CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „Anthropic“ siekia naujų milijardų: vertė gali šokti iki 830 mlrd. eurų ir aplenkti „OpenAI“

    „Anthropic“ siekia naujų milijardų: vertė gali šokti iki 830 mlrd. eurų ir aplenkti „OpenAI“

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su investuotojais dėl naujo finansavimo, o derybose minima įspūdinga maždaug 830 mlrd. eurų vertė. Jei sandoris įvyktų, tai būtų vienas didžiausių įvertinimų technologijų sektoriaus istorijoje ir galėtų aplenkti pagrindinį konkurentą „OpenAI“.

    Derybos, pasak su situacija susipažinusio šaltinio, dar nėra baigtos ir galutinis susitarimas nepasirašytas. „Anthropic“ atstovai viešai situacijos nekomentuoja, tačiau rinkoje tokie signalai vertinami kaip dar vienas įrodymas, kad kova dėl DI lyderystės tampa kapitalo ir infrastruktūros lenktynėmis.

    Kodėl viskas sukasi apie skaičiavimo galią?

    Pastaraisiais metais DI modelių kūrimo tempą vis labiau lemia ne vien talentai ar idėjos, o galimybė užsitikrinti milžiniškus skaičiavimo resursus. Dideli kalbos modeliai reikalauja brangių duomenų centrų, specializuotų lustų ir ilgalaikių elektros bei aušinimo sprendimų, todėl papildomas kapitalas neretai nukreipiamas būtent į infrastruktūrą.

    Šiame kontekste „Anthropic“ pastangos pritraukti naujų lėšų siejamos su poreikiu finansuoti DI modelių mokymą ir diegimą dideliu mastu. Kuo galingesni ir labiau specializuoti modeliai, tuo didesnis skaičiavimo pajėgumų apetitas, o tai tiesiogiai kelia kartelę ir konkurentams.

    „Claude“ šeima ir nauji modeliai

    „Anthropic“ geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos, kuri konkuruoja su „OpenAI“ kuriamais sprendimais. Bendrovė pastaruoju metu pristatė naujausias „Claude“ versijas, kurias apibūdino kaip stipriausius plačiai prieinamus pasiūlymus, o kartu pademonstravo ir labiau nišinius sprendimus, orientuotus į pažangias saugumo užduotis.

    Rinkoje tokie produktai vertinami kaip bandymas atsiplėšti ne tik kokybe, bet ir specializacija, ypač srityse, kuriose klaidų kaina didžiausia. Kibernetinis saugumas, programavimo automatizavimas ir įrankiai verslui tampa pagrindinėmis kryptimis, kuriose DI tiekėjai siekia įrodyti praktišką naudą, o ne vien demonstracinius gebėjimus.

    Milžiniški įvertinimai kelia klausimų

    Didėjant investuotojų lūkesčiams, įspūdingi DI bendrovių įvertinimai tampa nauja norma, tačiau kartu kelia ir rizikų. Tokie skaičiai reiškia spaudimą sparčiai auginti pajamas, išlaikyti technologinį pranašumą ir užsitikrinti ilgalaikius tiekimo bei infrastruktūros kontraktus, kai lustų ir duomenų centrų paklausa pasaulyje išlieka milžiniška.

    Jei „Anthropic“ finansavimo derybos būtų užbaigtos pagal dabar aptariamas sąlygas, tai sustiprintų signalą, kad DI rinka pereina į etapą, kuriame laimi tie, kurie gali ne tik sukurti modelį, bet ir užtikrinti jo veikimą mastu. Tokia dinamika gali dar labiau paskatinti partnerystes su didžiosiomis technologijų grupėmis ir spartinti lenktynes dėl skaičiavimo galios.

  • „Meta“ akcijos smuko po rezultatų: vartotojų mažiau, o DI išlaidos kyla iki 134 mlrd. eurų

    „Meta“ akcijos smuko po rezultatų: vartotojų mažiau, o DI išlaidos kyla iki 134 mlrd. eurų

    Technologijų bendrovės „Meta“ akcijos po ketvirčio rezultatų paskelbimo smuko apie 7 proc. Bendrovė pranešė, kad vartotojų augimas nuvylė rinką, o investuotojus papildomai neramina sparčiai augančios DI infrastruktūros sąnaudos.

    „Meta“ nurodė, kad dalį vartotojų skaičiaus kritimo lėmė interneto ryšio sutrikimai Irane. Bendrovė taip pat siejo aktyvumo pokyčius su ribojimais, kurie mažina paslaugų pasiekiamumą kai kuriose rinkose, įskaitant „WhatsApp“ prieigos apribojimus Rusijoje.

