Tag: Eismo sauga

  • Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija perėjo į praktinį etapą: kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą ruožui nuo 19,48 iki 31,10 kilometro. Pagal parengtą techninį darbo projektą beveik 12 kilometrų atkarpa Prienų rajone turėtų būti pertvarkyta į keturių eismo juostų kelią.

    Ši kelio dalis laikoma viena intensyviausių regione, nes jungia Kauno ir Alytaus kryptis bei aptarnauja didelę dalį kasdienio priemiesčių ir regioninio judėjimo. 2023 metais šiame ruože fiksuotas vidutinis paros eismo intensyvumas siekė apie 9 400 transporto priemonių, todėl susisiekimo kokybė ir sauga čia tampa kritiškai svarbios.

    Kas numatyta projekte?

    Pagal projektinius sprendinius ruože planuojamas 2+2 eismo juostų kelias su jungiamaisiais keliais, kad būtų aiškiau atskirti vietinį ir tranzitinį srautą. Toks sprendimas paprastai mažina pavojingų manevrų skaičių ir didina pralaidumą, ypač piko metu.

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyti trys tuneliniai pravažiavimai, keli viadukai ties 21,42 kilometro, 24,93 kilometro ir 28,07 kilometro žymomis, taip pat pėsčiųjų viadukas ties 30,12 kilometro žyma. Projektas apima ir tiltą per Šventupę ties 21,08 kilometro žyma.

    Saugumui ir gamtos apsaugai suplanuotos dvi gyvūnų perėjos, o eismo organizavimui ir konfliktinių taškų mažinimui numatytos penkios žiedinės sankryžos. Gyventojų interesams taip pat planuojamos triukšmo užtvaros ir atraminės sienos ten, kur to reikės dėl reljefo ar užstatymo.

    Kodėl šis ruožas laikomas problemišku?

    Nors kelias ne kartą buvo remontuotas, vairuotojai ir vietos gyventojai nuolat akcentavo, kad dangos būklė ir pralaidumas neatitinka realių srautų. Esant dideliam intensyvumui, ypač mišriam lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto judėjimui, dviejų juostų kelias tampa jautrus spūsčių formavimuisi ir avaringumo rizikai.

    Platesnis profilis, atskirti judėjimo srautai ir modernesnės sankryžos turėtų sumažinti staigių lenkimų poreikį bei pagerinti matomumą, o tai tiesiogiai siejama su mažesne sunkių eismo įvykių tikimybe. Tokie sprendimai taip pat gerina kelionės laikų prognozuojamumą, kas svarbu ir kasdieniams keleiviams, ir verslui.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Skelbiama, kad po viešojo pirkimo procedūrų ir pasirašius rangos darbų sutartį statybos darbai galėtų startuoti šių metų rudenį. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas šiuo metu siejamas su 2029 metų pirmuoju pusmečiu.

    Iki realių darbų pradžios lemiamas etapas bus rangovo parinkimas ir sutarties sąlygų suderinimas, nes nuo to priklausys tiek darbų grafikas, tiek rizikų valdymas statybų metu. Vairuotojams svarbu vertinti, kad prasidėjus rekonstrukcijai šiame koridoriuje laikinų eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau ilgalaikė nauda turėtų būti reikšminga visam regionui.

  • Visagino meras spaudžia „Via Lietuva“: ieškoma sprendimų, kaip sparčiau sutvarkyti įvažiavimo kelius

    Visagino meras spaudžia „Via Lietuva“: ieškoma sprendimų, kaip sparčiau sutvarkyti įvažiavimo kelius

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas gegužės 25 dieną Vilniuje susitiko su „Via Lietuva“ atstovais. Pagrindinis susitikimo tikslas – paspartinti į Visaginą vedančių įvažiavimo kelių remonto darbus ir užtikrinti, kad sprendimai atitiktų gyventojų saugumo lūkesčius.

