CP v2

Tag: Ekstremaliosios situacijos

  • Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palangos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja Palangos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimą ir kviečia savivaldybės gyventojus įsitraukti į procesą teikiant pastabas bei pasiūlymus. Sprendimų koregavimas, anot iniciatorių, svarbus tam, kad strategija geriau atlieptų besikeičiančius miesto poreikius ir naujus prioritetus.

    Strategijos keitimas vykdomas vadovaujantis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėmis, kurias 2024 metų sausio 22 dieną patvirtino vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-74. Taip pat remiamasi 2026 metų balandžio 20 dieną priimtu įsakymu Nr. 1V-314 dėl vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimo.

    Esminis planuojamas pokytis susijęs su gyventojų civilinės saugos švietimo veiklomis, kurias numatoma įtraukti į strategiją. Tikimasi, kad papildomos veiklos padidins palangiškių informuotumą ir padės ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus ekstremaliųjų situacijų metu.

    Tokios priemonės gali apimti gyventojams aktualias temas: kaip elgtis gavus perspėjimo pranešimus, ką turėti namų pasirengimo rinkinyje, kaip pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimams ir kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu. Pastaraisiais metais civilinės saugos stiprinimas Lietuvoje tapo vienu iš viešojo sektoriaus prioritetų, todėl savivaldybių ir bendruomenių įsitraukimas vertinamas kaip praktinis atsparumo didinimo pagrindas.

    Vietos veiklos grupė pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesus yra svarbi strategijos kokybės dalis. Kuo daugiau gyventojų pateiks konkrečių pastebėjimų, tuo tiksliau galima numatyti priemones, kurios realiai veiktų ir būtų pritaikomos Palangos situacijai.

    Pasiūlymus dėl strategijos keitimo gyventojai gali teikti iki 2026 metų gegužės 26 dienos. Jie priimami elektroniniu paštu projektai@palangavvg.lt arba užpildant anoniminę internetinę apklausą, kuri skelbiama vietos veiklos grupės informaciniuose kanaluose.

  • Birštone vyks savivaldybės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19–20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, kurių metu bus tikrinama, kaip ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju gyventojai galėtų būti aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Scenarijus numato galimus vandens tiekimo ir elektros energijos sutrikimus, todėl dėmesys bus skiriamas alternatyviems sprendimams.

    Pratybos planuojamos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną – nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir stebėti, kaip praktiškai organizuojamas būtinasis aprūpinimas, kai įprasti tiekimo kanalai sutrinka. Tokios pratybos naudojamos įvertinti savivaldybės pasirengimą, tarpinstitucinį koordinavimą ir informavimo gyventojams veikimą realistiškomis sąlygomis.

    Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose būtų vandens atsargų, kaip būtų sprendžiami maisto laikymo klausimai, ką daryti nutrūkus ryšiui ar neveikiant atsiskaitymams. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau akcentuoja trumpalaikio savarankiškumo svarbą, kai pagalba ir paslaugos gali užtrukti.

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Renginyje numatoma aptarti praktinius saugumo klausimus ir tai, kokių veiksmų verta imtis iš anksto.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.

  • Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių medikų mokymai ekstremalioms situacijoms: evakuacija, priedangos ir pacientų saugumas

    Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų specialistai dalyvavo mokymuose, skirtuose pasirengimui veikti ekstremaliųjų situacijų metu. Juose kartu dirbo Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro medikai.

    Mokymų metu aptarta, kaip ekstremaliosios situacijos gali paveikti įstaigų darbą ir kokių sprendimų reikia, kad paslaugos nenutrūktų net ir sutrikus įprastoms veiklos grandims. Daug dėmesio skirta aiškiai atsakomybių tvarkai, vidaus komunikacijai ir praktiniams veiksmams, kai laikas skaičiuojamas minutėmis.

    Evakuacija ir pacientų apsauga

    Viena pagrindinių temų buvo perspėjimo apie galimus pavojus organizavimas ir pacientų bei darbuotojų apsaugos užtikrinimas. Nagrinėta, kaip planuoti evakavimą, kad jis vyktų sklandžiai, o rizikos būtų valdomos nuo pirmųjų pranešimų iki paskutinio paciento perkėlimo.

    Ypatingas akcentas skirtas asmenų su negalia poreikiams, kai evakuacija reikalauja papildomų resursų ir aiškių algoritmų. Aptarti praktiniai scenarijai, kaip užtikrinti pagalbą judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems pacientams ir kaip iš anksto įvertinti jų perkėlimo galimybes.

    Priedangos ir veiksmų algoritmai

    Taip pat aptartas priedangų sveikatos priežiūros įstaigose įveiklinimas ir jų parengimo procedūros, kai būtina laikinai perkelti žmones į saugesnes patalpas. Mokymuose nagrinėti praktiniai veiksmų algoritmai, padedantys darbuotojams priimti vienodus sprendimus skirtingose pamainose.

