Tag: Elektroninė kova

  • 491 dieną fronte praleidęs ukrainietis stebina pasaulį: kaip jį ištraukė dronas

    491 dieną fronte praleidęs ukrainietis stebina pasaulį: kaip jį ištraukė dronas

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie išskirtinę istoriją: savanoris Kostiantynas Vlasenka, kovojęs Kupjansko kryptimi prie Oskilo upės, fronto linijoje išbuvo net 491 dieną. Pasak kariškių, didžiąją šio laiko dalį jis praleido vienas stebėjimo poste vadinamojoje pilkojoje zonoje, kur nuolatinis apšaudymas ir dronų grėsmė riboja bet kokį judėjimą.

    Kariškiai nurodo, kad jo pozicija buvo įrengta betoniniame drenažo vamzdyje, kurį kariai vadino Wertun. Į šią vietą jis atėjo 2025 metų birželio 2 dieną kartu su bendražygiu, tačiau perėjimo metu kolega žuvo, o Vlasenka galiausiai liko vienas ir tęsė užduotį.

    2026 metų vasario 14 dieną rusų dronas numetė sprogmenį, sunkiai sužeisdamas abi jo kojas. Dėl išsivysčiusios gangrenos ir audinių nekrozės karys, kaip teigiama, vieną koją amputavo pats, o kita vėliau nekontroliuojamai sunyko. Jis nebegalėjo savarankiškai palikti pozicijos, tačiau ryšio su saviškiais nenutraukė.

    Erdvinės ir antžeminės evakuacijos galimybės ilgą laiką buvo minimalios: teritorija buvo intensyviai apšaudoma, gausiai užminuota, o viršuje nuolat veikė priešo dronai. Ukrainos kariškiai skelbia, kad rusų pajėgos per garsiakalbius ragino jį pasiduoti, tačiau jis atsisakė ir toliau teikė stebėjimo informaciją.

    Išgyvenimui palaikyti kelis mėnesius jam buvo tiekiami paketai bepiločiais orlaiviais: vanduo, maistas, vaistai, baterijos ir kitos būtinos priemonės. Tokia logistika tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio karo bruožų, kai dronai naudojami ne tik smūgiams, bet ir aprūpinimui bei ryšio palaikymui itin rizikingose vietovėse.

    Evoliucionuojanti evakuacija iš oro

    Lūžis įvyko 2026 metų spalio 4 dieną, kai buvo surengta evakuacijos operacija pasitelkiant sunkųjį heksakopterį Heavy Shot Ajutag-6, pritaikytą sužeistųjų kėlimui gervės sistema. Pranešama, kad operatorius, kurį kariai vadino Czornij, pakėlė sužeistąjį ir nuskraidino maždaug 16 kilometrų, vengdamas priešo elektroninės kovos poveikio.

    Toliau evakuacija buvo tęsiama mišriu būdu: tarpinėje vietoje karys perduotas antžeminiam ratiniam robotui „Myrotworec“, kuris nugabeno jį iki medikų. Tokie sprendimai rodo kryptį, kuria juda karinė medicina fronte, kai žmogaus išgabenimas vis dažniau grindžiamas nuotolinėmis, mažiau rizikingomis platformomis.

    Kelios brigados vienoje operacijoje

    Ukrainos pusė nurodo, kad operacijoje dalyvavo 92-osios šturmo brigados, 30-osios ir 14-osios mechanizuotųjų brigadų bei 10-ojo armijos korpuso pajėgos. Vlasenka šiuo metu gydomas, jo būklė stabilizuojama, o kariškiai praneša, kad jis pateiktas svarstyti dėl Ukrainos didvyrio vardo.

    Kariškių vertinimu, ši istorija tapo simboliu, kaip šiuolaikiniame kare išgyvenimą lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir ryšio disciplina, nuoseklus aprūpinimas bei technologijų pritaikymas realioms fronto problemoms spręsti. Vlasenkos atvejis taip pat pabrėžia dronų vaidmens plėtrą nuo žvalgybos ir smūgių iki gyvybę gelbstinčių misijų.

  • Ukraina fronte padarė tai, kas atrodė neįmanoma: sužeistąjį evakavo sunkiu dronu

    Ukraina fronte padarė tai, kas atrodė neįmanoma: sužeistąjį evakavo sunkiu dronu

    Ukrainos kariuomenė pranešė įvykdžiusi itin retą operaciją fronte: sužeistas karys buvo evakuotas ne šarvuočiu ar pėstininkų grupe, o sunkiu transportiniu dronu. Tokia taktika pasirinkta dėl nuolatinės priešo dronų žvalgybos, apšaudymo rizikos ir užminuotų ruožų.

