CP v2

Tag: Dviračių takai

  • Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Nors elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdienybe, augantis jų skaičius neišvengiamai atnešė ir daugiau incidentų. Todėl kelių eismo taisyklės vis dažniau detalizuojamos, kad būtų aišku, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali važiuoti, o už ką gresia atsakomybė.

    Lenkijoje 2025 metais užfiksuoti 1 164 eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais. Juose žuvo 11 žmonių, o 1 062 buvo sužeisti, todėl institucijos akcentuoja ne tik baudas, bet ir realias rizikas sveikatai bei gyvybei.

    Kas gali vairuoti paspirtuką?

    Naujesnis reguliavimas numato aiškią amžiaus ribą: elektriniu paspirtuku viešuose keliuose ir dviračių takuose galima važiuoti nuo 13 metų. Jaunesni vaikai paspirtuką gali naudoti tik gyvenamojoje zonoje ir prižiūrimi suaugusiojo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tėvams ir globėjams verta įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir įgūdžius, nes paspirtukas pagal taisykles laikomas transporto priemone, o ne žaislu.

    Kur važiuoti leidžiama, o kur tik išimtinai?

    Pirmas pasirinkimas visada turi būti dviračių takas arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Tai laikoma saugiausia ir aiškiausia judėjimo erdve, kurioje paspirtukų eismas labiausiai prognozuojamas.

    Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tais atvejais, kai toje gatvėje leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. Dėl to dažniausiai kalbama apie gyvenamąsias gatves, ramesnes zonas ar teritorijas su greičio ribojimu.

    Šaligatvis paliekamas kaip paskutinė išeitis, kai nėra dviračių tako, o važiuojamojoje dalyje leidžiamas greitis didesnis nei 30 kilometrų per valandą. Tokiu atveju privaloma judėti pėsčiųjų tempu, elgtis itin atsargiai ir visada besąlygiškai praleisti pėsčiuosius.

    Prioritetas sankryžose ir draudimas vežti keleivį

    Susikirtimuose su automobilių eismu paspirtukui galioja panaši logika kaip dviratininkui: besąlygiškas pirmumas taikomas tada, kai automobilis suka ir kerta dviračių pervažiavimą. Jei automobilis važiuoja tiesiai per sankryžą, jis privalo praleisti tik tuos paspirtukus, kurie jau yra pervažiavime, o ne tuos, kurie į jį dar tik įvažiuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad elektrinis paspirtukas yra vienvietė transporto priemonė. Keleivių vežimas draudžiamas, nes konstrukciškai tokia priemonė skirta tik vienam vairuotojui, o papildomas svoris ir nestabilumas smarkiai padidina avarijų tikimybę.

    Numatomas ir papildomas saugumo reikalavimas: nuo 2026 metų birželio 3 dienos jaunesniems nei 16 metų asmenims važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar kitu asmeninio transporto įrenginiu privalomas apsauginis šalmas. Šio reikalavimo nesilaikymas bus laikomas pažeidimu.

  • Telšių tarybos komiteto posėdis: spręs dėl verslo programos, ežerų pakrančių ir dviračių takų

    2026 metų gegužės 21 dieną 14.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Jis numatytas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose, posėdis vyks mišriu būdu ir bus transliuojamas tiesiogiai.

    Komiteto darbotvarkėje – sprendimai, kurie apima tiek savivaldybės paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek reikšmingus viešosios infrastruktūros ir aplinkos tvarkymo projektus. Tarp pirmųjų klausimų numatytas 2026 metų Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos sąmatos tvirtinimas.

    Projektai prie Germanto ir Masčio ežerų

    Posėdyje planuojama svarstyti kelis su regioninio maršruto Gamtos peizažai plėtra susijusius projektus, tarp jų – Germanto ežero pritaikymą lankymui Telšių rajone. Taip pat numatyti sprendimai dėl pietinės Masčio ežero dalies pritaikymo lankymui ir kitų rekreacinių teritorijų atgaivinimo prie Masčio pakrantės.

