Tag: Eismo saugumas

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Ženklas A-18b miške reiškia viena: susidūrus su žvėrimi už remontą dažnai mokėsite patys

    Ženklas A-18b miške reiškia viena: susidūrus su žvėrimi už remontą dažnai mokėsite patys

    A-18b kelio ženklas įspėja vairuotojus apie laukinių gyvūnų pasirodymo kelyje tikimybę. Dažniausiai jis statomas miškų masyvuose, migracijos takuose ir ruožuose, kur anksčiau fiksuota susidūrimų su žvėrimis. Nors ženklas atrodo kaip paprastas perspėjimas, po avarijos jis neretai tampa esminiu argumentu sprendžiant, kas turės padengti žalą.

    Įprastai įspėjimas galioja 500 metrų atkarpoje, nebent po ženklu pateikiama papildoma lentelė, nurodanti kitą pavojingos zonos ilgį. Tai reiškia, kad vairuotojas laikomas iš anksto perspėtu apie riziką, todėl privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasirengęs staigiam stabdymui. Praktikoje būtent ši aplinkybė dažnai apsunkina bandymus prisiteisti nuostolius iš kelio valdytojo.

    Kodėl kompensacija dažnai nepasiekiama?

    Susidūrus su laukiniu gyvūnu, žalos atlyginimas iš kelio valdytojo civilinės atsakomybės daugeliu atvejų būna sudėtingas. Norint jį gauti, paprastai tenka įrodyti, kad kelio savininkas ar prižiūrėtojas neįvykdė pareigos užtikrinti saugą, pavyzdžiui, nepažymėjo pavojingo ruožo, nepašalino žinomų kliūčių ar neįrengė pagrįstų apsaugos priemonių ten, kur jos būtinos.

    Kai įrengtas A-18b, draudikai ir teismai dažnai vertina, kad vairuotojas buvo aiškiai perspėtas, todėl didėja tikimybė, jog žala bus priskirta vairuotojo rizikai. Kitaip tariant, vien faktas, kad į kelią išbėgo žvėris, savaime dar nereiškia kelio valdytojo kaltės, ypač jei vieta pažymėta įspėjamuoju ženklu.

    Kai kuriais atvejais ginčijamas ir kitų atsakingų subjektų vaidmuo, pavyzdžiui, jei gyvūnas galėjo būti išbaidytas vykstant medžioklei. Tačiau tokiose situacijose reikalingi konkretūs įrodymai apie ryšį tarp veiksmų vietovėje ir įvykio kelyje, o tai praktikoje pasitaiko retai.

    Kuo pavojingas smūgis į stambų gyvūną?

    Susidūrimas su elniu ar briedžiu yra viena pavojingiausių eismo įvykių rūšių užmiestyje. Dideliu greičiu automobiliui staiga sustojus nuo smūgio, kyla didelė rizika prarasti kontrolę, nuvažiuoti nuo kelio ar apsiversti. Papildomą pavojų sukelia tai, kad stambus gyvūnas dažnai atsiduria ties priekiniu stiklu ir salonu, todėl pasekmės gali būti itin sunkios.

    Rizika išauga sutemus ir auštant, kai gyvūnai aktyvesni, o matomumas prastesnis. Pavojingose vietose svarbu sumažinti greitį, laikytis didesnio atstumo, stebėti kelkraščius ir būti pasirengus staigiam stabdymui, ypač kai važiuojama miškingomis atkarpomis.

    Ką daryti po susidūrimo?

    Pirmiausia reikia užtikrinti saugumą: sustoti saugioje vietoje, įjungti avarinę signalizaciją, pastatyti avarinį ženklą ir įvertinti, ar nėra sužeistųjų. Apie įvykį būtina pranešti atitinkamoms tarnyboms, dažniausiai policijai, kad būtų užfiksuotos aplinkybės ir surašyti dokumentai, kurie vėliau svarbūs draudimui.

