Tag: Elektromobiliai

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.

  • „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pirmadienį Romoje pristatė pirmąjį visiškai elektrinį savo automobilį „Luce“. Penkiavietis modelis, kurio kaina siekia apie 550 000 eurų, iškart tapo vienu brangiausių serijinių elektromobilių rinkoje.

    Tačiau džiaugsmą netrukus pakeitė kritika: socialiniuose tinkluose automobilio dizainas pradėtas lyginti su „Nissan Leaf“ ir pigesniais „Toyota“ modeliais. Investuotojų reakcija taip pat buvo aštri: prekybos Milane metu „Ferrari“ akcijos buvo smukusios iki 7,8 proc.

    Interneto verdiktas ir politika

    Kritika apsiribojo ne vien anoniminiais komentarais. Buvęs Italijos pramonės ministras Carlo Calenda, kadaise dirbęs „Ferrari“, naujieną pavertė platesne ataka prieš įmonės vadovą Johną Elkanną ir jo sprendimus.

    Politikas teigė, kad „Luce“ esą yra įžeidimas markės gerbėjams ir kartu simbolizuoja, kaip silpnėja Italijos pramonės pamatai. Tokie pasisakymai greitai išplito, o diskusija persimetė nuo dizaino prie strategijos ir identiteto klausimų.

    Ką žada „Luce“ technika

    Techninė pusė, sprendžiant iš pristatymo, skirta nutildyti skeptikus. „Ferrari“ nurodo, kad „Luce“ turi keturis elektros variklius, po vieną kiekvienam ratui, o bendra galia viršija 1 000 arklio galių.

    Skelbiama, kad automobilis iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis viršija 310 kilometrų per valandą. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: penkios sėdimos vietos ir 600 litrų bagažinė, kas „Ferrari“ pasaulyje nėra įprastas prioritetas.

    Kas slypi už dizaino ir garso

    „Luce“ dizainas kurtas bendradarbiaujant su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive ir jo kolektyvu „LoveFrom“. Glotnus, stikliškas kėbulas ryškiai nutolsta nuo tradiciškai raumeningų „Ferrari“ siluetų, todėl daliai gerbėjų jis tapo sunkiai atpažįstamas.

    Gamintojas bandė iš anksto suvaldyti ir kitą jautrią temą, elektromobilių skleidžiamą garsą. „Ferrari“ teigia penkerius metus kūrusi akustinę sistemą, kuri fiksuoja ir sustiprina elektros pavaros skleidžiamą ūžesį, vietoj to, kad dirbtinai imituotų vidaus degimo variklio riaumojimą.

    „„Ferrari Luce“ nėra atsakas į pokyčius. Tai sąmoningas sprendimas vesti į priekį tai, kas ateina“, – sakė Johnas Elkannas.

    Užsakymai, kaip skelbiama, pradėti priimti nuo pirmadienio, o pirmieji pristatymai planuojami dar iki metų pabaigos. Rinkoje, kur prestižiniai gamintojai vis aktyviau elektrifikuoja modelių gamą, „Ferrari“ žingsnis gali tapti lūžio tašku, tačiau pirmosios reakcijos rodo, kad kova vyks ne tik dėl technologijų, bet ir dėl prekės ženklo įvaizdžio.

  • „Ferrari“ pristatė pirmą elektromobilį, bet rinkos verdiktas negailestingas: akcijos smuko 6 proc.

    „Ferrari“ pristatė pirmą elektromobilį, bet rinkos verdiktas negailestingas: akcijos smuko 6 proc.

    Prabangių sportinių automobilių gamintojo „Ferrari“ akcijos antradienį smuko apie 6 proc. netrukus po to, kai bendrovė pristatė pirmą visiškai elektrinį modelį „Luce“. Investuotojų reakcija buvo aštri, nors šio automobilio debiutas buvo vienas labiausiai laukiamų pastarųjų metų įvykių markės istorijoje.

    Naujasis modelis pristatytas Romoje, o pavadinimas „Luce“ itališkai reiškia šviesą. „Ferrari“ teigė, kad jis turėtų simbolizuoti aiškumą ir kryptį, tačiau rinkoje dėmesys greitai nukrypo į tai, ar elektrinis etapas nepakeis to, dėl ko markė tapo legendine.

    Kodėl akcijos smuko?

    Analitikai akcijų kritimą siejo su dviem veiksniais: dalies gerbėjų nepasitenkinimu dizaino sprendimais ir klasikiniu principu, kai rinkos dalyviai perka gandus, o parduoda po fakto. Kitaip tariant, lūkesčiai prieš pristatymą buvo pakėlę kainą, o po premjeros investuotojai fiksavo pelną.

