CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • „Ferrari“ pranoko lūkesčius ir artina EV premjerą: atskleidė 2026 metų planą

    „Ferrari“ pranoko lūkesčius ir artina EV premjerą: atskleidė 2026 metų planą

    Sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ paskelbė pirmojo metų ketvirčio rezultatus, kurie viršijo Volstrito analitikų prognozes, ir dar kartą patvirtino visų metų finansines gaires. Bendrovės ataskaita pasirodė likus kelioms savaitėms iki pirmojo visiškai elektrinio modelio premjeros.

    Per ketvirtį „Ferrari“ gavo 1,85 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos lūkesčiai siekė 1,81 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė 2,33 euro ir taip pat buvo kiek aukštesnis už prognozuotą 2,27 euro lygį.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pajamos augo daugiau nei 3 proc., o pakoreguotas pelnas akcijai didėjo apie 4,2 proc. Tuo pačiu „Ferrari“ veiklos pelnas augo nuosaikiau, o įmonė pabrėžė stabilų pelningumą net ir kintant gamybos planams.

    Pristatymų apimtys per metus sumažėjo 4,4 proc. iki 3 436 automobilių. Įmonė aiškino, kad gamybą sąmoningai lėtino tam, kad sklandžiau įgyvendintų planuojamą modelių kaitą ir pasiruoštų naujų produktų įvedimui.

    „Ferrari“ patvirtino 2026 metų gaires: planuojama 7,5 mlrd. eurų grynųjų pajamų ir bent 2,22 mlrd. eurų pakoreguoto veiklos pelno. Taip pat numatoma, kad pramonės laisvieji pinigų srautai per metus sieks ne mažiau kaip 1,5 mlrd. eurų.

    Elektrinio modelio premjera jau netrukus

    Pirmasis visiškai elektrinis „Ferrari“ automobilis „Luce“ pasaulinę premjerą turėtų pasiekti gegužės 25 dieną. Įmonė šį debiutą traktuoja kaip strateginį etapą, kuriuo siekiama išlaikyti prekės ženklo išskirtinumą, kartu prisitaikant prie besikeičiančios automobilių rinkos ir reguliavimo krypties.

    „Iki pasaulinės „Ferrari Luce“ premjeros likus vos dvidešimčiai dienų, laukimas dar niekada nebuvo toks didelis. Šis automobilis sujungia išskirtines technologijas ir daugelio žmonių aistrą, įrodydamas, kad tradicija ir inovacijos gali susilieti į kažką unikalaus“, – sakė „Ferrari“ vadovas Benedetto Vigna.

    Vadovas taip pat nurodė, kad premjeros renginys yra visiškai užpildytas, tačiau detalių apie užsakymų apimtis ar konkrečius tikslus neatskleidė. Pasak jo, bendrovė tikisi, kad elektrinis modelis sudomins tiek esamus, tiek naujus klientus, tačiau galutinį verdiktą visada pateikia pirkėjas.

    Ką signalizuoja rezultatai rinkai

    Finansiniai rodikliai rodo, kad „Ferrari“ ir toliau remiasi kainodaros galia bei aukštos pridėtinės vertės modelių portfeliu, net kai pristatymų skaičius trumpuoju laikotarpiu mažėja. Tokia dinamika būdinga prabangos segmentui, kuriame pelningumas dažnai svarbesnis už vienetų apimtį.

    Rinkos dalyviai elektrifikaciją vertina kaip vieną svarbiausių artimiausių metų temų: prabangos gamintojams būtina suderinti emisijų ir technologijų spaudimą su prekės ženklo identitetu. „Ferrari“ atvejis išsiskiria tuo, kad perėjimas prie elektrinių sprendimų vyksta lygiagrečiai su ribotos gamybos ir aukštų maržų strategija.

  • „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ JAV Long Biče pristatė iki šiol mažai viešintą pažangios elektromobilių kūrimo komandą ir naują elektrinių automobilių vystymo centrą. Nors rinka lėtėja, o dalis gamintojų peržiūri planus, bendrovė tvirtina nemažinanti ambicijų kurti naujos kartos, masinei rinkai skirtus modelius.

    Sprendimas viešiau kalbėti apie vadinamąją slaptą komandą siejamas su siekiu sumažinti elektromobilių savikainą ir priartėti prie pelningumo. „Ford“ elektromobilių padalinys „Model e“ pastaraisiais metais fiksavo milijardinius nuostolius, todėl įmonė akcentuoja efektyvumą, gamybos supaprastinimą ir mažesnes investicijas, palyginti su ankstesniais planais.

    „Judrumas yra esminis dalykas: turėjome prisitaikyti prie skirtingų rinkos sąlygų ir stiprių priešpriešinių vėjų“, – sakė „Ford“ elektromobilių produktų vadovas Alanas Clarke’as.