    Pagal ketvirčio ataskaitą, bendrovės dienos aktyvių žmonių rodiklis siekė 3,56 mlrd. ir buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau smuko daugiau nei 5 proc. lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Analitikai tikėjosi didesnio skaičiaus, todėl būtent vartotojų dinamika tapo vienu pagrindinių neigiamų signalų.

    Finansinė pusė atrodė tvirčiau: pajamos augo 33 proc. iki maždaug 52,4 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius. „Meta“ pabrėžė, kad DI sprendimai kol kas labiausiai stiprina pagrindinį reklamos verslą, nors nauji pinigų srautai iš DI produktų dar tik formuojasi.

    DI išlaidos ir duomenų centrai

    Vienas ryškiausių ataskaitos akcentų buvo kapitalo išlaidos. Per ketvirtį jos siekė apie 18,4 mlrd. eurų, tačiau metų prognozė padidinta iki 116–134 mlrd. eurų, palyginti su ankstesniu 107–125 mlrd. eurų rėžiu.

    Bendrovė aiškino, kad prognozę kelia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Rinkai tai svarbu, nes visame sektoriuje DI lenktynės reiškia didžiules investicijas į lustus, elektrą ir duomenų centrų plėtrą.

    Kas laukia toliau

    „Meta“ pateikė antro ketvirčio pajamų prognozę, kuri iš esmės atitiko rinkos lūkesčius: apie 53,9–56,7 mlrd. eurų. Vidurinis rėžio taškas reikštų maždaug 25 proc. metinį augimą, tačiau investuotojai ieško aiškesnio atsakymo, kaip DI bus monetizuojamas plačiu mastu.

    „Turėjome reikšmingą ketvirtį su stipriu pagreičiu mūsų programose ir pristatėme pirmąjį modelį iš Meta Superintelligence Labs. Esame kelyje atnešti asmeninę superintelektą milijardams žmonių“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į teisinius procesus, susijusius su jaunimo sauga, kurie gali baigtis reikšmingais nuostoliais. Lygiagrečiai „Meta“ mažina darbuotojų skaičių ir peržiūri samdymo planus, siekdama subalansuoti sąnaudų kontrolę su rekordinėmis investicijomis į DI.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.

  • „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ svarsto atskirti ir į JAV biržą išvesti naują dirbtinio intelekto ir robotikos bendrovę, kuri, kaip pranešama, galėtų būti įvertinta maždaug 93 mlrd. eurų. Tokie planai siejami su ambicija sustiprinti grupės pozicijas DI infrastruktūros grandinėje ir pritraukti papildomą kapitalą sparčiai augančiam sektoriui.

    Pagal viešumoje aptarinėjamą scenarijų, naujoji įmonė būtų orientuota į duomenų centrų plėtrą ir robotikos pritaikymą efektyvesnei DI infrastruktūros statybai. Tai atitinka rinkos kryptį, kai didžiausia DI plėtros kliūtimi tampa ne vien programinė įranga, o elektros tiekimas, aušinimas, sklypai ir statybų pajėgumai.

    Teigiama, kad projektą aktyviai stumia „SoftBank“ įkūrėjas Masayoshi Sonas, o įgyvendinimo tempas vertinamas kaip ambicingas. Kartu pabrėžiama, kad vertinimo tikslai ir grafikas gali keistis dėl geopolitinių rizikų ir rinkos sąlygų, kurios tiesiogiai veikia IPO langą.

    Kas slypi už DI infrastruktūros bumo

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į vadinamąją DI infrastruktūrą: duomenų centrus, specializuotus procesorius, tinklų įrangą ir energijos sprendimus. Dideli kalbos modeliai ir generatyvinės sistemos reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o tai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas į fizinę infrastruktūrą.

    Robotikos integravimas į statybos ir eksploatacijos procesus galėtų mažinti kaštus ir spartinti projektų įgyvendinimą, ypač kai rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgėja tiekimo grandinės. Tokie sprendimai taip pat svarbūs didinant energinį efektyvumą, nes duomenų centrų elektros sąnaudos tampa vienu jautriausių klausimų tiek verslui, tiek reguliuotojams.

    Finansavimo klausimai ir investuotojų spaudimas

    „SoftBank“ pastaraisiais metais didino rizikos apetitą DI srityje, tačiau investuotojai kelia klausimą, kaip grupė finansuos dešimčių milijardų eurų įsipareigojimus. Papildomas kapitalas per IPO galėtų tapti būdu subalansuoti ambicingus planus, ypač jei didelė portfelio dalis susijusi su ilgai atsiperkiančiais infrastruktūriniais projektais.

