CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „Galaxy Digital“ patyrė 199 mln. eurų I ketvirčio nuostolį: viltis sieja su duomenų centrais

    „Galaxy Digital“ patyrė 199 mln. eurų I ketvirčio nuostolį: viltis sieja su duomenų centrais

    Kriptovaliutų ir skaitmeninio turto bendrovė „Galaxy Digital“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: grynasis nuostolis siekė apie 199 mln. eurų. Bendrovė nurodė, kad didžiausią neigiamą įtaką padarė kritusios kriptovaliutų kainos, sumažinusios turto vertę balanse.

    Įmonės vadovas Mike’as Novogratzas situaciją apibūdino kaip pereinamąjį laikotarpį visam sektoriui. Jo teigimu, rinka juda nuo spekuliatyvios paklausos link platesnio technologinio pritaikymo, o tai esą ilgainiui turėtų mažinti verslo priklausomybę nuo kainų svyravimų.

    Kriptovaliutų kainos smuko, bet apyvartos stabilizavosi

    Ketvirčio metu bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija, remiantis rinkos duomenimis, sumažėjo apie 21 proc. Tai prisidėjo prie nerealizuotų nuostolių „Galaxy Digital“ ižde ir investicijų portfelyje, net jei dalis pozicijų nebuvo parduotos.

    Vis dėlto bendrovė pranešė, kad prekybos apimtys išliko panašiame lygyje, nepaisant rinkos nuosmukio. Pasak vadovų, tai vertinama kaip signalas, jog dalis pajamų šaltinių pamažu ima atsiskirti nuo tiesioginės kriptovaliutų kainų dinamikos.

    Duomenų centrai tampa atsvara rinkos ciklams

    Didžiausias dėmesys rezultatų pristatyme skirtas augančiam duomenų centrų segmentui, kurį „Galaxy Digital“ vysto kaip stabilesnį, nuo kriptovaliutų kainų mažiau priklausantį verslą. Bendrovė tikisi, kad šio segmento pajamos pradės reikšmingiau augti nuo antrojo ketvirčio.

    „Skaitmeninis turtas dabar yra pereinamaisiais metais: pasaulyje judame nuo spekuliatyvios turto klasės prie technologijos, kuri bus įdiegta daugelyje industrijų“, – sakė Mike’as Novogratzas.

    Įmonė taip pat pabrėžė, kad institucinė paklausa blokų grandinės infrastruktūrai auga: daugiau dėmesio skiriama saugojimo, prekybos ir turto žymėjimo sprendimams. Vadovų teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje finansų rinkoms reikės modernizuotos infrastruktūros, o tai gali didinti platforminių paslaugų svarbą bendrovės rezultate.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.

  • Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Pasaulinė atminties lustų rinka ir toliau įkaista: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos tęsė kilimą, o analitikai prognozuoja, kad paklausa gali išlikti aukšta iki dešimtmečio pabaigos. Pagrindinis variklis – sparčiai augantys dirbtinio intelekto duomenų centrai, kuriems reikia vis daugiau greitos atminties ir talpios saugyklos.

    Didžiausias spaudimas tenka vadinamajai HBM, arba didelio pralaidumo atminčiai, kuri naudojama kartu su pažangiausiais grafikos procesoriais. Ši atmintis tampa esminiu komponentu DI skaičiavimams, todėl jos pasiūla vis dažniau konkuruoja su įprastai elektronikai naudojamų DRAM lustų gamyba.

    „Rinka galiausiai bus pasirengusi mokėti daugiau už neįprastą maržų ir paklausos patvarumą, kurį leidžia DI“, – sakė „Melius Research“ analitikas Benas Reitzesas.

    Analitikai nurodo, kad gamintojai vis didesnę DRAM pajėgumų dalį nukreipia į HBM, todėl įprastos paskirties atminties pasiūla tampa įtempta, o kainos kyla. Rinkos stebėtojai pastebi, kad spartėjantis DI diegimas keičia pirkėjų elgseną: įmonės vis dažniau siekia užsitikrinti tiekimą iš anksto, kad išvengtų vėlavimų ir kainų šuolių.

    „Skaičiai kalba patys už save: pelno prognozės reikšmingai kyla, o tai maitina labai stiprios atminties kainos“, – sakė „Bernstein“ analitikas Markas Newmanas.

    „Sandisk“ verslui itin svarbi NAND tipo atmintis, naudojama SSD kaupikliuose, o čia paklausą kelia ne tik vartotojų kompiuteriai, bet ir DI infrastruktūra. Duomenų centrams augant, didėja ir saugyklų poreikis, nes modelių mokymas ir veikimas generuoja milžiniškus duomenų kiekius bei reikalauja greito jų pasiekiamumo.

