Tag: Dyzelinas

  • Lenkijoje pinga benzinas ir dyzelinas, bet LPG kainos stotyse toliau kyla

    Antroje lapkričio pusėje Lenkijos degalinėse ryškėja benzino ir dyzelino kainų kritimas, tačiau autogazas (LPG) brangsta toliau. Tokią tendenciją trečiadienį apžvelgė e-petrol.pl analitikai.

    Skaičiuojama, kad 95 markės benzinas vidutiniškai atpigo iki 5,99 zloto už litrą, o dyzelinas – iki 7,54 zloto. Tuo metu LPG vidutinė kaina pakilo iki 3,96 zloto už litrą.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad autogazo kainos kyla jau nuo rugsėjo pabaigos – augimas fiksuojamas nuosekliai, kai kiti populiariausi degalai pastaruoju metu pigsta. Tai reiškia, kad vairuotojų išlaidos gali keistis nevienodai, priklausomai nuo to, kokiu kuru varomas automobilis.

    Be vidurkių, išlieka ir skirtumai tarp regionų: vienur pigiausias 95 benzinas, kitur – dyzelinas ar LPG. Tokie svyravimai ypač aktualūs planuojantiems keliones ar ieškantiems, kur verta pildytis baką.

    Vidutinės kainos ir artimiausios prognozės

    Ekspertai nurodė, kad trečiadienį litras 95 benzino kainuoja ne daugiau nei 5,99 zloto, 98 benzino – 6,64 zloto, o dyzelino – 7,57 zloto. Ketvirtadieniui pateikiami labai panašūs skaičiai: 95 benzinas – iki 5,97 zloto, 98 benzinas – iki 6,62 zloto, dyzelinas – iki 7,30 zloto už litrą.

    Naujausioje degalinių kainų analizėje pažymima, kad 95 oktanų benzino šalies vidurkis per savaitę sumažėjo 5 grašiais. Tai atvedė kainą iki 5,99 zloto – paskutinį kartą žemiau 6 zlotų lygio ji buvo birželio pabaigoje.

    Dyzelinas per savaitę atpigo dar labiau – 18 grašių. Vidutinė litro kaina dabar siekia 7,54 zloto, nors konkrečiose vietovėse ji gali skirtis.

    LPG per tą patį laiką pabrango 4 grašiais ir vidutiniškai kainuoja 3,96 zloto už litrą. Kitaip tariant, autogazo vairuotojai kol kas nemato tokio atokvėpio, kokį jaučia benzino ar dyzelino pirkėjai.

    Kur pigiausia, o kur brangiausia?

    Pagal regionus pigiausias 95 benzinas fiksuojamas Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) vaivadijoje – apie 5,94 zloto už litrą. Didesni vidurkiai, nurodoma, siekia apie 5,99 zloto už litrą ir pasitaiko daugelyje kitų vaivadijų.

    Dyzelinas pigiausias Didžiojoje Lenkijoje ir Liublino regione (Lubelszczyzna), kur vidutiniškai kainuoja apie 7,49 zloto už litrą. Brangiausias jis, remiantis apžvalga, Lodzės (Łódzkie) vaivadijoje – apie 7,56 zloto.

    Autogazo kainos žemiausios Kujavų ir Pamario (Kujawy i Pomorze) regione – apie 3,89 zloto už litrą. Didžiausias vidurkis minimas Šventojo Kryžiaus (Świętokrzyskie) ir Vakarų Pamario (Zachodniopomorskie) regionuose – apie 3,99 zloto.

  • JK infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc.: dyzelinas brango iki rekordo

    JK infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc.: dyzelinas brango iki rekordo

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija spalį padidėjo iki 3,6 proc., palyginti su 3,5 proc. rugsėjį. Pagrindinis kainų augimo variklis – brangę degalai.

    Kaip skelbia „Euronews“, Jungtinės Karalystės statistikos tarnybos (ONS) vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris teigė, kad infliacija spalį kilo nežymiai, o degalų kainos vėl tapo svarbiu metinio rodiklio augimo veiksniu.

    Per metus iki spalio variklių degalų kainos šoktelėjo 33,2 proc. – daugiau nei rugsėjį fiksuotas 29,8 proc. augimas. Tai sparčiausias kilimas nuo 2022 metų liepos.

