CP v2

Tag: Dyzelinas

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Portugalijoje degalų kainos per kelis mėnesius šoktelėjo iki daugiau nei 2 eurų už litrą, o poveikį jaučia ne tik vairuotojai. Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomos sąnaudos persikelia į prekių ir paslaugų kainas, todėl galutinę sąskaitą dažniausiai apmoka vartotojai.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos duomenys rodo, kad 2026 metų vasario 28 dieną žemyninėje Portugalijoje vidutinė standartinio dyzelino kaina siekė 1,596 euro už litrą, o 95 oktaninio benzino – 1,681 euro. 2026 metų rugsėjo 27 dieną kainos pakilo atitinkamai iki 2,219 ir 2,113 euro už litrą.

    Tai reiškia, kad dyzelinas pabrango 0,62 euro, o benzinas – 0,43 euro už litrą. Vartotojų teisių organizacijos DECO PROteste atstovai pabrėžia, kad brangimas paliečia praktiškai visą ekonomiką, nes degalai yra svarbi tiekimo grandinės dalis.

    Brangimas persiduoda per grandinę

    DECO PROteste atkreipia dėmesį, kad bet kuris sektorius, kuris naudoja kelių transporto degalus gamyboje ar logistikoje, patiria išaugusias sąnaudas. Tai reiškia brangesnį prekių atvežimą, brangesnį žaliavų gabenimą ir galiausiai didesnį spaudimą kelti kainas galutiniam pirkėjui.

    Situaciją kaitina įtampa naftos rinkose dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių tiekimo rizikų. Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį iki konflikto tekėdavo apie penktadalį pasaulinio naftos vartojimo srautų – bet kokie trikdžiai šiame koridoriuje paprastai didina kainų svyravimus Europoje.

    Portugalijos statistikos instituto duomenys rodo, kad 2026 metų rugpjūtį infliacija šalyje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos produktų kainos per metus buvo išaugusios 12,2 proc. Vartotojų teisių gynėjai šį šuolį sieja pirmiausia su dyzelino brangimu.

    Žemės ūkis, žvejyba, logistika

    Viena jautriausių sričių – žvejyba, kur degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį kiekvienam išplaukimui į jūrą. Kai degalai brangsta, pabrangimas dažnai greitai atsispindi ir galutinėje žuvies bei jūros gėrybių kainoje parduotuvėse.

    Panašus mechanizmas veikia ir žemės ūkyje: brangesnis kuras didina darbų laukuose, technikos eksploatacijos ir produkcijos transportavimo kaštus. Galiausiai tai persikelia į maisto kainas, ypač tuose segmentuose, kur logistika sudaro didelę produkto savikainos dalį.

    Krovinių vežėjai ir paskirstymo sektorius taip pat įspėja, kad dyzelino brangimas didina vežimo tarifus. Net jei prekybininkai dalį šuolio kurį laiką sugeria mažindami maržas, ilgainiui tokia taktika ribota, todėl kainų spaudimas linkęs persiduoti pirkėjui.

    Kas nutinka prekių krepšeliui?

    Nors logika rodytų, kad brangesni degalai turėtų iškart kelti ir maisto kainas, trumpuoju laikotarpiu matomi ir prieštaringi signalai. DECO PROteste fiksavo, kad jų stebimas būtiniausių maisto prekių krepšelis vieną rugsėjo savaitę net atpigo 1,86 euro, palyginti su ankstesne savaite.

    Ekspertai tai aiškina tuo, kad dalies prekių kainas labiau veikia sezoniškumas, pasiūlos svyravimai ar akcijos, o ne tiesioginis degalų brangimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad esant dideliems kainų svyravimams prognozuoti, kas bus rytoj, sudėtinga.

    Vartotojams rekomenduojama stebėti kainų dinamiką ir, kai matomas kainų kritimas, didesnę dalį pirkinių planuoti rečiau, bet didesniais kiekiais. Tokia strategija gali padėti sumažinti savaitinių šuolių poveikį šeimos biudžetui.

    Viešasis transportas ir alternatyvos

    Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomas spaudimas tenka ir keleivių vežimo paslaugoms, ypač toms, kurios priklauso nuo vidaus degimo variklių. Portugalijos keleivių vežėjų asociacijos vertinimu, degalų kainų šuolis sektoriui gali reikšti dešimtis milijonų eurų papildomų sąnaudų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad elektriniai automobiliai yra mažiau tiesiogiai paveikiami degalų kainų šuolio, nors elektros kainos taip pat išlieka svarbus veiksnys. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali skatinti spartesnį perėjimą prie elektrifikuoto transporto ir efektyvesnių logistikos sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas išlieka.

