Tag: Elektromobiliai

  • Automobilių pardavimai Europoje auga dėl elektromobilių, bet tempas lėtėja: kas keičia rinką

    Europos naujų automobilių rinka gegužę augo ketvirtą mėnesį iš eilės, o pagrindiniu varikliu tapo elektromobiliai ir įkraunami hibridai. Vis dėlto bendras atsigavimas rodo lėtėjimo ženklų, nes pirkėjų sprendimus vis labiau veikia infliacija, palūkanos ir energijos kainų svyravimai.

    Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, naujų automobilių registracijos per mėnesį padidėjo 3,6 proc. iki 1,15 milijono. Augimas fiksuotas didžiosiose rinkose, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, o elektrifikuoti modeliai dalinai kompensavo silpnesnį vidaus degimo variklių automobilių segmentą.

    Kas kelia paklausą?

    Elektromobilių paklausą Europoje palaiko keli sutampantys veiksniai: gamintojai plečia pigesnių modelių pasiūlą, o daliai vairuotojų svarbus tampa mažesnis eksploatacijos kaštų neapibrėžtumas, kai degalų kainos svyruoja. Prie sprendimų prisideda ir įvairios nacionalinės skatinimo priemonės, kurios kai kuriose šalyse periodiškai atnaujinamos.

    Tuo pat metu aukštesnės palūkanų normos brangina lizingą ir paskolas, todėl dalis pirkėjų atideda automobilio keitimą. Euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., viršydama 2 proc. tikslą, o tai didina spaudimą namų ūkių biudžetams ir vėsina spontaniškus pirkimus.

    Signalai iš gamintojų

    Didieji gamintojai pripažįsta, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas veikia vartotojų nuotaikas. Rinkos analitikai įspėja, kad lėtėjimas gali labiausiai smogti masinio segmento gamintojams, kurių pirkėjai jautriausi kainai ir finansavimo sąlygoms.

    Europos gamintojams šis augimas suteikia šiokį tokį atokvėpį, tačiau iššūkių nemažėja: silpnesnė paklausa Kinijoje ir JAV, konkurencija iš Kinijos gamintojų bei būtinybė investuoti į baterijų technologijas ir gamybos pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais elektromobilių pasiūlą aktyviai plečia tokie koncernai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“, o rinkoje matoma ir BYD plėtra.

    Kaip keičiasi pardavimų struktūra?

    Vokietijoje, didžiausioje Europos rinkoje, elektromobilių pardavimai šoktelėjo 39 proc., o tai padėjo sušvelninti vidaus degimo variklių automobilių paklausos kritimą. Tokie šuoliai dažnai sutampa su paramos schemų pakeitimais ir kainų korekcijomis, todėl rinka išlieka jautri politiniams sprendimams.

    Visame regione vien baterijomis varomų automobilių ir įkraunamų hibridų registracijos augo, o jų dalis pasiekė 34 proc. visų pardavimų. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai mažėjo atitinkamai 19 proc., dar kartą patvirtindami struktūrinį poslinkį nuo tradicinių jėgos agregatų prie elektrifikacijos.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar elektromobilių banga sugebės išlaikyti bendrą rinkos augimą, kai vartotojai vis atidžiau skaičiuoja mėnesines įmokas, o gamintojai ieško pusiausvyros tarp kainos, maržos ir investicijų į naujas technologijas.

  • „Rivian“ atmeta „Android Auto“ ir „CarPlay“: viską statys ant DI asistento, bet ar tai suveiks?

    „Rivian“ atmeta „Android Auto“ ir „CarPlay“: viską statys ant DI asistento, bet ar tai suveiks?

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ neslepia, kad jos automobiliuose neatsiras nei „Android Auto“, nei „Apple CarPlay“. Bendrovės programinės įrangos vadovas Wassymas Bensaidas interviu metu teigė, jog kompanija renkasi kitą kelią ir kuria nuosavą sprendimą, paremtą DI asistentu.