    Skelbiama, kad sužeistas 30-osios mechanizuotosios brigados karys buvo įstrigęs savo pozicijoje, o priartėti prie jo tradicinėmis priemonėmis tapo per daug pavojinga. Sausumos maršrutus ribojo minų laukai, o judėjimą atvirose atkarpose galėjo greitai pastebėti priešo bepiločiai.

    Kaip vyko evakuacija

    Operacijai panaudotas Ukrainoje sukurtas sunkusis šešių rotorių dronas „Gurzuf Defence“, pritaikytas sužeistųjų pervežimui. Tokie dronai paprastai turi sustiprintą rėmą ir specialius tvirtinimus, leidžiančius stabiliai gabenti žmogų bei išlaikyti valdymą sudėtingomis sąlygomis.

    Ukrainos šaltinių teigimu, dronas sugebėjo perkelti sužeistąjį į vietą, kurią jau buvo įmanoma pasiekti saugiau sausuma. Nurodoma, kad operaciją koordinavo keli daliniai, o karys šiuo metu sveiksta.

    Kodėl dronai keičia karo mediciną

    Karas Ukrainoje tapo aplinka, kurioje dronai per trumpą laiką įgijo naujų funkcijų: nuo žvalgybos ir artilerijos koregavimo iki tikslių smūgių bei logistikos. Medicininė evakuacija dronais vertinama kaip dar viena kryptis, galinti sumažinti riziką gelbėtojams ir padidinti šansus sužeistajam, kai įprasti maršrutai tampa mirtinai pavojingi.

    Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės vargu ar visiškai pakeis tradicinę medicininę evakuaciją. Dronų veikimą riboja oro sąlygos, akumuliatorių ištvermė, krovinio masė ir elektroninės kovos priemonės, tačiau kritinėse situacijose jie gali tapti vienintele realia galimybe greitai ištraukti sužeistąjį.

    Ką tai rodo apie naujausias tendencijas

    Pastaraisiais metais fronte sparčiai daugėja sprendimų, kai bepiločiai naudojami ne tik kovai, bet ir užduotims, kurios anksčiau reikalavo žmonių komandos. DI pagrįstos navigacijos ir stabilizavimo technologijos, geresnės kameros bei ryšio sistemos leidžia tiksliau valdyti dronus ten, kur kiekviena minutė ir kiekvienas judesys gali būti pastebėtas.

    Tokios evakuacijos istorija išryškina pagrindinę pamoką: moderniame kare saugus priėjimas prie sužeistojo dažnai tampa ne mažesniu iššūkiu nei pats gydymas. Dronai gali suteikti papildomą šansą tada, kai tradiciniai metodai nebeveikia.

  • Ukraina smogė Rusijos dronų gamintojui „Roboavia“: ypač neramina DI valdomas „Klin“

    Ukraina smogė Rusijos dronų gamintojui „Roboavia“: ypač neramina DI valdomas „Klin“

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad spalio 16 dieną surengtas smūgis netoli Chutor Lenina gyvenvietės Rostovo srityje. Teigiama, jog taikiniu tapo pastatas, siejamas su Rusijos bendrove „Roboavia“, naudojamas dronų gamybai ir įrangos sandėliavimui.

    Ukrainos pusė nurodė, kad apgadinta įmonės infrastruktūra, tačiau detalių apie žalos mastą ar galimas aukas nepateikė. Tokia informacija karo sąlygomis dažnai būna ribota, o nepriklausomas patvirtinimas užtrunka, nes objektai yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

    Kas yra „Roboavia“ ir kodėl tai svarbu

    „Roboavia“ siejama su kelių tipų bepiločių orlaivių kūrimu ir tiekimu karinėms užduotims. Tarp minimų sistemų yra žvalgybinis „Sarych-2“, smogiamasis keturpropeleris „Niespodzianka“ bei „Klin“, pristatomas kaip aparatas, galintis ieškoti ir atakuoti antžeminius taikinius.

    Didžiausią susidomėjimą kelia būtent „Klin“, kurio gamintojas deklaruoja autonominius gebėjimus, paremtus dirbtinis intelektas algoritmais. Tokie teiginiai atspindi platesnę tendenciją kare Ukrainoje, kur dronų kūrėjai vis dažniau siekia automatizuoti taikinio aptikimą, navigaciją ir atsparumą trukdymui.

