CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • Leapmotor vadovas atskleidė kinų elektromobilių pranašumą Europoje: laimi ne vien kaina

    Europos automobilių rinkoje įsibėgėjant kinų gamintojų plėtrai, vis dažniau keliami klausimai, ar konkurencija vyksta vienodomis sąlygomis. Europos Komisija 2024 metais įvedė papildomus muitus daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių, argumentuodama, kad jų gamybą galėjo iškreipti subsidijos.

    Į šią diskusiją Pekine vykusios parodos Auto China 2026 metu įsitraukė ir „Leapmotor“ įkūrėjas bei vadovas Zhu Jiangming. Jo teigimu, pagrindinis Kinijos gamintojų pranašumas nėra vien mažesnė galutinė kaina, o gebėjimas valdyti didelę dalį kritinių technologijų ir tiekimo grandinės.

    Pranašumas, kuris prasideda nuo baterijų

    Pasak „Leapmotor“ vadovo, elektromobiliuose svarbiausias komponentas yra baterija, o Kinija čia turi išskirtinę poziciją. Ji sukūrė itin stiprią vidaus ekosistemą nuo žaliavų apdorojimo iki įrangos, reikalingos baterijų gamybai, todėl gali greitai didinti apimtis ir mažinti savikainą.

    Šį pranašumą papildo ir tai, kad Kinijos įmonės yra tapusios vienomis svarbiausių pasaulyje tiekėjų ne tik elementams, bet ir visoms baterijų sistemoms. Dėl masto ir vertikalios integracijos baterijų našumas bei kokybė, anot gamintojų, priartėjo prie rinkos lyderių, o kai kuriais parametrais jau juos lenkia.

    „Mūsų akivaizdus pranašumas yra tiekimo grandinės kontrolė ir gamyba dideliu mastu“, – sakė Zhu Jiangming.

    Nuo bendrų gamyklų iki savarankiškos pramonės

    Kinijos automobilių pramonės augimas ilgą laiką rėmėsi bendradarbiavimu su Vakarų gamintojais. Užsienio kompanijos, norėdamos dirbti Kinijoje, dažnai buvo skatinamos ar įpareigojamos steigti bendras įmones su vietiniais partneriais, o tai leido Kinijos rinkai perimti žinias ir gamybines kompetencijas.

    Elektrifikacijos banga šį procesą paspartino: diegiant naujas baterijų chemijas, variklius, galios elektroniką ir programinę įrangą, Kinijos įmonės greitai mokėsi bandymų keliu. Rezultatas – gamintojai, kurie šiandien gali ne tik surinkinėti automobilius, bet ir patys gaminti svarbiausius komponentus.

    „Leapmotor“ modelis: daugiau pasigaminti patiems

    „Leapmotor“, įkurta 2015 metais, teigia didelę dalį vertės kurianti savo viduje: nuo baterijų iki elektros pavarų. Toks modelis leidžia greičiau diegti pakeitimus, valdyti kaštus ir mažiau priklausyti nuo išorinių tiekėjų, ypač kai rinka susiduria su žaliavų, logistikos ar reguliavimo svyravimais.

    Už Kinijos ribų prekės ženklas veikia per „Leapmotor International“ bendrą įmonę su „Stellantis“, kuri turi kontrolinį 51 proc. paketą. Tai suteikia prieigą prie platinimo, aptarnavimo ir reguliacinių žinių Europoje, kartu išlaikant Kinijoje sukurtą technologinį bei gamybinį pagrindą.

    Kitas etapas: autonominis važiavimas

    Kinijos gamintojai vis dažniau konkuruoja ne tik kaina ar komplektacija, bet ir programine įranga bei autonominio vairavimo funkcijomis. Zhu Jiangming teigė, kad Kinijos keliuose jau dabar matyti ženklai, rodantys, kai automobilis juda autonominiu režimu, o tokių funkcijų naudojimas sparčiausiai auga miestuose ir priemiesčiuose.

