Tag: Eismo saugumas

  • Atšvaitas kišenėje nepadės: spalio 15 dieną Vilniuje atšvaitus dalys keliose stotelėse

    Kur ir kada dalys atšvaitus?

    Spalio 15 dieną Vilniuje vyks Atšvaitų dienos akcija, kurios metu gyventojams bus dalijami atšvaitai ir kitos šviesą atspindinčios priemonės. Prie iniciatyvos jungiasi „Vilnius sveikiau“, JUDU, Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

    Ryte, nuo 7.00 iki 9.00 valandos, „Vilnius sveikiau“ specialistai kartu su JUDU atstovais lauks prie Tuskulėnų rimties parko stotelės (šalia IKI „Minskas“) ir Kalvarijų turgaus stotelės. Čia bus dalijami atšvaitai, primenama, kaip teisingai juos nešioti, ir kodėl svarbu būti matomiems.

    Vakare, nuo 16.00 iki 19.00 valandos, gyventojus pasitiks policijos bendruomenės pareigūnai bei Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai. Atšvaitų bus galima gauti Nemenčinės plento, Savanorių prospekto, Karoliniškių ir Stoties stotelėse.

    Kodėl atšvaitas turi būti ne kišenėje?

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne atšvaitų trūkumas, o jų nenaudojimas. Atšvaitas, paliktas rankinėje ar kišenėje, realiai neatlieka savo funkcijos, nes vairuotojai jo tiesiog nemato.

    Tinkamai pritvirtintas atšvaitas ar šviesą atspindinti juosta tamsiuoju paros metu padeda pėsčiajam išsiskirti iš aplinkos ir suteikia vairuotojui daugiau laiko sureaguoti. Ypač rizikingos situacijos susidaro rudenį ir žiemą, kai eismo sąlygas blogina lietus, rūkas, šlapia danga ir ankstyva tamsa.

    Prevencija vyksta visus metus

    Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė praneša, kad prevencijai dėmesys skiriamas ištisus metus, o susitikimuose su bendruomenėmis ir miesto renginiuose kasmet išdalijama daugiau kaip 3 000 atšvaitų. Pasak pareigūnų, svarbiausia, kad priemonės būtų naudojamos kasdien, o ne tik akcijų metu.

    Gyventojai raginami pasirūpinti matomumu ne tik einant pėsčiomis, bet ir judant paspirtukais ar dviračiais, ypač prastai apšviestuose ruožuose. Paprastas įprotis prisisegti atšvaitą gali tapti lemiamu veiksniu, padedančiu išvengti nelaimės.

    Organizatoriai primena, kad matomumas yra bendras eismo saugumo elementas: vairuotojams svarbu rinktis saugų greitį, o pėstiesiems ir dviratininkams pasirūpinti, kad jie būtų pastebimi laiku. Atšvaitas turėtų būti ten, kur jis veikia, o ne ten, kur patogu jį nešiotis.

  • Nugalėtojų gatvėje šalinami avariniai medžiai: ką privalo žinoti gyventojai ir vairuotojai

    Informuojame, jog vykdant želdinių priežiūros darbus, planuojama šalinti 4 vnt. sausus, avarinės būklės medžius – adresu Nugalėtojų g. 21B,C. Medžiai kelia pavojų pėsčiųjų ir eismo saugumui.

  • Išvažiavimas iš žiedinės sankryžos kairiąja juosta: viena klaida ir bauda neišvengiama

    Išvažiavimas iš žiedinės sankryžos kairiąja juosta: viena klaida ir bauda neišvengiama

    Žiedinė sankryža daugeliui vairuotojų vis dar kelia klausimų, ypač kai tenka išvažiuoti iš jos važiuojant vidine, kairiąja, juosta. Praktikoje tokie manevrai neretai baigiasi konfliktu ar avarija, nes dalis eismo dalyvių klaidingai mano, kad pakanka įjungti posūkio signalą.

    Tipinė situacija atrodo taip: vienas automobilis žiede važiuoja išorine, dešiniąja, juosta, o kitas, būdamas vidinėje juostoje, bando iškart išsukti į išvažiavimą. Kadangi tenka kirsti išorinę juostą, susidūrimo rizika tampa labai didelė, o kaltės klausimas dažnai sprendžiamas jau dalyvaujant policijai.