    Savivaldybės teigimu, į miestą vedančių kelių būklė kelia vis didesnį vairuotojų ir vietos bendruomenės nepasitenkinimą, o prastesnė infrastruktūra didina eismo įvykių riziką ir transporto priemonių eksploatacijos kaštus. Dėl to savivaldybė siekia aiškaus darbų grafiko, atsakomybių ir prioritetų suderinimo su valstybinį kelių tinklą administruojančia įmone.

    Ko siekiama derybose

    Susitikime aptarti galimi finansavimo šaltiniai ir būdai, kaip realiai pagreitinti kelių infrastruktūros gerinimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia sprendimus dėl projektavimo ir rangos etapų, darbų eiliškumo, laikino eismo organizavimo bei galimybių greičiau pradėti bent dalį remonto darbų.

    Tokiose derybose savivaldybėms svarbu ne tik pasiekti pažadus, bet ir gauti konkrečius įsipareigojimus, kada bus atlikti būtini darbai bei kaip bus sprendžiami kritiniai ruožai. Kelių būklė tiesiogiai veikia miesto pasiekiamumą, kas aktualu tiek gyventojams, tiek verslams ir viešosioms paslaugoms.

    „Kelių būklė kritinė. Negalime delsti – bendrausiu su „Via Lietuva“ tol, kol pasieksiu Visagino gyventojams naudingą sprendimą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Savivaldybė nurodo, kad kitas susitikimas su „Via Lietuva“ atstovais planuojamas jau kitą savaitę. Jo metu tikimasi grįžti su konkretesniais sprendimais dėl darbų terminų ir tolimesnių veiksmų plano.

  • Merilandas žengė link greičio ribotuvų naujuose automobiliuose: įstatymo projektas laukia gubernatoriaus

    Merilandas žengė link greičio ribotuvų naujuose automobiliuose: įstatymo projektas laukia gubernatoriaus

    Merilando valstijoje JAV priimtas įstatymo projektas gali tapti precedentu, kaip technologijomis mažinti avaringumą dėl greičio viršijimo. Dokumentas, dar laukdamas gubernatoriaus parašo, numato bandomąją programą, kuri leistų įvertinti vadinamosios išmaniosios greičio kontrolės veikimą realiomis sąlygomis.

    Valstijos įstatymų leidėjai argumentuoja, kad tradicinės priemonės, tokios kaip baudos, reidai ar greičio matuokliai, ne visada keičia pavojingiausių vairuotojų elgesį. Dėl to ieškoma sprendimų, kurie veiktų ne po pažeidimo, o pačiame automobilyje.

    Kas yra išmanioji greičio pagalba

    Įstatymo projekto idėjos pagrindas yra technologija, dažnai vadinama išmaniąja greičio pagalba. Ji nustato, koks greitis leidžiamas konkrečiame kelio ruože, ir reaguoja, kai vairuotojas jį viršija.

    Priklausomai nuo sistemos nustatymų, ji gali tik perspėti vairuotoją garso, vaizdo ar vibracijos signalu, arba aktyviai riboti automobilio pagreitėjimą. Kai kuriuose sprendimuose paprastai numatoma galimybė trumpam viršyti ribą, jei to reikia dėl saugumo situacijos, tačiau konkrečios sąlygos priklausytų nuo bandomosios programos dizaino.

    Tokios sistemos greičio ribas nustato remdamosi navigacijos duomenimis ir skaitmeniniais žemėlapiais, o kai kuriais atvejais pasitelkia kameras, atpažįstančias kelio ženklus. Praktinis tikslumas yra vienas jautriausių klausimų, ypač ten, kur ribojimai laikinai keičiasi dėl darbų ar eismo organizavimo.

    Kodėl pasirinktas bandomasis modelis

    Merilando planas orientuotas ne į staigų reikalavimą visiems gamintojams, o į pilotinį etapą, kuriuo būtų renkama informacija apie efektyvumą, priimtinumą ir galimas rizikas. Tokia schema dažnai pasirenkama siekiant iš anksto atsakyti į klausimus, kurie visuomenėje kelia daugiausia įtampos.

