CP v2

Tag: Dyzelinas

  • „Orlen“ vėl kelia didmenines degalų kainas: kiek gali brangti benzinas ir dyzelinas?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ po kelių ramesnių dienų didmeninėje rinkoje vėl ryškiau padidino degalų kainas. Toks posūkis dažniausiai gana greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl vairuotojai artimiausiomis dienomis gali pamatyti brangesnes kainas degalinėse.

    Skaičiuojama, kad per savaitę benzino Pb95 didmeninė kaina padidėjo 123 zlotais už kubinį metrą, o Pb98 – 184 zlotais. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 28 eurus už 1 000 litrų Pb95 ir apie 42 eurus už 1 000 litrų Pb98, todėl poveikis kainai litre gali siekti kelis euro centus, priklausomai nuo mokesčių ir maržų.

    Didmeninės dyzelino kainos pokyčiai išsiskyrė – fiksuotas mažėjimas 41 zlotu už kubinį metrą, arba apie 9 eurais už 1 000 litrų. Vis dėlto analitikai įspėja, kad mažmeninė dyzelino kaina išlieka jautri pasiūlos ir logistikos svyravimams, todėl trumpalaikiai didmeninės kainos kritimai ne visada reiškia atpigimą degalinėse.

    Kas gali daryti įtaką kainoms?

    Degalų kainas regione lemia ne tik vietos perdirbėjų sprendimai, bet ir naftos kainos, euro ir JAV dolerio kursas, sezoninis paklausos augimas bei naftos produktų atsargų pokyčiai. Reikšminga ir tai, kaip sparčiai degalinės atnaujina kainodarą, nes skirtingi tinklai turi nevienodus pirkimo grafikus ir maržų strategijas.

    Papildomą riziką rinkai kelia galimi pasaulinės dyzelino pasiūlos trikdžiai. Jei būtų ribojamas dyzelino eksportas iš JAV, tai galėtų sumažinti pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir kilstelėti kainas Europoje, nes JAV yra vienas svarbiausių dyzelino prekybos jūra tiekėjų.

    Kokios kainos prognozuojamos degalinėse?

    Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzino Pb95 kainos gali išsilaikyti aukštesniame lygyje, o dyzelino kainos – priartėti prie 9 zlotų už litrą ribos. Perskaičiavus į eurus, 9 zlotai sudaro apie 2,08 euro už litrą, tačiau galutinė kaina priklausys nuo vietos mokesčių ir prekybos antkainių.

    Vairuotojams tai signalas, kad kainų stabilumas gali būti laikinas. Jei didmeninės kainos išliks aukštos, mažmeninė rinka paprastai reaguoja per kelias dienas, o didesni šuoliai dažniausiai matomi savaitės pabaigoje arba prieš intensyvesnius kelionių laikotarpius.

  • Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Skaičiai, kurie verčia sunerimti

    Nuo karo su Iranu pradžios keliais naudojamų degalų brangimas Europos Sąjungai jau kainavo apie 53 mlrd. eurų, rodo Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment atlikta analizė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomos transporto išlaidos siekia apie 270 mln. eurų per dieną.

    Didžiausia dalis tenka dyzelinui: vien šio kuro brangimas sudaro apie 203 mln. eurų kasdien, o benzino dalis siekia apie 67 mln. eurų. Vertinimas apima 28 savaites iki rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kainas pakoregavus dėl infliacijos.

    Kodėl labiausiai smogia dyzelinas

    Transport & Environment pabrėžia, kad Europa yra viena labiausiai nuo dyzelino priklausomų didžiųjų ekonomikų. Dyzelinas ir gazolis sudaro apie 43 proc. visų ES naudojamų naftos produktų apimties, tai yra maždaug 16 procentinių punktų daugiau nei pasaulio vidurkis.

    2024 metais beveik keturi iš dešimties lengvųjų automobilių ES keliuose buvo varomi dyzelinu, o kelių transportas suvartojo apie 77 proc. viso ES dyzelino ir gazolio. Dėl šios struktūros bet koks pasiūlos sutrikimas dyzelino rinkoje ypač greitai persiduoda į kainas degalinėse ir vežėjų sąskaitas.

    „Europa yra labiausiai nuo dyzelino priklausoma didžioji ekonomika“, – teigiama Transport & Environment vertinime.

