Tag: Dyzelinas

  • Lenkijoje nuo ketvirtadienio mažėja maksimalios degalų kainos: 95 benzinui – iki 6,29 zl

    Lenkijos vairuotojai nuo ketvirtadienio galės tikėtis kiek mažesnių degalų kainų – vyriausybė dar kartą mažina maksimalias leistinas kainas degalinėse.

    Nuo šios dienos litras 95 markės benzino Lenkijoje negalės kainuoti daugiau nei 6,29 zl, o dyzelino – daugiau nei 7,97 zl. Taip pat nustatyta, kad 98 markės benzino kaina negalės viršyti 7,10 zl už litrą.

    Skelbiama, kad tai yra kainų „lubos“ – nė viena degalinė Lenkijoje neturi teisės parduoti degalų brangiau nei nustatytas maksimalus tarifas. Tuo pat metu degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, jei randa galimybių sumažinti sąnaudas.

    Už nustatytų taisyklių pažeidimą, kai degalai parduodami brangiau nei leidžiama, numatytos finansinės baudos – jos gali siekti iki 1 mln. zl.

    Naujos maksimalios kainos degalinėse

    Pagal naujausią sprendimą, 95 markės benzino „lubos“ nustatytos ties 6,29 zl už litrą – tai yra 8 grašiais mažiau nei trečiadienį.

    98 markės benzinas atpigo labiau: jo maksimali kaina sumažinta 14 grašių iki 7,10 zl už litrą.

    Dyzelino maksimalios kainos taip pat sumažintos 8 grašiais – iki 7,97 zl už litrą.

    Kas lemia kainų mažinimą?

    Degalų kainų mažinimas siejamas su vyriausybės programa „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos versija.

    Programos kontekste minimas ir prezidento Karolio Nawrockio pasirašytas įstatymas dėl mokesčio nuo neįprastai didelio degalų bendrovių pelno. Nors dokumentas kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui, įstatymo įsigaliojimas nebuvo sustabdytas.

    Pirmą kartą CPN paketas pradėtas taikyti 2026 metų kovą – kaip reakcija į brangstančią naftą, kuri, kaip nurodoma, kilo dėl ginkluoto konflikto tarp JAV ir Izraelio bei Irano.

    Naujas mokestis degalų sektoriui

    Vienas svarbiausių mechanizmo elementų – nauja 60 proc. dydžio įmoka nuo „viršpelnių“, kuriuos gauna degalų koncernai. Ji taikoma pelnui, uždirbtam nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, ir apima tiek gamintojus, tiek importuotojus.

    Skaičiavimo principas siejamas su pajamų perviršiu, viršijančiu istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Nurodoma, kad būtent iš šių lėšų finansuojamas laikinas PVM ir akcizo tarifų mažinimas, leidžiantis nustatyti žemesnes kainų „lubas“ degalinėse.

    Taip pat skelbiama, kad pagal vyriausybės vertinimus visas paketas biudžetui turėtų kainuoti apie 5 mlrd. zl ir būti taikomas iki 2026 metų pabaigos. Kitas pranešimas su penktadienio kainomis turėtų būti paskelbtas lapkričio 5 dieną.

  • Lenkijoje trečiadienį mažėja maksimalios degalų kainos: pigiau ir benzinas, ir dyzelinas

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas trečiadieniui – jos bus mažesnės nei galiojančios antradienį.

    Pagal antradienį paskelbtą pranešimą, litras benzino 95 kainuos ne daugiau kaip 6,37 zl, benzino 98 – 7,24 zl, o dyzelino – 8,05 zl.

    Palyginimui, antradienį nustatytos maksimalios kainos buvo aukštesnės: benzino Pb95 – 6,45 zl už litrą, Pb98 – 7,31 zl, dyzelino – 8,14 zl.

    Toks ribojimas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas, tačiau kartu numatoma ir griežta kontrolė už nustatytų lubų nesilaikymą.