    Rinkos komentatoriai taip pat pabrėžė riziką, kad elektromobilio kūrimas gali kainuoti brangiau nei tradicinių modelių vystymas, ypač jei reikia naujos baterijų, programinės įrangos ir gamybos kompetencijos. Tokios investicijos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, net jei ilgainiui jos būtinos konkurencingumui.

    „Kai kuriate naują technologiją, visada turite prisiminti vieną žodį – pagarbą: technologijai ir klientams, todėl dizainas turi būti kitoks“, – sakė „Ferrari“ vadovas Benedetto Vigna.

    Ką žinome apie „Luce“

    „Ferrari“ skelbia, kad „Luce“ yra pirmasis istorijoje visiškai elektrinis markės modelis ir kartu pirmasis penkiavietis automobilis. Bendrovės pateiktais duomenimis, jis iki 97 kilometrų per valandą įsibėgėja maždaug per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis siekia apie 309 kilometrus per valandą.

    Modelio kaina – apie 550 000 eurų, o pirmuosius pristatymus klientams planuojama pradėti ketvirtąjį metų ketvirtį. „Ferrari“ taip pat pabrėžė, kad komponentus ketina kurti ir gaminti savo jėgomis Maranelle, siekdama kontroliuoti kokybę ir technologinius sprendimus.

    Elektrinių superautomobilių dilema

    „Ferrari“ žingsnis į elektrifikaciją vyksta sudėtingame rinkos kontekste: dalis gamintojų yra koregavę elektrifikacijos grafikus, nes kai kuriose rinkose paklausa auga lėčiau, nei tikėtasi, o pirkėjai jautriau reaguoja į kainą. Prabangiame segmente papildomai veikia ir emocinis faktorius: daliai klientų svarbus ne tik greitis, bet ir tradicinis variklio garsas bei markės paveldas.

    Vis dėlto Europos Sąjungos reguliavimas, griežtėjantys išmetamųjų teršalų reikalavimai ir technologijų pažanga stumia visą pramonę link elektrinių ar kitų mažiau taršių sprendimų. Dėl to „Ferrari“ dabar tenka įrodyti, kad elektromobilis gali išlaikyti markei būdingą išskirtinumą ir kartu tapti komerciškai sėkmingu produktu.

    Artimiausi mėnesiai investuotojams bus svarbūs dėl dviejų dalykų: realios užsakymų dinamikos ir to, kaip rinka įvertins „Ferrari“ gebėjimą pelningai perkelti superautomobilio idėją į DI, programinės įrangos ir baterijų valdomą erą.

  • Hibriduose ir elektromobiliuose ši bėda kartojasi dažniausiai: padeda vienas mygtukas

    Hibriduose ir elektromobiliuose ši bėda kartojasi dažniausiai: padeda vienas mygtukas

    Šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau sustoja ne dėl variklio ar traukos baterijos, o dėl paprastesnės priežasties: išsikraunančio 12 voltų akumuliatoriaus. Tai aktualu ne tik benzininiams ar dyzeliniams modeliams, bet ir hibridams bei elektromobiliams, kuriuose elektronikos apkrova nuolat auga.

    Paradoksas paprastas: elektromobilis gali turėti pakankamai energijos keliems šimtams kilometrų, tačiau vis tiek neužsivesti, jei 12 voltų sistema nebegali maitinti valdymo blokų, spynų, signalizacijos ir kitų mazgų. Vokietijos automobilių klubo ADAC statistikoje 12 voltų akumuliatorius ne vienus metus išlieka dažniausia techninės pagalbos iškvietimų priežastis, o elektromobiliuose ši problema ypač išryškėja šaltuoju sezonu.

    Didelę įtaką turi nuolatinis energijos vartojimas stovint, programinių sistemų budėjimo režimai ir tokios funkcijos kaip bekontaktis atrakinimas. Net jei automobilis nevažiuoja, dalis sistemų periodiškai pabunda, o vairuotojui su raktu priėjus prie automobilio, kai kurie moduliai trumpam aktyvuojami ir taip greičiau eikvojamas 12 voltų akumuliatorius.

    Hibridiniuose automobiliuose problema gali būti dar labiau juntama, nes dalyje modelių montuojami mažesnės talpos 12 voltų akumuliatoriai. Gamintojai tai aiškina tuo, kad automobilyje yra ir traukos baterija, tačiau praktikoje daug elektronikos turintis automobilis stovėjimo metu vis tiek gali išsekinti mažą akumuliatorių, ypač jei važinėjama trumpais atstumais.