    Atskiras klausimas darbotvarkėje – rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimas, pritaikant ją bendruomenės poreikiams. Savivaldybė tokiais projektais paprastai siekia suderinti gyventojų poilsio infrastruktūrą, turizmo srautų valdymą ir viešųjų erdvių kokybės gerinimą, todėl komitete bus vertinama projekto apimtis ir reikalingo finansavimo pagrįstumas.

    Darnaus judumo sprendimai mieste

    Komitetas taip pat svarstys kelis sprendimus dėl judumo infrastruktūros, įskaitant dviračių takų įrengimą Telšių mieste Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse. Numatyta svarstyti ir dviračių stovėjimo vietų bei dviračių saugyklų įrengimą, taip pat darnaus judumo priemonių diegimą mieste.

    Tokie projektai dažniausiai vertinami per saugumo, patogumo ir alternatyvių kelionių būdų skatinimo prizmę, ypač kai kalbama apie kasdienį susisiekimą į darbą ar ugdymo įstaigas. Komiteto lygmenyje sprendžiama, ar numatytos priemonės atitinka prioritetus ir ar finansavimas planuojamas tvariai.

    Turtas, nuoma ir socialiniai klausimai

    Darbotvarkėje – ir klausimai, susiję su savivaldybei perduodamu valstybės nekilnojamuoju turtu bei žemės sklypų nuomos klausimais, įskaitant nuomos sutarčių nutraukimus ir aukciono organizavimą. Taip pat numatyta svarstyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio klausimą.

    Be infrastruktūros ir turto valdymo temų, posėdyje bus aptariami socialinės paramos teikimo tvarkos klausimai ir ankstesnių sprendimų pakeitimai dėl piniginės socialinės paramos lėšų naudojimo. Tarp švietimo ir viešųjų paslaugų klausimų numatyti sprendimai dėl ugdymo įstaigų paslaugų įkainių pakeitimų bei bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano koregavimo.

    Taip pat bus svarstomas projektas dėl Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtros, numatant sprendimus dėl pritarimo ir lėšų skyrimo. Dar vienas darbotvarkės klausimas – leidimas įsigyti M3 klasės transporto priemonę, tai yra mikroautobusą, kai savivaldybėms tokie pirkimai dažniausiai siejami su pavėžėjimo, įstaigų veiklos ar socialinių paslaugų užtikrinimu.

    Posėdžio darbotvarkėje taip pat numatytas Biržuvėnų dvaro sodybos ledainės taikomųjų tyrimų, tvarkybos darbų projekto parengimo ir tvarkybos darbų klausimas. Tokiems paveldo objektų projektams paprastai keliami reikalavimai dėl tyrimų, sprendinių suderinamumo su paveldo apsauga ir ilgalaikio objekto panaudojimo.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.

  • Rowerio takas negarantuoja pirmumo: kada dviratininkas privalo praleisti automobilius

    Rowerio takas negarantuoja pirmumo: kada dviratininkas privalo praleisti automobilius

    Pavasarį į gatves grįžtant vis daugiau dviratininkų, daugėja ir konfliktinių situacijų ten, kur dviračių takai susikerta su važiuojamąja dalimi ar pėsčiųjų srautais. Nors infrastruktūra plečiasi, taisyklės ne visada tokios, kaip įsivaizduoja eismo dalyviai: dviratininkas pirmumą turi ne visada, net ir važiuodamas dviračių taku.

    Dažna klaida yra įsitikinimas, kad kirsdamas dviračių pervažą vairuotojas visada privalo sustoti. Iš tikrųjų pirmumas priklauso nuo situacijos: ar automobilis suka ir kerta dviratininko trajektoriją, ar važiuoja tiesiai per sankryžą, kur įrengta dviračių pervaža.

    Kada vairuotojas privalo praleisti

    Vienas aiškiausių atvejų, kai pirmenybė tenka dviratininkui, yra automobilio posūkis į šalutinį kelią ar įvažiavimą, kai posūkio trajektorija kerta dviračių pervažą. Tokiu atveju vairuotojas turi praleisti dviratininką, kuris važiuoja tiesiai, nes posūkį atliekantis automobilis kerta jo judėjimo kryptį.

    Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojas privalo sustoti ir įsitikinti, jog per dviračių pervažą niekas neartėja, net jei dviratininkas dar nėra fiziškai įvažiavęs į pervažos zoną. Dviratininkams vis tiek rekomenduojama neskubėti ir įvertinti, ar vairuotojas juos mato, nes tokiose vietose klaidos kaina gali būti labai didelė.

    Kada dviratininkas pirmumo neturi

    Situacija keičiasi, kai automobilis važiuoja tiesiai per sankryžą, o dviračių pervaža ją kerta. Tokiu atveju vairuotojas privalo praleisti tik tą dviratininką, kuris jau yra pervažoje. Jei dviratininkas tik artėja ir staiga įvažiuoja, vien tik dviračių tako faktas automatiškai pirmumo nesuteikia.

    Dėl to dažniausiai ir kyla ginčai: dviratininkui atrodo, kad jis važiuoja „savo“ infrastruktūra, o vairuotojas remiasi taisykle, kad privalo praleisti tik esantį pervažoje. Saugiausia taktika abiem pusėms yra iš anksto mažinti greitį, ieškoti akių kontakto ir vengti staigių manevrų, ypač prasto matomumo sąlygomis.

    Dviračių takas ir pėstieji: kur prasideda atsakomybė

    Dar viena rizikinga vieta yra ten, kur dviračių takas kerta pėsčiųjų judėjimo trasą. Bendras principas paprastas: dviratininkas turi elgtis taip, kad nekeltų pavojaus pėsčiajam, o vietose, kur pėsčiųjų judėjimas yra natūraliai intensyvus, privalu pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošus sustoti.

    Painios situacijos atsiranda, kai per dviračių taką einantys žmonės mato horizontaliąją ženklinimo logiką kaip įprastą perėją, tačiau vertikalus ženklinimas ne visada aiškus. Tokiais atvejais net ir „teisumas“ neapsaugo nuo nelaimės, todėl svarbiausia išlieka prognozuojamas elgesys: dviratininkams verta pristabdyti prieš kiekvieną konfliktinį tašką, o vairuotojams prieš posūkį tikrinti akląsias zonas ir stebėti dviračių taką ne tik veidrodėliuose, bet ir pasukus galvą.

  • Telšių tarybos komitetas svarstys projektus prie Masčio ir Germanto ežerų: sprendimai dėl finansavimo

    2026 metų gegužės 18 dieną 13.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis bus rengiamas mišriu būdu, numatyta ir tiesioginė posėdžio transliacija.

    Posėdis planuojamas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės gatvėje 14, Telšiuose. Darbotvarkėje – keliolika klausimų, daugiausia susijusių su investicijų projektų pritarimu ir savivaldybės lėšų skyrimu.

    Masčio ir Germanto pakrančių planai

    Komitetas svarstys siūlymus dėl viešųjų erdvių ir gamtinių teritorijų pritaikymo lankymui, įtraukiant projektus regioniniame maršrute Gamtos peizažai. Tarp jų – Germanto ežero pritaikymas lankytojams, taip pat pietinės Masčio ežero dalies pritaikymas ir rytinės Masčio pakrantės atgaivinimas bendruomenės poreikiams.

    Numatyta aptarti ir rekreacinės teritorijos palei Masčio ežero pakrantę atgaivinimą nuo Žemaičių kaimo muziejaus per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos. Tokie projektai paprastai apima takų ir poilsio infrastruktūros atnaujinimą, prieinamumo gerinimą, informacinius sprendimus lankytojams.

    Dviračių takai ir darnaus judumo sprendimai

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta judumo infrastruktūrai Telšių mieste. Komitetas svarstys projektus, susijusius su dviračių takų įrengimu Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse, taip pat dviračių stovėjimo vietų bei saugyklų įrengimu.

    Atskiru klausimu numatytas ir Darnaus judumo priemonių diegimas Telšių mieste. Savivaldybių praktikoje tai siejama su saugesnėmis kelionėmis mieste, patogesniu susisiekimu be automobilio ir infrastruktūra, mažinančia transporto spūstis.

