CP v2

Tag: Dyzelinas

  • Rusijoje vėl trūksta degalų: po dronų smūgių ir augančios paklausos regionuose įvedami limitai

    Rusijos regionuose rugpjūtį vėl fiksuojami rimti degalų tiekimo sutrikimai, dėl kurių vietos valdžios institucijos bent dešimtyje administracinių vienetų griežtina kontrolę ir riboja benzino pardavimą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, pabrėždama, kad tai jau antroji šių metų degalų deficito banga.

    Problemos siejamos su naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimais po Ukrainos dronų atakų prieš naftos sektoriaus infrastruktūrą, taip pat su sezoniniu paklausos šuoliu. Vasaros pabaigoje tradiciškai didėja degalų poreikis žemės ūkyje ir logistikoje, o tai dar labiau išryškina tiekimo grandinės silpnas vietas.

    Regionai vėl griežtina tvarką

    Pasak „Reuters“, kai kuriose degalinėse Maskvos srityje benzino atsargos vėl senka, nors dyzelinas dar išlieka plačiau prieinamas. Panašūs signalai ateina ir iš kitų teritorijų, kur vietos administracijos įvedė arba svarsto įvesti pardavimo limitus, kad išvengtų visiško lentynų ištuštėjimo.

    Rusijos vyriausybė viešai pripažino, kad degalų tiekimo situacija dalyje regionų išlieka įtempta. Tarp minimų teritorijų įvardijami Orenburgo, Lipecko, Tverės ir Oriolo regionai, Krasnodaro kraštas, taip pat keletas toliau nuo Europos Rusijos esančių sričių.

    SPIMEX duomenys ir Maskvos atsakas

    Sankt Peterburgo prekių biržos SPIMEX duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio pradžios vidutiniai benzino pardavimai sumažėjo maždaug 20 proc., palyginti su liepos antrosios pusės lygiu. Toks kritimas paprastai signalizuoja ne vien paklausos pokytį, bet ir realius pasiūlos apribojimus, kai rinkai trūksta fizinio produkto.

    Siekdama apsaugoti vidaus rinką, Maskva ėmėsi priemonių, kurios dažniausiai naudojamos esant deficitui: buvo ribojamas degalų eksportas, koreguojami reikalavimai degalų standartams ir organizuojamas papildomas naftos produktų importas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad prioritetinis tiekimų nukreipimas į Maskvą gali dar labiau paaštrinti trūkumą periferijoje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina išplėtė atakų geografinį nuotolį ir dažniau taikosi į objektus, susijusius su naftos perdirbimu bei degalų logistika. Tokia taktika didina spaudimą Rusijos ekonomikai: net ir laikini perdirbimo gamyklų sustojimai gali greitai persiduoti į degalinių tinklą, ypač kai tuo pat metu auga sezoniškas vartojimas.

  • Nuo rugpjūčio 17 dienos Lenkijoje įvedamos degalų kainų lubos: 95 benzinas iki 1,51 euro už litrą

    Nuo rugpjūčio 17 dienos Lenkijos degalinėse įsigaliojo laikinos maksimalios degalų kainos. Jos taikomos benzinui 95 ir 98, taip pat dyzelinui, o tikslas – sumažinti vairuotojų išlaidas paskutinėmis vasaros atostogų savaitėmis.

    Pagal Energetikos ministerijos paskelbtas ribas, 95 markės benzinas negali kainuoti daugiau kaip 6,41 zloto už litrą, 98 markės benzinas – 7,20 zloto, o dyzelinas – 7,37 zloto. Perskaičiavus apytikriu 0,235 euro kursu už zlotą, tai sudaro apie 1,51 euro, 1,69 euro ir 1,73 euro už litrą.

    Priemonė siejama ir su laikinu PVM sumažinimu degalams nuo 23 proc. iki 8 proc. Ši mažesnė PVM norma galioja iki rugpjūčio 31 dienos, todėl kainų reguliavimas suplanuotas kaip trumpalaikis sprendimas, o ne nuolatinė tvarka.