    Rinkoje taip pat akcentuojama, kad dalis DI ekosistemos lyderių išlieka nuostolingi, todėl investuotojams svarbu matyti aiškų kelią į pajamų stabilumą. Tokiu atveju infrastruktūros projektai, nors ir kapitalo imlūs, gali atrodyti patrauklesni dėl ilgesnių sutarčių, nuspėjamesnių pinigų srautų ir aiškesnių užstatų.

    JAV IPO kaip strateginis taikinys

    JAV rinka laikoma patrauklia technologijų ir infrastruktūros IPO dėl didesnio likvidumo ir platesnės institucinių investuotojų bazės. Jei „SoftBank“ nuspręstų įgyvendinti planą, tai būtų dar vienas signalas, kad kova dėl DI ateities vis labiau persikelia į duomenų centrų pajėgumus, energetiką ir gebėjimą greitai statyti.

    Kol kas oficialių patvirtinimų dėl atskyrimo sąlygų, tikslaus grafiko ar galutinio vertinimo nėra, todėl planai gali kisti. Vis dėlto pati kryptis rodo, kad didžiausios technologijų grupės vis agresyviau ieško būdų užsitikrinti DI infrastruktūros pajėgumus ir finansavimą ateinantiems metams.

  • „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung Electronics“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos veiklos pelnas šoktelėjo daugiau nei aštuonis kartus ir viršijo analitikų lūkesčius. Augimą daugiausia lėmė su DI susijusi duomenų centrų plėtra ir dėl to brangstanti atminties lustų produkcija.

    Bendrovės pajamos siekė apie 133,9 trln. Pietų Korėjos vonų, o veiklos pelnas – apie 57,2 trln. vonų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 85,2 mlrd. eurų pajamų ir apie 36,4 mlrd. eurų veiklos pelno, o pelno šuolis per metus viršijo 750 proc.

    Pagrindiniu varikliu tapo lustų padalinys DS (Device Solutions), apimantis atminties lustus, projektavimą ir gamybos paslaugas. Jo veiklos pelnas pasiekė apie 34,2 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis buvo apie 0,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje DI paklausa ypač išaugino serveriams ir spartintuvams reikalingų atminties lustų poreikį, o pasiūla nespėja vytis užsakymų. „Samsung“ pripažįsta, kad turimi atminties pajėgumai nuo paklausos atsilieka, o dalis klientų, bijodami trūkumo, užsakymus kelia į priekį ir jau planuoja 2027 metų poreikius.

    Didžiausią reikšmę DI infrastruktūrai turi didelės spartos HBM atmintis, kuri naudojama moderniuose duomenų centrų sprendimuose. „Samsung“ plečia HBM kryptį ir skelbia pradėjusi masinę HBM4 gamybą bei siuntas klientams, tačiau šiame segmente išlieka itin aštri konkurencija su SK Hynix.

    Remiantis rinkos tyrimų bendrovės Counterpoint Research duomenimis, SK Hynix praėjusių metų pabaigoje pagal HBM pajamas pirmavo su 57 proc. rinkos dalimi. Analitikai pažymi, kad „Samsung“ technologinis atotrūkis naujausioje kartoje mažėja, bet lyderystės kova dar nesibaigė.

    „Atmintis vis tvirčiau įsitvirtina kaip lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso DI infrastruktūros sėkmė ar nesėkmė“, – sakė Counterpoint Research analitikas Jeongku Choi.

    Vis dėlto spartus atminties lustų kainų kilimas gali būti dvipusis kardas pačiai „Samsung“. Brangesni komponentai didina spaudimą vartotojų elektronikos segmentams, įskaitant išmaniuosius telefonus ir buitinę techniką, todėl bendrovei gali tekti ieškoti balanso tarp pelningų lustų pardavimų ir konkurencingų galutinių produktų kainų.

    Prie rizikų priskiriamos ir geopolitinės įtampos, galinčios paveikti žaliavų bei energijos tiekimo grandines. „Samsung“ teigia stebinti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir vertinanti galimą poveikį tiekimo stabilumui bei kaštams.

  • „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    Technologijų milžinė „Alphabet“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą iki 167–176 mlrd. eurų ir signalizavo, kad 2027 metais investicijos gali dar reikšmingai augti. Bendrovė pabrėžė, jog didžioji dalis lėšų keliaus į duomenų centrus, serverius ir kitą infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms.

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, kad didėjantis biudžetas atspindi ne tik ambicijas, bet ir realius tiekimo bei pajėgumų apribojimus. „Alphabet“ vadovai pripažino, kad artimiausiu laikotarpiu skaičiavimo resursų trūkumas riboja galimybes pilnai patenkinti paklausą, o tai tiesiogiai veikia debesijos verslo augimo tempą.