    Švietimo, kultūros ir turto klausimai

    Komitetas taip pat svarstys projektą dėl Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtros Kalno gatvėje 20. Šalia investicinių sprendimų numatyti ir klausimai dėl anksčiau patvirtintų savivaldybės sprendimų pakeitimų, susijusių su mokyklų tinklo pertvarkos planu ir mokymo lėšų paskirstymo tvarka.

    Darbotvarkėje – ugdymo įstaigų teikiamų paslaugų įkainių sąrašo pakeitimas, Biržuvėnų dvaro sodybos ledainės tvarkybos darbų projekto rengimo ir darbų įgyvendinimo klausimas bei nekilnojamojo turto perdavimas panaudos pagrindais Telšių „Džiugo“ gimnazijai.

    Posėdžio metu svarstomi sprendimai yra svarbūs tiek viešųjų erdvių plėtrai ir turizmui, tiek kasdienei miesto infrastruktūrai bei švietimo įstaigų veiklai. Galutiniai sprendimai, priklausomai nuo procedūrų, paprastai vėliau teikiami tvirtinti savivaldybės tarybai.

  • Telšių tarybos komitetas rinksis gegužės 20 dieną: spręs dėl projektų Masčio ir Germanto ežeruose

    Telšių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdis vyks 2026 metų gegužės 20 dieną 14.00 valandą. Posėdis planuojamas mišriu būdu, numatyta ir tiesioginė transliacija.

    Posėdis vyks Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose. Darbotvarkėje numatyta svarstyti projektus, susijusius su viešųjų erdvių, rekreacijos ir darnaus judumo plėtra.

    Pokyčiai prie Masčio ir Germanto

    Komitetas svarstys kelis sprendimų projektus, susijusius su vandens telkinių prieigų pritaikymu lankymui. Tarp jų numatyti klausimai dėl Germanto ežero pritaikymo bendrame regioniniame maršrute Gamtos peizažai.

    Taip pat numatyti sprendimai dėl rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimo ir rekreacinių teritorijų palei Masčio ežerą nuo Žemaičių kaimo muziejaus per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos. Darbotvarkėje yra ir pietinės Masčio ežero dalies pritaikymas lankymui.

    Dviračių infrastruktūra ir darnus judumas

    Darbotvarkėje įrašyti klausimai, susiję su dviračių infrastruktūros plėtra Telšių mieste. Numatyta svarstyti projektą dėl dviračių takų įrengimo Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse.

    Komitetas taip pat spręs dėl dviračių stovėjimo vietų bei saugyklų įrengimo ir darnaus judumo priemonių diegimo. Tokie sprendimai paprastai siejami su saugesniu eismu, patogesnėmis kelionėmis mieste ir mažesne tarša.

    Socialinė parama, švietimas ir transportas

    Posėdyje numatyta svarstyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą. Taip pat planuojamas sprendimas dėl anksčiau patvirtintos nepanaudotų biudžeto lėšų, skirtų socialinei paramai, panaudojimo tvarkos pakeitimo.

    Be to, įtrauktas klausimas dėl leidimo pirkti M3 klasės transporto priemonę, tai yra mikroautobusą. Darbotvarkėje numatytas ir sprendimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimo.

    Taip pat komitetas svarstys asociacijos Telšių miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 metų vietos plėtros strategijos projektą ir bendrojo finansavimo skyrimą jos įgyvendinimui. Tokie dokumentai paprastai lemia, kokioms miesto ir bendruomenių iniciatyvoms artimiausiais metais bus teikiamas prioritetas.

  • Telšių rajono tarybos komitetas spręs dėl verslo paramos ir projektų prie Masčio bei Germanto ežerų

    2026 metų gegužės 19 dieną 14.00 valandą į posėdį rinksis Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas. Posėdis vyks Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės g. 14 Telšiuose, numatoma ir tiesioginė transliacija.

    Darbotvarkėje – sprendimai, susiję su 2026 metų Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos sąmata. Tokie komitetų svarstymai paprastai yra svarbus etapas prieš galutinį tarybos balsavimą, nes čia detalizuojami prioritetai, finansavimo kryptys ir galimos korekcijos.

