Tag: Elektromobiliai

  • ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    Kaip keičiasi prekybos frontas

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.

    Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.

    Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos

    Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.

    Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.

    Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.

    Kodėl ES priemonės stringa

    Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.

    Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.

    Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams

    Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.

    Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.

    „Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.

    Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.

    Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.

  • „Infineon“ skelbia rekordą: DI duomenų centrai kelia apyvartą, auga ir automobilių užsakymai

    „Infineon“ skelbia rekordą: DI duomenų centrai kelia apyvartą, auga ir automobilių užsakymai

    Vokietijos lustų ir puslaidininkių gamintoja „Infineon“ pranešė pasiekusi rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardija sparčiai plečiamus DI duomenų centrus. Bendrovė teigia, kad rinkos aplinka gerėja, o paklausa grįžta į vis daugiau jos tikslinių segmentų.

    Per trečiąjį finansinių metų ketvirtį „Infineon“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,2 mlrd. eurų. Grynasis pelnas taip pat šoktelėjo 39 proc. iki 423 mln. eurų, rodo viešai skelbti bendrovės rezultatai.

    „Rinkos atsigavimas įsibėgėja, o vis daugiau mūsų tikslinių rinkų rodo teigiamą kryptį“, – sakė „Infineon“ vadovas Jochenas Hanebeckas.

    Bendrovė akcentuoja, kad stipriausias impulsas ateina iš energijos tiekimo sprendimų duomenų centrams, kuriuose diegiamos DI skaičiavimo sistemos. Tokioms infrastruktūroms reikia itin efektyvių galios valdymo komponentų, todėl didėja aukštos įtampos, energijos konversijos ir aušinimo sistemų paklausa, o tai tiesiogiai veikia puslaidininkių gamintojų užsakymus.

    „Infineon“ taip pat naudą sieja su augančiomis investicijomis į ryšių ir tinklo infrastruktūrą visame pasaulyje. Pasak bendrovės, atsigauna ir automobilių segmentas, kuriame užsakymų apimtys didėja, nors dinamika nėra tokia sparti kaip sparčiausiai augančiose srityse.

    Pusė pajamų iš automobilių

    Automobilių kryptis išlieka didžiausias „Infineon“ padalinys ir sudaro beveik pusę įmonės pajamų. Šis segmentas pastaraisiais metais jautė automobilių pramonės svyravimus, tačiau dabar, bendrovės vertinimu, užsakymų kreivė vėl kyla.

    Tuo pat metu ryškiau auga „Power and Sensor Systems“ segmentas, kurio pajamos per metus didėjo maždaug trečdaliu. Šį šuolį bendrovė sieja su serverių paklausa ir didelio masto duomenų centrų plėtra, kurią skatina DI modelių mokymas ir diegimas.

    Strategija po krizės pasikeitė iš esmės

    „Infineon“ istorija glaudžiai susijusi su „Siemens“: bendrovė atsirado 1999 metais, kai „Siemens“ atskyrė puslaidininkių verslą ir tų pačių metų eigoje įmonė buvo listinguota biržoje. Vis dėlto šaknys siekia gerokai ankstesnę „Siemens“ elektronikos ir tyrimų tradiciją.

    Ankstyvuoju laikotarpiu „Infineon“ daug dėmesio skyrė atminties lustams, mikrovaldikliams ir ryšio puslaidininkiams, tačiau 2000-ųjų pradžios pramonės krizė privertė peržiūrėti prioritetus. 2006 metais atminties lustų veikla buvo atskirta į „Qimonda“, kuri vėliau tapo nemoki.

    Po šio etapo „Infineon“ strategija nukrypo į sparčiau augančias rinkas: energiją taupančius puslaidininkius, galios elektroniką, jutiklius ir automobilių pramonei skirtus sprendimus. Pozicijas įmonė stiprino ir įsigijimais, tarp jų 2015 metais nupirkta „International Rectifier“ bei 2020 metais perimta „Cypress Semiconductor“, taip plečiant kompetencijas elektromobilumo, atsinaujinančios energetikos ir sujungtų technologijų srityse.

    Rinkoje šis poslinkis sutampa su platesnėmis tendencijomis: energetikos transformacija, tinklų modernizavimu ir milžinišku duomenų centrų pajėgumų didinimu. Būtent šios kryptys lemia, kad galios valdymo puslaidininkiai, jutikliai ir automobiliams skirti komponentai tampa viena geidžiamiausių lustų pramonės nišų.

  • Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa: reputacija tampa pirkimo kriterijumi

    Europos vairuotojai vis dažniau vertina ne tik elektromobilio kainą ar nuvažiuojamą atstumą, bet ir prekės ženklo reputaciją. Nauja visose 27 Europos Sąjungos šalyse atlikta vartotojų apklausa rodo, kad „Tesla“ įvaizdžiui didžiausią žalą daro ne konkurentai ar technologinės problemos, o jos vadovo Elono Musko vieša veikla.

    Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 861 respondentas, 39 proc. teigė, kad Elonas Muskas pablogino jų požiūrį į „Tesla“. Tik 13 proc. sakė, kad jo įtaka jų nuomonę apie prekės ženklą pagerino, o 35 proc. nurodė, kad tai jiems neturi reikšmės.

    Politika „Tesla“ kainuoja daugiau nei Kinijos šešėlis BYD

    Tyrimo duomenimis, Elono Musko politinis aktyvumas ir sąsajos su JAV politika tampa vienu ryškiausių atgrasymo veiksnių. Priminta informacija apie paramą Donaldui Trumpui dar labiau pablogino tiek paties Musko vertinimą, tiek ir „Tesla“ prekės ženklo patrauklumą, o pirkimo tikimybė krito iki prasčiausių apklausos rodiklių.

    Tuo metu BYD ryšiai su Kinijos valdžia europiečių vertinami neigiamai, bet silpniau. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad tokios sąsajos jų nuomonę apie BYD pablogina, o 12 proc. teigė, jog tai jų vertinimą net pagerina, todėl bendras balansas BYD atžvilgiu buvo mažiau neigiamas nei „Tesla“ atveju.

    Skaičiai rinkose skiriasi, bet konkurencija auga

    Apklausa fiksavo, kad Elono Musko įvaizdis neigiamas visose pagrindinėse ES rinkose. Bendrame rezultate 58 proc. apklaustųjų apie jį atsiliepė nepalankiai, o 27 proc. palankiai, tačiau šie vertinimai skyrėsi priklausomai nuo šalies.

    Įdomu tai, kad neigiamos nuotaikos ne visada tiesiogiai atsispindi registracijų statistikoje. „Tesla“ rezultatai Europoje pastaruoju metu buvo labai netolygūs: vienose rinkose fiksuoti ryškūs metiniai šuoliai, kitose kritimai, o tai leidžia manyti, kad pardavimus gali lemti ir paskatos, kainodara, degalų kainų dinamika bei bazinis palyginimo efektas.

    Tuo pat metu BYD sparčiai plečia pozicijas ir, nors prekės ženklo žinomumas daugelyje Europos šalių dar mažesnis nei „Tesla“, pirkėjų pasirinkimuose jis jau priartėjo. Kai respondentų buvo paprašyta rinktis tarp panašios kainos modelių, pasirinkimai beveik susilygino, o tarp svarstančių įsigyti elektromobilį BYD kai kuriais pjūviais net buvo vertinamas palankiau.

    Ką tai reiškia elektromobilių rinkai Europoje

    Ši tendencija rodo, kad elektromobilių segmente reputacinė rizika tampa apčiuopiama verslo rizika. Gamintojams vis dažniau tenka valdyti ne tik produktų kokybę ir tiekimo grandines, bet ir vadovų bei viešų ambasadorių komunikaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti prekės ženklo patrauklumą.

    Europoje stiprėjant konkurencijai ir didėjant Kinijos gamintojų pasirinkimui, vien technologinio pranašumo gali nepakakti. Pirkėjai, spręsdami dėl brangaus pirkinio, vis dažniau atsigręžia į pasitikėjimą prekės ženklu, jo vertybinį foną ir tai, ar kompanija nekelia papildomų politinių ar reputacinių ginčų.

  • „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ kartu su Vokietijos kemperių gamintoja „Eifelland“ pristatė elektrinio furgono „Interstar-e“ kemperinę versiją, pavadintą „Interstar-e Relax“. Iš išorės tai atrodo kaip įprastas komercinis automobilis, tačiau viduje jis pritaikytas kelionėms ir nakvynei keturiems žmonėms.

