Tag: Dviračių takai

  • Varšuvos centre atsiras kišeninis parkas: žvyro aikštelę pakeis žaluma ir takas dviratininkams

    Varšuvos centre, Šródmieščės rajone, planuojama įrengti naują kišeninį parką, kuris pakeis iki šiol buvusią menkai patrauklią žvyro aikštelę. Projektas atrinktas pagal dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą, o erdvę gyventojams ketinama atverti maždaug po metų.

    Pagal numatytą sprendinį naujoje poilsio zonoje bus įrengti suoliukai ir tankesni želdiniai, kurie turėtų slopinti eismo ir miesto triukšmą. Tokie nedideli parkai dažniausiai kuriami ten, kur didesniems želdynams trūksta vietos, tačiau norima greitai pagerinti aplinkos kokybę.

    Šalia tramvajaus bėgių taip pat planuojama saugesnė dviračių infrastruktūra, kad judėjimas šioje vietoje būtų patogesnis ir aiškiau atskirtas nuo intensyvesnių srautų. Savivaldybės praktikoje tokie projektai paprastai apima ir dangų atnaujinimą bei aiškesnį teritorijos suplanavimą, kad ji būtų patraukli kasdieniam naudojimui.

    Urbanistai pabrėžia, kad kišeniniai parkai miestuose atlieka ne tik rekreacinę, bet ir mikroklimato gerinimo funkciją: daugiau augalijos karščio metu mažina perkaitimą, o lietingais laikotarpiais padeda sugerti dalį kritulių. Dėl to tokios erdvės vis dažniau siejamos su prisitaikymu prie klimato kaitos ir gatvių atnaujinimo projektais.

    Dalyvaujamasis biudžetas Varšuvoje leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už konkrečius aplinkos gerinimo sprendimus, o laimėjusios idėjos vėliau įtraukiamos į savivaldybės darbų planus. Tikimasi, kad naujasis parkas taps kasdiene trumpų sustojimų ir ramesnio poilsio vieta judrioje miesto dalyje.

  • Gargžduose pagaliau pradedamas 2,8 mln. eurų kvartalo atnaujinimas: per 400 vietų automobiliams

    Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl daugiabučių kvartalo Gargžduose, tarp Klaipėdos, J. Janonio, Žemaitės ir Kvietinių gatvių, atnaujinimo. Projektui numatyta daugiau nei 2 800 000 eurų, o darbus planuojama vykdyti etapais.

    Pasak savivaldybės, teritorija buvo formuojama prieš maždaug 60 metų, todėl šiandienos gyventojų poreikių ji nebeatitinka. Pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti kiemų infrastruktūrą ir judumo sprendimus, kartu sutvarkant viešąsias erdves.

    Kas pasikeis kiemuose?

    Numatyta sutvarkyti 14 kiemų: įrengti per 400 automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti privažiavimus ir kelio dangas. Taip pat suplanuoti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kad judėjimas kvartale būtų patogesnis ir saugesnis.

    Projekte numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus. Kiemuose ir prie takų planuojamas apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumo jausmą tamsiuoju paros metu.

    „Šio kvartalo atnaujinimą aptarinėjome ne vienus metus, o dabar pagaliau galime pradėti realius darbus, kurie iš esmės pagerins sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Prašau gyventojų kantrybės, nes pokyčiai neišvengiami be laikinų nepatogumų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Darbai iki 2029 metų

    Sutartis pasirašyta su UAB „Telšių hidrostatyba“. Įmonė įsipareigojo sutvarkyti kvartalą iki 2029 metų rugpjūčio, darbus vykdant etapais, kad teritorija būtų atnaujinama nuosekliai.

    Tokio masto projektams dažnai didžiausias iššūkis yra darbų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje: būtina užtikrinti privažiavimus, gyventojų saugumą ir aiškią laikinų eismo sprendimų komunikaciją. Savivaldybė nurodo, kad apie darbų eigą ir etapų seką gyventojai bus informuojami atskirai.

    Želdynai: dalis medžių bus šalinama

    Atskiras dėmesys skiriamas teritorijos apželdinimui. Rangovas artimiausiu metu planuoja pradėti dalies medžių šalinimą, nes planuojamai infrastruktūrai įrengti kai kurių želdinių šaknynas būtų pažeistas, o tai ilgainiui galėtų kelti rizikų.

    Specialistų vertinimu, dalis medžių kvartale auga per tankiai, kai kurie yra išaugę savaime, pasitaiko ligų ir kenkėjų pažeidimų, taip pat konstrukciškai silpnesnių medžių. Vietoje pašalintų želdinių numatyta sodinti jaunus, miesto aplinkai pritaikytus medžius, kurie ateityje kurtų žalesnę ir jaukesnę erdvę.