    Masčio ir Germanto pakrančių planai

    Komitetas svarstys kelis projektus, orientuotus į viešųjų erdvių ir rekreacijos infrastruktūros atnaujinimą. Tarp jų – rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimas, taip pat teritorijos palei Masčio ežerą atnaujinimas nuo Žemaičių kaimo muziejaus kryptimi per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos.

    Atskiri klausimai numato Germanto ežero pritaikymą lankymui, taip pat pietinės Masčio ežero dalies pritaikymo sprendinius bendrame regioniniame maršrute Gamtos peizažai. Į darbotvarkę įtrauktas ir Lūksto ežero pritaikymo lankymui projektas, kuris gali papildyti rajono lankytinų vietų tinklą ir turizmo pasiūlą.

    Darnaus judumo ir dviračių infrastruktūra

    Numatyta aptarti ir judumo projektus Telšių mieste: dviračių takų įrengimą Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse, dviračių stovėjimo vietų bei saugyklų plėtrą. Taip pat bus svarstomas darnaus judumo priemonių diegimas, kuris paprastai apima saugesnio susisiekimo, patogesnių maršrutų ir infrastruktūros sprendinius įvairioms eismo dalyvių grupėms.

    Tokio pobūdžio investicijos dažniausiai vertinamos ne tik kaip patogumo priemonės, bet ir kaip ilgalaikė saugumo bei miestų patrauklumo priemonė, ypač ten, kur pėsčiųjų ir dviratininkų srautai kertasi su intensyvesniu automobilių eismu.

    Turtas, žemė ir viešosios paslaugos

    Darbotvarkėje taip pat numatyti klausimai dėl valstybės nekilnojamojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn bei kelių nekilnojamojo turto objektų perdavimo panaudos pagrindais bendruomenėms ir įstaigoms. Be to, bus svarstomi sprendimai dėl žemės sklypų nuomos, nuomos sutarčių nutraukimo ir atvirųjų aukcionų organizavimo.

    Komitetas taip pat svarstys komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo ir vietinės rinkliavos ginčų bei skundų nagrinėjimo taisyklių klausimą. Į posėdį įtraukti ir praktiniai sprendimai dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, leidimo įsigyti M3 klasės transporto priemonę bei švietimo įstaigų paslaugų įkainių sąrašo pakeitimų.

    Galiausiai komitetas svarstys Telšių rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimus. Tokie pakeitimai paprastai susiję su mokinių skaičiaus dinamika, ugdymo paslaugų prieinamumu, išlaikymo kaštais ir infrastruktūros pritaikymu.

  • Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos gegužės 6–8 dienomis lankėsi Danijoje, kur susipažino su Kopenhagos ir aplinkinių teritorijų sprendimais, skirtais dviračių transportui plėtoti. Vizitas vyko įgyvendinant projektą „Bicycle routes towards greener regions (Dviračių takai link tvaresnių regionų / regionai dviračiams)“, kuriuo siekiama stiprinti tvarius susisiekimo ryšius ir didinti regionų patrauklumą.

    Didžiausias dėmesys Danijoje buvo skirtas strateginiam miestų planavimui ir dviračių infrastruktūros integracijai į bendrą susisiekimo sistemą. Savivaldybės atstovai analizavo, kaip dviračių takai jungiami su viešuoju transportu, kaip planuojami srautai ir kaip užtikrinamas patogus bei saugus judėjimas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Susitikimuose su Danijos kelių direkcija aptarti infrastruktūros planavimo principai, sprendimai sankryžose ir maršrutų tęstinumo užtikrinimas, kad dviratininkams nereikėtų „nutrūkti“ nuo takų ties administracinėmis ribomis. Taip pat vertinta, kaip kaimyniniai rajonai koordinuoja investicijas, kad susisiekimas dviračiu būtų patogus ne tik miesto centre, bet ir kasdienėse kelionėse tarp gyvenviečių.