    Eismo taisyklėse žiedinė sankryža iš esmės vertinama kaip įprasta sankryža, tik su žiediniu eismu. Tai reiškia, kad juostų keitimo principas nesikeičia: persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras saugus, ir praleisti transporto priemones, važiuojančias ta juosta, į kurią jis ketina įvažiuoti.

    Kitaip tariant, išvažiuoti iš žiedo iš kairiosios juostos galima, tačiau tik tuo atveju, jei prieš tai saugiai persirikiuojama į dešiniąją juostą, arba jei išvažiavimo organizavimas leidžia išvažiuoti nekertant kitos juostos. Jei išvažiavimo metu kertama dešinioji juosta, pirmenybė tenka ja važiuojančiam automobiliui.

    Praktinis patarimas paprastas: jei planuojate išvažiuoti pirmu ar antru išvažiavimu, saugiausia rinktis dešinę, išorinę, juostą. Jei ketinate sukti į kairę arba apsisukti, logiška važiuoti vidine juosta, bet dar prieš išvažiavimą iš anksto persirikiuoti į išorinę, kad manevras būtų aiškus ir nuspėjamas kitiems.

    Vien posūkio signalo įjungimas nesuteikia pirmumo ir neatleidžia nuo pareigos praleisti kitus eismo dalyvius. Būtent šis nesusipratimas dažnai tampa priežastimi, kodėl po smulkaus eismo įvykio vairuotojai nustemba sulaukę baudos ar pripažinimo kaltais, nors jiems atrodo, kad veikė teisingai.

    Specialistai nuolat akcentuoja, kad svarbiausia žiede yra planavimas ir ankstyvas persirikiavimas, o ne bandymas išvažiuoti paskutinę sekundę. Toks vairavimo stilius ne tik mažina avarijų tikimybę, bet ir gerina eismo pralaidumą, nes kitiems vairuotojams nereikia staigiai stabdyti ar spėlioti, ką ketinate daryti.

    Jei kyla abejonių, verta prisiminti universalią taisyklę: keičiant juostą pirmenybę turi transporto priemonė, kuri ja jau važiuoja. Žiedinėje sankryžoje tai ypač aktualu, nes judėjimas vyksta nuolat, o klaidos kaina dažniausiai būna susidūrimas šonu.

    Policija tokiose situacijose paprastai vertina ne emocijas, o veiksmų seką: kas kirto juostą, kas turėjo pareigą praleisti ir ar manevras buvo atliktas saugiai. Todėl saugiausia strategija yra aiški, iš anksto numatoma trajektorija ir kantrybė, net jei tai kainuoja papildomą ratą žiedu.

  • Užkliuvo kablio detalė: už ją gresia apie 115 eurų bauda ir 8 taškai – vairuotojai pamiršta

    Užkliuvo kablio detalė: už ją gresia apie 115 eurų bauda ir 8 taškai – vairuotojai pamiršta

    Vilkimo kablys daugeliui vairuotojų atrodo nekaltas priedas, tačiau viena dažna klaida gali brangiai kainuoti. Problema kyla tada, kai kablys arba ant jo montuojama dviračių platforma užstoja galinį valstybinio numerio ženklą ir jis tampa sunkiai įskaitomas.

    Tokiais atvejais taikomas bendras reikalavimas, kad valstybinio numerio ženklai turi būti aiškiai matomi ir lengvai perskaitomi. Jei numerio ženklas yra uždengtas, vairuotojui gresia maždaug 115 eurų bauda ir 8 baudos taškai, o pareigūnai gali imtis ir papildomų veiksmų.

    Numerio ženklas yra pagrindinė transporto priemonės identifikavimo priemonė, todėl jo matomumas svarbus ne tik policijai. Juo remiasi automatinės eismo stebėjimo sistemos, kelių rinkliavų sprendimai, taip pat įvykio vietoje dirbančios tarnybos, kai svarbu greitai nustatyti automobilį.

    Dažniausiai rizika išauga automobiliuose, kurių numerio ženklas sumontuotas žemiau, arti buferio, o kablys yra stacionarus ir nepašalinamas. Tuomet net ir nenaudojamas kablys gali patekti į numerio ženklo zoną ir dalį jo uždengti, ypač žiūrint iš kampo.

    Dar daugiau problemų sukelia ant kablio montuojami dviračių laikikliai, nes jie dažnai uždengia ne tik numerio ženklą, bet ir galinius žibintus. Praktikoje kai kurie vairuotojai mėgina „perkelti“ numerio ženklą ant platformos, tačiau savavališkai keisti numerio ženklo tvirtinimo vietą negalima.