    Benzino kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų rugpjūčio, o dyzelino kainos – rekordinę aukštumą. Dėl to labiausiai prie bendros infliacijos prisidėjo transporto segmentas.

    Transporto kainos prisidėjo labiausiai

    Transporto kainos per metus iki spalio paaugo 7,5 proc., rugsėjį metinis augimas siekė 6,6 proc. Tai reiškia, kad degalų brangimas persiduoda ir platesniam prekių bei paslaugų krepšeliui, nes transporto išlaidos svarbios daugeliui sektorių.

    Tuo pat metu maisto ir nealkoholinių gėrimų infliacija lėtėjo iki 0,9 proc. nuo 1,3 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų rugsėjo.

    Vadinaroji bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos, maisto, alkoholio ir tabako, nesikeitė ir siekė 2,8 proc. Bendras vartotojų kainų indeksas spalį, palyginti su rugsėju, pakilo 0,5 proc.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms

    „Deutsche Bank“ vyriausiasis JK ekonomistas Sanjay Raja atkreipė dėmesį, kad spalio infliacijos duomenys buvo švelnesni, nei jis tikėjosi. Jo vertinimu, tai galėtų suteikti Anglijos bankui daugiau „kvėpavimo erdvės“, nors infliacija išlieka pernelyg aukšta.

    Anglijos bankas lapkričio pradžioje pagrindinę palūkanų normą padidino ketvirčiu procentinio punkto iki 4 proc., siekdamas pažaboti kainų augimą. Tai buvo pirmas palūkanų didinimas per daugiau nei trejus metus.

    Vis dėlto S. Raja perspėjo, kad žvelgiant toliau už spalį, kainų spaudimas gali sustiprėti: jis tikisi, kad energijos kainų „lubos“ namų ūkiams sausį galėtų kilti daugiau nei 20 proc., o maisto infliacija – vėl didėti.

    Anglijos banko lapkritį skelbtoje prognozėje numatyta, kad infliacija 2027 metų viduryje siektų apie 5 proc. Atskirame scenarijuje, jei energijos kainos smarkiai šokteltų ir išliktų aukštos, infliacija galėtų pasiekti apie 6,2 proc. trečiąjį ketvirtį.

    S. Raja mano, kad infliacijos pikas gali būti mažesnis nei centrinio banko prognozėse, tačiau 2 proc. tikslas, jo vertinimu, greičiausiai nebūtų pasiektas iki 2028 metų pabaigos.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas ir dyzelinas turėtų pigti

    Lenkijoje vairuotojų laukia dar vienas pokytis degalinių švieslentėse – energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios yra mažesnės nei galiojančios trečiadienį.

    Remiantis trečiadienį paskelbtu pranešimu, ketvirtadienį litras 95 markės benzino turėtų kainuoti ne daugiau kaip 5,97 zloto, 98 markės benzino – 6,62 zloto, o dyzelino – 7,30 zloto.

    Palyginimui, trečiadienį Lenkijoje maksimalios kainos buvo aukštesnės: 95 markės benzinas – iki 5,99 zloto, 98 markės – iki 6,64 zloto, o dyzelinas – iki 7,57 zloto.

    Taip pat nurodoma, kad kitas energetikos ministro pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turi būti paskelbtas ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, ir jame bus nustatytos kainos penktadieniui.

    Programos tikslas – riboti kainų augimą

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra viena iš priemonių programoje „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos dalis. Programos tikslas – apriboti degalų kainų kilimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai nuostatų, susijusių su įstatymu dėl mokesčio už neeilinius (viršpelnio) degalų įmonių pelnus. Skelbiama, kad prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl vėlesnės kontrolės.

    Už maksimalių degalų kainų nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį degalams. Šių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauju mokesčiu, taikomu degalų koncernams, kurie uždirba virš vidutinių pelnų.

    Pagal valdžios planus visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zlotų.

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo papildomų pelnų, gautų parduodant skystuosius degalus. Šis mokestis apimtų neeilinius pelnus, uždirbtus nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, degalų gamybos įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Ankstesnės CPN paketo dalys

    Pirmoji CPN programos dalis buvo įvesta šių metų kovo pabaigoje kaip reakcija į brangstančią naftą, siejamą su JAV ir Izraelio karu su Iranu. Tuomet laikinai buvo sumažinti PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas kainų lubų mechanizmas.