    Vairuotojai ir verslas jau skaičiuoja nuostolius

    Skaičiuojama, kad vidutinis ES dyzelinu važiuojantis vairuotojas per tiriamą laikotarpį sumokėjo apie 142 eurais daugiau nei būtų sumokėjęs metais anksčiau. Organizacijos vertinimu, rugsėjo 14 dieną 50 litrų dyzelino bakas kainavo apie 30 eurų brangiau nei iki karo pradžios.

    Smūgį patiria ir logistika: pateikiamas pavyzdys, kad Vokietijoje tolimųjų reisų dyzelinis vilkikas per šį laikotarpį patyrė apie 6 000 eurų papildomų kuro išlaidų, tai atitinka maždaug 236 eurus per savaitę. Nors tai yra konkretaus profilio pavyzdys, jis iliustruoja, kaip degalų kainos tampa tiesioginiu infliacijos veiksniu prekių ir paslaugų grandinėje.

    Kas kelia kainas ir kada gali palengvėti

    Ataskaitoje aiškinama, kad naftos kainos po karo pradžios kilo, tačiau dyzelino kainos augo dar sparčiau dėl rafinuotų produktų trūkumo. Konfliktas sutrikdė degalų gamybą ir eksportą iš Artimųjų Rytų, o atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas papildomai sumažino pasaulinę pasiūlą.

    Transport & Environment skaičiuoja, kad rugpjūtį dyzelino ir gazolio eksportas iš Artimųjų Rytų ir Rusijos kartu buvo beveik 75 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad kainą stumia ne vien brangesnė žaliava, bet ir perdirbimo pajėgumų bei logistikos grandinių įtampa, kuri ypač svarbi dyzelino rinkai.

    Europos Komisijos skelbiamoje kainų serijoje nurodoma, kad svertinė vidutinė dyzelino kaina ES rugsėjo 14 dieną pasiekė 2,159 euro už litrą, tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų. Rudenį situaciją gali apsunkinti sezoninis paklausos šuolis, kai didėja poreikis šildymo kurui, intensyvėja žemės ūkio darbai, o dalis naftos perdirbimo gamyklų vykdo planinę priežiūrą.

    Trumpuoju laikotarpiu organizacija siūlo priemones, kurios mažintų dyzelino paklausą, pavyzdžiui, dažnesnį darbą nuotoliu ten, kur tai įmanoma, mažesnius greičius greitkeliuose ir efektyvesnį viešąjį transportą. Ilgalaikėje perspektyvoje kaip atsparumo naftos kainų šokams priemonė įvardijamas perėjimas prie elektromobilių, kuris mažina importuojamos naftos poreikį ir kainų svyravimų poveikį.

  • Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka rekordines sumas, tačiau didžiausią naudą iš šuolio susižėrė naftos ir dujų bendrovės. 2026 metais dalies didžiųjų rinkos žaidėjų akcijos nuo sausio pabrango maždaug 40–87 proc., o investuotojai dėmesį vis labiau kreipia ne į žaliavinę naftą, o į perdirbimą.

    Rinką įkaitino vadinamasis „crack spread“ – skirtumas tarp žalios naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ar reaktyvinis kuras, kainų. Kai šis skirtumas išauga, naftos perdirbimo gamyklų maržos paprastai kyla, o tai tiesiogiai didina perdirbėjų pelningumą.

    Kodėl perdirbimas staiga tapo auksu

    Dyzelino kainos Europoje augo greičiau nei žalios naftos, nes smuko rafinuotų produktų pasiūla. Įtampą didino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie apribojo dyzelino ir reaktyvinio kuro eksportą iš dalies gamyklų, o tai itin jautru Europai, importuojančiai dalį degalų.

    Padėtį dar labiau komplikavo sukrėtimai Rusijos perdirbimo sektoriuje ir sprendimai riboti dyzelino eksportą po atakų prieš perdirbimo infrastruktūrą. Dėl to globali dyzelino rinka tapo įtemptesnė, o Europoje tai virto tiesioginiu kainų spaudimu degalinėse.

    Europos Centrinis Bankas 2026 metais viešai pripažino, kad energijos kainų dinamikoje vis svarbesnį vaidmenį atlieka būtent perdirbimo maržos. Banko vertinimu, dyzelino marža sudaro reikšmingą dalį galutinės litro kainos, todėl poveikis infliacijai gali būti didesnis nei vien dėl žalios naftos brangimo.