    Teisėtas sprendimas keliaujant su dviračių platforma yra oficialiai išduodamas papildomas valstybinio numerio ženklas, skirtas montuoti ant laikiklio. Jis pagaminamas su tuo pačiu numeriu kaip ir automobilio ženklai ir naudojamas tada, kai platforma uždengia galinį numerio ženklą.

    Papildomas numerio ženklas paprastai užsakomas per atsakingą registravimo įstaigą, pateikiant automobilio dokumentus ir sumokant nustatytą mokestį. Nors toks ženklas ne visiems privalomas kasdien, važiuojant su platforma jis padeda išvengti baudos ir situacijos, kai kelionė baigiasi aiškinimaisi kelyje.

    Vairuotojams taip pat verta atkreipti dėmesį į šiuolaikinius nuimamus arba į buferį įsilenkiančius kablius. Po naudojimo juos galima paslėpti arba nuimti, todėl sumažėja tikimybė, kad kablys trukdys numerio ženklo matomumui ir sukels teisinių pasekmių.

  • Lenkti iš dešinės greitkelyje galima? Štai kada tai teisėta ir kuo rizikuojate

    Lenkti iš dešinės greitkelyje galima? Štai kada tai teisėta ir kuo rizikuojate

    Lenkimas iš dešinės vairuotojams vis dar kelia abejonių, ypač važiuojant greitkeliu ar keliuose su keliomis eismo juostomis. Dalis žmonių automatiškai mano, kad toks manevras visada draudžiamas, tačiau taisyklės daugelyje Europos šalių numato išimtis.

    Pagal bendrą logiką eisme galioja principas lenkti kairiąja puse, nes taip lengviau prognozuoti kitų vairuotojų veiksmus. Visgi keliuose, kuriuose viena kryptimi įrengta atskira važiuojamoji dalis ir kelios juostos, lenkimas dešine puse dažnai laikomas teisėtu, jei atliekamas nepažeidžiant kitų taisyklių.

    Kada lenkimas dešine gali būti teisėtas?

    Praktikoje esminė riba dažniausiai yra kelio tipas: ar tai atskiromis važiuojamosiomis dalimis atskirtas kelias, kuriame eismas vyksta viena kryptimi. Greitkeliai ir dauguma magistralinių kelių atkarpų yra būtent tokie, todėl ten važiuojant dešine juosta ir pralenkiant lėčiau judantį automobilį kairėje, situacija neretai atitinka leidžiamą scenarijų.

    Tačiau svarbu neskubėti to vadinti universalia taisykle. Daug kur skiriama, ar jūs tiesiog važiuojate savo juosta, kai kitoje juostoje eismas lėtesnis, ar sąmoningai persirikiuojate į dešinę vien tam, kad aplenktumėte, o tada grįžtumėte atgal.

    Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai

    Dažniausias nesusipratimas kyla sumaišius vienkryptę ir dvipryptę važiuojamąją dalį. Jei kelias yra dvipusio eismo, net jei joje pažymėtos kelios juostos, skirtingose šalyse gali galioti griežtesni ribojimai lenkti iš dešinės.

    Būtent todėl vien iš juostų skaičiaus nepakanka spręsti, ar lenkimas dešine bus laikomas teisėtu. Reikia vertinti, ar priešingos kryptys fiziškai atskirtos ir ar kelias savo struktūra priskiriamas vienkryptei važiuojamajai daliai.

    Net jei galima, ar saugu?

    Net ir tais atvejais, kai lenkimas iš dešinės neprieštarauja taisyklėms, jis išlieka rizikingesnis. Vairuotojai dažniau tikisi, kad juos lenks iš kairės, todėl persirikiuodami gali nepakankamai įvertinti situaciją dešinėje, ypač aklojoje zonoje.

    Saugiausia taktika tokiose situacijose yra nuspėjamas važiavimas savo juosta, aiškūs posūkių signalai ir didesnis atstumas iki kitų transporto priemonių. Jei kyla nors menkiausia abejonė dėl kelio tipo ar situacijos, geriau rinktis konservatyvų sprendimą ir vengti manevrų, kuriuos kiti eismo dalyviai gali suprasti neteisingai.

