Tag: Dyzelinas

  • Lenkijoje nuo lapkričio 13-osios mažėja degalų kainų „lubos“: atpigs benzinas ir dyzelinas

    Lenkijos vairuotojams prieš savaitgalį žadama pigesnė kelionė į degalinę – nuo penktadienio, 2026 metų lapkričio 13 dienos, mažinamos maksimalios benzino ir dyzelino kainos.

    Naujus, žemesnius kainų limitus paskelbė Energetikos ministerija. Apie sprendimą pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

    Pagal ketvirtadienį paskelbtą pranešimą, benzino 95 maksimalus įkainis mažėja iki 6,06 zloto už litrą, kai iki tol riba siekė 6,10 zloto.

    Pokyčiai palies ir kitus degalų tipus. Dalis vairuotojų realų kainų skirtumą pajus jau artimiausiomis dienomis, nes naujieji limitai taikomi visą parą.

    Pinga ir 98 benzinas, ir dyzelinas

    Brangesnio 98 markės benzino maksimalus įkainis taip pat mažinamas – nuo 6,70 iki 6,68 zloto už litrą.

    Didžiausias sumažėjimas numatytas dyzelinui: maksimalus tarifas krenta nuo 7,66 iki 7,54 zloto už litrą.

    Skelbiama, kad kitas ministerijos pranešimas dėl savaitgalio kainų ribų bus paskelbtas penktadienį.

    Programos CPN tikslas – mažesnės kainos degalinėse

    Kainų „lubos“ – dalis trečiosios programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalies, kuria siekiama sumažinti degalų brangimo poveikį gyventojų biudžetams.

    Programą Lenkija pradėjo 2026 metų kovo pabaigoje, reaguodama į naftos kainų šuolį, siejamą su įtampa Artimuosiuose Rytuose. Antroji programos dalis vyko rugpjūtį, o dabartinė, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki metų pabaigos.

    Nurodoma, kad paketas remiasi mažesniu PVM degalams (nuo 23 iki 8 proc.), akcizo mažinimu ir nuolatine kainų stebėsena.

    Už limitų nesilaikymą – iki milijono zloto bauda

    Degalinių savininkai įpareigoti laikytis nustatytų maksimalių įkainių. Už degalų pardavimą virš nustatyto limito gresia administracinės sankcijos.

    Skelbiama, kad bauda už reikalavimų ignoravimą gali siekti iki 1 mln. zlotų, o kontrolės institucijos reguliariai tikrina degalines.

    Tuo pat metu nurodoma, kad iki šiol patikrinimų metu nustatyta kelios dešimtys pažeidimų atvejų, nors dauguma degalinių kainų ribojimo laikosi.

    Iš kur finansuojamas degalų pigimas?

    Mokesčių mažinimo kaštus planuojama dengti iš naujos įmokos – 60 proc. mokesčio nuo „viršpelnio“, taikomo degalų sektoriaus bendrovėms.

    Šis mokestis apima papildomas pajamas, gautas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, o apmokestinimo bazė siejama su 2025 metų referencine marža.

    Nurodoma, kad įstatymą pasirašė prezidentas, tačiau jis kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei. Kol kas taisyklės galioja, o CPN mechanizmas, valdžios teigimu, turi realų poveikį degalų kainoms degalinėse.

  • Lenkijoje prieš savaitgalį mažėja degalų kainų lubos: benzinas ir dyzelinas pigs nuo penktadienio

    Lenkijoje prieš savaitgalį mažėja degalų kainų „lubos“ – nuo penktadienio nustatytos mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos degalinėse.

    Kaip skelbiama Energetikos ministro ketvirtadienį paskelbtame pranešime, litras benzino 95 nuo penktadienio turėtų kainuoti ne daugiau kaip 6,06 zl, benzino 98 – 6,68 zl, o dyzelino – 7,54 zl.

    Šie limitai yra mažesni nei ketvirtadienį galiojusios maksimalios kainos. Tuomet benzino 95 viršutinė riba siekė 6,10 zl už litrą, benzino 98 – 6,70 zl, o dyzelino – 7,66 zl.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad kitas Energetikos ministro skelbimas dėl maksimalios degalų kainos bus paskelbtas penktadienį – jame bus nustatytos kainos šeštadieniui, sekmadieniui ir pirmadieniui.

