CP v2

Tag: Elektriniai paspirtukai

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Elektriniai paspirtukai tapo vienu populiariausių vaikų dovanų pasirinkimų, tačiau daliai šeimų džiaugsmą greitai pakeičia nusivylimas. Problema dažnai slypi ne įrenginio kokybėje ar kainoje, o aiškiai apibrėžtose taisyklėse, kas ir kur gali juo važiuoti teisėtai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir už kelis šimtus eurų nupirktas paspirtukas gali tapti dovana, kuri ilgai stovi namuose. Vaiko amžius, privalomi įgūdžiai ir leidžiamos važiavimo vietos lemia, ar paspirtuku apskritai galima naudotis kasdienėje aplinkoje.

    Amžius ir pažymėjimai

    Pagal kelių eismo taisykles elektrinis paspirtukas priskiriamas asmeninio mobilumo priemonių kategorijai. Vaikai iki 10 metų paprastai negali savarankiškai važiuoti viešajame eisme, todėl važinėjimas dviračių taku, šaligatviu ar važiuojamąja dalimi daugeliu atvejų būtų neteisėtas.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų vien amžiaus nepakanka. Norint teisėtai važiuoti viešose vietose, dažniausiai reikalinga dviračio vairuotojo pažymėjimas, o kai kuriais atvejais tinka ir tam tikrų kategorijų vairuotojo pažymėjimas.

    Pilnamečiams atskiro pažymėjimo reikalavimas paprastai netaikomas, tačiau pareiga laikytis eismo taisyklių išlieka tokia pati. Dėl to specialistai pataria prieš perkant paspirtuką įvertinti ne tik vaiko norus, bet ir realias galimybes juo naudotis legaliai.

    Kur galima važiuoti

    Pagrindinė taisyklė tokia: elektriniu paspirtuku pirmiausia reikia važiuoti dviračių taku arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Jei jos nėra, kai kuriais atvejais leidžiama rinktis važiuojamąją dalį, tačiau tik ten, kur nustatytas mažesnis leistinas greitis.

    Važiavimas šaligatviu nėra numatytas kaip įprastas pasirinkimas. Jis laikomas išimtimi, kai nėra saugesnių alternatyvų, ir tuomet būtina judėti pėsčiųjų greičiui artimu tempu bei pirmiausia užtikrinti pėsčiųjų saugumą.

    Dažniausi draudimai ir ribos

    Elektriniu paspirtuku draudžiama vežti keleivį, tempti kitą transporto priemonę ar vežti daiktus, kurie trukdo valdyti. Taip pat negalima važiuoti per pėsčiųjų perėją nenulipus nuo paspirtuko, o telefoną, kurį reikia laikyti rankoje, naudojantys vairuotojai rizikuoja sulaukti sankcijų.

    Dar viena svarbi detalė susijusi su techniniais ribojimais: taisyklės numato, kad elektrinis paspirtukas turi būti sukonstruotas taip, kad jo greitis neviršytų 20 kilometrų per valandą. Todėl tėvams, renkantis dovaną, verta pasidomėti ne tik baterijos talpa ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ar pasirinktas modelis atitinka reikalavimus.

    Nesilaikant taisyklių galima sulaukti policijos patikrinimo ir baudos, o incidento atveju kyla ir civilinės atsakomybės klausimų. Dėl to prieš perkant brangesnį paspirtuką rekomenduojama įsivertinti vaiko amžių, turimus dokumentus ir tai, kur realiai jis galės juo važinėti teisėtai.

  • Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Nors elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdienybe, augantis jų skaičius neišvengiamai atnešė ir daugiau incidentų. Todėl kelių eismo taisyklės vis dažniau detalizuojamos, kad būtų aišku, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali važiuoti, o už ką gresia atsakomybė.

    Lenkijoje 2025 metais užfiksuoti 1 164 eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais. Juose žuvo 11 žmonių, o 1 062 buvo sužeisti, todėl institucijos akcentuoja ne tik baudas, bet ir realias rizikas sveikatai bei gyvybei.

    Kas gali vairuoti paspirtuką?

