CP v2

Tag: Ekstremaliosios situacijos

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos įpareigoja įstaigų ir ūkio subjektų vadovus iš anksto pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Praktikoje tai reiškia pareigą įsivertinti rizikas, suplanuoti veiksmus ir užtikrinti, kad nelaimės atveju organizacija galėtų tęsti veiklą ir apsaugoti žmones.

    Pagrindinis pasirengimo principas yra aiškiai nusistatyti galimas grėsmes ir turėti realiai įgyvendinamą veiksmų planą. Svarbu ne tik paskirstyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, bet ir įvertinti, ko trūksta, kad kritiniu momentu netektų improvizuoti.

    Vienas iš būtinų elementų yra darbuotojų mokymai, kurie padeda suvienodinti žinias ir atsakomybių supratimą. Ne mažiau reikšmingas ir sistemingas pratybų ciklas, kai teorija tikrinama praktiškai, o pastebėtos spragos iškart taisomos.

    Prevencinė veikla apima ir bendradarbiavimą su institucijomis, kurių pagalba būtina krizių metu: priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, policija, visuomenės sveikatos specialistais, švietimo įstaigomis, priedangų valdytojais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokia partnerystė leidžia greičiau suderinti veiksmus ir iš anksto išspręsti organizacinius klausimus.

    Gegužę vykdyti pasirengimo darbai

    Gegužės mėnesį savivaldybės administracija su partneriais vykdė kelias pasirengimo iniciatyvas, susijusias su gyventojų saugumu. Tarp jų buvo rajono paplūdimių parengties maudymosi sezonui vertinimas, kad iki sezono pradžios būtų laiku sutvarkyti saugos reikalavimai ir procesai.

    Taip pat buvo tariamasi su rajono priedangų valdytojais dėl priedangų aktyvavimo proceso ir tęsiama naujų patalpų paieška. Lygiagrečiai vyko priedangų žymėjimo darbai, nes aiškus ženklinimas krizės metu gali sutrumpinti laiką, kurį žmonės sugaišta ieškodami saugesnės vietos.

    Be to, atstovai vyko į Radviliškio rajono savivaldybėje surengtas civilinės saugos kompleksines pratybas, kur stebėjo ir vertino jų eigą bei dalijosi patirtimi. Tokie tarpsavivaldybiniai vizitai leidžia pasitikrinti sprendimus realistiškame scenarijuje ir pasimokyti iš kitų praktikos.

    Prevencija ir gyventojų įtrauktis

    Prevencijos dalis nėra vien dokumentai ar pratybos institucijoms, todėl buvo prisijungta ir prie renginių, skirtų gyventojų informavimui. Šeimoms orientuoti saugos užsiėmimai padeda paprastai paaiškinti, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais ir kokie sprendimai namų ūkyje iš tiesų veikia.

    Tokios veiklos tikslas yra sumažinti galimus nuostolius ir, kiek įmanoma, jų išvengti. Kuo daugiau situacijų būna apgalvota iš anksto, tuo daugiau veiksmų krizinėmis minutėmis tampa automatizuoti ir aiškūs tiek darbuotojams, tiek gyventojams.

    „Mūsų tikslas yra sistemingai stiprinti pasirengimą, kad nelaimės atveju nuostoliai būtų kuo mažesni, o veiksmai būtų suderinti“, – sakė savivaldybės administracijos patarėja Reda Žalandauskienė.

  • Mažeikiuose ruošiamasi „ORLEN 2026“: pratybose imituos avariją ir dalinę gyventojų evakuaciją

    Birželio 1 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko baigiamasis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Susitikime sutarta dėl galutinių veiksmų, kad pratybų scenarijai būtų įgyvendinti aiškiai ir koordinuotai.

    Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, pratybų rengimo grupė bei partneriai iš AB „ORLEN Lietuva“, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos šaulių sąjungos, Karo komendantūros, seniūnijų ir nevyriausybinių organizacijų. Toks institucijų ratas, anot organizatorių, yra būtinas, nes realios krizės metu sprendimai priimami tarpinstituciškai.

    Kas numatyta pratybose?

    Pratybos „ORLEN 2026“ planuojamos 2026 metais birželio 8–9 dienomis. Jų metu bus imituojama pramoninė avarija AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, sukelianti gaisro ir užteršto oro grėsmę.

    Pagal scenarijų būtų aktyvuojamas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, o gyventojams siunčiami perspėjimo pranešimai. Taip pat numatoma dalinė evakuacija ir gyventojų surinkimo bei priėmimo punktų veikla, kad būtų įvertintas realus pasirengimas ir sprendimų priėmimo greitis.

