Tag: Dviračių takai

  • Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Dviračių takai Lietuvoje dažnai įrengiami greta šaligatvių, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų srautai nuolat kertasi. Dalis žmonių įsitikinę, kad bet kokia ant tako nupiešta zebra automatiškai reiškia pėsčiojo pirmumą, tačiau taip yra ne visada.

    Pirmiausia svarbu suprasti, kas laikoma oficialia pėsčiųjų perėja. Perėja yra tada, kai ji pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas ant dangos tik papildo informaciją, bet jos savaime nesukuria.

    Kada pėsčiasis turi pirmumą?

    Jei per dviračių taką įrengta pėsčiųjų perėja ir ji pažymėta kelio ženklu, dviratininkas privalo sulėtinti, prireikus sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Tokiu atveju pėsčiajam leidžiama kirsti taką per perėją, tačiau jis vis tiek turi elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad yra pastebėtas.

    Praktikoje pėsčiųjų perėjos per dviračių takus ne visur įrengiamos vienodai, todėl painiava kyla ten, kur žmonės vadovaujasi vien dažais ant asfalto. Saugiausia taisyklė pėsčiajam paprasta: jei nėra aiškių ženklų, nereikėtų aklai tikėtis, kad dviratininkas privalės sustoti.

    Kada zebra nereiškia perėjos?

    Miesto infrastruktūroje pasitaiko vietų, kur ant dviračių tako pažymėtos juostos ar išskirtas kirtimas, bet nėra perėją patvirtinančių kelio ženklų. Tokie sprendimai paprastai skirti atkreipti dėmesį ir padėti organizuoti srautus, tačiau teisiškai pėsčiajam jie ne visada suteikia pirmumo.

    Tokiose vietose pėsčiasis turėtų praleisti važiuojančius dviračius ir tik tada kirsti taką, kai tai saugu. Dviratininkas, savo ruožtu, privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošęs netikėtam pėsčiojo žingsniui, nes konfliktinės situacijos čia dažniausios.

    Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai

    Ten, kur pėstieji ir dviratininkai dalijasi tuo pačiu taku, eismo organizavimas remiasi abipuse pagarba ir atsarga. Tokiose atkarpose pėstieji paprastai turi pirmumą, o dviratininkai privalo judėti atsargiai, laikytis dešinės ir prireikus sumažinti greitį iki tokio, kad galėtų saugiai prasilenkti.

    Didžiausia rizika kyla, kai pėsčiasis į taką žengia neapsidairęs, o dviratininkas važiuoja per greitai. Po incidento atsakomybė vertinama pagal tai, kas pažeidė pareigas kelyje, todėl svarbu ne spėlioti, o vadovautis ženklais ir situacija.

    Policija nuolat primena, kad kertant važiuojamąją dalį ar dviračių taką negalima blaškyti dėmesio telefonu ar ausinėmis. Net ir turint pirmumą, saugumas priklauso nuo to, ar žmogus laiku įvertina greitį, atstumą ir tai, ar kitas eismo dalyvis jį mato.

  • Šiauliai „nurungė“ didmiesčius: ES pinigai tirpsta sparčiausiai, jau dėlioja 2028–2034 planą

    Šiauliai pagal Europos Sąjungos investicijų įgyvendinimo spartą išlieka tarp šalies lyderių. Miestas kartu su Šiaulių regiono savivaldybėmis jau pradėjo pasirengimą kitam 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpiui, kuriame regionams numatoma daugiau sprendimų laisvės.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Viktoras Strups spaudos konferencijoje pristatė, kaip vyksta dabartinio laikotarpio projektai, kokie rezultatai jau pasiekti ir kokios kryptys ryškėja ateinančiam etapui. Pasak jo, greitas įgyvendinimas tiesiogiai lemia, kiek realių darbų pavyksta padaryti už suplanuotas sumas.