    Pasak jo, tikslas yra sukurti sistemą, kuri vairuotojui pasiūlytų panašų patogumą kaip telefono atvaizdavimo platformos: balsu valdomą muziką, maršruto planavimą, pagalbą kelionėje ir kitus kasdienius veiksmus. „Rivian“ siekia, kad tokia patirtis būtų glaudžiai integruota į automobilio valdymą, o ne priklausoma nuo telefono.

    Duomenys tampa strateginiu turtu

    Vienas argumentų, kodėl dalis gamintojų atsargiai vertina „Android Auto“ ir „CarPlay“, yra duomenų kontrolė. Naudojant šias platformas, dalis informacijos apie keliones, naudojamas programėles ir vartojimo įpročius gali atsidurti technologijų milžinių ekosistemose, o automobilių gamintojai vis dažniau nori šiuos srautus valdyti patys.

    Tokia strategija susijusi ir su pinigais: automobilyje didėja prenumeratų, mokamų funkcijų ir programinės įrangos paslaugų vaidmuo. Kuo daugiau veiksmų vyksta gamintojo aplinkoje, tuo lengviau kurti ir parduoti papildomas paslaugas bei atnaujinimus.

    Rizika: kodėl vairuotojai gali nusivilti

    „Android Auto“ ir „CarPlay“ populiarūs dėl paprastos priežasties: jie daugeliui vairuotojų veikia nuspėjamai, o svarbiausios funkcijos nuolat atnaujinamos. Istoriškai gamintojų kuriamos informacijos ir pramogų sistemos dažnai būdavo lėtos, klaidų kupinos ir retai atnaujinamos, todėl dalis rinkos ir perėjo prie telefono sprendimų.

    DI asistentai, nors ir sparčiai tobulėja, vis dar turi silpnąją vietą: jie gali klysti, netiksliai interpretuoti užklausas ar pateikti neteisingą informaciją. Vairavimo aplinkoje tai ypač jautru, nes navigacijos, skambučių ar balso komandų patikimumas lemia ne tik patogumą, bet ir dėmesio valdymą kelyje.

    Ką tai reiškia „Rivian“ klientams

    Jeigu „Rivian“ pavyks sukurti greitą, stabilų ir aiškiai valdomą DI asistentą, bendrovė galėtų pasiūlyti vientisesnę patirtį nei universaliai visiems pritaikytos platformos. Tokiu atveju gamintojas turėtų daugiau laisvės integruoti balso komandas su automobilio funkcijomis, energijos valdymu ir specifinėmis kelionės situacijomis.

    Tačiau jei sprendimas nebus pakankamai brandus, daliai pirkėjų tai gali tapti argumentu rinktis kitą markę, kur „Android Auto“ ar „CarPlay“ įprasti ir iš karto suprantami. Artimiausi mėnesiai parodys, ar statymas ant DI bus proveržis, ar dar vienas bandymas grįžti prie to, nuo ko rinka jau buvo nusisukusi.

  • Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi sparčiau plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą: iki 2030 metų numatoma įrengti 47 naujas viešai prieinamas įkrovimo prieigas. Tikimasi, kad tai pagerins įkrovimo pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse ir sumažins kasdienio susisiekimo poveikį aplinkai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augant elektromobilių skaičiui didėja ir praktinis poreikis įkrovimo taškus turėti arčiau įprastų maršrutų. Todėl planuojama, kad prieigos atsiras prie viešųjų įstaigų ir traukos taškų, kur gyventojai lankosi reguliariai.

    „Siekiame, kad elektromobilių įkrovimo prieigos būtų kuo arčiau gyventojų kasdienių maršrutų – prie seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ar lankomų viešųjų erdvių. Tai leis patogiau naudotis elektromobiliais ir prisidės prie švaresnės aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

    Šiuo metu Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo būtų tvirtinamas viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Dokumente prioritetas teikiamas vietoms, kur įkrovimas būtų lengvai pasiekiamas ir atlieptų didžiausius mobilumo poreikius.