    Pagrindinis „Ford“ statymas dabar yra nauja platforma, įmonės vadinama Universal Electric Vehicle (UEV). Ji kuriama nuo nulio, kad būtų galima gaminti pigesnius elektromobilius, kurių kaštai būtų artimesni benzininių ar hibridinių automobilių lygiui, o kainos labiau atitiktų pirkėjų lūkesčius.

    Pirmasis UEV pagrindu planuojamas modelis – vidutinio dydžio elektrinis pikapas, skirtas Šiaurės Amerikai. JAV rinkoje „Ford“ taikosi į maždaug 30 000 JAV dolerių segmentą, kas pagal dabartinį valiutų kursą sudarytų apie 28 000 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo komplektacijų ir rinkos sąlygų.

    „Vidutinio dydžio pikapas, mano vertinimu, neturės tiesioginių konkurentų nei pagal kainą, nei pagal patį pasiūlymą“, – sakė A. Clarke’as.

    Bendrovė platformos konkurencingumą aiškina technologiniais sprendimais, tarp jų – 48 voltų elektros architektūra, mažesnė baterija ir ličio geležies fosfato (LFP) elementai, kuriuos planuojama gaminti JAV. LFP chemija pastaraisiais metais plačiai įsitvirtino dėl mažesnės kainos ir ilgaamžiškumo, nors įprastai pasižymi mažesniu energijos tankiu nei kai kurios kitos baterijų sudėtys.

    „Ford“ taip pat akcentuoja gamybos supaprastinimą: mažiau detalių, mažiau tvirtinimo elementų ir greitesnį surinkimą. Vienas ryškesnių pavyzdžių – didelių kėbulo dalių liejimas, kai didelės konstrukcinės dalys formuojamos vienu etapu, taip mažinant komponentų skaičių ir surinkimo sudėtingumą.

    Šie planai pristatomi tuo metu, kai elektromobilių paklausa daugelyje rinkų auga lėčiau nei prognozuota, o gamintojai skaičiuoja nuostolius dėl aukštos baterijų kainos, kainų karo ir investicijų į gamyklas. Prie neapibrėžtumo prisideda ir kintančios valstybės paramos schemos bei mokesčių politika, galinti keisti galutinę kainą pirkėjui.

    „Ford“ vadovybė taip pat įvardija stiprėjančią Kinijos gamintojų konkurenciją, ypač Europoje ir besivystančiose rinkose. Konsultacijų bendrovių vertinimu, kai kurie Kinijos startuoliai naujus modelius sukuria per maždaug 20 mėnesių, o tai yra gerokai greičiau nei tradicinių gamintojų ciklai, todėl konkurencinis spaudimas didėja ne tik kainomis, bet ir modelių atnaujinimo tempu.

    Long Biče atidarytas elektrinių automobilių vystymo centras turėtų tapti baze būsimiems UEV šeimos projektams. „Ford“ teigimu, komplekse jau dirba apie 350 darbuotojų iš skirtingų industrijų, o papildomai plėtojamos bandymų ir validacijos erdvės, kad nauji modeliai būtų kuriami greičiau ir pigiau.

  • Elektromobilių gamintojas „Lucid“ sustabdė planus: naujas vadovas peržiūri verslą

    Elektromobilių gamintojas „Lucid“ sustabdė planus: naujas vadovas peržiūri verslą

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ sustabdė šių metų automobilių gamybos prognozes, kol darbą pradedantis vadovas Silvio Napoli atlieka bendrovės veiklos peržiūrą. Įmonė pripažįsta, kad vertinant situaciją gali tekti mažinti gamybos apimtis ir griežčiau derinti jas su pardavimais.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad turi sumažinti išaugusias automobilių atsargas. Automobilių pramonėje tai dažnai reiškia lėtesnę gamybą arba laikiną kai kurių linijų pristabdymą, tačiau „Lucid“ teigia šiuo metu neplanuojanti stabdyti vienintelės JAV gamyklos Arizonoje.

    „Esminis tikslas laikui bėgant yra sukurti efektyvesnę kaštų prasme bendrovę, kuri vis labiau pajėgtų finansuoti savo augimą“, – sakė Silvio Napoli.

    Anksčiau „Lucid“ buvo nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja pagaminti nuo 25 000 iki 27 000 automobilių, tačiau šį orientyrą laikinai atšaukė. Naują prognozę investuotojams ketinama pateikti po kelių savaičių, kartu su antrojo ketvirčio rezultatais.

    Sprendimas priimtas bendrovei sprendžiant ne vieną praktinę problemą: „Lucid“ nurodė, kad dėl sėdynių tiekėjo nesklandumų reikšmingai nukentėjo svarbaus „Lucid Gravity“ SUV pristatymai. Dėl su sauga susijusių priežasčių buvo pritaikytas laikinas pardavimų ribojimas, o tai kirto ir finansiniams rezultatams.