    Ši pirmoji priemonių dalis galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo mažinimas – iki birželio vidurio. Antroji programos dalis buvo taikyta vasarą, nuo rugpjūčio 17 iki 31 dienos, tačiau be akcizo mažinimo.

  • Brangstantys degalai pakėlė JK infliaciją iki metų rekordo – Anglijos bankas žada dar augimą

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc. – tai aukščiausias lygis per metus. Didžiausią įtaką, anot oficialios statistikos, darė pabrangę degalai.

    Kaip skelbia britų statistikos tarnyba ONS, infliacija rugsėjį siekė 3,5 proc., o spalis tapo ketvirtu iš eilės mėnesiu, kai metinis rodiklis šalyje augo. Tai reiškia, kad kainų augimas ir toliau išlieka atsparus mažėjimui.

    ONS vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris pažymėjo, kad didelį poveikį metinės infliacijos didėjimui vėl turėjo degalų kainos. Pasak jo, brangsta ir žaliavos, ir iš gamyklų išeinančios prekės – tam įtakos turi išaugusios naftos ir benzino kainos.

    Spalį vidutinė litro bešvinio benzino kaina degalinėse siekė 1,747 svaro, o dyzelino – 1,995 svaro. ONS duomenimis, dyzelino litras taip pabrango iki rekordinio lygio, o benzino kaina buvo didžiausia nuo 2022 metų rugpjūčio.

    Infliacijos tikslas vis dar nepasiekiamas

    Anglijos banko infliacijos tikslas yra 2 proc., tačiau, remiantis pateikta informacija, šis rodiklis jau dvejus metus išlieka didesnis. Kainų augimas virš tikslo ribos paprastai reiškia didesnį spaudimą gyventojų perkamajai galiai.

    Anglijos bankas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais kainos ir toliau kils. Pagal lapkričio pradžioje paskelbtą prognozę, infliacija kitų metų viduryje gali pasiekti 4,9 proc., o iki 2 proc. ji negrįžtų iki 2028 metų.

    Brangesnė energija didina pragyvenimo kainą

    Prognozėse išskiriamas ir geopolitikos veiksnys: jei JAV ir Irano konflikto eskalacija dar labiau pakeltų naftos kainas pasaulinėse rinkose, infliacija, kaip nurodoma, galėtų siekti ir 6,2 proc. Tai būtų reikšmingas šuolis, kuris greitai atsilieptų tiek transporto, tiek kitoms kainoms.

    Kylant energijos kainoms, didėja ir gyventojų išlaidos. Viena analitinė bendrovė prognozuoja, kad kitais metais namų ūkių metinės energijos sąnaudos gali išaugti 26 proc. – iki 2 166 svarų.

    Tokio masto augimas būtų didžiausias nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Tai rodo, kad net ir sulėtėjus kai kurioms kainų kategorijoms, energija ir degalai išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pragyvenimo brangimą.

  • Lenkijoje nuo trečiadienio mažinamos maksimalios degalų kainos: 95 benzinas – 5,99 zl

    Lenkijoje vairuotojai nuo trečiadienio už degalus turėtų mokėti mažiau – Vyriausybė dar kartą sumažino maksimalias kainas degalinėse.

    Kaip skelbiama, nustatytos naujos „lubos“: 95 benzino litras kainuos ne daugiau kaip 5,99 zl, o dyzelino – 7,57 zl.

    Šios kainos yra maksimalios, todėl degalinės negalės pardavinėti brangiau, tačiau galės taikyti ir mažesnius tarifus.

    Už nustatytų maksimalių kainų viršijimą numatyta bauda, galinti siekti iki 1 mln. zl.

    Kiek keičiasi kainos

    Palyginti su antradieniu, 95 benzino maksimali kaina mažėja nuo 6,02 zl iki 5,99 zl, o dyzelino – nuo 7,64 zl iki 7,57 zl.

    Taip pat mažinama ir 98 benzino kaina: nauja maksimali riba – 6,64 zl už litrą (anksčiau buvo 6,68 zl).

    Programos „Ceny Paliwa Niżej“ kontekstas

    Maksimalių kainų mažinimas yra trečiosios vyriausybinės programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalis, kuria siekiama pristabdyti staigesnį kainų augimą degalinėse.

    Nurodoma, kad programa finansuojama iš naujo 60 proc. mokesčio, taikomo degalų bendrovių „viršpelniui“.

