Tag: EBPO

  • EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    Europoje vienų darbuotojų darbdaviai ieško mėnesiais, o kitų randa gerokai lengviau. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad sudėtingiausia užpildyti mokytojų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų (IT) srities pozicijas.

    Tuo metu lengviausiai įdarbinami darbininkai, nekvalifikuoti darbuotojai ir maisto ruošimo padėjėjai, nors atskirų šalių situacija gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, Ispanijoje kaip tik fiksuojamas ryškus maisto ruošimo padėjėjų trūkumas.

    Šie trūkumai išlieka net ir prastėjant jaunų žmonių padėčiai darbo rinkoje. EBPO nustatė, kad jos analizuotose šalyse didėja nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos, o Europos Centrinis Bankas pažymi, kad euro zonoje jaunimo įsidarbinimo perspektyvos silpnėja nuo 2023 metų.

    Svarbu tai, kad EBPO taikomas indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami balai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Šis rodiklis neapskaičiuoja konkretaus laisvų vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus – jis parodo, kurias profesijas užpildyti sunkiau, palyginti su kitomis toje pačioje šalyje; daugumos valstybių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kurios profesijos užpildomos sunkiausiai

    EBPO apžvelgtose ES šalyse vidutiniškai sunkiausia rasti mokytojų – tai pirmoje vietoje atsidurianti profesija. Toliau rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo srities specialistai.

    Kita skalės pusė – profesijos, kurias darbdaviai dažniausiai užpildo lengviausiai. Čia pirmauja darbininkai, po jų – nekvalifikuoti (elementarūs) darbuotojai, maisto ruošimo padėjėjai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Kodėl taip trūksta slaugytojų ir gydytojų

    Sveikatos priežiūros profesionalų paieška sudėtinga 23 iš 27 analizuotų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje. Kitaip tariant, tai viena plačiausiai Europoje pasikartojančių darbuotojų stygiaus sričių.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta „Euronews Business“ teigė, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti „pirmosios linijos“ slaugytojų, todėl slaugos trūkumas tampa plačiai paplitusia problema.

    Jų vertinimu, slaugą mažiau patrauklia daro didelis pacientų ir slaugytojų santykis, nesaugios darbo sąlygos ir su darbu susijusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi mažesni atlyginimai, ribotos karjeros galimybės, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto prezidentas Ole Johan Bakke taip pat kalbėjo apie prastėjančias darbo sąlygas: gydytojams vis dažniau tenka „užkamšyti“ sistemines spragas ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais, o smurtas prieš medikus dar labiau didina įtampą. Pasak jo, tokie veiksniai prisideda prie perdegimo ir mažina medicinos patrauklumą kaip ilgalaikę karjerą.

    Mokytojų trūkumas – ne vien atlyginimų klausimas

    Mokytojų paieška sudėtinga 21 šalyje. Dar šešiose valstybėse (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) EBPO mokymo sritį priskiria prie „iš esmės subalansuotų“.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski „Euronews Business“ sakė, kad mokytojų trūkumas vis dažniau susijęs ne tik su tuo, kaip greitai užpildomos laisvos vietos, bet ir su ilgalaikiu profesijos patrauklumu bei tvarumu.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbą apsunkina augantys reikalavimai: mokyklose diegiami skaitmeniniai įrankiai, didėja įtraukties lūkesčiai, daugiau atsakomybės tenka už mokinių gerovę, o taip pat plečiasi administracinių užduočių apimtis. Pasak jo, sprendžiant trūkumą svarbios ir darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros raida bei mokyklų vadovavimo kokybė.

    Kodėl vienose šalyse trūksta vienų darbuotojų, kitose – kitų

    EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen atkreipė dėmesį, kad profesijų trūkumo „žemėlapis“ skiriasi dėl kelių priežasčių. Viena jų – šalies ekonominė struktūra: kur dominuoja tam tikri sektoriai, ten natūraliai kyla ir didesnė konkrečių darbuotojų paklausa.

    Kita pusė – pasiūla. Pasak ekonomistės, šalyse, kuriose mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai apmokami palyginti geriau, darbuotojų trūkumas šiose srityse gali būti mažesnis.

    Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad kai kurios valstybės išsiskiria iš bendro europinio paveikslo. Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, Prancūzijoje – elementarieji darbuotojai, o Ispanijoje – maisto ruošimo padėjėjai.

    Europos darbo institucijos atstovė Pia-Johanna Fallström „Euronews Business“ sakė, kad darbo jėgos trūkumas vis dažniau yra struktūrinis, o ne laikinas: įtaką daro demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimas, darbo kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas. Jos teigimu, reikalingi geresni mokymai, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis įgūdžių derinimas su rinkos poreikiais, taip pat sąžiningas mobilumas, kad ten, kur darbuotojų perteklius, žmonės galėtų lengviau rasti darbą ten, kur jų trūksta.

  • EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    Mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir IT darbuotojai Europoje patenka tarp sunkiausiai darbdavių užpildomų pozicijų. Tuo metu paprastų darbininkų ar maisto ruošimo pagalbininkų daugelyje šalių įdarbinti gerokai lengviau.

    Tokias tendencijas, remdamasi EBPO duomenimis, aprašo „Euronews“. Šis vaizdas nėra vienodas visose valstybėse: pavyzdžiui, Ispanijoje būtent maisto ruošimo pagalbininkų trūkumas išsiskiria kaip itin ryškus.

    Įdomu tai, kad darbo jėgos stygius kai kuriose profesijose tęsiasi net ir tuo metu, kai jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje darosi sunkiau. EBPO pastebi, kad analizuotose šalyse didėjo nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos.

    Dar vieną signalą pateikia Europos Centrinis Bankas: euro zonoje jaunų žmonių įsidarbinimo perspektyvos nuo 2023 metų susilpnėjo. Kitaip tariant, kai kurių darbuotojų trūksta, bet tai nereiškia, kad visiems lengva rasti norimą darbą.

    Kurios profesijos – „deficite“, o kurios lengviausiai randamos

    EBPO ataskaitoje „Mapping Skill Shortages in OECD Countries“ mokymas vidutiniškai įvardijamas kaip sunkiausiai užpildoma profesijų grupė tarp vertintų ES šalių. Po jos rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo profesionalai.

    Lengviausiai, pagal šią metodiką, paprastai randami darbininkai. Toliau sąraše – elementarių darbų darbuotojai, maisto ruošimo pagalbininkai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Svarbu pabrėžti, kad EBPO indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami įverčiai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Jis neskaičiuoja laisvų darbo vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus, o daugumos šalių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kodėl taip trūksta medikų ir slaugytojų

    EBPO duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas fiksuojamas 23 iš 27 nagrinėtų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos (EFN) atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta teigia, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti slaugytojų, dirbančių „pirmojoje linijoje“, todėl slaugytojų stygius yra itin plačiai paplitęs.

    Jų teigimu, slaugos patrauklumą mažina dideli pacientų ir slaugytojų santykiai, nesaugios darbo sąlygos ir plačiai paplitusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi žemi atlyginimai, ribotos karjeros perspektyvos, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas Ole Johan Bakke atkreipia dėmesį į prastėjančias darbo sąlygas: dėl sisteminių darbuotojų trūkumų gydytojams esą tenka kompensuoti situaciją ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais.

    Mokytojų trūkumas – ne vien algų klausimas

    Mokytojų stygius, pagal EBPO, ryškus 21 šalyje. Dar šešiose (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) mokymo sritis įvardijama kaip iš esmės subalansuota.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski pabrėžia, kad problema tampa platesnė nei vien neužpildytos laisvos vietos: vis dažniau kalbama apie ilgalaikį mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbas sudėtingėja: mokyklos diegia skaitmenines priemones, siekia įtraukesnių klasių, prisiima daugiau atsakomybės už mokinių gerovę, o kartu auga ir administracinė našta.

    Wisniewski akcentuoja, kad sprendžiant mokytojų trūkumo problemą svarbūs ir kiti veiksniai – darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros galimybės bei mokyklų lyderystės kokybė.

    IRT specialistų paklausa ir klausimas, ką pakeis DI

    IRT profesionalai ir verslo bei administravimo profesionalai laikomi sunkiai randamais 18 šalių. EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen aiškina, kad skaitmenizacija padidino IRT specialistų paklausą.

    Kartu ji atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto pažanga ateityje gali sumažinti kai kurių IRT specialistų poreikį, ypač pradinio lygio pozicijose. Vis dėlto tai pateikiama kaip galimas scenarijus, o ne jau įvykęs pokytis.

    Kodėl skirtingose šalyse vaizdas skiriasi

    Nors bendras Europos paveikslas gana aiškus, dalis šalių išsiskiria. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, nors daugumoje analizuotų šalių jie patenka tarp lengviausiai randamų.

    Priešinga situacija fiksuojama Ispanijoje, kur būtent maisto ruošimo pagalbininkai priskiriami sunkiausiai užpildomoms pozicijoms. Prancūzijoje kaip sunkiausiai pritraukiami minimi elementarių darbų darbuotojai.

    Olufsen pažymi, kad skirtumus lemia ir ekonomikos struktūra: skirtingose šalyse darbo jėgos paklausą formuoja nevienodi sektoriai. Taip pat reikšmę turi darbuotojų pasiūla ir tokie veiksniai kaip atlyginimai, profesijos patrauklumas bei šalių gebėjimas rengti reikiamos kvalifikacijos specialistus.

    Europos darbo institucijos (ELA) atstovė Pia-Johanna Fallström priduria, kad darbo jėgos trūkumai vis dažniau tampa struktūriniai, o ne laikini. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimai, darbo vietų kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas.