    Jei gyvūnas liko gyvas, prie jo artintis nereikėtų, nes sužeistas laukinis gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai ir sužaloti. Taip pat verta iš karto padaryti nuotraukų, kuriose matytųsi automobilio pažeidimai, kelio aplinka, ženklai ir stabdymo žymės, nes tai gali turėti lemiamos reikšmės vertinant įvykio aplinkybes.

    Vairuotojams dažnai padeda savanoriškas draudimas, nes daugelis KASKO polisų numato žalos atlyginimą susidūrus su gyvūnu. Vis dėlto draudikas gali reikalauti aiškios įvykio dokumentacijos, todėl policijos pažyma ir nuotraukos tampa ypač svarbios, jei vėliau tenka pagrįsti pretenziją.

  • Prie Černobylio telkiasi didžiabarzdžiai elniai: mokslininkai paaiškina, kodėl tai vyksta dabar

    Tyrėjai aiškina, kad tai siejama su ruja, kai patinai ieško teritorijų, seka pateles ir ruošiasi tarpusavio dvikovoms. Dėl to gyvūnai dažniau išeina į atviresnes vietas ir gali pasirodyti net prie kelių.

    Rujos pradžioje patinai paprastai laikosi atsargiai, daugiau laiko praleidžia miške, o į laukymes išeina trumpam. Vėliau stiprėja konkurencija, patinai garsiau riaumoja, o teritorijų ribos pradedamos aktyviai žymėti.

    Biologai atkreipia dėmesį, kad rujos metu elniai neturi pastovių porų: dalis patinų vėliau suburia patelių grupes, kiti lieka vieni. Pirmosiomis dienomis dažnai vyksta tarsi teritorijos „žvalgyba“, kai dar neskubama telkti patelių.

    Gyvūnų stebėtojai taip pat pastebi, kad kiekvieno patino ragai yra saviti, todėl suaugusius individus galima atpažinti pagal ragų formą ir jų „piešinį“. Tokie požymiai padeda mokslininkams fiksuoti, kurie patinai į tas pačias vietas sugrįžta kelis sezonus iš eilės.

    Rujos laikotarpiu elniai daugiau juda, intensyviau migruoja tarp miško masyvų ir atviresnių plotų, todėl padidėja tikimybė juos pamatyti pakelėse. Judėjimą dar labiau skatina konkurencija, kai patinai vejasi varžovus arba seka pateles.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent dabar vairuotojams išauga susidūrimų su stambiais kanopiniais rizika. Elniai, briedžiai ir kiti dideli gyvūnai gali netikėtai išbėgti į kelią, ypač temstant ir auštant, kai jų aktyvumas didesnis.

    Rezervato tarnybos įspėja, kad rujos metu daliai gyvūnų sumažėja atsargumas, todėl jie tampa pažeidžiamesni. Dėl to tokiu laikotarpiu dažnai stiprinamas patruliavimas, stebimos jautresnės vietos ir keliai.

    Mokslininkai pažymi, kad Černobylio zona dėl ribotos žmogaus veiklos ilgus metus tapo svarbia laukinės gamtos buveine, kurioje fiksuojamas intensyvus stambiųjų žinduolių judėjimas. Vis dėlto gyvūnų elgesio pokyčius šiuo metu labiausiai lemia sezoninis veiksnys – prasidedanti ruja.

  • Žasliuose prasideda kelio remontas: „Via Lietuva“ atnaujins pagrindinę gatvę už 445 tūkst. eurų

    Valstybės valdoma įmonė „Via Lietuva“ pradeda valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1809 Kaišiadorys–Žasliai ruožo paprastąjį remontą Žaslių miestelyje. Atnaujinamas ruožas driekiasi nuo 6,08 iki 7,214 kilometro ir sutampa su Kaišiadorių gatve.