  • Vilkaviškyje staiga užgeso tako apšvietimas: aiškėja, kas keisis tarp Kęstučio ir Statybininkų

    Vilkaviškyje staiga užgeso tako apšvietimas: aiškėja, kas keisis tarp Kęstučio ir Statybininkų

    Vilkaviškio mieste laikinai neveikia pėsčiųjų ir dviračių tako apšvietimas atkarpoje tarp Kęstučio ir Statybininkų gatvių. Apšvietimas išjungtas dėl vykdomų remonto darbų, todėl gyventojai raginami šioje vietoje būti ypač atidūs.

    Tvarkymo darbų metu planuojama atnaujinti apie 400 metrų tako. Savivaldybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad kartu bus įrengtas ir naujas apšvietimas, tad pasibaigus darbams atkarpa turėtų tapti saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Numatyta, kad atnaujintame take atsiras poilsio suoleliai, o aplinka bus pagyvinta gėlynais. Tokie sprendimai dažniausiai derinami prie universalaus dizaino ir patogumo principų, kad erdvė būtų patraukli ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Kol vyksta darbai, didžiausia rizika kyla prastai apšviestose vietose, ypač rudenį ir žiemą, kai anksti temsta. Specialistai primena, kad pėstiesiems verta rinktis geriau apšviestus maršrutus, o dviratininkams pasirūpinti tvarkingais priekiniais ir galiniais žibintais bei atšvaitais.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir dėkojama už supratingumą. Kada tiksliai apšvietimas bus atkurtas, priklausys nuo remonto darbų eigos ir techninių sprendimų įgyvendinimo.

  • Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Pristatė 3 kilometrų atkarpos viziją

    Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Šiaurinės gatvės koncepciją: planuojama apie 3 kilometrų atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės. Artimiausias etapas – projektavimo darbai, po kurių bus derinami galutiniai techniniai sprendiniai.

    Ši jungtis laikoma vienu svarbiausių transporto projektų šiaurinėje sostinės dalyje, nes ji turėtų sujungti kelis tankiai apgyvendintus rajonus su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – ne vien greitesnis pravažiavimas, bet ir saugesnės, patogesnės kasdienės kelionės.

    „Šiaurinę gatvę tiesime tam, kad iš esmės pakeistume judėjimą šioje miesto dalyje ir sumažintume srautus gyvenamuosiuose kvartaluose“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Ką gatvė sujungs ir kodėl tai svarbu

    Pagal pristatytą koncepciją Šiaurinė gatvė pagerins susisiekimą tarp Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės ir Fabijoniškių bei suteiks patogesnę jungtį su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti tranzitinį eismą dalyje aplinkinių gatvių ir perskirstyti srautus racionaliau.

    Tokio tipo jungtys miestuose paprastai planuojamos ne vien dėl automobilių pralaidumo: vis daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto patikimumui, eismo saugai, triukšmo bei taršos mažinimui. Vilnius pastaraisiais metais viešai deklaruoja prioritetą gatvėms, kuriose patogu judėti ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir viešuoju transportu.

    Naujovė – viešasis transportas gatvės centre

    Vienas ryškiausių pokyčių, palyginti su ankstesnėmis idėjomis, – viešojo transporto eismo organizavimas. Koncepcijoje numatyta, kad viešasis transportas galėtų judėti gatvės centre įrengtose, nuo bendro automobilių srauto atskirtose juostose.

    Toks sprendinys dažnai taikomas Vakarų Europos miestuose, nes atskirta infrastruktūra mažina vėlavimus ir gerina maršrutų reguliarumą. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad ateityje šią infrastruktūrą būtų galima pritaikyti ir kitoms transporto rūšims, jei keistųsi miesto mobilumo poreikiai.

    „Rengiame ne greitkelio, o gyvos miesto gatvės sprendinius su pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto prioritetais“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Dviračių takai, pėsčiųjų ryšiai ir želdynai

    Koncepcijoje numatyta, kad abiejose gatvės pusėse atsiras dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, daugiau saugių perėjų. Automobilių eismui planuojama po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, tačiau pabrėžiama, kad gatvė turėtų veikti kaip miesto erdvė, o ne vien tranzitinis koridorius.

    Taip pat skelbiama apie planuojamus želdynus: prie gatvės numatoma pasodinti apie 700 medžių. Savivaldybės teigimu, želdinimas ir viešosios erdvės turėtų tapti svarbia projekto dalimi, o pati gatvė formuotų naują urbanistinę ašį su paslaugomis ir traukos taškais.