    Jei ši kryptis pasitvirtins, kova Europoje gali persikelti į naują lygį: laimės ne tas, kas pagamins pigiausiai, o tas, kas greičiausiai pasiūlys patikimą programinės įrangos ekosistemą, saugumo įrodymus ir sklandų funkcijų atnaujinimą per visą automobilio eksploatavimo laiką.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • „Rivian“ atsitraukia: DOE paskola mažinama iki 4,5 mlrd., keičiami Džordžijos gamyklos planai

    „Rivian“ atsitraukia: DOE paskola mažinama iki 4,5 mlrd., keičiami Džordžijos gamyklos planai

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pranešė perderėjusi JAV Energetikos departamento (DOE) paskolą: jos dydis sumažintas nuo maždaug 6,6 mlrd. eurų iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Kartu bendrovė pakoregavo planus dėl statomos gamyklos Džordžijos valstijoje, kuriai paskola ir buvo numatyta.

    Atnaujintos sąlygos reiškia, kad finansavimas dabar apima vieną gamybos plėtros etapą, o ne du, kaip planuota anksčiau. Dėl to numatoma metinė gamyklos galia mažėja nuo 400 000 iki 300 000 automobilių, tačiau įmonė tikisi lėšomis pasinaudoti anksčiau nei buvo planuota.

    Greitesnė prieiga, mažesnė plėtra

    „Rivian“ teigia, kad pakeitimai leidžia anksčiau pradėti skolintis pagal programą ir iš karto užtikrinti didesnę pradinę gamybą. Kita vertus, bendra planuota gamybos apimtis sumažinama, nes elektromobilių paklausa pastaraisiais metais tapo sunkiau prognozuojama.

    Pasak bendrovės, tikslas išlieka aiškus: naujoje gamykloje vėliau turėtų būti gaminamas „Rivian“ R2 modelis. Įmonė nurodė, kad paskola planuojama pasinaudoti 2027 metais, tai yra metais anksčiau nei buvo numatyta ankstesniuose grafikuose.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Elektromobilių sektoriuje pastaruoju metu ryškėja tendencija perskaičiuoti investicijas: gamintojai atsargiau vertina paklausos augimo tempą, didelę kainų konkurenciją ir aukštų palūkanų poveikį vartotojų sprendimams. Dėl to vis dažniau pasirenkamas etapinis gamybos pajėgumų didinimas, o ne didelės apimties plėtra iš karto.

    „Rivian“ vadovas RJ Scaringe taip pat akcentavo, kad bet kokia vėlesnė Džordžijos gamyklos plėtra būtų finansuojama pačios bendrovės lėšomis. Tokią kryptį sustiprina ir pastarojo meto partnerystės, kurios padeda pritraukti kapitalą bei dalintis technologijų kūrimo kaštais.

    Finansiniai rezultatai: nuostolis mažėjo

    Kartu su paskolos pakeitimais „Rivian“ paskelbė ketvirčio rezultatus: grynasis nuostolis siekė apie 386 mln. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus, kai nuostolis sudarė apie 502 mln. eurų. Pajamos augo iki maždaug 1,28 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,15 mlrd. eurų prieš metus.

    Investuotojai atidžiai stebėjo ir bendrąjį pelningumą: bendrasis pelnas sudarė apie 110 mln. eurų, tačiau per metus sumažėjo. Bendrovė nurodė, kad automobilių segmente rezultatą neigiamai paveikė mažesnės pajamos iš reguliacinių kreditų bei mažesnės gamybos apimtys, o programinės įrangos ir paslaugų kryptis išliko pelningesnė.

    „Jei ateityje plėsime gamyklą, tai darysime jau savo lėšomis“, – sakė RJ Scaringe.

  • „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie gerokai smukusį pirmojo ketvirčio pelną ir perspėjo, kad be papildomų, gilesnių kaštų mažinimo priemonių grupės ateitis gali būti atsidūrusi pavojuje. Bendrovė susiduria su silpnesne paklausa, įtempta geopolitine aplinka, prekybos barjerais ir augančia konkurencija, ypač elektromobilių segmente.

    2026 metų sausio–kovo mėnesiais grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį krito 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų, o rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų.

    „Iki šiol suplanuotų kaštų mažinimo priemonių nepakanka“, – sakė „Volkswagen“ finansų direktorius Arno Antlitzas.

