Tag: Duomenų centrai

  • „SoftBank“ po investicijų į DI ir duomenų centrus patyrė 1,12 trln. jenų ketvirtinį nuostolį

    Japonijos finansų ir investicijų konglomeratas „SoftBank Group“ po didelių statymų ant dirbtinio intelekto ir duomenų centrų fiksavo įspūdingą ketvirčio minusą – 1,12 trln. jenų nuostolį.

    Nuostolis patirtas antrąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną. Kaip nurodoma WNP.pl apžvalgoje, palyginimui prieš metus įmonė tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi daugiau nei 2,5 trln. jenų grynojo pelno.

    Nors „SoftBank“ pajamos per metus augo – iki 2,22 trln. jenų (13 proc. daugiau nei prieš metus), galutinį rezultatą nusvėrė keli nepalankūs veiksniai, susiję su investicijų aplinka ir projektais JAV.

    Bendrovė teigia, kad didžiausios problemos kilo dėl trikdžių statant duomenų centrus Jungtinėse Valstijose: prireikė nurašymų įrangai, susijusiai su elektros gamyba, o kai kuriose valstijose energijos tiekimo klausimas, panašu, tampa vis labiau reglamentuojamas.

    Kas smogė rezultatams

    „SoftBank“ aiškina, kad JAV duomenų centrų projektams įtakos turėjo reikalavimai, susiję su energijos tiekimo šaltiniais – leidimų statyboms procese reikia nurodyti, iš kur bus gaunama elektra.

    Dėl to teko atlikti nurašymus įrangai, skirtai elektros energijos gamybai. Tokios papildomos išlaidos bei projektų vėlavimai ketvirčio rezultatuose tapo vienu ryškiausių neigiamų veiksnių.

    Didelės investicijos ir atvėsusios technologijų vertės

    Pastaraisiais metais „SoftBank“ investavo dešimtis milijardų dolerių į technologijų sektorių, įskaitant reikšmingus akcijų paketus tokiose įmonėse kaip „Intel“, „OpenAI“ ir „Arm Holdings“, taip pat daugelyje kitų bendrovių.

    Vis dėlto, silpnėjant sektoriaus perspektyvoms ir augant investicijų kaštams, kai kurių technologijų įmonių vertinimai per pastarąsias savaites smuko keliasdešimt procentų, o tai atsispindi ir portfelio rezultatuose.

    Akcijos smuko, viltis siejama su „OpenAI“ IPO

    Tekste nurodoma, kad „SoftBank“ į „OpenAI“ kapitalo didinimą investavo daugiau nei 64 mlrd. JAV dolerių, o šiai operacijai finansuoti teko vykdyti naują obligacijų emisiją.

    Pasiskolintos lėšos, kaip teigiama, buvo su palūkanomis, siekiančiomis iki 5,5 proc. per metus, todėl išaugo ir ketvirtiniai skolos aptarnavimo kaštai.

    Nuo 2026 metų balandžio pradžios „SoftBank“ akcijos Tokijo biržoje, skelbiama, smuko 61 proc. Tarp galimų nuotaikų pagerėjimo veiksnių įvardijama „OpenAI“ vieša akcijų emisija, kuri leistų parduoti dalį turimo paketo ir gautas lėšas panaudoti daliai skolos grąžinti.

  • DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    Automobilių pramonė gali vėl priartėti prie lustų stygiaus – šįkart jį kursto sparčiai augantis dirbtinio intelekto (DI) sektorius. Gamintojai įspėja, kad dėl didėjančios duomenų centrų paklausos ima stigti bazinių puslaidininkių, kurių reikia šiuolaikiniams automobiliams.

    Apie tai „Reuters“ kalbėjo Nyderlandų puslaidininkių gamintojos „Nexperia“ vadovas Stefanas Tilgeris. Jo teigimu, dalis rinkos dalyvių perorientuoja tiekimą nuo įprastų, „kasdienių“ lustų į sprendimus, skirtus DI duomenų centrams.

    Problema, anot jo, kyla ne dėl to, kad visa rinka būtų „suvalgyta“ galingų grafikos procesorių (GPU) gamintojų. Spaudimas juntamas dar aukščiau tiekimo grandinėje: gamybos pajėgumai, inžineriniai talentai ir investicijos juda į pelningesnius DI projektus, o ne į brandesnių technologijų komponentus.