    Tvarkomas 1,134 kilometro ilgio kelio ruožas prasideda ties įvažiavimu į miestelį ir tęsiasi per visą gatvę iki sankryžos su Vilniaus gatve, keliu Nr. 143. Šie keliai gyvenvietėse dažnai tampa pagrindinėmis vietos gatvėmis, todėl jų būklė tiesiogiai veikia kasdienį gyventojų mobilumą ir saugumą.

    „Skyrėme investicijas miestų ir miestelių valstybinės reikšmės keliams, kurie gyventojams yra pagrindinės gatvės. Popieriuje tai gali atrodyti kaip itin nedideli kelių ruožai, tačiau žmonėms tai yra kasdienis kelias į darbą, mokyklą, gydymo įstaigas ar pas artimuosius“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Darbus pagal pasirašytą sutartį atliks bendrovė „Kauno tiltai“, o sutarties vertė siekia 445 tūkst. eurų su PVM. Skelbiama, kad projektas yra platesnio plano dalis, kuriuo iki šių metų pabaigos numatyta atnaujinti suplanuotus ruožus 39 savivaldybėse.

    „Valstybinės reikšmės keliai, einantys gyvenvietes ir tampantys miestelių gatvėmis, reikalauja ypatingo dėmesio. Juose susikerta tranzitinis transportas ir vietos gyventojų judėjimas, todėl infrastruktūros kokybė čia tiesiogiai lemia žmonių saugumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Pagal rangovo parengtą paprastojo remonto aprašą, fiziniai kelio atnaujinimo darbai turėtų prasidėti rugsėjo pradžioje. Projekto metu numatyta atnaujinti susidėvėjusią asfalto dangą, pašalinti provėžas ir įtrūkimus, sutvarkyti kelkraščius bei atnaujinti horizontalųjį ženklinimą.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad gyvenvietėse esančių valstybinės reikšmės kelių atnaujinimas paprastai apima ir eismo saugumo sprendinius, kurie svarbūs intensyvesniam judėjimui. Tokie darbai dažniausiai skirti ne tik komfortui, bet ir aiškesniam eismo organizavimui, ypač ten, kur vietinis judėjimas susilieja su tranzitu.

    „Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • „Via Lietuva“ pradeda A3 Vilnius–Minskas remontą: 1,9 mln. eurų, nauji paviljonai ir saugos salelės

    „Via Lietuva“ pradeda A3 Vilnius–Minskas remontą: 1,9 mln. eurų, nauji paviljonai ir saugos salelės

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ skelbia pradedanti magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas atkarpos atnaujinimą ties sparčiai augančia Nemėžio gyvenviete. Darbų rangovu pasirinkta AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė viršija 1,9 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Pasak projekto vykdytojų, remontu siekiama pagerinti dangos būklę, sumažinti avaringumo rizikas ir užtikrinti patogesnį eismą tiek lengviesiems automobiliams, tiek viešajam transportui. A3 yra viena svarbiausių magistralinių jungčių Vilniaus regione, todėl net trumpalaikiai ribojimai gali turėti apčiuopiamą poveikį srautams.

    Kas bus sutvarkyta

    Remonto metu numatyta atnaujinti važiuojamąją dalį ir kelkraščius, sujungiant naujas ir esamas dangas taip, kad neliktų staigių nelygumų. Taip pat planuojama išvalyti užneštas pralaidas, nes jų pralaidumas tiesiogiai susijęs su vandens nuvedimu ir dangos ilgaamžiškumu.

    Be to, bus atnaujinti du viešojo transporto laukimo paviljonai: senus ketinama pakeisti naujais lengvos konstrukcijos paviljonais. Tai aktualu teritorijoms, kuriose didėja kasdienių kelionių į Vilnių poreikis ir auga viešojo transporto keleivių srautai.

