CP v2

Tag: Elektriniai paspirtukai

  • Naujos taisyklės elektriniams paspirtukams: šaligatviai uždaromi, griežtėja amžiaus ir saugos ribos

    Naujos taisyklės elektriniams paspirtukams: šaligatviai uždaromi, griežtėja amžiaus ir saugos ribos

    Kas keičiasi nuo spalio 1 dienos?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos Ispanijoje griežtinamos elektrinių paspirtukų taisyklės: jais galės važiuoti asmenys nuo 15 metų, o šaligatviai tokiam transportui iš esmės lieka draudžiami. Elektriniai paspirtukai priskiriami asmeninio judumo transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis siekia nuo 6 iki 25 kilometrų per valandą.

    Taikomi ir elgesio kelyje reikalavimai, artimi kitiems eismo dalyviams: galioja alkoholio ribojimai, draudžiama važiuojant naudotis telefonu, taip pat draudžiama važiuoti su ausinėmis. Miestai gali papildomai nustatyti, kokiose gatvėse ar maršrutuose paspirtukams leidžiama judėti, tačiau vietos tvarka negali leisti važiuoti šaligatviais.

    Techniniai reikalavimai ir pereinamieji laikotarpiai

    Ispanijoje nuo 2024 metų sausio 22 dienos parduodami elektriniai paspirtukai turi atitikti nacionalinės eismo priežiūros institucijos DGT techninius reikalavimus. Tokie paspirtukai privalo turėti atitikties sertifikatą ir gamyklinį identifikacinį žymėjimą, kad būtų aišku, ar transporto priemonė legaliai dalyvauja eisme.

    Senesniems modeliams, neturintiems reikalingo dokumento, numatytas pereinamasis laikotarpis. Be sertifikato jie galės teisėtai važiuoti tik iki 2027 metų sausio 22 dienos, o vėliau bus laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

    Dar viena naujovė numatyta nuo 2027 metų spalio 1 dienos: paspirtuko apšvietimas turės būti įjungtas nuolat, net ir esant geram matomumui. Tokia nuostata siejama su eismo sauga, nes paspirtukai yra mažesni ir dažniau prasčiau pastebimi vairuotojams.

    Kaip yra Lenkijoje ir ką verta prisiminti kitur?

    Lenkijoje elektriniu paspirtuku šaligatviu leidžiama važiuoti tik tam tikromis aplinkybėmis. Jeigu šalia yra dviračių takas ar dviračių juosta, privaloma rinktis būtent ją, o jeigu jų nėra, paprastai važiuojama važiuojamąja dalimi, kai joje nustatytas iki 30 kilometrų per valandą greitis.

    Važiuojant šaligatviu prioritetas visuomet teikiamas pėsčiajam: paspirtuko vairuotojas privalo sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo ėjimo tempui, elgtis itin atsargiai ir neversti žmonių trauktis. Esant didesniam pėsčiųjų srautui saugiausia sprendimą priimti paprastą: nulipti ir paspirtuką persivesti.

    Lenkijoje taip pat nustatytos amžiaus taisyklės: nuo 2026 metų kovo 3 dienos keliuose paspirtuku galės važiuoti asmenys nuo 13 metų, o 13–18 metų jaunuoliams reikės dviračio kortelės arba atitinkamos vairuotojo pažymėjimo kategorijos. Vaikams iki 13 metų leidžiama važiuoti tik gyvenamojoje zonoje, prižiūrint suaugusiajam.

    Saugaus eismo principai išlieka panašūs daugelyje Europos šalių: draudžiama vežti keleivius, gyvūnus, tempti kitus objektus, važiuoti apsvaigus, o stovėjimas turi netrukdyti pėstiesiems. Praktikoje vis dažniau akcentuojamas ir tvarkingas parkavimas, kad pėsčiųjų takas liktų praeinamas, ypač intensyvaus judėjimo vietose.