    Kas yra 12V batt reset

    Kai kurie gamintojai problemą sprendžia konstrukciškai. Pavyzdžiui, dalyje „Kia“ ir „Hyundai“ hibridinių modelių vietoje klasikinio 12 voltų švino rūgšties akumuliatoriaus naudojamas ličio tipo sprendimas, integruotas su traukos baterija ir turintis apsaugą nuo per gilaus iškrovimo.

    Kai apsauga suveikia, automobilis gali elgtis taip, lyg 12 voltų akumuliatorius būtų visiškai miręs. Vis dėlto kai kuriuose modeliuose numatytas paprastas avarinis veiksmas: paspaudžiamas mygtukas 12V batt reset, kuris trumpam vėl prijungia 12 voltų grandinę ir leidžia įjungti automobilį.

    Tokiu atveju svarbu veikti greitai, nes sistema gali vėl atjungti grandinę, jei užvedimas neatliekamas per trumpą laiką. Po sėkmingo paleidimo dažniausiai rekomenduojama važiuoti bent apie pusvalandį, kad 12 voltų akumuliatorius spėtų normaliai pasikrauti nuo automobilio energijos valdymo sistemos.

    Ką daryti, kad problema nepasikartotų

    Ekspertai pataria nepalikti automobilio ilgam laikui su įjungtais energiją vartojančiais režimais, o jei mašina naudojama retai, periodiškai ją išvažiuoti ilgesniam maršrutui. Šaltuoju metų laiku padeda ir elementarūs įpročiai: vengti daug trumpų kelionių, tikrinti 12 voltų akumuliatoriaus būklę bei įsitikinti, kad papildoma įranga nepalikta veikti stovėjimo metu.

    Jei automobilis dažnai stovi, reali alternatyva yra 12 voltų palaikomasis įkroviklis arba energijos taupymo nustatymai, jei juos siūlo gamintojas. O tais atvejais, kai automobilyje yra 12V batt reset funkcija, ji gali tapti greičiausiu būdu pajudėti iš vietos be pagalbos laidais ar išorinės įkrovimo įrangos.

  • Vienas mažas gedimas ir techninės apžiūros negausite: vairuotojus stebina naujos taisyklės

    Vienas mažas gedimas ir techninės apžiūros negausite: vairuotojus stebina naujos taisyklės

    Europos Sąjungoje bręsta reikšmingi pokyčiai techninių apžiūrų srityje, o jų kryptis aiški: daugiau skaitmenizacijos, daugiau duomenų ir griežtesnė taršos kontrolė. Dalis vairuotojų apie tai sužino tik artėjant apžiūros terminui, nors pasikeitimai gali lemti ir papildomas išlaidas.

    Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių siejamas su realesniu automobilių degalų sąnaudų ir išmetamo anglies dioksido vertinimu. Daugelyje naujesnių automobilių jau naudojami borto duomenų sprendimai, kurie kaupia informaciją apie faktines sąnaudas ir energijos naudojimą, o ateityje tokie duomenys gali būti tikrinami apžiūros metu.

    Praktikoje tai reiškia, kad techninės apžiūros stotyje vis dažniau bus vertinama ne tik tai, ką galima pamatyti akimis, bet ir tai, ką „pasako“ automobilio elektronika. Jei nustatomi neatitikimai, gedimai ar trūksta reikiamų duomenų, apžiūra gali baigtis neigiamu įvertinimu net ir tada, kai automobilis vizualiai atrodo tvarkingas.

    Skaitmenizacija ateina į apžiūras

    Kartu su taršos kontrole vis dažniau minimos priemonės, skirtos mažinti piktnaudžiavimą ir fiktyvias apžiūras. Viena iš krypčių, apie kurią diskutuojama įvairiose ES valstybėse, yra privalomas proceso fiksavimas, pavyzdžiui, automobilio identifikavimas ir nuvažiuoto atstumo patvirtinimas.

    Toks sprendimas padėtų tiksliau sieti apžiūros rezultatą su konkrečiu automobiliu ir sumažintų riziką, kad dokumentai sutvarkomi formaliai. Vairuotojams tai reikštų mažiau „pilkų“ susitarimų, bet daugiau atsakomybės už realią transporto priemonės būklę.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams?

