CP v2

Tag: Dviračių takai

  • Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Krokuvoje statoma pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą – projekto miestiečiai laukė beveik du dešimtmečius. Nauja jungtis turėtų sujungti populiarias miesto dalis ir tapti patogia alternatyva kelionėms be automobilio.

    Objektas planuojamas tarp Kazimiero pusėje esančios Inflancko krantinės ir Ludvinovo pusėje esančios Volynės krantinės. Statybos prasidėjo 2024 metų sausį, o darbų pabaiga numatyta 2026 metų rugpjūčio 21 dieną, tad pirmųjų pasivaikščiojimų ir važiavimų tikimasi 2026 metų vasaros pabaigoje.

    Šiuo metu atliekami krantinių sutvarkymo darbai, formuojamas pylimas ir nuovažos Ludvinovo pusėje, taip pat klojamos dangos ant estakadų ir takų. Miesto infrastruktūros atnaujinimas suplanuotas taip, kad naujas maršrutas būtų patogus ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Projektas: arkos ir apžvalgos aikštelė

    Projektą parengė projektavimo biuras „Biuro Projektów Lewicki Łatak“, o konstrukciją sudarys trys tarpusavyje sujungtos dalys. Išskirtiniu akcentu turėtų tapti dvi plieninės arkos ant gelžbetoninių atramų ir centrinė apžvalgos erdvė virš upės.

    Skelbiama, kad kelčio ilgis sieks apie 130 metrų, plotis – beveik 14 metrų, o aukščiausias taškas pakils maždaug 16 metrų virš upės lygio. Dėl vietos netoli istorinio centro tikimasi, kad tai taps ne tik susisiekimo, bet ir miesto panoramų stebėjimo tašku.

    Kodėl laukta taip ilgai?

    Krokuvos kelčio idėja minima dar nuo 2008 metų, tačiau realūs darbai ilgai neprasidėjo. Viena pagrindinių priežasčių – sudėtingos derinimo procedūros, susijusios su paveldo apsauga ir reikalavimais teritorijose, kur svarbus kultūrinis kraštovaizdis.

    Tokio tipo investicijose miestuose, turinčiuose UNESCO saugomas istorines erdves, dažnai tenka balansuoti tarp šiuolaikinės infrastruktūros poreikių ir griežtų architektūrinių bei vizualinės taršos ribojimų. Tai paprastai reiškia ilgesnius projektavimo terminus, papildomas ekspertizes ir korekcijas.

    Varšuvos pamoka: patogu visiems ar tik daliai?

    Varšuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą greitai tapo nauju traukos objektu ir per pirmąją savaitę sutraukė apie 200 000 lankytojų. Tačiau kartu kilo diskusijų, ar tokia infrastruktūra vienodai patogi ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kai srautai labai dideli.

    Krokuvos projektui tai svarbus signalas: augant miesto judumui be automobilio, vien konstrukcijos pastatymo nepakanka. Praktikoje daug lemia eismo organizavimas, dangų sprendiniai, nuovažų patogumas, pralaidumas piko metu ir aiškus skirtingų srautų atskyrimas.

    Jeigu darbai vyks pagal grafiką, 2026 metų vasaros pabaigoje Krokuva turėtų gauti naują kasdienį maršrutą dviratininkams ir pėstiesiems. Miestui tai būtų ne tik dar viena jungtis per Vyslą, bet ir simbolinis žingsnis į patogesnę, tvaresnę centro prieigų infrastruktūrą.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas atkarpoje nuo Aukštųjų gatvės iki Sodo gatvės. Projekto tikslas – pagerinti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir sudaryti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams.

    Savivaldybė nurodo, kad šioje atkarpoje šiuo metu nėra jokios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, todėl gyventojai priversti eiti ar važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai didina eismo įvykių riziką, ypač esant intensyvesniam transporto srautui ir tamsiuoju paros metu.

    Kur bus įrengtas takas?

    Numatoma, kad takas sujungs gyvenamuosius kvartalus su miesto pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Ši kryptis savivaldybės įvardijama kaip kasdienė daugelio gyventojų judėjimo trasa, susijusi su darbu ir pagrindinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat vertinamas kaip svarbi Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, kuri turėtų pagerinti susisiekimo vientisumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas prisidės ir prie miesto patrauklumo bei gyvenimo kokybės.

    Kokia apimtis ir terminai?

    Projekto metu planuojama įrengti 0,45 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Taip pat numatyta įrengti apšvietimo infrastruktūrą, kuri turėtų didinti saugumą ir patogumą tamsiuoju paros metu.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2023 metų spalio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projekto vykdytojas – Akmenės rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia 182 815,19 eurų. Didžiausią dalį sudaro Europos Sąjungos EGADP subsidijos lėšos – 128 423,89 eurų.

