CP v2

Tag: Ekstremaliosios situacijos

  • Panevėžys plečia priedangų tinklą: antrame etape atnaujinimai mokyklose ir „Kalnapilio“ arenoje

    Panevėžyje pradedamas projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste antrasis etapas. Jo tikslas – didinti miesto pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojams prireikus būtų daugiau saugių, tinkamai pritaikytų erdvių.

    Panevėžio miesto savivaldybė pabrėžia, kad priedangos tampa ne tik formaliu civilinės saugos elementu, bet ir praktine priemone miesto atsparumui didinti. Augant visuomenės dėmesiui saugumui, savivaldybės vis dažniau investuoja į aiškiai apibrėžtas vietas, kur žmonės galėtų pasitraukti kilus grėsmei.

    „Saugumo jausmas prasideda nuo pasirengimo. Šiandien gyvename laikotarpiu, kai žmonėms svarbu žinoti, kad miestas yra pasiruošęs reaguoti ir atsakingai rūpinasi jų saugumu“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kur planuojami darbai?

    Antrajame etape numatyta įrengti ir arba atnaujinti priedangas keliose miesto vietose, tarp jų – Panevėžio dailės mokykloje, „Kalnapilio“ arenoje, rankinio salės rūsyje. Taip pat darbai planuojami Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.

    Į sąrašą įtrauktos ir kitos patalpos: negyvenamojoje patalpoje Ramygalos gatvės 15 daugiabučio namo rūsyje, Panevėžio miesto savivaldybės archyve (Pilėnų gatvė 43) bei Panevėžio autobusų stoties požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose patalpose.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Projekto metu planuojama atnaujinti ar įrengti vėdinimo sistemas, atlikti patalpų pritaikymo darbus ir aprūpinti priedangas reikalinga įranga. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti didesnio gyventojų skaičiaus saugumą galimų ekstremaliųjų situacijų metu.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, jam skirta 320 000 eurų. Finansavimas leis lygiagrečiai spręsti tiek inžinerinių sistemų klausimus, tiek praktinį priedangų parengimą naudojimui.

    Tęsiasi ir pirmasis etapas

    Savivaldybė primena, kad Panevėžyje jau vyksta ir pirmasis priedangų infrastruktūros plėtros etapas. Šiuo metu su rangovais pasirašytos rangos darbų sutartys, vykdomi medžiagų pirkimai, o artimiausiu metu planuojama pradėti darbus.

    Pirmajame etape numatyta pritaikyti mokyklų rūsių įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti evakuacinius išėjimus, spręsti langų apsaugos klausimus ir diegti gaisro aptikimo bei signalizavimo sprendimus. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemos ir rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai.

    Darbai numatyti Panevėžio Vytauto Žemkalnio, „Minties“ inžinerijos ir Juozo Miltinio gimnazijose, taip pat „Vilties“, „Ąžuolo“, „Vyturio“, Alfonso Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijose. Įgyvendinus abu etapus, mieste turėtų išsiplėsti gyventojų poreikiams geriau pritaikytų priedangų tinklas.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.

  • Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija tęsia projektą, kuriuo siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir atnaujinti priedangų infrastruktūrą. Numatyta, kad oro pavojaus ar karo agresijos atveju jose galėtų saugiau pasislėpti gyventojai, įskaitant asmenis su negalia.

    Projektas apima penkias konkrečias vietas Ignalinos rajone: Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos rūsį, Strigailiškio kaimo administracinio pastato rūsį, Linkmenų bendruomenės centro rūsį, daugiabučio namo rūsį Aukštaičių gatvėje Ignalinoje ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyriaus pastato rūsį.

    Kas bus atnaujinta priedangose?

    Savivaldybė skelbia, kad gautos lėšos bus nukreiptos ne tik į pačių patalpų pritaikymą, bet ir į svarbiausius saugos bei funkcinio veikimo sprendimus. Tarp numatytų darbų ir pirkinių – infrastruktūros pritaikymas riboto judumo žmonėms bei evakuacinių išėjimų įrengimas.