    Energetikos ministerija aiškina, kad maksimalios kainos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje. Prie jos pridedami mokesčiai, degalų rinkliavos, fiksuota 0,30 zloto pardavimo marža ir PVM.

    „Maksimali 95 benzino kaina yra mažesnė 0,89 zloto už litrą, 98 benzino – 1,00 zloto, o dyzelino – 1,03 zloto, palyginti su standartiniu PVM“, – sakė Energetikos ministerijos vadovas Miłoszas Motyka.

    Vyriausybė pabrėžia, kad degalų pardavimas virš nustatytų lubų užtraukia sankcijas. Nurodoma, jog už tokį pažeidimą gali grėsti bauda iki 1 000 000 zlotų, tai yra apie 235 000 eurų.

    Finansų institucijos taip pat įvardija biudžetui tenkančią kainą. Skelbiama, kad vien PVM sumažinimo atnaujinimas paskutinėms dviem rugpjūčio savaitėms biudžetui gali kainuoti apie 495 000 000 zlotų, arba maždaug 116 000 000 eurų.

    Šis sprendimas yra ankstesnio paketo, skirto degalų kainoms mažinti, tęsinys ribotu mastu. Ankstesnė priemonių versija buvo taikyta pavasarį ir vasaros pradžioje, reaguojant į naftos kainų šuolius tarptautinėse rinkose ir geopolitinės įtampos poveikį energijos išteklių kainoms.

  • Portugalijoje degalų kainos kils: ERSE tyrimas atskleidė, kas iš tiesų jas stumia į viršų

    Portugalijoje degalų kainos kils: ERSE tyrimas atskleidė, kas iš tiesų jas stumia į viršų

    Portugalijoje vėl atsinaujino ginčai dėl degalų kainų: vairuotojai dažnai pastebi, kad jos kyla greitai, o krenta gerokai lėčiau. Tačiau šalies energetikos reguliuotojas Energetikos paslaugų reguliavimo institucija (ERSE) skelbia neradęs įrodymų, kad degalinių operatoriai sistemingai didintų maržas.

    Tyrimą ERSE užsakė aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho, reaguodama į išaugusį rinkų nepastovumą. Pastaruoju metu kainas ypač veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir degalų prekybos dalis.

    ERSE analizė apėmė laikotarpį nuo 2023 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų liepos 27 dienos. Reguliuotojas pabrėžė, kad kainos degalinėse pirmiausia seka ne žaliavinės naftos „Brent“ kainą, o tarptautines perdirbtų produktų, benzino ir dyzelino, kotiruotes bei jų logistikos ir tiekimo grandinės kaštus.

    Ar veikia raketos ir plunksnos?

    Viena svarbiausių tyrimo užduočių buvo patikrinti vadinamąjį raketos ir plunksnos efektą, kai kainos, tarptautinėms kainoms kylant, šauna į viršų, o joms krentant, leidžiasi vangiai. ERSE teigimu, nuoseklaus tokio asimetriško modelio nustatyti nepavyko.

    „Rezultatai nerodo nuolatinio raketos ir plunksnos efekto: kainų kilimas ir kritimas pradedamas perkelti panašiu laikotarpiu“, – teigiama ERSE dokumente.

    Vis dėlto dyzelino atveju fiksuotas trumpalaikis skirtumas: pirmosiomis savaitėmis kritimas esą buvo kiek mažiau ryškus, tačiau po maždaug keturių savaičių šis skirtumas nebetapo statistiškai reikšmingas. Reguliuotojas daro išvadą, kad tai nepatvirtina teiginio apie sistemingai lėčiau ar ne iki galo vartotojams perduodamą kainų mažėjimą.

    Kodėl Portugalijoje brangiau nei Ispanijoje?

    Portugalijoje gyvenantiems pasienio regionų vairuotojams gerai pažįstamas reiškinys, kai dėl kainų skirtumo pasirenkama piltis degalus Ispanijoje. ERSE aiškina, kad didžiausią skirtumo dalį lemia mokesčiai, o ne didesnė tiekėjų ar degalinių pelno dalis.