    Pagal 2022–2030 metų regionų plėtros planų įgyvendinimo duomenis, Šiauliuose regioninius projektus vykdantiems rangovams jau išmokėta 25,6 mln. eurų iš miestui numatytų 67 mln. eurų. Tai sudaro 38 proc. suplanuotų lėšų ir yra geriausias rodiklis tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.

    Šiaulių regionas, lyginant su kitais regionais, taip pat pirmauja pagal įgyvendinimo tempą: projektams jau išmokėta beveik 20 proc. suplanuotų lėšų. Praktikoje tai reiškia, kad sutartys pasirašomos, darbai vyksta, o projektai nepaliekami tik planavimo dokumentuose.

    „Kuo anksčiau projektai įgyvendinami, tuo daugiau infrastruktūros galima sukurti už suplanuotas lėšas, ypač kai statybų ir rangos kainos kyla“, – sakė Viktoras Strups.

    Projektai, kuriuos mato gyventojai

    Tarp Šiauliuose vykdomų projektų minimas Aukštabalio gatvės kvartalo sutvarkymas. Mieste taip pat nuosekliai plečiama ir atnaujinama dviračių takų infrastruktūra, siekiant sujungto ir saugaus tinklo, kuris patogiai vestų į mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas kasdienes paslaugas.

    Prie pabaigos artėja futbolo ir regbio maniežo projektas, tęsiamos investicijos į švietimo įstaigų aplinką bei sporto infrastruktūrą. Tokie projektai dažniausiai vertinami ne tik kaip patogumo klausimas, bet ir kaip ilgalaikė priemonė miesto patrauklumui gyventi bei dirbti.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Kartu jau vyksta pasirengimas 2028–2034 metų ES investicijų laikotarpiui, kuriame planuojama didesnė regionų įtaka sprendimams. Tai reiškia, kad regiono plėtros tarybos turėtų daugiau galimybių dėlioti prioritetus pagal vietos problemas, o ne vien pagal vienodus nacionalinius šablonus.

    Šiaulių regione į šį procesą įsitraukė septynios savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, socialiniai partneriai ir kiti atstovai. Iš viso gauta 211 pasiūlymų ir probleminių sričių paminėjimų, o daugiausia dėmesio skirta socialinei sričiai, aplinkai ir klimato kaitai, kultūrai, turizmui, energetikai bei švietimui ir įgūdžiams.

    Apibendrinus pasiūlymus, išryškėjo keturios pagrindinės kryptys: gyventojų gyvenimo kokybė ir paslaugų prieinamumas, konkurencinga ekonomika ir talentų pritraukimas, tvari ir energetiškai efektyvi infrastruktūra bei regiono pasiekiamumas ir patrauklumas. Šios kryptys paprastai apima vandentvarką, judumo sprendimus, viešąsias erdves, energetinį efektyvumą, socialines paslaugas ir verslo aplinkos gerinimą.

  • Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagine – naujas dviračių takų proveržis: iki 2029-ųjų nuties daugiau kaip 5,6 km už 3,37 mln. eurų

    Visagino savivaldybė pasirašė projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra Visagine, II etapas“ finansavimo sutartį. Numatyta, kad darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų sausio, o pokyčiai palies tiek miestą, tiek jo prieigas.

    Projekto tikslas – pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, didinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie taršos mažinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad nauji maršrutai turėtų tapti patogesne alternatyva kasdieniams trumpiems važiavimams automobiliu.

    Planuojama įrengti tris naujus dviračių ir pėsčiųjų takų ruožus, kurie ves ir į priemiesčius bei pramonės zonas. Iš viso numatoma nutiesti apie 5,68 km infrastruktūros, dalyje ruožų bus įrengtas apšvietimas.

    Trys nauji ruožai mieste ir už jo

    Pirmasis projektas numato bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką individualių namų kvartale. Šis ruožas jau suprojektuotas, o planuojamas ilgis siekia apie 2,33 km, taip pat numatytas apšvietimas.

