CP v2

Tag: Dyzelinas

  • Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.

    Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

    Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.

    „Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.

    Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.

    Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.

    Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.

  • Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Nauji maksimalūs įkainiai

    Lenkijoje trečiadienį paskelbti atnaujinti maksimalūs degalų kainų įkainiai, kurie aktualūs vairuotojams planuojant keliones ir pildant baką artimiausiomis dienomis. Skelbiama, kad 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,62 euro.

    Palyginti su ankstesne diena, maksimalios kainos kilo: 95 markės benzinas nuo maždaug 1,48 euro brango iki 1,50 euro, 98 markės benzinas – nuo 1,61 euro iki 1,63 euro, o dyzelinas – nuo 1,58 euro iki 1,62 euro. Tokie skirtumai reiškia, kad net ir nedidelis pokytis litre gali virsti juntama suma dažnai važinėjantiems.

    Kodėl kainos keičiasi

    Didžiausi leistini įkainiai nustatomi pagal aiškią formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis kuro mokestis, taikoma fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Šią savaitę papildomą signalą rinkai davė ir „Orlen“, pranešęs apie didmeninių kainų mažinimą. Nors didmeninės kainos ir kainų lubos nėra tas pats, jų kryptis dažnai veikia galutinį kainyną degalinėse, ypač kai rinka jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir logistikos kaštus.

    Kas prižiūri ir kas galioja toliau

    Pagal galiojančią tvarką atsakinga institucija darbo dienomis skelbia pranešimus dėl maksimalių kainų, o nauja riba įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei įkainiai paskelbiami prieš nedarbo dienas, jie gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą užtraukia sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių administravimu užsiimančios tarnybos. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei kainos degalinėse skiriasi, jos negali peržengti nustatytų lubų.

  • Jungtinė Karalystė švelnina ribojimus: įsileidžia dyzeliną ir aviacinį kurą iš rusiškos naftos

    Jungtinė Karalystė koreguoja sankcijų taikymą ir leidžia importuoti dyzeliną bei aviacinį kurą, jei šie naftos produktai rafinuoti ne Rusijoje, bet pagaminti naudojant rusišką žaliavą. Tokia išimtis apima ne tik patį įvežimą, bet ir su importu susijusių paslaugų įsigijimą.

    Sprendimas numato, kad naujos taisyklės įsigalioja artimiausiomis dienomis, o jų galiojimo pabaigos data kol kas nenumatyta. Vis dėlto vyriausybė žada reguliarias peržiūras, todėl tvarka gali būti koreguojama arba atšaukta, jei pasikeistų aplinkybės rinkoje ir geopolitikoje.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Dyzelinas ir aviacinis kuras yra kritiškai svarbūs produktai transportui bei logistikai, o jų kainas ypač veikia tiekimo grandinės ir naftos perdirbimo pajėgumai. Kai rinkoje atsiranda daugiau „leidžiamų“ srautų, trumpuoju laikotarpiu tai gali sumažinti įtampą ir pristabdyti kainų šuolius, ypač jei paklausa išlieka stabili.

    Tačiau praktikoje tokie sprendimai kelia klausimų dėl naftos kilmės atsekamumo: rafinuotas produktas gali būti pagamintas trečiosiose šalyse, o žaliavos pėdsakas išlieka rusiškas. Dėl to dalis politikų ir ekspertų įžvelgia riziką, kad sankcijų efektas silpnėja net ir laikantis formalių taisyklių.

    G7 ir ES signalai dėl spaudimo Rusijai

    Sprendimas priimamas platesniame kontekste, kai Vakarų šalys derina energetinio saugumo tikslus su siekiu išlaikyti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje. Prieš G7 finansų ministrų susitikimą Paryžiuje Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad, ES vertinimu, tai nėra tinkamas metas mažinti ekonominį spaudimą Rusijai.

    Tuo pat metu JAV iždo institucijos paskelbė apie dar vieną licenciją, susijusią su sankcijų taikymo išimtimis naftos sandoriams tam tikromis sąlygomis. Tokie žingsniai paprastai aiškinami siekiu valdyti rizikas pasaulinei energijos rinkai ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų, ypač kai didėja įtampa svarbiuose jūrų keliuose.

    Ką tai reiškia toliau?

    Jungtinės Karalystės pasirinktas modelis rodo pragmatinį balansavimą tarp sankcijų politikos ir ekonominių poreikių, ypač kai kalbama apie aviacijos ir kelių transporto degalus. Artimiausiais mėnesiais daug kas priklausys nuo to, ar bus griežtinami kilmės tikrinimo mechanizmai ir kaip į šią išimtį reaguos partneriai Europoje.

    Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas bus stabilumas: ar peržiūros taps techniniu formalumu, ar realiu įrankiu greitai sugriežtinti taisykles, jei rusiškos kilmės žaliavos srautai pradėtų dominuoti. Kol kas aišku viena: energetikos sankcijų režimas vis labiau priklauso nuo išimčių, kurios gali keisti realų jų poveikį.

  • Vokietijos degalinėse „12 valandos“ taisyklė: fiksuojami pažeidimai ir kyla klausimų dėl kainų skaidrumo

    Kas yra „12 valandos“ taisyklė?

    Nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji „12 valandos“ taisyklė, skirta riboti degalų kainų kilimą dienos eigoje. Pagal ją degalinės kainas didinti gali tik kartą per dieną, tiksliai vidurdienį, o po to leidžiami tik kainų mažinimai.

    Idėja paprasta: sumažinti staigius kainų šuolius ir palengvinti vairuotojams kainų palyginimą. Vis dėlto pirmosios savaitės parodė, kad praktikoje taisyklė ne visada veikia taip, kaip numatyta.

    Pažeidimai ir techninės spragos

    Vokietijos žiniasklaida fiksavo atvejus, kai po vidurdienio kainos vis tiek būdavo pakeliamos, nors tai turėtų būti draudžiama. Kaip viena iš priežasčių įvardijamos techninės problemos, susijusios su kainų atnaujinimo sistemomis ir jų perdavimu į oficialias stebėsenos platformas.

    Vis dėlto dalis tinklų, anot publikacijų, taisyklės laikosi be didesnių trikdžių, todėl vien techniniais nesklandumais paaiškinti visų atvejų neįmanoma. Dėl to vartotojams išlieka klausimas, ar kontrolė ir sankcijos bus pakankamai veiksmingos.

    Kaip keitėsi kainos po mokesčių lengvatos?

    Situaciją rinkoje papildomai paveikė ir valstybės sprendimai dėl mokesčių. Berlynas nuo gegužės 1 dienos laikinai sumažino degalams taikomus mokesčius, o tai turėjo atpiginti litrą maždaug 0,17 euro.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC duomenimis, gegužės 8 dieną litro benzino E10 vidutinė kaina siekė 1,984 euro, o dyzelino – 2,025 euro. Kai kuriose degalinėse benzinas buvo atpigęs net žemiau 1,90 euro, o tai rodė pastebimą kritimą, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis.

    Kodėl vairuotojams skaidrumas vis dar problema?

    Nors „12 valandos“ taisyklės tikslas – aiškesnė kainodara, vartotojai ir toliau susiduria su informacijos stoka realiu laiku. Jei kainų pokyčiai fiksuojami netiksliai arba perduodami su vėlavimu, vairuotojams sunkiau suprasti, ar kaina pasikeitė teisėtai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės veikia tik tada, kai yra užtikrinamas patikimas duomenų surinkimas, greita priežiūros institucijų reakcija ir realiai taikomos sankcijos. Priešingu atveju taisyklė rizikuoja tapti labiau deklaracija nei kasdienę rinkos praktiką keičiančiu instrumentu.

  • Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras István Kapitány nurodė atlaisvinti dalį šalies strateginių degalų atsargų. Sprendimas paskelbtas Vengrijos oficialiajame leidinyje ir siejamas su tarptautinės rinkos situacija, kuri, institucijų vertinimu, gali sutrikdyti tiekimą šalies viduje.

    Pagal įsakymą į vidaus rinką bus išleidžiama 150 mln. litrų 95 oktaninio benzino ir 425 mln. litrų dyzelino. Iš viso tai sudaro 575 mln. litrų degalų, kurie turi padėti stabilizuoti tiekimą ir sumažinti riziką, kad degalinėse pradės trūkti produktų.

    Kainų lubos ir pardavimo tvarka

    Įsakyme numatyta, kad atlaisvintos atsargos gali būti parduodamos tik taikant oficialiai nustatytas kainų lubas. Tokia sąlyga pasirinkta tam, kad degalai realiai pasiektų vietos vartotojus, o ne būtų panaudoti spekuliatyviai ar iškraipant rinką, kai didėja regioniniai kainų svyravimai.

    Nustatytos grynosios kainos prieš mokesčius siekia apie 0,75 euro už litrą benzino ir apie 0,83 euro už litrą dyzelino. Šie dydžiai taikomi kaip orientyras pardavimui iš strateginių rezervų, o galutinę kainą vartotojams įprastai lemia mokesčių dalis ir mažmeninės prekybos kaštai.