    Reguliuotojo vertinimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį, atmetus mokesčius, degalai Ispanijoje buvo brangesni: benzinas apie 0,059 euro už litrą, dyzelinas apie 0,106 euro už litrą. Tačiau pritaikius mokesčius situacija apsiverčia, ir Portugalijoje galutinė kaina vartotojui tampa didesnė: benzinas apie 0,418 euro už litrą, dyzelinas apie 0,251 euro už litrą.

    ERSE pabrėžia, kad mokesčių politika daro itin didelę įtaką galutinei kainai, todėl vien tik degalinių kainų palyginimas tarp šalių neatskleidžia viso vaizdo. Portugalijoje taip pat buvo taikomas laikinas mechanizmas, susietas su degalų mokesčiu ISP, kuris dalinai amortizavo kainų šuolius didžiausios įtampos laikotarpiais.

    Prognozės: kainos vėl šoks aukštyn

    Nors ERSE nerado piktnaudžiavimo įrodymų, vartotojams artimiausios naujienos nemalonios: Portugalijoje prognozuojamas naujas kainų kilimas. Automobilių klubas Automóvel Club de Portugal (ACP) skelbia, kad kitą savaitę dyzelinas gali brangti apie 0,10 euro už litrą, o benzinas apie 0,09 euro už litrą.

    Pagal šias projekcijas vidutinė dyzelino litro kaina galėtų siekti apie 2,068 euro, o benzino apie 1,977 euro, taip panaikinant ankstesnės savaitės fiksuotą atpigimą. Kainos skirtingose degalinėse gali skirtis, nes jas lemia ne tik biržų pokyčiai, bet ir konkurencija, atsargų įsigijimo kaina bei tiekimo sąlygos.

    Prognozės taip pat nėra galutinės, nes jos priklauso nuo rinkų užsidarymo kainų ir galimų Vyriausybės sprendimų dėl ISP koregavimo. Portugalijoje taikomas principas, kad esant didesniam nei 0,10 euro už litrą šuoliui gali būti svarstoma papildoma laikina mokesčių nuolaida.

  • Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijoje liepos mėnesį metinė infliacija pakilo iki 3,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės. Tai patvirtino Nacionalinis statistikos institutas (INE), patikslinęs ankstesnį vertinimą dešimtąja procentinio punkto.

    Šalies ekonomikai tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai metinis kainų augimas viršija 3 proc. Toks ruožas sustiprina spaudimą namų ūkiams, ypač vasaros viduryje, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas.

    Energetika vėl stumia kainas

    Pagrindinis infliacijos šuolio variklis – pabrangusi energija: elektra ir degalai. Liepą didmeninės elektros kainos Ispanijoje laikėsi apie 105 eurus už megavatvalandę, o metinis kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2022 metų vasaros.

    Rinkoms didžiausią įtaką darė įtampa energetikos tiekimo grandinėse, susijusi su sutrikimais svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį. Tokie rizikos veiksniai paprastai greitai persiduoda į naftos produktų ir elektros kainas Europoje.

    Vyriausybė aktyvavo automatinę lengvatą

    Reaguodama į degalų brangimą, Ekonomikos ministerija pranešė, kad suveikė automatinis mechanizmas, numatantis mokesčio mažinimą, kai dyzelino metinis kainų augimas peržengia nustatytą ribą. Pagal šį sprendimą nuo kiekvieno sunaudoto litro taikoma didesnė nuolaida – 20 centų vietoje 5 centų.

    Vis dėlto dalis politikų ir visuomeninių organizacijų kritikuoja priemonę, teigdami, kad ne visos degalų platinimo įmonės nuolaidą pilnai perkelia į galutines kainas vairuotojams. Tokie ginčai dažni, kai rinkoje kainas lemia ir tarptautinės žaliavų biržos, ir vietinė konkurencija.

    Maisto kainos švelnino bendrą vaizdą

    Pozityvesnė žinia – vidutinio pirkinių krepšelio kaina liepą mažėjo 0,3 procentinio punkto. Ministerijos vertinimu, infliacinis spaudimas maistui buvo santykinai ribotas: maisto produktų metinis kainų augimas siekė 1,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei birželį.