    Antrasis ruožas drieksis link pramonės teritorijos Karlų kaimo kryptimi – nuo žiedinės sankryžos Taikos prospekte ir Energetikų gatvėje iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 177. Planuojamas tako ilgis apie 2,20 km, jis bus įrenginėjamas kartu su projekto partneriu „Via Lietuva“.

    Trečiasis ruožas numatytas nuo Energetikų ir Jaunystės gatvių sankryžos iki Gulbinio gatvės Magūnų kaime, sodų bendrijos „Pavasaris“ teritorijos prieigose. Šis takas, kurio ilgis apie 1,15 km, turėtų suteikti saugesnį patekimą į sodus ir kaimiškas vietoves, kur šiuo metu dviratininkai dažnai juda kelio pakraščiu.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 3 373 350,07 eurų. ES finansavimas sudaro 2 867 031,82 eurų, likusi dalis – kiti finansavimo šaltiniai, numatyti projekto įgyvendinimui.

    Tokio tipo investicijos savivaldybėms pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės ir dėl saugumo, ir dėl miesto patrauklumo. Praktikoje dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra dažniausiai siejama su aiškesniu eismo srautų atskyrimu, geresniu pasiekiamumu ir patogesniu susisiekimu su darbo vietomis bei laisvalaikio teritorijomis.

    Informaciją apie projektą pateikė Visagino savivaldybės administracija. Tikslūs darbų terminai atskiruose ruožuose turėtų paaiškėti projektui pereinant į rangos ir įgyvendinimo etapą.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

  • Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiaus gatvėse pastaraisiais metais vis dažniau matyti dviračiai, o prie pokyčio reikšmingai prisideda turistai. Keliautojai vis dažniau renkasi ne turistinius autobusus ar ilgas pėsčiųjų ekskursijas, o važiavimą dviračiu, leidžiantį per trumpą laiką pamatyti daugiau.

    Paryžiaus turizmo biuro duomenimis, 2026 metų birželį miestas sulaukė apie 3,8 milijono turistų, tai yra maždaug 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Augant srautams, dviračiai tampa praktišku pasirinkimu judėti tarp pagrindinių objektų ir kartu išvengti spūsčių.

    Ekskursijos dviračiais išpopuliarėjo

    Ekskursijų dviračiais organizatoriai sako, kad paklausa ryškiai šoktelėjo po pandemijos, kai keliautojai pradėjo labiau vertinti buvimą lauke ir lankstesnį judėjimą. Dviračių nuoma ir gidų vedamos grupės tapo įprasta alternatyva tiems, kurie mieste turi tik kelias valandas ar vieną dieną.

    „Po pandemijos važiavimas dviračiu Paryžiuje smarkiai išaugo. Daug daugiau žmonių nori ekskursijų su gidu ir nuomojasi dviračius, tai tapo labai populiariu būdu pažinti miestą“, – sakė Paryžiuje dirbantis dviračių turų organizatorius Michaël Tosello.

    Kodėl dviratis laimi prieš ėjimą

    Gidai pabrėžia, kad dviračiu per tą patį laiką galima aprėpti žymiai daugiau, o tarp sustojimų pamatyti miesto kasdienybę, kuri dažnai lieka už klasikinių maršrutų ribų. Todėl turistai renkasi maršrutus, apimančius Notre Dame, Konkordo aikštę, Eliziejaus laukus ir Eifelio bokštą, net jei ekskursija trunka vos kelias valandas.

    „Per dešimt minučių dviračiu gali pamatyti du skirtingus monumentus. Pėsčiomis tai neįmanoma“, – sakė dviračių gidas Jean-Baptiste Blondiaux.

    Infrastruktūra plečiasi, ambicijos dar didesnės

    Didėjant paklausai, daugėja ir įmonių, siūlančių dviračių turus bei nuomą, o miesto infrastruktūra toliau plečiama. Skelbiama, kad sostinėje jau yra daugiau nei 1 000 kilometrų dviračių takų, o ilgalaikė Paryžiaus valdžios kryptis yra dar labiau sustiprinti aktyvaus judumo tinklą.