    Naujesnis reguliavimas numato aiškią amžiaus ribą: elektriniu paspirtuku viešuose keliuose ir dviračių takuose galima važiuoti nuo 13 metų. Jaunesni vaikai paspirtuką gali naudoti tik gyvenamojoje zonoje ir prižiūrimi suaugusiojo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tėvams ir globėjams verta įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir įgūdžius, nes paspirtukas pagal taisykles laikomas transporto priemone, o ne žaislu.

    Kur važiuoti leidžiama, o kur tik išimtinai?

    Pirmas pasirinkimas visada turi būti dviračių takas arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Tai laikoma saugiausia ir aiškiausia judėjimo erdve, kurioje paspirtukų eismas labiausiai prognozuojamas.

    Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tais atvejais, kai toje gatvėje leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. Dėl to dažniausiai kalbama apie gyvenamąsias gatves, ramesnes zonas ar teritorijas su greičio ribojimu.

    Šaligatvis paliekamas kaip paskutinė išeitis, kai nėra dviračių tako, o važiuojamojoje dalyje leidžiamas greitis didesnis nei 30 kilometrų per valandą. Tokiu atveju privaloma judėti pėsčiųjų tempu, elgtis itin atsargiai ir visada besąlygiškai praleisti pėsčiuosius.

    Prioritetas sankryžose ir draudimas vežti keleivį

    Susikirtimuose su automobilių eismu paspirtukui galioja panaši logika kaip dviratininkui: besąlygiškas pirmumas taikomas tada, kai automobilis suka ir kerta dviračių pervažiavimą. Jei automobilis važiuoja tiesiai per sankryžą, jis privalo praleisti tik tuos paspirtukus, kurie jau yra pervažiavime, o ne tuos, kurie į jį dar tik įvažiuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad elektrinis paspirtukas yra vienvietė transporto priemonė. Keleivių vežimas draudžiamas, nes konstrukciškai tokia priemonė skirta tik vienam vairuotojui, o papildomas svoris ir nestabilumas smarkiai padidina avarijų tikimybę.

    Numatomas ir papildomas saugumo reikalavimas: nuo 2026 metų birželio 3 dienos jaunesniems nei 16 metų asmenims važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar kitu asmeninio transporto įrenginiu privalomas apsauginis šalmas. Šio reikalavimo nesilaikymas bus laikomas pažeidimu.

  • Naujos taisyklės dviratininkams: nuo 2026 metų privalomas šalmas, bet ne visiems

    Naujos taisyklės dviratininkams: nuo 2026 metų privalomas šalmas, bet ne visiems

    Lenkijoje artėja reikšmingi kelių eismo taisyklių pokyčiai dviratininkams ir asmeninio mobilumo priemonių vairuotojams. Nuo 2026 metų birželio 3 dienos daliai eismo dalyvių viešose erdvėse šalmas taps ne rekomendacija, o privaloma saugos priemone.

    Iki šiol važiavimas dviračiu be šalmo Lenkijoje nebuvo laikomas pažeidimu, todėl už tai nebuvo taikomos baudos. Teisiškai dviratis vertinamas kaip raumenų jėga varoma transporto priemonė, todėl jam nebuvo taikomi tokie reikalavimai kaip motociklams ar mopedams.

    Kam šalmas taps privalomas?

    Pagal naują reguliavimą šalmas privalomas jaunesniems nei 16 metų asmenims. Reikalavimas apims ne tik dviračius, bet ir elektrinius paspirtukus bei kitas asmeninio transporto priemones, kuriomis judama bendro naudojimo erdvėse.

    Svarbu tai, kad taisyklės būtų taikomos ne vien važiuojant keliais ar dviračių takais. Jos apimtų ir parkus bei kitas viešai prieinamas teritorijas, kuriose vaikai ir paaugliai dažnai važinėja laisvalaikiu.

    Kada gali būti išimčių?

    Nors bendroji taisyklė griežtėja, praktikoje gali būti situacijų, kai vaikas nėra laikomas transporto priemonės vairuotoju. Pavyzdžiui, kai jis vežamas specialioje vaikiškoje kėdutėje ar priekaboje su saugos diržais, skirtingose šalyse tokios situacijos neretai vertinamos atskirai.