    Taip pat numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto – 26 969,02 eurų, savivaldybės biudžeto – 22 663,04 eurų, o nacionalinės viešosios lėšos sudaro 4 759,24 eurų. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos NextGenerationEU iniciatyvą.

  • Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kuriuo Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje bus atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems bei dviratininkams kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Pasak savivaldybės, Eibučių gatvės šaligatviai ir pėsčiųjų–dviračių takas dėl ilgo eksploatavimo yra nusidėvėję techniškai ir funkciškai. Dangoje matomi įtrūkimai, nelygumai, vietomis prastėja vandens nuvedimas, atsiranda deformacijų, kurios didina traumų ir incidentų riziką.

    Kur ši jungtis svarbiausia?

    Eibučių gatvės takas įvardijamas kaip reikšminga miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, jungianti gyvenamuosius kvartalus su pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Savivaldybės vertinimu, šiame rajone sutelkta daugiau nei 50 proc. miesto darbo vietų ir dalis kasdienių paslaugų, todėl patogios jungtys turi tiesioginę įtaką gyventojų mobilumui.

    Nusidėvėjusi infrastruktūra, anot projekto aprašymo, šiuo metu neužtikrina nepertraukiamo ir komfortiško susisiekimo tarp pagrindinių traukos taškų. Dėl to bendrame tinkle formuojasi trūkstamos jungtys, ribojančios tvaraus judumo pasirinkimą mieste.

    Kokie darbai numatyti?

    Projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei apšvietimo infrastruktūrą. Apšvietimas apims elektros energijos tiekimo tinklą, atramas su komplektuojančiais elementais ir šviestuvus, kad tamsiuoju paros metu judėjimas būtų saugesnis ir aiškiau matomas.

    Projektas orientuotas ir į universalaus judumo principus, nes prastesnė tako būklė labiausiai paveikia socialiai jautrias grupes: vaikus, senjorus, žmones su negalia ir dviratininkus. Geresnė danga ir apšvietimas turėtų sumažinti griūčių bei traumų tikimybę ir paskatinti rinktis ėjimą ar važiavimą dviračiu vietoje trumpų kelionių automobiliu.

    Kaina, finansavimas ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 373 906,08 eurų. Iš jų EGADP subsidijos lėšos sudaro 262 661,30 eurų, valstybės biudžeto lėšos – 55 158,86 eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 46 351,99 eurų, nacionalinės viešosios lėšos – 9 733,93 eurų.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.

  • Lazdijuose finišo tiesioji: daugiau nei 2 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų jau netrukus

    Lazdijuose finišo tiesioji: daugiau nei 2 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų jau netrukus

    Lazdijų mieste artėja prie pabaigos pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo darbai – netrukus gyventojai ir miesto svečiai galės naudotis kiek daugiau nei 2 km naujai įrengtų ir atnaujintų atkarpų. Savivaldybė skelbia, kad dalyje ruožų jau paklota nauja asfalto danga, o likusiose vietose telieka baigiamieji darbai.

    Turistų gatvėje darbai, pradėti palyginti neseniai, jau pasiekė finišo tiesiąją: šiuo metu tvarkomas gerbūvis ir diegiamas horizontalus bei vertikalus ženklinimas. Tai reiškia, kad pagrindiniai infrastruktūros sprendiniai jau įgyvendinti, o teritorija pritaikoma patogiam kasdieniam naudojimui.

    Naujas asfaltas jau įrengtas šalia sodų bendrijos „Baltajis“ – daugiau nei 800 metrų ilgio tako atkarpoje. Taip pat atnaujintas apie 900 metrų ilgio takas, jungiantis žiedines sankryžas, kad pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas būtų tolygesnis ir aiškesnis intensyvesnėse miesto vietose.

    Dar viena svarbi atkarpa įrengiama tarp Turistų ir Vilniaus gatvių. Čia numatyta atskirti dangas pagal eismo dalyvius: pėstiesiems bus klojamos trinkelės, o dviratininkams – asfaltuota tako dalis, kad skirtingi srautai nekirstųsi ir būtų patogiau važiuoti bei eiti.

    Projekte taip pat suplanuotos poilsio vietos su suoliukais, modernus apšvietimas bei sprendiniai, gerinantys prieinamumą žmonėms su negalia. Tokie elementai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui tamsiuoju paros metu, ypač ten, kur takais naudojamasi kasdien keliaujant į darbą, mokyklą ar paslaugų vietas.