    Už kainų nesilaikymą – baudos iki 1 mln. zl

    Pranešime nurodoma, kad už maksimalios kainos reikalavimų nepaisymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Degalų kainų „lubos“ įvardijamos kaip dalis jau trečiosios paketo „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) versijos, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą ir mažinti tankavimo kaštus.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Mechanizmas buvo įvestas po to, kai įsigaliojo dalis nuostatų, susijusių su įstatymu dėl įmonių, gaunančių viršpelnius iš degalų sektoriaus, apmokestinimo. Prezidentas šį įstatymą pasirašė, tačiau kartu perdavė jį Konstituciniam Teismui vėlesnei kontrolei.

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM degalams, o tokių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauja įmoka, taikoma degalų koncernams, uždirbantiems virš vidutinio lygio.

    Pagal Vyriausybės prielaidas, visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Numatytas 60 proc. mokestis nuo „viršpelnių“

    Naujose nuostatose įtvirtintas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto parduodant skystuosius degalus. Jis apimtų „nepaprastąjį“ pelną, gautą nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Apmokestinimas būtų taikomas degalų gamyba užsiimančioms įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis virš lygio, apskaičiuoto pagal 2025 metais pasiektą istorinę maržą, ją padidinus 20 proc. Įstatymų leidėjas taip pat numatė minimalią 2 proc. referencinę maržą.

    Įmonėms, kurios negamina degalų, įtvirtinta papildoma riba: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. jų pajamų arba grynojo pelno.

    Kitas pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turėtų būti paskelbtas lapkričio 4 dieną – jame bus nustatytos kainos ketvirtadieniui.

  • Maskva pratęsė dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio pabaigos

    Rusijos vyriausybė pratęsė laikiną dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio 31 dienos. Sprendimas apima ir laivų kurą bei kai kuriuos iš Rusijos eksportuojamus dyzelinius tepalus.

    Kaip skelbiama vyriausybės pranešime, šis žingsnis priimtas siekiant „išlaikyti stabilumą vidaus degalų rinkoje“. Tai rodo, kad Maskvai vis sunkiau suvaldyti degalų pasiūlą šalies viduje.

    Tekste pažymima, kad Rusijos degalų rinką spaudžia Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių mažėja kuro gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dyzelino gamyba galėjo sumažėti net 30–50 proc.

    Dėl to Rusija iš degalų eksportuotojos kai kuriais atvejais tapo importuotoja, o eksporto ribojimai tampa priemone apsaugoti vidaus rinką nuo trūkumo ir kainų šuolių.

    Ką apima draudimas ir iki kada jis galios

    Bendras degalų eksporto ribojimas Rusijoje galioja iki kitų metų sausio pabaigos. Tačiau tiesioginiams dyzelino, laivų kuro ir dyzelinių tepalų gamintojams apribojimas anksčiau buvo nustatytas iki 2026 metų spalio 31 dienos.

    Dabar būtent ši tvarka pratęsta iki 2027 metų sausio 31 dienos, taip išplečiant laikotarpį, kurį Rusija stengsis kontroliuoti dyzelino išvežimą į užsienio rinkas.

    Propagandinis kontekstas ir eksportas į JAV

    Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako buvo klausiama, ar dyzelinas bus tiekiamas Jungtinėms Valstijoms. Tekste minima, kad tai buvo siejama ir su propagandiniu siekiu parodyti, jog Rusija neturi problemų su degalais.

    A. Novakas teigė, kad dyzelinas į Ameriką gabenamas pagal sutarties sąlygas ir tokios tiekimo apimtys nepažeidžia teisės aktų.

    Pagal Rusijos pateiktus duomenis, spalį dyzelino eksportas į pasaulio rinkas iš viso siekė 510 tūkst. tonų. Tolimesnis eksporto lygis, kaip nurodoma, priklausys nuo einamosios situacijos.