    „Prieš pusmetį nedaugelis žinojo, kas yra perdirbimo maržos, o dabar visi suprantame, kodėl tai svarbu“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Kas daugiausia uždirbo iš krizės

    Tarp ryškiausių 2026 metų akcijų kainų laimėtojų atsidūrė „Repsol“, kurios vertė per metus buvo pakilusi apie 87 proc. Bendrovės rezultatus iš esmės tempė pramonės padalinys, apimantis ir perdirbimą, kur pelningumas augo dėl išskirtinai plačių dyzelino ir reaktyvinio kuro maržų.

    Antrą vietą tarp didžiųjų Europos žaidėjų užėmė „Neste“, kurios akcijos augo apie 76 proc. Bendrovė stipriai pasinaudojo tiek tradicinių degalų trūkumu, tiek didėjančia paklausa alternatyvoms, nes ji gamina ir atsinaujinantį dyzeliną bei tvarų aviacijos kurą.

    Tarp kitų augusių bendrovių minimos „Equinor“, „Vår Energi“, „Orlen“, „Romgaz“, „Galp“, „OMV“, „Eni“ ir „TotalEnergies“ – jų akcijų prieaugis siekė maždaug nuo 40 proc. iki beveik 70 proc. Skirtumai tarp įmonių daugiausia priklausė nuo to, kiek jų veikloje sudaro perdirbimas ir kiek jos tiesiogiai uždirba iš gavybos.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir ekonomikai

    Vairuotojams plataus masto perdirbimo maržų šuolis reiškia, kad degalų kainos gali išlikti aukštos net tada, kai žaliavinės naftos kaina stabilizuojasi. Ekonomikai tai didina transporto kaštus, spaudžia logistikos grandines ir gali ilgiau palaikyti infliaciją, ypač šalyse, kur dyzelinas dominuoja krovinių vežime.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad situacija išlieka jautri geopolitikai ir perdirbimo pajėgumų balansui: bet koks papildomas sutrikimas eksporte, avarija gamykloje ar nauji apribojimai gali vėl staigiai pakelti maržas. Tuo pat metu ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į perdirbimo modernizavimą, atsargų kaupimą ir alternatyvius degalus gali tapti vienu svarbiausių Europos atsparumo veiksnių.

  • Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuras tampa rinkimų tema

    Prancūzijoje, iki prezidento rinkimų likus maždaug septyniems mėnesiams, degalų kainos virsta vienu ryškiausių politinių klausimų. Pastarosiomis savaitėmis pietuose žvejai blokavo naftos bazes ir uostų įvažiavimus, o ūkininkai skirtinguose regionuose rengė protestus dėl brangstančio kuro.

    Kainų šuolį sustiprino tarptautiniai veiksniai: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs tiekimas per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“. Tokie trikdžiai paprastai greitai persiduoda didmeninėms kainoms Europoje, ypač dyzelino rinkoje.

    Prancūzijoje dyzelino vidutinė kaina pasiekė apie 2,41 euro už litrą, o benzino kainos taip pat peržengė ankstesnius pikus. Plačiausiai parduodamas SP95-E10 pakilo virš 2,17 euro už litrą, o SP98 vidutiniškai viršijo 2,28 euro už litrą.

    Matyti ir paklausos silpnėjimo ženklų, kai dalis vairuotojų pradeda mažinti keliones arba ieško alternatyvų. Vis dėlto praktikoje daugelyje priemiesčių ir kaimiškų vietovių automobilis išlieka būtinybė, todėl kainų smūgis jaučiamas tiesiogiai.

    Kodėl kainos tokios aukštos?

    Didelę galutinės kainos dalį Prancūzijoje sudaro mokesčiai, tarp jų ir TICPE – vidaus vartojimo mokestis energetikos produktams. Prie kainos dar prisideda apie 20 proc. PVM, kuris skaičiuojamas jau įtraukus TICPE, todėl vartotojui susidaro „mokesčio nuo mokesčio“ efektas.

    Ekonomistė Anna Creti iš Paryžiaus Dauphine universiteto pabrėžia, kad mokesčiai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, tačiau jie didina spaudimą vartotojams. Kartu egzistuoja ir visuomenės įsitikinimas, kad didžiausią naudą pasiima degalinių tinklai, nors realybėje didesnės maržos dažniau siejamos su perdirbimu, o ne mažmenine prekyba.

    „Tai suteikia reikšmingas pajamas valstybei, tačiau galutinėje kuro kainoje sudaro didelę naštą“, – sakė Anna Creti.