    Šie darbai vykdomi įgyvendinant projektą Lazdijų rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas. Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis, o bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

  • Kauno rajono bėgimas 2026: gegužės 30 dieną laikinai uždaroma tako Kačerginė–Zapyškis atkarpa

    Gegužės 30 dieną Zapyškyje vyks tradicinis sporto renginys Kauno rajono bėgimas 2026, todėl daliai gyventojų ir svečių trumpam keisis įprasti maršrutai. Organizatoriai praneša, kad renginio metu bus laikinai ribojamas judėjimas dviračių take Kačerginė–Zapyškis.

    Nurodoma, kad dviračių tako atkarpa bus uždaryta gegužės 30 dieną nuo 10.30 iki 13.30 valandos. Ribojimai taikomi siekiant užtikrinti bėgikų saugumą, nes dalis trasos kerta pėsčiųjų ir dviratininkų pamėgtą maršrutą palei Nemuną.

    Organizatorių teigimu, tą dieną atkarpa bus neprieinama ne tik dviratininkams, bet ir pėstiesiems, todėl planuojantiems išvykas rekomenduojama pasirinkti alternatyvius kelių ar takų ruožus. Po numatyto laiko judėjimas turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

    Kur ir kada prasidės renginys?

    Renginio startas numatytas gegužės 30 dieną 10 valandą aikštėje prie Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Kauno rajono bėgimas kasmet pritraukia įvairaus amžiaus dalyvius, todėl organizatoriai tikisi didelio žmonių srauto ne tik starto zonoje, bet ir visoje trasoje.

    Gyventojai kviečiami atvykti palaikyti bėgikų, tačiau kartu raginami įvertinti laikinus eismo ribojimus ir planuoti keliones iš anksto. Jei įmanoma, patariama pasirinkti kitą laiką pasivaikščiojimams ar važiavimui dviračiu šiame ruože.

  • Birštonas imasi darnaus judumo projekto: per Nemuną planuojamas 309 metrų tiltas ir takų jungtys

    Birštono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“, kurio tikslas – sujungti trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpas ir užtikrinti patogų, nenutrūkstamą judėjimą mieste.

    Pasak savivaldybės, pokyčiai svarbūs tiek Birštono gyventojams, tiek kurorto svečiams: tikimasi patogesnių maršrutų tarp miesto dalių, didesnio saugumo ir mažesnio transporto poveikio aplinkai.

    Pagrindinis akcentas – tiltas per Nemuną

    Viena didžiausių projekto dalių – pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną statyba Birštone. Jis būtų įrengtas tarp A. S. Zenkevičiaus krantinės ir Turistų gatvės.

    Numatoma, kad projektuojamo tilto ilgis sieks apie 309 metrus. Savivaldybė tikisi, kad tiltas taps svarbia jungtimi kasdieniams maršrutams ir turizmui, ypač šiltuoju sezonu, kai kurorte išauga pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Numatytos ir naujos takų jungtys

    Projektu taip pat planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų tako jungtį nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako. Šios jungties ilgis turėtų siekti apie 350 metrų.

    Tokios trūkstamos jungtys, savivaldybių praktikoje, dažnai yra kritinės: jos leidžia išvengti pavojingų atkarpų, kai pėstieji ar dviratininkai priversti dalintis kelkraščiu su automobilių srautu, ir sukuria logiškesnį maršrutų tinklą.

    Kaina ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 10 414 653,28 eurų. Iš jų 7 565 129,65 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 2 849 523,63 eurų – Birštono savivaldybės biudžeto lėšos.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir prisideda prie Darnaus judumo Birštono mieste plano įgyvendinimo.

    „Šiuo projektu siekiame užtikrinti nepertraukiamą darnaus judumo infrastruktūrą, įrengiant trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis“, – teigiama Birštono savivaldybės pranešime.

  • Alytaus rajone tvarkomi vietinės reikšmės keliai ir takai: kur asfaltas jau paklotas, o kur dar bus?

    Alytaus rajone tvarkomi vietinės reikšmės keliai ir takai: kur asfaltas jau paklotas, o kur dar bus?

    Alytaus rajone tęsiami vietinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ir susisiekimo infrastruktūros gerinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad atnaujinami ruožai ir nauji pėsčiųjų bei dviračių takai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą ir eismo saugumą.

    Remontuojamus objektus apžiūrėjo Alytaus rajono savivaldybės vadovai, įvertinę darbų eigą ir artimiausius etapus. Dėmesys skiriamas ne tik dangoms, bet ir inžineriniams sprendimams, kurie lemia kelio ilgaamžiškumą.

    Punios seniūnija: 1 400 metrų ruožas

    Punios seniūnijoje vykdomas kelių Alytus–Pievagaliai–Punia ir Punia–Žagariai–Strielčiai kapitalinis remontas, taip pat įrengiamas dviračių ir pėsčiųjų takas. Šiuo etapu tvarkomas 1 400 metrų ilgio ruožas.