    Apklausos duomenys ir projekto istorija

    Savivaldybė remiasi reprezentatyvia „Norstat“ apklausa, atlikta 2026 metais rugsėjo mėnesį: skelbiama, kad vidutinis Šiaurinės gatvės koncepcijos vertinimas siekė 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų ją įvertino 7–10 balų. Dažniausiai įvardytas lūkestis – mažesni automobilių srautai aplinkinėse gatvėse, tačiau dalis gyventojų išreiškė ir susirūpinimą dėl galimo srautų augimo.

    Šiaurinės gatvės idėja nėra nauja: jos poreikis buvo numatytas dar 1987 metais Vilniaus generaliniame plane. Vis dėlto projektas ilgą laiką nejudėjo į priekį dėl finansavimo, prioritetų kaitos ir sudėtingų miesto plėtros klausimų, o grįžus prie temos sprendiniai buvo koreguojami atsižvelgiant į eismo modeliavimą bei gyventojų pastabas.

    Kada numatomi kiti žingsniai

    Skelbiama, kad iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti eismo modeliavimą ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras. 2027 metais sprendinius ketinama dar kartą pristatyti visuomenei ir siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal pateiktą grafiką statybos darbų pradžia numatoma 2028 metais. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai priklausys nuo projektavimo eigos, derinimų ir procedūrų, tačiau siekis – užtikrinti sprendinius, kurie realiai sumažintų konfliktus tarp skirtingų eismo dalyvių ir pagerintų susisiekimą šiaurinėje miesto dalyje.

  • Ši zebra dviratininkams – spąstai: viena ženklinimo detalė ir bauda iki 23 eurų

    Ši zebra dviratininkams – spąstai: viena ženklinimo detalė ir bauda iki 23 eurų

    Mieste tai nutinka dažnai: dviračių takas staiga baigiasi, prieš akis – pėsčiųjų perėja, o kitoje gatvės pusėje dviračių infrastruktūra tęsiasi. Daug kas instinktyviai pervažiuoja kelis metrus per zebroje pažymėtą perėją, bet būtent čia dviratininkų laukia dažniausia klaida.

    Pagal kelių eismo taisykles įprasta pėsčiųjų perėja nėra dviračių tako tęsinys. Dviratis laikomas transporto priemone, todėl per pėsčiųjų perėją važiuoti negalima – ją reikia kirsti nulipus ir persivedus dviratį.

    Didžiausia „spąstų“ dalis ta, kad ne kiekviena vieta, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį, suteikia teisę važiuoti nesustojant. Teisė pervažiuoti atsiranda tik tada, kai šalia pėsčiųjų perėjos įrengta ir aiškiai pažymėta dviračių pervaža, o ženklinimas nurodo, kad ši vieta skirta dviratininkams.

    Jei matote tik klasikinę zebros perėją, situacija nesikeičia net ir tada, kai abiejose gatvės pusėse yra dviračių takai ar juostos. Vien tai, kad dviračių maršrutas tęsiasi už perėjos, automatiškai nepadaro pėsčiųjų perėjos dviračių pervaža.

    Už važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėją gali būti skiriama 50–100 zlotų bauda, tai yra maždaug 12–23 eurai. Svarbu tai, kad pažeidimas fiksuojamas dėl paties važiavimo per perėją fakto, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu joje buvo pėsčiųjų ir kiek trumpas buvo atstumas.

    Šis draudimas grindžiamas ir saugumu: dviratininkas perėjoje gali atsirasti gerokai greičiau nei pėsčiasis, todėl vairuotojui lieka mažiau laiko sureaguoti. Rizika ypač išauga, kai dviratininkas į važiuojamąją dalį įrieda staigiai, iš šaligatvio ar užstojančių kliūčių.

    Yra ir išimtis vaikams: jaunesni nei 10 metų dviratininkai teisės aktuose laikomi pėsčiaisiais, todėl gali važiuoti šaligatviu ir kirsti gatvę pėsčiųjų perėjoje. Tačiau kartu važiuojantis suaugusysis tokios pačios teisės neturi ir prie įprastos zebros perėjos privalo nulipti nuo dviračio.

    Praktiška taisyklė paprasta: jei prieš jus tik pėsčiųjų perėja, dviratį reikia persivesti. Jei greta aiškiai įrengta dviračių pervaža ir ženklinimas ją nurodo, galima tęsti važiavimą, tačiau tik per pervažą, o ne per pėsčiųjų perėją.