    Per 2026 metų pirmą ketvirtį „Lucid“ pagamino 5 500 automobilių ir pristatė 3 093 vienetus. Bendrovė taip pat skelbė, kad nuo 2024 metų bendrai yra pagaminusi maždaug 3 200 automobilių daugiau nei pristatė klientams, o toks disbalansas didina spaudimą atsargų valdymui ir pinigų srautams.

    Finansiniuose rezultatuose išryškėjo ir lūkesčių neatitikimas: pirmo ketvirčio pajamos siekė apie 260 milijonų eurų, tačiau rinkos prognozės buvo aukštesnės. Bendrovė nurodė, kad dėl tiekimo problemų patirtas pajamų sumažėjimas sudarė daugiau kaip 180 milijonų eurų.

    „Lucid“ pabrėžia, kad prioritetas yra disciplinuotas vykdymas: struktūrinis kaštų mažinimas, efektyvesnis kapitalo naudojimas ir veiklos masto didinimas taip, kad gamyba neatsiplėštų nuo realios paklausos. Bendrovė taip pat keičia gamybos apskaitos metodiką ir ketina automobilius skaičiuoti tik po vadinamojo gamyklos patikros ir perdavimo proceso.

    Likvidumo klausimu „Lucid“ teigia turinti pakankamai lėšų veiklai iki 2027 metų antros pusės, o 2026 metų pirmo ketvirčio pabaigoje turėjo apie 4,1 milijardo eurų. Įmonė taip pat tęsia naujos gamyklos projektą Saudo Arabijoje, nurodydama, kad reikšmingų veiklos sutrikimų kol kas nepatyrė, nors logistikoje fiksuojami vėlavimai.

    Rinkos analitikai elektromobilių segmente pastaruoju metu daug dėmesio skiria ne vien augimui, bet ir gebėjimui pelningai gaminti: didelės palūkanų normos ir kainų konkurencija verčia gamintojus mažinti sąnaudas, optimizuoti atsargas bei atsargiai planuoti apimtis. „Lucid“ atvejis rodo, kad naujo vadovo startas gali reikšti griežtesnius sprendimus, siekiant priartėti prie tvaresnio veiklos modelio.

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.

  • Kinijos gamintojai taikosi į „Stellantis“ gamyklas Europoje: derybos dėl perėmimo ar bendros gamybos

    Kas derasi su „Stellantis“

    Kinijos automobilių gamintojai ieško būdų įsitvirtinti Europoje ne vien per eksportą, bet ir per vietinę gamybą. Skelbiama, kad „Dongfeng“ ir „Hongqi“ tariasi su „Stellantis“ dėl galimo kai kurių gamyklų perėmimo arba pajėgumų dalijimosi.

    Derybos, kaip nurodoma tarptautiniuose pranešimuose, apima kelias lokacijas skirtingose šalyse. Toks modelis leistų kinų gamintojams greičiau pradėti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Kurios gamyklos minimos

    „Dongfeng“ interesų lauke įvardijamos „Stellantis“ gamyklos Madride, Cassino Italijoje ir Rennes Prancūzijoje, taip pat viena iš gamyklų Vokietijoje. Teigiama, kad „Stellantis“ šiose vietose susiduria su nepilnai išnaudojamais gamybos pajėgumais.

    „Hongqi“, siejama su prabangos segmentu, svarsto galimybę perimti vieną iš „Stellantis“ gamyklų Ispanijoje. Šios markės pavadinimas verčiamas kaip raudona vėliava, o prekės ženklas Kinijoje turi aiškų reprezentacinį statusą.

    Kodėl sandoriai tapo aktualūs

    Derybų foną stipriai veikia Europos Sąjungos politika Kinijoje pagamintų automobilių atžvilgiu, įskaitant importo tarifus. Vietinė gamyba Europoje kinų gamintojams būtų praktiškas būdas mažinti tarifų poveikį galutinei automobilio kainai ir tiekimo grandinėms.

    „Stellantis“ motyvacija taip pat suprantama: Europoje koncernui tenka spręsti mažesnės paklausos, per didelių pajėgumų ir kaštų klausimus. Tokiose situacijose dalies gamyklų nuomos, bendros gamybos ar dalinio perleidimo scenarijai tampa realistiška išeitimi.

    Lygiagrečiai minima ir „Leapmotor“ kryptis, nes „Stellantis“ jau turi 20 proc. šios bendrovės akcijų ir yra įsitraukęs į „Leapmotor International“ plėtrą už Kinijos ribų. Tai rodo, kad „Stellantis“ santykiai su Kinijos sektoriumi nėra vien teoriniai ir gali peraugti į platesnį pramoninį bendradarbiavimą.