    Ši situacija palaipsniui pasiekia ir vartotojus: brangstant atminčiai, gamintojams sudėtingiau išlaikyti ankstesnę galutinių įrenginių savikainą. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad dalis šio kainų spaudimo persiduoda kompiuteriams, telefonams ir SSD kaupikliams, ypač kai atminties komponentai sudaro reikšmingą įrenginio kainos dalį.

    Kita ryški tendencija – ilgesnės trukmės tiekimo sutartys. Didieji duomenų centrų operatoriai stengiasi rezervuoti atminties kiekius keliems metams į priekį, o gamintojams tai suteikia stabilesnį planavimą, ypač turint omenyje, kad naujų gamyklų statyba ir paleidimas gali užtrukti kelerius metus.

    Įmonės tuo pat metu plečia gamybą: „Micron“ investuoja į NAND ir DRAM pajėgumų augimą, o kiti rinkos lyderiai stiprina tiek lustų gamybą, tiek pakavimo grandinę. Vis dėlto net ir didėjant investicijoms, atminties rinkoje išlieka rizika, kad trumpuoju laikotarpiu pasiūla nespės su DI paklausos tempu, todėl kainų svyravimai gali išlikti ryškūs.

  • Jimas Crameris įspėja: lustų ir DI akcijų ralis primena 2000-uosius – štai ką daro su portfeliu

    Jimas Crameris įspėja: lustų ir DI akcijų ralis primena 2000-uosius – štai ką daro su portfeliu

    JAV finansų žurnalistas ir laidų vedėjas Jimas Crameris perspėja, kad pastarosiomis savaitėmis įsibėgėjęs puslaidininkių ir su dirbtinio intelekto infrastruktūra susijusių įmonių akcijų ralis gali būti rizikingas signalas visai rinkai. Jo teigimu, kai kainos kyla beveik vertikaliai, investuotojų lūkesčiai neretai ima lenkti realius verslų rezultatus.

    Didžiausią nerimą, anot jo, kelia Filadelfijos puslaidininkių indeksas, kuris buvo pakilęs 18 prekybos sesijų iš eilės ir tik vėliau patraukė žemyn. Per šią pergalių seriją indeksas buvo pašokęs daugiau nei 47 proc., o vien per balandį vis tiek išliko pakilęs apie 37 proc.

    „Pastaruoju metu visoje rinkoje matome parabolinius judėjimus. Tai kelia nerimą“, – sakė Jimas Crameris.

    Crameris atkreipia dėmesį, kad toks mėnesio šuolis istorijoje pasitaiko retai, o pagal tempą primena laikotarpius, kai investuotojų euforija būdavo pasiekusi piką. Jis priminė, kad panašiai įspūdingas puslaidininkių indekso mėnuo buvo fiksuotas 2000 metais, prieš pat sprogstant vadinamajam dotkomų burbului.

    Analitikų signalai: rinka gali būti per daug įkaitusi

    Ne tik Crameris, bet ir dalis Volstrito strategų pastaruoju metu akcentuoja techninius perkaitimo požymius. Pavyzdžiui, analitikai yra nurodę, kad puslaidininkių indeksas buvo nutolęs maždaug 50 proc. virš 200 dienų slankiojo vidurkio, o tai laikoma vienu iš indikatorų, rodančių itin spartų, potencialiai trapų kainų impulsą.

    Kita dažnai minima rizika – sektoriaus „perpirkimas“, kai per trumpą laiką į tą pačią temą suplaukia per daug kapitalo. Tokiu atveju net ir nedidelė neigiama naujiena, griežtesnės prognozės ar nusivylimas užsakymais gali išprovokuoti staigesnį kainų koregavimą.

    Kas kyla kartu su lustais

    Investuotojų pinigai pastaruoju metu plaukė ne tik į lustų gamintojus, bet ir į bendroves, kurių pajamos siejamos su duomenų centrais, tinklų įranga bei DI skaičiavimo infrastruktūra. Kai kurių tokių įmonių akcijos nuo kovo pabaigos buvo pakilusios 50 proc. ar daugiau.

    Crameris pabrėžia, kad tokios bangos ypač pavojingos tuo, jog kainos neretai pradeda gyventi atskirą gyvenimą nuo fundamentikos. Jo nuomone, vienas atšauktas užsakymas ar netikėtai pasikeitusi paklausa gali greitai apversti nuotaikas, nes rinkos dalyviai būna „įkainoję“ beveik idealų scenarijų.

    Ką daro Crameris ir ką tai reiškia investuotojams

    Nors jis nekviečia masiškai trauktis iš akcijų rinkos, Crameris ragina mažinti riziką ten, kur pelnai jau uždirbti, o kainų šuoliai tapo sunkiai paaiškinami. Jo valdoma labdaros fondo portfelio strategija šiuo metu, pasak jo, orientuota į pozicijų apkarpymą didžiausiuose laimėtojuose ir discipliną vengiant brangiai „vytis“ jau paraboliniu tapusį augimą.