    Vairuotojams taip pat verta prisiminti, kad policija vertina ne tik patį faktą, kuria puse buvo pralenkta, bet ir aplinkybes. Staigūs persirikiavimai, „nėrimas“ į dešinę ar agresyvus važiavimas gali būti traktuojami kaip pavojingas elgesys kelyje, net jei formaliai lenkimas tam tikromis sąlygomis būtų galimas.

  • Išvažiavimas iš žiedinės kairiąja juosta: daugelis klysta ir rizikuoja bauda

    Išvažiavimas iš žiedinės kairiąja juosta: daugelis klysta ir rizikuoja bauda

    Važiavimas žiedinėse sankryžose daugeliui vairuotojų vis dar kelia painiavą, nors taikomos taisyklės iš esmės nesiskiria nuo kitų sankryžų. Dažna klaida – bandymas išvažiuoti iš žiedo tiesiai iš vidinės, vadinamosios kairiosios, eismo juostos ir tuo pat metu kirsti išorinę.

    Tokiose situacijose dažnai kyla konfliktas: vienas vairuotojas mano, kad užtenka įjungti posūkio signalą, o kiti privalo pasitraukti. Tačiau posūkio signalas nesuteikia pirmumo teisės, jis tik įspėja apie ketinamą manevrą.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: keičiant eismo juostą ar kertant kitą juostą, privaloma praleisti ja važiuojančias transporto priemones. Todėl vairuotojas, išvažiuodamas iš žiedo iš vidinės juostos, turi įsitikinti, kad išorinėje juostoje nėra kliūčių, ir tik tada saugiai persirikiuoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad iš vidinės juostos išvažiuoti galima, bet tik laikantis pareigos duoti kelią. Būtent šios pareigos nepaisymas dažniausiai ir baigiasi susidūrimu, o atsakomybė paprastai tenka tam, kuris kirto kitą juostą neįsitikinęs saugumu.

    Kaip sumažinti avarijos riziką?

    Saugaus eismo specialistai rekomenduoja paprastesnį sprendimą: jei planuojate sukti į dešinę arba važiuoti tiesiai pirmu ar antru išvažiavimu, patogiau laikytis išorinės juostos. Taip sumažėja poreikis persirikiuoti prieš pat išvažiavimą.

    Jeigu ketinate važiuoti į kairę, rinktis vėlesnį išvažiavimą ar apsisukti, dažnai logiška įvažiuoti į vidinę juostą. Vis dėlto prieš išvažiavimą reikėtų iš anksto persirikiuoti į išorinę, paliekant laiko manevrui ir nepriverčiant kitų vairuotojų staigiai stabdyti.

    Ką svarbu prisiminti dėl posūkių signalų?

    Išvažiuojant iš žiedinės sankryžos posūkio signalas yra būtinas, tačiau jis nepanaikina pareigos praleisti kitus eismo dalyvius. Jei manevras atliekamas iš vidinės juostos, posūkis turi būti derinamas su saugiu persirikiavimu, o ne atliekamas staiga.

    „Posūkio signalas tik parodo ketinimą, bet nesuteikia teisės važiuoti pirmam, jei kertate kitą eismo juostą“, – pabrėžia kelių eismo ekspertai, komentuodami dažniausias žiedinių sankryžų klaidas.

    Galiausiai, jei kyla abejonių, saugiausia taisyklė – planuoti manevrus anksčiau: pasirinkti tinkamą juostą dar prieš įvažiuojant į žiedą ir vengti staigių persirikiavimų. Toks vairavimas ne tik sumažina susidūrimo riziką, bet ir padeda išlaikyti sklandesnį eismą.

  • Važiavimas žiemą su universaliomis padangomis: kada sutaupysite, o kada rizikuojate saugumu?

    Važiavimas žiemą su universaliomis padangomis: kada sutaupysite, o kada rizikuojate saugumu?

    Universalių, arba visasezonių, padangų populiarumas Europoje auga, nes jos leidžia išvengti sezoninio keitimo ir sandėliavimo rūpesčių. Tačiau sprendimas visą žiemą važinėti vienu padangų komplektu nėra vienodai geras visiems ir visomis sąlygomis.

    Didžiausias visasezonių padangų privalumas – universalus protektoriaus raštas ir gumos mišinys, pritaikytas platesniam temperatūrų intervalui. Kokybiški modeliai ant prisnigtos dangos gali užtikrinti stabilų pajudėjimą ir prognozuojamą stabdymą, ypač mieste ir prižiūrėtuose keliuose.