    Tai svarbu automobilių gamintojams ir jų tiekėjams, nes automobiliai naudoja daug įvairių, nebūtinai pačių pažangiausių, puslaidininkių. Jei jų pritrūktų, vėl galėtų strigti gamyba arba automobiliai būtų komplektuojami su mažiau funkcijų turinčia įranga, kaip jau buvo pandemijos metu.

    Gamintojai mato didėjančius „kamščius“

    Pasak publikacijoje minimų komentarų, su panašiais signalais susiduria ir Šveicarijoje įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „STMicroelectronics“. Jos vadovas Jeanas-Marcas Chery perspėja, kad lustų liejyklos ir surinkimo gamyklos vis labiau „atsitraukia“ nuo tradicinių automobilių ir pramonės poreikių.

    S. Tilgeris taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną augančią kryptį – naują robotikos bangą, kuri taip pat didina spaudimą tiekimo grandinėms. Tai reiškia, kad konkurencija dėl gamybos pajėgumų gali stiprėti ne tik dėl duomenų centrų.

    Įmonių vadovai pabrėžia, kad kalbama būtent apie bazinius puslaidininkius – tuos, kurie plačiai naudojami automobiliuose ir pramoninėje įrangoje. Jei jų gamyba mažėtų, susidarytų „butelio kaklelis“, kurį greitai pajustų visa automobilių ekosistema.

    Tiekėjai jau įspėja apie kainų šuolį

    Straipsnyje minima, kad poveikį jau fiksuoja ir automobilių tiekimo grandinės dalyviai. Vokietijos automobilių tiekėja „Aumovio“, gaminanti jutiklius, kameras ir kitą automobilinę elektroniką tokiems klientams kaip BYD, BMW ir „Ford“, per naujausią rezultatų pristatymą perspėjo, jog lustų sąnaudos auga ir kitais metais gali „sprogti“.

    Vienas iš įvardytų veiksnių – duomenų centrų paklausa, ypač susijusi su DI. Laikinojo finansų vadovo Clauso Bauerio teigimu, ši rinkos dalis yra itin pelninga ir praktiškai nejautri kainai, todėl tiekėjai esą galėtų parduoti net dvigubai didesnius pajėgumus būtent ten.

    Kol kas neaišku, ar situacija pasieks pandemijos metais matytą mastą, kai kai kurie gamintojai buvo priversti stabdyti linijas ar net tiekti automobilius be dalies funkcijų. Tačiau signalai rodo, kad DI lenktynės gali netiesiogiai smogti tradicinėms pramonės šakoms – įskaitant automobilių gamybą.

  • DI lustams kurianti „Sparxity“ iš Drezdeno pritraukė 80 mln. eurų ir keičia pavadinimą

    Vokietijos Drezdene įsikūrusi bendrovė „Sparxity“, kuri kuria vadinamąją „sparse-native“ (retai aktyvuojamą) skaičiavimo architektūrą dirbtiniam intelektui, užbaigė A serijos finansavimo etapą ir iš viso yra pritraukusi 80 mln. eurų.

    Apie sandorį lapkričio 10 dieną pranešė „EU-Startups“. Kartu bendrovė paskelbė ir apie prekės ženklo pokytį – ji atsisako ankstesnio pavadinimo „SpiNNcloud“.

    Finansavimo etapui vadovavo ICM HPQC Fund, o prie jo prisidėjo ir strateginiai bei finansiniai investuotojai, tarp jų „Lockheed Martin Ventures“, „GlobalFoundries“, „GS Futures“, „Cloudberry Ventures“, TGFS bei EIC Fund.

    „Sparxity“ teigia, kad jos kuriamas požiūris į skaičiavimą leidžia mažinti nereikalingas operacijas ir duomenų judėjimą, o tai aktualu siekiant mažesnių energijos sąnaudų ir efektyvesnio DI veikimo tiek duomenų centruose, tiek aukštos spartos skaičiavimuose.

    Kas yra „sparse-native“ skaičiavimas

    Bendrovės kuriama technologija orientuota į vadinamąjį retąjį skaičiavimą (sparsity) – idėją, kad ne visos modelio dalys turi būti aktyvuojamos kiekvieno užklausimo metu. Tokiu atveju skaičiuojama „tik tai, kas svarbu“, o dalis operacijų apskritai nevykdoma.