  • Prancūzija atidarė strategines dyzelino atsargas: kainos degalinėse smunka

    Prancūzija atidarė strategines dyzelino atsargas: kainos degalinėse smunka

    Strateginių atsargų žingsnis

    Prancūzija pradėjo naudoti strategines dyzelino atsargas, siekdama sušvelninti staigius kainų šuolius degalinėse. Po šio sprendimo dalis didžiųjų degalų pardavėjų pranešė mažinantys dyzelino kainas jau artimiausiomis dienomis.

    Spalio 31 dieną vidutinė dyzelino kaina šalyje siekė apie 2,37 euro už litrą. Rinka į šį signalą sureagavo greitai, nors kainų dinamika toliau priklausys nuo didmeninių kotiruočių ir geopolitinės situacijos.

    „TotalEnergies“ ir prekybos tinklų reakcija

    „TotalEnergies“ valdoma „Access“ degalinių grandinė skelbė jau buvusi žemiau vidurkio ir kainą sumažinusi iki maždaug 2,15 euro už litrą. Tai buvo apie 10 euro centų mažiau nei kitose grupės degalinėse.

    Įmonė aiškino nusprendusi kainą mažinti nelaukdama fizinio strateginių atsargų pristatymo, kad klientai galėtų greičiau pajusti jų poveikį. Tokia praktika dažnai taikoma tada, kai tikimasi, kad papildomas tiekimas stabilizuos didmeninę kainodarą.

    Prekybos tinklas E. Leclerc pranešė dyzelino kainą mažinsiantis 21 euro centu už litrą savo maždaug 742 degalinėse Prancūzijoje. Panašų sprendimą paskelbė ir „Coopérative U“.

    Tinklai pabrėžė, kad nuolaidos bus taikomos kasdien, tačiau galutinė kaina vis tiek svyruos kartu su rinkos pokyčiais. Kitaip tariant, vienkartinis kainos sumažinimas negarantuoja ilgalaikio pigimo, jei brangtų nafta ar dyzelino didmeninė kaina.

    Kiek ir kokia kaina parduodama?

    Vyriausybė spalio viduryje paskelbė į rinką išleidžianti apie 10 milijonų barelių dyzelino iš strateginių atsargų. Skelbta, kad šie kiekiai buvo įsigyti dar iki karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos, todėl jų savikaina mažesnė nei tuo metu buvę rinkos lygiai.

    Nurodyta, kad atsargų dyzelinas parduodamas maždaug po 0,28 euro už litrą, kai spalio viduryje rinkos vidurkis buvo apie 1,1 euro už litrą. Šis skirtumas ir sudaro prielaidas laikinai sumažinti kainas degalinėse, ypač tiems tinklams, kurie gali greitai perkelti pigesnio tiekimo efektą vartotojams.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad strateginių atsargų naudojimas yra trumpalaikė priemonė, skirta amortizuoti kainų šokus ir užtikrinti tiekimo saugumą. Ilgalaikę kainų kryptį lemia pasaulinė naftos rinka, perdirbimo pajėgumai Europoje, logistikos kaštai ir paklausa transporto sektoriuje.

  • Pradėjus lapkritį degalinėse laukiama pokyčių: benzinas turėtų pigti, dyzelinas stabilizuotis, dujos brangs

    Lapkritį vairuotojai degalinėse gali pamatyti skirtingas tendencijas: benzino kainos turėtų po truputį trauktis, dyzelino brangimas – slopti, o suskystintos naftos dujos (LPG) gali brangti. Tokį scenarijų formuoja naftos kainų svyravimai ir kuro produktų kainodara didmeninėje rinkoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad spalį naftos rinkoje buvo juntama didesnė įtampa, o tai tradiciškai greitai persiduoda degalinėms. Tokiais laikotarpiais kainas labiausiai kilsteli dyzelinas, nes jo paklausa ir tiekimo grandinės Europoje dažnai būna jautresnės nei benzino.

    Kas laukia benzino ir dyzelino?