    Debesija tampa pagrindiniu varikliu

    2026 metų pirmąjį ketvirtį „Alphabet“ pajamos siekė apie 96 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, o metinis augimas sudarė 20 proc. Šuolį ypač sustiprino „Google Cloud“, kur pajamos augo sparčiau nei tikėtasi ir pasiekė maždaug 17,5 mlrd. eurų.

    Vadovybė akcentavo, kad įmonių DI sprendimai debesijoje pirmą kartą tapo svarbiausiu šio segmento augimo varikliu. „Gemini Enterprise“ mokamų aktyvių naudotojų skaičius per ketvirtį, bendrovės teigimu, padidėjo 40 proc., o tai rodo, kad DI funkcijos vis dažniau perkamos kaip atskira, apčiuopiamą vertę kurianti paslauga.

    Rekordinės išlaidos ir infrastruktūros lenktynės

    Per ketvirtį „Alphabet“ kapitalo išlaidos sudarė apie 31 mlrd. eurų, o tai apima nekilnojamąjį turtą, serverius, duomenų centrus ir kitą techninę bazę. Toks tempas signalizuoja, kad didžiosios platformos pereina į etapą, kai DI plėtra tampa ne vien programinės įrangos, bet ir milžiniškos energetikos bei techninės infrastruktūros klausimu.

    Didėjantis investicijų planas siejamas ir su anksčiau paskelbtu duomenų centrų verslo įsigijimu: „Alphabet“ buvo pranešusi apie „Intersect“ pirkimą už maždaug 4,4 mlrd. eurų grynaisiais, kartu perimant ir įsipareigojimus. Tokie sandoriai padeda greičiau didinti pajėgumus, kai naujų objektų projektavimas ir statyba gali užtrukti kelerius metus.

    Paieška ir reklama laikosi, bet „Youtube“ tempas ne vienodas

    Paieškos verslas ketvirtį taip pat demonstravo stiprų rezultatą: bendrovė nurodė, kad DI funkcijos didina naudojimą, o užklausų kiekis pasiekė rekordą. Reklamos pajamos išaugo iki maždaug 67,4 mlrd. eurų, o tai rodo, kad pagrindinis „Google“ pinigų srautas išlieka atsparus net ir esant rinkos ciklų svyravimams.

    Vis dėlto „Youtube“ reklamos pajamos, siekusios apie 8,6 mlrd. eurų, kiek prasilenkė su prognozėmis. Bendrovė akcentavo, kad prenumeratų kryptis auga sparčiau nei reklama, todėl platformos monetizacija vis labiau remiasi mišriu modeliu, kuriame svarbėja mokami planai, o ne vien reklamos parodymai.

    „Alphabet“ skelbia, kad DI infrastruktūros paklausa rinkoje auga greičiau, nei šiuo metu spėjama plėsti pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais investicijų lygis greičiausiai išliks aukštas, o konkurencija tarp didžiųjų debesijos tiekėjų vis labiau persikels į duomenų centrų pajėgumus, energijos tiekimą ir specializuotos technikos prieinamumą.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigė, kad rinkų reakcija į pranešimus apie „OpenAI“ augimo iššūkius parodė, jog pastaruoju metu su DI siejamų akcijų ralis buvo pernelyg įkaitęs. Pasak jo, pakako menkesnės neigiamos antraštės, kad dalis investuotojų skubiai fiksuotų pelnus.

    „Bet kas galėjo juos numušti. Net plunksna būtų numušusi šias akcijas“, – sakė Jimas Crameris.

    Publikacijoje akcentuojama, kad po pranešimų apie „OpenAI“ augimo rodiklius smuko dalies lustų gamintojų ir duomenų centrų tiekėjų akcijos. Investuotojai į tokią informaciją sureagavo jautriai, nes DI bumo metu šių bendrovių vertinimai pastaraisiais mėnesiais kilo itin sparčiai, o rinkoje daugėjo lūkesčių, kad augimas bus beveik be pertrūkių.

    Tekste minima, kad „Wall Street Journal“ šaltiniai skelbė apie „OpenAI“ nepasiektus vidinius vartotojų augimo ir pajamų tikslus, o tai sustiprino abejones, ar įmonė galės ilgiau išlaikyti dideles išlaidas kompiuterinei infrastruktūrai. DI produktų plėtrai reikalingi skaičiavimo pajėgumai ir specializuoti lustai yra brangūs, todėl investuotojai ypač vertina aiškų ir greitą pajamų augimą.