    Pasak jo, įmonei reikia iš esmės keisti veiklos modelį ir siekti struktūrinių, tvarių pagerinimų visose grandyse. Tarp galimų krypčių minimas gamybos kaštų mažinimas neprastinant kokybės, administracinių išlaidų apkarpymas, gamyklų efektyvumo didinimas, spartesnė technologijų plėtra ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    „Volkswagen“ jau anksčiau skelbė apie planus iki 2030 metų Vokietijoje mažinti darbo vietų skaičių 50 000, o dabar užsimena, kad gali tekti peržiūrėti ir gamybos pajėgumus. Grupė valdo 10 prekės ženklų, tarp jų „Audi“, „SEAT“ ir „Škoda“, todėl kaštų mažinimas ir struktūriniai pokyčiai palies ne vieną grandį.

    Didžiausias spaudimas – Kinijoje

    Per pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ pardavė apie 2 mln. automobilių, tai yra beveik 7 proc. mažiau nei prieš metus. Augimas Pietų Amerikoje (3 proc.), Vakarų Europoje (1 proc.) ir Centrinėje bei Rytų Europoje (7 proc.) neatsvėrė nuosmukio Kinijoje (20 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (9 proc.).

    Kinijos rinka ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Volkswagen“ pelno šaltinių, tačiau joje itin sustiprėjo vietos gamintojų pozicijos. Tokios bendrovės kaip BYD agresyviai plečia elektromobilių pasiūlą ir užima didesnę rinkos dalį, o konkurencija vis dažniau persikelia ir į Europą, kur Kinijos gamintojai didina pardavimus.

    Šis spaudimas sutampa su plačiau Europoje matoma tendencija: tradiciniai gamintojai priversti greitinti elektrifikacijos planus, investuoti į programinę įrangą ir baterijų technologijas, bet kartu saugoti pelningumą. Dėl to daugelyje koncernų didėja dėmesys platformų supaprastinimui, tiekimo grandinių optimizavimui ir gamybos automatizavimui.

    Tarifai ir prognozės 2026 metams

    Arno Antlitzas taip pat teigė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai, galiojantys jau apie metus, grupei kasmet kainuoja papildomai apie 4 mlrd. eurų. Tokie kaštai dar labiau apsunkina gamintojų galimybes konkuruoti kainomis ir planuoti investicijas.

    „Volkswagen“ prognozuoja, kad 2026 metais grupės pardavimai gali augti nuo 0 iki 3 proc., o pagrindinė pelno marža turėtų siekti nuo 4 iki 5,5 proc. Bendrovė pažymėjo, kad vertinant perspektyvas nebuvo įtrauktas galimas karo Artimuosiuose Rytuose poveikis, nes jo patikimai įvertinti šiuo metu neįmanoma.

    Bendrovės vadovas Oliveris Blume pabrėžė, kad strategiją tenka derinti prie iš esmės besikeičiančio pasaulio, kuriame daugėja karų, geopolitinių įtampų, prekybos barjerų, griežtėja reguliavimas, o konkurencija tampa vis intensyvesnė. Pasak jo, tokios aplinkybės verčia „Volkswagen“ sparčiau priimti sprendimus ir aiškiau susidėlioti prioritetus.

  • „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pakėlė 2026 metų finansines prognozes po to, kai pirmąjį ketvirtį pranoko Volstrito lūkesčius. Esminiu postūmiu tapo maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės tarifų grąžinimas, susijęs su JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl dalies anksčiau įvestų muitų teisėtumo.

    Investuotojai į naujieną sureagavo greitai: po prekybos sesijos „Ford“ akcijos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc. Bendrovė pabrėžė, kad grąžintinų sumų procesas dar nėra baigtas, tačiau apskaitoje nauda pripažinta tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas teismo sprendimas.

    Pelnas šoktelėjo, pardavimai krito

    „Ford“ pranešė, kad bendros pajamos per ketvirtį išaugo iki maždaug 40,0 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 2,3 mlrd. eurų. Tuo pat metu didmeninės automobilių apimtys smuktelėjo apie 4 proc., tačiau rezultatus stiprino palankesnis parduodamų modelių miksas ir kainodara.

    Veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius, eliminuojant vienkartinius veiksnius, šoktelėjo iki maždaug 3,2 mlrd. eurų. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad automobilių sektoriuje tokie koregavimai dažni, nes jie leidžia aiškiau atskirti nuolatinės veiklos rezultatą nuo išskirtinių įvykių.