    Kas galės įsigyti ir kokie terminai

    Degalų įsigijimas numatytas per Vengrijos angliavandenilių atsargų kaupimo asociacijos narius, kurie turi teisę pasinaudoti atlaisvinamomis apimtimis iki 2026 metų birželio 30 dienos. Degalai bus skiriami Vengrijos mažmeninės prekybos tinklui ir galutiniams vartotojams šalies viduje.

    Kartu įpareigota nedelsiant pradėti strateginių atsargų atkūrimą, kad laikinas sumažinimas netaptų ilgalaikiu pažeidžiamumu. Galutinis terminas sugrąžinti atsargas iki pilnos apimties numatytas 2027 metų birželio 30 dieną, o pajamos iš dabartinio pardavimo turi būti naudojamos būsimam atsargų atpirkimui.

    Ką signalizuoja toks žingsnis

    Strateginių atsargų atlaisvinimas paprastai yra ne kasdienė priemonė, kurią valstybės taiko tada, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų rizikų arba kai norima greitai sumažinti vidinį spaudimą rinkai. Tokie sprendimai dažnai siunčia žinutę tiekėjams ir prekybininkams, kad valstybė pasirengusi įsikišti, jei sutriktų tiekimas.

    Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje svarbiausia lieka atsargų atkūrimo disciplina ir aiški tvarka, kaip bus užtikrinamas strateginis saugumas, jei tarptautinės naftos produktų rinkos įtampa užsitęstų. Vengrijos sprendimas rodo, kad energetinio saugumo klausimas regione išlieka prioritetas, o kainų lubos tampa vienu iš įrankių vidaus rinkai apsaugoti.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje atnaujintos maksimalios degalų kainos: nuo ketvirtadienio vairuotojai degalinėse už litrą mokės daugiau. Trečiadienį benzino 95 kaina negalėjo viršyti apie 1,47 euro, benzino 98 – apie 1,61 euro, o dyzelino – apie 1,60 euro.

    Palyginimui, antradienį leistinos kainų ribos buvo šiek tiek kitokios: benzinas 95 siekė iki maždaug 1,47 euro, benzinas 98 – iki 1,59 euro, o dyzelinas – iki 1,62 euro už litrą. Tai rodo, kad kainų korekcijos vyksta beveik kasdien ir gali keistis į abi puses.

    Nuo kovo 31 dienos, kai pradėtos taikyti maksimalios kainos, leistinos ribos jau buvo spėjusios pasislinkti: tuomet benzinas 95 siekė iki maždaug 1,44 euro, benzinas 98 – iki 1,58 euro, o dyzelinas – iki maždaug 1,78 euro už litrą. Didžiausias kritimas nuo starto matomas dyzelino segmente.

    Didmeninės kainos kilo

    Vienas iš signalų, kodėl kainų lubos gali augti, yra didmeninių kainų pokytis. Skelbta, kad „Orlen“ ketvirtadienį didino didmenines kainas, o tai paprastai gana greitai persiduoda mažmenai, ypač kai rinka jautri naftos kainų ir logistikos svyravimams.

    Tuo pačiu maksimalios kainos nėra nustatomos „iš lubų“: jos remiasi formule, kuri įvertina vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje ir prie jos pridedamus mokesčius bei fiksuotą pardavimo maržą. Pagal taikomą mechanizmą marža sudaro 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro.

    Paketas pratęstas iki gegužės pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad vyriausybinis paketas Ceny Paliw Niżej bus pratęstas iki gegužės pabaigos. Į šį paketą įeina mažesni PVM ir akcizo tarifai bei kai kuriems degalams taikomos maksimalios kainos.

    „Iki gegužės pabaigos Ceny Paliw Niżej tikrai bus pratęstas. Kas bus toliau, dar vertinsime“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Taip pat nurodoma, kad iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai, kuriais PVM degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizas laikinai sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Benzinui akcizas mažintas 0,29 zloto, dyzelinui – 0,28 zloto už litrą, tai yra atitinkamai apie 0,07 ir 0,06 euro.

