CP v2

Tag: Dviračių takai

  • Vilkaviškis dėlioja 2027–2033 metų planą: ką keis takai, sveikata ir DI savivaldybėje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rugsėjo pirmąją savaitę įvyko antrasis tematinių darbo grupių susitikimų etapas, rengiant 2027–2033 metų strateginį plėtros planą. Jei pirmojo etapo metu daugiausia kalbėta apie rajono viziją ir kryptis, šįkart dėmesys sutelktas į konkrečius darbus, priemones ir projektus.

    Susitikimuose dirbo penkios tematinės grupės, kuriose kartu su savivaldybės administracija dalyvavo įstaigų atstovai, seniūnai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Toks formatas leido surinkti skirtingas patirtis ir poreikius, o siūlymus sieti su realiomis kasdienėmis problemomis.

    Diskusijų pradžioje dalyviams priminti keli galimi rajono vizijos iki 2033 metų variantai ir palyginta su šiuo metu galiojančia 2019–2027 metų strateginio planavimo vizija. Tarp dažniausiai kartotų akcentų išryškėjo Suvalkijos identitetas, svetingumas, inovatyvumas, žiedinė ekonomika ir pasienio padėtis, taip pat noras kurti vietą, į kurią norisi grįžti.

    Ne mažiau svarbus tapo ir socialinės gerovės aspektas: saugumas, bendruomeniškumas, orios senatvės užtikrinimas ir paslaugų prieinamumas. Šie siūlymai bus apibendrinti ir taps pagrindu galutinei vizijos formuluotei, kuri bus tikslinama vėlesniuose plano rengimo etapuose.

    Nuo idėjų prie konkrečių projektų

    Praktinėje dalyje grupės perėjo prie konkrečių priemonių, kurios galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą per artimiausią planavimo laikotarpį. Tarp siūlytų darbų minėtas apleistų pastatų sutvarkymas ir pritaikymas, infrastruktūros atnaujinimas bei didesnis dėmesys civilinei saugai.

    Modernizavimo kryptyje daug dėmesio skirta šilumos ūkio atnaujinimui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vandentiekio, nuotekų ir apšvietimo tinklų gerinimui. Greta to išskirta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.

    Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje aptarti siūlymai atnaujinti medicininę įrangą, stiprinti ambulatorines paslaugas, plėsti psichikos sveikatos ir sveikos gyvensenos programas. Taip pat svarstyta socialinio būsto plėtra ir paslaugos, kurios mažintų atskirtį bei palengvintų vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę.

    Švietimas, sportas ir jaunimo išlaikymas

    Švietimo ir bendruomenės kryptis siekta sieti su įtrauktimi ir modernizacija, įskaitant ugdymo įstaigų pritaikymą vaikams su negalia. Kartu aptarta sporto infrastruktūros plėtra, kuri dažnai tampa priemone didinti vaikų užimtumą ir mažinti emigracijos nuotaikas šeimose.

    Diskusijose taip pat skambėjo idėjos dėl sporto klasių ir futbolo akademijos, kultūros centrų ir bibliotekų atnaujinimo. Jaunimo linijoje akcentuotos savanorystės, užimtumo ir įdarbinimo programos, kurios realiai prisideda prie talentų išlaikymo regione.

    Verslas, turizmas ir skaitmeninės paslaugos

    Ekonomikos ir inovacijų kryptyje pasiūlyta svarstyti pasienio verslo parko idėją, paramos paketą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybių studiją. Turizmo temoje aptartos idėjos, susijusios su Paežerių ežero pritaikymu ir konferencinio bei gastronominio turizmo stiprinimu.

    Valdymo modernizavimo dalyje daug dėmesio skirta paslaugų skaitmeninimui ir patogesniam gyventojų aptarnavimui. Tarp siūlymų minėtas vieno langelio principo stiprinimas ir DI asistento diegimas savivaldybės svetainėje, siekiant greitesnių atsakymų į gyventojų klausimus ir mažesnės administracinės naštos.

    Savivaldybė nurodo, kad surinkti pasiūlymai ir patikslintos kryptys bus apibendrintos ir integruotos į tolesnius 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimo etapus. Galutiniai sprendimai priklausys nuo suderinamumo su teisės aktų reikalavimais, finansavimo galimybėmis ir bendruomenės poreikių prioritizavimo.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.

  • Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras atsakė į gyventojų klausimus, aptardamas tiek miesto kasdienybę, tiek strategiškai svarbius darbus. Tarp temų atsidūrė ir susitikimas su Ministru Pirmininku bei kitų savivaldybių atstovais, kuriame kalbėta apie savivaldos aktualijas.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių klausimų – tarybos narių siūlymas irklavimo bazę pavadinti buvusio Seimo nario ir Visagino garbės piliečio Jevgenijaus Šuklino vardu. Savivaldybė tokiais atvejais paprastai vertina bendruomenės palaikymą, teisinę tvarką ir tai, kaip sprendimas atspindėtų miesto tapatybę.

    Gyventojams aktualių darbų sąraše išskirtas „Draugystės“ progimnazijos remontas ir su ugdymo infrastruktūra susiję sprendimai. Pastaraisiais metais savivaldybėms tai tampa vienu jautriausių klausimų dėl didėjančių statybos ir priežiūros kaštų, todėl svarbu aiškiai komunikuoti grafikus ir prioritetus.

    Taip pat aptarta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, apšvietimo klausimai, automobilių stovėjimo vietų poreikis bei šaligatvių priežiūra. Savivaldybė pabrėžia, kad takų tinklas plečiamas ne tik mieste, bet ir į priemiesčio bei pramonines teritorijas, kur kasdien juda darbuotojai ir gyventojai.

    Diskusijoje paliesti ir žemės sklypų aukcionai bei inžinerinių tinklų įrengimas nuosavų namų kvartale. Tokie projektai paprastai priklauso nuo techninių sąlygų, projektavimo terminų ir finansavimo, todėl gyventojai dažniausiai tikisi aiškių etapų ir skaidrios informacijos apie darbų eigą.

  • Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius jungiasi prie judumo savaitės

    Rugsėjo 16–22 dienomis Vilnius prisijungia prie Europos judumo savaitės – vienos didžiausių tvaraus judumo iniciatyvų Europoje. Šiemet dėmesys skiriamas tam, kaip mieste patogiai ir saugiai keliauja skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių žmonės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginiai pritaikyti įvairioms grupėms – nuo studentų iki senjorų, o pagrindinis tikslas yra paskatinti bent dalį kasdienių kelionių pakeisti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Mieste suplanuoti nemokami pasivaikščiojimai, dviračių žygis, šeimų veiklos ir edukacinės patirtys viešajame transporte.

    „Judumas visiems prasideda nuo kasdienių sprendimų ir miesto gebėjimo juos palengvinti. Todėl Vilniuje stipriname ne vieną transporto rūšį, o kuriame visą sistemą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Kulminacija – diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio – ryškiausias savaitės akcentas daugelyje Europos miestų. Idėja paprasta: bent trumpam atsisakyti automobilio ir pasirinkti alternatyvą, kuri mažina spūstis, triukšmą bei oro taršą.

    Vilniuje šią dieną viešasis transportas bus nemokamas, o keleivių laukia papildomos patirtys, įskaitant gyvą muziką viešajame transporte. Tokie sprendimai dažnai pasitelkiami kaip praktinis būdas paskatinti žmones išbandyti kitą keliavimo būdą ir įvertinti, ar jis tinka kasdienai.

    Judumo savaitės kontekstas siejamas ir su platesnėmis Europos miestų tendencijomis: prioritetas teikiamas greitesniam viešajam transportui, saugesniems pėsčiųjų maršrutams, patogesniam dviračių tinklui ir aiškesniam persėdimui. Miestams tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvenimo kokybės bei eismo saugos klausimu.

    Kas keičiasi Vilniuje ir ką verta išbandyti

    Vilnius pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į viešojo transporto parko atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Skelbiama, kad miesto dviračių takų tinklas siekia 182 kilometrus, o viešojo transporto greitį piko metu didina A juostos ir adaptyvūs šviesoforai.

    Taip pat nurodoma, kad 2024–2025 metais į gatves išriedėjo 91 naujas žemagrindis troleibusas, o šiemet miestą turėtų pasiekti dar 81 naujas 18 metrų ilgio troleibusas. Keleiviams pristatyta ir „JUDU“ programėlė, skirta apmokėti keliones, parkavimą ir patogiau planuoti maršrutus.