    Taip pat numatomi atvejai, kai šalmo uždėjimas gali būti nepraktiškas dėl konkrečios transporto priemonės konstrukcijos. Tokiose situacijose galutinę tvarką paprastai detalizuoja poįstatyminiai aktai arba oficialios eismo saugos institucijų išaiškinimai.

    Kodėl šalmas laikomas kritiškai svarbiu?

    Šalmas pirmiausia siejamas su galvos traumų rizikos mažinimu, nes būtent galva eismo įvykių metu dažnai nukenčia sunkiausiai. Europos Komisijos skelbtuose vertinimuose nurodoma, kad šalmas gali reikšmingai sumažinti mirtinų galvos sužalojimų tikimybę.

    Lenkijos policijos eismo saugumo statistika rodo, kad dviratininkai kasmet patenka į tūkstančius eismo įvykių, o dalis jų baigiasi žūtimis. Tokie duomenys dažnai tampa pagrindu griežtinti reikalavimus vaikams, kurių gebėjimas įvertinti riziką yra mažesnis nei suaugusiųjų.

    Europoje šalmo privalomumas skiriasi: kai kur jis taikomas tik nepilnamečiams, kitur siejamas su elektrinių dviračių naudojimu ar didesniu greičiu. Lenkijos pasirinktas modelis iš esmės atitinka tendenciją pirmiausia apsaugoti jaunesnius eismo dalyvius, o suaugusiesiems palikti apsisprendimo laisvę.

  • Italija smarkiai sugriežtina e. paspirtukų taisykles: šalmas privalomas, baudos iki 800 eurų

    Italija smarkiai sugriežtina e. paspirtukų taisykles: šalmas privalomas, baudos iki 800 eurų

    Nuo 2026 metų gegužės 16 dienos Italijoje įsigalios atnaujintos kelių eismo taisyklės, kurios elektriniams paspirtukams numato vienas griežčiausių sąlygų Europoje. Pokyčiai bus aktualūs ne tik vietos gyventojams, bet ir turistams, į Italiją atsivežantiems savo paspirtukus.

    Naujos nuostatos apima tiek pačius įrenginius, tiek važiavimo tvarką ir atsakomybę už pažeidimus. Nesilaikant reikalavimų gali grėsti ne tik baudos, bet ir paspirtuko sulaikymas ar konfiskavimas.

    Kas pasikeis pačiame paspirtuke

    Pagal naują tvarką elektrinis paspirtukas, dalyvaujantis eisme, turės turėti posūkių signalus priekyje ir gale bei veikiančią stabdymo šviesą. Dalis senesnių ar pigesnių modelių šių elementų neturi, todėl neatitiks reikalavimų.

    Praktikoje tai reiškia, kad įprasti paspirtukai, kurie apsiriboja atšvaitais ar pastovia gabaritine šviesa, Italijos keliuose gali būti laikomi netinkamais. Keliaujantiems svarbu iš anksto pasitikrinti konkretaus modelio komplektaciją ir galimybes ją sertifikuotai atnaujinti.

    Šalmas ir kur bus leidžiama važiuoti

    Italija taip pat įveda privalomą šalmą visiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Daugelyje Europos valstybių tokia pareiga iki šiol dažniau taikoma vaikams ir paaugliams, tačiau Italija renkasi visuotinio reikalavimo kelią.

    Bus griežčiau apibrėžtos ir vietos, kur paspirtukais galima važiuoti. Jie bus leidžiami tik gyvenvietėse, tose atkarpose, kur taikomas iki 50 kilometrų per valandą greičio limitas, o už gyvenviečių ribų važiavimas taps draudžiamas.

    Pėsčiųjų zonose ir promenadose vairuotojai turės judėti pėsčiojo greičiu, kuris apibrėžiamas kaip iki 6 kilometrų per valandą. Tokiose vietose pareigūnams bus paprasčiau vertinti, ar paspirtukas realiai netrukdo pėstiesiems ir nekelia pavojaus.