    Taip pat planuojama įrengti vėdinimo sistemą, autonominius dūmų signalizatorius ir apsauginius skydus langams, kurie skirti sumažinti stiklo šukių pavojų. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo sistema su elektros generatoriumi, kad priedanga galėtų veikti nutrūkus tiekimui.

    Be inžinerinių sprendimų, bus perkamos ir praktinės priemonės, reikalingos nelaimės atveju: pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai, gesintuvai, laužtuvai ir sulankstomi kastuvai. Tokios priemonės paprastai laikomos būtinu minimumu, kai žmonėms prireikia laikinai išbūti patalpose ir reaguoti į netikėtas situacijas.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2027 metų lapkričio 12 dienos.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir gyventojų informavimui, todėl priedangų pritaikymas praktiniam naudojimui tampa ne tik formaliu reikalavimu. Ignalinos rajone planuojami darbai orientuoti į realias sąlygas: saugesnį patekimą, galimybę evakuotis, orą patalpose ir bazinį aprūpinimą, jei tektų priedangoje praleisti daugiau laiko.

  • Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms: ką būtina turėti namuose ir kur ieškoti artimiausios priedangos

    Augant saugumo rizikoms regione, vis daugiau gyventojų ieško aiškių atsakymų, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne panika, o konkretus planas: kur susitikti su artimaisiais, kaip susisiekti ir ką turėti namuose pirmosioms paroms.

    Rekomenduojama iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų: kas pasiima vaikus, kur susitinkama nutrūkus ryšiui ir kokiu maršrutu judama iki saugesnės vietos. Taip pat verta turėti užrašytus svarbiausius telefono numerius, nes kritiniais atvejais mobilusis ryšys ar internetas gali sutrikti.

    Kas turėtų būti namuose?

    Pasirengimo pagrindas yra atsargos kelioms paroms, kad prireikus būtų galima išbūti namuose ar greitai išvykti. Praktikoje tai reiškia geriamąjį vandenį, ilgiau negendantį maistą, pirmosios pagalbos priemones ir būtiniausius vaistus, ypač jei šeimoje yra lėtinių ligų.

    Ne mažiau svarbūs daiktai, kurie padeda veikti dingus elektrai ar ryšiui: prožektorius, baterijos, įkrauta išorinė baterija telefonui, radijas, grynieji pinigai, asmens dokumentų kopijos. Jei šeimoje yra kūdikių ar augintinių, atsargos turi būti pritaikytos ir jų poreikiams.

    Kur pasislėpti ir ką daryti oro pavojaus metu?

    Prieš krizei prasidedant verta iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos ar kolektyvinės apsaugos statiniai, ir įvertinti, kiek laiko užtruktų iki jų nueiti. Gyventojams rekomenduojama pasirinkti kelias alternatyvas, nes vienas maršrutas gali būti neprieinamas.

    Oro pavojaus atveju svarbiausia kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Jei esate viduje, prioritetas teikiamas patalpoms be langų, o atsidūrus lauke reikia nedelsiant ieškoti artimiausios pastogės ir vengti atvirų erdvių.

    Branduolinė ar radiologinė avarija: ką žinoti iš anksto?

    Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju didžiausią reikšmę turi laikas ir aiškūs veiksmai, mažinantys apšvitą. Ekspertai akcentuoja principą likti patalpose, sandarinti patalpas, sekti oficialią informaciją ir nevartoti nepatikrintų produktų ar vandens, jei yra paskelbtos rekomendacijos.

    Jodo preparatai neturėtų būti vartojami savarankiškai ir iš anksto, nes jie skirti tik konkrečioms situacijoms ir tik tada, kai tai nurodo atsakingos institucijos. Patikimiausia strategija yra iš anksto susipažinti su oficialiomis gairėmis ir turėti planą, kaip elgtis gavus perspėjimą.