    Pokyčiai dažniausiai atneša ir kainų klausimą, nes nauji reikalavimai reiškia papildomą įrangą, daugiau veiksmų apžiūros metu ir didesnę administravimo apimtį. Dėl to techninės apžiūros įkainiai ilgainiui gali augti, o vėluojantiems laiku atvykti į apžiūrą kai kuriose šalyse jau taikomi didesni mokesčiai ar sankcijos.

    Vairuotojams svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: reguliari automobilio priežiūra ir diagnostika prieš apžiūrą tampa dar svarbesnė, ypač jei automobilis naujesnis ir jo būklė stipriai priklauso nuo elektroninių sistemų. Net nedidelė klaida, susijusi su taršos kontrole ar duomenų nuskaitymu, gali baigtis papildomu vizitu ir išlaidomis.

    Kokios tendencijos matomos Europoje?

    ES lygmeniu vis labiau remiamasi principu, kad keliuose turi likti techniškai tvarkingi ir realiai mažiau teršiantys automobiliai, o kontrolė turi tapti duomenimis paremta. Tai siejama ir su platesniais klimato politikos tikslais, ir su bandymu suvienodinti praktiką tarp valstybių narių.

    Todėl artimiausiais metais vairuotojai vis dažniau susidurs su griežtesniais taršos patikros metodais, didesniu skaitmeninių sistemų vaidmeniu ir labiau standartizuotu techninės apžiūros procesu. Sekti pokyčius verta iš anksto, nes tai, kas šiandien atrodo kaip smulkmena, rytoj gali tapti lemiamu punktu apžiūros lape.

  • Stellantis pristatė penkerių metų planą: 60 naujų modelių iki 2030 ir didesnis pelningumas

    Automobilių koncernas Stellantis pristatė penkerių metų investicijų ir produktų planą, kuriame numatyta iki 2030 metų rinkai pasiūlyti apie 60 naujų ar atnaujintų modelių. Gamintojas žada išlaikyti platų pasirinkimą – nuo vidaus degimo variklius turinčių automobilių iki hibridų ir visiškai elektrinių transporto priemonių.

    Įmonė pabrėžia, kad nauja produktų banga turi ne tik padėti išlaikyti apimtis, bet ir gerinti pelningumą, įskaitant efektyvesnį gamyklų pajėgumų panaudojimą. Pastaraisiais metais Europos rinkoje automobilių gamintojai susiduria su lėtesne paklausa, kainų spaudimu ir griežtėjančiais reikalavimais emisijoms, todėl pelno maržos tampa ypač jautrios.

    Akcentas partnerystėms ir DI

    Stellantis signalizuoja, kad ateinančiais metais labiau remsis partnerystėmis tiek gamyboje, tiek technologijose. Toks modelis leidžia dalintis kaštais ir spartinti sprendimų diegimą, ypač brangiose srityse, kaip programinė įranga, pažangios vairuotojo pagalbos sistemos ir autonominio vairavimo sprendimai.

    Koncernas taip pat akcentuoja technologinę kryptį, kurioje svarbi vieta tenka duomenims, DI taikymams ir skaitmeninėms paslaugoms automobilyje. Rinkoje tai tampa vienu pagrindinių konkurencijos laukų, nes pirkėjai vis dažniau tikisi nuolat atnaujinamų funkcijų, o gamintojai siekia papildomų pajamų iš programinių paslaugų.

    Kurios markės gauna prioritetą?

    Stellantis valdomame 14 markių portfelyje numatytas aiškesnis investicijų prioritetų paskirstymas. Maždaug 70 proc. investicijų į markes ir produktus planuojama koncentruoti į Jeep, Ram, Peugeot, Fiat bei komercinių automobilių padalinį Pro One.

    Kitos grupės markės, įskaitant Chrysler ir Alfa Romeo, planuojamos pozicionuoti labiau regioniškai, o Lancia ir DS kryptis siejama su labiau specializuotais vaidmenimis. Tokia strategija atspindi vis dažnesnę tendenciją pramonėje: didžiausios investicijos nukreipiamos ten, kur lengviausia pasiekti mastą, išlaikyti kainodarą ir apsaugoti pelno maržas.

    24 mlrd. eurų investicijų ir tikslai JAV

    Grupė skelbia planuojanti investuoti apie 24 mlrd. eurų į platformas, jėgos agregatus ir technologijas. Taip pat keliami kaštų mažinimo tikslai – iki 2028 metų siekiama pasiekti apie 6 mlrd. eurų metinių sąnaudų sutaupymų, lyginant su 2025 metų baze.