    Didmeniniai benzino rodikliai pastarosiomis dienomis signalizavo atvėsimą, todėl mažmeninėje rinkoje tikėtinas nuosaikus kainų mažėjimas. Kainų pokyčiai paprastai vėluoja kelias dienas, nes degalinės išparduoda anksčiau įsigytas atsargas ir tik tada perskaičiuoja kainodarą.

    Dyzelino kainoms prognozuojamas stabilizavimasis po spartesnio šuolio ankstesnėmis savaitėmis. Tai reiškia, kad ryškaus pigimo gali tekti palaukti, tačiau didesnė tikimybė – kainų „pauzė“, kai augimas nurimsta ir rinka ieško naujo balanso.

    Kodėl gali brangti LPG?

    LPG kainas dažniau nei benziną ar dyzeliną veikia regioniniai pasiūlos ir paklausos svyravimai, logistika bei sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku dalis LPG paklausos persikelia į šildymo segmentą, todėl net ir stabilizuojantis naftai autogazo kainos gali judėti į viršų.

    Be to, LPG kainodara dažnai priklauso nuo trumpesnių tiekimo ciklų, todėl reakcija į pokyčius rinkoje gali būti greitesnė. Vairuotojams tai reiškia, kad autogazo kainos gali kilti net tuo metu, kai benzinas degalinėse pinga.

    Kaip vairuotojams planuoti išlaidas?

    Jei benzinas artimiausiomis dienomis iš tiesų pigs, didžiausią efektą pajus dažniau važinėjantys ir užsipilantys pilną baką. Tuo metu dyzelino vairuotojams svarbiausia stebėti, ar stabilizacija nevirsta nauja brangimo banga, kuri dažniausiai pasireiškia staigesniais šuoliais.

    LPG naudotojams verta įvertinti, kad pigiausios kainos dažnai būna ne didmiesčių centruose ar prie magistralių, o toliau nuo intensyviausių srautų. Vis dėlto ilgalaikę naudą labiausiai lemia ne vienkartinis „pataikymas“ į pigesnę dieną, o nuoseklus kainų palyginimas skirtingose vietose.

  • ES paleis strateginių atsargų: į rinką išleis 42,6 mln. barelių, bet tai tik kelioms dienoms

    Europos Sąjunga planuoja į rinką palaipsniui išleisti 42,6 mln. barelių naftos iš strateginių atsargų. Sprendimas pristatomas kaip atsakas į padidėjusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos išaugusią tiekimo bei kainų riziką, ypač dyzelinui.

    Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės narės sutaria dėl atsargų panaudojimo ir kartu su Tarptautine energetikos agentūra stebės poveikį rinkai. Vis dėlto jis pripažino, kad vien šis žingsnis greitai nenumuš degalų kainų prieš žiemą.

    Kiek tai realiai pakeis?

    42,6 mln. barelių mastas skamba įspūdingai, tačiau, vertinant visos Europos vartojimą, tai prilygsta maždaug kelių dienų poreikiui. Dėl to rinkos dalyviai tokią priemonę dažniau vertina kaip signalą ir trumpalaikį amortizatorių, o ne kaip sprendimą, galintį iš esmės pakeisti kainų kryptį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas dyzelinui, nes būtent jo kainos Europoje jautriausiai reaguoja į logistikos sutrikimus ir importo srautų pokyčius. ES akcentuoja, kad dalis išleidžiamų atsargų būtų jau rafinuoti produktai, pirmiausia dyzelinas.

    Rafinerijos prašo ilgalaikės strategijos

    Tuo pat metu dalis valstybių narių ragina Europos Komisiją parengti daugiametę ES strategiją rafinavimo sektoriui. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija ir Slovakija kelia klausimą, kaip užtikrinti pakankamus perdirbimo pajėgumus pereinant prie elektrifikacijos.

    Šalys argumentuoja, kad net ir spartėjant transporto elektrifikacijai, dyzelinas dar ilgai išliks kritiškai svarbus logistikai, žemės ūkiui ir daliai pramonės, o taip pat gynybos poreikiams. Todėl siekiama aiškesnės krypties, kaip išlaikyti veikiančias rafinerijas ir investicijas, kai reguliacinė aplinka griežtėja.