    Pranešimuose taip pat figūruoja galimi pokalbiai su kitais Kinijos technologijų ir automobilių rinkos žaidėjais, įskaitant „Xiaomi“ ir „Xpeng“. Minimi ne tik gamyklų klausimai, bet ir platesni scenarijai, susiję su europinių prekės ženklų ateitimi.

    Kinijos gamintojams tai būtų spartus kelias į Europos rinką su vietoje pagamintais automobiliais, o „Stellantis“ atveju tai galėtų tapti priemone stabilizuoti gamybos apimtis. Vis dėlto galutiniai sprendimai priklausys nuo politinio konteksto, reguliavimo ir pačių derybų sąlygų.

    Separčiai pranešama, kad panašių sprendimų ieško ir kiti gamintojai: aptariama ir „Ford“ kryptis, kur galėtų būti svarstoma Kinijos įmonių gamyba Valensijoje. Tai rodo, kad Europoje prasideda platesnė kova dėl gamyklų pajėgumų, kurie pastaraisiais metais ne visur išnaudojami pilnai.

  • „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    Kinijos elektromobilių rinkos lyderė „BYD“ balandį fiksavo keleivinių naujos energijos automobilių pardavimų kritimą jau aštuntą mėnesį iš eilės. Bendrovė pranešė pristaciusi 314 100 baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tai yra 15,7 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 6,2 proc. daugiau nei kovą.

    Šie skaičiai išryškina vis aštresnę konkurenciją Kinijos rinkoje, kur pirkėjus vilioja agresyvios kainos, spartūs modelių atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos sprendimų. Tuo pat metu „BYD“ vidaus rinkos tempas lėtėja, o užsienio kryptys tampa vis svarbesnės augimui.

    Eksportas balandį pasiekė rekordinį lygį – 135 098 automobilius. Tai daugiau nei 70 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, ir aiškus signalas, kad „BYD“ vis labiau remiasi užsienio paklausa, kai namuose spaudimas didėja.

    Vidaus ir eksporto rezultatų skirtumas rodo struktūrinį poslinkį: Kinijos gamintojai, pasiekę masto ekonomiją, ieško naujų rinkų, o eksporto sėkmė tampa vienu pagrindinių rodiklių investuotojams. Tačiau tarptautinė plėtra reiškia ir papildomas rizikas dėl reguliavimo, muitų bei tiekimo grandinių.

    Konkurentai fiksuoja šuolį

    Tuo metu keli konkurentai balandį skelbė rekordus. „Leapmotor“ pranešė apie 71 387 pristatytus automobilius, tai yra 73,9 proc. daugiau nei prieš metus ir aukščiausias mėnesio rezultatas įmonės istorijoje.

    „Geely“ valdomas „Zeekr“ taip pat pasiekė rekordą – 31 787 pristatymai, arba 131,6 proc. augimas per metus. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje stiprėja vidurinės ir aukštesnės klasės elektromobilių segmentų kova, o vartotojai greitai persėda prie naujų pasiūlymų.

    Pelno spaudimas ir kainų karas

    „BYD“ jau anksčiau skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas smuko 55,4 proc., o pajamos mažėjo 11,8 proc. iki 150 mlrd. juanių, tai yra maždaug 19,4 mlrd. eurų. Tokie rodikliai dažniausiai siejami su kainų karu, didelėmis nuolaidomis ir intensyviomis investicijomis į naujus modelius.

    Kinijos elektromobilių rinkoje kainų spaudimas tapo ilgalaike tendencija: gamintojai konkuruoja ne vien kaina, bet ir baterijų technologijomis, įkrovimo sprendimais bei skaitmeninėmis funkcijomis. Tai mažina maržas, todėl net didžiausi žaidėjai priversti ieškoti efektyvumo ir papildomų pajamų šaltinių.

    Užsienis – augimo variklis

    „BYD“ viešai akcentuoja tikslą 2026 metais eksportuoti daugiau nei 1 000 000 automobilių, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos paklausos ciklų. Bendrovė plečia gamybos pėdsaką užsienyje ir jau yra įsteigusi gamybos projektus, be kita ko, Brazilijoje ir Vengrijoje.

    Europoje „BYD“ augimas ryškėja registracijų statistikoje: Europos Sąjungoje, EFTA šalyse ir Jungtinėje Karalystėje bendrovės keleivinių elektromobilių registracijos 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 155 proc. per metus. Tačiau greta augimo kyla ir reputaciniai bei reguliaciniai klausimai dėl gamybos praktikų ir politinių diskusijų apie importo sąlygas.

    „BYD“ rezultatai balandį parodė dvi priešingas trajektorijas: namuose pardavimai spaudžiami konkurentų, o užsienyje atveriamos naujos galimybės. Artimiausi mėnesiai parodys, ar eksporto rekordai pajėgs kompensuoti lėtėjimą Kinijoje ir stabilizuoti finansinius rodiklius.

  • Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    JAV politikams vis garsiau kalbant apie Kinijoje pagamintų automobilių ribojimus, dalis Kinijos transporto ir autopramonės bendrovių jau seniai veikia JAV rinkoje. Konsultacijų bendrovės „Dunne Insights“ vertinimu, JAV yra įsitvirtinę daugiau nei 100 Kinijos automobilių gamintojų, technologijų įmonių ir dalių tiekėjų.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas sugriežtino poziciją: elektriniams automobiliams iš Kinijos pritaikyti itin aukšti importo tarifai, o atskirai svarstomi ribojimai sujungtiems automobiliams, kurie dėl programinės įrangos ir ryšio modulių laikomi potencialia kibernetinio saugumo rizika. Tačiau investicijos, gamybos lokalizavimas ir partnerystės leidžia kai kuriems žaidėjams apeiti dalį barjerų.

    Kaip Kinijos kapitalas veikia JAV

    Kinijos bendrovė BYD JAV jau gamina elektrinius autobusus, o akumuliatorių gamintoja CATL yra sudariusi licencijavimo susitarimą su „Ford“ dėl technologijų ir paslaugų, susijusių su baterijų gamybos projektu Mičigane. Tokie modeliai rodo, kad dalis Kinijos įmonių renkasi ne tiesioginį automobilių eksportą, o technologijų tiekimą ir gamybos grandinės įsitvirtinimą vietoje.

    Tuo pat metu JAV rinkoje jautriausia tema tampa sujungtų automobilių duomenys: transporto priemonių jutikliai, kamerų sistemos, ryšio moduliai ir nuotoliniai atnaujinimai kelia klausimų, kas ir kur kaupia informaciją. Dėl to diskusijos persikelia iš ekonomikos į nacionalinio saugumo lauką, o reguliavimo rizika tapo strateginiu veiksniu visiems gamintojams.

    „Geely“ pranašumas: „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“

    Vienu geriausiai JAV galinčių prisitaikyti žaidėjų laikoma „Zhejiang Geely Holding Group“, paprastai vadinama „Geely“. Ji turi reikšmingas investicijas į tris gamintojus, kurie jau veikia JAV: „Volvo Cars“, „Polestar“ ir „Lotus“, taip pat mažesnes dalis prabangių automobilių segmente.

    Analitikų teigimu, svarbiausias „Geely“ pranašumas yra ne tik prekės ženklai, bet ir JAV jau veikiantys pardavėjų bei aptarnavimo tinklai. Tai leidžia greičiau pasiekti klientus ir užtikrinti garantinį servisą, kuris JAV rinkoje yra kritiškai svarbus, ypač elektrinių automobilių atveju.

    „Nereikėtų nuvertinti, kokie svarbūs yra pardavėjų tinklai ir aptarnavimo infrastruktūra, nes tai didelis darbas gamintojams, neturintiems jokio buvimo JAV“, – sakė automobilių rinkos konsultantas Tu Le.

    Gamybos korta Pietų Karolinoje ir galimi scenarijai

    „Geely“ netiesiogiai turi ir potencialios gamybinės galios JAV per „Volvo“ gamyklą netoli Čarlstono, Pietų Karolinoje. Joje gaminami „Volvo“ ir „Polestar“ automobiliai, o pajėgumai, remiantis viešai cituotais rinkos duomenimis, siekia apie 150 000 automobilių per metus, nors reali gamyba buvo gerokai mažesnė.

    „Volvo“ yra viešai skelbusi, kad ketina plėsti gamybą JAV, įskaitant hibridinio visureigio XC60 gamybos pradžią, kuri galėtų reikšmingai padidinti apimtis. Didesnė lokalizacija JAV leistų mažinti logistikos kaštus ir valdyti tarifų riziką, ypač jei prekybos politika toliau griežtėtų.

    „Jei gamyba ten būtų išplėsta, tai mažintų sąnaudas, nes fiksuoti kaštai pasiskirstytų didesniam automobilių skaičiui“, – sakė Tu Le.

    Geely grupėje JAV plėtros kandidatu dažnai įvardijamas „Zeekr“, priklausantis „Geely Auto“ portfeliui kartu su „Lynk & Co“. Šio prekės ženklo automobilius kaip platformą jau naudoja „Waymo“ autonominio transporto programose, o tai rodo, kad technologinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu keliu į rinką net ir tada, kai politinė aplinka yra įtempta.

    JAV automobilių pramonėje taip pat daugėja hibridinių modelių: vieni gamintojai renkasi vietinę surinkimo ar gamybos plėtrą, kiti eina per licencijavimą, o treti siekia įsitvirtinti per jau turimus Vakarų prekės ženklus. „Geely“ atveju būtent šis portfelis ir infrastruktūra gali tapti svarbiausiu atsparumo veiksniu, jei reguliavimas Kinijos kilmės automobiliams toliau griežtės.

  • Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retųjų žemių metalai yra vieni svarbiausių šiuolaikinės pramonės išteklių, nors dauguma žmonių jų pavadinimų niekada negirdėjo. Jie reikalingi išmaniesiems telefonams, vėjo turbinoms, elektromobiliams ir daliai gynybos technologijų. Po Kinijos 2025 metais sugriežtintos eksporto kontrolės jų svarba dar labiau išryškėjo.

    Retųjų žemių elementais vadinama 17 cheminių elementų grupė: 15 lantanidų, taip pat skandis ir itris. Pavadinimas klaidina, nes kai kurie jų Žemės plutoje nėra itin reti, tačiau problema kita: jie dažniausiai būna išsisklaidę ir sunkiai atskiriami nuo kitų mineralų. Dėl to gavybai ir perdirbimui reikia sudėtingų technologijų, daug energijos ir griežtos aplinkosaugos kontrolės.

    Retųjų žemių elementų istorija siejama su Švedija, kur XVIII amžiaus pabaigoje Ytterby apylinkėse aptikti mineralai vėliau padėjo identifikuoti ne vieną naują elementą. Tuomet chemikai „žemėmis“ vadino sunkiai tirpstančius oksidus, o „retomis“ jos buvo dėl sudėtingo išskyrimo ir tuo metu neįprastų radimviečių. Šiandien terminas liko, bet jo reikšmė tapo labiau ekonominė nei geologinė.

    Kur jos slypi telefone?

    Išmaniajame telefone retųjų žemių elementai dažniausiai dirba ten, kur jų nematome: garsiakalbiuose, vibracijos varikliuose ir kamerų fokusavimo mechanizmuose. Neodimis ir prazeodimis leidžia sukurti mažus, bet itin stiprius magnetus, kurie užtikrina garsą, vibraciją ir tikslų judesį. Europis, terbis ir itris svarbūs ekranų bei LED šviesos spalvų kokybei.

    Ceris naudojamas stiklo ir optinių komponentų poliravimui, o lantanas padeda gerinti specializuoto stiklo savybes. Dėl šių priedų įrenginiai gali būti mažesni, tikslesni ir efektyvesni. Pramonėje retieji žemių elementai neretai vadinami kritiniais priedais: jų reikia nedaug, bet be jų smarkiai krenta galutinių produktų kokybė.

    Elektromobiliai, vėjas ir gynyba

    Retųjų žemių magnetai tapo vienu svarbiausių elektromobilių ir vėjo energetikos komponentų. Neodimio magnetai, papildyti prazeodimiu, o kartais ir disproziu bei terbiu, padeda išlaikyti savybes aukštesnėje temperatūroje. Tai tiesiogiai siejasi su variklių efektyvumu, įrenginių ilgaamžiškumu ir bendru energijos nuostolių mažinimu.

    Medicinoje gadolinis naudojamas kai kuriuose magnetinio rezonanso kontrastiniuose preparatuose, kad vaizdai būtų ryškesni. Kartu medikų bendruomenė akcentuoja atsargų vertinimą, nes tyrimuose aptariamas gadolinio pėdsakų kaupimosi organizme klausimas po dalies kontrastinių procedūrų. Branduolinės medicinos srityje svarbus ir lutecio izotopas, taikomas tikslinėse radiofarmacinėse terapijose.

    Europa ieško išeities: perdirbimas ir grandinės stiprinimas

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, retųjų žemių elementų paklausa švarios energijos technologijose pastaraisiais metais augo, o iki 2030 metų gali dar reikšmingai didėti. Europos Komisija ne kartą yra pabrėžusi, kad jautriausia vieta yra ne vien žaliava, bet ir perdirbimas bei magnetų gamyba. Didelė dalis pasaulinės rafinavimo ir magnetų tiekimo grandinės tebėra sutelkta Kinijoje.

    2025 metais Kinijos sprendimai griežtinti pasirinktų retųjų žemių elementų ir su jais susijusių produktų eksporto kontrolę parodė, kaip greitai gali sustoti pramonė, jei ima trūkti vienos detalės. Tai priminė lustų krizės pamokas: net kai rinka turi paklausą, gamyba gali strigti dėl riboto kritinių komponentų tiekimo. Dėl to Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinės diversifikavimui ir atsargų politikai.

    Vienas realistiškiausių trumpesnio laikotarpio sprendimų yra perdirbimas. Seni telefonai, kietieji diskai, elektriniai varikliai ar vėjo turbinų komponentai tampa nebe vien elektronikos atliekomis, o žaliavų šaltiniu. Mokslininkai ir pramonė ieško metodų, kaip iš magnetų atgauti neodimį ir kitus elementus mažiau agresyviomis cheminėmis priemonėmis, mažinant atliekų kiekį ir energijos sąnaudas.