    Jos teigimu, sprendimų kryptys – geresnis mokymas, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis darbuotojų įgūdžių derinimas su darbdavių poreikiais. ELA analizė taip pat rodo, kad profesija, kurios vienoje šalyje trūksta, kitoje gali būti perteklinė.

  • Kiek reikia uždirbti, kad Europoje gyventum patogiai: skirtumai stulbina net ES viduje

    Kiek reikia uždirbti, kad Europoje gyventum patogiai: skirtumai stulbina net ES viduje

    Kiek reikia uždirbti, kad Europoje būtų galima gyventi patogiai, vieno atsakymo nėra: kainos ir pajamos skiriasi ne tik tarp šalių, bet ir jų viduje. Vis dėlto ekonomistai naudoja rodiklius, leidžiančius palyginti, kokio neto pajamų lygio dažniausiai prireikia stabilesniam gyvenimui.

    Vienas dažniausiai taikomų rodiklių yra ekvivalentinės disponuojamosios pajamos. Jos skaičiuojamos sudedant visas namų ūkio pajamas, atėmus mokesčius ir socialines įmokas, o tuomet sumą pakoregavus pagal namų ūkio dydį, kad būtų galima palyginti skirtingas šeimas.

    150 proc. nuo medianos

    EBPO vidurinę klasę apibrėžia kaip namų ūkius, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos siekia nuo 75 proc. iki 200 proc. šalies medianos. Riba ties 150 proc. dažnai laikoma startu į aukštesnių vidutinių pajamų grupę, kuri statistiškai jau leidžia lengviau padengti kasdienes išlaidas ir turėti rezervą.

    EBPO atstovai pabrėžia, kad vien pajamos dar negarantuoja saugumo, ypač jei žmogus neturi santaupų arba turi didelių skolų. Vis dėlto, kai turima tik pajamų statistika, 150 proc. nuo medianos gali būti praktinis orientyras, nuo kurio daugeliui namų ūkių tampa lengviau gyventi be nuolatinio finansinio spaudimo.

    Kur reikia daugiausia

    Europos Sąjungoje 2025 metais medianinės ekvivalentinės disponuojamosios pajamos siekė 22 939 eurus per metus, arba apie 1 912 eurų per mėnesį. Vienam suaugusiajam, gyvenančiam vienam, 150 proc. nuo šios medianos reikštų apie 2 867 eurus neto per mėnesį.

    Skirtumai tarp šalių išlieka labai dideli: 34 Europos šalyse šis orientyras svyruoja nuo maždaug 603 eurų per mėnesį Šiaurės Makedonijoje iki 6 491 euro Šveicarijoje. Europos Sąjungos viduje rėžis taip pat platus: nuo 1 023 eurų Rumunijoje iki 6 256 eurų Liuksemburge.

    Tarp didesnių ES ekonomikų orientyras vienam suaugusiajam yra apie 3 611 eurų Vokietijoje, 3 307 eurus Prancūzijoje, 2 758 eurus Italijoje ir 2 546 eurus Ispanijoje. Tai reiškia, kad vien Vokietijos ir Ispanijos skirtumas pagal šį kriterijų viršija 1 000 eurų per mėnesį.

    Poroms ir šeimoms logika kita

    Poroms nereikia dvigubai didesnių pajamų nei vienam žmogui, nes dalis išlaidų yra bendros, pavyzdžiui, būsto nuoma ar šildymas. Todėl, taikant Eurostato ekvivalentiškumo principus, laikoma, kad porai reikia maždaug 1,5 karto daugiau pajamų nei vienam suaugusiajam.

    Pagal šią metodiką, ES porai be vaikų, norinčiai pasiekti 150 proc. medianos orientyrą, reikėtų apie 4 301 euro neto per mėnesį. Porai su dviem vaikais iki 14 metų riba pakyla iki maždaug 6 021 euro neto per mėnesį.

    Kodėl vien eurų neužtenka

    Lyginant vien tik eurais, neatsispindi kainų lygio skirtumai, todėl dažnai taikomas perkamosios galios standartas, kuris koreguoja palyginimą pagal tai, kiek realiai galima nusipirkti. Tokiu būdu atotrūkiai sumažėja, tačiau neišnyksta, nes kainų ir pajamų struktūros skirtingose šalyse išlieka nevienodos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į regioninius netolygumus: sostinėse būstas ir paslaugos paprastai kainuoja gerokai brangiau nei mažesniuose miestuose. Dėl to nacionaliniai vidurkiai gali klaidinti, ypač vertinant būsto kaštus, kurie daugelyje valstybių tapo pagrindiniu šeimų biudžeto spaudimo šaltiniu.