    Mokymus vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai. Mokymus organizavo ir koordinavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė.

    Tokie mokymai, pasak organizatorių, padeda stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir gyventojų saugumą įvairių grėsmių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Praktinis pasirengimas leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir greičiau mobilizuoti komandą realios krizės atveju.

  • Švenčionių miesto strategijoje – esminiai pokyčiai: siūloma įtraukti civilinės saugos veiklas 2023–2027 m.

    Švenčionių miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminį Švenčionių miesto 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos keitimą. Pagrindinis tikslas – papildyti strategiją naujomis veiklomis civilinės saugos srityje ir taip stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Keitimas pradedamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2026 metų balandžio 20 dieną patvirtinta tvarka, reglamentuojančia vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimą, sąlygas ir terminus. Tai reiškia, kad strategijos atnaujinimas turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti derinamas su finansavimo bei įgyvendinimo logika.

    Kokias sritis siekiama stiprinti?

    Numatomi pakeitimai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis, orientuotomis į civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį. Dėmesys skiriamas dvejopo naudojimo sprendimams, kurie praverčia tiek kasdienėje infrastruktūroje, tiek krizės metu.

    Taip pat akcentuojamas civilinės parengties įgūdžių stiprinimas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų atnaujinimą pagal besikeičiančius visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Praktikoje tai dažnai reiškia labiau pritaikomus mokymus, aiškesnę informacijos sklaidą ir realių situacijų simuliacijas bendruomenėms.

    Ką planuojama organizuoti gyventojams?

    Strategijos papildyme numatoma organizuoti gyventojams skirtas veiklas: mokymus, praktinius užsiėmimus, informacinius renginius ir kitas iniciatyvas. Siekiama, kad žmonės įgytų žinių bei praktinių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti nelaimių, sutrikimų ar kitų grėsmių atvejais.

    Tokios programos dažniausiai apima asmens ir šeimos pasirengimą, pirmuosius veiksmus krizių pradžioje, informacijos patikrinimo principus, bendruomenės tarpusavio pagalbos organizavimą. Stiprėjant regioniniam saugumo kontekstui, savivaldybių lygmens pasirengimas ir gyventojų įgūdžiai tampa vis svarbesne atsparumo dalimi.

    Iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymų dėl strategijos pakeitimų laukiama iki 2026 metų gegužės 20 dienos. Švenčionių miesto vietos veiklos grupė nurodo, kad visi gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

    Galutinė strategijos redakcija turėtų aiškiau apibrėžti planuojamas civilinės saugos veiklas, jų apimtis ir tikslines grupes, kad priemonės būtų įgyvendinamos nuosekliai ir duotų apčiuopiamą naudą miesto bendruomenei.

  • Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    2026 metų gegužės 12 dieną įvyko Kelmės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) planuotas posėdis. Jame buvo vertinama parengtis sezoninėms rizikoms ir aptarti sprendimai, kurie turėtų mažinti incidentų tikimybę šiltuoju metų laiku.

    Posėdyje daug dėmesio skirta gamtinio pobūdžio gaisrams atvirose teritorijose, miškuose ir durpynuose. Aptartos dažniausios problemos, prevencinių priemonių poreikis bei institucijų pasirengimas reaguoti, kai sausros ir vėjo derinys padidina ugnies plitimo riziką.

    Maudymosi sezonas ir prevencija

    Artėjant maudymosi sezonui, svarstytos skęstančiųjų prevencijos priemonės ir pasirengimas jų įgyvendinimui. Taip pat aptartos įteisintų rajono paplūdimių vandens kokybės stebėsenos ir teritorijų priežiūros procedūros, kad gyventojams būtų užtikrintos aiškios ir saugios poilsio sąlygos.

    ESOC nariai akcentavo, kad praktikoje svarbiausias rezultatas pasiekiamas tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgos veikia suderintai. Posėdyje aptartas bendradarbiavimo stiprinimas įgyvendinant prevencines priemones, ypač informuojant gyventojus ir koordinuojant veiksmus tarp tarnybų.

    Pratybos ir ugdymo projektas

    Posėdyje pristatytas pilotinis projektas Karinis ugdymas ir civilinės saugos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms Kelmės rajono ugdymo įstaigose. Taip pat išklausyta informacija apie hantavirusinę infekciją, pabrėžiant rizikų atpažinimo ir informavimo svarbą bendruomenėje.

    Susitikimo metu sutarta dėl savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų: pasirinkta tema, aptartas laikas, dalyviai, vertintojai ir numatyta organizavimo eiga. Tokios pratybos padeda įsivertinti realų pasirengimą ir laiku pastebėti spragas, kurios kasdienėje veikloje gali likti nepastebėtos.