    Prognozė geresnė, bet rizikos išlieka

    Atnaujintose 2026 metų gairėse „Ford“ dabar tikisi 7,9–9,8 mlrd. eurų koreguoto veiklos pelno, kai anksčiau prognozavo 7,4–9,3 mlrd. eurų. Laisvųjų pinigų srautų prognozė išlaikyta maždaug 4,6–5,6 mlrd. eurų intervale, o investicijos į ilgalaikį turtą planuojamos apie 8,8–9,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad šiose gairėse neįvertintos galimos didesnės geopolitinės įtampos pasekmės ar ryškesnis JAV ekonomikos sulėtėjimas. Tokie veiksniai gali smarkiai pakeisti tiek paklausą, tiek tiekimo grandinių ir žaliavų kaštus.

    Brangstantis aliuminis ir spaudimas elektromobiliams

    Finansų vadovė Sherry House teigė, kad ketvirčio rezultatus lėmė ne vien tarifų grąžinimas, o ir geresnė kainodara bei augančios programinės įrangos ir paslaugų pajamos. Vis dėlto tarifų grąžinimas padeda amortizuoti planuojamą maždaug 930 mln. eurų papildomą žaliavų, ypač aliuminio, brangimą per metus.

    „Didžioji dalis pagerėjimo atėjo ne vien dėl tarifų, o dėl stipresnio produktų miksavimo, kainodaros ir augančių paslaugų“, – sakė Sherry House.

    Elektromobilių padalinys „Model e“ nuostolius sumažino, tačiau segmentas tebėra nuostolingas: ketvirčio minusas siekė apie 720 mln. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo ryškų elektromobilių pardavimų smukimą, atspindintį platesnę rinkos tendenciją, kai pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o gamintojai intensyvina akcijas ir koreguoja gamybos planus.

    Tuo pat metu tradicinis „Blue“ verslas ir komercinis „Pro“ padalinys išliko pagrindiniais pelno generatoriais. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad pereinamasis laikotarpis į elektrifikaciją didiesiems gamintojams tebėra finansiškai sudėtingas, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausią stabilumą suteikia pelningesni vidaus degimo ir komerciniai modeliai.

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.

  • „General Motors“ perspėja dėl Irano karo: kaštai auga, bet brangūs automobiliai šluojami

    „General Motors“ perspėja dėl Irano karo: kaštai auga, bet brangūs automobiliai šluojami

    JAV automobilių gamintoja „General Motors“ pranešė, kad dėl Irano karo didėja jos veiklos kaštai, ypač energetikos ir logistikos srityse. Vis dėlto bendrovė kol kas nemato ženklų, kad pirkėjai masiškai atsisakytų brangesnių automobilių.

    Bendrovės vadovė Mary Barra investuotojams teigė, kad įmonė stebi vartotojų elgseną, tačiau automobilų pardavimų struktūra išlieka palanki. Anot jos, didžiausias neapibrėžtumas šiuo metu yra konflikto trukmė ir jo poveikis tiekimo grandinėms bei transportavimo kainoms.

    „Didžiausias kintamasis, kurį stebime, yra tai, kiek ilgai tęsis konfliktas ir kokią kainą tai sukurs logistikai bei tiekimo grandinei, tačiau kol kas ryškaus pokyčio nematome“, – sakė Mary Barra.

    „General Motors“ nurodė, kad pirmąjį ketvirtį vidutinė automobilio sandorio kaina siekė apie 52 000 eurų ir buvo panaši kaip prieš metus. Platesnėje rinkoje, remiantis naujausiais viešai skelbiamais skaičiavimais, vidutinė naujo automobilio sandorio kaina kovo mėnesį buvo apie 45 000 eurų.

    Vadovybė pabrėžė, kad net ir augant degalų kainoms bei bendram pragyvenimo brangimui, pirkėjai vis dar linkę rinktis didesnės komplektacijos visureigius ir pikapus. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas gali pakeisti paklausą, pavyzdžiui, didinti jautrumą kainai arba spartinti perėjimą prie elektrinių modelių.

    „General Motors“ taip pat pranešė, kad stengiasi kompensuoti papildomas išlaidas, ieškodama efektyvumo, mažindama kitas sąnaudas ir peržiūrėdama kai kuriuos samdymo planus. Įmonė neįvardijo, kiek tiksliai kainuoja karo sukelti pokyčiai, tačiau patvirtino, kad spaudimas kaštams yra apčiuopiamas.