    Lenkijoje nuo 2026 metų birželio 3 dienos asmenims iki 16 metų nustatytas privalomas šalmas važiuojant elektriniu paspirtuku viešose erdvėse. Už važiavimą be šalmo numatyta bauda, kuri siekia apie 23 eurus, o vyresniems nei 16 metų privalomo reikalavimo nėra, nors specialistai ragina šalmą rinktis dėl dažnų traumų rizikų.

    Elektrinių paspirtukų avarijos dažnai baigiasi kritimu į priekį, nes maži ratai jautrūs borteliams, bėgiams ir kelio nelygumams. Dėl to daugėja diskusijų apie griežtesnį reguliavimą miestuose, ypač dėl važiavimo šaligatviais, greičio kontrolės ir matomumą gerinančių priemonių.

  • „Voi“ užsitikrino 150 mln. eurų kreditą: išpirks obligacijas ir sparčiau plės paspirtukų parką

    „Voi“ užsitikrino 150 mln. eurų kreditą: išpirks obligacijas ir sparčiau plės paspirtukų parką

    150 mln. eurų finansavimo ratas

    Stokholme įsikūrusi dalijimosi elektriniais paspirtukais ir dviračiais bendrovė „Voi“ pasirašė 150 mln. eurų atnaujinamojo kredito linijos (RCF) sutartį su trimis Šiaurės šalių bankais. Prie finansuotojų prisidėjo „Danske Bank“, „Swedbank“ ir „DNB Sweden“.

    Bendrovė nurodo, kad ši kredito linija pakeičia ankstesnius skolos instrumentus ir suteikia daugiau lankstumo planuojant investicijas. Tokios priemonės paprastai naudojamos trumpesnio laikotarpio apyvartai, sezoniškumui suvaldyti ir parko atnaujinimui, kai reikia greitai pasiekiamo kapitalo.

    „Tai svarbus mūsų finansinės raidos etapas, paremtas pastarųjų metų stipria pinigų srautų generacija. Nauja kredito linija suteikia lankstesnį ir kaštų požiūriu efektyvesnį finansavimą toliau plečiantis“, – sakė „Voi“ finansų vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas Mathias Hermansson.

    Obligacijų išpirkimas ir „Nasdaq Stockholm“

    „Voi“ teigia, kad kredito lėšas planuoja panaudoti visų neapmokėtų obligacijų išpirkimui, esamos neišnaudotos kredito linijos refinansavimui ir tolesnei parko plėtrai. Bendrovė taip pat paskelbė sąlyginį pranešimą apie išankstinį obligacijų išpirkimą, kai bus įvykdytos pirmo lėšų panaudojimo sąlygos.

    Numatyta, kad obligacijų turėtojams būtų sumokėta 103,375 proc. nuo nominalios vertės, papildomai priskaičiuojant sukauptas palūkanas. Įvykus sandoriui, obligacijos būtų išbrauktos iš „Nasdaq Stockholm“ įmonių obligacijų sąrašo.

    Augimo tempas ir mikromobilumo brandos ženklai

    „Voi“ įkurta 2018 metais ir su savivaldybėmis bendradarbiauja daugelyje Europos miestų. Bendrovė skelbia valdanti daugiau kaip 200 000 transporto priemonių parką, veikianti daugiau nei 130 miestų 13 šalių, o aktyvių naudotojų skaičių vertina daugiau nei 4 mln. per metus.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį „Voi“ nurodė, kad grynosios pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 47 proc. ir pasiekė 68,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pajamos pirmą kartą viršijo 200 mln. eurų ribą.

    „Tai aiškus Šiaurės šalių bankų pasitikėjimo balsas ir ženklas, kad mikromobilumas subrendo iki bankams finansuotino sektoriaus. Toliau plėsime parką ir gilinsime partnerystes su miestais“, – sakė „Voi“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fredrik Hjelm.

    Bendrovė per savo veiklos laikotarpį pritraukė daugiau nei 500 mln. eurų per 14 finansavimo etapų, o pastaraisiais metais akcentavo perėjimą nuo vien tik nuosavo kapitalo pritraukimo prie skolos rinkų instrumentų. „Voi“ taip pat nurodo ketinanti ir toliau viešinti ketvirtinius finansavimo rodiklius bei tvarumo ataskaitas pagal ES įmonių tvarumo atskaitomybės reikalavimus.