    Renginių programoje numatytos patyriminės ekskursijos su Silvestru Dikčiumi, dviračių žygis su Jonu Simučiu, šeimų šventė prekybos centre „Panorama“, orientacinės varžybos tarp JUDU parkavimo aikštelių ir istorijų pasakojimai viešajame transporte su gidu Albertu Kazlausku. Savaitę vainikuos rugsėjo 22 dieną vyksianti diena be automobilio.

    Europos judumo savaitė rengiama Europos Komisijos iniciatyva nuo 2002 metų ir kasmet kviečia miestus išbandyti sprendimus, kurie ilgainiui gali tapti įprasta kasdienybe. Vilniuje tai – proga praktiškai pasitikrinti, ar vieną kelionę per dieną galima patogiai įveikti be automobilio.

  • Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Dviračių takai Lietuvoje dažnai įrengiami greta šaligatvių, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų srautai nuolat kertasi. Dalis žmonių įsitikinę, kad bet kokia ant tako nupiešta zebra automatiškai reiškia pėsčiojo pirmumą, tačiau taip yra ne visada.

    Pirmiausia svarbu suprasti, kas laikoma oficialia pėsčiųjų perėja. Perėja yra tada, kai ji pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas ant dangos tik papildo informaciją, bet jos savaime nesukuria.

    Kada pėsčiasis turi pirmumą?

    Jei per dviračių taką įrengta pėsčiųjų perėja ir ji pažymėta kelio ženklu, dviratininkas privalo sulėtinti, prireikus sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Tokiu atveju pėsčiajam leidžiama kirsti taką per perėją, tačiau jis vis tiek turi elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad yra pastebėtas.

    Praktikoje pėsčiųjų perėjos per dviračių takus ne visur įrengiamos vienodai, todėl painiava kyla ten, kur žmonės vadovaujasi vien dažais ant asfalto. Saugiausia taisyklė pėsčiajam paprasta: jei nėra aiškių ženklų, nereikėtų aklai tikėtis, kad dviratininkas privalės sustoti.

    Kada zebra nereiškia perėjos?

    Miesto infrastruktūroje pasitaiko vietų, kur ant dviračių tako pažymėtos juostos ar išskirtas kirtimas, bet nėra perėją patvirtinančių kelio ženklų. Tokie sprendimai paprastai skirti atkreipti dėmesį ir padėti organizuoti srautus, tačiau teisiškai pėsčiajam jie ne visada suteikia pirmumo.

    Tokiose vietose pėsčiasis turėtų praleisti važiuojančius dviračius ir tik tada kirsti taką, kai tai saugu. Dviratininkas, savo ruožtu, privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošęs netikėtam pėsčiojo žingsniui, nes konfliktinės situacijos čia dažniausios.

    Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai

    Ten, kur pėstieji ir dviratininkai dalijasi tuo pačiu taku, eismo organizavimas remiasi abipuse pagarba ir atsarga. Tokiose atkarpose pėstieji paprastai turi pirmumą, o dviratininkai privalo judėti atsargiai, laikytis dešinės ir prireikus sumažinti greitį iki tokio, kad galėtų saugiai prasilenkti.

    Didžiausia rizika kyla, kai pėsčiasis į taką žengia neapsidairęs, o dviratininkas važiuoja per greitai. Po incidento atsakomybė vertinama pagal tai, kas pažeidė pareigas kelyje, todėl svarbu ne spėlioti, o vadovautis ženklais ir situacija.

    Policija nuolat primena, kad kertant važiuojamąją dalį ar dviračių taką negalima blaškyti dėmesio telefonu ar ausinėmis. Net ir turint pirmumą, saugumas priklauso nuo to, ar žmogus laiku įvertina greitį, atstumą ir tai, ar kitas eismo dalyvis jį mato.

  • Šiauliai „nurungė“ didmiesčius: ES pinigai tirpsta sparčiausiai, jau dėlioja 2028–2034 planą

    Šiauliai pagal Europos Sąjungos investicijų įgyvendinimo spartą išlieka tarp šalies lyderių. Miestas kartu su Šiaulių regiono savivaldybėmis jau pradėjo pasirengimą kitam 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpiui, kuriame regionams numatoma daugiau sprendimų laisvės.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Viktoras Strups spaudos konferencijoje pristatė, kaip vyksta dabartinio laikotarpio projektai, kokie rezultatai jau pasiekti ir kokios kryptys ryškėja ateinančiam etapui. Pasak jo, greitas įgyvendinimas tiesiogiai lemia, kiek realių darbų pavyksta padaryti už suplanuotas sumas.