    Su organizacija „Cycling Embassy of Denmark“ diskutuota apie tai, kaip ilgalaikės dviračių politikos priemonės keičia miestų mobilumą ir gali kurti ekonominę naudą. Aptarta praktika rodo, kad nuosekliai suplanuoti maršrutai, aiškus ženklinimas ir patikima infrastruktūra prisideda prie vietos paslaugų sektoriaus augimo, didesnio lankytojų srauto ir patrauklesnės turizmo pasiūlos.

    Projektu siekiama suvienyti kaimyninių šalių pajėgas plėtojant modernią dviračių infrastruktūrą, kuri jungtų regionus, skatintų ekologišką turizmą ir mažintų priklausomybę nuo automobilio trumpoms bei vidutinėms kelionėms. Kaišiadorių rajono savivaldybė nurodo, kad perimamos gerosios praktikos bus vertinamos planuojant tolesnius sprendimus, susijusius su dviračių maršrutais ir jų ryšiu su kasdiene gyventojų judumo sistema.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Tokie vizitai paprastai naudojami ne tik idėjoms rinkti, bet ir palyginti skirtingų šalių techninius standartus, planavimo procesus bei institucijų bendradarbiavimo modelius.

  • Marijampolėje įsibėgėja infrastruktūros projektai: gatvės, takai ir apšvietimas keičia kasdienybę

    Marijampolėje įsibėgėja infrastruktūros projektai: gatvės, takai ir apšvietimas keičia kasdienybę

    Marijampolėje įsibėgėja vienas intensyviausių pastarųjų metų susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo etapų. Mieste vienu metu vykdomi keli projektai, apimantys gatvių rekonstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą, apšvietimo įrengimą bei inžinerinių tinklų modernizavimą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad darbų tikslas yra ne vien atnaujinti dangas, bet ir sujungti skirtingas miesto erdves į patogesnį judėjimo tinklą. Tokie sprendimai paprastai mažina konfliktus tarp eismo dalyvių, gerina pralaidumą ir didina saugumą, ypač ten, kur pėsčiųjų bei dviratininkų srautai vasarą išauga.

    Pagrindiniai darbai skirtingose miesto dalyse

    Poilsio gatvėje, šalia Marių parko, tęsiama rekonstrukcija, apimanti važiuojamosios dalies atnaujinimą ir naujos pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros įrengimą. Kartu diegiami apšvietimo sprendimai ir tvarkomos lietaus nuotekų sistemos, kurios svarbios siekiant mažinti užtvindymo riziką po liūčių.

    Mokolų Naujienos kaime formuojama nauja Inovacijų gatvės infrastruktūra. Čia numatyta dviejų eismo juostų gatvė su pėsčiųjų ir dviračių takais, apšvietimu bei inžineriniais tinklais, o sprendiniai derinami prie numatomo intensyvesnio transporto srauto ir teritorijos plėtros.

    Tęsiami ir A. Yliaus gatvės statybos darbai, kur jau įrengta dalis inžinerinių tinklų ir apšvietimo, formuojami gatvės pagrindai. Artimiausiuose etapuose numatoma užbaigti dangų įrengimą ir pėsčiųjų infrastruktūrą, kad teritorija taptų pilnai pritaikyta kasdieniam judėjimui.

    Takas Šešupės pakrantei sujungti

    Kairiajame Šešupės krante, atkarpoje nuo senosios užtvankos iki Karklų gatvės, įrengiamas beveik 1 kilometro ilgio takas. Numatyta, kad juo patogiai galės judėti tiek pėstieji, tiek dviratininkai, o papildomas apšvietimas ir lietaus vandens nuvedimas prisidės prie saugumo bei infrastruktūros ilgaamžiškumo.

    Tokie projektai paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į miestų patogumą: geriau sujungtos trasos sumažina „nutrūkstančių“ takų problemą ir skatina rinktis judėjimą pėsčiomis ar dviračiu. Savivaldybė akcentuoja, kad darbai planuojami galvojant apie augančius poreikius ir ateities miesto plėtrą.

    Akcentas – patogumas ir saugumas

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako, kad pokyčiai jau matomi ne tik planuose, bet ir realiose miesto erdvėse.