    Kodėl taikomos kainų „lubos“?

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra vienas iš programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) elementų, kuriuo siekiama riboti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas susietas su dalies nuostatų įsigaliojimu įstatyme dėl vadinamojo „viršpelnių“ mokesčio degalų sektoriaus įmonėms. Prezidentas įstatymą pasirašė ir kartu kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl jo kontrolės po įsigaliojimo.

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą gali būti numatyta bauda iki 1 mln. zl.

    Viršpelnių mokestis ir akcizo bei PVM mažinimas

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiesiems degalams. Nurodoma, kad šios priemonės turėtų būti finansuojamos iš naujo mokesčio degalų koncernams, gaunantiems viršvidutinius pelnus.

    Pagal vyriausybės prielaidas visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Naujos taisyklės numato 60 proc. mokestį nuo perteklinių pelnų, gautų iš prekybos skystaisiais degalais. Jis apimtų laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos įmonėms, užsiimančioms degalų gamyba, ir subjektams, turintiems licenciją prekiauti degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų perteklinės pajamos, viršijančios istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Numatyta ir minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų arba grynojo pelno.

    CPN paketas: kada pradėtas taikyti?

    Pirmoji CPN paketo versija buvo įvesta kovo pabaigoje kaip atsakas į brangusią naftą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Tuomet buvo laikinai mažinamas PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas maksimalios kainos mechanizmas.

    Pirmasis etapas galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo sumažinimas – iki birželio vidurio. Antrasis CPN etapas buvo taikytas rugpjūčio 17–31 dienomis, tačiau be akcizo mažinimo.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Prie JAV rytinės pakrantės sustojo pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu: uostas dar nežinomas

    Pirmasis tanklaivis su rusiško dyzelino kroviniu, skirtu Jungtinėms Valstijoms, sustojo prie JAV rytinės pakrantės. Vis dar neaišku, į kurį uostą jis galiausiai plauks.

    Laivybos duomenis fiksuojančios bendrovės LSEG stebėjimai rodo, kad laivas „Agioi Fanendes“, plaukiantis su Maltos vėliava, į JAV krantus atvyko po reiso iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko.

    Skelbiama, kad 2026 metų spalio 22 dieną Primorske į tanklaivį buvo pakrauta 40 tūkst. tonų mažo sieringumo dyzelino. Toks krovinys laikomas pirmuoju, kuris po politinių sprendimų ir leidimų derinimo pasiekė JAV prieigas.

    Pristatymo buvo tikimasi 2026 metų lapkričio 7 dieną, tačiau laivo operatorė – Graikijos bendrovė „Eastmed“ – spalio pabaigoje nurodė, kad tanklaivis dar laukia reikalingų leidimų, o galutinis uostas kol kas nenustatytas.

    Kiti laivai pakeitė kursą

    Laivybos srautų stebėsena taip pat rodo, kad dalis kitų tanklaivių su rusišku dyzelinu, kurie turėjo vykti JAV Atlanto pakrante, pakeitė kursą. Kodėl taip nutiko, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Ši siunta siejama su 2026 metų spalio 9 dieną viešai paskelbtu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad jis susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo į JAV ir kitas šalis artimiausiais mėnesiais.

    Teigiama, kad tai reikštų JAV sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymą iki 2027 metų balandžio.

    Susitarimas – ir Rusijos eksporto ribojimų fone

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad susitarimas pasiektas nepaisant Rusijoje formaliai galiojusio laikino dyzelino eksporto draudimo, kuris buvo įvestas dar liepą po Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

    Tokia situacija, anot pranešimų, meta šešėlį ir platesniam geopolitiniam kontekstui: kalbama apie įtampas JAV ir Ukrainos santykiuose bei reakcijas Vakarų sostinėse.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo sprendimą švelninti sankcijas Rusijai, pabrėždamas, kad jis nepritaria bet kokiam sankcijų atšaukimui.

  • Pigo nafta mažina benzino ir dyzelino kainas, bet Lenkijoje LPG artėja prie 4 zl už litrą

    Naftos kainoms krintant, benzinas ir dyzelinas degalinėse pinga, tačiau autogazui (LPG) tendencija priešinga – jo kainos kyla ir artėja prie naujo rekordo.