    „Klin“ parametrai ir realūs klausimai

    Skelbiama, kad „Klin“ ore gali išbūti apie 80 minučių, o taktinis nuotolis siekia iki 120 kilometrų, jei veikia signalo perdavimo sprendimai. Nurodoma 13,5 kilogramo masė su 5 kilogramų kovine galvute, 1,9 metro sparnų mojis ir 108–300 kilometrų per valandą greitis.

    Vis dėlto pažymima, kad dalis „Klin“ autonomiškumo aprašų remiasi paties gamintojo informacija. Praktikoje efektyvumą lemia sensorių kokybė, programinė įranga ir atsparumas elektroninei kovai, o būtent trukdymas ir ryšio slopinimas šiame kare tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    Kiti „Roboavia“ dronai ir veiklos mastas

    Žvalgybinis „Sarych-2“ pristatomas kaip elektrinis bepiločio tipo aparatas, skirtas stebėjimui ir taikinių aptikimui. Viešai skelbtuose aprašymuose minimas 14 kilogramų startinis svoris, 3,1 metro sparnų mojis, maždaug 108 kilometrų per valandą maksimalus greitis ir iki 5 kilometrų veikimo aukštis.

    „Roboavia“ taip pat vysto keturpropelerį „Niespodzianka“, kuriam priskiriama sulankstoma konstrukcija transportavimui kuprinėje ir galimybė atakuoti antžeminius taikinius numetant amuniciją. Skelbiama apie 24 kilogramų masę ir iki 7 kilogramų naudingąją apkrovą, o tarp variantų minimos ir 82 milimetrų minosvaidžio minos.

    Smūgis Rostovo srityje gali būti reikšmingas dėl pačios įmonės išplėtotos infrastruktūros. Tiriamosios žurnalistikos duomenimis, „Roboavia“ siejama su keliais gamybiniais padaliniais ir mokymų baze okupuotame Kryme bei Rusijos teritorijoje, o registracijos adresas pastaraisiais metais buvo perkeltas į Chutor Lenina.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad bendrovė svarstė didelio masto investicijas į dronų gamybą Aksajaus rajone, o jos finansiniai rodikliai, remiantis žurnalistų cituojama informacija, augo sparčiai. Tokie skaičiai iliustruoja, kad dronų gamyba Rusijoje tampa prioritetine sritimi, kurią Ukraina bando stabdyti smūgiais į logistiką ir gamybos grandines.

  • „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų: dronai, kuriems elektroninė kova tampa mažesne problema

    „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų: dronai, kuriems elektroninė kova tampa mažesne problema

    Daniško ir lietuviško kapitalo bepiločių orlaivių gamintoja „MNP Technologijos“, veikianti prekės ženklu „Monopulse“, pritraukė daugiau nei 2 mln. eurų investicijų iš Lietuvos ir užsienio investuotojų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos didinti gamybos apimtis, stiprinti tyrimus ir plėtrą bei greičiau žengti į naujas rinkas.

    Tarp investuotojų minima „Coinvest Capital“, „Plug and Play“ ir „NGL Ventures“ suburtas verslo angelų sindikatas. Pastarasis į investiciją įnešė apie 560 000 eurų, o tai tapo didžiausiu šio sindikato sandoriu iki šiol, jame dalyvavo 68 investuotojai.

    Fokusas – elektroninės kovos aplinka

    Įkurta 2021 metais, „Monopulse“ kuria žvalgybai ir stebėjimui skirtus dronus, orientuotus į NATO šalių kariuomenių poreikius. Bendrovės kuriamos sistemos pritaikomos ne tik ore, bet ir vandens aplinkoje, o pagrindinis tikslas – patikimesnis veikimas ten, kur ryšys ir navigacija gali būti trikdoma.

    Elektroninė kova pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių: ryšio kanalų slopinimas, navigacijos signalų trukdymas ir bandymai perimti valdymą verčia gamintojus ieškoti sprendimų, kaip platformos galėtų tęsti užduotį net praradus signalą. Dėl to didėja paklausa sistemoms, kurios geba veikti autonomiškai ir lanksčiai keisti darbo režimus.