    Dar vienas kertinis veiksnys yra turtas: nuosavas būstas ar sukauptos santaupos gali leisti oriai gyventi ir su mažesnėmis pajamomis, o aukštesnės pajamos be finansinio rezervo ne visada apsaugo nuo netikėtų išlaidų. Todėl patogus gyvenimas praktikoje dažniausiai reiškia ne tik sąskaitų apmokėjimą, bet ir galimybę taupyti, dalyvauti socialiniame gyvenime bei atlaikyti netikėtus sukrėtimus neprarandant stabilumo.

  • Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą nukelti planuotą kriptovaliutų pelno apmokestinimą, o nauja įsigaliojimo data galėtų būti 2029 metais. Apie tai pranešė vietos žiniasklaida, nurodydama, kad prezidento kanceliarija šį klausimą aptaria su atsakingomis institucijomis.

    Šiuo metu galiojantis planas numato, kad mokestis turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną. Tačiau politikai ir pareigūnai esą ieško sprendimo, kaip suderinti nacionalines taisykles su tarptautiniais duomenų mainų standartais ir sumažinti administracinę naštą.

    Kas siūloma ir nuo ko viskas prasidėjo

    Pirmą kartą kriptovaliutų apmokestinimo idėja į teisėkūros darbotvarkę Pietų Korėjoje įtraukta 2020 metais, keičiant Pajamų mokesčio įstatymą. Tuomet buvo numatyta taikyti 22 proc. tarifą, įskaitant vietos mokestį, metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo.

    Taip pat buvo numatyta bazinė neapmokestinama riba: 2,5 milijono vonų per metus, tai yra apie 1 700 eurų. Vis dėlto įsigaliojimo terminai nuo pat pradžių keitėsi, nes rinkos dalyviai ir ekspertai kėlė klausimus dėl infrastruktūros, duomenų surinkimo ir investuotojų apsaugos.

    Tarptautiniai duomenys ir JAV faktorius

    Viena pagrindinių priežasčių, minima svarstant dar vieną atidėjimą, yra EBPO kriptoturto ataskaitų teikimo sistema CARF. Tai tarptautinis standartas, skirtas automatiniam informacijos apie kriptoturto sandorius apsikeitimui tarp mokesčių administratorių.

    Pietų Korėja yra tarp jurisdikcijų, kurios planuoja pradėti keistis kriptoturto sandorių duomenimis 2027 metais. Tačiau JAV dalyvavimas, remiantis viešai aptariamais terminais, numatomas nuo 2029 metų, o būtent JAV duomenų nebuvimas įvardijamas kaip esminis praktinis barjeras.

    Pagal skelbiamą argumentaciją, neturint JAV platformų sandorių duomenų, mokesčių administratoriui tektų sudėtingiau identifikuoti užsienyje vykdomas operacijas ir jas tikrinti individualiai. Tai galėtų reikšti didesnes sąnaudas valstybei ir papildomą naštą vietos kriptovaliutų platformų naudotojams.

    Ką tai reikštų rinkai ir kas toliau

    Jeigu startas būtų perkeltas į 2029 metus, tai būtų jau ketvirtas atidėjimas nuo pirminio plano. Toks scenarijus reikštų daugiau laiko pasirengti mokesčių administravimo sistemoms, duomenų integracijai ir taisyklių suderinimui su tarptautiniais mainų mechanizmais.

    Sprendimas turėtų būti įtvirtintas per Nacionalinės Asamblėjos priimamas mokestinių įstatymų pataisas. Pranešama, kad galutinė Vyriausybės pozicija gali paaiškėti po institucijų konsultacijų, o politinės diskusijos dėl teisės aktų pakeitimų gali vykti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

    Tuo pat metu rinkos dalyviams toks neapibrėžtumas signalizuoja, kad kriptovaliutų apmokestinimo režimas Pietų Korėjoje vis dar yra formavimo stadijoje. Artimiausi mėnesiai parodys, ar valstybė rinksis greitesnį įgyvendinimą, ar prioritetą teiks tarptautinių duomenų mainų pilnam veikimui.

  • EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    Realiųjų atlyginimų, tai yra darbo užmokesčio, įvertinto atsižvelgiant į infliaciją, perspektyvos didžiosiose Europos ekonomikose išsiskiria. EBPO užimtumo perspektyvų apžvalga rodo, kad nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio iki 2027 metų pirmojo ketvirčio realusis darbo užmokestis turėtų mažėti Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Vokietijoje – augti.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozes veikia geopolitinis neapibrėžtumas ir laikinai išaugusios energijos sąnaudos, kurios gali didinti infliacinį spaudimą bei silpninti darbo rinkas. Toks derinys dažniausiai reiškia lėtesnį atlyginimų augimą nei kainų kilimas, todėl perkamoji galia traukiasi.

    Euro zonos vaizdas ir rizikos

    EBPO vertinimu, visoje euro zonoje realieji atlyginimai 2026 metų viduryje gali būti maždaug 0,4 proc. mažesni nei 2026 metų pradžioje, o į 2026 metų pradžios lygį grįžti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki 2027 metų pabaigos euro zonoje numatomas apie 0,7 proc. realiųjų atlyginimų augimas, tačiau atskiros šalys judės nevienodai.