    Tekste taip pat minima, jog įstatymą pasirašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tačiau dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui.

    Pirmoji CPN programos versija įvesta 2026 metų kovo pabaigoje reaguojant į naftos kainų šuolį, siejamą su ginkluotu konfliktu tarp JAV, Izraelio ir Irano, o antroji – galiojo trumpesnį laiką vasaros laikotarpiu.

  • Lenkijoje šoktelėjo didmeninės dyzelino kainos: savaitgalį degalai gali brangti

    Lenkijos didmeninėje degalų rinkoje fiksuojami ryškūs pokyčiai – labiausiai į akis krenta staigus dyzelino kainų šuolis. Didžiausios šalies naftos perdirbimo įmonės reikšmingai pakėlė dyzelino įkainius, o bazinio benzino kaina išliko neįprastai stabili.

    Kaip rašoma lapkričio 14 dienos apžvalgoje, būtent dyzelino brangimas tapo pagrindine dienos naujiena. Toks didmenininkų žingsnis rinkoje paprastai vertinamas kaip signalas, kad netrukus pokyčių gali sulaukti ir vairuotojai degalinėse.

    Didmeninės kainos yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką mažmeninėms degalų kainoms: kai jos kyla, verslai dažnai perskaičiuoja tiekimo sąnaudas ir atitinkamai koreguoja kainodarą. Vis dėlto tai nėra automatinis ir momentinis procesas – kainų pokyčių greitis priklauso nuo degalinių atsargų, konkurencijos ir kitų kaštų.

    Vairuotojams tai praktiškai reiškia, kad artimiausiomis dienomis pildant baką dyzelinu sąskaita gali būti didesnė, ypač jei kainų kilimas persikels į mažmeninę rinką. Tuo metu benzino vairuotojams šiandienos didmeninės rinkos signalai kol kas išlieka ramesni.

    Kas labiausiai keičiasi rinkoje

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad dyzelino didmeninė kaina kilo drastiškai, o benzino bazinis įkainis išsilaikė stabilus. Toks kainų išsiskyrimas reiškia, kad artimiausiu metu skirtingų degalų rūšių kainodara degalinėse gali keistis nevienodai.

    Nors didmeninės kainos pirmiausia aktualios rinkos dalyviams, jų kryptis dažnai atspindi bendrą pasiūlos ir paklausos balansą. Dėl to dyzelino brangimas didmeninėje grandyje paprastai atidžiai stebimas ir paprastų vairuotojų.

    Savaitgalis dažnai tampa momentu, kai dalis kainų pokyčių jau būna matomi mažmenoje, todėl planuojantiems ilgesnes keliones ar dažnai važinėjantiems dyzeliniais automobiliais verta sekti kainas degalinėse.

  • Važiuojant 90 km/val. vietoj 120 km/val. per metus galima sutaupyti tūkstančius

    Važiuojant 90 km/val. vietoj 120 km/val. per metus galima sutaupyti tūkstančius

    Važiavimo greitis gali lemti ne tik kelionės trukmę, bet ir tai, kiek išleisite degalams per metus. Skaičiavimai rodo, kad vien pakeitus įprotį ir sumažinus greitį nuo 120 iki 90 km/val., sutaupoma apčiuopiama suma.

    Nors daugelis vairuotojų taupiausia laiko važiavimą užmiestyje ar greitkeliu, yra svarbi sąlyga: nereikėtų persistengti su greičiu. Didėjant greičiui, automobilis turi įveikti vis didesnį oro pasipriešinimą, o tam reikia daugiau energijos.

    Ši priklausomybė susijusi su aerodinaminiu pasipriešinimu, kuris auga didėjant greičiui. Reikšmę turi ir oro tankis, automobilio priekinis plotas bei kėbulo forma – todėl skirtingi modeliai tuos pačius greičius „kainuoja“ nevienodai.

    JAV Oak Ridge nacionalinės laboratorijos duomenys rodo, kad vidutinės klasės sedano sąnaudos važiuojant apie 90 km/val. siekia maždaug 5,2 l/100 km, o didinant greitį iki 105 km/val. jos kyla iki maždaug 6,2 l/100 km. Važiuojant apie 120 km/val. sąnaudos išauga iki maždaug 7,4 l/100 km.

    Kiek sudaro skirtumas per metus?