    Ryškesnis kainų atokvėpis fiksuotas vaisių, daržovių ir ankštinių segmentuose, taip pat tekstilėje, kur kainas tradiciškai mažina vasaros išpardavimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis kainų šuolis šiuo metu yra koncentruotas energetikoje, o ne plačiai išsiskleidęs visoje vartojimo grandinėje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas išlieka viena didžiausių rizikų artimiausiems mėnesiams, ypač jei geopolitinė įtampa išliks. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai pokyčiai didmeninėje rinkoje pasiekia vartotojų sąskaitas ir ar valstybės priemonės realiai sumažina finansinę naštą.

  • PiS pradeda patikrinimus dėl degalų kainų: klausia, kodėl didmena pinga, o degalinėse ne

    Lenkijoje opozicinės partijos PiS politikai pradėjo vadinamąsias parlamentines patikras dėl degalų kainų ir valstybės valdomų įmonių sprendimų. Pirmadienį jie lankėsi Valstybės turto ministerijoje, o artimiausiomis dienomis planuoja vykti į Žemės ūkio ministeriją ir „Orlen“.

    Politikai teigia siekiantys gauti atsakymus, kodėl pastaruoju metu didmeninės degalų kainos, jų vertinimu, smunka greičiau nei tai atsispindi kainose degalinėse. Pasak PiS atstovų, toks skirtumas kelia klausimų dėl rinkos veikimo ir valstybės vaidmens, kai reikšmingą sektoriaus dalį sudaro valstybės kontroliuojamos bendrovės.

    Vienas iš PiS parlamentarų Michałas Moskalas tikino, kad patikrų tikslas yra išsiaiškinti, ar valstybinės institucijos pakankamai aktyviai prižiūri degalų rinką. Jis taip pat siejo degalų kainų dinamiką su maisto brangimu, nes dyzelinas yra svarbi žemės ūkio ir logistikos sąnaudų dalis.

    „Matome „Orlen“ pelnus, kurie antrąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 400 proc., o paaiškinimuose teigiama, kad tai susiję su palankia geopolitine situacija. Tai reiškia, kad maistas ant stalo šiandien visiems bus tiesiog brangesnis“, – sakė PiS parlamentaras.

    Kitas PiS narys Michałas Kowalskis paskelbė, kad per patikrą bus klausiama ministro Wojciecho Balczuno apie skirtumus tarp didmeninių ir mažmeninių kainų. PiS atstovai nurodė, kad per savaitę didmeninė dyzelino kaina, jų teigimu, sumažėjo apie 0,15 euro už litrą, o benzino – apie 0,13 euro, tačiau degalinėse benzinas pabrango maždaug 0,03 euro, o dyzelino kaina beveik nepakito.

    Politikai taip pat žada domėtis, kokį realų poveikį vartotojams ir valstybės biudžetui turėjo degalų kainas mažinti turėjusi programa Ceny Paliwa Niżej, kuri baigėsi birželio pabaigoje. PiS teigimu, vasaros kelionių sezonu lėčiau mažėjančios kainos degalinėse kelia visuomenės nepasitenkinimą ir reikalauja aiškaus paaiškinimo.

    Atskira patikrų kryptis – žemdirbiams aktualus akcizo grąžinimas už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną. PiS politikai reikalauja didinti grąžinamą sumą iki maždaug 0,45 euro už litrą ir greitinti išmokas, kad jos geriau atitiktų realų kuro pirkimo laiką ir ūkininkų pinigų srautus.

    Pagal šiuo metu skelbiamą tvarką, paraiškos akcizo grąžinimui teikiamos savivaldybėse, nustatytais laikotarpiais, pridedant PVM sąskaitas už degalus. Ribos siejamos su dirbamų žemės ūkio naudmenų plotu ir laikomų gyvulių skaičiumi, todėl politinės diskusijos dėl tarifo dydžio ir terminų, tikėtina, tęsis ir artėjant kitų metų biudžeto sprendimams.