    Daugiausia naudos duoda pasirengimas, kurį galima padaryti šiandien: atsinaujinti šeimos planą, susirinkti būtiniausių daiktų krepšį ir pasitikrinti artimiausias priedangas žemėlapyje. Tokie veiksmai padeda sutrumpinti sprendimų laiką, kai situacija tampa nebe teorinė, o reali.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Daliai šalies gavus perspėjimo pranešimus apie oro pavojų, ugdymo įstaigose buvo įvertinta, kaip realiai veikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Už pasirengimą ir sprendimų priėmimą tokiose situacijose pirmiausia atsako įstaigų vadovai.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra nuoseklus ir ramus reagavimas, nes panika didina riziką vaikams ir darbuotojams. Todėl kiekviena mokykla ar darželis turi turėti aiškiai apibrėžtas procedūras, žinomas visiems bendruomenės nariams.

    Kas vyksta paskelbus oro pavojų?

    Gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant organizuotai nukreipiami į priedangas arba kitas iš anksto numatytas saugias vietas. Šios vietos ir judėjimo maršrutai turi būti numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Pasiekus priedangą, atsakingi asmenys turi patikrinti, ar visi vaikai yra kartu, ir turėti klasės ar grupės sąrašus. Taip pat svarbu stebėti vaikų emocinę būseną ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama aiškiai, be perteklinių interpretacijų.

    Kodėl tėvams nereikėtų vykti į mokyklą?

    Ugdymo įstaigos pavojaus metu neturėtų kviesti tėvų atvykti pasiimti vaikų, kol nėra paskelbta pavojaus pabaiga. Tai siejama su praktine rizika: padidėję srautai prie mokyklų, galimi kamščiai ir papildomas chaosas gali trukdyti saugiam veiksmų vykdymui.

    Taip pat tėvams nerekomenduojama savarankiškai vykti į ugdymo įstaigą ir prašyti išleisti vaiką, nes sprendimai turi būti priimami centralizuotai pagal nustatytas procedūras. Už vaikų saugumą tuo metu atsako mokykla, o vaikai turi likti saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kas turi būti paruošta iš anksto?

    Ugdymo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų galiojantis, aiškus ir pritaikytas realioms patalpoms bei žmonių srautams. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų savo atsakomybes, kad reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.

    Rekomenduojama, kad priedangoje ar saugioje vietoje būtų bent minimalios priemonės kelioms valandoms: pirmosios pagalbos rinkinys, geriamasis vanduo, žibintuvėlis, antklodės. Telefonais siūloma naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų be reikalo apkraunami ryšio tinklai.

    Galiausiai ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijai: mokykla turi informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, o papildomus veiksmus tėvai turėtų derinti tik gavę oficialią informaciją. Nuosekli informacija ir iš anksto suderintos taisyklės padeda išvengti klaidų, kai laikas tampa svarbiausiu faktoriumi.

  • Vilkaviškyje atnaujinama 2023–2029 strategija: gyventojai kviečiami siūlyti civilinės saugos veiklas

    Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė pradėjo rengti vietos plėtros 2023–2029 metų strategijos pakeitimus. Numatyta strategiją papildyti naujomis veiklomis civilinės saugos srityje, orientuotomis į gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Pasak iniciatorių, pakeitimais siekiama stiprinti bendruomenės atsparumą ir didinti visuomenės informuotumą. Praktinis tikslas – kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip pasiruošti iš anksto, kol pagalba dar tik pakeliui.

    Planuojama organizuoti mokymus, praktinius užsiėmimus, situacijų simuliacijas ir informacinius renginius. Tokios veiklos dažniausiai apima pirmosios pagalbos pagrindus, evakuacijos ir priedangų temą, ryšio bei būtiniausių atsargų planavimą, taip pat aiškias veiksmų schemas šeimai ir kaimynystei.