    Skirtumus tarp valstybių, anot EBPO ekonomistų, lemia skirtingos infliacijos trajektorijos, nedarbo prognozės ir darbo rinkos įtampa. Kai darbo jėgos trūksta, darbdaviai lengviau kelia atlyginimus, o kai nedarbas didėja, atlyginimų derybinė galia silpnėja.

    Italija ir Ispanija: kritimas, kuris užsitęs

    Italijai prognozuojamas didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis iš analizuojamų penkių ekonomikų. EBPO skaičiavimais, 2026 metų trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis gali būti apie 1,9 proc. mažesnis nei 2026 metų pradžioje, o iki 2027 metų pabaigos vis dar išlikti apie 0,6 proc. žemiau pradinio lygio.

    Vienas iš veiksnių, minimų EBPO analizėje, yra energijos kainų jautrumas ir poveikis infliacijai, ypač šalims, labiau priklausomoms nuo importuojamų energijos išteklių. Kuo ilgiau aukštos energijos kainos persiduoda į vartojimo kainas, tuo sunkiau atlyginimams pasivyti infliaciją.

    Ispanijoje prognozuojamas mažesnis, bet labiau užsitęsiantis smukimas. EBPO vertinimu, realieji atlyginimai 2026 metų antroje pusėje gali kristi iki maždaug 0,7 proc. žemiau 2026 metų pradžios lygio ir išlikti tokie per visus 2027 metus, todėl metų pabaigoje Ispanija gali fiksuoti didžiausią bendrą minusą tarp penkių šalių.

    JK ir Prancūzija: skirtingi atsigavimo tempai

    Jungtinėje Karalystėje EBPO numato staigesnį kritimą 2026 metais, kai realieji atlyginimai gali pasiekti apie 1,6 proc. minusą ketvirtąjį ketvirtį. Vis dėlto prognozuojama, kad 2027 metais situacija gerės ir metų pabaigoje realusis darbo užmokestis gali būti apie 1 proc. didesnis nei 2026 metų pradžioje.

    Prancūzijoje prognozuojamas santykinai nedidelis nuosmukis, žemiausias taškas, EBPO skaičiavimais, gali būti 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai realieji atlyginimai būtų apie 0,5 proc. mažesni. Vėliau jie turėtų palaipsniui grįžti į 2026 metų pradžios lygį, o 2027 metų pabaigoje rodyti tik nežymų, apie 0,1 proc., prieaugį.

    Kodėl Vokietija išsiskiria?

    Vokietija yra vienintelė iš penkių šalių, kur EBPO prognozuoja nuoseklų realiųjų atlyginimų augimą per visą laikotarpį. 2026 metais augimas, kaip numatoma, būtų nedidelis, tačiau 2027 metais turėtų paspartėti ir metų pabaigoje pasiekti apie 1,7 proc. virš 2026 metų pradžios lygio.

    Tokią kryptį, remiantis EBPO vertinimu, palaiko įtemptesnė darbo rinka ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, taip pat palankesnės nedarbo perspektyvos. Be to, ekonominį aktyvumą gali stiprinti fiskalinės priemonės ir produktyvumo atsigavimas, suteikiantis daugiau erdvės deryboms dėl atlyginimų.

    „Po silpnų realiųjų atlyginimų metų nominalūs atlyginimai ėmė vytis infliaciją, o tam padėjo kolektyvinės derybos“, – sakė darbo rinkos tyrėjas, komentuodamas Vokietijos tendencijas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realiųjų atlyginimų dinamika artimiausiais metais išliks jautri energijos kainoms ir geopolitikai. Jei infliacija vėl pagreitėtų, o ekonomikos augimas sulėtėtų, darbuotojų perkamoji galia daugelyje šalių gali patirti naują spaudimo bangą.

  • Europos jaunimas užrakintas: kodėl būstą įpirkti dar sunkiau nei prieš 20 metų

    Europos jaunimas užrakintas: kodėl būstą įpirkti dar sunkiau nei prieš 20 metų

    Europa susiduria su ryškėjančia būsto įperkamumo krize, o didžiausią spaudimą jaučia jauni žmonės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė rodo, kad jaunos kartos vis rečiau pasiekia tokį būsto nuosavybės lygį, kokį tuo pačiu amžiumi turėjo jų tėvai.

    EBPO duomenys, apimantys vidurkį 20 ES šalių, atskleidžia aiškų poslinkį. Apie 1975 metais gimusių žmonių grupėje iki 32 metų būstą turėjo 60 proc., apie 1980 metais gimusiųjų – 58 proc., o apie 1985 metais gimusiųjų – jau tik 52 proc.