    Nors kainas daugiausia lemia rinka, sektorius yra prižiūrimas, o degalinių kainos stebimos per valstybinę kainų palyginimo sistemą. Mažmeninėje grandyje konkurencija didelė, tačiau dideli žaidėjai, tokie kaip „TotalEnergies“, dėl plataus tinklo gali daryti netiesioginę įtaką kainodarai, pavyzdžiui, taikydami laikinus kainų „lubų“ sprendimus.

    Dar vienas svarbus aspektas – didelis dyzelinių automobilių skaičius. Dyzelinas plačiai naudojamas ne tik privačiame transporte, bet ir smulkiajame bei vidutiniame versle, todėl kainų šuoliai greitai atsiliepia ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Vyriausybės atsakas ir kandidatai

    Reaguodama į brangimą, Prancūzijos vyriausybė pranešė apie tikslinių pagalbos priemonių plėtrą ir pratęsimą labiausiai paveiktiems namų ūkiams. Nurodoma, kad naujas paketas kainuos apie 450 000 000 eurų, o bendra pagalba degalams pasieks apie 1 400 000 000 eurų.

    Tai vyksta sudėtingoje fiskalinėje aplinkoje: biudžeto deficitas šiemet prognozuojamas apie 5,4 proc. BVP, o valstybės skola artėja prie 120 proc. BVP. Dėl to erdvė plačioms mokesčių lengvatoms ribota, todėl valdžia renkasi labiau taikines, o ne visuotines priemones.

    Vyriausybė taip pat pasiūlė vadinamąją kuro auksinę taisyklę 2027 metų biudžetui. Jos esmė – papildomas mokestines pajamas, atsirandančias dėl brangstančio kuro, nukreipti vartotojų rėmimui, kad valstybė nebūtų laikoma „uždirbančia“ iš kainų šuolio.

    Politologė Diane Bollet iš Sciences Po Paris teigia, kad degalų kainos tapo privaloma kandidatų darbotvarkės dalimi dar nuo 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimo. Tuomet protestai kilo dėl pragyvenimo brangimo ir planuoto anglies dioksido mokesčio kurui, o neramumai tapo vienu ryškiausių socialinių sukrėtimų šiuolaikinėje Prancūzijoje.

    „Tai privertė politikus aiškiai pasakyti, ar jie pripažįsta kuro kainų poveikį ir kiek pasirengę remti žmones, kurie su tuo susiduria kasdien“, – sakė Diane Bollet.

    Kampanijoje jau skamba skirtingi pažadai. Marine Le Pen ir jos Nacionalinis sambūris kelia idėją mažinti PVM nuo 20 proc. iki 5,5 proc., tačiau toks sprendimas susidurtų su Europos Sąjungos PVM taisyklėmis ir ribojimais.

    Kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas ir La France Insoumise siūlo nustatyti kainų lubas: benzinui – 1,70 euro už litrą, dyzelinui – 1,80 euro už litrą. Jis kritikuoja vien mokesčių mažinimą argumentuodamas, kad nėra garantijos, jog sumažinimas pilnai pasieks vartotoją.

    Kol kas dauguma kandidatų dar nėra paskelbę išsamių programų, todėl rinkėjams trūksta aiškumo dėl finansavimo ir detalių. Tačiau vienas dalykas jau matomas: rekordinės kainos degalinėse gali tapti tema, kuri spręs ne tik nuotaikas, bet ir balsus prezidento rinkimuose.

  • Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Pasaulinė naftos tiekimo krizė vėl pakurstė degalų kainas Europoje: benzinas ir dyzelinas kai kur priartėjo prie 2,5 euro už litrą ribos. Rinkose įtampą didina sutrikimai strateginiuose jūrų keliuose, kuriais juda didelė pasaulinės naftos ir degalų dalis.

    Didžiausią riziką kelia Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje ir Bab el Mandebo sąsiauris ties Raudonąja jūra. Tarptautiniai analitikai šiuos trikdžius įvardija kaip vieną didžiausių fizinių tiekimo sukrėtimų energijos rinkų istorijoje, nes bet koks srautų sumažėjimas čia greitai persiduoda kainoms Europoje.

    Kur benzinas ir dyzelinas brangiausi?

    Pagal naujausius stebėjimų duomenis, vidutinė benzino kaina Nyderlanduose siekė apie 2,43 euro už litrą. Danijoje ji buvo apie 2,35 euro, Suomijoje apie 2,32 euro už litrą, o Prancūzijoje ir Graikijoje kainos taip pat laikėsi virš 2,20 euro.