    Daugiau dėmesio pėstiesiems

    Projekte numatytas ir pėsčiųjų perėjimo pertvarkymas abiejose kelio pusėse: planuojama įrengti iškilias saugos saleles bei ne siauresnį nei 1,5 metro pločio taką. Tokie sprendiniai paprastai diegiami siekiant aiškiau atskirti eismo dalyvius ir sumažinti konflikto taškų skaičių intensyvaus eismo zonose.

    Remontuojama atkarpa priskiriama I kelio kategorijai: joje yra keturios eismo juostos, o kiekvienos juostos plotis siekia 3,75 metro. Šis parametras svarbus, nes nuo jo priklauso važiavimo komfortas ir saugumas didesniu greičiu važiuojančiuose keliuose.

    Kaip bus organizuojamas eismas

    Darbų metu eismą planuojama organizuoti pagal „3+1“ schemą, kad būtų išlaikytas pralaidumas ir sumažintos spūstys. Skelbiama, kad kiekviena kryptimi bus palikta po dvi eismo juostas, tačiau vairuotojams vis tiek teks priprasti prie laikinų ribojimų ir perstatytų srautų.

    Didžiąją dalį darbų ketinama užbaigti šiais metais, o likusius darbus numatyta pabaigti 2027 metais. Vairuotojai raginami stebėti kelio ženklus, laikytis laikinų greičio ribojimų ir iš anksto planuoti kelionės laiką, ypač piko valandomis Vilniaus prieigose.

    Paprastasis remontas taikomas tuomet, kai kelio konstrukcijos pagrindai dar turi pakankamą laikomąją gebą, tačiau viršutinė asfalto danga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju šalinami plyšiai, provėžos ir deformacijos, o asfalto sluoksniai keičiami visu dangos pločiu pilnu storiu arba dalinai, taip prailginant kelio tarnavimo laiką.

    „Nuosekliai tęsiame visos šalies kelių atnaujinimą. Važiuojantiems tvarkomu keliu prireiks kantrybės, tačiau pasibaigus darbams visi galėsime džiaugtis saugesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Sparčiai besiplečianti Nemėžio gyvenvietė tampa vis intensyviau gyvenama, todėl šios magistralinio kelio atkarpos atnaujinimas yra ypač svarbus. Investicijos į kelių infrastruktūrą kartu yra investicijos į augančios teritorijos gyvenimo kokybę“, – teigė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    „Via Lietuva“ primena, kad bendrovė atsako už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, taip pat tiltus, viadukus ir pėsčiųjų bei dviračių takus. Kelių atnaujinimo programos apima ne tik dangos keitimą, bet ir eismo saugos priemones, kurios pastaraisiais metais vis dažniau integruojamos į remonto projektus kaip būtina sąlyga.

  • „Kelių priežiūra“ įspėja: po audros keliuose dar tyko pavojai, viena atkarpa uždaryta

    Po Lietuvą pasiekusių stipraus vėjo gūsių ir intensyvių kritulių bendrovės „Kelių priežiūra“ komandos ir toliau dirba valstybinės reikšmės keliuose. Šalinami nuvirtę medžiai ir šakos, tvarkomi pažeisti kelio ženklai bei kita infrastruktūra, o nuo važiuojamosios dalies šalinamos susikaupusio vandens sankaupos.

    Įmonė praneša, kad krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė, ties 3 kilometru, eismas yra uždarytas. Kelininkai šioje vietoje taiko būtinas priemones eismo saugumui užtikrinti, o apie situacijos pokyčius žada informuoti papildomai.

    Pasak kelininkų, po audrų didžiausią riziką vairuotojams kelia staiga atsirandančios kliūtys: nulūžusios šakos, ant kelio užvirtę medžiai, nuplauti akmenys ar žvyras, taip pat vandens susitelkimai žemumose. Tokiose vietose gali būti sunkiau laiku pastebėti pavojų, ypač prastesnio matomumo sąlygomis.