    Tai reiškia, kad per vieną dešimtmetį atsirado 8 procentinių punktų atotrūkis tarp kartų, kurios į būsto rinką žengė skirtingomis ekonominėmis sąlygomis. Panaši tendencija matoma ir kitame amžiuje: iki 36 metų apie 1970 ir 1975 metais gimusiųjų būstą turėjo 65 proc., o apie 1980 metais gimusiųjų – 60 proc.

    Ryškūs skirtumai fiksuojami ir dar jaunesniame amžiuje. Iki 29 metų būsto nuosavybė apie 1980 metais gimusiųjų grupėje siekė 52 proc., tačiau apie 1985 metais gimusiųjų – 45 proc., o apie 1990 metais gimusiųjų – 41 proc.

    EBPO vertinimu, šį nuosmukį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai, kurie vienas kitą sustiprina. Pirmiausia tai būsto kainų augimas, daugelyje šalių ilgą laiką lenkiantis gyventojų pajamas, o kartu ir sunkėjantis startas pirmą kartą perkantiems būstą.

    „Tikėtina, kad veikia keli tarpusavyje susiję veiksniai“, – pabrėžė EBPO ekspertai.

    Reikšmingas lūžis įvyko po 2021 metų, kai palūkanų normos išaugo, o paskolų aptarnavimas pabrango. Dėl to daliai jaunų namų ūkių tapo sunkiau atitikti bankų keliamus reikalavimus, sukaupti pradinį įnašą ir išlaikyti pakankamą skolinimosi galimybių ribą.

    Kitas veiksnys – lėtesnis darbo užmokesčio augimas, palyginti su nekilnojamojo turto kainomis, taip pat didesnis nesaugumo jausmas dėl darbo rinkos. Tai ypač aktualu šalyse, kur paplitę terminuoti kontraktai, o jaunų žmonių karjeros pradžia dažniau būna fragmentuota.

    EBPO taip pat atkreipia dėmesį į socialinius pokyčius: didesnį įsitraukimą į aukštąjį mokslą ir vėlesnį įėjimą į darbo rinką. Praktikoje tai reiškia, kad savarankiško gyvenimo pradžia nusikelia, o laikas, per kurį sukaupiamas pradinis įnašas, sutrumpėja.

    Šalių skirtumai – itin ryškūs

    Naujesni EBPO palyginimai rodo, kad daugumoje Europos valstybių trisdešimtmečių būsto nuosavybės dalis sumažėjo, lyginant laikotarpį nuo 1990-ųjų vidurio iki naujausių ikipandeminių metų arba 2022–2023 metų. Tai reiškia, kad problema nėra vienos šalies ar vieno miesto reiškinys.

    Tarp didžiausių kritimų išsiskyrė Airija: 1990-ųjų viduryje būstą turėjo 81 proc. trisdešimtmečių, o naujausiais metais – 53 proc. Graikijoje būsto nuosavybė krito nuo 78 proc. iki 58 proc., Jungtinėje Karalystėje – nuo 74 proc. iki 56 proc., o Ispanijoje – nuo 77 proc. iki 60 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad barjeras dažnai nėra vien pradinio įnašo sukaupimas. Net turint santaupų, daliai gyventojų trūksta galimybių pasiskolinti tiek, kad galėtų nusipirkti būstą savo gyvenamojoje vietoje ar netoli jos, ypač didmiesčiuose, kur kainos atsiplėšusios nuo vietos atlyginimų.

    „Svarbiausia kliūtis yra tai, kiek aukštos būsto kainos, palyginti su pajamomis tiems, kurie suaugo nuo 2000-ųjų pradžios“, – teigė Institute for Fiscal Studies atstovas Jonathanas Cribbas, vertinęs padėtį Jungtinėje Karalystėje.

    Kodėl kai kur nuosavybė augo?

    Vis dėlto bendrame fone yra ir išimčių, kai trisdešimtmečių būsto nuosavybė per kelis dešimtmečius gerokai išaugo. EBPO fiksavo ryškų augimą Slovakijoje ir Čekijoje, kur po socialistinio laikotarpio vyko masinė būsto privatizacija, o dalis gyventojų būstus įsigijo už palyginti nedideles sumas.

    Lenkijoje taip pat užfiksuotas reikšmingas augimas, o Nyderlanduose EBPO duomenys rodė didėjimą. Vis dėlto Nyderlandų akademinėje bendruomenėje akcentuojama, kad po pasaulinės finansų krizės jaunų suaugusiųjų būsto nuosavybė šalyje mažėjo, o 1990–2000 metų augimą skatino politika ir išsiplėtusi hipotekos rinka.

    Ką tai reiškia jaunoms šeimoms?

    Ekspertų vertinimu, mažėjanti būsto nuosavybė tarp jaunų žmonių keičia ir socialinį modelį: ilgėja nuomos laikotarpis, vėliau kuriamos šeimos, sunkiau planuojamas ilgalaikis finansinis stabilumas. Kartu tai didina atotrūkį tarp tų, kurie turi šeimos paramą ar paveldėtą turtą, ir tų, kurie startuoja be finansinio užnugario.