    Dyzelino vairuotojams smūgis dar stipresnis. Danijoje dyzelinas kainavo apie 2,52 euro už litrą, Prancūzijoje apie 2,40 euro, Italijoje apie 2,36 euro už litrą, o kai kuriose kitose Europos šalyse skirtumai tarp valstybių siekė beveik 1 eurą už litrą.

    Kodėl skaičiai ne viską pasako?

    Vien litrinė kaina ne visada atskleidžia, kur gyventojams sunkiausia, nes skiriasi atlyginimai ir pragyvenimo lygis. Tam dažnai taikomas perskaičiavimas pagal perkamąją galią, kuris parodo, kiek degalų kaina realiai „sveria“ namų ūkių biudžetuose.

    Įvertinus perkamąją galią, labiausiai pažeidžiamos dažnai būna mažesnes pajamas turinčios šalys, ypač Balkanų regione. Europos Sąjungoje tarp labiausiai spaudžiamų valstybių minima Graikija, kur degalų brangimas labiau išsibalansuoja su gyventojų pajamomis.

    Problema ne tik naftoje

    Kainas aukštyn stumia ne vien žaliavinė nafta, bet ir perdirbimo grandinės įtampa. Tarptautinė energetikos agentūra yra fiksavusi, kad pasauliniai naftos perdirbimo pajėgumai kai kuriais mėnesiais atsiliko nuo ankstesnių metų lygio, todėl susiformuoja „butelio kakliukas“ jau perdirbtų produktų rinkoje.

    Be to, skirtingos naftos rūšys ne visada lengvai pakeičiamos, o alternatyvių tiekimo maršrutų paieška kainuoja. Kai sutrinka tiek žaliavos, tiek dyzelino ar aviacinio kuro logistika, auga perdirbimo maržos, o tai tiesiogiai kelia kainas degalinėse.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi ateities sandorių signalus: prognozuojama, kad dyzelino perdirbimo maržos pikas gali būti pasiektas spalio mėnesį, o benzino maržos dalyje rinkų jau buvo pasiekusios aukštumas vasaros pabaigoje. Vis dėlto galutines kainas lems geopolitikos raida, laivybos saugumas ir tai, kaip greitai rinka atkurs stabilų tiekimą.

  • Brangstant benzinui ir dyzelinui, elektra atrodo pigesnė: ar tai pagaliau pastums Lietuvą?

    Brangstant benzinui ir dyzelinui, vis daugiau vairuotojų iš naujo skaičiuoja, kiek kainuoja nuvažiuotas kilometras. Viena aiškiausių tendencijų Europoje – greitesnis baterinių elektromobilių rinkos augimas, tačiau Lietuvoje šis efektas kol kas juntamas silpniau.

    Didėjant degalų kainoms, elektromobilio eksploatacija dažnai tampa pigesnė, ypač jei įkrovimas vyksta namuose. Vis dėlto vien mažesnė „kuro“ sąskaita dar nereiškia, kad vairuotojai masiškai atsisakys vidaus degimo variklių.

    Kodėl Europa greitėja?

    Europos Sąjungoje bateriniai elektromobiliai pastaruoju metu sudaro vis didesnę naujų registracijų dalį, o augimą sustiprina ir degalų brangimas, ir platesnė modelių pasiūla. Kai skirtumas tarp važiavimo elektra ir benzinu didėja, ekonominis argumentas tampa paprastesnis – ypač daug važinėjantiems.

    Tačiau net ir esant didesnėms degalų kainoms, pirkimo sprendimą lemia ne vien kasdienės išlaidos. Vairuotojai pirmiausia linkę mažinti važiavimo apimtis ar rinktis taupesnį režimą, o tik vėliau svarsto automobilio keitimą.

    Pigesnis važiavimas, brangesnis automobilis

    Skaičiavimai, paremti įvairių rinkų praktika, rodo, kad skirtumas tarp važiavimo elektromobiliu ir dyzeliniu ar benzininiu automobiliu per mėnesį gali siekti kelis šimtus eurų, priklausomai nuo ridos ir įkrovimo kainos. Didžiausia nauda paprastai pasiekiama kraunant namuose, o brangiausia – naudojantis vien viešomis įkrovimo stotelėmis.

    Vis dėlto elektromobilio įsigijimo ar nuomos kaina dažnai būna aukštesnė, todėl mėnesinė įmoka gali „suvalgyti“ sutaupymą energijai. Prie to prisideda ir likutinės vertės rizika: rinkoje, kur technologijos greitai kinta, finansuotojai atsargiau vertina, kiek toks automobilis bus vertas po kelių metų.