    Vienas jų yra privatumas, nes kyla abejonių, kokie važiavimo duomenys būtų renkami, kaip jie būtų anonimizuojami ir kas turėtų prieigą. Kitas klausimas yra vairuotojo kontrolės pojūtis ir situacijos, kai automatinė intervencija galėtų būti suvokiama kaip trukdis, todėl pilotui būtinos aiškios taisyklės ir skaidrus duomenų valdymas.

    Įstatymo projekte numatytas kelias taip pat leidžia patikrinti technologiją vietos sąlygomis, nes JAV kelių ženklinimas, darbų zonų praktika ir žemėlapių duomenų atnaujinimo tempas gali skirtis. Sėkmingas pilotas būtų svarbus argumentas kitoms valstijoms ir galėtų sustiprinti diskusijas federaliniu lygmeniu.

    Kas gali pasikeisti vairuotojams

    Jei gubernatorius pasirašys dokumentą, o pilotas bus įgyvendintas, vairuotojai greičiausiai pirmiausia susidurtų su savanorišku dalyvavimu ir technologijos išbandymu, o ne su visuotine prievole. Tokiu būdu būtų matuojama, ar realiai mažėja greičio viršijimų, avarijų skaičius ir sužalojimų sunkumas.

    Vis dėlto vien pats faktas, kad valstija svarsto greičio ribotuvų integravimą į automobilius, rodo kryptį, kuria juda eismo saugos politika. Šiuo metu lemiamas žingsnis yra gubernatoriaus sprendimas, nuo kurio priklausys, ar Merilandas taps vienu pirmųjų JAV regionų, praktiškai išbandančių tokį modelį.

  • Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringos savivaldybėje surengtame pasitarime institucijos ir kurortų savivaldybės aptarė, kaip bus užtikrinamas saugumas 2026 metų vasaros sezono metu. Daugiausia dėmesio skirta viešajai tvarkai, eismo saugai ir tarnybų pasirengimui didžiausiems turistų srautams.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai. Aptarta, kaip veiksmus derinti taip, kad reakcija į incidentus sezono piko metu būtų kuo greitesnė.

    Akcentas – viešoji tvarka ir eismas

    Pasitarimą pradėjo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pristatė aktualią informaciją apie viešosios tvarkos situaciją kurortuose.

    Diskusijose pažymėta, kad kurortuose vasarą išauga ne tik žmonių, bet ir rizikų skaičius, todėl prevencija tampa esminiu įrankiu. Tarp prioritetų įvardyti aktyvesni reidai, matomesnis patruliavimas ir aiškesnė komunikacija poilsiautojams apie taisykles bei atsakomybę.

    Neringos rodikliai gerėja, bet iššūkių lieka

    Pasitarime pristatyti policijos duomenys parodė, kad Neringoje 2025 metų vasaros laikotarpiu mažėjo nusikalstamų veikų skaičius. Vis dėlto, kaip pabrėžta susitikime, eismo drausmė išlieka viena jautriausių temų, ypač intensyviausiomis sezono savaitėmis.

    Siekiant išlaikyti teigiamas tendencijas, numatyta stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiau planuoti pajėgumus ten, kur srautai didžiausi. Taip pat aptarta, kaip suderinti prevenciją, reagavimą ir pagalbos teikimą taip, kad gyventojai ir svečiai jaustųsi saugiai.

    „Kurorto saugumas kuriamas ne vien sprendimais ar taisyklėmis – pirmiausia jį kuria žmonės, kasdien budintys, reaguojantys ir pasirengę padėti. Nuoširdžiai dėkoju policijos, pasieniečių ir priešgaisrinės saugos pareigūnams už jų atsakingą tarnybą, profesionalumą ir svarų indėlį užtikrinant Neringos gyventojų bei svečių saugumą. Linkiu visoms tarnyboms gražios, saugios ir ramios vasaros“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad kurortų saugumo planavimas turi vykti iš anksto, remiantis praėjusio sezono patirtimi ir realiais rodikliais. Neringoje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir institucijų koordinacija leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir jų išvengti.

  • Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Jungtinėse Valstijose kasmet keliuose žūsta dešimtys tūkstančių žmonių, o dar milijonai patiria traumas. Nepaisant daugelį metų trunkančių kampanijų ir pavienių reformų, bendras žūčių skaičius išlieka panašus, todėl eismo sauga vis dažniau įvardijama kaip užsitęsusi visuomenės sveikatos krizė.

    Dabar saugaus eismo organizacijų koalicija ragina Kongresą imtis ryžtingesnių veiksmų. Laiške Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitetui ji prašo sparčiau svarstyti 2026 metų Motorinių transporto priemonių modernizavimo aktą, kuris, anot ekspertų, apjungia sprendimus, apie kuriuos kalbama jau ne vienus metus.

    Kodėl kelių žūtys nemažėja

    Saugos ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien vairuotojų elgsena. Didelę įtaką daro ir tai, kaip greitai atnaujinami federaliniai reikalavimai automobilių saugai, kaip finansuojama prevencija ir kaip pasidalijamos atsakomybės tarp federalinės valdžios, valstijų bei savivaldos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis veiksmingų priemonių į automobilių parką ateina netolygiai: naujuose modeliuose jos diegiamos greičiau, o pigesniuose ar senesniuose automobiliuose jų gali nebūti dar ilgus metus. Tokia nelygybė, anot aktyvistų, ypač skaudžiai paliečia žemesnes pajamas gaunančius vairuotojus ir keleivius.

    Ką siūlo 2026 metų modernizavimo aktas

    Įstatymo projekto esmė – atnaujinti transporto priemonių saugos reguliavimą pagal šiandienos technologines galimybes ir mokslinių tyrimų išvadas. Dokumentas orientuotas į tai, kad pažangios saugos priemonės dažniau taptų ne papildoma opcija, o baziniu standartu plačiame modelių spektre.

    Tokios priemonės paprastai siejamos su avarijų prevencija ir pasekmių mažinimu: automatinis avarinis stabdymas, įspėjimai apie nukrypimą nuo eismo juostos, pažangesnės keleivių apsaugos sistemos. Saugos bendruomenė akcentuoja, kad technologijų nauda žinoma seniai, tačiau teisėkūros tempas dažnai atsilieka nuo realios rinkos raidos.

    Kas spręs ir kas bus toliau

    Šiuo metu įstatymo projekto likimas priklauso nuo Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komiteto darbotvarkės: ar bus rengiami klausymų posėdžiai, svarstymai ir balsavimas komitete. Be šio etapo projektas nepasiekia visų Atstovų Rūmų balsavimo.

    Laiškas adresuotas tiek komiteto pirmininkui, tiek opozicijos atstovui, siekiant pabrėžti, kad eismo sauga neturėtų tapti partinių ginčų įkaite. Tačiau reali projekto eiga priklausys ir nuo pramonės reakcijos, nes automobilių gamintojai bei tiekėjai tradiciškai aktyviai vertina naujų reikalavimų kainą, įgyvendinimo terminus ir technines detales.

    Aktyvistai tikisi, kad politinis langas neužsivers dėl įtempto teisėkūros kalendoriaus, o sprendimai bus priimti greičiau nei įprastai. Jų argumentas paprastas: atidėliojimo kaina keliuose kasmet matuojama ne statistika, o gyvybėmis.

  • Konektikutas perrašo išsiblaškiusio vairavimo taisykles: taikosi į išmaniuosius telefonus

    Konektikutas perrašo išsiblaškiusio vairavimo taisykles: taikosi į išmaniuosius telefonus

    Konektikuto įstatymų leidėjai svarsto pakeitimus, kurie išsiblaškiusio vairavimo taisykles pritaikytų išmaniųjų telefonų laikmečiui. Dabartiniai draudimai daug kur buvo kuriami tada, kai didžiausias trikdis automobilyje buvo skambutis ar trumpoji žinutė.

    Per pastarąjį dešimtmetį telefonas tapo įrenginiu, leidžiančiu žiūrėti vaizdo įrašus, transliuoti gyvai, naršyti socialinius tinklus ir vienu metu naudoti kelias programėles. Dėl to teisėsauga vis dažniau susiduria su situacijomis, kai elgesys akivaizdžiai pavojingas, bet senesnės formuluotės jo neapima pakankamai aiškiai.