    Mobilizacinė dalis antrą dieną

    Antrąją pratybų dieną suplanuota mobilizacinė dalis, apimanti mobilizacijos valdymo grupės veiklą ir persikėlimą į atsarginę darbo vietą. Taip pat bus imituojamos rekvizicijos procedūros, kurios krizės atveju leistų greitai sutelkti reikalingus išteklius.

    Pasitarime aptarti ryšio, logistikos ir informacijos sklaidos sprendimai, nes didesnėse situacijose kritiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą komunikaciją tarp tarnybų ir su gyventojais. Tokios pratybos paprastai padeda identifikuoti ir „tyliąsias“ spragas, pavyzdžiui, informacijos perdavimo grandinėje ar gyventojų nukreipimo į saugias vietas praktikoje.

    Kaip bus informuojami gyventojai?

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, siekiant išvengti nepagrįsto nerimo. Visa su pratybomis susijusi informacija turės aiškų žymėjimą PRATYBOS, kad pranešimai nebūtų supainioti su realiu įvykiu.

    Informacija apie pasirengimą ir pratybų eigą bus skelbiama savivaldybės informavimo kanalais. Gyventojams primenama, kad civilinės saugos pratybų tikslas yra patikrinti veiksmų planus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad realios grėsmės atveju sprendimai būtų priimami greitai ir užtikrintai.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Kelmės rajone už 154 000 eurų stiprins 4 priedangas: kas keisis mokyklose ir sporto centre

    Pasirašyta sutartis dėl priedangų

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Kelmės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto VRM-003-K-044, skirto stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, patvirtintą vidaus reikalų ministro įsakymu 2023 metais kovo 14 dieną. Pagrindinis tikslas – kad priedangos realiai veiktų ir būtų patogiau pasiekiamos gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis.

    Kiek kainuos ir kiek truks darbai

    Numatyta, kad projektas bus įgyvendintas per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo ir sudaro 100 proc. tinkamų išlaidų.

    Bendra maksimali suma – iki 154 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad po projekto įgyvendinimo priedangos mažiausiai 5 metus turės išlikti įtrauktos į savivaldybės patvirtintą priedangų sąrašą.

    Kur bus gerinamos priedangos

    Projektas bus vykdomas kartu su partneriais keturiose įstaigose: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinėje mokykloje, Kelmės sporto centre ir Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje.

    Numatytos lėšos pasiskirsto pagal objektus: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai – 35 000 eurų, Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinei mokyklai – 11 100 eurų, Kelmės sporto centrui – 34 950 eurų, Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai – 73 050 eurų.

    Kokie darbai numatyti priedangose

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad šiuo metu rajono priedangos atitinka trečią, žemiausią atsparumo lygį. Taip pat įvardijamos problemos: trūksta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, nepakanka vėdinimo sprendimų, nėra avarinio apšvietimo.

    Projekto lėšomis planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti apsauginius skydus langams. Taip pat numatoma įrengti ar sutvarkyti vėdinimo sistemas, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sprendimus bei pasirūpinti rezerviniu elektros energijos tiekimu, įskaitant elektros generatorių.

    Įgyvendinus darbus tikimasi padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti priedangomis, skaičių ir pagerinti priedangų funkcinį patikimumą. Savivaldybė akcentuoja, kad ekstremalių situacijų metu svarbu ne tik patalpos, bet ir realiai veikianti infrastruktūra – nuo vėdinimo iki apšvietimo ir saugaus evakavimo.

    Pasibaigus projektui sukurtas turtas bus perduotas partneriams, kurie bus atsakingi už jo priežiūrą, saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį. Esant poreikiui, infrastruktūra galės būti naudojama ne tik kasdieniams įstaigų poreikiams, bet ir civilinės saugos pratyboms, mokymams bei šviečiamajai veiklai.

  • Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.

    Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.

    Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.

    Saugiausios vietos pastatuose

    Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.

    Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.

    Ko tikimasi iš bendruomenės?

    Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.

    Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.

    Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.

  • Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei, dažniausiai iki kelių valandų trunkančiai, gyventojų apsaugai, kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Tokia apsauga gali būti reikalinga oro pavojaus, apšaudymo, sprogimo smūgio bangos, skeveldrų ar krentančių nuolaužų atvejais.

    Ekstremalioje situacijoje svarbiausia ne tik kuo greičiau pasiekti artimiausią pažymėtą priedangą, bet ir iš anksto žinoti, kur slėptis savo aplinkoje. Praktika rodo, kad pirmosios minutės lemia daug, todėl pasiruošimas namuose tampa tokia pat svarbia grandimi kaip ir savivaldybės parinktos vietos.