    „Nors mūsų veiklos rezultatai išlieka stiprūs, Irano karas padidino mūsų kaštus, o jo trukmė lieka neaiški. Šį spaudimą mažiname sumažindami išlaidas kitose srityse ir ieškodami efektyvumo visame versle“, – sakė Mary Barra.

    Be geopolitinių rizikų, „General Motors“ akcentavo ir kitą svarbų veiksnį, darantį įtaką sąnaudoms, tai mikroelektronikos komponentai. Bendrovė tikisi, kad šiemet jai papildomai kainuos žaliavos ir krovinių gabenimas, įskaitant brangstančią logistiką ir didesnes DRAM lustų kainas, o bendras šių veiksnių poveikis gali siekti 1,4–1,9 mlrd. eurų.

    DRAM lustai yra svarbūs šiuolaikiniams automobiliams, nes naudojami informacijos ir pramogų sistemose, skaitmeniniuose prietaisų skydeliuose, pažangiose pagalbinėse vairuotojo sistemose ir elektromobilių valdymo sprendimuose. Rinkos analitikai pabrėžia, kad šių lustų kainas kelia išaugusi paklausa duomenų centrams ir dirbtinio intelekto infrastruktūrai, todėl automobilių gamintojai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su technologijų sektoriumi.

    Finansų vadovas Paul Jacobson teigė, kad šiuo metu įmonė nemato tiesioginės žaliavų ar komponentų stygiaus rizikos dėl konflikto. Tačiau „General Motors“ pripažino, kad perskirsto kai kuriuos automobilių srautus, daugiau produkcijos nukreipdama į JAV rinką, o ne į Artimuosius Rytus, kur dėl karo paklausa ir logistika tapo mažiau prognozuojamos.

    Įmonė taip pat priminė, kad pirmąjį ketvirtį jos pardavimai, palyginti su ankstesniais metais, mažėjo, o vienas iš veiksnių buvo mažesnės kai kurių modelių atsargos. Pasak bendrovės, ypač juntamas didesnių pikapų segmentas, nes gamyba buvo derinama prie planuojamų atnaujinimų vėlesniu laikotarpiu.

    Rinkai svarbiausias klausimas išlieka, ar užsitęsęs karas kartu su didesnėmis energijos ir logistikos sąnaudomis nepakeis vartotojų elgsenos. „General Motors“ tikina esanti pasirengusi prisitaikyti, jei pirkėjai ryškiau pasisuks į pigesnius modelius arba greičiau rinksis elektrines transporto priemones.

  • Suomija įjungė ličio kasyklą: pirmasis Europoje pilnas ciklas, bet priklausomybė dar nepanaikinta

    Suomija įjungė ličio kasyklą: pirmasis Europoje pilnas ciklas, bet priklausomybė dar nepanaikinta

    Vakarų Suomijoje, Kaustinene, pradėjo veikti Syväjärvi ličio kasykla, o kartu su rūdos sodrinimo ir rafinavimo grandimis tai laikoma vienintele tokio tipo integruota investicija Europoje. Projektas siejamas su Europos pastangomis užsitikrinti daugiau baterijoms reikalingų žaliavų ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kasybos darbai jau vyksta, o gamybinė infrastruktūra ruošiama darbui didesniu mastu. Rūda iš Syväjärvi telkinio keliauja į sodrinimo įrenginius Päivänevoje, o galutinis perdirbimas vykdomas „Keliber“ gamykloje Kokoloje, viskas sutelkta maždaug 43 kilometrų spinduliu.

    Numatoma, kad Suomijoje kasmet bus pagaminama apie 15 000 tonų ličio hidroksido, tai atitinka maždaug 2 500 tonų gryno ličio. Šios apimtys bus skirtos įvairiose Europos šalyse veikiančioms baterijų ir kitoms pramonės įmonėms, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien šio kiekio nepakaks.

    „Didiname nepriklausomybę nuo importo, pavyzdžiui, iš Azijos šalių ir Australijos“, – sakė projekto operacinės veiklos vadovas Hannu Hautala.

    Suomijos geologijos tarnybos specialistai vertina, kad planuojama produkcija sudarytų apie 10 proc. Europos poreikio, todėl importas dar ilgai išliks svarbus. Šis faktas atspindi platesnę ES situaciją: baterijų sektoriui sparčiai augant, žaliavų tiekimas tampa kritiškai svarbus ne tik elektromobiliams, bet ir energijos kaupimo sistemoms.