    „Kelių priežiūra“ primena, kad ir atslūgus krituliams kelių būklė gali greitai keistis, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo ir ypač atidžiai stebėti kelkraščius. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad sinoptikų duomenimis kai kuriuose rajonuose dar gali pasitaikyti stipresni vėjo gūsiai, galintys versti medžius ar laužyti šakas.

    Apie pavojingas kliūtis ar kelio pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pažymėti kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“ arba pateikti informaciją pranešimo forma bendrovės „Kelių priežiūra“ interneto svetainėje.

  • Po audros dalyje magistralių dingo šviesoforai: „Via Lietuva“ įspėja, kur pavojingiausia

    Po audros ir sutrikusio elektros tiekimo dalyje valstybinės reikšmės kelių neveikia 9 šviesoforai ir 19 kintamos informacijos ženklų. Kaip nurodo kelių infrastruktūrą valdanti bendrovė „Via Lietuva“, gedimai fiksuojami tiek magistralėse, tiek krašto keliuose.

    Iš viso valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 52 šviesoforai ir 338 kintamos informacijos ženklai, todėl gedimų apimtis vertinama kaip lokalizuota. Vis dėlto vairuotojams primenama, kad neveikiant šviesoforams sankryžose išauga avarijų rizika, ypač intensyvaus eismo ruožuose.

    Kur neveikia šviesoforai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad šviesoforų darbas sutrikęs A6 kelyje 10–25 kilometre, ties Ramučiais, Karmėlava, Išorais ir Stašėnais. Taip pat gedimai fiksuojami kelyje A9 Radviliškyje, A11 kelyje netoli Šiaulių ir kelyje Nr. 140 ties Akademija Kauno rajone.

    Kintamos informacijos ženklai šiuo metu neveikia skirtinguose ruožuose magistralėse A1 ir A5. Šie ženklai įprastai naudojami perspėti apie avarijas, darbus kelyje, eismo ribojimus ar staiga pasikeitusias oro sąlygas, todėl jų sutrikimai gali paveikti vairuotojų informavimą realiu laiku.

    Remontas gali užtrukti

    „Informaciją dėl eismo reguliavimo valstybinės reikšmės infrastruktūros gedimų nedelsiant perdavėme rangovams. Kažkur užteks perkrauti įrenginius, palaukti elektros tiekimo atnaujinimo, kitur prireiks ir didesnio remonto, todėl visiškas sutrikusių įrenginių veiklos atkūrimas gali užtrukti“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Pasak jo, atskiruose taškuose vertinama ir policijos pagalbos poreikio galimybė, jei šviesoforinėse sankryžose reikėtų papildomo eismo reguliavimo. Praktikoje tai taikoma tuomet, kai dėl sutrikimų susidaro spūstys arba padidėja konfliktinių situacijų tikimybė.

    Keliuose šalinami audros padariniai

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ informuoja, kad keliuose ir toliau šalinami išvirtę medžiai, šakos bei kitos kliūtys šalikelėse ir grioviuose. Dėl saugumo priemonių viename ruože eismas laikinai uždarytas.

    Šiuo metu eismas uždarytas krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė ties 3 kilometru. Kelininkai nurodo ėmęsi būtinųjų veiksmų eismo saugumui užtikrinti, o apie tolesnę situaciją žada informuoti papildomai.

    Audra padarė žalos ir remonto ruožuose bei statybvietėse: kai kur apgadinti atitvarai, išvartyti eismo nukreipimo įrenginiai. Šiuose ruožuose padarinius šalina statybvietėse dirbantys rangovai, tačiau vairuotojams rekomenduojama ypač atidžiai laikytis laikinųjų ženklų.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, būti pasirengusiems netikėtoms kliūtims ir atidžiai vertinti pirmumo situacijas sankryžose, kur neveikia šviesoforai. Pastebėjus pavojingą kliūtį ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose, gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001.

    „Via Lietuva“ primena, kad įmonė yra atsakinga už kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą, prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Taip pat jos atsakomybės lauke yra daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.