    Pagal 2022–2030 metų regionų plėtros planų įgyvendinimo duomenis, Šiauliuose regioninius projektus vykdantiems rangovams jau išmokėta 25,6 mln. eurų iš miestui numatytų 67 mln. eurų. Tai sudaro 38 proc. suplanuotų lėšų ir yra geriausias rodiklis tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.

    Šiaulių regionas, lyginant su kitais regionais, taip pat pirmauja pagal įgyvendinimo tempą: projektams jau išmokėta beveik 20 proc. suplanuotų lėšų. Praktikoje tai reiškia, kad sutartys pasirašomos, darbai vyksta, o projektai nepaliekami tik planavimo dokumentuose.

    „Kuo anksčiau projektai įgyvendinami, tuo daugiau infrastruktūros galima sukurti už suplanuotas lėšas, ypač kai statybų ir rangos kainos kyla“, – sakė Viktoras Strups.

    Projektai, kuriuos mato gyventojai

    Tarp Šiauliuose vykdomų projektų minimas Aukštabalio gatvės kvartalo sutvarkymas. Mieste taip pat nuosekliai plečiama ir atnaujinama dviračių takų infrastruktūra, siekiant sujungto ir saugaus tinklo, kuris patogiai vestų į mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas kasdienes paslaugas.

    Prie pabaigos artėja futbolo ir regbio maniežo projektas, tęsiamos investicijos į švietimo įstaigų aplinką bei sporto infrastruktūrą. Tokie projektai dažniausiai vertinami ne tik kaip patogumo klausimas, bet ir kaip ilgalaikė priemonė miesto patrauklumui gyventi bei dirbti.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Kartu jau vyksta pasirengimas 2028–2034 metų ES investicijų laikotarpiui, kuriame planuojama didesnė regionų įtaka sprendimams. Tai reiškia, kad regiono plėtros tarybos turėtų daugiau galimybių dėlioti prioritetus pagal vietos problemas, o ne vien pagal vienodus nacionalinius šablonus.

    Šiaulių regione į šį procesą įsitraukė septynios savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, socialiniai partneriai ir kiti atstovai. Iš viso gauta 211 pasiūlymų ir probleminių sričių paminėjimų, o daugiausia dėmesio skirta socialinei sričiai, aplinkai ir klimato kaitai, kultūrai, turizmui, energetikai bei švietimui ir įgūdžiams.

    Apibendrinus pasiūlymus, išryškėjo keturios pagrindinės kryptys: gyventojų gyvenimo kokybė ir paslaugų prieinamumas, konkurencinga ekonomika ir talentų pritraukimas, tvari ir energetiškai efektyvi infrastruktūra bei regiono pasiekiamumas ir patrauklumas. Šios kryptys paprastai apima vandentvarką, judumo sprendimus, viešąsias erdves, energetinį efektyvumą, socialines paslaugas ir verslo aplinkos gerinimą.

  • Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagino savivaldybė pasirašė projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra Visagine, II etapas“ finansavimo sutartį. Numatyta, kad darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų sausio, o pokyčiai palies tiek miestą, tiek jo prieigas.

    Projekto tikslas – pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, didinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie taršos mažinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad nauji maršrutai turėtų tapti patogesne alternatyva kasdieniams trumpiems važiavimams automobiliu.

    Planuojama įrengti tris naujus dviračių ir pėsčiųjų takų ruožus, kurie ves ir į priemiesčius bei pramonės zonas. Iš viso numatoma nutiesti apie 5,68 km infrastruktūros, dalyje ruožų bus įrengtas apšvietimas.

    Trys nauji ruožai mieste ir už jo

    Pirmasis projektas numato bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką individualių namų kvartale. Šis ruožas jau suprojektuotas, o planuojamas ilgis siekia apie 2,33 km, taip pat numatytas apšvietimas.