    Gamintojai akcentuoja 87 kilovatvalandžių bateriją, kuri pagal WLTP ciklą turėtų užtikrinti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Praktikoje realus nuotolis gali skirtis priklausomai nuo greičio, oro sąlygų, reljefo, apkrovos ir to, kiek energijos sunaudoja gyvenamosios zonos įranga.

    „Interstar-e Relax“ palaiko iki 130 kilovatų galios greitąjį įkrovimą, tačiau tikslaus 10–80 proc. įkrovimo laiko gamintojas nenurodo. Europoje toks įkrovimo pajėgumas laikomas vidutiniu didesnių komercinių elektromobilių segmente, ypač kelionėse, kai svarbus trumpesnis sustojimų laikas.

    Viduje – virtuvėlė ir dvigulė lova

    Kemperio koncepcijos esmė – autonomiškumas: baterija maitina ne tik važiavimą, bet ir buitinę įrangą. Komplektacijoje numatyta virtuvėlė su indukcine kaitlente, šaldytuvas ir pagalbinis šildytuvas, tad stovyklauti galima ir neprisijungus prie išorinio elektros šaltinio.

    Salonas suprojektuotas taip, kad būtų kuo universalesnis: priekyje esančios sėdynės gali pasisukti, o galinės sėdynės montuojamos ant bėgelių, todėl jas galima perstumti ar išimti. Miegui numatyta dvigulė lova, o po ja – daiktadėžės ir vieta bagažui.

    Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją, kai elektriniai furgonai vis dažniau adaptuojami ne tik miestų logistikai, bet ir laisvalaikiui. Vis dėlto kemperiui svarbus ne tik WLTP nuotolis, bet ir energijos sąnaudos šildymui ar maisto gamybai, todėl reali patirtis labiausiai priklausys nuo kelionės scenarijaus.

    Kaina – artima naujam automobiliui

    Skelbiama, kad modelio kaina siekia apie 89 900 eurų, todėl tai – brangus, nišinis produktas, skirtas pirkėjams, ieškantiems elektrinio kemperio be kompromisų komfortui. Gamintojai taip pat nurodo, kad šis kemperis nebus siūlomas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

    Nors elektriniai kemperiai vis dar susiduria su įkrovimo infrastruktūros ir realaus nuotolio iššūkiais, jų privalumas akivaizdus keliaujant trumpesniais etapais: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, tylus važiavimas ir galimybė naudoti automobilį kaip energijos šaltinį stovyklaujant. „Nissan“ projektas rodo, kad gamintojai vis aktyviau bando užimti augančią elektrinio laisvalaikio transporto nišą Europoje.

  • „Porsche“ nutraukė abejones: elektrinis 718 grįžta – aiškėja, kada jis gali pasirodyti

    „Porsche“ nutraukė abejones: elektrinis 718 grįžta – aiškėja, kada jis gali pasirodyti

    „Porsche“ vadovas Michaelis Leitersas patvirtino, kad elektrinis 718 modelis vis dar kuriamas, nors pastaraisiais mėnesiais netilo spėlionės apie projekto ateitį. Tai reikšminga žinia sportinių automobilių gerbėjams, nes 718 „Boxster“ ir „Cayman“ ilgą laiką buvo laikomi įperkamiausiu keliu į šio prekės ženklo pasaulį.

    Pasak M. Leiterso, sprendimas tęsti elektrinio 718 projektą buvo priimtas įvertinus ir ekonominę logiką, ir paties automobilio potencialą. Jo teigimu, gamintojas mano, kad tai bus itin vykęs modelis, galintis išlaikyti 718 svarbą prekės ženklo gamoje.

    718 vaidmuo „Porsche“ strategijoje

    718 šeima tradiciškai pritraukdavo pirkėjus, kurie dar nebuvo pasirengę brangesniam 911, todėl šis modelis „Porsche“ buvo svarbus kaip įėjimo taškas. Dėl to elektrinio įpėdinio kaina ir pozicionavimas gali tapti lemiamu veiksniu, ar 718 išliks naujų klientų magnetu.

    Vidaus degimo varikliais varomų 718 „Boxster“ ir „Cayman“ gamyba buvo sustabdyta praėjusių metų spalio mėnesį, tačiau paklausa išliko apčiuopiama. 2025 metais abu modeliai kartu sudarė 18 612 pristatymų, nors gamyba buvo nutraukta anksčiau nei įprastai.