    Identifikacija, draudimas ir baudos

    Numatomas ir nacionalinis elektrinių paspirtukų identifikavimo mechanizmas: transporto priemonė turės turėti oficialią identifikacinę žymą, susietą su konkrečiu asmeniu. Ji bus išduodama internetu arba tam skirtuose taškuose Italijoje, tačiau turistams tai gali kelti papildomų praktinių klausimų.

    Dar vienas etapas – privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Skelbiama, kad jis turėtų tapti privalomas nuo 2026 metų liepos 16 dienos, o važiavimas be galiojančio draudimo bus laikomas rimtu pažeidimu.

    Baudos už taisyklių nepaisymą gali siekti apie 800 eurų, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo ir aplinkybių. Kadangi kai kuriais atvejais galimas ir paspirtuko konfiskavimas, turistams dažnai saugesnis sprendimas gali būti vietinės nuomos paslauga, kurios parkas privalės atitikti naujus reikalavimus.

  • Turėjo vairavimo draudimą, bet sėdo ant e. dviračio: viena detalė ir gresia 5 metai kalėjimo

    Turėjo vairavimo draudimą, bet sėdo ant e. dviračio: viena detalė ir gresia 5 metai kalėjimo

    Vairuotojai, kuriems teismas yra uždraudęs vairuoti transporto priemones, vis dažniau bando išlaikyti mobilumą rinkdamiesi elektrinius paspirtukus ar elektrinius dviračius. Tačiau riba tarp teisėto važiavimo ir nusikaltimo gali būti labai plona, nes viską lemia konkrečios transporto priemonės techniniai parametrai.

    Jei elektrinis dviratis atitinka įstatymuose įtvirtintą dviračio apibrėžimą, juo paprastai galima važiuoti ir neturint teisės vairuoti bei turint teismo paskirtą draudimą vairuoti motorines transporto priemones. Problemos prasideda tada, kai dviratis dėl vienos detalės ar modifikacijos pradedamas laikyti mopedu ar kita motorine transporto priemone.

    Pagal Europos Sąjungos praktikoje taikomą standartą, įprastas elektrinis dviratis turi tik padėti minti pedalus, o ne važiuoti savarankiškai. Variklio vardinė galia negali viršyti 250 vatų, o pagalba turi būti automatiškai nutraukiama pasiekus 25 kilometrų per valandą greitį.

    Kritinis lūžis dažnai įvyksta atsiradus akceleratoriaus rankenėlei, leidžiančiai važiuoti neminant pedalų, arba pašalinus greičio ribotuvą. Taip pat riziką sukelia galingesni varikliai ar dviračio konversijos rinkiniai, kurie keičia galios atidavimą taip, kad transporto priemonė nebeatitinka dviračio kategorijos.

    Tokiu atveju, sustabdžius patikrinimui, pareigūnai gali vertinti, kad asmuo iš tiesų vairavo motorinę transporto priemonę, nors jam taikomas teismo draudimas. Lenkijoje teismo draudimo vairuoti pažeidimas laikomas nusikaltimu, už kurį gali grėsti nuo 3 mėnesių iki 5 metų laisvės atėmimo, taip pat papildomas draudimas vairuoti.

    Panaši logika taikoma ir elektriniams paspirtukams, nes jų kategoriją lemia aiškūs techniniai kriterijai. Taisyklės numato, kad tokios priemonės maksimalus greitis turi būti ribojamas iki 20 kilometrų per valandą, o konstrukcija neturi būti pritaikyta sėdėjimui.

    Įrengus sėdynę ar padidinus greitį, paspirtukas gali nebeatitikti jam taikomų reikalavimų, o tai keičia ir teisinį vertinimą. Praktikoje tai reiškia, kad žmogus, bandydamas apeiti draudimą vairuoti, rizikuoja patekti į situaciją, kurioje bus vertinamas ne kaip pėsčiųjų eismo dalyvis, o kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas.