    Kaip skelbiamos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką energetikos institucijos darbo dienomis skelbia naują pranešimą dėl maksimalios degalų kainos, o nustatyta riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei kainos paskelbiamos prieš šventines ar nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą ribą užtraukia sankcijas: numatoma bauda iki 1 mln. zloto, tai yra iki maždaug 230 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Vairuotojams tai reiškia, kad net ir esant kainų luboms, degalų kaina gali palaipsniui augti, jei kyla didmena arba keičiasi mokesčių aplinka. Artimiausios kainų kryptį Lenkijoje lems nauji kasdieniai pranešimai ir sprendimai dėl lengvatinių tarifų tęstinumo.

  • „Orlen Unipetrol“ po remonto Čekijoje atnaujino Kralupų rafineriją: vėl gaminami degalai ir aviacinis kuras

    „Orlen Unipetrol“ baigė planinį Kralupų prie Vltavos naftos perdirbimo gamyklos sustabdymą Čekijoje ir atnaujino įprastą technologinį darbą. Po daugiau nei mėnesio trukusio prastovos laikotarpio įmonė vėl pradėjo perdirbti naftą ir gaminti pagrindinius produktus.

    Bendrovė skelbia, kad sustabdymas buvo skirtas kapitaliniam remontui ir modernizacijai, o darbai užbaigti anksčiau nei planuota. Tokie didelio masto rafinerijų aptarnavimo ciklai paprastai rengiami periodiškai, kad būtų užtikrintas įrenginių patikimumas, sauga ir atitikimas aplinkosaugos reikalavimams.

    Kas buvo atnaujinta rafinerijoje

    Per sustabdymą modernizuotos svarbios gamybos grandys, susijusios su dyzelino komponentų paruošimu ir katalizinio krekingo įrenginiais. Taip pat atnaujintos frakcionavimo kolonos įvairiuose gamybos blokuose, kurios yra kritiškai svarbios skirtingų naftos produktų atskyrimui.

    Įmonė nurodo, kad priežiūros darbai apėmė ir saugos sistemų patikrą, įskaitant fakelinę sistemą, skirtą kontroliuojamai sudeginti perteklines dujas, kai to prireikia. Tokie sprendimai yra būtini rafinerijų eksploatacijoje, siekiant mažinti incidentų riziką ir stabilizuoti procesus.

    Ką tai reiškia degalų tiekimui

    Atnaujinus gamybą, Kralupų gamykla vėl tiekia benziną, dyzeliną ir aviacinį kurą. Šie produktai yra jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl planiniai sustabdymai dažnai derinami taip, kad būtų išlaikytas rinkos aprūpinimas ir sukauptos atsargos.

    „Visi pagrindiniai gamybos įrenginiai jau vėl veikia, o rafinerija atnaujino trijų pagrindinių produktų gamybą: benzino, dyzelino ir aviacinio kuro“, – sakė „Orlen Unipetrol“ valdybos narys Milanas Brejchalas.

    Čekijoje „Orlen Unipetrol“ yra pagrindinis naftos perdirbėjas, be to, valdo didžiausią degalinių tinklą šalyje. Bendrovė nurodo turinti 446 degalines, o jos veikla apima ir prekybą degalais regione.

    Įmonės duomenimis, bendras perdirbamos naftos kiekis siekia apie 8 mln. tonų per metus, o maždaug 33 proc. šio kiekio tenka Kralupų gamyklai. Žaliava tiekiama iš skirtingų šaltinių, o pastaraisiais metais regione ryškėja kryptis diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Nafta į Čekiją taip pat gali būti transportuojama IKL vamzdynu, kuris jungiasi su TAL sistema, vedančia iš Triesto uosto per Europą. Tokie maršrutai išlieka strategiškai svarbūs, kai rinkoje kinta logistikos grandinės ir didėja poreikis lanksčiai valdyti tiekimą.

  • „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    Didmeninės kainos vėl traukiasi

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį dar kartą sumažino degalų didmenines kainas. Tai jau kelintas kainų koregavimas per vieną savaitę, todėl vairuotojai tikisi, kad atpigimas greičiau pasieks ir degalines.

    Pagal viešai skelbiamą didmeninį kainyną, dyzelinas Ekodiesel atpigo iki maždaug 1 410 eurų už kubinį metrą, o benzinas Eurosuper 95 – iki maždaug 1 270 eurų už kubinį metrą. Palyginti su ankstesne diena, tai atitinkamai apie 23 ir 12 eurų mažiau.

    Kodėl didmena svarbi vairuotojams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didmeninės kainos daro tiesioginę įtaką galutinėms kainoms degalinėse, nes iš jų skaičiuojamos vidutinės rinkos kainos. Nuo jų savo ruožtu priklauso ir valdžios skelbiamos maksimalios degalų kainos, kurios vėliau taikomos degalinėse.