    Miesto planuose įvardijama ambicija ateityje pasiekti apie 1 500 kilometrų dviračių infrastruktūros. Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Paryžius taps dar patogesnis ne tik vietiniams, bet ir turistams, kuriems dviratis vis dažniau tampa pagrindiniu būdu pažinti miestą.

  • Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Varšuva jau turi, dabar eilė Krokuvai: nauja pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą

    Krokuvoje statoma pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą – projekto miestiečiai laukė beveik du dešimtmečius. Nauja jungtis turėtų sujungti populiarias miesto dalis ir tapti patogia alternatyva kelionėms be automobilio.

    Objektas planuojamas tarp Kazimiero pusėje esančios Inflancko krantinės ir Ludvinovo pusėje esančios Volynės krantinės. Statybos prasidėjo 2024 metų sausį, o darbų pabaiga numatyta 2026 metų rugpjūčio 21 dieną, tad pirmųjų pasivaikščiojimų ir važiavimų tikimasi 2026 metų vasaros pabaigoje.

    Šiuo metu atliekami krantinių sutvarkymo darbai, formuojamas pylimas ir nuovažos Ludvinovo pusėje, taip pat klojamos dangos ant estakadų ir takų. Miesto infrastruktūros atnaujinimas suplanuotas taip, kad naujas maršrutas būtų patogus ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

    Projektas: arkos ir apžvalgos aikštelė

    Projektą parengė projektavimo biuras „Biuro Projektów Lewicki Łatak“, o konstrukciją sudarys trys tarpusavyje sujungtos dalys. Išskirtiniu akcentu turėtų tapti dvi plieninės arkos ant gelžbetoninių atramų ir centrinė apžvalgos erdvė virš upės.

    Skelbiama, kad kelčio ilgis sieks apie 130 metrų, plotis – beveik 14 metrų, o aukščiausias taškas pakils maždaug 16 metrų virš upės lygio. Dėl vietos netoli istorinio centro tikimasi, kad tai taps ne tik susisiekimo, bet ir miesto panoramų stebėjimo tašku.

    Kodėl laukta taip ilgai?

    Krokuvos kelčio idėja minima dar nuo 2008 metų, tačiau realūs darbai ilgai neprasidėjo. Viena pagrindinių priežasčių – sudėtingos derinimo procedūros, susijusios su paveldo apsauga ir reikalavimais teritorijose, kur svarbus kultūrinis kraštovaizdis.

    Tokio tipo investicijose miestuose, turinčiuose UNESCO saugomas istorines erdves, dažnai tenka balansuoti tarp šiuolaikinės infrastruktūros poreikių ir griežtų architektūrinių bei vizualinės taršos ribojimų. Tai paprastai reiškia ilgesnius projektavimo terminus, papildomas ekspertizes ir korekcijas.

    Varšuvos pamoka: patogu visiems ar tik daliai?

    Varšuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų keltis per Vyslą greitai tapo nauju traukos objektu ir per pirmąją savaitę sutraukė apie 200 000 lankytojų. Tačiau kartu kilo diskusijų, ar tokia infrastruktūra vienodai patogi ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kai srautai labai dideli.

    Krokuvos projektui tai svarbus signalas: augant miesto judumui be automobilio, vien konstrukcijos pastatymo nepakanka. Praktikoje daug lemia eismo organizavimas, dangų sprendiniai, nuovažų patogumas, pralaidumas piko metu ir aiškus skirtingų srautų atskyrimas.