    Įmonės, veikiančios statybų, metalo apdirbimo ar net vaistų paskirstymo srityse, jau signalizuoja apie didėjančius kaštus dėl transporto ir technikos eksploatacijos. Dalis jų pripažįsta svarstančios pristatymų optimizavimą ar maržų mažinimą, kad išliktų konkurencingos, tačiau tokie sprendimai ne visada tvarūs.

  • Dyzelinas Europoje brangsta iki rekordų: štai kur mokesčiai didžiausi, Lietuva – sąraše

    Dyzelinas Europoje brangsta iki rekordų: štai kur mokesčiai didžiausi, Lietuva – sąraše

    Dyzelinas – brangiausias degalas

    Dyzelinas Europos Sąjungoje 2026 metais tapo brangiausiu degalu degalinėse, aplenkęs benziną. Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje fiksuota, kad svertinė ES dyzelino litro kaina rugsėjo 21 dieną pasiekė 2,226 euro – aukščiausią lygį nuo 2005 metų.

    Tuo pat metu 95 oktanų benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 13,4 cento mažiau. 50 litrų dyzelino bakas, pagal ES vidurkį, atsieina maždaug 111 eurų, o didelę dalį šios sumos sudaro mokesčiai.

    Kiek sudaro mokesčiai?

    Vidutiniškai ES dyzelino mokesčiai siekia apie 0,861 euro už litrą, tai yra maždaug 38,6 proc. galutinės kainos. Benzino atveju vidutinė mokestinė našta yra didesnė – apie 0,981 euro už litrą, arba maždaug 12 centų daugiau nei dyzelinui.

    Dyzelino apmokestinimas paprastai susideda iš dviejų dalių: pirmiausia taikomas fiksuotas akcizas, o vėliau pridėtinės vertės mokestis, kuris skaičiuojamas nuo visos sumos, įskaitant akcizą. Dėl to PVM iš esmės tampa mokesčiu nuo mokesčio.

    Kodėl dyzelinui taikomos lengvatos?

    ES lygmeniu dyzelinui nustatytas mažesnis minimalus akcizas nei benzinui: 0,33 euro už litrą dyzelinui ir 0,359 euro benzinui. Daug valstybių šį skirtumą išlaiko ir nacionaliniuose tarifuose, argumentuodamos parama vežėjams, žemės ūkiui ir verslams, kurių veikla priklauso nuo dyzelino.

    Vis dėlto diskusijos dėl dyzelino mokestinių privilegijų tęsiasi: Europos Komisija buvo siūliusi energijos produktus apmokestinti pagal energinę vertę, o ne litrą, tačiau tokiai reformai reikia vieningo visų ES valstybių pritarimo. Kompromisinis variantas 2025 metais nesurinko reikiamo palaikymo.

    Kas kelia kainas ir kas galėtų jas mažinti?

    Kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais sustiprino geopolitiniai sukrėtimai ir energijos tiekimo trikdžiai, kurie ypač paveikė dyzelino rinką. Europos Centrinio Banko ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržų įtaką: trečią rugsėjo savaitę jos, vertinimais, galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc. to, ką moka vairuotojai.

    „Kad kainos mažėtų, svarbiausia būtų karo veiksmų pabaiga, srautų normalizavimas per Hormūzo sąsiaurį ir pasaulinių rafinavimo pajėgumų atsigavimas“, – teigia ECB ekspertai.

    Kur dyzelinas apmokestinamas labiausiai?

    Lyginant ES valstybes, reitinguose paprastai skaičiuojama, kiek mokesčių sumokama už litrą, o ne kokia kainos dalis tenka mokesčiams. Pagal tokią metodiką tarp daugiausiai dyzeliną apmokestinančių šalių minimos Danija, Italija, Suomija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai ir Prancūzija.

    Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp aukštesnių pozicijų: nurodoma, kad mokesčiai dyzelinui siekia apie 0,945 euro už litrą. Struktūroje akcentuojamas fiksuotas akcizas, papildoma CO2 dedamoji ir 21 proc. PVM, o laikinos lengvatos, taikytos metų pirmoje pusėje, buvo riboto laikotarpio.