    Degalų kainų tema Lenkijoje tradiciškai tampa jautri tiek vartotojams, tiek transporto ir žemės ūkio sektoriams, nes net nedideli pokyčiai litre greitai virsta apčiuopiamomis mėnesio išlaidomis. Dėl to PiS pradėtos patikros gali tapti ne tik rinkos skaidrumo, bet ir platesnės politinės kovos dėl kainų bei valstybės valdomų bendrovių vaidmens dalimi.

  • Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Portugalijoje kitą savaitę degalų kainos, kaip prognozuoja šalies automobilių klubas ACP, turėtų pastebimai kristi tiek dyzelinui, tiek benzinui. Skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio 10 dienos dyzelinas gali atpigti apie 12 centų už litrą, o benzinas – apie 12,5 cento.

    Jei šios prognozės pasitvirtins, vidutinė dyzelino litro kaina šalyje galėtų sumažėti iki maždaug 1,931 euro, o benzino – iki 1,855 euro. Vis dėlto galutinės kainos priklausys nuo to, kaip iki savaitės pabaigos keisis naftos ir degalų didmeninės kainos.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinio direktorato skelbiamais duomenimis, rugpjūčio 7 dieną įprastas dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 2,051 euro už litrą, o 95 markės benzinas – apie 1,980 euro. Šie vidurkiai apskaičiuojami pagal degalinių pateikiamas kainas ir svertinami pagal parduotus kiekius, įtraukiant ir dalį taikomų nuolaidų.

    Kainų dinamika priklauso ne tik nuo vidaus rinkos, nes degalų sektorius Portugalijoje yra liberalizuotas, o skirtingos degalinės taiko nevienodą kainodarą. Dėl to galutinė kaina vairuotojams gali reikšmingai skirtis net ir tame pačiame regione.

    Pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką kainoms darė geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis naftos tiekimo grandinėms. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie rizikas Hormūzo sąsiauryje, per kurį, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Portugalijos Vyriausybė yra numačiusi laikiną mechanizmą, pagal kurį, kainoms staigiau šoktelėjus, gali būti koreguojamas degalų mokestis ISP, siekiant sušvelninti smūgį vartotojams. Todėl, net jei didmeninės kainos rodo aiškų kritimą, galutinė kaina nuo pirmadienio dar gali keistis priklausomai nuo mokesčių korekcijų ir rinkos svyravimų.

  • Vokietijoje gali pritrūkti benzino ir dyzelino: Reino seklumas brangina pervežimą ir degalus

    Vokietijoje dėl užsitęsusios kaitros ir menko kritulių kiekio smarkiai nukrito Reino vandens lygis, o tai jau kelia riziką degalų tiekimui. Reinas yra viena svarbiausių šalies vidaus transporto arterijų, kuria į pramonės regionus gabenami naftos produktai, chemijos žaliavos ir kiti kroviniai.

    Didžiausia problema – laivybos apribojimai, kai seklėjant upei baržos ir tanklaiviai nebegali plaukti su įprastu kroviniu. Esant itin žemam vandens lygiui, laivai priversti gabenti tik nedidelę dalį to, ką įprastai, o dalis maršrutų tampa techniškai neįmanomi.

    Reino seklumas riboja laivybą

    Vandens lygis ties Kaubu, laikomu vienu kritinių Reino ruožų, priartėjo prie pastarųjų metų minimumų. Toks seklumas ypač skausmingas todėl, kad ši vieta yra siaura ir jautri pokyčiams, o būtent per ją eina reikšminga krovininė srovė tarp Šveicarijos, Vokietijos pramonės centrų ir Nyderlandų uostų.

    Degalų sektoriaus atstovai perspėja, kad pasiekus tam tikrą ribą dauguma tanklaivių nebegali plaukti arba turi radikaliai mažinti krovinį. Praktikoje tai reiškia ne tik lėtesnį tiekimą, bet ir didesnį pervežimų skaičių tam pačiam degalų kiekiui pristatyti.

    Brangsta frachtas, brangsta ir degalai

    Logistikos grandinėje tokie apribojimai greitai virsta kainomis: vežėjams tenka skaičiuoti didesnes sąnaudas, o užsakovams – mokėti už brangesnį frachtą. Kai vienu reisu galima gabenti tik dalį krovinio, o alternatyvos, pavyzdžiui, geležinkelis ar autocisternos, taip pat ribotos, rinkoje sparčiai kyla transportavimo tarifai.