    JAV geologijos tarnybos duomenimis, didžiausios retųjų žemių atsargos ir reikšminga gavyba yra sutelktos keliose valstybėse, tačiau vien atsargos dar negarantuoja tiekimo. Lemiamas etapas yra separacija, rafinacija ir magnetų gamyba, nes būtent čia susidaro didžiausia pridėtinė vertė ir didžiausia priklausomybė. Todėl Europa, net turėdama potencialių telkinių, pirmiausia sprendžia perdirbimo ir pramoninių pajėgumų klausimą.

    Tiekimo grandinės stiprinimas tampa ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu uždaviniu. Retųjų žemių metalai jau dabar lemia, kaip greitai vystysis elektromobilumas, atsinaujinanti energetika ir dalis aukštųjų technologijų pramonės. O vartotojams tai reiškia paprastą dalyką: daugelis kasdien naudojamų įrenginių priklauso nuo mažų, bet kritiškai svarbių metalų.

  • Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių rinka pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo, o pirkėjai automobilių aikštelėse vis dažniau pamato mažesnes kainas nei anksčiau. Tai vyksta net ir tuo metu, kai naujų elektromobilių paklausa kai kuriose rinkose svyruoja, o pirkėjai atidžiau skaičiuoja bendras išlaidas.

    Remiantis „Cox Automotive“ skelbiamu EV Monitor, naudotų elektromobilių pardavimai 2026 metų kovo mėnesį buvo 27,7 proc. didesni nei prieš metus. Lyginant su 2026 metų vasario mėnesiu, šuolis siekė 53,9 proc., o tai rodo staigiai padidėjusį sandorių tempą.

    Vienas svarbiausių veiksnių – į prekybą grįžtantys elektromobiliai, kurių lizingo sutartys baigiasi po 3 metų. „Edmunds“ duomenimis, elektromobilių dalis tarp grąžinamų po lizingo automobilių 2026 metais turėtų išaugti iki 8 proc., kai 2025 metais ji siekė 2 proc.

    Kainos artėja prie benzininių

    „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio kaina 2026 metų kovo mėnesį siekė apie 34 653 JAV dolerius, tai yra maždaug 32 000 eurų. Per metus kaina sumažėjo 6,1 proc., o kainų atotrūkis nuo naudotų benzininių automobilių toliau traukiasi.

    „Kainų lygybė jau visai arti“, – sakė „Cox Automotive“ pramonės įžvalgų direktorė Stephanie Valdez Streaty.

    Tą patvirtina ir kainų segmentas: 2026 metų kovo mėnesį 44 proc. naudotų elektromobilių buvo parduoti pigiau nei už 25 000 JAV dolerių, tai yra apie 23 000 eurų. 2025 metų gruodį tokių automobilių dalis siekė 39 proc., tad įperkamų pasirinkimų daugėja.

    Įkrovimas ir kasdienės išlaidos

    Perkant elektromobilį vien kaina neatsako į svarbiausią klausimą – kiek kainuos nuosavybė kas mėnesį. Elektromobilio eksploatacijoje vietoj degalų atsiranda įkrovimo išlaidos, kurios labiausiai priklauso nuo to, ar galima krauti namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pigiausias scenarijus dažniausiai yra namų įkrovimas, tačiau tam gali prireikti investicijų. 2 lygio įkroviklis dažnai kainuoja apie 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 460 eurų, o jei reikia elektros įvado ar instaliacijos atnaujinimo, bendra suma gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų.

    Skirtumas tarp namų ir viešo greitojo įkrovimo gali būti didelis, todėl pirkėjams patariama įvertinti savo įpročius ir maršrutus. Jei namų įkrovimas neįmanomas, verta pasidomėti tinklų abonementais bei vietinėmis elektros tiekėjų programomis, kurios kai kuriose rinkose siūlo palankesnius tarifus.

    Remontas, draudimas ir baterijos rizika

    Elektromobiliams nereikia tepalų keitimų, o stabdžiai dažnai tarnauja ilgiau dėl rekuperacinio stabdymo. Vis dėlto padangų dėvėjimasis gali būti spartesnis dėl didesnio svorio ir sukimo momento, todėl šią išlaidų eilutę verta įtraukti į skaičiavimus.

    Po eismo įvykių remontas dažnai kainuoja brangiau nei analogiškų benzininių automobilių, nes sudėtingesnės konstrukcijos, baterijos apsaugos zonos ir ribotesnis kvalifikuotų servisų tinklas didina darbų bei detalių kainas. Dėl to aukštesnės gali būti ir draudimo įmokos, ypač jei modelis turi brangių kėbulo elementų ar pažangias pagalbos sistemas.