    Apie tai skelbia portalas e-petrol.pl, atkreipdamas dėmesį, kad vairuotojai, pilantys benziną ar dyzeliną, pastarosiomis savaitėmis jau pajuto aiškesnį atpigimą.

    Skaičiuojama, kad palyginti su lapkričio pradžia, 95 markės benzinas E10 atpigo 33 grašiais, o dyzelinas – 30 grašių. Vidutinės jų kainos dabar siekia atitinkamai 6,04 ir 7,72 zl už litrą.

    Tuo pat metu LPG brango 13 grašių ir pasiekė 3,92 zl už litrą, o analitikai įspėja: artimiausiomis dienomis šis kuras gali pirmą kartą istorijoje perkopti 4 zl už litrą ribą.

    LPG brangimą degalinėse gali dar paspartinti

    Analitikai dėsto, kad situacija didmeninėje suskystintų dujų rinkoje rodo galimą tolesnį kainų šuolį. Dėl to autogazo kainos degalinėse, jų vertinimu, gali kilti greičiau nei iki šiol.

    Lenkijos Energetikos ministro skelbiamuose kainų limituose nurodoma, kad 95 benzino maksimali kaina yra 6,04 zl už litrą, 98 benzino – 6,67 zl, o dyzelino – 7,74 zl. Taip pat buvo skelbta, kad trečiadienį ir ketvirtadienį 95 benzinas neturėtų viršyti 6,10 zl, 98 benzinas – 6,70 zl, o dyzelinas – 7,66 zl už litrą.

    Finansų ministerija: papildomų priemonių kol kas nenumato

    Lenkijos Finansų ministerija teigia stebinti rinkos situaciją, tačiau šiuo metu neplanuoja papildomų sprendimų vairuotojams dėl LPG kainų.

    Viceministras Jarosławas Nenemanas, atsakydamas į parlamentarų užklausą, pabrėžė, kad LPG kainų pokyčiai infliaciją veikia gerokai mažiau nei benzino ar dyzelino kainų svyravimai: LPG dalis vartotojų kainų indekse siekia 0,3 proc., kai benzino – 3,3 proc., o dyzelino – 1,7 proc.

    Dėl šios priežasties, anot jo, įtraukti LPG į lengvatines priemones šiuo metu neplanuojama, nors situacija rinkoje bus toliau stebima ir sprendimai galėtų būti svarstomi pasikeitus aplinkybėms.

    Kur Lenkijoje degalai pigiausi

    Kalbant apie regioninius skirtumus, 95 benzino vidutinė kaina 6,04 zl už litrą fiksuota daugelyje vaivadijų, o brangiausias šis kuras buvo Mažojoje Lenkijoje – 6,06 zl už litrą.

    Dyzelinas pigiausias buvo Opolės regione, Aukštutinėje Silezijoje, Varmijoje ir Mozūrijoje, taip pat Didžiojoje Lenkijoje ir Pamaryje – vidutiniškai 7,71 zl už litrą. Brangiausias dyzelinas minimas Mažojoje Lenkijoje – 7,75 zl už litrą.

    LPG pigiausias buvo Kujavijoje ir Pamaryje – 3,87 zl už litrą, o brangiausias – Vakarų Pamaryje, kur vidutinė kaina siekė 3,98 zl už litrą.

  • Lenkijoje nustatytos degalų kainų „lubos“: kiek trečiadienį ir ketvirtadienį kainuos litras

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujus maksimalius degalų kainų limitus, kurie galios trečiadienį ir ketvirtadienį. Pagal pranešimą, litras benzino „Pb95“ negalės kainuoti daugiau nei 6,10 zloto, „Pb98“ – 6,70 zloto, o dyzelino – 7,66 zloto.

    Kaip nurodoma antradienį paskelbtame oficialiame ministro pranešime, benzino kainų „lubos“ bus aukštesnės nei galiojusios antradienį, o dyzelino – žemesnės. Taip siekiama riboti kainų augimą degalinėse ir mažinti išlaidas vairuotojams.