  • Draudži vasaros traumos: „BTA“ įvardijo rizikingiausias veiklas ir skaudžiausią atvejį

    Draudži vasaros traumos: „BTA“ įvardijo rizikingiausias veiklas ir skaudžiausią atvejį

    Vasarą vaikų traumų skaičius išauga, o dažniausiai nukenčia 7–12 metų vaikai. Tai rodo draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ apibendrinti nelaimingų atsitikimų draudimo duomenys, kuriuose ši amžiaus grupė sudaro apie 40 proc. visų atvejų.

    Pasak bendrovės, ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau susižeidžia žaidimų aikštelėse ir, atrodytų, kontroliuojamoje aplinkoje, pavyzdžiui, kieme. Tipiškos traumos yra sumušimai, gilūs įpjovimai ir minkštųjų audinių žaizdos, patirtos nukritus nuo sūpynių ar čiuožyklų.

    Vasarą išlieka ir kita, rečiau aptariama rizika: terminių nudegimų grėsmė, kai mažamečiai pasiekia įkaitusias kepsnines ar kitus karštus paviršius. Specialistai primena, kad vienos akimirkos neatidumas gali baigtis ne tik skausmingu, bet ir ilgalaikiu gydymu.

    „BTA Baltic Insurance Company“ pateikia ir itin skaudų pavyzdį: penkerių metų vaikas, nukritęs nuo paspirtuko, patyrė kaukolės lūžį ir kraujosruvą, todėl prireikė operacijos.

    Mokyklinio amžiaus vaikų grupėje pagrindiniai traumų šaltiniai siejami su batutais, dviračiais ir pačių organizuojamomis sporto veiklomis. Ypač dažnos situacijos, kai vaikai žaidžia futbolą ar krepšinį be apsaugų, o susidūrimai ar kritimai baigiasi rimtomis rankų ir kojų traumomis.

    Paauglių amžiuje, anot bendrovės, išauga sporto treniruočių ir vasaros stovyklų traumų dalis, o kartu dažnėja raiščių patempimai, išnirimai ir kaulų lūžiai. Kita ryški rizikos zona siejama su mikromobilumu, kai važiuojama elektriniais paspirtukais, paspirtukais ar riedlentėmis.

    Didelis greitis ir kietas asfaltas lemia, kad kritimai neretai baigiasi galvos, veido ir dantų traumomis. Dėl to vis dažniau akcentuojama šalmų ir kitų apsaugų svarba, ypač kai vaikai važiuoja intensyvaus eismo vietose ar be suaugusiųjų priežiūros.

  • Paryžius sugriežtina elektrinių paspirtukų taisykles: šalmai ir atšvaitai tampa privalomi

    Paryžius sugriežtina elektrinių paspirtukų taisykles: šalmai ir atšvaitai tampa privalomi

    Paryžius pradėjo griežčiau kontroliuoti elektrinių paspirtukų ir kitų vadinamųjų mažųjų elektrinių transporto priemonių eismą. Miesto policija skelbia vykdanti tikslines patikras, nes avarijų skaičius sostinėje toliau auga.

    Naujas reikalavimas įsigaliojo rugpjūčio 7 dieną ir taikomas ne tik elektriniams paspirtukams, bet ir segvėjams bei elektrinėms riedlentėms. Pareigūnai tikrina, ar vairuotojai dėvi šalmus ir ar turi atšvaitus.

    Už važiavimą be šalmo numatyta 135 eurų bauda. Už važiavimą be šviesą atspindinčios aprangos ar elementų skiriama 35 eurų bauda, nurodo Paryžiaus policijos prefektūra.

    Kas paskatino griežtinimą?

    Paryžiaus policijos prefektūros atstovė Hélène Denéchère teigia, kad sprendimą lėmė statistika: nuo metų pradžios fiksuota 136 avarijos, kuriose nukentėjo žmonės ir dalyvavo tokios transporto priemonės. Pasak jos, tai yra 12 proc. augimas ir vienintelė eismo dalyvių kategorija mieste, kurioje sužalojimų daugėja.