    Globali įtampa ir degalų kainos

    ES sprendimas siejamas su platesnėmis Vakarų pastangomis sušvelninti kainų šokus, kuriuos kursto geopolitinė rizika pagrindiniuose naftos ir degalų gabenimo maršrutuose. Tokiose situacijose strateginių atsargų panaudojimas paprastai skirtas sumažinti staigių trūkumų tikimybę ir stabilizuoti lūkesčius.

    Vis dėlto žiemos kainas lems ne vien atsargų išleidimas, bet ir realūs srautai perdirbimo grandinėje, rafinerijų apkrovos, dyzelino importo galimybės bei transportavimo kaštai. Dėl to Europos vartotojams ir verslui signalas aiškus: atsargų injekcija gali padėti suvaldyti pikus, tačiau aukštesnių kainų rizika išlieka.

  • „Orlen“ mažina benzino ir dyzelino kainas: nuo šeštadienio pokyčiai visose Lenkijos degalinėse

    Valstybinė energetikos grupė „Orlen“ pakoregavo didmenines degalų kainas – benzinas atpigo 0,03 zloto už litrą, o pigiau kainuoja ir dyzelinas. Tokie sprendimai paprastai greitai persikelia į degalinių švieslentes, nes didmena tiesiogiai lemia mažmenininkų savikainą.

    Skaičiuojant į eurus, benzino 95 didmeninė kaina Lenkijoje sumažėjo maždaug 0,007 euro už litrą, o dyzelino litras atpigo panašia apimtimi. Nors pokytis nedidelis, jis svarbus rinkai jautriu metu, kai dėl šventinio savaitgalio išauga vairuotojų srautai ir degalų paklausa.

    Ką reiškia vairuotojams?

    Didmeniniai įkainiai yra vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso galutinė kaina degalinėse, tačiau galutinis pokytis ne visada būna identiškas. Kainą papildomai veikia atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione, logistikos kaštai ir naftos produktų biržų svyravimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis degalinių kainas gali koreguoti jau artimiausiomis dienomis, ypač jei degalai perkami pagal naujus didmeninius tarifus. Kitur pokytis gali pasirodyti vėliau, jei dar parduodamos anksčiau įsigytos atsargos.

    Ryšys su valstybės reguliuojamomis kainomis

    Lenkijoje valdžia taiko laikiną degalų kainų reguliavimą – nustatomos maksimalios kainos, kurios galioja iki pirmadienio imtinai. „Orlen“ didmeninių kainų sumažinimas gali turėti įtakos tam, kokios maksimalios kainos bus patvirtintos artimiausiam laikotarpiui.

    Žiniasklaidoje skelbti skaičiavimai rodo, kad nauji „Orlen“ tarifai sudarytų prielaidas šiek tiek mažesnėms leistinoms riboms, todėl per šventinį savaitgalį vairuotojai galėtų mokėti mažiau nei ankstesnėmis dienomis. Vis dėlto galutinius sprendimus dėl maksimalių kainų priima atsakinga ministerija, todėl faktinės ribos priklausys nuo oficialaus paskelbimo.

  • Vyriausybės įvestos degalų kainų lubos mažai padėjo: dyzelinas brangsta, LPG šoktelėjo 36 proc.

    Vyriausybės nustatytos maksimalios mažmeninės degalų kainos nepadarė didesnio proveržio vartotojams: prieš intensyvesnį kelionių laikotarpį degalinėse kainos išlieka aukštos. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad realios kainos dažnai būna tik nežymiai mažesnės už nustatytas ribas.

    Pagal skelbiamus rinkos skaičiavimus, dyzelinas per metus pabrango beveik 34 proc., o suskystintos naftos dujos (LPG) – beveik 36 proc. Benzino kainų augimas buvo mažesnis ir siekė apie 12 proc., tačiau bendras fonas vairuotojams išlieka įtemptas.