    Atliekant kapitalinį remontą sutvarkyta žemės sankasa, vykdyti stabilizavimo darbai, įrengtos vandens pralaidos ir atnaujinti melioracijos tinklai. Taip pat formuojamos nuovažos, įrengiami grioviai, paruoštas skaldos pagrindas.

    Šiame ruože jau paklota asfaltbetonio danga, o greta kelio įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas, atskirtas horizontaliuoju ženklinimu. Baigiant darbus numatoma pastatyti kelio ženklus, atlikti galutinį ženklinimą ir sutvarkyti aplinką.

    Druskininkų gatvė: beveik kilometras tako

    Alovės seniūnijoje, šalia Druskininkų gatvės, įrengiamas naujas beveik kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Tikimasi, kad jis taps patogesne ir saugesne jungtimi tiek vietos gyventojams, tiek aktyviai judantiems rajono svečiams.

    Objekte jau atlikti paruošiamieji ir žemės darbai, įrengta lietaus vandens surinkimo sistema. Šiuo metu vyksta asfalto dangos įrengimo darbai, o vėliau planuojama įrengti kelio ženklus, tako apšvietimą ir sutvarkyti aplinką.

    Kiti ruožai: nuo žvyro prie asfalto

    Darbai vykdomi ir vietinės reikšmės kelyje Luksnėnai–Kurnėnai–Laburdiškės, kur remontuojamas 710 metrų ilgio ruožas. Savivaldybė nurodo, kad čia žvyro dangą pakeis asfaltas, o kartu įrengiami sprendimai, reikalingi saugesniam eismui.

    Kapitalinio remonto metu atlikti sankasos ir stabilizavimo darbai, įrengtos pralaidos, vandens surinkimo sistemos, nuovažos, suformuotas skaldos pagrindas ir paklota asfalto danga. Artimiausiu metu numatomi papildomi eismo saugumo darbai.

    Mančiūnų kaime, Ąžuolų gatvėje, remontuojamas privažiuojamasis kelias prie Alovės. Jau įrengtos vandens nutekėjimo sistemos, suformuotas kelio pagrindas ir paklota asfalto danga, o artimiausiu metu planuojama pastatyti kelio ženklus ir užbaigti aplinkos tvarkymą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į kelių ir takų atnaujinimą tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę: trumpina kelionės laiką, didina saugumą, mažina dulkėtumą žvyrkeliuose ir gerina susisiekimą su paslaugomis bei darbo vietomis. Daugiau aiškumo gyventojams turėtų suteikti ir galutinis ženklinimas bei apšvietimo sprendimai, kurie užbaigia infrastruktūros projektus.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Marijampolės savivaldybės administracijoje apsilankė Marijampolės P. Armino progimnazijos septintokai ir aštuntokai. Mokiniai iš arti susipažino su savivaldos darbu ir tuo, kaip kasdien priimami sprendimai, darantys įtaką miesto gyvenimui.

    Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai domėjosi miesto plėtra, viešosiomis erdvėmis ir dviračių takų infrastruktūra. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir platesnės temos, susijusios su šalies aktualijomis bei tuo, kaip patys mokiniai įsivaizduoja Marijampolę artimiausiais metais.

    „Kai parašiau merui laišką, atsakymą gavau labai greitai“, – sakė mokinys Arnas.

    Marijampolės meras Povilas Isoda mokiniams pasakojo apie darbo kasdienybę, sprendimų priėmimo procesą ir situacijas, kai reikia reaguoti greitai. Pasak jo, savivaldoje svarbiausia atsakomybė už gyventojams reikšmingus sprendimus ir nuolatinis skirtingų interesų derinimas.

    Mokiniai taip pat klausė, kaip atrodo įprasta mero diena, ar po darbo lieka laiko asmeniniam gyvenimui ir kokie klausimai savivaldybėje būna sudėtingiausi. Pokalbis natūraliai krypo į tai, kaip gyventojų poreikiai pasiekia savivaldybę ir kokiais būdais galima įsitraukti į miesto reikalus.

    Apsilankymas mero kabinete

    Vėliau moksleiviai buvo pakviesti į mero darbo kabinetą, kur galėjo apžiūrėti darbo aplinką ir susipažinti su savivaldos simboliais. Jaunuoliams leista iš arčiau pamatyti regalijas bei sužinoti, kokią reikšmę jos turi miesto reprezentacijai.

    Susitikimo pabaigoje mokiniams pristatytos Auksinės krivūlės, kuriomis įvertinami savivaldybių pasiekimai. Tokios edukacinės išvykos, pasak savivaldybės atstovų, padeda jaunimui geriau suprasti, kaip veikia vietos valdžia ir kaip gyventojai gali prisidėti prie savo miesto ateities.