Vidutiniai atlyginimai Europoje 2025 metais išsiskyrė itin ryškiai: nuo mažiau nei 20 000 eurų per metus iki daugiau nei 100 000 eurų. Tačiau įvertinus perkamąją galią skirtumai sumažėja, nors atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių išlieka didelis.
Tokias išvadas pateikia EBPO ataskaita „Taxing Wages 2026“, kurioje lyginami metiniai bruto vidutiniai darbo užmokesčiai 27 Europos valstybėse. Į šį sąrašą patenka 22 Europos Sąjungos šalys, o skaičiai atspindi atrinktus ekonomikos sektorius ir viso etato darbuotojus.
Kas Europoje moka daugiausia?
Didžiausią metinį bruto vidutinį atlyginimą, pagal EBPO pateiktus duomenis, fiksuoja Šveicarija – 107 487 eurai. Tai vienintelė šalis Europoje, kur vidutinis metinis atlygis peržengia 100 000 eurų ribą.
Antroje vietoje rikiuojasi Islandija su 85 950 eurų, o tarp Europos Sąjungos valstybių pirmauja Liuksemburgas – 77 844 eurai. Į pirmąjį penketą taip pat patenka Danija (71 961 euras) ir Nyderlandai (69 028 eurai), netoli jų – Norvegija (68 420 eurų).
Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų lyderiauja Vokietija, kur vidutinis metinis bruto atlyginimas siekia 66 700 eurų, o Jungtinėje Karalystėje – 65 340 eurų. Prancūzijoje rodiklis sudaro 45 964 eurus, Italijoje – 36 594 eurus, Ispanijoje – 32 678 eurus.
Kur ES atlyginimai mažiausi?
Mažiausias metinis bruto vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje fiksuojamas Slovakijoje – 19 590 eurų. Iš viso devynios ES šalys EBPO lentelėje nesiekia 30 000 eurų metinės ribos.
Žemiau 25 000 eurų taip pat patenka Vengrija (21 257 eurai), Latvija (21 321 euras), Čekija (23 685 eurai), Portugalija (24 254 eurai) ir Lenkija (24 490 eurų). Estija (25 603 eurai), Graikija (26 563 eurai) ir Lietuva (28 474 eurai) viršija 25 000 eurų, bet lieka žemiau 30 000 eurų.
Nominaliais skaičiais lentelės viršuje dominuoja Šiaurės ir Vakarų Europa, o Pietų ir Rytų Europos valstybės dažniau telkiasi žemiau. Vis dėlto vien tik nominalūs atlyginimai neatskleidžia, kiek realiai galima įpirkti vietos rinkoje.
Ką pakeičia perkamoji galia?
Vertinant perkamąją galią, atlyginimų skirtumai tarp šalių sumažėja, nes atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus. Tam naudojamas perkamosios galios paritetas, padedantis palyginti realią atlygio vertę skirtingose ekonomikose.
Pagal perkamosios galios paritetą Šveicarija išlieka pirmoje vietoje, o Vokietija šokteli gerokai aukščiau nei nominalioje rikiuotėje. Tuo metu Islandijos pozicija silpnėja, nes aukštas kainų lygis sumažina realią atlyginimų perkamąją galią.
Ekspertai akcentuoja, kad atlyginimų skirtumus Europoje paprastai lemia produktyvumo lygis ir ekonomikos struktūra, darbo rinkos institucijos bei kolektyvinės derybos, taip pat pragyvenimo kaštai. Dėl to net panašius nominalius atlyginimus turinčiose šalyse realus gyvenimo lygis gali skirtis.
Svarbu ir tai, kad EBPO pateikiami skaičiai yra bruto, todėl „į rankas“ gaunama suma gali smarkiai kisti dėl skirtingų gyventojų pajamų mokesčių ir socialinių įmokų. Dėl šios priežasties net ir aukštą vidutinį bruto atlyginimą turinčiose valstybėse neto pajamos nebūtinai auga tokiu pačiu tempu.
Leave a Reply