    „Nenoriu per daug sureaguoti, bet ėmėmės veiksmų aplink portfelio kraštus“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, dalis bendrovių gali išlikti patrauklios ilguoju laikotarpiu, tačiau geresni įėjimo taškai dažnai atsiranda po korekcijų, kai lūkesčiai grįžta arčiau realybės. Investuotojams tai priminimas apie klasikinę taisyklę: sparčiai kylantys sektoriai dažnai būna pelningi, bet tuo pačiu reikalauja aiškaus rizikos valdymo ir pasirengimo didesniems svyravimams.

  • Europa raginama tapti pirmuoju elektrožemynu: iki 2040 metų elektrą didinti iki 50 proc.

    Europa raginama tapti pirmuoju elektrožemynu: iki 2040 metų elektrą didinti iki 50 proc.

    Didžiųjų Europos investuotojų, bendrovių ir sparčiai augančių startuolių koalicija paragino ES lyderius iškelti aiškų tikslą: iki 2040 metais elektra turėtų sudaryti bent 50 proc. galutinio energijos vartojimo. Iniciatyvos autoriai tai vadina siekiu paversti Europą pirmuoju elektrožemynu, kuriame daugiau ekonomikos veiklų remiasi vietoje pagaminama švaria elektra.

    Atvirą laišką politikams koordinavo „Norrsken“ organizacijų grupė, o tarp jį palaikančių vardų minima Corporate Leaders Group Europe ir tokios bendrovės kaip „H&M“, „Oatly“ bei „Einride“. Pasirašiusieji teigia, kad pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo staigių kainų šuolių.

    Energetikos šokai verčia skubėti

    Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad nuo 2022 metų Europa patyrė kelis iš eilės energijos kainų sukrėtimus, kuriuos kurstė geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiai. Kiekvienas toks šokas greitai persiduoda į pramonės sąnaudas, vartotojų sąskaitas, infliaciją ir palūkanų normų lūkesčius.

    Laiške pabrėžiama, kad didelė dalis Europos energijos sistemos vis dar priklauso nuo importuojamų išteklių, todėl regionas išlieka pažeidžiamas. Pasirašiusieji siūlo sprendimą sieti su vietine elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupimu ir tinklų plėtra.

    Ką reikštų 50 proc. elektrifikacija

    Šiandien elektra sudaro maždaug ketvirtadalį galutinio energijos vartojimo, todėl 50 proc. riba reikštų spartų šuolį per penkiolika metų. Praktikoje tai apimtų transporto elektrifikaciją, šilumos siurblių ir elektrinių katilų plėtrą pastatuose, taip pat pramonės procesų elektrinimą ten, kur tai įmanoma.

    Koalicija teigia, kad technologiškai didelė dalis ekonomikos jau dabar gali būti elektrifikuota, o didžiausi stabdžiai dažniau yra ne technologiniai, o politiniai ir reguliaciniai. Tarp dažniausių problemų įvardijami ilgi leidimų derinimo terminai, skirtingos taisyklės valstybėse ir nepakankamas investicijų tempas į perdavimo bei skirstymo tinklus.

    „Kiekviena krizė primena neveikimo kainą, ir ji tik didėja“, – sakė vienas iniciatyvos atstovų, kalbėdamas apie priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Kodėl tema aštrėja dabar

    Pasirašiusieji pabrėžia, kad keitėsi ekonomika: daugelyje rinkų nauji saulės ir vėjo projektai tapo konkurencingi be iškastinio kuro, o kai kuriais atvejais ir pigesni už tradicinius sprendimus. Tai leidžia teigti, kad perėjimas prie švarios elektros vis dažniau yra ne vien klimato politika, bet ir sąnaudų mažinimo bei saugumo klausimas.

    Dar vienas akcentas yra konkurencingumas. Augant duomenų centrų, debesijos ir DI sprendimų poreikiui, elektros kaina ir prieinamumas tampa lemiamu veiksniu, kur bus kuriami nauji pajėgumai ir investicijos. Jei elektra Europoje išliks brangesnė nei pagrindinių konkurentų rinkose, tai gali tapti ilgalaikiu pramonės ir inovacijų stabdžiu.

    Politikos sprendimai gali nulemti tempą

    Koalicija ragina ES nustatyti vieną aiškų orientyrą, kuris suteiktų daugiau prognozuojamumo investuotojams ir pramonei. Tikslas, jų teigimu, turėtų eiti kartu su greitesnėmis leidimų procedūromis, tinklų modernizacija, tarpvalstybinių jungčių stiprinimu ir energijos kaupimo sprendimų diegimu.

    Tuo pat metu pripažįstama, kad kai kuriuose regionuose atsinaujinančios energetikos projektai susiduria su saugumo, planavimo ir visuomenės priimtinumo klausimais. Tai reiškia, kad 2040 metų 50 proc. elektrifikacijos tikslas priklausys ne tik nuo investicijų, bet ir nuo politinės valios suderinti energetikos, pramonės ir saugumo prioritetus.