  • Vilkaviškis dėlioja 2027–2033 metų planą: ką keis takai, sveikata ir DI savivaldybėje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rugsėjo pirmąją savaitę įvyko antrasis tematinių darbo grupių susitikimų etapas, rengiant 2027–2033 metų strateginį plėtros planą. Jei pirmojo etapo metu daugiausia kalbėta apie rajono viziją ir kryptis, šįkart dėmesys sutelktas į konkrečius darbus, priemones ir projektus.

    Susitikimuose dirbo penkios tematinės grupės, kuriose kartu su savivaldybės administracija dalyvavo įstaigų atstovai, seniūnai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Toks formatas leido surinkti skirtingas patirtis ir poreikius, o siūlymus sieti su realiomis kasdienėmis problemomis.

    Diskusijų pradžioje dalyviams priminti keli galimi rajono vizijos iki 2033 metų variantai ir palyginta su šiuo metu galiojančia 2019–2027 metų strateginio planavimo vizija. Tarp dažniausiai kartotų akcentų išryškėjo Suvalkijos identitetas, svetingumas, inovatyvumas, žiedinė ekonomika ir pasienio padėtis, taip pat noras kurti vietą, į kurią norisi grįžti.

    Ne mažiau svarbus tapo ir socialinės gerovės aspektas: saugumas, bendruomeniškumas, orios senatvės užtikrinimas ir paslaugų prieinamumas. Šie siūlymai bus apibendrinti ir taps pagrindu galutinei vizijos formuluotei, kuri bus tikslinama vėlesniuose plano rengimo etapuose.

    Nuo idėjų prie konkrečių projektų

    Praktinėje dalyje grupės perėjo prie konkrečių priemonių, kurios galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą per artimiausią planavimo laikotarpį. Tarp siūlytų darbų minėtas apleistų pastatų sutvarkymas ir pritaikymas, infrastruktūros atnaujinimas bei didesnis dėmesys civilinei saugai.

    Modernizavimo kryptyje daug dėmesio skirta šilumos ūkio atnaujinimui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vandentiekio, nuotekų ir apšvietimo tinklų gerinimui. Greta to išskirta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.

    Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje aptarti siūlymai atnaujinti medicininę įrangą, stiprinti ambulatorines paslaugas, plėsti psichikos sveikatos ir sveikos gyvensenos programas. Taip pat svarstyta socialinio būsto plėtra ir paslaugos, kurios mažintų atskirtį bei palengvintų vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę.

    Švietimas, sportas ir jaunimo išlaikymas

    Švietimo ir bendruomenės kryptis siekta sieti su įtrauktimi ir modernizacija, įskaitant ugdymo įstaigų pritaikymą vaikams su negalia. Kartu aptarta sporto infrastruktūros plėtra, kuri dažnai tampa priemone didinti vaikų užimtumą ir mažinti emigracijos nuotaikas šeimose.

    Diskusijose taip pat skambėjo idėjos dėl sporto klasių ir futbolo akademijos, kultūros centrų ir bibliotekų atnaujinimo. Jaunimo linijoje akcentuotos savanorystės, užimtumo ir įdarbinimo programos, kurios realiai prisideda prie talentų išlaikymo regione.

    Verslas, turizmas ir skaitmeninės paslaugos

    Ekonomikos ir inovacijų kryptyje pasiūlyta svarstyti pasienio verslo parko idėją, paramos paketą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybių studiją. Turizmo temoje aptartos idėjos, susijusios su Paežerių ežero pritaikymu ir konferencinio bei gastronominio turizmo stiprinimu.

    Valdymo modernizavimo dalyje daug dėmesio skirta paslaugų skaitmeninimui ir patogesniam gyventojų aptarnavimui. Tarp siūlymų minėtas vieno langelio principo stiprinimas ir DI asistento diegimas savivaldybės svetainėje, siekiant greitesnių atsakymų į gyventojų klausimus ir mažesnės administracinės naštos.

    Savivaldybė nurodo, kad surinkti pasiūlymai ir patikslintos kryptys bus apibendrintos ir integruotos į tolesnius 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimo etapus. Galutiniai sprendimai priklausys nuo suderinamumo su teisės aktų reikalavimais, finansavimo galimybėmis ir bendruomenės poreikių prioritizavimo.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.

  • Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras prabilo: nuo Šuklino vardo irklavimo bazei iki „Draugystės“ remonto planų

    Visagino meras atsakė į gyventojų klausimus, aptardamas tiek miesto kasdienybę, tiek strategiškai svarbius darbus. Tarp temų atsidūrė ir susitikimas su Ministru Pirmininku bei kitų savivaldybių atstovais, kuriame kalbėta apie savivaldos aktualijas.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių klausimų – tarybos narių siūlymas irklavimo bazę pavadinti buvusio Seimo nario ir Visagino garbės piliečio Jevgenijaus Šuklino vardu. Savivaldybė tokiais atvejais paprastai vertina bendruomenės palaikymą, teisinę tvarką ir tai, kaip sprendimas atspindėtų miesto tapatybę.

