CP v2

Tag: Ekstremaliosios situacijos

  • Pakruojyje gegužės 15 dieną – akcija Būk saugus ir pasirengęs: ką parodys civilinės saugos pajėgos

    Pakruojyje gegužės 15 dieną – akcija Būk saugus ir pasirengęs: ką parodys civilinės saugos pajėgos

    Gegužės 15 dieną Pakruojyje vyks akcija Būk saugus ir pasirengęs, skirta supažindinti gyventojus su civilinės saugos pajėgų darbu ir realiomis pasirengimo situacijoms priemonėmis. Renginys numatytas Vienybės aikštėje, nuo 10 valandos iki 14 valandos.

    Organizatoriai skelbia, kad renginio metu civilinės saugos pajėgos pristatys vykdomą veiklą, turimą techniką ir kitą įrangą, kuri naudojama reaguojant į incidentus bei ekstremaliąsias situacijas. Gyventojai galės iš arčiau pamatyti, kaip atrodo praktinis darbas, apie kurį dažniausiai girdime tik pranešimuose po įvykių.

    Tokios atviros demonstracijos pastaraisiais metais tampa vis aktualesnės, nes Lietuvoje daug dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui krizėms, įskaitant stichines nelaimes, dideles avarijas, gaisrus ar sutrikimus infrastruktūroje. Specialistai nuolat pabrėžia, kad pirmosios minutės ir žmonių žinios, kaip elgtis, gali lemti tiek asmeninį saugumą, tiek pagalbos tarnybų darbo efektyvumą.

    Renginiai, kuriuose pristatoma technika ir aiškinami reagavimo principai, paprastai skirti ne tik parodyti pajėgumus, bet ir paskatinti gyventojus pasirūpinti elementariais pasirengimo veiksmais kasdienybėje. Tai gali būti šeimos komunikacijos planas, aiškūs susitarimai, kur susitikti nutrūkus ryšiui, bei būtinos atsargos, kurios padėtų išbūti pirmąsias valandas ar parą be įprastų paslaugų.

    Akcijos organizatoriai kviečia užsukti visus, kuriems svarbu suprasti, kaip veikia civilinės saugos sistema ir kokie sprendimai priimami įvykus nelaimei. Renginys atviras visuomenei ir vyks centrinėje Pakruojo erdvėje.

  • Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Potvynių rizika: Vyriausybėje suderinti institucijų veiksmai ir savivaldybių pasirengimas reagavimui

    Pratybos Vyriausybėje

    Lietuvos Vyriausybėje surengtos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos suderinti atsakingų tarnybų veiksmus galimo potvynio atveju. Jose aptartos sprendimų priėmimo grandinės, informacijos perdavimo kanalai ir greito reagavimo procedūros.

    Nuotoliniu būdu pratybose dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės atstovai, kurie kartu su kitomis institucijomis derino veiksmus rizikos zonoje esančiose teritorijose. Dėmesys skirtas tam, kad potvynio situacijoje sprendimai būtų priimami aiškiai ir laiku.

    Ką tikrino ir derino institucijos

    Pratybų metu vertintas gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumas, turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimas, taip pat gelbėjimo darbų organizavimas, jei tektų vykdyti evakuaciją. Tokie scenarijai apima ir kritinės infrastruktūros klausimus, kai svarbu užtikrinti kelių pralaidumą bei ryšio priemonių patikimumą.

    Taip pat iš anksto aptartos gyventojų laikino apgyvendinimo galimybės parengtose vietose ir savivaldybių poreikiai, kuriuos reikėtų tenkinti ekstremaliosios situacijos metu. Praktikoje tai reiškia tiek logistiką, tiek atsakomybių pasidalijimą tarp institucijų.

    Situacija Pagėgių savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje situacija stebima nuolat, analizuojami hidrologiniai duomenys ir prognozės, o informacija apibendrinama kasdien. Toks stebėjimas leidžia anksčiau pastebėti tendencijas, kai vandens lygis ima kilti palaipsniui.

    Savivaldybė palaiko ryšį su seniūnijomis, vietos gyventojais ir tarnybomis, kad informacija pasiektų atsakingus asmenis operatyviai. Prireikus tai padeda greičiau organizuoti perspėjimą, pagalbą ir kitus veiksmus vietoje.