    Kodėl senos taisyklės nebeveikia

    Pagrindinė problema ta, kad ankstesni draudimai buvo orientuoti į konkrečią veiklą, pavyzdžiui, žinučių rašymą. Tačiau šiandien vairuotoją blaško ne tik rankų veiksmai, bet ir žvilgsnio nukreipimas į ekraną, sudėtingas programėlių valdymas ar vaizdo turinio peržiūra.

    Tyrėjai ir eismo saugos organizacijos pabrėžia, kad vizualinis dėmesio atitraukimas gali būti ne mažiau pavojingas nei telefono laikymas rankoje. Dėl to daugėja siūlymų teisėje aiškiai apibrėžti ne tik tai, ką vairuotojas daro telefonu, bet ir patį telefono laikymo bei žiūrėjimo į ekraną faktą.

    Ką siūlo HB 5464

    Įstatymo projektas HB 5464 Konektikute numato platesnį reguliavimą nei vien žinučių draudimas. Vienas svarbiausių akcentų yra aiškesnis ribojimas naudoti įrangą vaizdo įrašams ar judantiems vaizdams peržiūrėti vairuojant, taip užkertant kelią anksčiau menkiau apibrėžtai sričiai.

    Kitas reikšmingas pokytis būtų principas, kad pažeidimu laikomas pats mobiliojo elektroninio įrenginio laikymas ar atrėmimas vairuojant, nepriklausomai nuo to, ar žmogus rašo žinutę, slenka socialinių tinklų srautą, ar tik „trumpam“ pasižiūri į ekraną. Tokia formuluotė paprastina kontrolę, nes pareigūnams nereikia įrodyti konkretaus veiksmo programėlėje.

    Kodėl tai svarbu ir kitoms valstijoms

    Šie pakeitimai vertinami kaip precedentas, kurį atidžiai stebi ir kitos JAV valstijos, taip pat eismo saugos advokatų grupės. Jei Konektikuto modelis pasirodys aiškiai įgyvendinamas ir lengviau taikomas praktikoje, panašūs sprendimai gali greičiau atsirasti ir kitur.

    Diskusijų centre išlieka riba tarp būtinos saugos ir pernelyg plataus reguliavimo. Vis dėlto daugėja argumentų, kad vien „laisvų rankų“ principo nepakanka, nes dalį rizikos sukuria ne tik rankų užimtumas, bet ir vairuotojo dėmesį atitraukiantis vaizdas ekrane.

  • Luizianoje svarstomas įstatymas: nuteistiems už girtą vairavimą – alkotesteris prieš užvedant automobilį

    Luizianoje svarstomas įstatymas: nuteistiems už girtą vairavimą – alkotesteris prieš užvedant automobilį

    Luizianos valstijoje svarstomas įstatymo projektas, kuris galėtų iš esmės pakeisti, kaip reaguojama į girtą vairavimą po nuosprendžio. Esminė idėja – prieš grąžinant teisę vairuoti, kiekvienas už girtą vairavimą nuteistas asmuo turėtų įsirengti užvedimo blokavimo įrenginį.

    Technologija veikia paprastai: automobilis neužsiveda, kol vairuotojas neįpūčia į įrenginį, o nustatytą ribą viršijus alkoholio koncentraciją – užvedimas blokuojamas. Šalininkai teigia, kad tai viena efektyviausių priemonių mažinti pakartotinius pažeidimus.

    Problema, kuri nesitraukia

    Luizianos duomenys rodo, kad 2024 metais avarijose dėl neblaivaus vairavimo žuvo 192 žmonės. Tai sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų tais metais valstijoje registruotų eismo žūčių, todėl tema įgauna ne tik teisėtvarkos, bet ir visuomenės sveikatos krizės bruožų.

    Šalia žūčių ir sužeidimų yra ir ekonominė našta: dėl neblaivaus vairavimo įvykių patiriamos išlaidos apima medikų darbą, gelbėjimo tarnybas, teismus bei prarastą produktyvumą. JAV mastu tokie kaštai vertinami dešimtimis milijardų per metus, o dalis jų galiausiai gula ant mokesčių mokėtojų pečių.