    „Sparxity“ įvardija, kad jos dabartinės sistemos pritaikomos HPC (aukštos spartos skaičiavimams) ir DI užduotims, o atrinktose apkrovose esą pasiekta iki 10 kartų spartesnių retųjų sprendiklių, iki 18 kartų mažesnio energijos suvartojimo įvykių pagrindu veikiančiam mašininiam mokymuisi ir iki 20 kartų trumpesnių optimizavimo užduočių vykdymo laikų.

    Bendrovė taip pat kuria naujos kartos lustų technologiją, kuri, kaip teigiama, projektuojama specialiai dinaminiam retumui DI inferencijoje (kai modelis daro išvadas).

    Kur keliaus pritrauktos lėšos

    „Sparxity“ vadovas Hector Gonzalez teigia, kad ateities DI pažangą lems ne vien skaičiavimo galios kiekis, bet ir tai, kaip efektyviai ji naudojama. Pasak jo, bendrovė siekia spartinti perėjimą nuo energijai imlių, „tankaus“ skaičiavimo architektūrų prie heterogeniškų duomenų centrų su specializuotu siliciu itin retoms apkrovoms.

    Įmonė nurodo, kad finansavimas bus naudojamas spartinti specializuotų lustų kūrimą smulkiai, dinaminei retumai. Tikslas – itin retuose modeliuose pasiekti iki 44 kartų spartesnę DI inferenciją, energiją naudojant efektyviau.

    Strateginis bendrovės patarėjas Xu Owen He, anksčiau dirbęs „Google DeepMind“, pažymi, kad dabartinė aparatinė įranga riboja dinaminių retumo metodų galimybes, o modelių, distiliavimo procesų ir aparatinės įrangos kūrimas kartu galėtų atrakinti naują efektyvumo lygį.

    Partnerystės ir plėtra Europoje

    Bendrovė skelbia apie du reikšmingus žingsnius: kelių milijonų dolerių vertės jos sistemų diegimą Jülich superkompiuterių centre (JSC), priklausančiame „Forschungszentrum Jülich“, bei partnerystę su „Deutsche Telekom“, siekiant integruoti technologiją į „T-Systems“ duomenų centrų infrastruktūrą.

    „Sparxity“ įkurta 2021 metais, o jos sprendimai diegiami tiek Europoje, tiek JAV – nuo stovo (rack) iki superkompiuterių masto sistemų. Bendrovė teigia, kad iki šiol atliko tris „tapeout“ ciklus, pagamino daugiau nei 70 000 lustų, įdiegė 12 stovų ir turi daugiau nei 30 klientų visame pasaulyje.

    Anot įmonės, 2024–2025 metais ji keturis kartus padidino pajamas, o 2026 metais išlaiko augimo pagreitį – tai investuotojų vertinama kaip signalas, kad specializuota, energiją taupanti DI infrastruktūra Europoje tampa vis paklausesnė.

  • Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ kada nors ryžtųsi atsisveikinti su „Xbox“? Toks klausimas vis dažniau skamba technologijų ir žaidimų industrijos užkulisiuose, o vienas ekspertas galimą scenarijų sieja su JAV politiniais sprendimais po rinkimų.

    „Substack“ publikuotoje analizėje buvęs „SuperData Research“ įkūrėjas ir NYU Stern profesorius Joostas van Dreunenas teigia, kad vis didėjantis amerikiečių pasipriešinimas dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros plėtrai gali tapti veiksniu, kuris priverstų bendrovę peržiūrėti prioritetus.

    Kaip cituojami „The Wall Street Journal“ duomenys, daugiau nei 40 apskričių ir miestų buvo balsuojama dėl duomenų centrų ribojimų, o 10 atvejų įvesti draudimai ar kiti suvaržymai. Tuo pačiu 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad kandidatų požiūris į DI jiems yra svarbus veiksnys balsuojant.

    Eksperto logika paprasta: jei naujai išrinkti politikai pradėtų stabdyti mokesčių lengvatas ar statybų leidimus serverinėms, „Microsoft“, į DI investavusi milijardus, galėtų būti priversta ieškoti papildomų taupymo priemonių ir peržiūrėti turimus aktyvus.

    DI investicijos ir spaudimas kaštams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didelės investicijos į DI pastaraisiais metais „Microsoft“ viduje jau reiškė skausmingus sprendimus – įskaitant masinius atleidimus ir žaidimų padalinio studijų uždarymus.

    Tokiame kontekste „Xbox“ vadovybei gali atrodyti kaip vienas iš optimizavimo taikinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais žaidimų padalinio pajamos vis dar fiksuoja kritimus, kai tuo metu paieškos ir reklamos segmentas augo 10 proc. ir pagal augimo tempą aplenkė žaidimų verslą.