    Didžiausias potencialus finansinis klausimas – baterija. Naudoto elektromobilio pirkėjams rekomenduojama pasitikrinti baterijos garantijos sąlygas ir ar ji perleidžiama naujam savininkui, taip pat paprašyti baterijos būklės ataskaitos, jei tokia prieinama.

    Nepriklausomų vertinimų duomenimis, naujos baterijos keitimas gali kainuoti nuo 5 000 iki 15 000 JAV dolerių, tai yra maždaug nuo 4 600 iki 13 800 eurų. Daugeliui po trejų metų lizingo grąžinamų automobilių dar lieka reikšminga garantijos dalis, tačiau sprendžiant dėl pirkimo svarbu įvertinti savo planuojamą naudojimo laikotarpį.

    Galiausiai, dalis gamintojų kai kurias funkcijas siūlo kaip prenumeratą, pavyzdžiui, išplėstines pagalbos vairuotojui sistemas ar ryšio paslaugas. Pats automobilis be jų veiks įprastai, tačiau pirkėjui verta iš anksto išsiaiškinti, kurios funkcijos bus aktyvios po nuosavybės pasikeitimo.

  • Geriausi naudoti krosoveriai pagal WhatCar?: pirmoje vietoje Volvo XC40, sąraše ir elektriniai modeliai

    Naudotų automobilių rinkoje krosoveriai išlieka vienu geidžiamiausių pasirinkimų dėl praktiškumo, aukštesnės sėdėsenos ir universalaus pritaikymo mieste bei užmiestyje. Vis dėlto perkant automobilį su rida svarbiausia tampa ne tik kaina, bet ir patikimumas, saugumas bei realios eksploatacijos išlaidos.

    Didžiosios Britanijos leidinys WhatCar? sudarė 10 geriausių naudotų SUV ir krosoverių sąrašą, kuriame įvertino populiarius modelius pagal vairavimo komfortą, salono praktiškumą ir bendrą vertę pirkėjui. Pirmą vietą šiame reitinge užėmė Volvo XC40.

    Volvo XC40 gaminamas nuo 2017 metų ir dažnai minimas kaip alternatyva Audi Q3, BMW X1 ar Lexus UX. Ekspertai išskyrė modelio subalansuotą charakterį: jis pakankamai kompaktiškas miestui, bet tuo pačiu erdvus kasdieniams poreikiams.

    Reitinge pabrėžtas ir platus jėgos agregatų pasirinkimas, kuris naudotų automobilių pirkėjui leidžia lengviau rasti tinkamą kompromisą. Antrinėje rinkoje galima sutikti benzinines, dyzelines, hibridines ir visiškai elektrines XC40 versijas, todėl svarbu tiksliai įsivertinti savo važiavimo įpročius ir įkrovimo galimybes.

    „Esu vairavęs gerokai didesnius ir brangesnius Volvo visureigius, o XC40 prabangos prasme jiems beveik nenusileidžia. Tai stebina“, – sakė WhatCar? naudotų automobilių skilties redaktorius Markas Pirsonas.

    Taip pat pažymėta, kad Volvo XC40 yra vienas saugiausių automobilių savo segmente, o pakaba sureguliuota komfortiškai kasdienėms kelionėms. Tokie kriterijai naudotam automobiliui ypač svarbūs, nes pirkėjai dažnai ieško modelio, kuris ne tik patinka, bet ir ilgainiui nesukels netikėtų rūpesčių.

    WhatCar? dešimtuke be Volvo XC40 taip pat įvardyti Ford Puma, Kia Sportage, Peugeot 5008, Audi Q7, Volvo XC90, Kia e-Niro, Skoda Enyaq, Seat Arona ir Mercedes EQC. Sąrašas rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai vis dažniau svarsto ir elektrinius pasirinkimus, ypač kai rinkoje daugėja patikrintų modelių su aiškesne eksploatacijos istorija.

    Vis dėlto perkant elektrinį krosoverį su rida svarbu įvertinti baterijos būklę, įkrovimo infrastruktūrą ir tai, kaip ankstesnis savininkas jį eksploatavo. Praktikoje būtent šie veiksniai dažniausiai lemia realią automobilio vertę, o ne vien deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas.

    Ekspertai primena, kad net ir gerai įvertintas modelis negarantuoja idealaus konkretaus automobilio egzemplioriaus. Prieš pirkimą verta patikrinti serviso istoriją, atlikti važiuoklės ir kėbulo diagnostiką bei įsitikinti, ar nėra paslėptų eismo įvykių žymių.

    Ne mažiau svarbu blaiviai įvertinti išlaikymo kainą: draudimą, padangas, stabdžių komponentus, taip pat gamintojo numatytus techninės priežiūros intervalus. Toks pasiruošimas dažnai padeda sutaupyti daugiau nei kelių šimtų eurų nuolaida pirkimo metu.