    Kas patvirtinta Zarasų rajone

    Zarasų rajone patvirtintas 44 priedangų sąrašas, numatantis vietas, kur gyventojai galėtų laikinai pasislėpti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Į sąrašą įtraukti įvairios paskirties pastatai ir patalpos, kurios, įvertinus jų savybes, laikomos tinkamomis trumpalaikei apsaugai.

    Renkantis priedangas vertinami keli esminiai kriterijai: konstrukcijų tvirtumas, patalpų sandarumas, vieta gyvenvietėje, privažiavimo galimybės, talpa ir kitos aplinkybės. Dažniausiai tokioms vietoms pasirenkami nedegių medžiagų pastatai, rūsiai, požeminės aikštelės ar pagalbinės patalpos, kuriose galima greitai užtikrinti žmonių saugumą.

    Kodėl verta pasiruošti rūsį

    Net ir esant oficialiam priedangų sąrašui, reali situacija gali būti įvairi: ne visada pavyksta greitai pasiekti nurodytą vietą, o kartais saugiausia erdvė būna tame pačiame pastate. Dėl to pasiruoštas daugiabučio ar nuosavo namo rūsys gali tapti praktiškiausiu sprendimu, ypač kai judėjimas lauke yra pavojingas.

    Rūsyje svarbu išlaikyti praėjimus ir nepadaryti jo nepravažiuojamu sandėliu. Patalpa turi būti lengvai pasiekiama, o saugumo požiūriu pranašumą turi vietos su tvirtomis mūro ar betono sienomis ir kuo mažiau langų.

    Kaip pasiruošti namuose, jei rūsio nėra?

    Jeigu rūsio nėra, verta iš anksto nusimatyti saugesnę vietą buto ar namo viduje – kuo toliau nuo išorinių sienų ir langų. Dažnai tam tinka vidinis kambarys be langų, drabužinė, sandėliukas ar vonios patalpa, jei ji yra pastato centre.

    Tokioje vietoje pravartu laikyti bent minimalias atsargas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, žibintuvėlį su baterijomis, pirmosios pagalbos priemones ir telefonų įkrovimo sprendimus. Specialistai taip pat rekomenduoja šeimai iš anksto susitarti, kaip greitai susirinkti, ką pasiimti ir kur susitikti, jei ryšys sutriktų.

    Pavojaus metu patariama nestovėti prie langų ar išorinių durų, o gavus perspėjimą nedelsti ir eiti į anksčiau numatytą saugesnę vietą. Be daiktų pasiruošimo, praverčia paprastas „namų scenarijus“ – išbandyti, per kiek laiko realiai galima nusileisti į rūsį ar pasiekti vidinį kambarį, ypač dingus elektrai.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad pirmosiomis krizės dienomis būtų lengviau išsiversti be išorės pagalbos. Tai apima vandenį, maistą, būtinus vaistus, higienos priemones ir bazines ryšio bei apšvietimo priemones.

    Zarasų rajone patvirtintų priedangų sąrašą sudaro įvairios vietos nuo bendruomenių ir kultūros centrų iki ugdymo, sveikatos įstaigų ir daugiabučių rūsių. Gyventojams svarbiausia iš anksto pasižymėti artimiausią priedangą ir kartu pasiruošti atsarginį planą namuose, kad sprendimų nereikėtų priimti paskutinę minutę.

  • Mažeikių rajone plečiamos priedangos: pasirašyta sutartis, darbai apims mokyklas ir darželius

    Mažeikių rajono savivaldybė kartu su partneriais pradeda naują priedangų atnaujinimo etapą – pasirašyta projekto VRM-003-K-034 Priedangų infrastruktūros plėtra Mažeikių rajono savivaldybėje finansavimo sutartis. Savivaldybė skelbia, kad tikslas – užtikrinti, jog priedangos realiai veiktų krizės, ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju.

    Projektas įgyvendinamas pagal veiklą Priedangų infrastruktūros plėtra, kuri orientuota į pasirengimo krizių valdymui stiprinimą ir galimų padarinių mažinimą. Darbai finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis, numatant galimybę padengti iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

    Finansavimo sutartį pasirašė Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri yra projekto vykdytoja. Savivaldybė akcentuoja, kad priedangų kokybė vertinama ne vien pagal būklę, bet ir pagal tai, ar jos yra pasiekiamos, saugios bei pritaikytos skirtingiems gyventojų poreikiams.

    Investicijos numatytos partnerių valdomuose objektuose, kuriuose planuojamas priedangų infrastruktūros gerinimas. Tarp jų – Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazija, lopšeliai-darželiai Berželis ir Bitutė, Mažeikių moksleivių namai, Viekšnių gimnazija, Tirkšlių kultūros centras ir Mažeikių dailės mokykla.