    Valstybių reakcija – laikinos lengvatos

    Degalų kainoms pasiekus rekordus, dalis Europos valstybių imasi trumpalaikių sprendimų, kad sumažintų smūgį gyventojams ir verslui. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2026 metais patvirtintas laikinas energijos mokesčio sumažinimas, kuris, įskaitant PVM efektą, gali sumažinti kainą apie keliolika centų už litrą.

    Tokios priemonės dažniausiai yra laikinos, nes degalų akcizai ir PVM sudaro reikšmingą biudžeto pajamų dalį, o ilgalaikiai pokyčiai ES mastu stringa dėl būtinybės suderinti skirtingus valstybių interesus.

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.

  • Italijoje degalų kainos šokiruoja: „SOCAR“ imasi lubų, prie jų jungiasi ir „ENI“ tinklas

    Italijoje degalų kainos šokiruoja: „SOCAR“ imasi lubų, prie jų jungiasi ir „ENI“ tinklas

    „SOCAR“ stabdo kainų šuolį

    Italijoje, kur pastarosiomis savaitėmis degalų kainos tapo vienu karščiausių politinių ir ekonominių klausimų, Azerbaidžano valstybės energetikos grupė „SOCAR“ paskelbė įvedanti benzino ir dyzelino kainų lubas.

    Priemonė pirmiausia bus taikoma Italiana Petroli valdomame IP degalinių tinkle, kurį „SOCAR“ perėmė 2026 metais. Bendrovė teigia siekianti sumažinti staigaus brangimo poveikį vairuotojams ir verslui.

    Kiek kainuos litras ir kam tai galios?

    „SOCAR“ kol kas neatskleidė, kokia konkreti maksimali kaina bus nustatyta degalinėse. Bendrovė nurodė, kad riba bus parenkama įvertinus tiek vartotojų poreikius, tiek tiekimo grandinės ekonominį tvarumą.

    Mechanizmas bus diegiamas palaipsniui, pradedant IP ženklu pažymėtomis degalinėmis. Vėliau svarstoma galimybė šį sprendimą išplėsti ir į „Esso“ ženklu veikiančias degalines bei kitus operatorius, kurie kurą perka iš IP.

    Valdžia spaudžia, rinkoje daug įtampos

    Sprendimas priimtas Italijos valdžiai vis aktyviau raginant rinkos dalyvius prisidėti prie kainų stabilizavimo. Kainų jautrumas ypač išryškėjo dyzelino segmente, kurį dažnai veikia tiekimo sutrikimai ir tarptautinių energijos rinkų svyravimai.

    Italijos Verslo ir Made in Italy ministerija kasdien skelbia nacionalinius kainų vidurkius, o atskirų degalinių kainos fiksuojamos specialioje degalų kainų stebėsenos sistemoje. Šis skaidrumo modelis didina spaudimą operatoriams, kai kainos kyla greičiau nei gyventojų perkamoji galia.

    „Įvedamos kainų lubos turi padėti apsaugoti šeimas ir įmones, kartu užtikrinant nepertraukiamą degalų tiekimą“, – teigiama „SOCAR“ pranešime.

    Kainų lubas taiko ne vieni

    „SOCAR“ nėra vienintelė, paskelbusi apie ribojimo mechanizmą. Italijos energetikos milžinė „ENI“ taip pat pritaiko kainų lubų principą savo degalinių tinkle, siekdama sumažinti brangimo naštą vartotojams.

    Vis dėlto „SOCAR“ žingsnis išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų aiškių signalų apie naują grupės strategiją Italijos rinkoje po IP įsigijimo. Sandoris, kuriuo „SOCAR“ perėmė beveik visą Italiana Petroli akcijų paketą, buvo baigtas 2026 metų gegužės 8 dieną.

    Rekordiniai skaičiai prie kolonėlių

    Pagal naujausius Italijos oficialius duomenis, 2026 metų rugsėjo 27 dieną nacionalinis vidurkis savitarnos režimu keliuose siekė 2,159 euro už litrą benzino ir 2,377 euro už litrą dyzelino.

    Magistralėse vidurkiai dar didesni: 2,254 euro už litrą benzino ir 2,459 euro už litrą dyzelino. Dėl to dyzelino kaina kai kur priartėjo prie 2,50 euro už litrą ribos, o tai ypač jautru logistikai ir smulkiajam verslui.