    Skirtumas tarp važiavimo apie 90 km/val. ir apie 120 km/val. – daugiau nei 2 l/100 km, arba apie 40 proc. Jei per metus nuvažiuojama 20 tūkst. km, pasirinkus 90 km/val. vietoj 120 km/val. sunaudojama maždaug 425 litrais benzino mažiau.

    Skaičiavime pateikiama ir degalų kainos prielaida: benzino Pb95 kaina Lenkijoje nurodoma kaip 6,06 zloto už litrą. Toks skirtumas, esant 20 tūkst. km metinei ridai, sudarytų apie 2 570 zlotų sutaupymą.

    Panašus efektas – ir dyzeliniams automobiliams

    Analizėje matoma, kad panaši tendencija galioja ir dyzeliniams automobiliams. Pateiktame pavyzdyje dyzelinis automobilis važiuojant apie 90 km/val. sunaudoja maždaug 4,3 l/100 km, o didinant greitį iki 120 km/val. – apie 6,4 l/100 km.

    Tai reiškia daugiau nei 2 l/100 km skirtumą. Nuvažiuojant 20 tūkst. km per metus, papildomos sąnaudos gali siekti apie 416 litrų dyzelino, o esant nurodytai maksimaliai 7,54 zloto kainai už litrą, tai sudarytų apie 3 140 zlotų per metus.

    Hibridai ir elektromobiliai taip pat „jaučia“ greitį

    Didelis greitis sąnaudas didina ir hibridiniuose automobiliuose: pateiktame pavyzdyje važiuojant apie 90 km/val. sąnaudos siekia apie 5,1 l/100 km, o prie 120 km/val. – apie 7,1 l/100 km. Įdomu tai, kad geriausias rezultatas šiame palyginime pasiektas važiuojant apie 70 km/val., kai sąnaudos krenta iki maždaug 4,3 l/100 km.

    Skaičiuojama, kad važiuojant 20 tūkst. km per metus, 90 km/val. vietoj 120 km/val. gali reikšti apie 2 440 zlotų sutaupymą benzinui. O lyginant 70 ir 120 km/val. – iki maždaug 3 460 zlotų per metus, nors pabrėžiama, kad tai sedano tipo automobilių pavyzdžiai, o didesni SUV ar pikapai dėl prastesnės aerodinamikos gali patirti dar ryškesnį efektą.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad aerodinaminis pasipriešinimas svarbus ir elektromobiliams: kylant greičiui, didėja energijos poreikis, todėl mažėja nuvažiuojamas atstumas viena įkrova. Tai reiškia dažnesnius sustojimus įkrovimui ir galimai ilgesnę kelionę, net jei elektra dažnai kainuoja mažiau nei benzinas ar dyzelinas.

    Galutinė išvada paprasta: nepriklausomai nuo to, ar automobilis benzininis, dyzelinis, hibridinis ar elektrinis, greitis smarkiai veikia kelionės kaštus. Vis dėlto realios sąnaudos priklauso nuo konkretaus modelio, variklio, kelio sąlygų ir automobilio apkrovos.

  • TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    Europos dyzelino kainos išlieka aukštos – jos vis dar yra 77 proc. didesnės nei prieš karą, nors pasaulinė naftos pasiūla pradėjo viršyti paklausą. Tokį vertinimą penktadienį pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

    Kaip skelbia „Euronews“, agentūra atkreipia dėmesį, kad naftos rinkoje matyti atsargūs pusiausvyros požymiai: po eksporto atsigavimo Persijos įlankos regione pasiūla, tikėtina, viršys paklausą ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Vis dėlto TEA pabrėžia, kad būtent dyzelino trūkumas išlieka svarbiausiu rinkos galvosūkiu. Dyzelino pasiūlą riboja tiekimo sutrikimai ir rizikos veiksniai, kurie neleidžia kainoms greitai grįžti į iki karo buvusį lygį.

    Ši situacija aktuali ir vairuotojams, ir verslams, ypač transporto bei logistikos sektoriuje: dyzelino kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pervežimų bei dalies prekių savikainą Europoje.

    Nafta atpigo, bet dyzelinas brangus

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos smuko: TEA skaičiuoja, kad „North Sea Dated“ naftos kaina nuo spalio pradžios piko – 136 JAV dolerių už barelį – iki ataskaitos rengimo buvo nukritusi iki maždaug 93 JAV dolerių.