    Didžiausia planuojamų įkrovimo prieigų koncentracija numatyta Nemėžio seniūnijoje, kur planuojamos 5 prieigos. Nemenčinės miesto, Pagirių ir Rudaminos seniūnijose planuojama po 4 prieigas, o kitose seniūnijose tinklas būtų plečiamas taip, kad prieigos būtų išdėstytos tolygiau ir pasiektų daugiau gyvenviečių.

    Projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į įkrovimo tinklą yra viena iš priemonių, padedančių sudaryti patogesnes sąlygas vairuotojams ir skatinti transporto sektoriaus taršos mažinimą.

  • Teksasietis tą pačią dieną grąžino „Tesla Cybertruck“: paaiškėjo, kiek laiko jis stovėjo sandėlyje

    Teksaso gyventojas Reza Soltani pasakoja, kad naują „Tesla Cybertruck“ planavo atsiimti gerokai vėliau, tačiau netrukus po užsakymo gavo pranešimą, jog pikapas jau paruoštas perdavimui. Pasak jo, būtent ši detalė ir paskatino papildomai pasidomėti automobilio istorija.

    Vyras per „Tesla“ programėlę susisiekė su bendrovės atstovu ir sužinojo, kad konkretus „Cybertruck“ nuo konvejerio nuriedėjo 2025 metų sausio 8 dieną. Tai reikštų, kad iki perdavimo jis maždaug keturis mėnesius buvo laikomas sandėlyje.

    „Sužinojęs pagaminimo datą supratau, kad tai ne tas pristatymas, kokio tikėjausi, todėl paprašiau kito automobilio“, – sakė Reza Soltani.

    Tą pačią dieną jis nusprendė atsisakyti šio pikapo ir inicijavo grąžinimą, prašydamas naujesnės gamybos automobilio. Nors automobilių gamybos ir logistikos grandinėje sandėliavimas gali būti įprastas, daliai pirkėjų tai tampa jautriu klausimu, ypač kai kalbama apie naujai perkamas transporto priemones.

    Ši istorija pasirodo platesniame kontekste, kai „Tesla Cybertruck“ pastaraisiais mėnesiais vis dažniau aptariamas dėl kokybės svyravimų ir įvairių techninių problemų, o kai kuriuose regionuose išryškėjo ir paklausos atvėsimo ženklai. Automobilių rinkoje tai dažnai reiškia didesnį jau pagamintų automobilių likutį bei lankstesnį pristatymo terminų planavimą.

    Be to, Europoje „Cybertruck“ susiduria su reguliaciniais iššūkiais: modelio konstrukcija ir saugos reikalavimai kelia klausimų dėl atitikties Europos Sąjungos normoms, ypač pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos srityje. Dėl šių priežasčių daliai pirkėjų ir importuotojų gali tekti susidurti su papildomomis kliūtimis registruojant ar įvežant tokio tipo pikapą.

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • Ignalinoje skelbiamas konkursas: ieškomas elektromobilių įkrovimo operatorius Ateities gatvėje

    Ignalinoje skelbiamas konkursas: ieškomas elektromobilių įkrovimo operatorius Ateities gatvėje

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą dėl teisės teikti elektromobilių įkrovimo paslaugą Ignalinos miesto teritorijoje. Konkursu siekiama atrinkti operatorių, kuris pagal numatytą lokaciją suprojektuotų ir įrengtų įkrovimo prieigas bei užtikrintų paslaugos teikimą.

    Savivaldybė nurodo, kad konkursas organizuojamas sudarant konkurencingas sąlygas įkrovimo infrastruktūros diegėjams. Tikimasi, jog pasirinktas operatorius prisidės prie įkrovimo tinklo plėtros ir patogesnio elektromobilių naudojimo kasdienėse kelionėse.

    Kokia vieta numatyta įkrovimui

    Konkurso sąlygose kaip numatyta vieta įvardijamas adresas Ateities gatvė 23, Ignalinoje. Dokumentuose apibrėžti techniniai aspektai, susiję su esama situacija ir elektros tinklų nuosavybės ribomis, kad dalyviai galėtų įsivertinti projekto apimtį.