    Atskira kategorija yra vadinamieji S-Pedelec elektriniai dviračiai, kurie gali pasiekti iki 45 kilometrų per valandą greitį. Daugelyje Europos valstybių, taip pat ir Lenkijoje, jie paprastai prilyginami mopedams, todėl jiems taikomi registracijos, draudimo ir vairuotojo pažymėjimo reikalavimai.

    Dėl to asmeniui, kuriam galioja teismo paskirtas draudimas vairuoti motorines transporto priemones, toks pasirinkimas dažniausiai nėra legalus kelias išlaikyti mobilumą. Saugiausias sprendimas tokiose situacijose yra prieš perkant ar modifikuojant transporto priemonę įsitikinti, kad jos parametrai atitinka dviračio ar paspirtuko kategorijai keliamus reikalavimus, nes net menka detalė gali turėti rimtų teisinių pasekmių.

  • Telšiuose aptarė viešąjį saugumą: sprogmenų radiniai, triukšmas mieste ir planai policijai pirkti droną

    Telšių rajono savivaldybėje įvyko mero Tomo Katkaus susitikimas su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono komisariato viršininku Pauliumi Šimkumi. Kartu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė ir mero patarėja Agnė Vaitkienė.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo gyventojų saugumas ir prevencija, aptariant tiek kasdienius viešosios tvarkos klausimus, tiek situacijas, kuriose reikalingas greitas pareigūnų reagavimas. Savivaldybė pabrėžė, kad prioritetas išlieka saugi aplinka gyventojams ir miesto svečiams.

    Sprogmenų radiniai: ką privalo žinoti gyventojai

    Susitikime daug dėmesio skirta atvejams, kai gyventojai ar metalo detektoriais besinaudojantys ieškotojai aptinka sprogmenis ar į juos panašius daiktus. Policija atkreipė dėmesį, kad tokie radiniai regione vis dar pasitaiko ir gali būti randami dar ilgą laiką.

    Gyventojams priminta, kad radus įtartiną daiktą jo negalima liesti, judinti, ardyti ar bandyti pernešti. Saugiausia tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, įspėti aplinkinius ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Triukšmo prevencija ir renginių saugumas

    Taip pat aptarta triukšmo prevencija viešosiose miesto erdvėse, ypač vakarais ir naktimis. Savivaldybė paprašė policijos daugiau dėmesio skirti vietoms, kur renkasi jaunimas, leidžiama garsi muzika ar trikdoma aplinkinių gyventojų ramybė.

    „Suprantu, kad jaunimui norisi būti mieste, susitikti, leisti laiką kartu. Nesu prieš tai. Tačiau buvimas mieste turi derėti su pagarba kitiems žmonėms“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Susitikime taip pat kalbėta apie pasirengimą birželio mėnesį vyksiančiai Žemaitijos sostinės šventei Telšiuose, kai mieste padaugėja žmonių ir išauga viešosios tvarkos užtikrinimo poreikis. Savivaldybė akcentavo, kad renginių metu svarbu ne tik matomas pareigūnų buvimas, bet ir greitas reagavimas į galimus incidentus.

    Vaizdo stebėjimas, paspirtukai ir planas įsigyti droną

    Susitikime aptartos policijos vykdomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo kameros mieste, taip pat dviračių ir elektrinių paspirtukų eismas. Priminta, kad elektrinis paspirtukas yra transporto priemonė, todėl jo vairuotojams galioja Kelių eismo taisyklės.

    Akcentuota, kad nepilnamečiai, važiuodami važiuojamąja dalimi, privalo dėvėti užsegtą šalmą. Taip pat priminta, kad savarankiškai važiuojamąja kelio dalimi dviračiu ar elektriniu paspirtuku galima važiuoti nuo 14 metų.

    Vienas iš konkrečių planų, aptartų susitikime, buvo drono įsigijimas policijos reikmėms. Savivaldybė planuoja nupirkti droną, kuris galėtų būti naudojamas žmonių paieškai, prevencinei veiklai ir kitoms situacijoms, kai reikalingas greitas teritorijos stebėjimas iš oro, o policija jau turi parengtą operatorių šiai įrangai valdyti.