    Vis dėlto giliame sniege ir važiuojant aktyviau jos dažniau nusileidžia tikroms žieminėms padangoms, ypač dėl prastesnio šoninio sukibimo. Didesnis skirtumas išryškėja staigiai stabdant ar manevruojant, kai sukibimo atsarga tampa lemiama.

    Ką svarbu žinoti apie ledą?

    Ant ledo stebuklų nėra: be dyglių nė viena įprasta padanga neužtikrina visiško sukibimo. Tačiau esant žemoms temperatūroms žieminių padangų mišinys paprastai išlieka elastingesnis, todėl klaidų kaina gali būti mažesnė, o stabdymo kelias trumpesnis nei su visasezonėmis.

    Visasezonė padanga dažnai geriausiai atsiskleidžia tada, kai žiema labiau primena šlapią asfaltą ir pažliugusį sniegą. Pastaraisiais metais tokios sąlygos Vidurio Europoje pasitaiko dažnai, todėl daugeliui vairuotojų praktiškumas ima nusverti maksimalų specializacijos pranašumą.

    Kada visasezonės padangos pasiteisina?

    Jos racionalios, jei per metus nuvažiuojate apie 15 000 kilometrų ar mažiau, daugiausia važinėjate mieste, o jūsų maršrutai dažniausiai driekiasi gerai prižiūrimais keliais. Tokiu atveju skirtumas, lyginant su žieminėmis padangomis, neretai būna mažas, o patogumas – akivaizdus.

    Taip pat tai sprendimas vairuotojams, neturintiems kur laikyti antro ratų komplekto. Vis dėlto net ir pasirinkus visasezones, padangų būklę būtina reguliariai tikrinti, o ratų balansavimas gali būti reikalingas net ir tada, kai padangos nekeičiamas sezonais.

    Kada geriau rinktis du komplektus?

    Jei per metus nuvažiuojate daugiau nei 20 000 kilometrų, dažnai važiuojate užmiestyje, greitkeliais ar kalvotose vietovėse, du komplektai paprastai suteikia didesnį saugumo rezervą. Dinamiško vairavimo atveju skirtumai stabdymo ir valdymo situacijose atsiskleidžia ryškiausiai.

    Reikia įvertinti ir dėvėjimąsi: visasezonės padangos naudojamos ištisus metus, todėl paprastai dėvisi greičiau ir gali tekti jas keisti dažniau, priklausomai nuo ridos ir važiavimo stiliaus. Skaičiuojant kainą, svarbu vertinti ne tik pirkimą, bet ir tai, kiek sezonų padangos realiai tarnaus.

    Renkantis visasezones, esminis ženklas yra 3PMSF simbolis, vaizduojantis snaigę trijų kalnų fone. Tai oficialus patvirtinimas, kad padanga atitinka žieminėms sąlygoms keliamus bandymų reikalavimus dėl sukibimo ant sniego.

    Papildomas žymėjimas M+S rodo pritaikymą purvui ir sniegui, tačiau vien jo nepakanka kaip kokybės garantijos. Prieš perkant verta įsitikinti, kad greičio ir apkrovos indeksai atitinka automobilio gamintojo reikalavimus, o stabdymo ant šlapios dangos įvertinimas yra kuo aukštesnis.

  • Virš kelio šviečia ne patarimas: šie ženklai privalomi, paaiškinta, už ką gresia baudos

    Virš kelio šviečia ne patarimas: šie ženklai privalomi, paaiškinta, už ką gresia baudos

    Virš važiuojamosios dalies vis dažniau matomos kintamos informacijos švieslentės daugeliui vairuotojų vis dar kelia klausimų: ar tai tik rekomendacijos, ar tokie ženklai privalomi. Kelių specialistai pabrėžia, kad dalis jose rodomų pranešimų yra informaciniai, tačiau elektroniniu būdu parodyti kelio ženklai gali turėti tokią pačią teisinę galią kaip ir įprasti.

    Kintamos informacijos švieslentės Lenkijos valstybinės reikšmės keliuose pradėtos diegti 2015 metais, o dabar jų veikia apie 1 400. Generalinė kelių ir greitkelių direkcija skelbia planus per artimiausią dešimtmetį šį skaičių maždaug padvigubinti, todėl su jomis susidurs vis daugiau vairuotojų ir ne vien magistralėse.