    Operatoriui teks ne tik įrengti įkrovimo prieigas, bet ir organizuoti paslaugos teikimą pagal konkurso sąlygose nustatytas charakteristikas. Praktikoje tai paprastai reiškia atsakomybę už įrangos diegimą, priežiūrą, veikimo patikimumą ir vartotojams patogų atsiskaitymą.

    Kaip gauti informaciją

    Kontaktinis asmuo konkurso klausimais yra Povilas Trapikas, dirbantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje, Ateities gatvėje 23 (10 kabinetas). Su juo galima susisiekti telefonu 8 386 32 700 arba el. paštu povilas.trapikas@ignalina.lt.

    Konkurso dokumentuose pateikiamos konkurso sąlygos, paraiškos forma ir papildoma informacija apie esamos įkrovimo stotelės vietą bei elektros tinklų nuosavybės ribas. Savivaldybė ragina susidomėjusius rinkos dalyvius įvertinti dokumentus ir teikti paraiškas nustatyta tvarka.

  • Transporto naujienos: kas keičiasi keliuose, viešajame transporte ir rinkoje šią savaitę

    Pateiktame originale nėra straipsnio turinio, tik techninis paveikslėlis, todėl patikimai perrašyti ir išplėsti teksto pagal šaltinį neįmanoma. Kad parengčiau publikavimui paruoštą naujieną, reikalingas bent minimalus tekstas arba aiški tema: šalis ar miestas, laikotarpis, konkretus įvykis, dalyviai ir pagrindiniai skaičiai.

    Jei atsiųsite originalų straipsnio tekstą arba bent 5–10 sakinių santrauką, parengsiu išplėstą publikaciją su kontekstu, aktualiomis tendencijomis ir aiškiai atskirtomis pastraipomis, laikydamasis visų jūsų formatavimo, kabučių, datų ir valiutų taisyklių.

    Kol kas galiu pasiūlyti neutralią redakcinę kryptį transporto temai: kelių eismo sauga ir kontrolė, viešojo transporto maršrutų ir kainodaros pokyčiai, degalų ir draudimo kainų dinamika, elektromobilių infrastruktūros plėtra, tiekimo grandinių poveikis automobilių rinkai.

    Atsiųskite originalų turinį ir nurodykite, ar tai turi būti Lietuvos, Europos ar pasaulio transporto naujiena, tuomet parengsiu galutinį straipsnį pagal Google News ir Discover principus.

  • Automobilių naujienos: kas keičiasi rinkoje ir kokių modelių vairuotojai dairysis šiemet

    Automobilių rinka pastaraisiais metais juda greitai: gamintojai atnaujina modelių gamas, o pirkėjai vis dažniau svarsto, kiek kainuos automobilio išlaikymas po pirkimo. Didesnį dėmesį lemia ne tik degalų kainos, bet ir draudimo, remonto bei atsarginių dalių brangimas.

    Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: viena vertus, toliau auga elektromobilių ir įkraunamų hibridų pasirinkimas, kita vertus, dalis pirkėjų grįžta prie paprastesnių benzininių modelių dėl kainos ir įkrovimo infrastruktūros įpročių. Prie sprendimų prisideda ir gamintojų akcijos, lizingo pasiūlymai bei likutinės vertės prognozės.

    Didelę įtaką rinkai daro ir saugumo bei taršos reikalavimai: modernios pagalbos vairuotojui sistemos tampa standartu net vidutinėje klasėje. Kartu auga susidomėjimas naudotais automobiliais, nes naujų modelių kainos daugeliui pirkėjų išlieka aukštos, o pristatymo terminai kai kuriuose segmentuose vis dar svyruoja.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Šiemet tikėtina daugiau atnaujintų populiarių modelių, ypač miesto krosoverių ir šeimos automobilių segmente, kur konkurencija didžiausia. Gamintojai vis aktyviau diegia programinės įrangos atnaujinimus, o dalį funkcijų siūlo kaip papildomas paslaugas, todėl pirkėjams svarbu įvertinti ne tik bazinę kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir gamybos grandinių stabilumui, nes nuo jo priklauso kainų dinamika bei automobilių prieinamumas salonuose. Tuo pat metu DI sprendimai sparčiai skverbiasi į automobilių kūrimą ir klientų aptarnavimą, tačiau vairuotojams svarbiausia išlieka praktiniai dalykai: patikimumas, aptarnavimo tinklas ir realios eksploatacijos sąnaudos.