    Policija akcentuoja, kad šalmų ir matomumą didinančių priemonių tikslas yra mažinti traumų sunkumą, ypač galvos sužalojimų riziką. Tokios priemonės kai kuriose Europos sostinėse jau taikomos kaip atsakas į išaugusį mikromobilumo populiarumą ir avaringumą.

    Gyventojų reakcija – nevienareikšmė

    Patikrose sustabdytas paspirtuko vairuotojas Pierre Thoribé pripažino, kad šalmas jam įprastas, tačiau tą dieną jo neturėjo. Jis aiškino, kad tai buvo išimtis ir šalmą tiesiog pamiršo.

    „Man visiškai natūralu turėti šalmą, kurio šiandien neturiu… Tai išskirtinis atvejis. Pamiršau šalmą“, – sakė Pierre Thoribé.

    Programuotojas Igor Monteiro teigė, kad pats visada dėvi galvos apsaugą ir palankiai vertina sugriežtintą kontrolę, nors apie naują tvarką nebuvo girdėjęs. Jo nuomone, taisyklės logiškos, jei tikslas yra didesnis saugumas.

    „Manau, kad tai labai gerai. Normalu, jei nori saugumo. Aš visada tuo naudojau… Man tai įprasta“, – sakė Igor Monteiro.

    Tačiau dalis eismo dalyvių kritikuoja baudų dydį ir reguliavimo griežtumą. Viena paspirtuko vairuotoja teigė, kad 135 eurų bauda už važiavimą be šalmo jai atrodo per didelė.

    Yra ir principinių priešininkų, teigiančių, kad sprendimas turėtų likti asmeninės atsakomybės klausimu. Paryžiuje dviratininku prisistatęs Romaric Bouton sakė manantis, jog tokie reikalavimai pernelyg riboja laisvę.

    „Manau, geriau leisti žmonėms būti laisviems ir daryti, ką jie nori. Jei po to patirs avariją, tai jų problema“, – sakė Romaric Bouton.

    Miesto valdžios ir policijos argumentas – auganti avarijų statistika ir siekis sumažinti sužalojimų mastą, ypač esant intensyviam eismui ir dideliam pėsčiųjų srautui. Tikimasi, kad nuosekli kontrolė ir baudos paskatins greitesnį taisyklių laikymąsi.

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Elektriniai paspirtukai tapo vienu populiariausių vaikų dovanų pasirinkimų, tačiau daliai šeimų džiaugsmą greitai pakeičia nusivylimas. Problema dažnai slypi ne įrenginio kokybėje ar kainoje, o aiškiai apibrėžtose taisyklėse, kas ir kur gali juo važiuoti teisėtai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir už kelis šimtus eurų nupirktas paspirtukas gali tapti dovana, kuri ilgai stovi namuose. Vaiko amžius, privalomi įgūdžiai ir leidžiamos važiavimo vietos lemia, ar paspirtuku apskritai galima naudotis kasdienėje aplinkoje.

    Amžius ir pažymėjimai

    Pagal kelių eismo taisykles elektrinis paspirtukas priskiriamas asmeninio mobilumo priemonių kategorijai. Vaikai iki 10 metų paprastai negali savarankiškai važiuoti viešajame eisme, todėl važinėjimas dviračių taku, šaligatviu ar važiuojamąja dalimi daugeliu atvejų būtų neteisėtas.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų vien amžiaus nepakanka. Norint teisėtai važiuoti viešose vietose, dažniausiai reikalinga dviračio vairuotojo pažymėjimas, o kai kuriais atvejais tinka ir tam tikrų kategorijų vairuotojo pažymėjimas.

    Pilnamečiams atskiro pažymėjimo reikalavimas paprastai netaikomas, tačiau pareiga laikytis eismo taisyklių išlieka tokia pati. Dėl to specialistai pataria prieš perkant paspirtuką įvertinti ne tik vaiko norus, bet ir realias galimybes juo naudotis legaliai.