    Kalbos apie investuotojus ir nauja „Xbox“ kryptis

    Minima ir tai, kad „The Information“ anksčiau skelbė, jog privataus kapitalo fondai preliminariai domėjosi galimybe perimti „Xbox“ – jo vertė esą buvo vertinama 100–150 mlrd. JAV dolerių. Nors „Microsoft“ atstovas yra sakęs, kad prekės ženklas neparduodamas, tekste pažymima, kad praktikoje situacija gali pasikeisti.

    Potencialiems pirkėjams patrauklumo, pasak autoriaus, gali pridėti ir strateginiai pokyčiai. Straipsnyje rašoma apie naują kryptį, kai kuriamas dedikuotas padalinys „XP“, kurio tikslas – plėsti žaidimų turinį į kino ir televizijos ekranus, taip „Xbox“ modelį priartinant prie tradicinės pramogų ir žiniasklaidos bendrovės.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad van Dreuneno piešiamas scenarijus šiuo metu tėra industrijos prognozė. Tačiau didėjant DI kaštams ir augant politiniam spaudimui dėl duomenų centrų, tokios diskusijos gali tapti gerokai aktualesnės.

  • „Infineon“: DI duomenų centrų bumas neslūgs, nors JAV auga pasipriešinimas

    „Infineon“: DI duomenų centrų bumas neslūgs, nors JAV auga pasipriešinimas

    Vokietijos lustų gamintoja „Infineon“ tikina, kad sparčiai auganti DI duomenų centrų plėtra artimiausiu metu nesustos, net jei JAV vis stiprėja pasipriešinimas tokiems projektams.

    Apie tai bendrovė prakalbo antradienį, pristatydama finansinius rezultatus ir prognozes. Kaip skelbia „Euronews“, įmonė mano, kad panašios diskusijos dėl duomenų centrų kaštų ilgainiui gali persikelti ir į kitas šalis.

    Kritika daugiausia nukreipta į didelių duomenų centrų poveikį aplinkai ir energijos sąnaudoms. JAV dalis neseniai išrinktų demokratų politikų žada siekti pristabdyti tokių objektų plėtrą.

    „Infineon“ vadovas Jochenas Hanebeckas pripažino, kad debatai dėl DI infrastruktūros plėtros stiprėja, tačiau pabrėžė, jog kol kas tai labiau JAV konteksto tema.

    Plėtra gali persikelti į kitas šalis

    J. Hanebecko teigimu, nuogąstavimų kelia tai, kaip duomenų centrai veikia žmones, gyvenančius šalia jų. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra daug retai apgyvendintų regionų, kur tokie objektai galėtų būti statomi.

    Bendrovės vadovas svarstė, kad duomenų centrų operatoriai ir didieji JAV technologijų gigantai gali ieškoti vietų ne vien Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose šalyse.

    Anot jo, tai reikštų, kad duomenų centrų plėtra labiau diversifikuotųsi regioniniu principu – projektai pasiskirstytų plačiau, o ne koncentruotųsi vienoje rinkoje.

    „Infineon“ tikisi spartesnio augimo dėl paklausos

    „Infineon“ pranešė, kad jos finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo pabaigoje, pajamos augo 12 proc. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad einamaisiais metais pardavimų augimas gali siekti 20 proc., o tai sieja su DI duomenų centrų paklausa.

    Įmonė pati nekuria DI procesorių, kaip tai daro, pavyzdžiui, „Nvidia“. Tačiau „Infineon“ gamina lustus, kurie naudojami duomenų centrams tiekiant elektros energiją iš tinklo.

    J. Hanebeckas pabrėžė, kad DI kuria realią vertę ir jo svarba didės, todėl ši technologija, anot jo, išlieka vienu svarbiausių bendrovės augimo ir pelningumo variklių.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: įspėja apie elektros trūkumą ir kainų šuolį

    Norvegijos vyriausybė nusprendė pristabdyti sparčią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą šalyje, baimindamasi galimo elektros trūkumo ir kainų augimo ateinančiais metais.

    Pirmadienį Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas, kol bus įdiegta vyriausybės planuojama licencijavimo sistema.

    Nors Norvegija šiuo metu pagamina daugiau elektros nei suvartoja ir yra grynoji energijos eksportuotoja, naujos prognozės rodo, kad duomenų centrų paklausa gali pakeisti šią pusiausvyrą.