    Stellantis prognozuoja, kad iki 2030 metų apie 50 proc. metinių pasaulinių apimčių sudarys trys globalios platformos, įskaitant naują modulinę platformą Stella-One. Šiaurės Amerikoje koncernas taikosi į 25 proc. pajamų augimą iki 2030 metų, o tikslinės pakoreguotos veiklos maržos regione įvardijamos 8–10 proc. lygyje; Europoje – 15 proc. pajamų augimas, esant 3–5 proc. maržoms.

    Rinkos reakcija išliko santūri

    Investuotojų reakcija į paskelbtus planus buvo atsargi, nes dalis tikslų nukeliami į tolesnį laikotarpį, o įgyvendinimo tempas ir rizikos lieka jautrios rinkos ciklui. Prekybos metu Milane kotiruojamos bendrovės akcijos buvo kritusios apie 5,2 proc.

    „Lūkesčiai buvo aukšti, o pradinė reakcija pirmiausia atspindi įgyvendinimo riziką ir ribotą matomumą dėl plano įgyvendinimo“, – sakė fondo valdytojas Fabio Caldato.

    Analitikų dėmesys taip pat krypsta į tai, ar koncernas pateiks aiškesnių signalų dėl mažesnės strateginės reikšmės markių ateities, nes pernelyg platus portfelis gali didinti sąnaudas ir mažinti investicijų grąžą. Stellantis atveju šis klausimas svarbus ir dėl sparčios konkurencijos iš Kinijos gamintojų, kurie Europos rinkoje didina spaudimą kainoms bei technologiniam tempui.

  • „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ skelbia FASTlane 2030

    Automobilių grupė „Stellantis“ investuotojams pristatė FASTlane 2030 strategiją: iki 2030 metų numatoma investuoti apie 60 mlrd. eurų ir rinkai pateikti 60 naujų modelių. Planas atskleistas per investuotojų konferenciją Auburn Hillse, Mičigano valstijoje.

    Valdybos pirmininkas Johnas Elkannas planą pavadino ambicingu, bet realistišku, o generalinis direktorius Antonio Filosa pabrėžė, kad tikslas yra pelningas ilgalaikis augimas. Kartu grupė žada spartinti modelių atnaujinimus ir griežtinti sąnaudų kontrolę.

    Kur keliaus didžiausios investicijos

    Pagal „Stellantis“ pateiktą logiką, didžiausia investicijų dalis bus nukreipta į keturis globalius prekių ženklus, turinčius stipriausią poziciją ir didžiausią pelno potencialą: Jeep, Ram, Peugeot ir Fiat. Jie kartu su komercinių automobilių padaliniu turėtų sudaryti apie 70 proc. planuojamų investicijų.

    Dar penki regioniniai prekių ženklai, tarp jų Chrysler, Dodge, Citroën, Opel ir Alfa Romeo, bus vystomi atsižvelgiant į konkrečių rinkų poreikius. Tuo metu kai kurių nišinių krypčių valdymas bus labiau sutelktas kitų prekės ženklų struktūrose.

    Elektrifikacija ir nauji tikslai Europoje

    Grupė neslepia, kad elektrifikacijos varžybose tenka vytis konkurentus, ypač iš Kinijos, o spaudimą didina kainų karai ir spartėjantys technologijų ciklai. „Stellantis“ planuoja trumpinti naujo modelio pateikimo rinkai laiką nuo maždaug 40 iki 24 mėnesių, kad greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Iki 2030 metų numatoma pasiūlyti platų pavarų spektrą: elektromobilius, įkraunamus hibridus bei kitus hibridinius ir tradicinius sprendimus. Europoje akcentuojamas pajamų augimas ir prieinamesni elektriniai modeliai, nes būtent kaina dažnai tampa pagrindine kliūtimi masinei elektromobilių plėtrai.

    Pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    Vienu ryškiausių pranešimų tapo pažadas nuo 2028 metų pradėti naują segmentą: visiškai elektrinius automobilius, kurių kaina turėtų prasidėti žemiau 15 000 eurų. Skelbiama, kad tokie modeliai būtų gaminami Pomigliano d’Arco gamykloje Pietų Italijoje.

    Šis žingsnis reikšmingas dėl dviejų priežasčių: pirma, „Stellantis“ siekia sustiprinti pozicijas masinėje rinkoje, kur pirkėjai itin jautrūs kainai, antra, tai signalas apie gamybos bazės Europoje išlaikymo ir užimtumo užtikrinimo svarbą. Kartu tai dar labiau išryškina konkurenciją su gamintojais, kurie agresyviai plečia prieinamų elektromobilių pasiūlą.