    Policija susitikime taip pat įvertino nusikalstamumo tendencijas rajone: šiemet fiksuojamas vagysčių mažėjimas, tačiau daugėja sukčiavimo atvejų. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kitose šalies savivaldybėse, išlieka narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo problema, todėl prevencijai ir gyventojų budrumui skiriamas didesnis dėmesys.

  • Juta nuo gegužės įveda 10 eurų kursą e. dviračių ir paspirtukų vairuotojams: kas pasikeis?

    Juta nuo gegužės įveda 10 eurų kursą e. dviračių ir paspirtukų vairuotojams: kas pasikeis?

    Nuo gegužės 1 dienos Jutos valstijoje įsigalioja naujas reikalavimas, susijęs su elektrinio judumo priemonėmis: norint teisėtai važiuoti tam tikrais e. dviračiais ir kitomis panašiomis transporto priemonėmis viešuosiuose keliuose, teks baigti internetinį mokymų kursą ir gauti tai patvirtinantį sertifikatą.

    Pokytis pristatomas kaip kelių saugumo priemonė, tačiau jo pasekmės gali būti apčiuopiamos: neturint kurso patvirtinimo, daliai e. transporto naudotojų gali grėsti atsakomybė ir apribojimai dalyvauti eisme.

    Kam taikomas naujas kursas?

    Naujoji tvarka orientuota į elektrinio judumo priemones, kurios pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo miestuose: e. dviračius, elektrinius paspirtukus ir kitus panašius įrenginius. Įstatyme papildomai apibrėžiamos šių priemonių kategorijos, atskiriant jas pagal konstrukciją ir galią.

    Praktikoje tai reiškia, kad ne visiems naudotojams taisyklės bus vienodos: dalis priemonių gali patekti į griežtesnį reguliavimą, ypač kai kalbama apie greitesnius ar galingesnius modelius ir jų naudojimą bendrame eisme.

    Kiek kainuoja ir kas nutiks nebaigus?

    Reikalaujamo internetinio kurso kaina siekia 10 eurų, o pats mokymas turėtų patikrinti, ar vairuotojai supranta pagrindines eismo taisykles, saugaus važiavimo principus ir atsakomybę kelyje. Įstatymo logika paprasta: prieš išriedant į gatves su sparčiai populiarėjančia e. transporto priemone, naudotojas turi įrodyti, kad žino taisykles.

    Tačiau svarbiausia dalis yra pasekmės: neturint sertifikato, važiavimas gali būti laikomas pažeidimu. Tai keičia įprastą kontrolės principą, kai atsakomybė taikoma po pažeidimo, į išankstinį reikalavimą įgyti teisę dalyvauti eisme su konkrečia priemone.

    Kodėl reguliavimas griežtėja?

    Jutos sprendimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstijos ir miestai bando suvaldyti e. dviračių ir paspirtukų plėtrą. Elektrinio judumo priemonės dažnai dalijasi infrastruktūra su automobiliais, pėsčiaisiais ir dviratininkais, o avarijų bei konfliktinių situacijų rizika auga, kai naudojimo kultūra ir taisyklių žinojimas nespėja paskui technologijų populiarėjimą.

    Įstatymų leidėjai akcentuoja, kad edukacija yra viena pigiausių prevencijos priemonių. Vis dėlto kritikai paprastai kelia klausimą, ar tokie reikalavimai netaps kliūtimi jaunimui ir žmonėms, kurie e. transportą renkasi kaip pigesnę alternatyvą kelionėms mieste.

    „Šis reikalavimas keičia požiūrį į kontrolę: pirmiausia turi įrodyti, kad esi pasirengęs saugiai važiuoti, o tik tada gali teisėtai dalyvauti eisme“, – sakė kelių saugumo politiką stebintis ekspertas.

    Kol kas tai vienas ryškesnių pavyzdžių JAV, kai simbolinės kainos internetinis kursas susiejamas su teise naudotis viešaisiais keliais konkrečia elektrinio judumo priemone. Artimiausiais mėnesiais bus aiškiau, kaip griežtai bus kontroliuojamas sertifikato turėjimas ir ar panašų modelį pasirinks kitos valstijos.