    Elektrifikacijos spaudimas ir realybė rinkoje

    Elektrinių automobilių planus pastaruoju metu koreguoja ne vienas gamintojas, tačiau „Porsche“ siekia išlaikyti kryptį, nepaisant permainingos paklausos ir spaudimo pelningumui. 2025 metais gamintojas visame pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 280 000 automobilių, iš kurių 22,2 proc. buvo visiškai elektriniai, o dar 12,1 proc. sudarė įkraunami hibridai.

    Europoje elektrifikacija „Porsche“ portfelyje jau tapo dominuojančia: 2025 metais elektrifikuotų automobilių dalis regione pasiekė 57,9 proc. Gamintojas taip pat pabrėžia, kad maždaug kas trečias Europoje parduotas „Porsche“ 2025 metais buvo visiškai elektrinis.

    Kada laukti ir ko tikėtis

    Techninių elektrinio 718 charakteristikų „Porsche“ kol kas beveik neatskleidžia: oficialių duomenų apie galią, nuvažiuojamą atstumą ar baterijos talpą dar nėra. Vis dėlto bandymuose viešuose keliuose ir Niurburgringe matyti prototipai leidžia spręsti, kad išvaizda išliks artima dabartinei 718 koncepcijai ir bus labiau evoliucija nei revoliucija.

    Žiniasklaidoje minimas scenarijus, kad elektrinis 718 gali būti pristatytas artimiausiu metu, o serijinė gamyba galėtų startuoti 2027 metais. Tačiau galutinis sėkmės matas bus ne tik dinamika, bet ir tai, ar naujasis modelis išlaikys žemą sportišką sėdėseną bei vairavimo pojūtį, dėl kurio 718 tapo kultiniu.

    Situaciją papildomai kaitina konkurencija: „Audi“ taip pat vysto elektrinį sportinį automobilį, kuris, tikėtina, bus kuriamas ant giminingų techninių pamatų ir gali būti pigesnė alternatyva. Tokia konkurencija gali priversti „Porsche“ dar atidžiau subalansuoti kainą ir komplektacijas, kad elektrinis 718 netaptų vien tik labai brangiu nišiniu modeliu esamiems markės gerbėjams.

  • „Lucid“ stabdo pigesnio elektromobilio planą: startas nukeltas iki 2027, įvardijo klaidas

    „Lucid“ stabdo pigesnio elektromobilio planą: startas nukeltas iki 2027, įvardijo klaidas

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ pranešė atidedanti naujo, vidutinės klasės ir labiau įperkamo modelio „Cosmos“ debiutą: gamyba turėtų prasidėti 2027 metais, nors anksčiau buvo taikytasi į 2026 metų pabaigą. Apie tai bendrovės vadovas Silvio Napoli kalbėjo pristatydamas ketvirčio rezultatus ir platesnį pertvarkos planą.

    Pasak jo, pagrindinis tikslas – į rinką neišleisti automobilio, kol nebus įvykdyti visi procesų ir kokybės reikalavimai. „Lucid“ pripažįsta, kad ankstesnių modelių vystyme ir aptarnavime buvo spragų, todėl dabar siekiama išvengti skubotų sprendimų.

    Modelis, nuo kurio priklauso augimas

    „Cosmos“ yra strategiškai svarbus, nes turėtų atverti „Lucid“ kelią į masiškesnį segmentą, kuriame pirkėjai ypač jautrūs kainai. JAV rinkai anksčiau buvo minėta riba – mažiau nei 50 000 dolerių, tai būtų apie 46 000 eurų, tačiau galutinė kaina kol kas nepatvirtinta.

    Gamybos startui taip pat reikalingas stabilus tiekimo tinklas ir subrendusi gamybos bazė. „Lucid“ yra skelbusi planus plėsti gamybą Saudo Arabijoje, tačiau vadovas pabrėžė, kad projektas dar įgauna pagreitį, o prototipų bandymai tęsiasi.

    Kokybės iššūkiai ir viešas pripažinimas

    „Lucid“ pastaraisiais metais sulaukė kritikos dėl kokybės ir programinės įrangos nesklandumų, kurie brangiai kainuoja tiek reputacijai, tiek garantiniam aptarnavimui. Bendrovė pripažino, kad ne visada nuosekliai vykdė planus, nepakankamai investavo į servisą ir per lėtai reagavo į kokybės problemas.