    Jeigu darbai vyks pagal grafiką, 2026 metų vasaros pabaigoje Krokuva turėtų gauti naują kasdienį maršrutą dviratininkams ir pėstiesiems. Miestui tai būtų ne tik dar viena jungtis per Vyslą, bet ir simbolinis žingsnis į patogesnę, tvaresnę centro prieigų infrastruktūrą.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas atkarpoje nuo Aukštųjų gatvės iki Sodo gatvės. Projekto tikslas – pagerinti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir sudaryti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams.

    Savivaldybė nurodo, kad šioje atkarpoje šiuo metu nėra jokios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, todėl gyventojai priversti eiti ar važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai didina eismo įvykių riziką, ypač esant intensyvesniam transporto srautui ir tamsiuoju paros metu.

    Kur bus įrengtas takas?

    Numatoma, kad takas sujungs gyvenamuosius kvartalus su miesto pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Ši kryptis savivaldybės įvardijama kaip kasdienė daugelio gyventojų judėjimo trasa, susijusi su darbu ir pagrindinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat vertinamas kaip svarbi Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, kuri turėtų pagerinti susisiekimo vientisumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas prisidės ir prie miesto patrauklumo bei gyvenimo kokybės.

    Kokia apimtis ir terminai?

    Projekto metu planuojama įrengti 0,45 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Taip pat numatyta įrengti apšvietimo infrastruktūrą, kuri turėtų didinti saugumą ir patogumą tamsiuoju paros metu.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2023 metų spalio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projekto vykdytojas – Akmenės rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia 182 815,19 eurų. Didžiausią dalį sudaro Europos Sąjungos EGADP subsidijos lėšos – 128 423,89 eurų.

    Taip pat numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto – 26 969,02 eurų, savivaldybės biudžeto – 22 663,04 eurų, o nacionalinės viešosios lėšos sudaro 4 759,24 eurų. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos NextGenerationEU iniciatyvą.

  • Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kuriuo Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje bus atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems bei dviratininkams kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Pasak savivaldybės, Eibučių gatvės šaligatviai ir pėsčiųjų–dviračių takas dėl ilgo eksploatavimo yra nusidėvėję techniškai ir funkciškai. Dangoje matomi įtrūkimai, nelygumai, vietomis prastėja vandens nuvedimas, atsiranda deformacijų, kurios didina traumų ir incidentų riziką.

    Kur ši jungtis svarbiausia?

    Eibučių gatvės takas įvardijamas kaip reikšminga miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, jungianti gyvenamuosius kvartalus su pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Savivaldybės vertinimu, šiame rajone sutelkta daugiau nei 50 proc. miesto darbo vietų ir dalis kasdienių paslaugų, todėl patogios jungtys turi tiesioginę įtaką gyventojų mobilumui.

    Nusidėvėjusi infrastruktūra, anot projekto aprašymo, šiuo metu neužtikrina nepertraukiamo ir komfortiško susisiekimo tarp pagrindinių traukos taškų. Dėl to bendrame tinkle formuojasi trūkstamos jungtys, ribojančios tvaraus judumo pasirinkimą mieste.

    Kokie darbai numatyti?

    Projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei apšvietimo infrastruktūrą. Apšvietimas apims elektros energijos tiekimo tinklą, atramas su komplektuojančiais elementais ir šviestuvus, kad tamsiuoju paros metu judėjimas būtų saugesnis ir aiškiau matomas.

    Projektas orientuotas ir į universalaus judumo principus, nes prastesnė tako būklė labiausiai paveikia socialiai jautrias grupes: vaikus, senjorus, žmones su negalia ir dviratininkus. Geresnė danga ir apšvietimas turėtų sumažinti griūčių bei traumų tikimybę ir paskatinti rinktis ėjimą ar važiavimą dviračiu vietoje trumpų kelionių automobiliu.

    Kaina, finansavimas ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 373 906,08 eurų. Iš jų EGADP subsidijos lėšos sudaro 262 661,30 eurų, valstybės biudžeto lėšos – 55 158,86 eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 46 351,99 eurų, nacionalinės viešosios lėšos – 9 733,93 eurų.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.