    Technologijos ir produktai

    „Monopulse“ teigia savo sprendimuose jungianti aviacijos inžineriją, elektroniką, jutiklių duomenų suliejimą, kompiuterinę regą ir DI. Toks derinys leidžia kurti dronus, kurie gali išlaikyti ryšį sudėtingomis sąlygomis arba vykdyti užduotis autonomiškai, kai valdymo ir navigacijos signalai tampa nepatikimi.

    Tarp bendrovės produktų įvardijama „Falcon MK3S“ platforma su skirtingomis versijomis žvalgybos, stebėjimo ir kitoms specializuotoms užduotims, taip pat „Hydrohex“ sistema. Bendrovė pabrėžia, kad pagrindines aparatinės ir programinės įrangos kompetencijas vysto viduje.

    Plėtra NATO rinkose

    Įmonėje dirba 14 žmonių, tarp jų inžinieriai, tyrėjai ir buvę kariškiai. „Monopulse“ nurodo, kad jos technologijas jau naudoja Lietuvos ir Danijos ginkluotosios pajėgos, o plėtra planuojama ir kitose NATO rinkose, ypač Skandinavijoje.

    „Dirbame dinamiškame gynybos technologijų sektoriuje, kuriame technologijos sparčiai kinta, o klientai reikalauja saugios gamybos ir atsparių tiekimo grandinių. Ši investicija leis didinti gamybos pajėgumus ir užtikrinti, kad klientai produktus gautų greitai ir pagal grafiką“, – sakė „Monopulse“ įkūrėjas ir vadovas Justas Poderis.

    Bendrovės teigimu, pritrauktas kapitalas bus naudojamas gamybos pajėgumų didinimui, moksliniams tyrimams ir plėtrai bei spartesniam įėjimui į tarptautines rinkas. Gynybos technologijų sektoriuje tai dažnai reiškia ir didesnį dėmesį sertifikavimui, gamybos kokybei bei tiekimo grandinės patikimumui, ypač dirbant su valstybiniais užsakovais.

  • Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusijos valstybinis koncernas „Rostec“ pranešė baigęs modernizuotos šarvuotos technikos evakuacijos mašinos BREM-80 bandymus ir teigė, kad serijinė gamyba jau pradėta, o technika perduodama kariuomenei. Pasak gamintojų, sprendimai esą kurti įvertinus karo Ukrainoje patirtį, kur technikos atgabenimas iš mūšio lauko tapo ypač rizikingas.

    BREM-80 yra skirta iš mūšio zonos evakuoti apgadintus ar nebejudančius šarvuočius, pirmiausia tankus, ir atlikti dalį remonto darbų lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarbios ne tik logistikai, bet ir tam, kad mūšio lauke likusi technika nepatektų priešininkui ar nebūtų sunaikinta artilerijos bei dronų.

    Kas pasikeitė modernizuotame variante

    Vienas pagrindinių atnaujinimų, apie kurį kalba Rusijos gamintojai, yra mechanizuotas sukabinimo įrenginys, leidžiantis prijungti tempiamą techniką neišlipant įgulai. Tradiciškai įgulos nariai turi išeiti į atvirą erdvę pritvirtinti lynų, o šiuolaikinėse kovos sąlygose tai ypač pavojinga dėl dronų, snaiperių ir artilerijos ugnies.

    Gamintojai tvirtina, kad naujas mechanizmas išbandytas esant maksimalioms apkrovoms, tempiant sunkią šarvuotą techniką per nelygų reljefą. Vis dėlto nepriklausomų duomenų, patvirtinančių bandymų apimtį ir jų rezultatus realiomis fronto sąlygomis, viešai nepateikta.

    Be to, „Uralvagonzavod“ ir „Rostec“ nurodo, kad mašina sustiprinta prieš kumuliacinius užtaisus, dronus ir artilerijos skeveldras. Taip pat skelbiama apie naujas ryšio priemones, vadinamas šeštos kartos radijo sistema, bei atsparumo trukdymui patikras elektroninės kovos aplinkoje.

    Kuo svarbi T-80 bazė ir kokie pažadai kelia abejonių

    BREM-80 sukurta T-80 tanko važiuoklės pagrindu ir naudoja dujinės turbinos variklį. Gamintojai akcentuoja privalumą šaltyje, teigdami, kad variklis gali būti užvedamas per kelias minutes net esant iki minus 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, kas teoriškai svarbu šiauriniuose regionuose.