    „Mūsų tikslas aiškus: vidutinės klasės modelis bus pristatytas tik tada, kai bus įvykdyti visi kokybės reikalavimai. Ankstesnių klaidų nekartosime“, – sakė Silvio Napoli.

    Kaip atrodo pertvarkos planas

    Naujasis vadovas, pareigas perėmęs 2026 metų birželį, ėmėsi plataus masto pokyčių: atnaujinta vadovų komanda, dalis aukščiausio lygio vadovų pasitraukė. Taip pat mažintas darbuotojų skaičius, o Arizonos gamykloje koreguotos pamainos, siekiant pritaikyti gamybą prie paklausos ir mažinti sandėliuose esančių automobilių kiekį.

    „Lucid“ teigia šiemet identifikavusi apie 1,4 milijardo JAV dolerių, tai yra maždaug 1,3 milijardo eurų, taupymo priemonių, kurios turėtų mažinti grynųjų pinigų deginimą. Tokios priemonės tapo ypač svarbios visoje elektromobilių rinkoje, kur investuotojai vis griežčiau vertina pelningumo kelią, o ne vien ambicingą augimą.

    Finansiniai rezultatai rodo iššūkius: per ketvirtį fiksuotas kiek daugiau nei 1 milijardo JAV dolerių, arba apie 930 milijonų eurų, grynasis nuostolis, o pajamos siekė apie 405 milijonus JAV dolerių, tai yra maždaug 375 milijonus eurų. Bendrovė taip pat nurodė turinti apie 3 milijardus JAV dolerių, arba maždaug 2,8 milijardo eurų, likvidumo, kuris, jos vertinimu, turėtų pakakti iki 2027 metų.

    Įdomu tai, kad „Lucid“ vienu metu bando stiprinti ir kitas kryptis: bendrovė skelbė apie planus tiekti „Gravity“ visureigius, kurie būtų naudojami autonominio pavežėjimo bandymuose „Uber“ platformoje. Tokios partnerystės laikomos būdu diversifikuoti pajamas, tačiau pagrindinis proveržis vis tiek siejamas su vidutinės klasės modeliu ir gamybos apimčių didinimu.

  • „Rivian“ R2 stebina trasoje: DI leidžia slysti kaip lenktynininkui, kol neatlaiko padangos

    „Rivian“ R2 stebina trasoje: DI leidžia slysti kaip lenktynininkui, kol neatlaiko padangos

    Elektrinių automobilių gamintojas „Rivian“ dažniau siejamas su bekelės galimybėmis, tačiau naujame vaizdo įraše R2 parodė netikėtą charakterį trasoje. Bandymą atliko automobilių apžvalgininkas Kyle’as Conneris iš Out of Spec Studios, išmėginęs, kiek šis visureigis gali būti žaismingas ant asfalto.

    Iš pradžių R2 buvo vairuojamas įjungus stabilumo ir traukos kontrolės sistemas, todėl automobilis išliko prognozuojamas ir saugus net važiuojant greičiau. Tačiau mažinant elektroninių pagalbininkų įsikišimą R2 vis labiau leido išprovokuoti galinės ašies slydimą ir valdomą šoninį slydimą posūkiuose.

    Elektronika, kuri leidžia klysti

    Connerio teigimu, visiškai atlaisvinus stabilumo kontrolę, R2 gali sukelti vadinamąjį slydimą atleidus akceleratorių posūkyje, o šoninis slydimas išlieka lengvai suvaldomas. Tokį elgesį dažnai lemia programinė jėgos paskirstymo ir ratų sukibimo kontrolė, kuri elektriniuose modeliuose gali reaguoti greičiau nei tradicinės sistemos su vidaus degimo varikliu.

    „Tai vienas iš tų automobilių, kuriame pats pasirenki slydimo intensyvumą: nori ištiesinti, ištiesini, nori laikyti kampą, jis leidžia“, – sakė Kyle’as Conneris.

    Kai linksmybės baigiasi guma

    Ilgiau sukant ratus šoniniame slydime, bandymo metu pradėjo kilti akumuliatoriaus ir stabdžių temperatūros, o galiausiai neatlaikė galinė keleivio pusės padanga. Ji tiesiog subyrėjo, ir tai tapo paskutiniu dienos slydimu trasoje.