    Pagrindinis šių sistemų tikslas yra realiu laiku perduoti informaciją apie eismo sąlygas: avarijas, spūstis, kelio darbus, apylankas, matomumo pablogėjimą ar pavojingus orus. Tokie pranešimai leidžia iš anksto pasirinkti saugesnį greitį, didesnį atstumą ar alternatyvų maršrutą.

    Kas privaloma, o kas tik įspėjimas?

    Esminis skirtumas yra tarp informacinio teksto ir kelio ženklo, rodomo elektroninėje švieslentėje. Įspėjimai apie slidžią dangą, spūstį už kelių kilometrų ar pailgėjusį kelionės laiką padeda pasiruošti situacijai, tačiau savaime nenustato naujų taisyklių.

    Visai kas kita, kai švieslentėje pateikiamas kelio ženklas, pavyzdžiui, greičio ribojimas B-33. Tokiu atveju, jei ženklas įjungtas laikantis ženklinimo reikalavimų, jis laikomas galiojančiu, o vairuotojas privalo jo laikytis taip pat, kaip ir matydamas stacionarų ženklą pakelėje.

    Praktikoje tai reiškia, kad elektroniniu būdu nustatytas greitis gali būti pritaikytas konkrečiai situacijai: avarijai, intensyviam srautui, rūko zonai ar staigiems kelio darbams. Tokie sprendimai naudojami siekiant sumažinti staigių stabdymų, susidūrimų ir grandininių avarijų riziką.

    Baudos priklauso nuo viršijimo

    Jei vairuotojas viršija švieslentėje rodomą privalomą greičio ribojimą, taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir pažeidus įprastą ženklinimą. Nuobaudos dydis paprastai priklauso nuo to, kiek kilometrų per valandą viršytas nustatytas greitis, taip pat gali būti skiriami baudos taškai.

    Lenkijos praktikoje už greičio viršijimą 21–25 kilometrais per valandą numatoma apie 70 eurų bauda ir 5 baudos taškai. Viršijus 31–40 kilometrais per valandą, bauda siekia apie 190 eurų ir 9 baudos taškus, o už didesnius viršijimus sankcijos dar griežtėja.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vairuotojams svarbu ne tik stebėti švieslentėse pateikiamą tekstą, bet ir atpažinti, kada rodomas oficialus kelio ženklas. Tokiais atvejais tai nėra prašymas ar patarimas, o teisėtai galiojantis nurodymas, už kurio nepaisymą gali tekti atsakyti.

  • Sinoptikai perspėja apie audringą vėją: „Kelių priežiūra“ ruošia pajėgas visoje Lietuvoje

    Sinoptikai prognozuoja, kad spalio 9 dieną Lietuvoje stiprės vėjas, kuris gali apsunkinti eismo sąlygas ir kelti papildomų rizikų vairuotojams. Pasak AB „Kelių priežiūra“, meteorologinių sąlygų stebėjimo sistemos taip pat fiksuoja ženklus, rodančius galimus pavojus valstybinės reikšmės keliuose.

    Bendrovė nurodo, kad situacija stebima nepertraukiamai, o Kelių priežiūros valdymo centras realiu laiku analizuoja orų ir kelių būklės duomenis. Regionų padaliniai yra pasirengę operatyviai reaguoti, jei vėjas pradėtų versti medžius, laužyti šakas ar suformuotų kitų kliūčių važiuojamojoje dalyje.

    Stiprus vėjas eismo saugumui pavojingas tuo, kad staigūs gūsiai gali netikėtai pakeisti automobilio trajektoriją, ypač važiuojant atviromis vietovėmis, ant tiltų ar lenkiant didesnes transporto priemones. Didesnę riziką patiria ir aukštesnės transporto priemonės, taip pat motociklai bei automobiliai su priekabomis.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo ir nuolat vertinti besikeičiančias oro bei eismo sąlygas. Didžiausią budrumą rekomenduojama išlaikyti miškinguose kelių ruožuose, kur dėl vėjo ant kelio gali atsirasti šakų, nuvirtusių medžių ar kitų netikėtų kliūčių.

    Apie pavojingas kliūtis ar sudėtingas eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. AB „Kelių priežiūra“ taip pat primena, kad kliūtis galima pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pranešimai pasiekia kelininkų informacines sistemas ir padeda greičiau nukreipti pajėgas į problemines vietas.