    Gyventojams aktualių darbų sąraše išskirtas „Draugystės“ progimnazijos remontas ir su ugdymo infrastruktūra susiję sprendimai. Pastaraisiais metais savivaldybėms tai tampa vienu jautriausių klausimų dėl didėjančių statybos ir priežiūros kaštų, todėl svarbu aiškiai komunikuoti grafikus ir prioritetus.

    Taip pat aptarta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, apšvietimo klausimai, automobilių stovėjimo vietų poreikis bei šaligatvių priežiūra. Savivaldybė pabrėžia, kad takų tinklas plečiamas ne tik mieste, bet ir į priemiesčio bei pramonines teritorijas, kur kasdien juda darbuotojai ir gyventojai.

    Diskusijoje paliesti ir žemės sklypų aukcionai bei inžinerinių tinklų įrengimas nuosavų namų kvartale. Tokie projektai paprastai priklauso nuo techninių sąlygų, projektavimo terminų ir finansavimo, todėl gyventojai dažniausiai tikisi aiškių etapų ir skaidrios informacijos apie darbų eigą.

  • Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius jungiasi prie judumo savaitės

    Rugsėjo 16–22 dienomis Vilnius prisijungia prie Europos judumo savaitės – vienos didžiausių tvaraus judumo iniciatyvų Europoje. Šiemet dėmesys skiriamas tam, kaip mieste patogiai ir saugiai keliauja skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių žmonės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginiai pritaikyti įvairioms grupėms – nuo studentų iki senjorų, o pagrindinis tikslas yra paskatinti bent dalį kasdienių kelionių pakeisti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Mieste suplanuoti nemokami pasivaikščiojimai, dviračių žygis, šeimų veiklos ir edukacinės patirtys viešajame transporte.

    „Judumas visiems prasideda nuo kasdienių sprendimų ir miesto gebėjimo juos palengvinti. Todėl Vilniuje stipriname ne vieną transporto rūšį, o kuriame visą sistemą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Kulminacija – diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio – ryškiausias savaitės akcentas daugelyje Europos miestų. Idėja paprasta: bent trumpam atsisakyti automobilio ir pasirinkti alternatyvą, kuri mažina spūstis, triukšmą bei oro taršą.

    Vilniuje šią dieną viešasis transportas bus nemokamas, o keleivių laukia papildomos patirtys, įskaitant gyvą muziką viešajame transporte. Tokie sprendimai dažnai pasitelkiami kaip praktinis būdas paskatinti žmones išbandyti kitą keliavimo būdą ir įvertinti, ar jis tinka kasdienai.

    Judumo savaitės kontekstas siejamas ir su platesnėmis Europos miestų tendencijomis: prioritetas teikiamas greitesniam viešajam transportui, saugesniems pėsčiųjų maršrutams, patogesniam dviračių tinklui ir aiškesniam persėdimui. Miestams tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvenimo kokybės bei eismo saugos klausimu.

    Kas keičiasi Vilniuje ir ką verta išbandyti

    Vilnius pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į viešojo transporto parko atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Skelbiama, kad miesto dviračių takų tinklas siekia 182 kilometrus, o viešojo transporto greitį piko metu didina A juostos ir adaptyvūs šviesoforai.

    Taip pat nurodoma, kad 2024–2025 metais į gatves išriedėjo 91 naujas žemagrindis troleibusas, o šiemet miestą turėtų pasiekti dar 81 naujas 18 metrų ilgio troleibusas. Keleiviams pristatyta ir „JUDU“ programėlė, skirta apmokėti keliones, parkavimą ir patogiau planuoti maršrutus.

    Renginių programoje numatytos patyriminės ekskursijos su Silvestru Dikčiumi, dviračių žygis su Jonu Simučiu, šeimų šventė prekybos centre „Panorama“, orientacinės varžybos tarp JUDU parkavimo aikštelių ir istorijų pasakojimai viešajame transporte su gidu Albertu Kazlausku. Savaitę vainikuos rugsėjo 22 dieną vyksianti diena be automobilio.

    Europos judumo savaitė rengiama Europos Komisijos iniciatyva nuo 2002 metų ir kasmet kviečia miestus išbandyti sprendimus, kurie ilgainiui gali tapti įprasta kasdienybe. Vilniuje tai – proga praktiškai pasitikrinti, ar vieną kelionę per dieną galima patogiai įveikti be automobilio.