    Ką keistų Senate Bill 278?

    Įstatymo projektas Senate Bill 278 numato reikalavimą užvedimo blokavimo įrenginius taikyti visiems nuteistiems už girtą vairavimą, įskaitant pirmą kartą nusižengusius. Pagal siūlomą modelį, tai taptų viena iš pagrindinių sąlygų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą.

    Svarbi detalė – įrenginys būtų siejamas ne vien su konkrečiu automobiliu, o su tuo, kokią transporto priemonę asmuo realiai vairuoja. Tokiu būdu siekiama mažinti spragas, kai ribojimai apeinami sėdant prie kito automobilio vairo.

    Palaikymas platus, argumentas – veiksmingumas

    Eismo saugos organizacijos, tarp jų Advocates for Highway and Auto Safety, viešai remia projektą ir teigia, kad tokia priemonė efektyviai mažina pakartotinio girtumo prie vairo riziką. Apklausos JAV rodo, kad užvedimo blokavimo įrenginių taikymas visiems nuteistiesiems sulaukia plataus visuomenės pritarimo.

    Diskusijose dažnai pabrėžiama ir tai, kad kai kurie pažeidėjai, jau turėję tokius įrenginius, pripažįsta jų naudą, nes technologinis barjeras padeda priimti paprastesnį sprendimą nevažiuoti išgėrus. Kritikai tuo pat metu kelia klausimus dėl įgyvendinimo kaštų ir kontrolės, tačiau projekto šalininkai akcentuoja, kad prevencija kainuoja mažiau nei avarijų pasekmės.

    Projektas jau yra įveikęs vieną svarbų politinį etapą ir toliau svarstomas Luizianos Atstovų Rūmuose, atsakingame komitete. Jei įstatymas būtų priimtas, Luiziana prisijungtų prie valstijų, kurios juda link universalesnio užvedimo blokavimo įrenginių taikymo, ypač pirmą kartą nuteistiems vairuotojams.

  • Konektikutas peržiūri vairuotojų dėmesio blaškymo taisykles: įstatymai nespėja su išmaniaisiais

    Konektikutas peržiūri vairuotojų dėmesio blaškymo taisykles: įstatymai nespėja su išmaniaisiais

    Konektikuto įstatymų leidėjai pripažįsta, kad dabartinės taisyklės dėl naudojimosi telefonu vairuojant buvo kurtos tuo metu, kai dauguma dar rašė žinutes mygtukiniais telefonais. Šiandien vairuotojai ne tik siunčia SMS, bet ir žiūri vaizdo įrašus, transliuoja tiesiogiai ar naršo socialiniuose tinkluose.

    Dėl to valstijoje svarstoma, ar senoji teisinė formuluotė vis dar tiksliai apibrėžia pavojingiausius įpročius kelyje. Diskusijos centre atsidūrė siūlymas išplėsti draudimų apimtį ir aiškiau įvardyti elgesį, kurio ankstesni įstatymai nenumatė.

    Ką keistų HB 5464?

    Konektikuto Atstovų Rūmuose svarstytas projektas HB 5464 orientuotas ne į vien tik žinučių rašymą. Juo siekiama išplėsti draudžiamą naudojimąsi mobiliaisiais elektroniniais įrenginiais taip, kad teisė apimtų ir šiuolaikinių išmaniųjų galimybes.

    Vienas aiškiausių akcentų yra draudimas vairuojant žiūrėti vaizdo įrašus ar judančius vaizdus. Taip pat siūloma tikslinti įrenginių apibrėžimą, kad draudimas galiotų ne vien telefonams, bet ir kitai įrangai, skirta vaizdo turiniui rodyti.

    Kita reikšminga nuostata yra draudimas laikyti ar fiziškai paremti mobilųjį įrenginį vairuojant, net jei vairuotojas jo aktyviai nenaudoja. Tai reikštų, kad pažeidimu galėtų būti laikomas ir telefonas rankoje ar atremtas į vairą, net kai ekranas užgesęs.