    Rinkos dalyviai skaičiuoja, kad frachto pabrangimas tiesiogiai persiduoda degalinių kainoms, nes didesnė pervežimo savikaina įskaičiuojama į galutinę benzino ir dyzelino kainą. Vartotojams tai dažniausiai matoma ne iš karto, tačiau kelių savaičių laikotarpiu kainų pokyčiai tampa akivaizdesni, ypač regionuose, labiau priklausomuose nuo upių logistikos.

    Klimato rizika tampa ilgalaike

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų vandens lygių epizodai Reine vis dažniau siejami su pasikartojančiomis karščio bangomis Europoje. Tai verčia transporto ir energetikos įmones planuoti alternatyvius tiekimo scenarijus, didinti sandėliavimo apimtis ir peržiūrėti maršrutus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vieno transporto koridoriaus.

    Vokietijai tai ypač jautru dėl didelio pramonės tankio Reino baseine ir glaudžių ryšių su Roterdamo uostu, per kurį į Europą patenka didelė dalis naftos produktų. Jei sausros sąlygos užsitęs, įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti, o degalų kainų svyravimai – tapti dažnesni.

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.

  • Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Vairuotojai, važinėjantys dyzeliniais automobiliais, vėl atidžiai stebi degalinių kainų švieslentes: prognozuojama, kad artimiausiu metu dyzelino litras gali kainuoti apie 1,85–1,88 euro. Tokiame fone itin pigus rapsų aliejus prekybos centruose kai kam atrodo kaip greitas būdas sutaupyti.

    Lenkijoje kai kuriuose tinkluose, pavyzdžiui, „Biedronka“ ar „Lidl“, litras įprasto rapsų aliejaus kainuoja maždaug 1,04–1,06 euro. Vien tik kainų palyginimas su dyzelinu atrodo įspūdingai, tačiau tai yra skirtingi produktai, turintys visiškai kitokias fizines ir degimo savybes.

    Kodėl aliejus nėra dyzelino pakaitalas

    Rapsų aliejus yra gerokai klampesnis už dyzeliną, todėl šaltuoju metu sunkiau teka kuro sistemoje, apsunkina užvedimą ir blogina purkštukų darbą. Dėl prastesnio išpurškimo jis dažniau sudega nevisiškai, o tai skatina suodžių ir nuodegų susidarymą.

    Internete vis dar pasitaiko patarimų senesniems dyzeliniams varikliams maišyti rapsų aliejų su dyzelinu, pavyzdžiui, santykiu 1 prie 2 ar net 1 prie 3. Tokios schemos rodo ne efektyvumą, o problemą: aliejaus negalima tiesiog supilti į baką ir tikėtis tokio paties rezultato kaip su įprastais degalais.

    Kiek „sutaupoma“ realybėje

    Jeigu dyzelinas kainuoja apie 1,85 euro už litrą, 50 litrų bakas atsieitų maždaug 92,50 euro. Jei skaičiuotume mišinį, kuriame vienai daliai rapsų aliejaus tenka dvi dalys dyzelino, 50 litrų sudarytų apie 33,3 litro dyzelino ir 16,7 litro aliejaus.

    Tokiu atveju, kai aliejus kainuoja apie 1,04 euro už litrą, o dyzelinas 1,85 euro, teorinė mišinio kaina būtų apie 78,50 euro. Mišinyje su dar didesne dyzelino dalimi, kai trims dyzelino dalims tenka viena aliejaus dalis, kaina siektų apie 82,40 euro.

    Taigi reali „nauda“ dažniausiai susitraukia iki maždaug 10–14 eurų vienam 50 litrų bakui, dar neįvertinus didesnių sąnaudų, prastesnio darbo šaltuoju metu ir rizikos sugadinti kuro sistemą. Kitaip tariant, skambi „marketinio“ kuro matematika dažnai subliūkšta susidūrus su technika.