    DI ir programinė įranga tampa prioritetu

    „Stellantis“ vadovai taip pat kalba apie gilesnį persitvarkymą: nuo vieno globalaus modelio pereinama prie daugiaregionės strategijos, kai skirtingos rinkos gauna daugiau laisvės, bet dalijasi platformomis ir jėgainėmis. Tikslas yra mažinti sudėtingumą ir tuo pat metu greičiau kurti produktus.

    Didelis dėmesys numatytas programinei įrangai ir dirbtinis intelektas diegimui gamyboje bei automobilių sistemose, įskaitant vairuotojo sąsajas ir autonominio vairavimo sprendimus. Grupė mini partnerystes su technologijų ir puslaidininkių ekosistemos žaidėjais, taip siekdama stiprinti konkurencingumą ne tik mechanikoje, bet ir skaitmeninėje vertės grandinėje.

    Profesinių sąjungų kritika

    Po pristatymo pasigirdo ir kritikos iš Italijos metalo pramonės profsąjungų, kurios akcentavo investicijų krypties prioritetus. Jų vertinimu, planas labiau orientuotas į JAV rinką, o tai kelia klausimų dėl senųjų Europos gamybos centrų ateities.

    Italijos profsąjungų atstovai viešai nurodė ketinantys kuo greičiau prašyti susitikimo su bendrove, kad būtų aiškiau įvardyta, kokį poveikį strategija turės konkretiems gamybos padaliniams, įskaitant istorinius „Fiat“ centrus.

  • „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    Investicijos ir taupymas iki 2028 metų

    Automobilių gamintoja „Stellantis“ pristatė penkerių metų pertvarkos planą, kuriame numatė apie 60 mlrd. eurų investicijų ir 6 mlrd. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki 2028 metų. Bendrovė taip pat išsikėlė tikslą iki 2028 metų vėl generuoti teigiamą laisvąjį pinigų srautą.

    Planą pristatė generalinis direktorius Antonio Filosa, o renginys vyko bendrovės Šiaurės Amerikos būstinėje netoli Detroito. Rinkos reakcija buvo atsargi: investuotojai vertino ir ambicingus skaičius, ir pastarųjų metų finansinius iššūkius.

    Daugiau kaip 60 naujų automobilių

    Didžiausia investicijų dalis, 36 mlrd. eurų, bus skirta gausiam prekės ženklų portfeliui: numatyta pristatyti daugiau kaip 60 naujų modelių ir reikšmingai atnaujinti dar apie 50 esamų. Bendrovė akcentuoja, kad pasiūloje bus ir elektromobilių, ir hibridų, ir vidaus degimo variklių modelių.

    Dar 24 mlrd. eurų planuojama nukreipti į pasaulines platformas ir naujas technologijas, kad skirtingi prekės ženklai galėtų greičiau kurti automobilius ir mažinti gamybos sudėtingumą. Automobilių pramonėje tai laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti savikainą, kai auga konkurencija ir spaudimas maržoms.

    Nauja platforma ir gamyklų užimtumas

    Kaštams mažinti „Stellantis“ ketina 2027 metais pristatyti „STLA One“ platformą, kuri sujungtų penkias esamas architektūras į vieną keičiamo masto sprendimą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų duoti apie 20 proc. efektyvumo prieaugį ir sumažinti kompleksiškumą.

    Iki 2030 metų „Stellantis“ siekia, kad 50 proc. gamybos apimties būtų paremta trimis pasaulinėmis platformomis, o komponentų pakartotinis panaudojimas pasiektų iki 70 proc. Taip pat keliamas tikslas Europoje ir JAV iki 2030 metų pasiekti 80 proc. gamyklų užimtumą.

    Prekės ženklų portfelis ir regionų pertvarkymai

    Bendrovė teigia neplanuojanti atsisakyti nė vieno iš 14 automobilių prekės ženklų, tačiau numato vidinių struktūrų peržiūrą Europoje. Skelbiama, kad prekės ženklų DS ir „Lancia“ veikla Europoje bus integruojama atitinkamai į „Citroen“ ir „Fiat“ struktūras.