    Duomenų centrų bumas kelia diskusijų ir kitose šalyse: kritikai teigia, kad tokie projektai sukuria palyginti mažai darbo vietų, tačiau didina spaudimą elektros tinklui ir kelia energijos kainas.

    „Statnett“: paraiškų mastas viršija visos šalies pajėgumus

    Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pranešė, kad šiemet „Statnett“ sulaukė paraiškų prijungti 26 gigavatus naujos galios – tai daugiau, nei sudaro dabartiniai Norvegijos elektros pajėgumai.

    Didžiąją dalį šių prašymų – 75 proc. – sudaro būtent duomenų centrai. Tai, vyriausybės vertinimu, rodo, kad be papildomos kontrolės tinklo plėtra ir elektros poreikis gali tapti sunkiai valdomi.

    Laikinas rezervacijų stabdymas reiškia, kad nauji projektai turės laukti aiškesnių žaidimo taisyklių – kaip ir kokiomis sąlygomis jie galės būti prijungiami prie tinklo.

    Licencijavimas turėtų atsijoti prioritetus

    Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen teigė, kad tikslas – turėti daugiau kontrolės ir užtikrinti, jog šalis statytų tik tuos duomenų centrus, kurių realiai reikia.

    Pasak jo, licencijavimo sistema pirmenybę turėtų teikti duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilųjį ryšį ar finansų sistemą.

    Tuo pačiu Norvegija signalizuoja, kad, nors nori remti vidaus poreikius dirbtinio intelekto plėtrai, ji ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms.

    Duomenų centrams gali tekti užsitikrinti elektrą patiems

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklo patiriamas sąnaudas, o kai kuriais atvejais jų gali būti paprašyta statyti dujines elektrines, kad apsirūpintų elektra.

    Tarp minimų variantų – ir elektrinės su anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo sprendimais. Tokia kryptis rodo, kad vien prijungimo prie bendro tinklo gali nebeužtekti, jei projektų apimtys ir toliau sparčiai augs.

    Norvegijos sprendimai atspindi platesnę tendenciją: šalys vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti skaitmeninę infrastruktūrą su ribotais energetikos sistemos pajėgumais.

  • Lenkijoje NASK statys valstybinį duomenų centrą: investicija sieks 1,6 mlrd. zlotų

    Lenkijoje planuojama statyti naują valstybinį duomenų centrą, kuris aptarnautų viešąsias institucijas ir jų sistemas. Projektą įgyvendina NASK – valstybinis tyrimų institutas, o investicijos vertė siekia 1,6 mlrd. Lenkijos zlotų.

    Apie projektą pirmadienį pranešė šalies Skaitmeninimo ministerija. Skelbiama, kad vadinamasis Nacionalinis duomenų apdorojimo centras turėtų sudaryti saugias ir stabilias sąlygas valstybės duomenims tvarkyti, todėl institucijoms nebereikėtų atskirai kurti ir išlaikyti savo serverinių.

    NASK nurodo, kad centras būtų techninė bazė valstybės registrams, programėlei „mObywatel“, įvairioms elektroninėms valdžios platformoms, taip pat sveikatos apsaugos sistemoms – įskaitant elektroninę medicininę dokumentaciją.

    Didžioji finansavimo dalis turėtų ateiti iš programos „Fundusze Europejskie na Rozwój Cyfrowy 2021–2027“: 1,558 mlrd. zlotų numatyta kaip parama, o likusi suma – kiti šaltiniai. Ministerija pridūrė, kad objektas bus projektuojamas taip, kad ateityje jį būtų galima nuosekliai plėsti.

    Rezervinės sistemos ir strateginio objekto apsauga

    Duomenų centrams būtinas nuolatinis elektros tiekimas, aušinimas ir ryšys, todėl KCPD projektuojamas su rezerviniais sprendimais – kiekvienam iš šių elementų numatomas atsarginis „dvynys“. Idėja paprasta: sugedus vienai grandžiai, jos darbą iš karto perimtų kita.

    NASK taip pat teigia, kad tai turėtų užtikrinti paslaugų tęstinumą net sutrikimų ar krizinių situacijų metu – kad elektroniniai receptai, „mObywatel“ ir e. paslaugos veiktų įprastai.

    Institutas nurodo, kad objektas bus saugomas kaip strateginė infrastruktūra. Įvardijama, kad apsaugos priemonės turėtų padėti apsisaugoti nuo įsilaužimų, avarijų, ekstremalių oro reiškinių padarinių ir galimų sabotažo bandymų.