    Rafinerijoje jau pradėti technologiniai bandymai, įskaitant testus su vandeniu, o pirmosios komercinės produkcijos partijos gali būti paruoštos metų pabaigoje, jei visi etapai vyks pagal planą. Galutinis produktas – baterijoms tinkamas ličio hidroksidas – bus paruošiamas transportuoti pramoninėmis pakuotėmis.

    Telkiniai Kaustinene buvo identifikuoti dar XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o dabar vystoma teritorija apima daugiau kaip 500 kvadratinių kilometrų. Be pagrindinės vietos, regione numatytos ir papildomos kasybos aikštelės, kurios ilgainiui turėtų padidinti bendrą išgavimą.

    Projektą kontroliuoja Pietų Afrikos kasybos grupė „Sibanye-Stillwater“, kuri į jį įsitraukė 2021 metais. Kiti akcininkai yra Suomijos valstybinė Finnish Minerals Group ir dalis Suomijos investuotojų, o finansinį palaikymą yra suteikęs Europos investicijų bankas.

    Planuojama, kad kasybos ir perdirbimo kompleksas pilną pajėgumą pasieks maždaug per dvejus metus. Nors tai svarbus žingsnis Europos pramonei, analitikai pabrėžia, kad siekiant didesnio savarankiškumo reikės ir kitų projektų, taip pat aktyvesnio perdirbimo bei alternatyvių baterijų chemijų plėtros, kur vis dažniau taikomas ir dirbtinis intelektas procesų optimizavimui.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.

  • „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ ketvirčio ataskaitoje skelbia, kad baterijų verslo rezultatai gerėja, o vienas svarbiausių postūmių – auganti didelių energijos kaupimo sistemų paklausa. Bendrovė pabrėžia, kad Europos rinkai vis daugiau dėmesio skiria LFP, arba ličio geležies fosfato, technologijai.

    LFP baterijos paprastai vertinamos dėl didesnio saugumo ir ilgesnio tarnavimo ciklo, taip pat dėl mažesnės savikainos, palyginti su dalimi kitų ličio jonų chemijų. Tai ypač aktualu Europos gamintojams, spaudžiamiems mažinti elektromobilių kainas ir užtikrinti stabilią tiekimo grandinę.

    Per ketvirtį „Samsung SDI“ taip pat pasirašė strateginį susitarimą su Mercedes-Benz. Bendrovė akcentuoja, kad tai sustiprina jos pozicijas tarp Vokietijos premium segmento gamintojų ir sudaro prielaidas naujiems užsakymams Europoje.

    Strateginis fokusas į Vengriją

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europos elektromobilių rinka rodo atsigavimo ženklus, ypač vidutinės klasės segmente. „Samsung SDI“ tai sieja su kai kuriose šalyse sugrąžintomis valstybės subsidijomis ir išlikusiomis aukštomis naftos kainomis, kurios skatina vartotojus svarstyti alternatyvas vidaus degimo varikliams.

    Šios tendencijos tiesiogiai veikia „Samsung SDI“ gamyklos Vengrijoje planus. Dalis gamybos linijų pertvarkoma LFP baterijų gamybai, o tai turėtų didinti bendrą pajėgumą ir leisti lanksčiau reaguoti į gamintojų paklausą skirtinguose segmentuose.

    Bendrovė skelbia, kad antroje metų pusėje gamyklos pajėgumų panaudojimas planuojamas virš 70 proc. Toks tikslas paprastai reiškia siekį stabilizuoti užsakymų srautą, mažinti vieneto kaštus ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą.

    Naujas projektas Europos rinkai

    „Samsung SDI“ praneša, kad antro ketvirčio laikotarpiu turėtų prasidėti masinė naujo projekto, skirto Europos rinkai, gamyba. Vengrijos bazė įvardijama kaip pagrindinis šio projekto variklis.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: didėjanti energijos kaupimo sistemų paklausa elektros tinklų stabilizavimui ir spartėjantis baterijų lokalizavimas dėl tiekimo rizikų bei reguliacinių reikalavimų. Todėl investicijos į regionines gamyklas ir perėjimas prie konkurencingesnių chemijų, tokių kaip LFP, tampa viena pagrindinių žaidėjų strategijų.