    Kodėl „laisvų rankų“ ne visada pakanka

    Eismo saugos tyrimuose dažniausiai išskiriami trys dėmesio blaškymo tipai: vizualinis, rankų ir kognityvinis. Vairuotoją pavojingai veikia ne tik tai, kad jis laiko telefoną, bet ir tai, kad nukreipia žvilgsnį nuo kelio bei mintis nuo vairavimo užduoties.

    Šiuolaikinis išmaniojo naudojimas dažnai sukelia visus tris poveikius vienu metu, ypač kai žiūrimas vaizdas ar naršomos platformos. Dėl to siūlyme akcentuojamas ne tik pats įrenginio laikymas, bet ir tokie veiksmai kaip vaizdo turinio stebėjimas, kurie išlieka rizikingi net naudojant laikiklius.

    Kas toliau laukia vairuotojų

    Projektas HB 5464 buvo nukreiptas į Konektikuto Senatą tolesniam svarstymui. Jei pataisos būtų priimtos, vairuotojams tektų prisitaikyti prie platesnio draudimų spektro, o pareigūnams reikėtų aiškesnių kriterijų, kaip fiksuoti pažeidimus.

    Konektikuto diskusija atspindi platesnę JAV tendenciją: valstijos bando atnaujinti taisykles, kurios nespėja su sparčiai pasikeitusiais įpročiais ir technologijomis. Esminis klausimas lieka tas pats: kaip įstatyme aiškiai apibrėžti pavojingą elgesį taip, kad jis būtų ir suprantamas vairuotojams, ir realiai įgyvendinamas praktikoje.

  • Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Anykščių rajono savivaldybėje surengtas valstybinės reikšmės kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai rekonstravimo projekto viešinimas. Į susitikimą su savivaldybės vadovais ir vietos bendruomene atvyko projekto užsakovo AB „VIA Lietuva“ bei projektuotojo UAB „SRP projektas“ atstovai.

    Viešinimo metu pristatyti planuojami sprendiniai, darbų etapai ir numatoma darbų eiga, taip pat aptarti gyventojų išsakyti lūkesčiai. Susirinkusieji kėlė klausimus dėl eismo saugos, patogesnių jungčių su gyvenvietėmis ir to, kaip darbai paveiks kasdienį susisiekimą.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Susitikime skambėjo žinia, kad paruošiamieji darbai galėtų prasidėti dar šiais metais, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų ir pasirengimo rangai. Praktikoje tokio tipo projektuose svarbiausi veiksniai yra techninio projekto sprendinių suderinimai, žemės klausimai ir viešieji pirkimai.

    Gyventojams akcentuota, kad viešinimo procedūra yra vienas etapų, leidžiančių surinkti pastabas ir jas įvertinti dar prieš pradedant darbus. Projektuotojai patikino, kad susitikimo metu užfiksuoti klausimai bus nagrinėjami, o pagrįsti pasiūlymai gali virsti korekcijomis projektuojamuose sprendiniuose.

    „Šis kelias yra strategiškai svarbi jungtis mūsų rajonui. Džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti gyvą susitikimą, kuriame gyventojai galėjo tiesiogiai išreikšti savo pastebėjimus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Kodėl viešinimas svarbus bendruomenei?

    Tokie susitikimai leidžia iš anksto aptarti jautriausius klausimus, kurie vėliau dažniausiai sukelia daugiausia nepatogumų: laikini apvažiavimai, greičio ribojimai, privažiavimai prie sodybų ir verslų, pėsčiųjų bei dviratininkų sauga. Savivaldybė gyventojams dėkojo už aktyvumą ir ragino teikti pastabas aiškiai bei argumentuotai.

    Kelio Molėtai–Anykščiai atnaujinimas siejamas ne tik su patogesniu susisiekimu tarp rajonų, bet ir su eismo saugos gerinimu. Galutiniai sprendiniai ir terminai turėtų aiškėti progresuojant projektavimo ir pasirengimo darbams.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.