    Antradienį Lenkijoje nustatyti limitai buvo tokie: „Pb95“ iki 6,04 zloto už litrą, „Pb98“ iki 6,67 zloto, dyzelinas – iki 7,74 zloto. Tai reiškia, kad benzino limitai kiek paaugo, o dyzelino – sumažėjo.

    Taip pat pranešta, kad kitas energetikos ministro pranešimas dėl maksimalių kainų turėtų būti paskelbtas lapkričio 12 dieną – jame bus nustatytos kainos penktadieniui.

    Kainų ribojimas – programos dalis

    Maksimalių kainų mechanizmas yra programos „Ceny Paliwa Niżej“ (lenk. „Degalų kainos žemiau“) dalis. Jos tikslas – apriboti kainų šuolius degalinėse ir sumažinti degalų įsigijimo kaštus.

    Šis sprendimas siejamas su įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais dėl vadinamojo mokesčio už viršpelnius, taikomo degalų sektoriui. Tekste nurodoma, kad šalies prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu jį perdavė Konstituciniam Teismui vėlesnei patikrai.

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinam akcizo ir PVM mažinimui skystiesiems degalams. Numatyta, kad šių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauja įmoka, taikoma įmonėms, gaunančioms išskirtinai didelius pelnus.

    Kokios sankcijos gresia už limitų nesilaikymą?

    Už maksimalių degalų kainų nesilaikymą numatyta bauda, kuri gali siekti iki 1 mln. zloto.

    Tekste pažymima, kad naujos taisyklės taip pat numato 60 proc. mokestį nuo „viršpelnių“, uždirbtų iš prekybos skystaisiais degalais. Jis turėtų apimti laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, taikant jį degalų gamintojams ir įmonėms, turinčioms licenciją degalų prekybai su užsieniu.

    Koks platesnis šios priemonės kontekstas?

    Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad apskaičiuojant mokesčio bazę būtų vertinama pajamų „perteklinė“ dalis, lyginant su 2025 metais pasiektomis istorinėmis maržomis (su nustatytais priedais ir minimaliomis ribomis).

    Taip pat primenama, kad programa jau turėjo kelis etapus: pirmasis startavo kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą, ir tuomet apėmė laikinas PVM bei akcizo korekcijas kartu su kainų limitu. Antrasis etapas vasaros pabaigoje buvo įgyvendintas be akcizo mažinimo.

  • Portugalijoje benzinas ir dyzelinas atpigo iki 9,5 cento: didžiausias kritimas nuo kovo

    Portugalijoje benzinas ir dyzelinas atpigo iki 9,5 cento: didžiausias kritimas nuo kovo

    Portugalijoje degalų kainos šią savaitę smuko ryškiai: benzinas atpigo 9,5 cento už litrą, o dyzelinas – 9 centais. Tai didžiausias kainų kritimas šalyje nuo kovo.

    Kaip skelbia „Euronews“, pokytį vairuotojai pajuto jau pirmadienį – už tą pačią sumą degalinėse buvo galima įsipilti šiek tiek daugiau nei pastaraisiais mėnesiais.

    Vis dėlto kainos galėjo kristi dar labiau. Automobilių klubas Automóvel Clube de Portugal (ACP) skaičiavo, kad benzinas turėjo pigti 12,5 cento, o dyzelinas – 11 centų.

    Didžiąją dalį skirtumo lėmė tai, kad Portugalijos vyriausybė sumažino nepaprastąją nuolaidą naftos produktų mokesčiui (ISP), todėl galutinis atpigimas degalinėse buvo mažesnis.

    Kokios kainos fiksuotos Lisabonoje

    Vyriausybės sprendimas atsispindėjo ir kainų pavyzdžiuose, pateiktuose pagal Portugalijos energetikos institucijos DGEG kainų simuliatorių.

    Lisabonos centre pirmadienį įprasto 95 markės benzino litras kainavo 1,92 euro, o specialaus dyzelino – 2,13 euro.

    Ministrė: kainos gali kristi lėtai

    Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigė, kad bendra kryptis šiuo metu yra mažėjanti, tačiau kainų korekcijos gali vykti „labai lėtai“.

    Pasak ministrės, degalų kainas stipriai veikia išoriniai veiksniai, įskaitant naftos perdirbimo infrastruktūros žalą skirtinguose regionuose. Ji pabrėžė, kad tokių objektų atstatymas ar remontas gali užtrukti ilgai.