    Įkrovimas – ne mažiau svarbus už kainą

    Kita kliūtis – infrastruktūra. Vairuotojui svarbu ne tik bendras įkrovimo taškų skaičius, bet ir tai, ar stotelė yra ten, kur realiai vyksta kelionės, ir ar ji pakankamai galinga, kad sustojimas netaptų ilgu laukimu.

    Sunkiajam transportui problema dar aštresnė: reikalinga didelės galios įkrova, tinkamas privažiavimas ir patikimas elektros tinklo pajėgumas. Kuo ilgiau vilkikas stovi, tuo labiau auga kaštai ir didėja rizika neįvykdyti užsakymų.

    Degalų brangimas keičia elektromobilumo matematiką ir Lietuvoje, tačiau vien šio faktoriaus nepakanka. Kad perėjimas prie elektros paspartėtų, reikia kelių sąlygų vienu metu: įperkamo finansavimo, prognozuojamos likutinės vertės ir tokios įkrovimo infrastruktūros, kuri realiai atitiktų kasdienius maršrutus.

  • Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekijos Vyriausybė paskelbė nuo spalio 1 dienos atnaujinanti degalų kainų reguliavimą: bus ribojami mažmenininkų antkainiai, mažinamas dyzelino akcizas ir įvedamas laikinas mokestis naftos perdirbėjams. Sprendimas priimtas degalų kainoms šalyje sparčiai kylant dėl suaktyvėjusių geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose.

    Pasak Čekijos finansų ministrės Alenos Schillerovos, Finansų ministerija kiekvieną darbo dieną skelbs maksimalias benzino ir dyzelino kainas kitai dienai. Taip siekiama greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir sumažinti spaudimą vairuotojams bei verslui, kurio sąnaudas tiesiogiai veikia degalų brangimas.

    „Vyriausybė pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos atnaujinti degalų kainų reguliavimą“, – sakė Alena Schillerova.

    Numatyta riboti degalinių pelno maržas iki maždaug 0,10 euro už litrą. Kartu planuojama sumažinti dyzelino akcizą iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės: nuo maždaug 0,41 euro iki apie 0,33 euro už litrą, o įvertinus ir PVM poveikį, galutinė kaina degalinėse, ministerijos skaičiavimu, galėtų mažėti apie 0,10 euro už litrą.

    Čekijoje tai jau antras toks žingsnis 2026 metais. Pavasarį buvo įvestos laikinos kainų kontrolės ir sumažintas dyzelino akcizas, tačiau ankstesnės priemonės galiojimą baigė liepos 19 dieną, o kainų spaudimas rinkoje vėl sustiprėjo.

    Kainų augimą regiono mastu pakurstė tiek žaliavinės naftos, tiek perdirbtų produktų brangimas. Sutrikimai pagrindiniuose tiekimo maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kelia papildomą riziką tiek žaliavos eksportui iš Persijos įlankos, tiek Europos degalų rinkos stabilumui.

    Laikinas mokestis perdirbėjams

    Be priemonių degalinėms ir akcizų korekcijų, Čekijos Vyriausybė patvirtino ir laikiną įmoką naftos perdirbėjams, kurie, valdžios vertinimu, gauna naudos iš išaugusių maržų. Mokestis būtų taikomas 2026 ir 2027 metais.

    Numatyta apmokestinti 50 proc. perdirbėjų bendrosios maržos padidėjimą, lyginant su 2025 metais. Bendroji perdirbimo marža paprastai apibūdina skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir pagamintų degalų bei kitų produktų vertės rinkoje.

    Europos šalys ieško apsaugos

    Čekija prisijungia prie kitų Europos valstybių, kurios pastaruoju metu griebėsi kainų kontrolės ar mokesčių mažinimo, siekdamos amortizuoti degalų brangimo poveikį. Panašias priemones įvairiomis formomis anksčiau taikė, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Kroatija ir Rumunija, o kai kur stabilumui palaikyti naudojamos ir tikslinės subsidijos.

    Degalų brangimas tampa ne tik namų ūkių, bet ir infliacijos veiksniu: brangesnis transportas bei logistika persiduoda prekių ir paslaugų kainoms. Europos Centrinis Bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad energijos kainų sukrėtimai gali ilgiau išlaikyti infliaciją aukštesnę, nei tikimasi, o tai didina spaudimą pinigų politikos sprendimams.