  • Paprastas įprotis prailgina padangų tarnavimą: štai ką vairuotojai daro neteisingai

    Paprastas įprotis prailgina padangų tarnavimą: štai ką vairuotojai daro neteisingai

    Tinkamas slėgis keičia viską

    Reguliarus padangų slėgio tikrinimas yra vienas paprasčiausių įpročių, galinčių pailginti padangų tarnavimo laiką ir sumažinti degalų sąnaudas. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis padangų susidėvi anksčiau vien dėl vairuotojų neatidumo arba nežinojimo.

    Per mažas slėgis lemia, kad padanga labiau remiasi į kelią protektoriaus kraštais, todėl jie dėvisi greičiau nei vidurys. Be to, šonai dirba didesne apkrova, o deformuojantis guma labiau kaista, kas ilgainiui silpnina konstrukciją ir didina pažeidimų riziką.

    Praktiškai tai reiškia ne tik greitesnį susidėvėjimą, bet ir prastesnį valdymą: priekyje per mažas slėgis gali didinti nepakankamą pasukamumą, gale perteklinį pasukamumą. Net ir nedidelis nukrypimas nuo rekomendacijų gali pastebimai padidinti degalų sąnaudas.

    Per daug oro irgi problema

    Per didelis slėgis nėra geresnis sprendimas. Tokiu atveju protektoriaus vidurinė dalis labiau išsipučia, kontaktinis plotas su danga sumažėja, o kraštai praranda dalį sukibimo.

    Dėl mažesnio kontakto ploto gali prastėti sukibimas, ypač ant šlapios ar slidžios dangos, ir pailgėti stabdymo kelias. Komfortas taip pat nukenčia, o protektoriaus vidurys dėvisi greičiau nei likusi dalis.

    Kaip tikrinti teisingai

    Tikslias slėgio reikšmes nurodo automobilio gamintojas, jos pateikiamos naudojimo instrukcijoje ir dažnai būna ant lipduko, pavyzdžiui, ant vairuotojo durų statramsčio, degalų įpylimo dangtelio vidinėje pusėje ar dėtuvėje. Paprastai pateikiamos dvi reikšmių grupės: įprastai apkrovai ir pilnai pakrautam automobiliui.

    Dažname lengvajame automobilyje rekomenduojamas slėgis patenka į 2,0–2,5 baro intervalą, tačiau tai nėra universali taisyklė, todėl svarbiausia vadovautis konkretaus modelio lentele. Ant padangos šono nurodyta reikšmė dažniausiai žymi techninę viršutinę ribą, o ne kasdienį nustatymą.

    Slėgį patariama tikrinti bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnę kelionę. Matavimas turėtų būti atliekamas šaltose padangose, geriausia prieš važiavimą, nes įkaitęs oras plečiasi ir rodmenys gali padidėti iki maždaug 0,3 baro.

    Jei automobilis ką tik važiavo, verta palaukti bent apie 20 minučių, kol padangos atvės. Daugelyje degalinių esantys kompresoriai su manometrais leidžia greitai pripūsti arba sumažinti slėgį, o procedūrą patogu atlikti degalų pylimo metu.

    Nuo 2014 metais Europos Sąjungoje nauji automobiliai privalo turėti padangų slėgio stebėjimo sistemą, tačiau ji nepakeičia rankinio patikrinimo. Jutikliai gali rodyti netiksliai, o dalis sistemų perspėja tik tuomet, kai nuokrypis jau gana didelis.

    Vairuotojams taip pat primenama nepamiršti atsarginio rato, jei toks yra, nes avarinėje situacijoje per mažas slėgis gali padaryti jį praktiškai nenaudojamą. Kelionei su pilnu kroviniu slėgį būtina nustatyti pagal gamintojo nurodytą pilnos apkrovos reikšmę.

    Slėgiui įtakos turi ir temperatūra: atvėsus orui maždaug 10 laipsnių Celsijaus, slėgis gali sumažėti apie 0,1 baro. Dėl to sezoniškai keičiantis orams slėgio patikra tampa dar svarbesnė, ypač rudenį ir žiemą.

    Kai kurie vairuotojai renkasi padangas pildyti azotu, tačiau įprastam lengvajam automobiliui skirtumas dažniausiai būna nedidelis. Ekspertų teigimu, daug svarbiau už bet kokias alternatyvas yra pastovumas ir tikrinimas pagal gamintojo rekomendacijas.