    Šiuo metu hidrometeorologinė situacija Lietuvoje vertinama kaip stabili. Nors kai kur fiksuojamas laipsniškas vandens lygio kilimas, reikšmingų ar pavojingų pokyčių kol kas nenustatyta.

  • Ukmergės rajone tęsiama priedangų plėtra: penkios įstaigos sulauks atnaujinimų, vietų – 777

    Ukmergės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti antrąjį projektą priedangų infrastruktūrai plėsti. Šiuo etapu numatyta įrengti ir modernizuoti penkias priedangas švietimo ir kultūros įstaigose.

    Pasak savivaldybės, darbais siekiama stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti aiškesnę gyventojų apsaugą. Planuojama atnaujinti apie 1 164 kv. m priedangų infrastruktūros ir sudaryti vietą ne mažiau kaip 777 gyventojams.

    Pagrindiniai numatyti darbai

    Projekte numatyta įrengti vėdinimo sistemas, kurios priedangose yra vienas svarbiausių saugos elementų ilgesnio buvimo atveju. Taip pat planuojamas rezervinis elektros tiekimas, kad sutrikus tiekimui būtų galima palaikyti būtiniausių sistemų veikimą.

    Dar viena kryptis – pritaikyti įėjimus ir išėjimus žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos turi būti pasiekiamos kuo platesniam gyventojų ratui, todėl prieinamumo sprendimai įtraukiami į modernizavimo apimtį.

    Finansavimas ir terminai

    Nurodoma, kad projekto vertė siekia 116 000 eurų. Įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2027 metais.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad tai yra nuosekli investicijų kryptis, orientuota į praktinius sprendimus ir realiai veikiančią infrastruktūrą.

    Tęsiami pirmojo etapo rezultatai

    Antrasis etapas yra jau vykdomų darbų tąsa. Šiuo metu, anot savivaldybės, baigiamas pirmasis etapas, kurio metu modernizuotos šešios priedangos, apimančios 1 582 kv. m.

    Pirmojo etapo metu, kaip skelbiama, buvo užtikrinta vieta daugiau kaip 1 041 rajono gyventojui. Antruoju etapu planuojama toliau stiprinti priedangų tinklą ir didinti jo aprėptį visame rajone.

  • Tauragė atnaujina vietos plėtros strategiją: laukiama pasiūlymų dėl civilinės saugos veiklų

    Tauragė atnaujina vietos plėtros strategiją: laukiama pasiūlymų dėl civilinės saugos veiklų

    Tauragės miesto vietos veiklos grupė pradėjo Tauragės miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimo procedūrą. Pagrindinis planuojamas pokytis – strategiją papildyti veiklomis, susijusiomis su gyventojų civilinės saugos stiprinimu ir pasirengimu galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

    Iniciatyva siekiama sudaryti daugiau galimybių miestiečiams gauti praktiškai pritaikomų žinių apie elgesį krizių metu. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiamos į savivaldybių ir bendruomenių planus, atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir poreikį didinti gyventojų atsparumą.

    Kas numatoma strategijos pakeitimuose

    Planuojama, kad atnaujintoje strategijoje atsiras veiklos, skirtos gyventojų informavimui, mokymams ir praktiniams užsiėmimams. Tai gali apimti pasirengimą galimiems incidentams, pirmuosius veiksmus nelaimės atveju, ryšio ir informacijos kanalų naudojimą bei bendruomenių tarpusavio pagalbą.

    Tauragės miesto vietos veiklos grupė pabrėžia, kad pakeitimai aktualūs visai miesto bendruomenei, todėl į procesą kviečiama įsitraukti plačiai. Pasiūlymus gali teikti gyventojai, bendruomeninės organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys.

    Iki kada ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gegužės 14 dienos. Juos galima pateikti elektroniniu paštu miestovvg@taurage.lt.

    Gauti pasiūlymai bus apsvarstyti rengiant atnaujintą vietos plėtros strategijos pakeitimą. Miesto vietos veiklos grupė ragina prisidėti prie sprendimų, kurie padėtų Tauragei tapti saugesne ir geriau pasirengusia bendruomene.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Varėnoje planuojami strategijos pakeitimai: 95 000 eurų civilinės saugos švietimui mieste

    Varėnos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminius Varėnos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos pakeitimus. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mieste įgyvendinti projektą, skirtą gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms grėsmėms.