  • Šeštadienį gali smogti audra: „Kelių priežiūra“ skelbia sustiprintą budėjimą visoje šalyje

    Artėjant šeštadieniui, sinoptikai Lietuvoje prognozuoja itin stiprų vėją ir intensyvų lietų, kurie gali apsunkinti eismo sąlygas ir padidinti incidentų riziką keliuose. Sudėtingiausios oro sąlygos labiausiai tikėtinos vakarinėje, šiaurinėje ir pietinėje šalies dalyse, todėl vairuotojams rekomenduojama iš anksto įvertinti maršrutus ir kelionės laiką.

    Reaguodama į prognozes, bendrovė „Kelių priežiūra“ praneša sustiprinusi pasirengimą galimiems audros padariniams. Regionų padaliniuose užtikrinamas nuolatinis budėjimas, parengta reikalinga technika ir įranga, o Kelių priežiūros valdymo centro specialistai nuolat seka meteorologinių sąlygų pokyčius.

    Kritiniai ruožai tikrinami iš anksto

    Pasak bendrovės atstovų, didžiausias dėmesys skiriamas kritiniams kelio ruožams ir vietoms, kuriose per intensyvius kritulius dažniausiai kaupiasi vanduo arba kyla užtvindymo rizika. Prieš numatomą lietų papildomai tikrinamos paviršinio vandens nuvedimo sistemos, pralaidos ir kiti vandens nutekėjimą užtikrinantys elementai, vertinama jų būklė ir pralaidumas.

    Tokie patikrinimai svarbūs, nes staigios liūtys per trumpą laiką gali perkrauti lietaus nuvedimo infrastruktūrą, o vandens sankaupos ant važiuojamosios dalies didina akvaplanavimo tikimybę. Kelininkai taip pat vertina vietas, kur po stipresnių vėjo gūsių dažniausiai atsiranda kliūčių, pavyzdžiui, miškingus ruožus ar medžių alėjas.

    Brigados pasirengusios reaguoti

    „Kelių priežiūra“ nurodo, kad brigados yra pasirengusios operatyviai šalinti ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius, šakas ar kitas pavojingas kliūtis. Taip pat esant poreikiui bus šalinamos susidariusios vandens sankaupos, kad būtų užtikrintos kuo saugesnės eismo sąlygos.

    Vairuotojams primenama, kad stiprus vėjas gali sukelti staigius šoninius gūsius atvirose vietovėse, ant viadukų ar išvažiavus iš miško masyvų. Intensyvaus lietaus metu svarbu pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, vengti staigių manevrų ir įvertinti prastesnį matomumą.

    Kur pranešti apie kliūtis

    Apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai gali pranešti telefonu 1801 arba numeriu +370 3 778 8001. Taip pat informaciją galima perduoti pažymint kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikti duomenys pasiekia kelininkų informacinę sistemą.

    Specialistai ragina neignoruoti įspėjimų apie pavojingus reiškinius ir, jei įmanoma, atidėti nebūtinas keliones per patį audros piką. Jei kelionė neišvengiama, verta pasirūpinti pilnu kuro baku, įkrautu telefonu ir įvertinti, ar automobilio padangos bei valytuvai yra tinkamos būklės.

  • Kelininkai skuba į iškvietimus: vėjas verčia medžius, kai kur keliai semia – kur situacija blogiausia?

    Stiprėjant vėjui ir vietomis tęsiantis krituliams, bendrovės „Kelių priežiūra“ brigados visoje šalyje dirba sustiprintu režimu. Skirtinguose regionuose fiksuojami ant važiuojamosios dalies nuvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir kitos kliūtys, o kai kur susidaro vandens sankaupos.

    Daugiausia pranešimų apie vėjo padarinius šiuo metu gaunama iš pietinių ir rytinių rajonų, tačiau situacija gali greitai kisti ir kituose kelių ruožuose. Kelininkai šalina kliūtis nuo kelio, o vietose, kur kaupiasi vanduo, atlieka jo nusiurbimo ir pralaidų būklės vertinimo darbus.