    „Stellantis“ taip pat nurodė, kad dalį Europos pajėgumų planuoja sumažinti daugiau kaip 800 000 vienetų, tačiau tai esą bus daroma ne uždarant gamyklas, o perorientuojant veiklą ir pasitelkiant partnerystes. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos rinkos realybę: augančią Kinijos gamintojų įtaką ir poreikį greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    „Norime, kad šiandien išsineštumėte vieną žinią: „Stellantis“, turėdama savo mastą, gebėjimus ir naują strateginį planą, yra gerai pasirengusi sėkmei“, – sakė Antonio Filosa.

    Planas skelbiamas po itin sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė buvo priversta peržiūrėti ankstesnes elektrifikacijos ambicijas ir vykdyti restruktūrizaciją. Automobilių sektoriuje, kur elektromobilių paklausa auga netolygiai, o kainų karai mažina pelningumą, investuotojai paprastai tikisi ne vien pažadų, bet ir aiškių rodiklių, kaip bus atstatomas pinigų srautas bei konkurencingumas.

  • Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Elektromobilių pardavimai ir keitimo sandoriai toliau auga, tačiau rinkos analitikai pabrėžia, kad pirkėjų motyvai nėra vienareikšmiai. Naujausi automobilių rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau naują elektromobilį įsigyjantys žmonės į salonus atvyksta atsisveikinti su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.

    Remiantis „Edmunds“ pateikta statistika, balandį 72,1 proc. naują elektromobilį perkančių klientų kaip dalį įmokos atidavė benzininį ar dyzelinį automobilį. Sausį tokių buvo 67,1 proc., tad per kelis mėnesius rodiklis paaugo apie 5 procentiniais punktais.

    Kartu didėja ir vadinamasis lojalumas elektromobiliams, kai pirkėjai keičia senesnį elektromobilį į naują arba perka naudotą. „Edmunds“ duomenimis, nuo sausio iki balandžio pabaigos išaugo tiek naujo elektromobilio pasirinkimas vietoje seno elektrinio modelio, tiek perėjimas į naudotų elektromobilių segmentą.

    Degalų brangimas, bet sprendimas ne visiems

    Pastaruoju metu augančios degalų kainos dažnai minimos kaip vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių domėtis elektra varomais modeliais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien didesnės išlaidos degalams nebūtinai priverčia žmones skubiai keisti automobilį, ypač jei dabartinė transporto priemonė dar tvarkinga.

    „Cox Automotive“ analitikė Erin Keating atkreipia dėmesį, kad didelė dalis pirkėjų sprendimą vis tiek vertina per mėnesinės įmokos ir paskolos kainos prizmę. Kai palūkanų normos išlieka aukštos, sutaupymai degalams ne visada atsveria brangesnį finansavimą ir naujo automobilio įsipareigojimus.

    „Jei žmogus važinėja visiškai padoriu automobiliu, jis nebūtinai ryšis naujai paskolai vien todėl, kad degalams kas mėnesį išleidžia kiek daugiau“, – teigė E. Keating.

    Naudotų elektromobilių bumas ir kainų spaudimas

    Rinkos dinamika skiriasi tarp naujų ir naudotų elektromobilių. Naudotų automobilių segmente susidomėjimą stiprina didesnė pasiūla: į rinką grįžta pasibaigusios lizingo sutartys, o elektromobiliai dažnai nuvertėja greičiau nei panašios klasės vidaus degimo variklio modeliai.

    Tai reiškia, kad daliai pirkėjų įėjimo kaina į elektromobilių pasaulį mažėja, nors naujų automobilių kainos išlieka aukštos. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuvertėjimo rizika ir neapibrėžtumas dėl likutinės vertės kai kuriuos pirkėjus vis dar stabdo.

    Analitikai taip pat pažymi, kad gamintojai ir prekybos tinklai dažnai taiko agresyvesnes skatinimo priemones būtent elektromobiliams, todėl geriausių pasiūlymų sąrašuose jie išlieka dažnai. Tai rodo, kad paklausa auga, tačiau ji nėra tokia didelė, kad rinka galėtų apsieiti be papildomų paskatų.

    Infrastruktūra ir įpročiai vis dar lemia pasirinkimą

    Nepaisant augančio susidomėjimo, išlieka ir įprasti elektromobilių pirkėjų klausimai: įkrovimo tinklo patogumas, kelionių planavimas, įkrovimo trukmė, sezoniškas nuvažiuojamo atstumo svyravimas. E. Keating akcentuoja, kad žinių trūkumas apie elektromobilio eksploataciją ir įkrovimo galimybes kai kuriems žmonėms tampa ne mažiau svarbus nei kaina.