    Renkantis automobilį verta remtis ne vien reklaminiais pažadais, o palyginti bandymų rezultatus, garantijos sąlygas ir serviso kainodarą. Tai ypač aktualu tiems, kurie automobilį perka ilgesniam laikui ir nori iš anksto suprasti, kokios išlaidos laukia per artimiausius kelerius metus.

  • Britas po 7 mėnesių įvertino „Porsche Taycan“: nuvertėjimas pribloškė, o remontas kainavo brangiai

    Britas, įsigijęs elektrinį „Porsche Taycan“, po septynių mėnesių nusprendė pasitikrinti, kiek realiai vertas jo automobilis antrinėje rinkoje. Gauti pasiūlymai nustebino: nuvertėjimas pasirodė gerokai didesnis, nei jis tikėjosi.

    Vyras pasakojo, kad automobilį pirko 2025 metų rugsėjį už maždaug 140 000 eurų. Vėliau, kreipęsis į supirkimo bendroves ir vertintojus, jis sulaukė pasiūlymų, kurie kai kuriais atvejais siekė tik apie 34 000–87 000 eurų.

    „Jei parduočiau supirkėjams, siūloma suma mane nuoširdžiai nustebino“, – sakė automobilio savininkas.

    Jis pridūrė, kad dar ankstyvuoju naudojimo laikotarpiu teko patirti ir nemalonią staigmeną dėl remonto sąnaudų. Pasak jo, pirmasis remontas buvo brangus, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad kai kurių elektromobilių išlaikymas ir vertės kritimas gali būti sunkiai prognozuojami.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiam elektromobilių nuvertėjimui įtakos turi keli veiksniai. Vienas jų yra naujų modelių ir atnaujinimų tempas, kai rinkoje greitai atsiranda technologiškai pažangesnių alternatyvų, o ankstesnės versijos praranda patrauklumą.

    Dar vienas veiksnys yra naujų automobilių kainodara ir gamintojų taikomos nuolaidos, kurios gali sumažinti naudoto automobilio vertę. Prie to prisideda ir pirkėjų klausimai dėl baterijos būklės, garantijų, taip pat remonto kainų bei dalių prieinamumo.

    Panašios istorijos pasirodo ir apie kitus elektromobilius. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose dalijamasi atvejais, kai per kelerius metus naudoto elektromobilio vertė sumažėja gerokai labiau nei panašios klasės vidaus degimo varikliais varomų automobilių.

    Vis dėlto rinkos dinamika nėra vienoda visiems modeliams: skiriasi prekių ženklų reputacija, paklausa, garantijų sąlygos ir konkretaus automobilio komplektacija. Dėl to prieš perkant brangesnį elektromobilį vis dažniau rekomenduojama įvertinti ne tik pradinę kainą, bet ir tikėtiną vertės kritimą, draudimo bei remonto kaštus.

  • Lenkų proveržis dėl ličio: naujas būdas iš druskų atliekų atgauti beveik visą žaliavą

    Lenkų proveržis dėl ličio: naujas būdas iš druskų atliekų atgauti beveik visą žaliavą

    Litis šiandien laikomas viena svarbiausių žaliavų energetikos transformacijai, nes be jo sunkiai įsivaizduojamos ličio jonų baterijos. Būtent jos maitina išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, elektromobilius ir energijos kaupiklius, todėl paklausa pasaulyje sparčiai auga.

    Didėjant gamybai, vis daugiau dėmesio krypsta ne tik į naujų telkinių gavybą, bet ir į efektyvesnį jau išgaunamo ličio panaudojimą. Viena didžiausių problemų yra tai, kad dalis ličio prarandama perdirbant natūralias sūrymo solankas, o likučiai nusėda druskų nuosėdose, kurios vėliau sukraunamos į sąvartas.