    Kur galima važiuoti

    Pagrindinė taisyklė tokia: elektriniu paspirtuku pirmiausia reikia važiuoti dviračių taku arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Jei jos nėra, kai kuriais atvejais leidžiama rinktis važiuojamąją dalį, tačiau tik ten, kur nustatytas mažesnis leistinas greitis.

    Važiavimas šaligatviu nėra numatytas kaip įprastas pasirinkimas. Jis laikomas išimtimi, kai nėra saugesnių alternatyvų, ir tuomet būtina judėti pėsčiųjų greičiui artimu tempu bei pirmiausia užtikrinti pėsčiųjų saugumą.

    Dažniausi draudimai ir ribos

    Elektriniu paspirtuku draudžiama vežti keleivį, tempti kitą transporto priemonę ar vežti daiktus, kurie trukdo valdyti. Taip pat negalima važiuoti per pėsčiųjų perėją nenulipus nuo paspirtuko, o telefoną, kurį reikia laikyti rankoje, naudojantys vairuotojai rizikuoja sulaukti sankcijų.

    Dar viena svarbi detalė susijusi su techniniais ribojimais: taisyklės numato, kad elektrinis paspirtukas turi būti sukonstruotas taip, kad jo greitis neviršytų 20 kilometrų per valandą. Todėl tėvams, renkantis dovaną, verta pasidomėti ne tik baterijos talpa ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ar pasirinktas modelis atitinka reikalavimus.

    Nesilaikant taisyklių galima sulaukti policijos patikrinimo ir baudos, o incidento atveju kyla ir civilinės atsakomybės klausimų. Dėl to prieš perkant brangesnį paspirtuką rekomenduojama įsivertinti vaiko amžių, turimus dokumentus ir tai, kur realiai jis galės juo važinėti teisėtai.

  • Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Nors elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdienybe, augantis jų skaičius neišvengiamai atnešė ir daugiau incidentų. Todėl kelių eismo taisyklės vis dažniau detalizuojamos, kad būtų aišku, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali važiuoti, o už ką gresia atsakomybė.

    Lenkijoje 2025 metais užfiksuoti 1 164 eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais. Juose žuvo 11 žmonių, o 1 062 buvo sužeisti, todėl institucijos akcentuoja ne tik baudas, bet ir realias rizikas sveikatai bei gyvybei.

    Kas gali vairuoti paspirtuką?

    Naujesnis reguliavimas numato aiškią amžiaus ribą: elektriniu paspirtuku viešuose keliuose ir dviračių takuose galima važiuoti nuo 13 metų. Jaunesni vaikai paspirtuką gali naudoti tik gyvenamojoje zonoje ir prižiūrimi suaugusiojo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tėvams ir globėjams verta įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir įgūdžius, nes paspirtukas pagal taisykles laikomas transporto priemone, o ne žaislu.

    Kur važiuoti leidžiama, o kur tik išimtinai?

    Pirmas pasirinkimas visada turi būti dviračių takas arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Tai laikoma saugiausia ir aiškiausia judėjimo erdve, kurioje paspirtukų eismas labiausiai prognozuojamas.

    Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tais atvejais, kai toje gatvėje leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. Dėl to dažniausiai kalbama apie gyvenamąsias gatves, ramesnes zonas ar teritorijas su greičio ribojimu.

    Šaligatvis paliekamas kaip paskutinė išeitis, kai nėra dviračių tako, o važiuojamojoje dalyje leidžiamas greitis didesnis nei 30 kilometrų per valandą. Tokiu atveju privaloma judėti pėsčiųjų tempu, elgtis itin atsargiai ir visada besąlygiškai praleisti pėsčiuosius.