    Kainų lubos suveikė tik formaliai

    Nustatytos kainų ribos reiškia, kad degalinės oficialiai neturėtų jų viršyti, tačiau tai nebūtinai reiškia apčiuopiamą atpigimą. Praktikoje kainos dažnai laikosi vos keliais euro centais žemiau nustatytos maksimalios kartelės, todėl vartotojams skirtumas menkai juntamas.

    Tokia situacija rinkoje dažniausiai aiškinama tuo, kad mažmeninės kainos ir taip stipriai priklauso nuo didmeninių degalų kainų, naftos produktų logistikos ir paklausos. Kai tarptautinėse rinkose išlieka įtampa, administracinės priemonės tik ribotai keičia galutinį rezultatą degalinės švieslentėje.

    Rekordinis atotrūkis tarp benzino ir dyzelino

    Vienas labiausiai vairuotojų pastebimų pokyčių – išaugęs skirtumas tarp populiariausio benzino ir dyzelino kainų. Analitikai fiksuoja rekordinį atotrūkį, kai dyzelinas tampa reikšmingai brangesnis už benziną, ir tai keičia tiek asmeninių kelionių, tiek vežėjų kaštų skaičiavimus.

    Dyzelino kainas dažnai labiau „kaitina“ pramonės ir logistikos paklausa, ypač artėjant sezoniniams pikams. Papildomą spaudimą sukuria ir naftos produktų rinkos jautrumas geopolitinėms naujienoms, nes bet koks tiekimo rizikos signalas į kainą įskaičiuojamas greitai.

    Kodėl brangsta LPG ir ko tikėtis toliau

    Didžiausias metinis šuolis fiksuojamas LPG segmente, o analitikai prognozuoja, kad būtent ši degalų rūšis artimiausiu metu gali brangti labiau nei benzinas ar dyzelinas. Nors galimos nedidelės korekcijos žemyn benzinui ir dyzelinui, LPG kryptis išlieka labiau į viršų.

    Tarptautinėje rinkoje naftos kainas palaiko padidėjusi rizika dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, o tai tiesiogiai persiduoda ir degalų savikainai. Kol šis fonas nesikeičia, tikėtis ryškaus atpigimo degalinėse sudėtinga, o kainų „lubos“ labiau primena kontrolės priemonę, o ne realų kainų mažinimo mechanizmą.

  • Prieš savaitgalį mažės degalų kainų lubos: nustatytos naujos benzino ir dyzelino ribos

    Prieš savaitgalį vairuotojams žadamos mažesnės degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainų ribas. Jos įsigalioja penktadienį ir yra kiek žemesnės nei galiojusios ketvirtadienį.

    Pagal ministerijos pranešimą, benzino 95 kaina negalės viršyti maždaug 1,50 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,88 euro. Ketvirtadienį galiojusios lubos buvo simboliškai didesnės, todėl pokytis labiau primena korekciją nei ryškų atpigimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas sprendimas dėl degalų kainų lubų turėtų būti skelbiamas penktadienį ir apims šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį. Tai reiškia, kad realios kainos degalinėse gali kisti dar kartą, priklausomai nuo nustatytų limitų ir rinkos dinamikos.

    Kaip veikia kainų lubos?

    Maksimalių kainų mechanizmas yra platesnio priemonių paketo dalis, kuriuo siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse. Paprastai tokie paketai remiasi laikinais mokesčių sprendimais ir papildomomis taisyklėmis rinkos dalyviams, kad kainų svyravimai vartotojams būtų mažiau skausmingi.

    Šioje schemoje kartu numatytos laikinos mokestinės lengvatos degalams, o finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios gauna viršplaninį pelną iš degalų prekybos. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos didelės baudos, kurios, kaip skelbiama, gali siekti iki 1 000 000 eurų.

    Kodėl kainos koreguojamos dabar?