    Antrasis ruožas drieksis link pramonės teritorijos Karlų kaimo kryptimi – nuo žiedinės sankryžos Taikos prospekte ir Energetikų gatvėje iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 177. Planuojamas tako ilgis apie 2,20 km, jis bus įrenginėjamas kartu su projekto partneriu „Via Lietuva“.

    Trečiasis ruožas numatytas nuo Energetikų ir Jaunystės gatvių sankryžos iki Gulbinio gatvės Magūnų kaime, sodų bendrijos „Pavasaris“ teritorijos prieigose. Šis takas, kurio ilgis apie 1,15 km, turėtų suteikti saugesnį patekimą į sodus ir kaimiškas vietoves, kur šiuo metu dviratininkai dažnai juda kelio pakraščiu.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 3 373 350,07 eurų. ES finansavimas sudaro 2 867 031,82 eurų, likusi dalis – kiti finansavimo šaltiniai, numatyti projekto įgyvendinimui.

    Tokio tipo investicijos savivaldybėms pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės ir dėl saugumo, ir dėl miesto patrauklumo. Praktikoje dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra dažniausiai siejama su aiškesniu eismo srautų atskyrimu, geresniu pasiekiamumu ir patogesniu susisiekimu su darbo vietomis bei laisvalaikio teritorijomis.

    Informaciją apie projektą pateikė Visagino savivaldybės administracija. Tikslūs darbų terminai atskiruose ruožuose turėtų paaiškėti projektui pereinant į rangos ir įgyvendinimo etapą.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiaus gatvėse pastaraisiais metais vis dažniau matyti dviračiai, o prie pokyčio reikšmingai prisideda turistai. Keliautojai vis dažniau renkasi ne turistinius autobusus ar ilgas pėsčiųjų ekskursijas, o važiavimą dviračiu, leidžiantį per trumpą laiką pamatyti daugiau.

    Paryžiaus turizmo biuro duomenimis, 2026 metų birželį miestas sulaukė apie 3,8 milijono turistų, tai yra maždaug 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Augant srautams, dviračiai tampa praktišku pasirinkimu judėti tarp pagrindinių objektų ir kartu išvengti spūsčių.

    Ekskursijos dviračiais išpopuliarėjo

    Ekskursijų dviračiais organizatoriai sako, kad paklausa ryškiai šoktelėjo po pandemijos, kai keliautojai pradėjo labiau vertinti buvimą lauke ir lankstesnį judėjimą. Dviračių nuoma ir gidų vedamos grupės tapo įprasta alternatyva tiems, kurie mieste turi tik kelias valandas ar vieną dieną.

    „Po pandemijos važiavimas dviračiu Paryžiuje smarkiai išaugo. Daug daugiau žmonių nori ekskursijų su gidu ir nuomojasi dviračius, tai tapo labai populiariu būdu pažinti miestą“, – sakė Paryžiuje dirbantis dviračių turų organizatorius Michaël Tosello.

    Kodėl dviratis laimi prieš ėjimą

    Gidai pabrėžia, kad dviračiu per tą patį laiką galima aprėpti žymiai daugiau, o tarp sustojimų pamatyti miesto kasdienybę, kuri dažnai lieka už klasikinių maršrutų ribų. Todėl turistai renkasi maršrutus, apimančius Notre Dame, Konkordo aikštę, Eliziejaus laukus ir Eifelio bokštą, net jei ekskursija trunka vos kelias valandas.

    „Per dešimt minučių dviračiu gali pamatyti du skirtingus monumentus. Pėsčiomis tai neįmanoma“, – sakė dviračių gidas Jean-Baptiste Blondiaux.

    Infrastruktūra plečiasi, ambicijos dar didesnės

    Didėjant paklausai, daugėja ir įmonių, siūlančių dviračių turus bei nuomą, o miesto infrastruktūra toliau plečiama. Skelbiama, kad sostinėje jau yra daugiau nei 1 000 kilometrų dviračių takų, o ilgalaikė Paryžiaus valdžios kryptis yra dar labiau sustiprinti aktyvaus judumo tinklą.

    Miesto planuose įvardijama ambicija ateityje pasiekti apie 1 500 kilometrų dviračių infrastruktūros. Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Paryžius taps dar patogesnis ne tik vietiniams, bet ir turistams, kuriems dviratis vis dažniau tampa pagrindiniu būdu pažinti miestą.