    „SOCAR“ nurodo sieksianti paremti tinklo operatorius ir degalinių valdytojus, tačiau kartu išlaikyti balansą visoje tiekimo grandinėje. Jei priemonė bus išplėsta į platesnį tinklą, ji galėtų reikšmingiau paveikti mažmenines kainas didelėje šalies dalyje.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Europoje kylant benzino ir dyzelino kainoms, vis daugiau valstybių imasi skubių priemonių gyventojams ir verslui apsaugoti. Vyriausybės mažina degalų mokesčius, plečia subsidijas ir ieško reguliavimo sprendimų, kurie leistų greičiau padidinti pasiūlą.

    Kainų šuolį labiausiai kursto geopolitiniai sukrėtimai, sutrikdę tiekimo grandines ir padidinę rizikos premiją naftos rinkose. Europos Sąjunga išlieka itin priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, todėl tarptautiniai sukrėtimai čia greitai virsta brangesniais degalais degalinėse.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad daugiausia priemonių energijos kainų smūgiui sušvelninti pastaruoju metu taiko būtent ES šalys. Tokie sprendimai paprastai brangiai kainuoja biudžetui, tačiau politikai juos renkasi siekdami amortizuoti infliacijos poveikį ir išvengti socialinės įtampos.

    Prancūzija plečia tikslinę paramą

    Prancūzija paskelbė apie maždaug 410 000 000 eurų vertės paketą, kuriuo plečiamos kompensacijos intensyviai automobilį naudojantiems žmonėms ir degalams imliems sektoriams. Parama labiau orientuojama į tuos, kurie kasdien į darbą važiuoja didesnius atstumus arba automobiliu naudojasi profesiniais tikslais.

    Šalies valdžia taip pat ankstina energijos čekius daliai namų ūkių, kad šie lengviau padengtų artėjančio šildymo sezono sąskaitas. Prancūzija kelia ir platesnius klausimus dėl ES degalų kokybės reikalavimų, tikėdamasi, kad laikini pakeitimai galėtų padėti greičiau didinti dyzelino bei reaktyvinių degalų gamybą regione.

    Vokietija ir Ispanija mažina mokesčius

    Vokietija nusprendė atnaujinti laikinas degalų mokesčių mažinimo priemones, kurios, valdžios skaičiavimu, iki metų pabaigos biudžetui kainuos apie 2 500 000 000 eurų. Kartu svarstomos ir papildomos priemonės, įskaitant galimybę derėtis su naftos sektoriumi dėl kainų ribojimo mechanizmų.

    Ispanija pratęsė degalų mokesčių lengvatas, įvestas reaguojant į energijos kainų šoką, ir paliko automatinę schemą, kuri leistų didinti nuolaidą, jei kainų augimas taptų ypač spartus. Šalis taip pat tęsia tikslines subsidijas transporto bendrovėms ir pirminiams sektoriams, kuriems degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    ES neramina dyzelino pasiūla

    Lygiagrečiai nacionalinėms programoms Europos šalys remiasi strateginėmis atsargomis, kurias koordinuotai gali mobilizuoti Tarptautinės energetikos agentūros narės. Tokie sprendimai padeda trumpuoju laikotarpiu sušvelninti kainų spaudimą, tačiau neišsprendžia struktūrinės importo priklausomybės problemos.

    Europos Komisija akcentuoja ilgalaikę kryptį: spartesnę elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ES jautrumą didina ir tai, kad dyzelino rinkoje svarbią vietą užima importas, o bet kokie eksporto ribojimo planai Jungtinėse Valstijose galėtų dar labiau įtempti padėtį Europoje.

    „Manome, kad tai bloga idėja, nes bet koks sutrikdymas gali neigiamai paveikti abi puses“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Ekspertai pažymi, kad mokesčių mažinimas ir subsidijos greitai numalšina visuomenės nepasitenkinimą, tačiau ilgainiui gali išauginti biudžeto deficitą ir silpninti paskatas taupyti energiją. Dėl to vis dažniau pabrėžiama tikslinės paramos svarba bei investicijos į alternatyvas, kurios mažintų priklausomybę nuo naftos produktų.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    Jungtinėms Valstijoms svarstant galimus dyzelino eksporto ribojimus, Europos šalys įspėjamos apie naują kainų šoko riziką. Degalinių lentynos greičiausiai neištuštėtų per naktį, tačiau dyzelino kaina galėtų šoktelėti, o valdžioms tektų grįžti prie krizių valdymo priemonių.

    Situacija ypač nepatogi Europos Komisijai, nes po rusiškų energijos išteklių atsisakymo Europos Sąjunga tapo labiau priklausoma nuo importuojamų naftos produktų. Komisija nurodo, kad klausimas aptariamas su ES valstybėmis ir pramone, o problemą imasi vertinti kaip energetinio saugumo temą.