    Vilniaus rajone, Avižieniuose, po Bukiškio viaduku ryte susidariusi vandens sankaupa jau pašalinta. Vis dėlto šioje vietoje komanda toliau budės, nes krituliams atsinaujinus vanduo gali kauptis pakartotinai.

    Kelių priežiūros valdymo centras nuolat priima eismo dalyvių pranešimus apie pavojingas situacijas ir stebi meteorologinių sąlygų pokyčius. Brigados vykdo sustiprintas patrulines apžiūras, kad pavojai būtų pastebėti kuo anksčiau, o sprendimai priimami operatyviai pagal realią situaciją keliuose.

    Kelininkai primena, kad esant škvalui ir intensyviems krituliams kelio sąlygos gali pasikeisti per minutes: vienur kelią gali užversti medis, kitur susidaryti gilesnė balos zona. Vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, o miškinguose ruožuose ir atvirose vietovėse būti ypač budriems.

    Dėl vandens sankaupų didėja akvaplanavimo rizika, ypač magistralėse ir intensyvaus eismo keliuose, kur vanduo gali kauptis provėžose. Tokiais atvejais svarbu vengti staigių manevrų, nepervertinti automobilio sukibimo ir prireikus sumažinti greitį dar prieš įvažiuojant į užlietą ruožą.

    Apie kliūtis ar pavojingas pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pažymėti kliūtis navigacijos programėlėje „Waze“, kad informacija greičiau pasiektų kelininkų informacines sistemas.

  • Jonavoje prasideda 1,2 mln. eurų vertės Žeimių gatvės remontas: kas keisis vairuotojams

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pranešė pradedanti beveik kilometro ilgio Žeimių gatvės Jonavoje remonto darbus. Ši gatvė sutampa su krašto keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva (Nr. 144) ir yra viena svarbiausių miesto susisiekimo arterijų.

    Kaip skelbiama, darbais siekiama ne tik atnaujinti dangą, bet ir pagerinti eismo saugumą bei organizavimą. Gyvenvietėse valstybinės reikšmės keliai dažnai tampa kasdienėmis pagrindinėmis gatvėmis, todėl jų būklė tiesiogiai veikia vietos gyventojų judėjimą.

    Kas bus remontuojama?

    Ruože nuo 0,235 iki 1,128 kilometro planuojama atnaujinti kelio dangą, horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą. Taip pat bus atnaujinti kelio ženklai, kad eismo dalyviams būtų aiškesnės važiavimo ir saugumo taisyklės.

    Numatoma sutvarkyti keturias esamas pėsčiųjų perėjas su saugumo salelėmis. Be to, bus atnaujinta autobusų sustojimo aikštelių asfalto danga, kas svarbu tiek viešojo transporto patikimumui, tiek keleivių saugumui.

    Kaina ir terminai

    Darbus atliks AB „Eurovia Lietuva“, o projekto vertė siekia apie 1,2 mln. eurų su PVM. Pagrindinius darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    „Skyrėme investicijas miestų ir miestelių valstybinės reikšmės keliams, kurie gyventojams yra pagrindinės gatvės“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai daugeliu atvejų yra pagrindinės miestų ir miestelių gatvės, kuriomis gyventojai naudojasi kasdien“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais pokyčiais?

    „Via Lietuva“ nurodo, kad remonto ruožo pradžia derinama su anksčiau įgyvendintais sprendiniais Jonavos centre. Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje jau įrengta dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, todėl siekiama vientiso eismo organizavimo.

    Bendrovė pažymi, kad atnaujinamos infrastruktūros nauda bus juntama ne tik važiuojantiems krašto keliu, bet ir Jonavos gyventojams, kurie šiuo maršrutu kasdien vyksta į darbą, ugdymo ar gydymo įstaigas.