    Čekijos priemonės turėtų suteikti trumpalaikį kainų palengvėjimą, tačiau jų efektyvumas priklausys nuo situacijos naftos rinkose ir tiekimo grandinių stabilumo. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, degalų kainų svyravimai Europoje gali išlikti dideli, o vyriausybėms tektų rinktis tarp biudžeto pajamų ir vartotojų apsaugos.

  • Slovakijos premjeras ragina šaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl degalų kainų šuolio

    Ragina ieškoti europinio sprendimo

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino sušaukti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, skirtą sparčiai kylančioms degalų kainoms. Jo teigimu, problema jau tapo visos bendrijos masto krize, nes brangstantis dyzelinas ir benzinas tiesiogiai smogia ir gyventojams, ir valstybių biudžetams.

    Viešame pareiškime R. Fico kritikavo ES institucijas dėl, jo manymu, per menkų koordinuotų veiksmų ir pabrėžė, kad pavienės šalys priverstos spręsti pasekmes vienos. Jis taip pat užsiminė apie planuojamas nacionalines priemones, kurios turėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį Slovakijoje.

    Kainų šuolis ir politinė žinutė

    R. Fico tvirtino, kad kai kuriose ES valstybėse dyzelino litras esą jau priartėjo prie 3 eurų ribos. Tokie skaičiai, pasak jo, rodo, kad degalų brangimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu, ypač namų ūkiams bei transporto sektoriui.

    „Žiūrėdami į benzino ir dyzelino kainas matome ne tik karus ar godžius naftos koncernus. Matome ir mūsų nesugebėjimą veikti kartu ES rėmuose“, – sakė Robertas Fico.

    Premjeras aiškino, kad valstybės narės neturėtų būti spaudžiamos kompensuoti aukštas degalų kainas mažinant išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai ar švietimui. Jis ragino Europos Komisiją įsitraukti aktyviau ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų visoje ES, o ne tik atskirose rinkose.

    Ką realiai gali padaryti ES?

    Degalų kainas Europoje paprastai lemia keli veiksniai: naftos kainos pasaulinėse rinkose, geopolitinė įtampa, perdirbimo pajėgumų ir logistikos ribojimai, taip pat nacionaliniai mokesčiai. Nors ES tiesiogiai nenustato degalų kainų, ji gali daryti įtaką per energetinio saugumo politiką, atsargų valdymą ir suderintas priemones, jei krizė tampa plačiai paplitusi.

    Ankstesniais kainų šokų laikotarpiais kai kurios ES šalys taikė laikinus akcizų mažinimus ar kompensacijas, tačiau tokios priemonės dažnai kritikuojamos dėl didelės biudžeto kainos ir riboto ilgalaikio efekto. R. Fico raginimas sušaukti neeilinį susitikimą signalizuoja siekį, kad sprendimai būtų derinami politiniu lygmeniu, ypač kai kainų svyravimai didina socialinę įtampą.

    Slovakijos premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė pristatys vidaus priemonių paketą, skirtą sumažinti degalų brangimo naštą šalies gyventojams ir verslui. Kol kas detalių jis neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad sprendimų reikia greitai, nes transporto kaštų augimas persiduoda į maisto ir paslaugų kainas.

  • Dyzelino kainų rekordai užsitęs: ekspertai prognozuoja įtampą rinkoje bent iki kitų metų

    Pasaulinis dyzelino trūkumas artimiausiu metu greičiausiai nesitrauks, o kainų spaudimas gali išlikti ilgiau, nei tikėjosi vartotojai ir verslas. Tokias išvadas daro rinkos analitikai, vertindami mažėjančias atsargas ir sutrikusias tiekimo grandines.

    Dyzelinas yra viena svarbiausių ekonomikos „kraujotakos“ rūšių, nes juo daugiausia varomas sunkusis transportas, žemės ūkio technika ir dalis pramonės įrenginių. Dėl to kainų šuoliai greitai persiduoda į logistikos, maisto ir gamybos kaštus.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Rinkos įtampą didina geopolitiniai konfliktai ir sankcijos, kurios riboja tiekimą iš svarbių regionų, taip pat perorientuojami naftos produktų srautai. Tuo pat metu dyzelino paklausa išlieka stabili, nes alternatyvų sunkiajam transportui ir daliai pramonės vis dar nedaug.

    JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, šalies dyzelino atsargos rugsėjo pradžioje siekė apie 107,9 milijono barelių ir buvo mažiausios šiam metų laikui nuo 1982 metų. Prognozuojama, kad atsargos gali kristi žemiau 100 milijonų barelių ir ilgiau išlikti žemame lygyje.