    Per tą patį laikotarpį Europos dyzelino kainos taip pat mažėjo, tačiau gerokai mažiau – TEA nurodo, kad jos smuko 11 proc. ir siekė beveik 180 JAV dolerių už barelį.

    Agentūros vertinimu, toks kainų atotrūkis rodo, kad dyzelino rinka tebėra įtempta, o vien naftos atpigimo nepakanka greitai atstatyti balanso galutinių degalų segmente.

    TEA: didžiausia bėda – dyzelino trūkumas

    TEA teigia, kad dyzelino stygius išlieka „pagrindiniu rinkos rūpesčiu“. Viena priežasčių – besitęsiantys išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kurie toliau trikdo šios šalies dyzelino eksportą.

    Prie pasiūlos praradimų prisideda ir nuostoliai Artimuosiuose Rytuose. TEA siūlo sprendimą: artimiausiais mėnesiais greičiau išleisti į rinką avarines dyzelino atsargas, kad būtų sušvelnintas trūkumas, kol atsigaus naftos perdirbimo gamyklų gamyba.

    Tačiau agentūra taip pat įspėja, kad net ir esant gerėjančioms pasiūlos tendencijoms, atsigavimą gali sutrikdyti besitęsiantys išpuoliai prieš laivybą.

    Persijos įlankos eksportas atsigauna, bet dar nepasivijo „prieškarinių“ lygių

    TEA duomenimis, spalį Persijos įlankos naftos eksportas (neskaičiuojant Omano), nepaisant tęsiamų atakų prieš tanklaivius, pasiekė 18,4 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto tai tebėra 26 proc. mažiau nei prieš karą. Labiausiai atsigavo žaliavinės naftos eksportas, o rafinuotų produktų ir suskystintųjų naftos dujų eksportas, TEA vertinimu, išliko maždaug perpus mažesnis nei iki karo.

    TEA teigia, kad pasaulinė naftos pasiūla rugsėjį padidėjo 3 mln. barelių per dieną, o spalį – dar 2,3 mln., pasiekdama 105,4 mln. barelių per dieną. Agentūra prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūla turėtų viršyti paklausą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos paklausa šiemet, TEA prognoze, turėtų mažėti 2,7 mln. barelių per dieną – iki 102,3 mln. barelių per dieną – dėl aukštų degalų kainų ir sutrikusio Persijos įlankos eksporto poveikio vartojimui.

    Paklausos atsigavimas, kaip tikisi TEA, galėtų įvykti 2027 metais, tačiau kelių transporto degalų vartojimas, agentūros vertinimu, didės tik nežymiai – daliai vairuotojų pereinant prie elektromobilių, o automobiliams tampant ekonomiškesniems.

  • Lenkijoje savaitgalį pigesni degalai: nustatytos maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje artėjantį savaitgalį ir pirmadienį degalų kainos turėtų būti kiek mažesnės nei penktadienį – tai numato Energetikos ministro paskelbtos maksimalios kainos.

    Pagal penktadienio pranešimą, litras benzino 95 šiuo laikotarpiu kainuos ne daugiau kaip 6,02 zloto, benzino 98 – 6,66 zloto, o dyzelino – 7,52 zloto.

    Maksimalių kainų mechanizmas taikomas kaip dalis priemonių, kuriomis siekiama riboti degalų brangimą degalinėse. Numatoma, kad tai turi sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas.

    Kartu numatytos ir sankcijos – už maksimalios kainos nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Kokios maksimalios kainos buvo penktadienį

    Penktadienį maksimalios kainos buvo kiek didesnės: benzinas 95 – iki 6,06 zloto už litrą, benzinas 98 – iki 6,68 zloto, dyzelinas – iki 7,54 zloto.

    Skelbiama, kad kitas Energetikos ministro pranešimas dėl kainų turėtų pasirodyti pirmadienį – jame būtų nustatytos maksimalios kainos antradieniui.

    Kuo grindžiamas maksimalios kainos mechanizmas

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra vienas iš vadinamojo paketo „Ceny Paliwa Niżej“ elementų, kuriuo siekiama suvaldyti kainų augimą degalinėse.

    Priemonės pradėtos taikyti įsigaliojus daliai teisės aktų, susijusių su mokesčiu už neįprastai didelius degalų sektoriaus įmonių pelnus. Lenkijos prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl vėlesnės kontrolės.