    Rengiant strategijos pakeitimus kviečiami įsitraukti vietos gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, jaunimo atstovai, įstaigos ir kiti suinteresuoti asmenys. Pateikti pasiūlymai padės tiksliau įvardyti, kokių civilinės saugos veiklų labiausiai reikia Vilkaviškyje ir kaip jas pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    Pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gegužės 29 dienos el. paštu [email protected]. Gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

  • Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Savivaldybė gyventojams primena, kad jau dabar galima pasitikrinti priedangų žemėlapį, kuriame nurodytos savivaldybės teritorijoje esančios priedangos ir jų vietos. Šis įrankis skirtas tam, kad kritiniu momentu nereikėtų improvizuoti ir sprendimą, kur slėptis, būtų galima priimti greitai.

    Gyventojai raginami iš anksto įvertinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar kitų dažnai lankomų vietų. Praktika rodo, kad ekstremaliosios situacijos metu daugiausia laiko prarandama ne dėl atstumo, o dėl nežinojimo, kur judėti ir kokį maršrutą pasirinkti.

    Kam reikalingas priedangų žemėlapis?

    Priedangų žemėlapis padeda suplanuoti kelis realius scenarijus skirtingoms paros dalims: kai esate namuose, darbe, mokykloje ar mieste. Iš anksto susidėliotas veiksmų planas sumažina stresą ir leidžia aiškiau koordinuoti šeimos narių veiksmus, ypač jei ryšys laikinai sutrinka.

    Svarbu atskirti priedangą nuo kitų vietų, kurios gali atrodyti saugios, bet nebūtinai atitinka minimalius apsaugos kriterijus. Dėl to rekomenduojama naudotis oficialiai pateikta informacija ir atnaujinamais duomenimis, o ne vien asmeniniais spėjimais ar socialiniuose tinkluose plintančiais patarimais.

    Kaip pasiruošti iš anksto?

    Pasitikrinus artimiausią priedangą, verta įsivertinti, kaip greitai ją pasiektumėte pėsčiomis, ir numatyti alternatyvą, jei įprastas kelias būtų nepravažiuojamas. Taip pat naudinga aptarti su artimaisiais susitikimo vietą ir susitarimus, ką daryti, jei ekstremali situacija užkluptų skirtingose vietose.

    Gyventojai raginami nelaukti, kol prireiks veikti skubiai, ir priedangų žemėlapį peržiūrėti iš anksto. Žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, gali padėti greičiau reaguoti ir priimti saugesnius sprendimus, kai kiekviena minutė tampa svarbi.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Gegužės 19 dieną per Kupiškio rajono savivaldybės vadovų ir administracijos skyrių vedėjų rytinį pasitarimą kolektyvui pristatyti du nauji darbuotojai. Jie prisijungė prie Savivaldybės administracijos komandos, kuri kasdien sprendžia gyventojams svarbius organizacinius ir viešųjų paslaugų klausimus.

    Vidaus administravimo skyriuje vyriausiojo specialisto, atsakingo už informacines technologijas, pareigas pradėjo eiti Dalius Janulionis. Savivaldybėje IT specialistų vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, paslaugų skaitmeninimo ir augančios priklausomybės nuo informacinių sistemų.

    Prie komandos taip pat prisijungė Darius Petraitis, dirbsiantis patarėju ir atliksiantis Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas. Ši sritis apima pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos planavimą, institucijų tarpusavio koordinavimą ir veiksmų tęstinumo užtikrinimą, kai sutrinka įprasta infrastruktūros ar paslaugų veikla.

    Naujokams palinkėta sklandžios pradžios

    Naujus kolegas pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis. Vadovai linkėjo sėkmės, profesinių iššūkių ir greito įsiliejimo į darbo ritmą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujų specialistų patirtis ir kompetencijos turėtų prisidėti prie efektyvesnės administracijos veiklos bei svarbių darbų įgyvendinimo Kupiškio rajono gyventojų labui. Tikimasi, kad stiprinamos IT ir parengties funkcijos padės gerinti paslaugų kokybę ir didinti institucijos atsparumą nenumatytiems sutrikimams.