    „Visada smagu matyti vykstančius darbus, o dar smagiau matyti ryškėjančius rezultatus. Kai vietose, kurios dar visai neseniai buvo tik projektai brėžiniuose, šiandien formuojasi naujos gatvės, takai, apšvietimas ar poilsio erdvės, tampa aišku, kad nuosekliai judame į priekį“, – sakė Povilas Isoda.

    Pasak savivaldybės, atnaujinimai turėtų prisidėti prie sklandesnio susisiekimo ir saugesnio judėjimo įvairioms eismo dalyvių grupėms. Miestas tikisi, kad keli vienu metu vykdomi projektai galiausiai susidėlios į vientisesnį infrastruktūros tinklą, patogesnį tiek gyventojams, tiek atvykstantiems lankytojams.

  • Velse atgaivinti apleisti Viktorijos laikų tuneliai: po 50 metų jie vėl sujungė du miestelius

    Velse, po Gvinedo kalvomis, naujam gyvenimui prikelti du apleisti Viktorijos laikų geležinkelio tuneliai, kadaise vežioję turistus ir vietos darbininkus per kaimiškas apylinkes. Dabar jie vėl tapo svarbia jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams, keliaujantiems vaizdingu maršrutu link Snoudonijos.

    Tuneliai buvo iškirsti uolose prie Tregarto kaimo 1883 metais, vykdant ambicingą geležinkelio projektą, turėjusį sujungti Bangorą ir Betesdą. Statybos darbai tuomet buvo itin pavojingi, o darbų metu žuvo du žmonės.

    Vienas tunelis siekia apie 25 metrus, o kitas, vadinamas Tynal Tywyll, driekiasi beveik 275 metrus per kalno šlaitą. Abu jie buvo geležinkelio linijos dalis, kuri keleiviams atidaryta 1884 metų birželį, o netrukus maršrutu pradėjo kursuoti ir krovininiai sąstatai.

    XX amžiaus pradžioje maršrutas išpopuliarėjo dar labiau, kai pradėti naudoti lengvieji bėginiai motoriniai vagonai, o per parą važiuodavo iki 16 traukinių. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo keleivių srautai ėmė mažėti, nes greta einantys autobusų maršrutai daugeliui tapo patogesni.

    Paskutiniai traukiniai šiame ruože išnyko šeštajame dešimtmetyje, o 1963 metais linija buvo visiškai uždaryta. Ilgiau nei penkis dešimtmečius tuneliai liko nenaudojami, o pėstiesiems ir dviratininkams tekdavo rinktis alternatyvą, kuri kai kuriose atkarpose vesdavo į intensyvaus eismo kelią.

    Situaciją pakeitė augantis vaizdingo maršruto Lon Las Ogwen populiarumas, nes jis jungia šiaurinę Velso pakrantę ir vedą Ogveno slėnio kryptimi Snoudonijos link. Skaičiuojama, kad trasa kasmet gali pritraukti iki 100 000 lankytojų, todėl tunelių grąžinimas į naudojimą tapo ir saugumo, ir regiono turizmo klausimu.

    Galiausiai Velso vyriausybė kartu su Gvinedo savivaldybe sutarė skirti finansavimą restauracijai. Po maždaug keturių mėnesių trukusių darbų 2017 metais tuneliai buvo atidaryti iš naujo, o keliaujantieji tarp Tregarto ir Betesdos dabar gali judėti nenukrypdami nuo ramesnio, gamtos apsupto maršruto.

    Tvarus judumas ir paveldas

    Tokių infrastruktūros projektų kryptis vis dažniau sieja dvi užduotis: išsaugoti pramoninį paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniam judumui. Apleistų geležinkelių pritaikymas dviračių ir pėsčiųjų takams leidžia mažinti konfliktus su automobilių eismu ir kartu stiprina vietos ekonomiką per turizmą.

    Atnaujinti tuneliai Velse tapo pavyzdžiu, kaip istoriniai objektai gali spręsti labai praktiškas problemas: sukurti saugesnį maršrutą, sumažinti poreikį važiuoti judriais keliais ir išlaikyti vientisą, patrauklią trasą visų lygių keliautojams.