    Sandėlių signalas: degalų trūksta net laikymui

    Papildomą signalą siunčia ir degalų sandėliavimo rinka: Šiaurės Amerikoje daugėja laisvos talpos, nes rinkos dalyviai nenori pratęsti nuomos sutarčių, kai nėra ką sandėliuoti. Brokerio „The Tank Tiger“ vertinimu, nuomai siūloma dyzelino talpa regione rudenį kilo iki maždaug 13 milijonų barelių.

    „Matome, kaip stipriai rinka buvo įtempta pastaraisiais mėnesiais, o augantis nuomojamų talpų kiekis rodo, kad tokia situacija gali tęstis ilgiau“, – sakė „The Tank Tiger“ operacijų vadovas Stevenas Barsamianas.

    Europa ir Azija taip pat jaučia spaudimą

    Įtampa juntama ne tik JAV. Europoje Amsterdam–Roterdamas–Antverpenas regione dyzelino atsargos vasarą buvo apie 16 proc. mažesnės nei penkerių metų vidurkis, rodo „Insights Global“ duomenys.

    Singapūre distiliatų atsargos pastarosiomis savaitėmis siekė apie 8,2 milijono barelių ir nors priartėjo prie ankstesnių lygių, vis dar atsiliko nuo ankstesnių metų vidurkio. Analitikai pabrėžia, kad besivystančios Azijos rinkos dėl kainų ir tiekimo svyravimų gali patirti didesnį spaudimą.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad įtampa gali išsilaikyti bent iki kitų metų pirmojo ketvirčio, o padėtį dar labiau komplikuotų nauji trikdžiai eksporto maršrutuose ar papildomi ribojimai. Tuo pačiu metu aukštos perdirbimo maržos gali skatinti didinti gamybą, tačiau tai ne visuomet greitai atstato atsargas.

  • „MOL“ grupės „INA“ Rijekoje įjungė naują DCU: didžiausia Kroatijos naftos projektą jau duoda rezultatų

    Kas paleista ir kodėl tai svarbu?

    Kroatijos naftos bendrovė INA, priklausanti „MOL“ grupei, Rijekoje sėkmingai paleido naują uždelsto koksavimo įrenginį DCU. Į įrenginį rugsėjo pradžioje buvo paduota žaliava, taip faktiškai pradėta gamyba, o agregatas dirba nenutrūkstamu režimu.

    „MOL“ teigimu, paleidimo fazėje įrenginys jau pasiekė apie 70 proc. projektinio pajėgumo, o pagrindiniai produktai pagaminti reikiamos kokybės. Artimiausias prioritetas – užtikrinti saugų, patikimą ir stabilų DCU darbą, palaipsniui didinant našumą ir optimizuojant proceso parametrus.

    Daugiau dyzelino iš tos pačios naftos

    DCU technologija leidžia sunkias naftos likučius paversti didesnės vertės produktais, todėl modernizuota Rijeko naftos perdirbimo gamykla tampa efektyvesnė. „MOL“ skaičiuoja, kad iš to paties žaliavinės naftos kiekio galima gauti iki 30 proc. daugiau dyzelino.

    Kitas svarbus pokytis – didesnis žaliavos pasirinkimas. Gamykla gali perdirbti sunkesnių rūšių naftą, todėl išauga tiekimo lankstumas ir potencialių tiekėjų ratas, o tai ypač aktualu Europoje siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo kanalo.

    Investicijos mastas ir terminai

    Rijekos modernizavimo projektas, apimantis naują DCU įrenginį, vertinamas beveik 700 mln. eurų. Per pastaruosius 12 metų INA ir „MOL“ grupė į naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūros modernizavimą iš viso investavo apie 1,3 mlrd. eurų.

    Stabilaus DCU darbo tikimasi iki metų pabaigos, o po to numatyti galutiniai našumo bandymai, kurie reikštų projekto užbaigimą. Pasiekus pilną pajėgumą, modernizuota Rijeko gamykla, „MOL“ vertinimu, bus viena moderniausių regione ir turėtų sustiprinti energetinio saugumo bei tiekimo stabilumo argumentą Kroatijoje ir aplinkinėse rinkose.

    „DCU pagerins viso mūsų naftos perdirbimo verslo pusiausvyrą ir pelningumą. Projektas taip pat svarbus Kroatijai ir regionui, nes didina energetinį saugumą ir leidžia stabilesnį tiekimą mūsų klientams“, – sakė INA vadovė Zsuzsanna Ortutay.