    „OpenAI“ suabejojo tokio vertinimo pagrįstumu ir teigė, kad informacija yra „juokinga“. Bendrovė taip pat nurodė, kad siekia užsitikrinti kuo daugiau skaičiavimo išteklių, nes tai tiesiogiai susiję su paslaugų plėtra ir konkurencija DI rinkoje.

    J. Crameris pabrėžė, kad toks korekcinis judėjimas jam atrodo suprantamas ir net naudingas, nes sumažina perkaitimo riziką. Jis priminė 2000 metų technologijų burbulo laikotarpį, kai, jo vertinimu, rinkos laiku neatvėso ir vėliau korekcija buvo gerokai skaudesnė.

    Analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI sektoriuje rinkos nuotaikos labai priklauso nuo trijų veiksnių: realių pajamų ir vartotojų augimo, kapitalo išlaidų tempo bei pažadų dėl pelningumo. Kai investuotojai pamato ženklų, kad augimo trajektorija gali neatitikti didelių lūkesčių, net ir pavienė naujiena gali išprovokuoti staigesnį išsipardavimą.

  • Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Didelė duomenų centrų plėtros bendrovė „Pure DC“ laikinai pristabdė investicinius sprendimus dėl naujų duomenų centrų ir dirbtinis intelektas infrastruktūros projektų Artimuosiuose Rytuose. Apie tai televizijai CNBC sakė bendrovės vadovas Gary Wojtaszek.

    Pasak jo, kol regione tęsiasi karinis konfliktas ir išlieka didelė rizika infrastruktūrai, naujų projektų ir ypač didelio našumo grafinių procesorių diegimo sprendimai nebus skubinami. Tai atspindi platesnę rinkos nuotaiką, kai geopolitinė rizika tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant skaitmeninę plėtrą.

    Konfliktas regione paveikė tiek logistiką, tiek energetikos ir žaliavų rinkas, o tai didina projektų kaštus ir neapibrėžtumą. Duomenų centrai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau prilyginami kritinei infrastruktūrai, tampa jautresni ir fizinio saugumo grėsmėms.

    „Niekas nenori statyti naujų duomenų centrų ir diegti naujų grafinių procesorių, kol situacija nenurims“, – sakė Gary Wojtaszek.

    Bendrovė veikia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o jos objektas Abu Dabyje buvo apgadintas nuo atakos kilusiais skeveldromis. CNBC taip pat pranešė apie dronų smūgius, po kurių dalyje regiono fiksuoti sutrikimai paslaugose, priklausomose nuo debesijos infrastruktūros.

    Nepaisant pauzės, „Pure DC“ vadovas teigia, kad ilgalaikė regiono perspektyva išlieka patraukli, nes skaitmeninių paslaugų paklausa nemažėja. Persijos įlankos valstybės pastaraisiais metais siekė pritraukti didelius technologijų projektus, siūlydamos konkurencingas elektros kainas, žemę ir valstybines skatinimo programas, kad taptų svarbiomis DI plėtros grandinės dalimis.

    Darbuotojų saugumas ir nuotolinis valdymas

    Didėjant grėsmėms, dėmesys krypsta ir į duomenų centrų darbuotojų saugumą. Gary Wojtaszek teigė, kad bendrovė nenurodo darbuotojams privalomai būti objekte, o sprendimą palieka jiems patiems, vertinant šeimos ir asmenines aplinkybes.

    Pasak jo, daliai darbuotojų suteikiama daugiau lankstumo, įskaitant galimybę nebūtinoms pozicijoms dirbti nuotoliu, taip pat papildomos gerovės priemonės. Kartu bendrovė didina pasirengimą objektus valdyti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, kad kritinės funkcijos veiktų net ir esant ribotam fiziniam prieinamumui.

    Ką tai reiškia DI infrastruktūros bumui

    Duomenų centrai ir spartinimo įranga tapo vienu svarbiausių DI plėtros „butelio kaklelių“, todėl investicijų pristabdymas regione gali turėti įtakos projektų terminams. Rinka pastaraisiais metais susidūrė su talentų trūkumu, ilgesniais įrangos pristatymo terminais ir augančiomis energetikos sąnaudomis, o geopolitiniai sukrėtimai šias rizikas dar labiau sustiprina.

    Ekspertai prognozuoja, kad didėjant rizikai kai kuriose rinkose gali augti atlygio paketai darbuotojams, dirbantiems objektuose, prilyginamuose strateginiams taikiniams. Tokia tendencija reikštų papildomą spaudimą projektų biudžetams, net jei ilgalaikė skaitmeninė paklausa regione išliks stipri.