelai. Tokie investuotojai paprastai įsitraukia ankstyvoje stadijoje, kai įmonė dar intensyviai kuria produktą ir plečia komandą.

    Kaip veikia „Arcos“ platforma

    „Arcos“ kuria sprendimą, kuris sujungia signalus iš įvairių prijungtų jutiklių į vieną operacinę sistemą. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų įrankių stebėjimui, sprendimų priėmimui ir incidentų registravimui, visa grandinė valdoma vienoje vietoje.

    Platforma skirta naudoti tiek privačiuose ar komerciniuose objektuose, tiek sudėtingesnėse aplinkose, pavyzdžiui, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ar duomenų centruose. Tokiuose objektuose svarbiausia greitai atskirti klaidingą aliarmą nuo realios grėsmės ir turėti aiškią eskalavimo tvarką.

    Daugiau jutiklių, mažiau žmonių

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria saugumo rinka: jutiklių ir signalų daugėja, o operatyviai reaguojančių darbuotojų trūksta. Dėl to vis didesnę vertę įgauna sprendimai, kurie ne tik renka duomenis, bet ir padeda standartizuoti veiksmus bei dokumentuoti incidentus.

    „Ši industrija padeda spręsti, ar šalis veikia, ir ji keičiasi greičiau nei bet kada. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių. Trūksta to, kas žiūri. Būtent tai kuriame su savo technologija ir visapusiško paslaugų teikėjo modeliu“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ teigia, kad kuria ne tik programinę platformą, bet ir valdymo centro infrastruktūrą, todėl gali greičiau atnaujinti procesus pagal realius įvykius. Toks modelis leidžia operacijų, inžinerijos ir produkto komandoms tiesiogiai matyti, kur stringa darbo eiga, ir sparčiau ją koreguoti.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujai pritrauktas finansavimas bus skirtas komandos plėtrai Vokietijoje, platformos tobulinimui ir pasirengimui augimui kritinės infrastruktūros segmente. Bendrovė taip pat planuoja žengti į kitas Europos rinkas.

    Kritinės infrastruktūros apsaugos poreikis Europoje pastaraisiais metais didėja dėl augančių sabotažo, vandalizmo ir sutrikdymo rizikų. Dėl to operatoriai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų stebėseną, aiškias reagavimo procedūras ir atsekamą incidentų istoriją.