    Skaitmeninis pastato „dvynys“ ir energijos sprendimai

    Skaitmeninimo ministerija teigia, kad projekte numatoma diegti atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus, vandenilio technologijas ir šilumos susigrąžinimo sistemas. Infrastruktūra esą bus projektuojama laikantis duomenų centrams taikomų standartų.

    Taip pat planuojama naudoti BIM (pastato informacinio modeliavimo) ir „Digital Twin“ (skaitmeninio dvynio) technologijas. Tai reiškia, kad fizinis pastatas turėtų turėti detalią skaitmeninę kopiją, kuri realiu laiku atspindėtų, kaip veikia inžinerinės sistemos.

    NASK aiškina, jog toks modelis gali padėti anksčiau pastebėti gedimus, planuoti priežiūrą ir efektyviau valdyti energijos sąnaudas, kol problemos nepajuto paslaugų naudotojai.

    NASK yra valstybinis tyrimų institutas, prižiūrimas Skaitmeninimo ministerijos. Be kita ko, jis vykdo veiklą, susijusią su interneto saugumu, ir kuria sprendimus, didinančius teleinformatikos tinklų bei sudėtingų sistemų patikimumą.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: baiminasi elektros deficito ir kainų šuolio

    Norvegijos valdžia nusprendė pristabdyti sparčiai augančią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą. Pagrindinė priežastis – itin didėjanti elektros paklausa, kuri, prognozuojama, gali sukelti elektros deficitą ir branginti elektrą.

    Kaip skelbia Norvegijos vyriausybė, laikinas ribojimas susijęs su nauju licencijavimo mechanizmu, kuris turėtų leisti valstybei geriau kontroliuoti, kokie projektai gauna prieigą prie tinklo ir energijos išteklių. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen akcentavo, kad šalis nori statyti tik tuos duomenų centrus, kurių iš tiesų reikia.

    Nors Norvegija pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ir yra grynoji elektros eksportuotoja, naujausios prognozės rodo, kad vien duomenų centrų poreikis gali pakeisti situaciją artimiausiais metais. Dėl to valdžia siekia užkirsti kelią scenarijui, kai išaugusi paklausa spaustų kainas į viršų.

    Duomenų centrų plėtra daugelyje šalių kelia vis daugiau diskusijų: kritikai pabrėžia, kad tokie projektai ne visada sukuria daug darbo vietų, tačiau gali didinti energijos kainas ir apkrauti infrastruktūrą. Norvegija šįkart renkasi griežtesnę kontrolę būtent energetikos pusėje.

    Statnett laikinai stabdo naujus prijungimus

    Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas. Šis sprendimas galios, kol bus įdiegta valstybinė licencijavimo sistema, skirta valdyti tokių objektų plėtrą.

    Energetikos ministras Terje Aasland nurodė, kad šiemet „Statnett“ gavo paraiškų prijungti 26 gigavatus naujų pajėgumų – tai daugiau, nei šiuo metu sudaro visos Norvegijos galios. Pasak jo, 75 proc. šių prašymų sudaro būtent duomenų centrai.

    Licencijose pirmenybė – kritinei infrastruktūrai

    Numatoma, kad licencijavimo sistema teiks prioritetą tiems duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą. Tarp prioritetinių sričių įvardijami ir mobiliojo ryšio tinklai bei finansų sistema.

    Tuo pat metu Norvegija signalizuoja, kad ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms. Nors šalis nori remti vietinius DI poreikius, pabrėžiama, kad ištekliai turi būti skiriami racionaliai.

    Gali tekti pasirūpinti ir nuosava generacija

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklui tenkančias sąnaudas. Be to, kai kuriais atvejais jie gali būti paprašyti statyti dujines elektrines, įskaitant sprendimus su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemomis, kad dalį elektros pasigamintų patys.

    Tokie reikalavimai rodo kryptį, kuria gali judėti dalis Europos: plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie elektros tinklų ir energijos išteklių.

  • JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) tikina ir toliau liksiantys patikimu energijos tiekėju Europai bei pasauliui, nepaisant regione besitęsiančios krizės. Tokį pažadą interviu „Euronews“ išsakė JAE Energetikos ir naftos reikalų viceministras Sharifas Al Olama.