    Prioritetas sankryžose ir draudimas vežti keleivį

    Susikirtimuose su automobilių eismu paspirtukui galioja panaši logika kaip dviratininkui: besąlygiškas pirmumas taikomas tada, kai automobilis suka ir kerta dviračių pervažiavimą. Jei automobilis važiuoja tiesiai per sankryžą, jis privalo praleisti tik tuos paspirtukus, kurie jau yra pervažiavime, o ne tuos, kurie į jį dar tik įvažiuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad elektrinis paspirtukas yra vienvietė transporto priemonė. Keleivių vežimas draudžiamas, nes konstrukciškai tokia priemonė skirta tik vienam vairuotojui, o papildomas svoris ir nestabilumas smarkiai padidina avarijų tikimybę.

    Numatomas ir papildomas saugumo reikalavimas: nuo 2026 metų birželio 3 dienos jaunesniems nei 16 metų asmenims važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar kitu asmeninio transporto įrenginiu privalomas apsauginis šalmas. Šio reikalavimo nesilaikymas bus laikomas pažeidimu.

  • Naujos taisyklės dviratininkams: nuo 2026 metų privalomas šalmas, bet ne visiems

    Naujos taisyklės dviratininkams: nuo 2026 metų privalomas šalmas, bet ne visiems

    Lenkijoje artėja reikšmingi kelių eismo taisyklių pokyčiai dviratininkams ir asmeninio mobilumo priemonių vairuotojams. Nuo 2026 metų birželio 3 dienos daliai eismo dalyvių viešose erdvėse šalmas taps ne rekomendacija, o privaloma saugos priemone.

    Iki šiol važiavimas dviračiu be šalmo Lenkijoje nebuvo laikomas pažeidimu, todėl už tai nebuvo taikomos baudos. Teisiškai dviratis vertinamas kaip raumenų jėga varoma transporto priemonė, todėl jam nebuvo taikomi tokie reikalavimai kaip motociklams ar mopedams.

    Kam šalmas taps privalomas?

    Pagal naują reguliavimą šalmas privalomas jaunesniems nei 16 metų asmenims. Reikalavimas apims ne tik dviračius, bet ir elektrinius paspirtukus bei kitas asmeninio transporto priemones, kuriomis judama bendro naudojimo erdvėse.

    Svarbu tai, kad taisyklės būtų taikomos ne vien važiuojant keliais ar dviračių takais. Jos apimtų ir parkus bei kitas viešai prieinamas teritorijas, kuriose vaikai ir paaugliai dažnai važinėja laisvalaikiu.

    Kada gali būti išimčių?

    Nors bendroji taisyklė griežtėja, praktikoje gali būti situacijų, kai vaikas nėra laikomas transporto priemonės vairuotoju. Pavyzdžiui, kai jis vežamas specialioje vaikiškoje kėdutėje ar priekaboje su saugos diržais, skirtingose šalyse tokios situacijos neretai vertinamos atskirai.

    Taip pat numatomi atvejai, kai šalmo uždėjimas gali būti nepraktiškas dėl konkrečios transporto priemonės konstrukcijos. Tokiose situacijose galutinę tvarką paprastai detalizuoja poįstatyminiai aktai arba oficialios eismo saugos institucijų išaiškinimai.

    Kodėl šalmas laikomas kritiškai svarbiu?

    Šalmas pirmiausia siejamas su galvos traumų rizikos mažinimu, nes būtent galva eismo įvykių metu dažnai nukenčia sunkiausiai. Europos Komisijos skelbtuose vertinimuose nurodoma, kad šalmas gali reikšmingai sumažinti mirtinų galvos sužalojimų tikimybę.

    Lenkijos policijos eismo saugumo statistika rodo, kad dviratininkai kasmet patenka į tūkstančius eismo įvykių, o dalis jų baigiasi žūtimis. Tokie duomenys dažnai tampa pagrindu griežtinti reikalavimus vaikams, kurių gebėjimas įvertinti riziką yra mažesnis nei suaugusiųjų.

    Europoje šalmo privalomumas skiriasi: kai kur jis taikomas tik nepilnamečiams, kitur siejamas su elektrinių dviračių naudojimu ar didesniu greičiu. Lenkijos pasirinktas modelis iš esmės atitinka tendenciją pirmiausia apsaugoti jaunesnius eismo dalyvius, o suaugusiesiems palikti apsisprendimo laisvę.