    ES ir nacionalinės valdžios institucijos vis dažniau svarsto priemones, kurios galėtų didinti įperkamą nuomos pasiūlą, spartinti būsto statybų apimtis ir mažinti administracines kliūtis. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad vienos priemonės neužtenka: būsto krizę dažniausiai lemia kelių ilgalaikių veiksnių kombinacija.

  • Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Pensijoje praleidžiamų metų skirtumai

    Europoje pensinis amžius daugelyje šalių kyla, tačiau vien to nepakanka paaiškinti, kodėl vienur žmonės pensiją gauna gerokai ilgiau nei kitur. Skirtumus lemia du pagrindiniai veiksniai: pensinis amžius ir tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus pensijos.

    EBPO duomenimis, 2024 metais vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje siekė 64,7 metų vyrams ir 64 metus moterims. Būtent nuo šio amžiaus, įvykdžius stažo ir kitas sąlygas, dauguma gyventojų įgyja teisę į senatvės pensiją.

    Kiek metų ES gyvena pensijoje?

    Skaičiuojant pagal tikėtiną gyvenimo trukmę pasiekus pensinį amžių, ES vyrai vidutiniškai gali tikėtis pensiją gauti 18,4 metų, o moterys – 21,8 metų. Tai reiškia, kad moterys ES vidutiniškai pensijoje praleidžia apie 3,4 metų daugiau nei vyrai.

    Skirtumai tarp šalių išlieka ryškūs net ir ES viduje. Dalis valstybių pasiekia daugiau nei 20 metų vidutinę pensijos gavimo trukmę vyrams, o kitose šis laikotarpis nesiekia ir 16 metų.

    Kur trumpiausia, kur ilgiausia?

    Pagal apžvalgoje naudotus Eurostato ir EBPO 2024 metų duomenis, trumpiausiai pensiją vyrai tikėtina gauna Bulgarijoje ir Vengrijoje – apie 14,7 metų. Tarp ES valstybių ilgiausias laikotarpis fiksuojamas Liuksemburge, kur vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė siekia apie 22 metus.

    Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose vyrų tikėtinas pensijos gavimo laikotarpis yra mažesnis nei 16 metų. Prie šios grupės taip pat priskiriamos Latvija ir Rumunija, o tai siejama ir su sveikatos rodiklių, ir su mirtingumo struktūros skirtumais regione.

    Moterų situacija visoje Europoje palankesnė, tačiau ir čia matyti didelė amplitudė. ES vidurkis siekia 21,8 metų, o kai kuriose šalyse moterys statistiškai pensiją gauna gerokai trumpiau nei 20 metų.

    Vokietijos paradoksas ir Turkijos išskirtinumas

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų išsiskiria Vokietija: vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė ten yra apie 1,1 metų mažesnė už ES vidurkį. Tai sukuria pastebimą atotrūkį nuo tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kur didesnę įtaką daro ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė ir skirtinga pensinio amžiaus dinamika.

    Europos kontekste ryški išimtis yra Turkija, kur 2024 metais pensinis amžius buvo ypač žemas: 52 metai vyrams ir 49 metai moterims. Dėl to statistiškai pensijos gavimo laikotarpis ten atrodo pats ilgiausias, nors realų vaizdą koreguoja tai, kada žmonės faktiškai pasitraukia iš darbo rinkos.

    Kada žmonės iš tiesų nustoja dirbti?

    Svarbus niuansas – faktinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius ne visada sutampa su oficialiu pensiniu amžiumi. ES vidutiniškai vyrai iš darbo rinkos pasitraukia apie 63,8 metų, nors pensinis amžius siekia 64,7 metų, o moterys – apie 62,9 metų, kai oficialiai pensija dažniausiai pradedama mokėti nuo 64 metų.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių realiai nustoja dirbti anksčiau, tačiau pensiją pradeda gauti vėliau, arba pereina per nedarbo, ligos ar kitas išmokas. Kai kuriose šalyse skirtumas tarp oficialaus pensinio amžiaus ir faktinio pasitraukimo iš darbo rinkos yra ypač didelis, todėl „metai pensijoje“ statistikoje gali būti interpretuojami skirtingai.

    Ne tik trukmė, bet ir suma

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik pensijos gavimo trukmė neatsako į klausimą, ar senjorai gyvena finansiškai saugiai. Pensijos daugeliui vyresnių europiečių yra pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau pensijų dydžiai skiriasi tiek nominaliai, tiek pagal perkamąją galią.

    Be to, EBPO šalyse išlieka ir lyčių pensijų atotrūkis: moterys vidutiniškai gauna apie 23 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Todėl net ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė pensijoje nebūtinai reiškia didesnį finansinį stabilumą.

  • Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    By&nbspAmber Louise Bryce
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    This week, the OECD’s PISA report has revealed a global decline in 15-year-old’s maths and reading skills — but how much better can the grown-up’s fare?

    Every three years, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD)’s Programme for International Student Assessment (PISA) evaluates 15-year-olds’ reading, mathematics and science abilities through a standardised test.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The latest report, published on Tuesday, has revealed a concerning global decline in maths and reading skills in particular. Artificial intelligence (AI), smartphones and social media have been cited as contributing factors.

    “The bottom line is quite simple: You don’t get fit by watching sports. You get fit by doing sports,” Andreas Schleicher, the founder of the OECD’s renowned PISA tests, told Euronews.

    “And the same is true with learning. Learning doesn’t come through the consumption of content; learning comes by engaging with ideas to compare and contrast. And AI can hollow out that very process. That’s what we observe.”

    But what about the adults? Are we any better? A 2024 study by Reading Agency found that half of the adults in the United Kingdom don’t read for pleasure, while a Eurostat survey from the same year found that almost half of EU citizens have not read a single book in twelve months.

    It begs the question: How much better than the 15-year-olds would we all fare?

    Now’s your chance to see — scroll to have a go at a sample of the OECD’s questions. Answers can be found at the very bottom of the page (no cheating!)

    Mathematics

    Question 1: Alex drew the following pattern of red and blue triangles.

    The first four rows of the pattern are shown below.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    What percentage of the triangles in the first four rows of Alex’s pattern are blue?

    A) 37.5%

    B) 50.0%

    C) 60.0%

    D) 62.5%

    Question 2: Are the statements below supported by the information shown in the graph pictured? Answer either Yes or No for each statement.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    • The number of DVDs sold declined by about 50% from 2008 through 2014
    • The number of DVDs sold declined by the same amount each year from 2008 through 2014
    • The slope of the line is the average yearly decline in DVDs sold from 2008 to 2014

    Science

    Question 1: Many people are concerned about the global environmental impacts of the manufacture and disposal of clothing.

    Cotton fibres come from the outer layer of the cotton plant’s seeds. Compared to synthetic fibres, cotton fibres need less processing and biodegrade more easily.

    The production of cotton textiles requires a lot of water, fertilisers, pesticides and other harmful chemicals. To try to solve these issues, sustainable cotton production methods are being developed.

    Which of the following actions can be taken to reduce the negative environmental impacts of producing cotton textiles? Highlight all correct answers.

    • Use water more efficiently
    • Reduce the quality of the cotton textiles produced
    • Increase the number of staff that cotton farms employ
    • Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted
    • Dispose of chemical waste in areas far away from the sites involved in cotton production

    Question 2: When lightning strikes, an observer immediately sees a flash of light. Thunder occurs at the same time, but the observer hears it a little later.

    The time taken before an observer hears thunder depends on factors including the distance between the observer and the location of the lightning strike.

    Which one of the following statements best explains why lightning is seen before thunder is heard?

    • The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.
    • Light does not need to travel through the air to be seen, but sound does need to travel through the air to be heard.
    • Particles of light are not as heavy as particles of sound, so they are easier to detect
    • Eyes detect light faster than ears detect sound

    Reading

    Question 1: In this test, you will read some sentences and decide if they make sense or not. Answer YES if the sentence makes sense and NO if the sentence does not make sense.

    • The red car had a flat tire
    • Airplanes are made of dogs
    • The student read the book last night

    Question 2: You are visiting your relatives, who recently moved to a farm to raise chickens. You ask your aunt, “How did you learn how to raise chickens?”

    She says, “We talked to a lot of people who raise chickens. And, there are lots of resources on the Internet. For example, there is a Chicken Health forum that I like to visit. It was very helpful to me recently when one of my hens hurt her leg. I’ll show you the conversation I had.”

    Reading test from PISA 2022.

    Reading test from PISA 2022.
    OECD

    What does Ivana_88 want to know?

    • If she can give aspirin to an injured hen
    • How often she can give aspirin to an injured hen
    • How to contact a veterinarian about an injured hen
    • If she can determine the pain level of an injured hen

    Financial literacy

    Financial literacy test from PISA 2022.

    Financial literacy test from PISA 2022.
    OECD

    Greg buys a bike.He takes out a loan with the bike shop’s in-store finance company.How much is Greg likely to pay?

    • Less than 600 zeds
    • More than 600 zeds
    • Exactly 600 zeds

    Answers:

    Mathematics 1. A, 2. Yes, No, Yes.

    Science 1. ’Use water more efficiently’ and ‘Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted’. 2. ‘The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.’

    Reading 1. Yes, No, Yes. 2. “If she can give aspirin to my hen”.

    Financial literacy 1. The second response or third response with explanation that Greg will pay additional charges.

    Find the OECD’s full PISA test here.

    Additional sources • OECD

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.