    Brent naftos kaina krenta, bet rizikos išlieka

    Straipsnyje pažymima, kad konfliktai regione ir su tuo siejamas nestabilumas, įskaitant padėtį Irane ir Hormūzo sąsiaurio uždarymą, daro įtaką kainoms Portugalijoje ir pasaulyje.

    Penktadienį „Brent“ naftos barelio kaina užsidarė ties 98,68 JAV dolerio riba – tai 15,11 JAV dolerio mažiau nei prieš savaitę, o pirmadienį apie 15 val. ji siekė 94,00 JAV dolerius už barelį.

    Nors bazinių naftos kainų mažėjimas paprastai signalizuoja galimą tolesnį degalų pigimą, neapibrėžtumas dėl JAV, Izraelio ir Irano konflikto reiškia, kad kainos išlieka labai svyruojančios.

  • Lenkijoje nuo šeštadienio atpigo degalai: 95 benzinas ir dyzelinas – po 8 grašius, 98 – 13

    Lenkijoje nuo šeštadienio įsigaliojo naujos maksimalios degalų kainos – dauguma jų sumažėjo keliais grašiais už litrą.

    Kaip nurodoma paskelbtame pranešime, 95 oktanų benzinas gali kainuoti ne daugiau kaip 6,12 zl, dyzelinas – 7,83 zl, o 98 oktanų benzinas – 6,80 zl.

    Lyginant su penktadieniu, 95 benzinas ir dyzelinas atpigo po 8 grašius, o 98 benzino kaina sumažėjo dar labiau – 13 grašių.

    Šios maksimalios kainos galios iki pirmadienio imtinai, o tą pačią dieną turi būti paskelbtas naujas pranešimas su kainomis antradieniui.

    Kas numatyta „CPN“ pakete

    Maksimalių kainų skelbimas yra viena iš trečiosios „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) paketo dalių. Šio paketo tikslas – riboti degalų kainų augimą degalinėse ir mažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai teisės aktų, susijusių su mokesčiu nuo neįprastai didelio pelno, kurį uždirba degalų sektoriaus įmonės.

    Skelbiama, kad Lenkijos prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu jį perdavė Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei.

    Baudos ir planuojamas mokesčių mažinimas

    Už maksimalios kainos nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiems degalams. Šių priemonių finansavimas numatytas iš naujos rinkliavos, taikomos įmonėms, gaunančioms viršįprastą pelną.

    Pagal vyriausybės planą visas degalų kainų paramos paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    60 proc. mokestis nuo viršpelnio

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo viršpelnio, gauto parduodant skystus degalus. Jis būtų taikomas neįprastam pelnui, uždirbtam nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis, viršijantis istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatyta minimali 2 proc. referencinė marža.

    Įmonėms, kurios degalų negamina, nustatyta papildoma riba – mokesčio dydis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų ar grynojo pelno.

    Primenama, kad pirmoji CPN paketo dalis buvo įvesta kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Vasarą, rugpjūčio 17–31 dienomis, taikyta antroji programos dalis – jau be akcizo mažinimo.

  • LPG kainos Lenkijoje muša rekordus ir dar kils, benzinas bei dyzelinas turėtų pigti

    Lenkijoje autogazo (LPG) kainos šią savaitę pasiekė rekordinį lygį ir, prognozuojama, dar augs. Tuo metu benzino ir dyzelino kainos degalinėse artimiausiomis dienomis turėtų toliau mažėti, nors ir lėčiau nei lapkričio pradžioje.

    Tokias tendencijas penktadienį apžvelgė analitikų biuras „Reflex“, vertinęs padėtį šalies degalų rinkoje. Jų skaičiavimais, ketvirtadienį vidutinė LPG litro kaina pasiekė rekordą.

    Analitikai aiškina, kad benzino ir dyzelino kainoms palankiai veikė du veiksniai: atpigusi „Brent“ nafta ir sustiprėjęs Lenkijos zlotas JAV dolerio atžvilgiu. Vis dėlto šie pokyčiai labiausiai atsispindėjo tų degalų kainose, kuriems taikomas vadinamasis apsauginis paketas.