    Maksimalios kainos paprastai atnaujinamos darbo dienomis, o savaitgaliui ir pirmadieniui galioja paskutinio darbo dieną paskelbtas dydis. Tai reiškia, kad didmeninės kainos pokyčiai ne visada iš karto matomi degalinių švieslentėse, ypač per savaitgalį.

    Maksimalios kainos ir mokesčiai

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje laikinai taikomas reguliavimo paketas, kuriuo ribojamos degalų kainos degalinėse. Maksimali kaina skaičiuojama prie vidutinės didmeninės kainos pridedant akcizą, vadinamąją kuro rinkliavą, prekybos maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifų degalams ir sumažinto akcizo. Politikai viešai svarsto, ar tokias priemones tęsti, nes sprendimui įtaką daro biudžeto galimybės ir situacija tarptautinėse energijos žaliavų rinkose.

    Kas spaudžia kainas pasaulyje

    Degalų kainos regione priklauso ne tik nuo vietinės didmenos, bet ir nuo naftos bei gatavų naftos produktų kainų tarptautinėse biržose. Straipsnyje primenama, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose gali didinti kainų svyravimus, o tai greitai persiduoda tiekimo grandinei.

    Net ir krentant didmenai, galutinė kaina degalinėse gali keistis nevienodai: dalį laiko ją palaiko logistikos kaštai, degalinių maržos ir atsargų įsigijimo kaina. Vis dėlto keli nuoseklūs didmeninių kainų mažinimai dažniausiai sudaro prielaidas mažėjimui ir mažmenoje.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažino didmenines degalų kainas: ką tai reiškia vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas – tai jau ketvirtas mažinimas per vieną savaitę. Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai tampa vienu iš signalų, pagal kuriuos degalinių tinklai sprendžia, ar yra erdvės atpiginti degalus prie kolonėlių.

    Skelbiama, kad šį kartą didmeninė dyzelino kaina sumažinta labiau nei benzino. Skaičiuojant iš pateiktų duomenų, dyzelinas atpigo maždaug 0,10 euro už litrą, o benzinas – apie 0,05 euro už litrą, jei kainų pokytį perskaičiuotume iš kubinio metro į litrus.

    Vis dėlto mažesnė didmeninė kaina dar nereiškia automatinio ir tokio paties kritimo degalinėse. Galutinę kainą lemia ne tik tiekėjų įkainiai, bet ir mokesčiai, logistika, degalinių marža bei tai, kokiomis kainomis degalai buvo įsigyti anksčiau.

    Maksimalios kainos degalinėse

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje degalinėse taikomos laikinos maksimalios kainos, įvestos per valstybės reguliavimo paketą. Maksimali kaina paprastai apskaičiuojama remiantis vidutine didmenine kaina, prie jos pridedant akcizą, kitus privalomus mokesčius, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Tokiu atveju kasdien arba reguliariai atnaujinamas maksimalus kainų lygis gali veikti kaip „lubos“, ribojančios, kiek degalai gali kainuoti degalinėse. Kartu tai reiškia, kad kai didmeninės kainos krinta, rinka spaudžiama koreguotis greičiau, nes reguliavimas tampa aiškia nuoroda vartotojams ir konkurentams.

    Mokesčių ir naftos kainų įtaka

    Degalų kainoms lemiamą įtaką daro naftos ir gatavų naftos produktų biržos kainos, kurios reaguoja į geopolitiką, tiekimo rizikas ir paklausos lūkesčius. Staigesni svyravimai dažnai pirmiausia matomi didmeninėje grandyje, o vėliau, su tam tikru vėlavimu, persiduoda mažmenai.

    Ne mažiau svarbūs ir mokesčiai: pridėtinės vertės mokesčio bei akcizo pokyčiai gali greitai pakeisti galutinę litro kainą net ir tuo atveju, jei žaliavos kaina pasaulyje juda priešinga kryptimi. Todėl vartotojams, vertinantiems kainų perspektyvą, svarbu stebėti ne tik naftos biržą, bet ir politinius sprendimus dėl mokestinės naštos.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu degalinių kainas labiausiai veikia didmeninės kainos ir konkurencija tarp tinklų, o vidutiniu laikotarpiu – naftos kainų kryptis ir valiutų kursai. Dėl to keturi didmeniniai mažinimai per savaitę yra ženklas, kad rinkoje susiformavo aiškesnis spaudimas kainoms žemyn, tačiau kiek ir kada tai pajus vairuotojai, priklausys nuo konkrečių degalinių kainodaros.