    Degalų kainas pastaraisiais metais labiausiai veikia naftos kainų svyravimai, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos, o Europoje papildomai reikšmę turi ir mokesčių struktūra. Net ir nedidelis kainų lubų sumažinimas prieš intensyvesnį savaitgalio eismą dažnai vertinamas kaip signalas rinkai, nors galutinis efektas vairuotojams priklauso nuo to, ar degalinės dirba arti nustatytų ribų.

    Vartotojams verta atkreipti dėmesį, kad maksimalios kainos nebūtinai reiškia vienodą atpigimą visur: skirtingose vietovėse kainos gali skirtis dėl logistikos, konkurencijos ir konkrečių degalinių kainodaros. Daugiausia įtakos paprastai pajuntama ten, kur kainos priartėja prie nustatytų lubų.

  • Dyzelinas brangsta dar vieną dieną: nustatyta maksimali kaina, kiek kainuos litras degalinėse

    Lenkijoje skelbiamos naujos degalų kainų lubos rodo aiškią kryptį: dyzelinas brangsta, o benzinas turėtų šiek tiek atpigti. Pagal Energetikos ministro paskelbtus trečiadienio limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti apie 1,50 euro, benzino 98 – apie 1,66 euro, o dyzelino – apie 1,90 euro.

    Lyginant su antradienio riba, benzino kainų lubos mažėja keliais euro centais, tačiau dyzelino limitas didėja. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojai, pilantys dyzeliną, degalinėse gali dažniau matyti kainų kilimą, net jei benzino eilutė švieslentėje traukiasi.

    Kaip keičiasi kainų lubos?

    Antradienį buvo nustatyta, kad benzino 95 litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,51 euro, benzino 98 – apie 1,67 euro, o dyzelino – apie 1,88 euro. Trečiadienį benzino ribos nuleidžiamos, o dyzelino – keliamos, todėl dyzelino brangimas tęsiasi antrą dieną iš eilės.

    Kainų lubos skelbiamos kasdien, o kitas Energetikos ministro pranešimas numatytas spalio 28 dieną. Jame bus nurodytos maksimalios kainos ketvirtadieniui, todėl degalų kainų kryptis paaiškės iš naujo.

    Kodėl taikomos maksimalios kainos?

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis programos, kuri sieja laikinus mokesčių pakeitimus ir papildomą apmokestinimą degalų sektoriui. Šio modelio logika paprasta: valdžia riboja kainas degalinėse, dalį spaudimo mažina mažesniais mokesčiais, o skirtumą tikisi kompensuoti papildomu mokesčiu įmonėms, uždirbančioms išskirtinai didelius pelnus.

    Pagal aprašomą schemą numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, apskaičiuojamų pagal istorines maržas ir nustatytą atskaitos ribą. Toks sprendimas paprastai grindžiamas argumentu, kad dalis pelnų kyla ne dėl efektyvumo, o dėl staigių rinkos šokų ir geopolitinių įvykių.

    Už kainų lubų nesilaikymą numatytos didelės baudos, kurios gali siekti apie 230 000 eurų. Tai turėtų priversti degalines laikytis nustatytų ribų, tačiau reali vartotojo mokama kaina vis tiek priklausys nuo to, kaip arti limito formuosis konkurencinė kaina konkrečiame regione.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Vairuotojams ši situacija išryškina skirtumą tarp benzino ir dyzelino dinamikos: net ir esant reguliuojamoms luboms, dyzelino kainų spaudimas išlieka didesnis. Tam įtakos gali turėti tiek dyzelino paklausos struktūra, tiek tiekimo kaštai, kurie dažnai jautriau reaguoja į logistikos ir pramonės svyravimus.

    Kadangi kainų lubos koreguojamos trumpu periodu, vairuotojams tai tampa signalu sekti ne tik pačią kainą degalinėje, bet ir oficialius skelbimus. Jei dyzelino limitai ir toliau kils, net ir nedideli dienos pokyčiai per savaitę gali reikšmingai padidinti išlaidas tiems, kurie daug važinėja.