    Europa elektromobilius renkasi aktyviau, o vienas iš paaiškinimų siejamas su aukštesnėmis degalų kainomis ir platesniu mažesnių, įperkamesnių elektrinių modelių pasirinkimu. Tuo metu kai kuriose rinkose diskusijas kelia ir galimas pigesnių Kinijos gamintojų elektromobilių atėjimas, kuris teoriškai galėtų dar labiau pakeisti pirkėjų elgseną.

    Ekspertai sutaria, kad dabartinė tendencija labiau panaši į laipsnišką elgsenos pokytį, o ne staigų masinį persėdimą į elektromobilius. Galutinį vaizdą lems tai, ar degalų kainos išliks aukštos pakankamai ilgai, kaip keisis palūkanų normos ir ar įkrovimo infrastruktūra spės su augančiu poreikiu.

  • „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa skelbia gelbėjimo planą: kas laukia „Jeep“ ir „Fiat“?

    „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa skelbia gelbėjimo planą: kas laukia „Jeep“ ir „Fiat“?

    „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa artimiausiu metu investuotojams pristato pertvarkos planą, kuriuo siekiama atkurti koncerno augimą ir pelningumą. Spaudimą didina smukusi akcijų kaina ir lūkesčiai, kad pažadai virs konkrečiais skaičiais bei terminais.

    Per maždaug metus nuo A. Filosos paskyrimo „Stellantis“ akcijos vertė reikšmingai sumažėjo, o Volstrite stiprėja skepticizmas, ar dabartinis atsigavimo tempas yra tvarus. Rinkai svarbiausia, ar bendrovė gebės stabiliai didinti maržas ir generuoti grynuosius pinigų srautus.

    Kas spaudžia automobilių rinką?

    „Stellantis“ problemos vyksta ne vakuume: pasaulinė automobilių rinka susiduria su Kinijos gamintojų konkurencija, JAV muitų ir tiekimo grandinių rizikomis, o taip pat su brangiai kainuojančia elektrifikacijos transformacija. Be to, gamintojai vis aktyviau diegia DI sprendimus kūrime, gamyboje ir klientų aptarnavime, tačiau tai reikalauja investicijų ir naujų kompetencijų.

    Pastaraisiais metais „Stellantis“ kai kuriose rinkose prarado dalį pozicijų, o santykiai su tiekėjais ir dalimi atstovų tinklo buvo kritikuojami dėl įtempto bendradarbiavimo. Prie iššūkių prisidėjo ir ankstesni ambicingi elektrinių modelių tikslai, kuriuos bendrovei teko peržiūrėti keičiantis paklausai ir reguliacinei aplinkai.

    Į ką bus nukreiptas planas?

    Tikėtina, kad A. Filosos komanda akcentuos regioninį prioritetų perstatymą: JAV rinkoje svarbiausios turėtų išlikti „Jeep“ ir „Ram“, Europoje didesnį vaidmenį gali turėti „Fiat“ ir „Peugeot“. Investuotojams svarbu išgirsti, kaip bus mažinamos sąnaudos ir kokios priemonės padės sugrąžinti koncerną į tvaresnį pelningumą.

    Taip pat laukiama aiškesnio atsakymo, kaip „Stellantis“ ketina valdyti plačios, 14 prekės ženklų portfelio strategiją. Rinkoje seniai keliami klausimai, ar visiems prekės ženklams reikia vienodo finansavimo, ar daliai jų bus taikomas griežtesnis investicijų atrankos principas.

    „2026 metai bus įgyvendinimo metai. Mūsų prioritetai aiškūs ir esame įsitikinę, kad veiksmai, kurių imamės, yra teisingi“, – sakė Antonio Filosa.

    Partnerystės ir kaštų mažinimas

    Vienas ryškiausių krypčių signalų yra partnerystės, įskaitant bendradarbiavimą su Kinijos gamintojais, kurias „Stellantis“ įvardija kaip būdą greičiau pasiekti mastą ir efektyviau išplėsti produktų pasiūlą. Tokie susitarimai gali padėti sumažinti kūrimo kaštus, tačiau kartu kelia reputacijos, technologijų kontrolės ir geopolitinių rizikų klausimų.

    Bendrovė taip pat kalba apie pasaulinę sąnaudų mažinimo programą, kurios svarbiausi taikiniai turėtų būti Šiaurės Amerika ir Europa. Investuotojams lemiama bus tai, ar planas turės konkrečius rodiklius, realistiškas įgyvendinimo prielaidas ir aiškiai įvardytas rizikas, kurios gali sutrukdyti pasiekti žadamus rezultatus.