    Pagrindiniai darbai ir sprendiniai

    Pagal kiekvieno objekto poreikius bus parenkami konkretūs sprendiniai, apimantys tiek techninį įvertinimą, tiek realius infrastruktūros atnaujinimo darbus. Savivaldybė nurodo, kad svarbus prioritetas – saugi evakuacija, patikimas vėdinimas, gaisrinė sauga ir priedangų pritaikymas riboto judumo asmenims.

    Projekto lėšomis gali būti atliekamos konstrukcijų ekspertizės, projektavimo darbai, įrengiami evakuaciniai išėjimai ir evakuacinis apšvietimas. Taip pat numatomi sprendimai, susiję su apsauga nuo smūgio bangos, langų apsauga, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemomis.

    Į planuojamas priemones patenka mechaninio arba natūralaus vėdinimo sprendiniai, rezervinio elektros tiekimo sistemų ir generatorių įrengimas. Kartu gali būti atnaujinamos vidaus erdvės gyventojų apsaugai, perkamos vandens talpyklos, biotualetai ir kitos būtiniausios priemonės, reikalingos priedangai funkcionuoti.

    Kada planuojama pabaiga?

    Numatyta projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Savivaldybė teigia, kad įgyvendinus projektą bus gerinama ne tik konkrečių pastatų infrastruktūra, bet ir bendras Mažeikių rajono atsparumas galimiems sutrikimams.

    Priedangų stiprinimas pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių civilinės saugos krypčių, ypač daug dėmesio skiriant realiam pasirengimui ir praktiniam pritaikomumui. Šiuo projektu siekiama, kad priedangos būtų ne formalus statusas, o veikianti apsaugos priemonė gyventojams.

  • Panevėžys plečia priedangų tinklą: antrame etape atnaujinimai mokyklose ir „Kalnapilio“ arenoje

    Panevėžyje pradedamas projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste antrasis etapas. Jo tikslas – didinti miesto pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojams prireikus būtų daugiau saugių, tinkamai pritaikytų erdvių.

    Panevėžio miesto savivaldybė pabrėžia, kad priedangos tampa ne tik formaliu civilinės saugos elementu, bet ir praktine priemone miesto atsparumui didinti. Augant visuomenės dėmesiui saugumui, savivaldybės vis dažniau investuoja į aiškiai apibrėžtas vietas, kur žmonės galėtų pasitraukti kilus grėsmei.

    „Saugumo jausmas prasideda nuo pasirengimo. Šiandien gyvename laikotarpiu, kai žmonėms svarbu žinoti, kad miestas yra pasiruošęs reaguoti ir atsakingai rūpinasi jų saugumu“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kur planuojami darbai?

    Antrajame etape numatyta įrengti ir arba atnaujinti priedangas keliose miesto vietose, tarp jų – Panevėžio dailės mokykloje, „Kalnapilio“ arenoje, rankinio salės rūsyje. Taip pat darbai planuojami Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.

    Į sąrašą įtrauktos ir kitos patalpos: negyvenamojoje patalpoje Ramygalos gatvės 15 daugiabučio namo rūsyje, Panevėžio miesto savivaldybės archyve (Pilėnų gatvė 43) bei Panevėžio autobusų stoties požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose patalpose.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Projekto metu planuojama atnaujinti ar įrengti vėdinimo sistemas, atlikti patalpų pritaikymo darbus ir aprūpinti priedangas reikalinga įranga. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti didesnio gyventojų skaičiaus saugumą galimų ekstremaliųjų situacijų metu.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, jam skirta 320 000 eurų. Finansavimas leis lygiagrečiai spręsti tiek inžinerinių sistemų klausimus, tiek praktinį priedangų parengimą naudojimui.

    Tęsiasi ir pirmasis etapas

    Savivaldybė primena, kad Panevėžyje jau vyksta ir pirmasis priedangų infrastruktūros plėtros etapas. Šiuo metu su rangovais pasirašytos rangos darbų sutartys, vykdomi medžiagų pirkimai, o artimiausiu metu planuojama pradėti darbus.

    Pirmajame etape numatyta pritaikyti mokyklų rūsių įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti evakuacinius išėjimus, spręsti langų apsaugos klausimus ir diegti gaisro aptikimo bei signalizavimo sprendimus. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemos ir rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai.

    Darbai numatyti Panevėžio Vytauto Žemkalnio, „Minties“ inžinerijos ir Juozo Miltinio gimnazijose, taip pat „Vilties“, „Ąžuolo“, „Vyturio“, Alfonso Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijose. Įgyvendinus abu etapus, mieste turėtų išsiplėsti gyventojų poreikiams geriau pritaikytų priedangų tinklas.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.