    Pasak pareigūno, per visą krizės laikotarpį šalies naftos eksportas buvo tęsiamas, o sukaupta patirtis dabar naudojama stiprinant energetikos infrastruktūrą. Jis kalbėjo Abu Dabyje vykusioje energetikos konferencijoje ADIPEC.

    Sharifas Al Olama pripažino, kad pirmieji mėnesiai sektoriui buvo itin sudėtingi, tačiau pabrėžė, jog JAE sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą. Jo teigimu, tam padėjo ilgalaikė strategija išskaidyti energijos šaltinius.

    Europa, ieškodama saugesnių tiekimo grandinių, vis aktyviau dairosi į Persijos įlankos valstybes. Tokios žinutės apie stabilumą ir eksporto tęstinumą tampa svarbia platesnio energetinio saugumo diskusijos dalimi.

    Diversifikacija: nuo atominės iki atsinaujinančios

    JAE atstovas teigė, kad šalies sprendimas derinti branduolinę energetiką, atsinaujinančius išteklius ir iškastinį kurą pasiteisino. Be to, vystomi ir būsimi sprendimai, tarp jų – vandenilis bei kiti naujos kartos degalai.

    Jo vertinimu, būtent įvairiapusė energetikos struktūra leido sistemoms veikti stabiliai, o tiekimui nesutriko net ir krizės metu. Kartu jis išskyrė investicijas į skirtingus eksporto maršrutus, padėjusius užtikrinti naftos judėjimą tarptautiniams klientams.

    Pasak Sharifo Al Olamos, per krizę įgytos pamokos jau pritaikomos projektuojant energetikos objektus, planuojant naujus pajėgumus ir kuriant atsargines grandis. Daug dėmesio skiriama sistemos atsparumui ir rezerviniams sprendimams.

    Kalbėdamas apie atsinaujinančią energetiką, pareigūnas nurodė, kad šalis šiuo metu turi apie 8,2 gigavato saulės energijos pajėgumų. JAE planas – augti iki 20 gigavatų ir daugiau.

    Augantis DI duomenų centrų apetitas energijai

    Konferencijoje daug dėmesio skirta sparčiai augančiai dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų paklausai, kuri, JAE pareigūno teigimu, tampa globaliu iššūkiu energetikos planuotojams. Šią problemą, pasak jo, vis ryškiau jaučia ir Europa, plečianti savo DI pajėgumus.

    Sharifas Al Olama tvirtino, kad vienas pirmųjų atsakų į didėjančius energijos poreikius – efektyvumas. Jis pateikė pavyzdžių, kai DI įrankiai kai kuriuose duomenų centruose padėjo sumažinti elektros vartojimą 40 proc.

    Tarp kitų krypčių jis minėjo plėtros planavimą, aušinimo sprendimus ir esamos infrastruktūros panaudojimą. Taip pat svarstoma vertinti duomenų centrus pagal energijos efektyvumą ir klimato neutralumą.

    JAE pareigūnas pabrėžė, kad bendradarbiavimą su Europa mato kaip abipusį patirčių apsikeitimą. Jo teigimu, šalys mokosi viena iš kitos, o gerosios praktikos gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų technologinių poreikių.

    Tikslas – klimato neutralumas iki 2050 metų

    Sharifas Al Olama akcentavo, kad JAE žinutė Europai – patikimumas ir partnerystė, kartu tęsiant energetikos transformaciją. Šalis planuoja per ateinančius metus įjungti didelius saulės energetikos projektus.

    JAE siekia klimato neutralumo iki 2050 metų – tai sutampa su Europos Sąjungos keliamu terminu. Ši lygiagreti kryptis, pasak pareigūno, gali tapti papildomu bendradarbiavimo pagrindu energetikos srityje.

  • Hakeriai Prancūzijoje įsilaužė į 700 prekybos centrų šaldymo sistemas: sunaikintas maistas, rizika ligoninėms

    Prancūzijoje hakeriai atakavo maždaug 700 prekybos centrų šaldymo sistemas ir, manipuliuodami temperatūra, sugadino dalį maisto produktų. Incidentas parodė, kad kibernetinės atakos gali smogti ne tik kasoms ar mokėjimams, bet ir įrangai, nuo kurios tiesiogiai priklauso prekių saugumas.

    Kaip rašoma lenkų portale „Spider’s Web“, užpuolikai gavo prieigą prie įrenginius valdančių sistemų ir ėmė keisti jų darbo parametrus. Kai kuriuose šaldymo įrenginiuose temperatūra, teigiama, galėjo viršyti net 50 laipsnių Celsijaus.