    Didžiausia rizika tenka moderniems dyzeliams

    Senesni atmosferiniai dyzeliai su paprastesnėmis mechaninėmis sistemomis istoriškai būdavo atsparesni netinkamam kurui, tačiau tai nereiškia, kad aliejus jiems nekenkia. Net ir tokiose konstrukcijose gali greičiau dėvėtis siurblys, užsiteršti purkštukai, kauptis nuodegos, o į variklio alyvą patekusios nesudegusios liekanos blogina tepimą.

    Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, ypač su „Common Rail“ įpurškimu, dirba itin aukštu slėgiu ir reikalauja degalų su griežtai apibrėžtais parametrais. Tirštas maistinis aliejus gali lemti blogesnį degimą, didesnį suodžių kiekį ir apkrauti EGR sistemą bei kietųjų dalelių filtrą.

    Potencialių išlaidų spektras platus: purkštukų remontas ar keitimas, aukšto slėgio siurblio gedimai, turbinos problemos, DPF valymas ar keitimas. Vienas rimtesnis remontas gali kainuoti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, todėl keliolikos eurų „sutaupymas“ bakui tampa labai abejotinas.

    Teisinė pusė ir mokesčiai

    Dar viena tema, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja, yra mokesčiai ir degalų apibrėžimas. Maistinis aliejus parduodamas kaip maisto produktas, o ne kaip kelių transportui skirtas kuras, todėl jo apmokestinimas ir reglamentavimas skiriasi.

    Praktikoje tai reiškia, kad supylus maistinį produktą į automobilio baką problema gali tapti ne tik techninė, bet ir teisinė. Maža kaina parduotuvės lentynoje savaime nereiškia, kad produktas tampa leistinu kuru viešiesiems keliams.

    Rapsų aliejaus ir dyzelino kainų skirtumas iš tiesų atrodo įspūdingas, ypač kai degalai brangsta. Tačiau įvertinus realias mišinio proporcijas, galimą didesnį vartojimą ir gedimų riziką, tai daugeliu atvejų lieka tik brangstančio dyzelino laikų „triukas“, galintis baigtis dar didesnėmis sąskaitomis.

  • Kur Lenkijoje benzinas pigiausias, o kur brangiausias: kainos kyla, LPG kol kas pinga

    Lenkijoje benzino kainos skirtinguose regionuose išlieka nevienodos: vienur vairuotojai moka pastebimai mažiau, kitur – daugiau nei šalies vidurkis. Kaip skelbia degalų rinką stebintys analitikai, pastarosiomis savaitėmis brango beveik visos degalų rūšys, išskyrus suskystintas naftos dujas.

    Pagal e-petrol.pl monitoringą, vidutinė 95 markės benzino litro kaina šalyje siekia apie 1,70 euro ir per savaitę padidėjo maždaug 0,03 euro. 98 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,89 euro už litrą, o dyzelinas pabrango ryškiau – iki maždaug 1,83 euro.

    „Degalinių kainų kilimas nesustoja ir pastarosiomis liepos dienomis degalų pildymas toliau brango, tačiau kol kas nepasitvirtino juodasis scenarijus – vidutinė dyzelino kaina išliko žemiau 8 zlotų ribos“, – teigė analitikai.

    Tuo metu LPG, priešingai nei benzinas ar dyzelinas, pastaruoju metu kiek atpigo. Vidutinė litro kaina siekia apie 0,70 euro, tačiau analitikai perspėja, kad ši mažėjimo tendencija gali greitai apsiversti ir jau rugpjūčio pradžioje kainos gali pradėti kilti.

    Didžiausi skirtumai matomi tarp regionų: pigiausias 95 markės benzinas fiksuojamas Lodzės vaivadijoje, kur vidurkis siekia apie 1,68 euro už litrą. Brangiausia – Mazovijos vaivadijoje, kur 95 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,71 euro.

    Dyzelino kainos taip pat nevienodos: keliuose regionuose jis laikosi ties maždaug 1,81 euro už litrą riba, tačiau brangiausias išlieka Pakarpatės regionas, kur vidurkis artėja prie 1,83 euro. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkurencija vietos rinkoje, logistikos kaštais ir paklausos intensyvumu aplink didžiuosius miestus.