    Strategijos pakeitimais numatoma labiau išplėsti iki šiol akcentuotas socialinės įtraukties ir užimtumo temas, papildomai įtvirtinant civilinės saugos švietimo kryptį. Tai reiškia, kad strategijoje aiškiai atsirastų atskiras prioritetas veikloms, kurios padeda žmonėms praktiškai pasiruošti krizėms.

    Kas keičiasi strategijoje?

    Vienas esminių pokyčių – tikslinamas strategijos pirmasis veiksmas, papildant jį nuostata dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir grėsmėms stiprinimo. Taip pat planuojama įtraukti naują 1.3 uždavinį, orientuotą į gyventojų pasirengimo didinimą per civilinės saugos švietimo veiklas.

    Kartu būtų įtvirtintas ir konkretus veiksmas, skirtas civilinės saugos klausimų švietimui: įvairių veiklų ir iniciatyvų organizavimas bei įgyvendinimas Varėnos mieste. Praktikoje tai gali apimti mokymus, informavimo kampanijas, praktines pratybas bendruomenėms ar kitus pasirengimą stiprinančius formatus.

    Koks finansavimas numatomas?

    Civilinės saugos švietimo veikloms planuojama skirti 95 000 eurų Europos Sąjungos paramos lėšų iš ESF+ fondo. Numatyta, kad konkurso būdu būtų finansuojamas vienas projektas, todėl pareiškėjams teks konkuruoti dėl vienintelės galimybės gauti šį finansavimą.

    Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turėtų prisidėti prie projekto nuosavomis lėšomis arba savanorišku darbu. Ši sąlyga dažnai taikoma bendruomeniniams ir švietimo projektams, siekiant užtikrinti realų vietos įsitraukimą ir tęstinumą po finansavimo pabaigos.

    Kodėl civilinės saugos švietimas svarbus dabar?

    Pastaraisiais metais civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų pasirengimu, bet ir su gyventojų kasdieniais įgūdžiais: kaip elgtis nutrūkus elektros tiekimui, sutrikus ryšiui, gavus perspėjimo signalus ar kilus evakuacijos poreikiui. Dėl to visoje Europoje stiprinamos iniciatyvos, kurios orientuotos į visuomenės atsparumą.

    Tokios veiklos paprastai siekia mažinti paniką krizių metu ir didinti praktinį pasirengimą: turėti aiškų šeimos planą, žinoti artimiausias priedangas ar evakuacijos kryptis, suprasti pagrindinius informacijos kanalus. Savivaldybėms ir vietos bendruomenėms tai tampa viena iš priemonių sistemingai kelti gyventojų sąmoningumą.

    Strategijos pakeitimai numato ir didesnes administravimo išlaidas: strategijos administravimo lėšos didinamos maždaug 13 000 eurų. Gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus, kad galutinės formuluotės atlieptų realius Varėnos miesto poreikius ir situacijas.

  • Kretinga keičia 2024–2028 vietos plėtros strategiją: gyventojų idėjos civilinei saugai iki gegužės 20 dienos

    Kretingos miesto vietos veiklos grupė pradeda Kretingos miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos keitimo procedūrą. Pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes strategijoje numatyti papildomas civilinės saugos švietimo veiklas, orientuotas į gyventojų pasirengimą ir bendruomenės atsparumą.

    Pagal iniciatyvą planuojama labiau akcentuoti praktinius įgūdžius, kurie praverčia ekstremaliųjų situacijų ar galimų grėsmių metu. Tokios veiklos paprastai apima informavimą, mokymus ir praktinius užsiėmimus, padedančius suprasti, kaip elgtis kilus pavojui.

    Strategijos keitimo procese išskiriamas gyventojų įsitraukimas, todėl kretingiškiai kviečiami teikti pasiūlymus, kokių civilinės saugos švietimo veiklų mieste labiausiai reikia. Surinktos idėjos ir nuomonės bus apibendrintos ir panaudotos rengiant strategijos pakeitimus.

    Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų gegužės 20 dienos elektroniniu paštu arba užpildant internetinę anoniminę apklausą. Organizatoriai pabrėžia, kad gyventojų grįžtamasis ryšys padės tiksliau suplanuoti veiklas, kurios stiprintų pasirengimą krizėms ir kasdienį saugumo jausmą.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir visuomenės pasirengimui, todėl vietos lygmens sprendimai įgauna didesnę reikšmę. Kretingos miesto planuojami strategijos pakeitimai gali tapti pagrindu nuoseklesnėms edukacinėms iniciatyvoms ir aktyvesniam bendruomenės dalyvavimui.

  • Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Gegužės 6 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko civilinės saugos mokymai „Asmenų, organizuojančių ir vykdančių gyventojų apsaugą, civilinės saugos mokymo programa“, kuriuos vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai.

     

    Mokymų metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parengimo, evakuacijos centrų veiklos, būtiniausių paslaugų užtikrinimo, viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos saugos klausimai. Dalyviai gilino teorines ir praktines žinias apie gyventojų evakavimą, veiksmų koordinavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną

    Gegužės 8 dieną, minint Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dieną, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas. Iniciatyva vyks 15-oje Lietuvos miestų ir rajonų, o Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet akcentas dedamas į praktinį pasirengimą: ne tik kalbėti apie pagalbą krizėse, bet ir realiai susipažinti su tuo, kaip miestuose veikia civilinės saugos infrastruktūra. Savivaldybės kviečiamos prisidėti viešinant renginius ir dalyvaujant drauge su bendruomenėmis.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Ką sužinos gyventojai ekskursijų metu

    Ekskursijose gyventojai galės praktiškai pamatyti ir geriau suprasti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus ir kur ieškoti patikimos informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Dalis programos skirta namų pasirengimui: ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Organizatoriai akcentuoja, kad tokios žinios didina ne tik asmeninį saugumą, bet ir bendruomenės atsparumą.

    Kur vyks ir kodėl ši diena svarbi

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija rengiama gegužės 9 dieną.

    Gegužės 8 diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną gimė Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininkas Henry Dunant. Jo patirtys po 1859 metais vykusio Solferino mūšio paskatino idėją, kad pagalba sužeistiesiems turi būti teikiama neatsižvelgiant į konflikto puses.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu. Šiandien judėjimas remiasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metų ir, kaip pabrėžia organizacija, svarbią dalį veiklų įgyvendina savanoriai, padedantys stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms. Gyventojai į ekskursijas kviečiami registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kanalais, o savivaldybės raginamos aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Praktinis pasirengimas krizėms

    Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje tampa ne tik simboline data, bet ir kvietimu veikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes ir gyventojus prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų, kurios vyks 15 savivaldybių.

    Pasak organizatorių, savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių informacijos ir koordinavimo šaltinių vietos bendruomenėms. Todėl siekiama, kad į ekskursijas įsitrauktų ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių atstovai, rodydami asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kur vyks ekskursijos ir ką jose parodys

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną suplanuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojai supažindinami su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone ir paaiškinama, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus ir kokie veiksmai padeda sumažinti riziką pirmosiomis valandomis.

    Dalyviams primenama, kodėl svarbu turėti namuose būtiniausių atsargų, pasiruošti išvykimo krepšį ir iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Tokie praktiniai įgūdžiai aktualūs tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek stichinių nelaimių ar kitų sutrikimų atvejais, kai paslaugos ir ryšys gali būti laikinai riboti.

    Kodėl ši diena minima gegužės 8-ąją

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad tą dieną gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. Po 1859 metais įvykusio Solferino mūšio dabartinėje Italijoje jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistųjų ir inicijavo savanorišką pagalbą, teikiamą nepriklausomai nuo kariaujančių pusių.

    Ši patirtis tapo postūmiu institucionalizuotai humanitarinei veiklai: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei. Vėliau susiformavo principai, kuriais remiasi judėjimas: humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas ir globalumas.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti 1919 metais. Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis tarptautiniais humanitariniais principais ir savanorių tinklu, prisideda prie visuomenės pasirengimo krizėms, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms ir stiprina bendruomenių atsparumą.