    Akcizo ir PVM pokyčiai bei naujas mokestis

    Įstatymas taip pat atvėrė galimybę laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiems degalams, o šias priemones numatoma finansuoti nauja įmoka, taikoma didesnius nei įprasta pelnus gaunantiems degalų koncernams.

    Pagal numatytą modelį, taikomas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto iš skystų degalų pardavimo. Jis apimtų laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos įmonėms, užsiimančioms degalų gamyba, taip pat turinčioms licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama kaip pajamų perviršis virš istorinės 2025 metų maržos, papildytos 20 proc. Numatoma ir minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios degalų negamina, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų ar grynojo pelno.

    Kodėl priemonės buvo įvestos

    Pirma paketo versija pradėta taikyti kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą ir didesnę įtampą Artimuosiuose Rytuose. Tuomet buvo laikinai mažintas PVM ir akcizas, o papildomai įvestas maksimalios kainos mechanizmas.

    Vėliau, vasarą, buvo taikyta dar viena priemonių paketo versija, tačiau joje nebuvo akcizo mažinimo.

  • Lenkijoje nuo lapkričio 13-osios mažėja degalų kainų „lubos“: atpigs benzinas ir dyzelinas

    Lenkijos vairuotojams prieš savaitgalį žadama pigesnė kelionė į degalinę – nuo penktadienio, 2026 metų lapkričio 13 dienos, mažinamos maksimalios benzino ir dyzelino kainos.

    Naujus, žemesnius kainų limitus paskelbė Energetikos ministerija. Apie sprendimą pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

    Pagal ketvirtadienį paskelbtą pranešimą, benzino 95 maksimalus įkainis mažėja iki 6,06 zloto už litrą, kai iki tol riba siekė 6,10 zloto.

    Pokyčiai palies ir kitus degalų tipus. Dalis vairuotojų realų kainų skirtumą pajus jau artimiausiomis dienomis, nes naujieji limitai taikomi visą parą.

    Pinga ir 98 benzinas, ir dyzelinas

    Brangesnio 98 markės benzino maksimalus įkainis taip pat mažinamas – nuo 6,70 iki 6,68 zloto už litrą.

    Didžiausias sumažėjimas numatytas dyzelinui: maksimalus tarifas krenta nuo 7,66 iki 7,54 zloto už litrą.

    Skelbiama, kad kitas ministerijos pranešimas dėl savaitgalio kainų ribų bus paskelbtas penktadienį.

    Programos CPN tikslas – mažesnės kainos degalinėse

    Kainų „lubos“ – dalis trečiosios programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalies, kuria siekiama sumažinti degalų brangimo poveikį gyventojų biudžetams.

    Programą Lenkija pradėjo 2026 metų kovo pabaigoje, reaguodama į naftos kainų šuolį, siejamą su įtampa Artimuosiuose Rytuose. Antroji programos dalis vyko rugpjūtį, o dabartinė, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki metų pabaigos.

    Nurodoma, kad paketas remiasi mažesniu PVM degalams (nuo 23 iki 8 proc.), akcizo mažinimu ir nuolatine kainų stebėsena.

    Už limitų nesilaikymą – iki milijono zloto bauda

    Degalinių savininkai įpareigoti laikytis nustatytų maksimalių įkainių. Už degalų pardavimą virš nustatyto limito gresia administracinės sankcijos.

    Skelbiama, kad bauda už reikalavimų ignoravimą gali siekti iki 1 mln. zlotų, o kontrolės institucijos reguliariai tikrina degalines.

    Tuo pat metu nurodoma, kad iki šiol patikrinimų metu nustatyta kelios dešimtys pažeidimų atvejų, nors dauguma degalinių kainų ribojimo laikosi.

    Iš kur finansuojamas degalų pigimas?

    Mokesčių mažinimo kaštus planuojama dengti iš naujos įmokos – 60 proc. mokesčio nuo „viršpelnio“, taikomo degalų sektoriaus bendrovėms.

    Šis mokestis apima papildomas pajamas, gautas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, o apmokestinimo bazė siejama su 2025 metų referencine marža.

    Nurodoma, kad įstatymą pasirašė prezidentas, tačiau jis kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei. Kol kas taisyklės galioja, o CPN mechanizmas, valdžios teigimu, turi realų poveikį degalų kainoms degalinėse.