    Atnaujinta grėsmių analizė

    ESOC nariams ir posėdžio dalyviams pristatytas Kelmės rajono savivaldybės grėsmių analizės projektas. Bendru sutarimu jam pritarta, akcentuojant, kad grėsmių vertinimas yra pagrindas planuojant prevenciją, resursus ir reagavimo prioritetus.

    Posėdžiui vadovavo Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas, pavaduojantis merą. Savivaldybė nurodė, kad aptarti klausimai bus naudojami planuojant tolesnius veiksmus ir koordinuojant pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Mažeikiuose su karo komendantu tariamasi, kaip ekstremalių situacijų metu apsaugoti bažnyčių ir muziejų vertybes

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko savivaldybės vadovų ir Telšių vyskupijos Mažeikių dekanato dvasininkų susitikimas su Lietuvos kariuomenės Šiaulių regioninės karo komendantūros Mažeikių rajono karo komendantu Nerijumi Urnikiu. Pagrindinis dėmesys skirtas klausimui, kaip ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti kultūros vertybių apsaugą.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, už mobilizacijos ir priimančios šalies paramos funkcijų koordinavimą atsakinga specialistė Vilma Vaitkienė. Taip pat dalyvavo Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė ir vyriausioji specialistė Giedrė Bernatavičienė.

    Prie diskusijos prisijungė Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris bei kelių rajono parapijų dvasininkai. Aptarta, kaip praktikoje veikia karo komendantūrų sistema ir kokį vaidmenį ji gali turėti koordinuojant veiksmus krizių metu.

    Ką planuojama saugoti pirmiausia?

    Susitikime kalbėta apie bažnyčiose, muziejuose ir jų padaliniuose saugomas kilnojamąsias vertybes, kurioms ekstremalios situacijos kelia didžiausią riziką. Pabrėžta, kad svarbu iš anksto įsivertinti prioritetus, numatyti atsakingus asmenis ir suderinti veiksmų seką, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Diskusijoje iškelta ir bendruomenių įtraukimo tema, nes dalis apsaugos priemonių priklauso nuo vietos žmonių pasirengimo bei susitarimų su atsakingomis institucijomis. Aptarta, kad realus pasirengimas prasideda nuo aiškių procedūrų ir ryšio kanalų, o ne vien formalių planų.

    Ukrainos pamokos ir vietos pasirengimas

    Susitikimo metu apžvelgta, kaip kultūros paveldo apsauga organizuojama Ukrainoje karo metu, kokios priemonės pasiteisino ir kokie iššūkiai išryškėjo. Šis kontekstas įvardytas kaip aktualus planuojant veiksmus savivaldybės lygmeniu, ypač kai kalbama apie greitą vertybių apskaitą, saugojimą ir logistiką.

    Dalyviai sutarė, kad bendras tikslas yra didinti pasirengimą ir užtikrinti, jog Mažeikių krašto istorijai bei paveldui svarbūs objektai būtų apsaugoti įvairių krizių atveju. Akcentuota, kad tam reikalingas nuoseklus bendradarbiavimas tarp savivaldybės, kultūros įstaigų, religinių bendruomenių ir kariuomenės struktūrų.

  • Visagino vietos plėtros strategija 2024–2029 atnaujinta: daugiau dėmesio civilinei saugai

    Visagino vietos plėtros strategija 2024–2029 atnaujinta: daugiau dėmesio civilinei saugai

    Atnaujinta Visagino miesto vietos plėtros strategija 2024–2029 metams. Pagrindinis pakeitimų tikslas – papildyti planą naujomis veiklomis, kurios būtų skirtos gyventojų civilinės saugos įgūdžiams stiprinti ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms didinti.

    Strategijoje numatyta, kad įgyvendinant civilinės saugos švietimo veiklas bus apmokyta ne mažiau kaip 100 dalyvių. Taip pat įtvirtinta, kad numatytos priemonės turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2029 metų trečiojo ketvirčio.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms, todėl savivaldybių ir vietos bendruomenių planuose vis dažniau atsiranda mokymai, praktiniai užsiėmimai ir informavimo priemonės. Tokios veiklos paprastai apima elgesį oro pavojaus metu, priedangų temą, pirmąją pagalbą, išvykimo krepšio sudarymą bei komunikaciją krizių atvejais.

    Gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Visagino gyventojai ir Visagino miesto VVG nariai kviečiami susipažinti su vietos plėtros strategijos pakeitimais. Pasiūlymus ir pastabas galima teikti iki 2026 metų gegužės 25 dienos.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu. Savivaldybės ir bendruomenės atstovai ragina įsitraukti, nes pastabos gali padėti tiksliau pritaikyti veiklas realiems miesto poreikiams ir užtikrinti, kad planuojami mokymai pasiektų skirtingas gyventojų grupes.