    Pasaulinė dyzelino rinka pastaraisiais mėnesiais išlieka įtempta: tiekimą trikdo geopolitiniai sukrėtimai, o dalis eksportuotojų riboja pardavimus į užsienį. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklos daugelyje regionų dirba arti pajėgumų ribos, todėl staiga padidinti gamybą yra sudėtinga.

    Priklausomybė nuo JAV dyzelino

    Rinkos dalyvių vertinimu, JAV dyzelinas šiemet sudaro reikšmingą dalį ES importo iš trečiųjų šalių, o kai kuriuose regionuose ši priklausomybė dar ryškesnė. Dėl to net dalinis eksporto ribojimas galėtų neproporcingai stipriai paveikti kainas, nes pirkėjai pradėtų varžytis dėl ribotos alternatyvių krovinių pasiūlos.

    „Europai tiesioginis poveikis būtų kainų augimas: Šiaurės Vakarų Europa turėtų permokėti, kad pritrauktų pakaitinius krovinius“, – sakė energetikos analitikas Zameer Yusof.

    Analitikų logika paprasta: jei dingsta dalis tiekimo, kainos nebūtinai kyla tiek pat, kiek sumažėja importas, tačiau konkurencija dėl pakaitinių kiekių gali staigiai padidinti kainodarą biržose ir didmeninėje prekyboje. Tai galiausiai persiduoda transporto, žemės ūkio ir logistikos sąnaudoms, o kartu ir vartotojų kainoms.

    Kur smūgis būtų didžiausias?

    Didžiausio pažeidžiamumo ženklai matomi Prancūzijoje, kur dyzelino importo struktūroje JAV dalis yra viena didžiausių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad toks sprendimas Europai būtų itin skausmingas, ypač kai energijos kainos jau tapo jautria politine tema.

    Šalia Prancūzijos analitikų minimos ir kitos importui jautrios rinkos, tarp jų Jungtinė Karalystė, kuri po dalies naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimo dar labiau remiasi įvežtiniais degalais. Tiesa, Europos regione dyzelinas yra vienas labiausiai kaupiamų naftos produktų, todėl atsargos galėtų sušvelninti pradinį tiekimo sutrikimą, nors kainų spaudimo jos nepanaikintų.

    Pietų Europos šalys, turinčios didesnį vietinių perdirbimo pajėgumų ir Viduržemio jūros regiono tiekimo „pagalvę“, dažnai laikomos atsparesnėmis. Vis dėlto kainodara bendroje rinkoje linkusi „užkrėsti“ ir mažiau priklausomas šalis, nes degalai yra globali prekė, o kroviniai nukreipiami ten, kur mokama daugiau.

    Europa turi mažai greitų alternatyvų

    Esminė problema, kurią išryškina JAV planai, yra ribotos galimybės greitai pakeisti tiekėją. Kaip viena realiausių alternatyvų įvardijama Indija, tačiau jos eksporto apimtys yra nepastovios, o dalis srautų nukreipiama į kitas rinkas, kur maržos patrauklesnės.

    Kiti galimi šaltiniai, tokie kaip Kinija ar Pietų Korėja, vertinami kaip mažai pajėgūs greitai užpildyti spragą dėl nedidelių esamų srautų į Europą ir dėl prekybos apribojimų. Todėl politinės diskusijos Europoje vis dažniau krypsta į tai, ar nereikia lanksčiau taikyti kuro specifikacijų, geriau koordinuoti atsargas ir stiprinti vietinę perdirbimo bazę.

    Tuo pat metu JAV vidaus politika taip pat spaudžia sprendimų priėmėjus: aukštos degalų kainos kelia nepasitenkinimą rinkėjams, o valdžia ieško būdų, kaip mažinti kainų spaudimą šalies viduje. JAV energetikos sektoriuje svarstomos ir švelnesnės alternatyvos, pavyzdžiui, savanoriški eksporto ribojimai vietoje plataus laikino draudimo.

    Ekspertai įspėja, kad visiškas eksporto ribojimas gali atsisukti prieš pačias JAV, nes perdirbėjai, netekę eksporto rinkų, gali mažinti gamybą dėl logistikos ir atsargų kaupimo ribų. Tokiu atveju pasaulinėje rinkoje sumažėtų ir kitų produktų pasiūla, o tai reikštų dar didesnį kainų spaudimą abiejose Atlanto pusėse.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.