    Ekspertų vertinimu, pavojus neapsiriboja vien prekybos tinklais. Panašios šaldymo grandinės naudojamos ligoninėse ir laboratorijose, kur laikomi temperatūrai jautrūs ištekliai, todėl tokio tipo ataka gali virsti ne tik finansine, bet ir pacientų saugumo problema.

    Be to, rizika siejama ir su duomenų centrais: serverinėms būtinos patikimos vėsinimo sistemos, o jų sutrikdymas gali sukelti gedimų grandinę bei paveikti IT paslaugų veikimą.

    Kaip buvo pakelta temperatūra

    Incidentas Prancūzijoje, skelbiama, įvyko spalio viduryje. Užpuolikai, gavę prieigą prie valdymo sistemų, pradėjo kištis į šaldymo įrangos veikimą ir sukėlė staigų temperatūros šuolį.

    Ypač pavojingu laikomas atakos mechanizmas: hakeriai esą vertė daug kartų įsijungti kaitinimo elementus, skirtus atitirpinimui. Dėl to įrenginiai vietoj šaldymo ėmė šilti.

    Pasekmės prekybai – apčiuopiamos: dalis produkcijos po tokio sutrikdymo gali tapti nebetinkama prekybai. Taip pat minima rizika pačiai įrangai ir net galimi gaisro pavojai.

    Kodėl tai svarbu ligoninėms ir laboratorijoms

    Specializuotose šaldymo patalpose medicinos įstaigos saugo kraują, plazmą, vaistus ir kitus preparatus, kuriems būtinas tiksliai palaikomas temperatūrinis režimas. Jei įranga būtų perimta nuotoliniu būdu ir jos parametrai pakeisti, nuostoliai galėtų būti kritiniai.

    Tokiu atveju kalbama ne vien apie sunaikintas atsargas ar pinigus – pasekmės galėtų paliesti gydymo procesus ir pacientų saugumą. Būtent todėl šaldymo infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip kritinė grandis.

    Panašus principas galioja ir duomenų centrams: be stabilaus vėsinimo serveriai perkaista, o gedimai gali paveikti platesnį IT paslaugų veikimą.

    Kaip reaguoja prekybos tinklai Lenkijoje

    Po atakos Prancūzijoje atsargumo ėmėsi ir Lenkijoje veikiančios prekybos įmonės. E.Leclerc Polska teigia, kad jos parduotuvėse panašaus incidento nebuvo užfiksuota, tačiau buvo įjungtos saugumo procedūros ir pradėtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bendrovės atstovas Jarosławas Prystupa nurodė, kad gavus informaciją apie įvykį Prancūzijoje buvo suaktyvinta krizių valdymo grandis. Tinklas taip pat akcentuoja stebėsenos priemones, leidžiančias aptikti įtartiną aktyvumą ir greičiau reaguoti.

    „Offline“ režimas ir ribojamas nuotolinis priėjimas

    Vienu svarbiausių žingsnių įvardijamas nuotolinės prieigos ribojimas prie techninių įrenginių. Didžiausia rizika, aiškinama, kyla tuomet, kai pramoninė įranga pasiekiama tiesiai iš interneto, o jos programinė įranga nėra reguliariai atnaujinama.

    Taip pat pabrėžiama, kad vien slaptažodžio gali nepakakti: kritiškai svarbi teisių kontrolė, įskaitant darbuotojų ir išorinių rangovų prieigas.

    Skelbiama, kad Lenkijoje E.Leclerc parduotuvėse šaldymo įranga šiuo metu veikia „offline“ režimu – be tiesioginio ryšio su išoriniu tinklu. Kartu vystomi bendri saugumo standartai, tarp jų – kelių etapų tapatybės patvirtinimas ir reagavimo į incidentus procedūros.

    Hakerių taikiniai plečiasi

    Šis atvejis rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau domisi ne tik kompiuteriais ar finansinėmis sistemomis, bet ir technine infrastruktūra, kuri anksčiau atrodė mažiau patrauklus taikinys. Prie rizikingų objektų minimos ne tik šaldymo sistemos, bet ir kiti internetu valdomi įrenginiai.

    Kuo daugiau technikos prijungiama prie interneto, tuo daugiau potencialių įėjimo taškų atsiranda užpuolikams. Todėl prekybai, medicinai ir IT paslaugoms vis svarbiau saugoti ne vien darbo kompiuterius, bet ir visą „nematomą“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienės paslaugos.