    Pažymima, kad R2 buvo apautas ekonomiškesnėmis „Pirelli Scorpion“ padangomis, kurios labiau pritaikytos kasdieniam važiavimui, o ne ilgiems šoniniams slydimams trasoje. Tokiose situacijose padangos kaista itin greitai, o elektrinių automobilių didelė masė ir momentinis sukimo momentas apkrovas dar labiau padidina.

    Ką tai sako apie R2 ir rinkos kryptį

    Nors dauguma šeimyninių visureigių savininkų niekada nevažiuos į trasą, tokie bandymai parodo važiuoklės, aušinimo ir elektronikos atsparumo ribas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau įdiegia vairavimo režimus, leidžiančius plačiau reguliuoti stabilumo kontrolę, nes pirkėjai tikisi ne tik efektyvumo, bet ir emocijos.

    R2 atvejis rodo, kad net praktiškas elektrinis visureigis gali būti sukalibruotas taip, kad suteiktų daugiau vairavimo malonumo. Tiesa, už tai kartais tenka susimokėti greičiau dėvinčiausiomis detalėmis, o pirmoje vietoje čia atsiduria padangos.

  • „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ rengia naują elektrinį krosoverį EX50, kuris, kaip skelbiama, turėtų tapti tiesioginiu „Tesla“ Model Y konkurentu. Modelis būtų orientuotas į itin paklausų kompaktiškų elektrinių SUV segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau renkasi praktiškumą, greitą įkrovimą ir pažangias programines funkcijas.

    Remiantis pranešimais, EX50 startinė kaina JAV rinkoje turėtų būti mažesnė nei 50 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 46 000 eurų. Pirmieji automobiliai JAV, tikėtina, pasirodytų apie 2027 metų pabaigą, o pradžioje jų būtų atvežama ribotais kiekiais.

    Kas keisis „Volvo“ elektrinėje gamoje

    EX50 būtų naujas įėjimo taškas „Volvo“ elektrinių automobilių pasiūloje, ypač jei EX30 po 2026 modelio metų būtų palaipsniui išimamas iš JAV rinkos. Toks žingsnis reikštų, kad gamintojas siekia pasiūlyti labiau universalią ir brandesnę alternatyvą, artimesnę masinei paklausai.

    Naujasis modelis taip pat būtų numatomas kaip EX40 pamaininis, nes dabartinis EX40 laikomas senstančiu, o konkurentų pasiūla kompaktiškų elektrinių SUV klasėje sparčiai plečiasi. „Volvo“ viešai nepatvirtino konkrečių būsimų produktų detalių, tačiau yra nurodęs, kad būtent elektromobilių segmente mato augantį potencialą.

    SPA3 platforma ir programinė kryptis

    Skelbiama, kad EX50 bus kuriamas ant naujos SPA3 architektūros, kurią „Volvo“ pristato kaip programiškai apibrėžtą platformą. Tokia kryptis reiškia didesnį dėmesį automobilio programinei įrangai, nuotoliniams atnaujinimams ir galimybei greičiau diegti naujas funkcijas per visą eksploatacijos laiką.

    SPA3 turėtų būti naudojama ir didesniame EX60, o ankstyvieji įspūdžiai apie EX60 leidžia tikėtis pažangos ne tik valdymo logikoje, bet ir efektyvume. „Volvo“ ankstesnių elektrinių modelių patirtis parodė, kad programinės įrangos stabilumas tampa esminiu konkurencingumo veiksniu, todėl nauja platforma laikoma strateginiu atnaujinimu.

    Ko tikėtis dėl dydžio, gamybos ir konkurencijos

    Pagal dydį EX50 būtų artimas „Tesla“ Model Y ir varžytųsi su tokiais modeliais kaip „Hyundai“ Ioniq 5 ar „Ford“ Mustang Mach-E. Tai reiškia, kad „Volvo“ taikytų į pirkėjus, kuriems svarbu šeimos automobilio erdvė, universalus kėbulas ir patogus kasdienis naudojimas.