    LPG į šį paketą neįtrauktas, todėl jo kainų dinamika išsiskiria – anot „Reflex“, autogazas brangsta nuo rugsėjo pradžios, o didžiausias šuolis fiksuotas būtent šią savaitę.

    Kokios buvo kainos ir ko tikimasi kitą savaitę

    „Reflex“ duomenimis, ketvirtadienį vidutinės kainos Lenkijos degalinėse siekė: benzinas 95 – 6,26 zloto už litrą, benzinas 98 – 7,07 zloto, dyzelinas – 7,91 zloto. LPG tuo metu kainavo vidutiniškai 4,03 zloto už litrą – tai įvardijama kaip rekordinis lygis.

    Prognozuojama, kad kitą savaitę autogazas ir toliau brangs, nors augimas turėtų būti lėtesnis nei dabar. Analitikai tikisi, kad vidutinė LPG kaina pakils iki maždaug 4,09 zloto už litrą.

    Tuo pat metu benzino ir dyzelino kainos turėtų leistis žemyn. Skaičiuojama, kad benzinas 95 galėtų atpigti iki 6,09 zloto už litrą, benzinas 98 – iki 6,65 zloto, o dyzelinas – iki 7,78 zloto.

    Lenkijoje taikomos maksimalios kainos

    Tekste taip pat pažymima, kad Lenkijoje nustatomos maksimalios degalų kainos. Pagal penktadienį paskelbtą energetikos ministro sprendimą, artimiausią savaitgalį ir pirmadienį benzinas 95 negalėtų kainuoti daugiau nei 6,12 zloto už litrą, benzinas 98 – 6,80 zloto, o dyzelinas – 7,83 zloto.

    Kitas pranešimas dėl maksimalių kainų turėtų būti publikuotas pirmadienį – jame būtų nustatytos kainos antradieniui.

  • LPG Lenkijoje muša rekordus: prognozuojama, kad autogazas peržengs 4 zl už litrą ribą

    Lenkijos vairuotojams artimiausiomis dienomis didžiausia staigmena laukia ne benzino ar dyzelino kolonėlėse, o prie autogazo (LPG) – analitikai prognozuoja istorinę kainų ribą, kurios dar nebuvo.

    Nors energetikos ministro skelbiamose maksimaliose benzino 95, 98 ir dyzelino kainose matomas nedidelis mažėjimas savaitgalį ir pirmadienį, LPG ši schema neapima, todėl jo kaina juda priešinga kryptimi.

    Skelbiama, kad Lenkijoje galioja vadinamasis kainų mažinimo paketas, kuriuo ribojamas dalies degalų brangimas, tačiau autogazas į šias priemones neįtrauktas. Dėl to būtent LPG pastaruoju metu brangsta sparčiausiai.

    Kaip teigia „e-petrol“ analitikai, didmeninės suskystintų dujų rinkos situacija rodo, kad artimiausiomis dienomis LPG kainų augimas degalinėse dar paspartės, o kitą savaitę jos pirmą kartą istorijoje gali viršyti 4 zlotų už litrą ribą.

    Prognozuojamos degalų kainos kitai savaitei

    „e-petrol“ pateikiamose prognozėse antrajai lapkričio savaitei nurodomi kainų rėžiai ir kitiems degalams. Benzino 95 (E10) kaina, jų vertinimu, turėtų siekti 5,99–6,15 zl už litrą.

    Dyzelinui prognozuojamas 7,71–7,85 zl už litrą intervalas. Tuo metu autogazui numatomas 4,19–4,31 zl už litrą rėžis – tai reikštų naują istorinį lygį.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Kainų „lubos“, kurias skelbia energetikos ministras, taikomos tik daliai degalų, todėl skirtingų kuro rūšių kainų dinamika gali ryškiai skirtis. Šiuo atveju situacija rodo, kad LPG vairuotojai gali pajusti spaudimą kišenei net tada, kai kiti degalai trumpam pinga.

    Lietuvos vairuotojams ši informacija aktuali pirmiausia keliaujant ar vykstant apsipirkti į Lenkiją: planuojant maršrutą ir degalų pildymą verta įsivertinti, kad autogazo kainos kaimyninėje šalyje gali būti didesnės nei įprasta.