    Tradiciniai keliai gauti litį turi aiškių trūkumų. Iš kietųjų uolienų jis išgaunamas taikant aukštas temperatūras ir agresyvius cheminius reagentus, o iš solankų dažnai išgaunamas mėnesius garinant vandenį didžiuliuose baseinuose, kas priklauso nuo klimato ir nėra greita.

    Be to, atskirti litį nuo kitų jonų yra sudėtinga, nes mišinyje greta jo būna natrio, kalio, magnio ir kalcio druskų. Praktikoje tai reiškia, kad reikia itin selektyvios medžiagos, galinčios „atpažinti“ ličio joną ir perkelti jį į kitą terpę, paliekant daugumą kitų druskų pradinėje masėje.

    Tokį sprendimą pasiūlė Lenkijos mokslininkai iš Lenkijos mokslų akademijos Organinės chemijos instituto, kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto ir Varšuvos technologijos universiteto. Jie aprašė junginius, galinčius selektyviai „surišti“ litį ir ištraukti jį iš kietųjų druskų mišinių, pritaikant kietosios medžiagos ir skysčio ekstrakcijos principą.

    „Mums reikėjo molekulinio „griebtuvo“, kuris rinktųsi ličio joną iš labai panašiai besielgiančių druskų mišinio“, – teigė tyrėjai, aiškindami, kodėl iki šiol litį atskirti būdavo taip sunku.

    Tyrimo esmė yra jonoforai, kuriuos galima palyginti su molekuliniais receptoriais: jie sudaro „kišenę“, į kurią geriausiai telpa tam tikro dydžio ir krūvio jonas. Mokslininkai ištyrė aštuonias panašios sandaros molekules ir parodė, kad nedidelės struktūros modifikacijos gali reikšmingai pakeisti selektyvumą, o vienas iš junginių sudarė stabilų kompleksą santykiu vienas jonoforas vienam ličio jonui.

    Eksperimente naudota apie 100 gramų daugiakomponentė druskų masė, kurios joninė sudėtis buvo parinkta taip, kad primintų vieno svarbiausių ličio gavybos regionų solankų profilį. Po dviejų ekstrakcijos ciklų tyrėjai paskelbė pasiekę apie 95 proc. bendrą ličio chlorido atgavimą, o gautoje sausoje frakcijoje ličio chloridas sudarė apie 95 proc.

    Svarbus ir selektyvumas: naudotas jonoforas litį į organinį skystį perkėlė tūkstančius kartų noriau nei natrį, kalį ar magnį, todėl šių elementų druskos daugiausia liko pradinėje kietojoje masėje. Sudėtingiausia pasirodė ličio atskyrimas nuo kalcio, todėl pagrindinė priemaiša galutiniame produkte buvo kalcio chloridas.

    Praktinei plėtrai reikšminga tai, kad aprašytos molekulės nėra itin sudėtingos, o jų struktūra modulinė, todėl jas lengviau modifikuoti ir gaminti didesniais kiekiais. Tyrime junginiai buvo sintetinami partijomis iki 58 gramų, o tai rodo potencialą pereiti nuo laboratorinių bandymų prie didesnio masto procesų.

    Tokie metodai galėtų papildyti vis dažniau aptariamas „tiesioginės ličio ekstrakcijos“ kryptis, kuriomis siekiama mažinti vandens nuostolius, spartinti procesus ir sumažinti atliekų kiekį. Jeigu technologija pasiteisintų pramonėje, ji galėtų padėti atgauti litį iš druskų atliekų krūvų, skurdesnių telkinių ar dalies baterijų perdirbimo srautų, taip mažinant spaudimą naujai gavybai.

    Vis dėlto iki realaus įdiegimo dar reikės įvertinti sąnaudas, naudojamų tirpiklių ir reagentų poveikį aplinkai, proceso saugą bei tai, kaip efektyviai galima pašalinti kalcio priemaišas. Energetikos ir transporto elektrifikacijai įsibėgėjant, tokios selektyvios chemijos technologijos tampa vienu iš kelių, galinčių sustiprinti žaliavų tiekimo grandines Europoje ir pasaulyje.