    Gamyba, tikėtina, būtų planuojama naujoje „Volvo“ gamykloje Košicėje, Slovakijoje. Toks sprendimas atspindi bendrą Europos automobilių pramonės tendenciją elektrinių modelių gamybą perkelti arčiau pagrindinių rinkų bei tiekimo grandinių, siekiant mažinti kaštus ir rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Nors tikslių techninių parametrų kol kas nėra, iš SPA3 krypties dažnai tikimasi geresnio energijos efektyvumo ir spartesnio įkrovimo, nes būtent tai šiandien labiausiai lemia pirkėjų apsisprendimą. 2027 metais konkurencija šiame segmente bus dar intensyvesnė, todėl EX50 sėkmę lems kainos, realaus nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo spartos balansas.

  • „Lucid“ pasiekė Gineso rekordą: „Gravity“ visą naktį maitino DJ transliaciją per buitinius lizdus

    „Lucid“ pasiekė Gineso rekordą: „Gravity“ visą naktį maitino DJ transliaciją per buitinius lizdus

    Elektromobilių gamintojas „Lucid“ papildė savo pasiekimų sąrašą Gineso pasaulio rekordu, tačiau šįkart jis susijęs ne su įkrovimo sparta ar nuvažiuojamu atstumu. Rekordas užfiksuotas dėl elektrinio visureigio „Gravity“ funkcijos, leidžiančios automobiliui tiekti elektrą iš baterijos į išorinius įrenginius.

    Kalbama apie vadinamąją vehicle-to-load, arba V2L, galimybę, kai aukštos įtampos baterija tampa ne tik energijos šaltiniu važiavimui, bet ir nešiojamąja elektros stotele. „Lucid Gravity“ salone įrengti trys įprasti buitiniai elektros lizdai, o bendra jų atiduodama galia siekia iki 1,8 kilovato.

    Kaip buvo užfiksuotas rekordas

    Gineso rekordas pasiektas surengus internetinę DJ miksavimo transliaciją, kurią maitino vienas „Lucid Gravity“ automobilis. Prie iniciatyvos prisidėjo Saudo Arabijos elektroninės muzikos duetas „Dish Dash“, o renginyje dalyvavo 61 DJ.

    Kiekvienas dalyvis grojo po 8 minutes, todėl bendra transliacijos trukmė viršijo 8 valandas. Gineso rekordų knygoje pasiekimas įvardytas kaip daugiausia žmonių internetinėje DJ miksavimo vaizdo estafetėje.

    Kodėl V2L tampa vis svarbesnė

    Nors toks scenarijus daugumai vairuotojų skamba egzotiškai, V2L funkcija praktiškai praverčia kasdienybėje: ji leidžia pakrauti įrangą išvykoje, maitinti buitinius prietaisus stovyklaujant ar suteikti energijos avariniu atveju. Dalis gamintojų V2L laiko viena reikšmingiausių elektrinio transporto naudų, ypač didėjant ekstremalių oro reiškinių ir trumpalaikių elektros tiekimo sutrikimų rizikai.

    Rinkoje matyti ir kita kryptis, kai elektromobiliai siūlo dar galingesnius sprendimus namams. Pavyzdžiui, „Ford F-150 Lightning“ buvo minimas kaip vienas modelių, galinčių per integruotas sistemas atiduoti iki 9,6 kilovato galios per kelis 120 ir 240 voltų lizdus, tad kai kuriais atvejais tai priartėja prie dalies namų ūkio poreikių.

    Kuo „Gravity“ skiriasi nuo ankstesnių „Lucid“ modelių

    „Lucid“ elektromobiliai dažnai siejami su efektyvumu, dinamika ir pažangiomis baterijų technologijomis, tačiau ankstesniame bendrovės modelyje „Air“ tokios energijos eksporto funkcijos nebuvo. „Gravity“ tapo pirmuoju gamintojo automobiliu, kuriame V2L integruota kaip gamyklinė galimybė, taip išplečiant automobilio panaudojimą už važiavimo ribų.

    Tokie rekordai paprastai atlieka ir rinkodaros vaidmenį, tačiau kartu primena, kad elektromobilis gali tapti ne tik transporto priemone, bet ir energijos infrastruktūros dalimi. V2L sprendimų plėtra Europoje ir JAV laikoma tarpine grandimi į platesnį vehicle-to-home ir vehicle-to-grid pritaikymą, kai automobilio baterija galėtų padėti balansuoti elektros tinklą ar maitinti namus.

  • „Xiaomi“ EREV su „SkyNomad“: alyvą keisti siūlo kas 3 metus – ar tai pakeis žaidimą?

    „Xiaomi“ EREV su „SkyNomad“: alyvą keisti siūlo kas 3 metus – ar tai pakeis žaidimą?

    Kinijos technologijų milžinė „Xiaomi“ pristatė naują šeimai orientuotą automobilių subprekės ženklą „SkyNomad“ ir du jo modelius N70 bei N90. Tai ne visiškai elektriniai SUV, o vadinamieji didesnio nuotolio elektriniai automobiliai (EREV), kuriuose benzininis variklis daugiausia veikia kaip generatorius, įkraunantis bateriją.

    Gamintojas teigia, kad šių modelių priežiūra gali priartėti prie pilnai elektrinių automobilių logikos. „Xiaomi“ skelbia, kad pirmasis alyvos keitimas būtų reikalingas tik po metų arba nuvažiavus 10 000 kilometrų, o vėliau rekomenduojamas intervalas siektų iki 3 metų arba 30 000 kilometrų, skaičiuojant važiavimą naudojant vidaus degimo variklį.

    Kodėl EREV gali reikėti mažiau priežiūros?

    EREV idėja pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, ypač Kinijoje, nes žada elektrinio automobilio kasdienį patogumą be baimės likti be įkrovos. Skirtingai nei įprasti hibridai, EREV gali ilgą laiką važiuoti vien elektra, o benzininis variklis įsijungia rečiau ir dažniausiai nedalyvauja tiesiogiai varant ratus.

    Rečiau dirbantis variklis teoriškai patiria mažiau nusidėvėjimo, tačiau atsiranda kitos rizikos: senstantis kuras bake, drėgmės kaupimasis, trumpi darbo ciklai ir alyvos oksidacija. Dėl to kai kurie EREV ir įkraunami hibridai turi specialius algoritmus, kurie periodiškai paleidžia variklį, kad sistema išlaikytų degalų ir tepimo sistemos būklę.

    Kas slypi už ilgesnių alyvos intervalų?

    „Xiaomi“ detaliai neatskleidė, kokiais techniniais sprendimais paremtas toks intervalas, tačiau rinkoje jau matomas panašus trendas. Kiti gamintojai, vystantys EREV technologiją, sieja ilgesnius intervalus su patobulinta variklio konstrukcija, mažinančia drėgmės ir teršalų poveikį alyvai, bei specialiai pritaikyta mažos klampos alyva.

    Tokie pažadai svarbūs ne tik dėl patogumo. Vienas didžiausių argumentų prieš EREV iki šiol buvo tai, kad atsiradus vidaus degimo varikliui, grįžta ir dalis tradicinių aptarnavimo darbų bei sąnaudų, kurių pilnai elektriniai automobiliai dažnai išvengia. Jei ilgesni intervalai pasitvirtins realiomis eksploatacijos sąlygomis, EREV gali tapti patrauklesni tiems, kurie nori elektrinio važiavimo, bet nenori priklausyti tik nuo įkrovimo infrastruktūros.

    Ką tai reiškia vairuotojams praktikoje?

    Net ir esant ilgiems aptarnavimo intervalams, vairuotojams išlieka svarbu suprasti, kaip konkrečiai skaičiuojamas nuvažiuotas atstumas, ar jis susietas su variklio darbo laiku ir kokios sąlygos taikomos garantijai. Taip pat reikšmę turės klimatas, važiavimo režimas, automobilio įkrovimo įpročiai ir tai, ar variklis dažniau dirba trumpais ciklais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgesni intervalai nebūtinai reiškia visišką aptarnavimo poreikio sumažėjimą iki elektrinio automobilio lygio. Tačiau tai gali sumažinti skirtumą tarp EREV ir pilnai elektrinių modelių eksploatacinių rūpesčių, ypač jei gamintojai įdiegs pažangias būklės stebėsenos sistemas ir aiškiai apibrėš, kada ir kodėl automobilis pats inicijuoja variklio darbo ciklus.

    Kol kas „SkyNomad“ N70 ir N90 pristatomi kaip komfortui skirti šeimos SUV, o jų techninė koncepcija remiasi 1,5 litro turbininiu keturių cilindrų varikliu, veikiančiu kaip nuotolio didintuvas. Ar pažadėtas 3 metų alyvos intervalas taps nauju standartu, paaiškės tik tuomet, kai automobiliai bus masiškai eksploatuojami ir atsiras nepriklausomų duomenų apie realias priežiūros sąnaudas.