    Modernizuotas variantas taip pat turi buldozerio peilį, kuris gali būti naudojamas keliams valyti, pravažoms paruošti ar pačiai mašinai stabilizuoti atliekant traukimo bei kitus darbus. Tokie sprendimai paprastai didina evakuacijos greitį ir mažina laiką, kurį technika praleidžia atviroje, apšaudymo rizikai jautrioje vietoje.

    Rusijos gamintojai taip pat tvirtina, kad BREM-80 traukos galimybių pakanka ne tik rusiškai ir sovietinei, bet ir sunkesnei vakarietiškai šarvuotai technikai, o kai kuriais atvejais esą įmanoma vilkti kelis tankus vienu metu. Tačiau tai yra gamintojo deklaracijos, kurios kol kas neturi viešai patvirtintų nepriklausomų įrodymų, o reali gynybos priemonių veiksmingumo statistika nėra skelbiama.

    Ką žinome apie gamybą ir pristatymus

    „Rostec“ komunikate teigiama, kad modernizuotas BREM-80 praėjo pilną bandymų ciklą, o serijinė gamyba pradėta ir mašinos jau tiekiamos Rusijos pajėgoms. Kiek vienetų pagaminta ir perduota, nenurodoma, todėl įvertinti gamybos mastą ir realų diegimo tempą šiuo metu sudėtinga.

    Karo Ukrainoje kontekste technikos evakuacijos grandis tapo vienu iš kritinių elementų, nes intensyvus dronų naudojimas ir nuolatinė artilerijos grėsmė riboja galimybes saugiai pasiekti apgadintas mašinas. Dėl to tokie atnaujinimai kaip nuotoliniu ar mechanizuotu būdu valdomas sukabinimas ar papildoma apsauga teoriškai gali turėti praktinę vertę, tačiau jų realų rezultatą lemia masinis panaudojimas ir išlikimas mūšio lauke.

    „Skelbti apie modernizaciją lengva, tačiau svarbiausia yra tai, kaip greitai tokia technika pasiekia dalinius ir kaip ji veikia realiomis sąlygomis“, – pažymima bendrame gamintojų pareiškime apibūdinant bandymų pabaigą ir planus tęsti tiekimą.

  • Ukrainiečiai perėmė naują rusų droną „Molnija-13“: Maskva jį rodė visai neseniai

    Ukrainiečiai perėmė naują rusų droną „Molnija-13“: Maskva jį rodė visai neseniai

    Ukrainos 8-asis desantininkų šturmo korpusas spalio 5 dieną pranešė perėmęs Rusijos naują bepiločio orlaivio modelį „Molnija-13“. Kartu buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti sudužusio aparato nuolaužos, leidžiančios įvertinti konstrukciją.

    Pasak ukrainiečių pateiktos informacijos, „Molnija-13“ pirmiausia skirta oro žvalgybai ir stebėjimui. Tarp deklaruojamų užduočių minimas vietovės monitoravimas ir paieškos bei gelbėjimo misijos, tačiau oficialių techninių charakteristikų Rusija detaliai neskelbia.

    Viešai nepatikslinta, koks yra šio drono veikimo nuotolis, skrydžio trukmė ar maksimali naudingoji apkrova. Taip pat nėra aišku, kokie tiksliai jutikliai ir ryšio įranga buvo sumontuoti perimtame egzemplioriuje, nors būtent elektronika dažnai lemia tokių sistemų vertę fronte.

    Nuo demonstracijos iki fronto

    Ukrainos pusė teigia, kad Rusija „Molnija-13“ pirmą kartą viešai parodė 2026 metų birželį. Jei ši informacija tiksli, perimtas aparatas gali būti vienas iš pirmųjų operatyviai panaudotų šio tipo dronų, todėl nuolaužos gali suteikti vertingų žinių apie sprendinius.

    Tokiais atvejais svarbus ne vien aerodinaminis išpildymas ar korpuso medžiagos, bet ir ryšio kanalai, duomenų perdavimo stabilumas bei atsparumas elektroninei kovai. Ukrainai tai ypač aktualu, nes fronte nuolat varžomasi dėl to, kas geriau aptiks taikinius ir greičiau perduos koordinates ugnies priemonėms.

    Kodėl žvalgybiniai dronai tapo lemiami

    Maži ir vidutiniai žvalgybiniai dronai šiuolaikiniame kare tapo kasdieniu įrankiu, leidžiančiu realiu laiku stebėti priešo pozicijas, judėjimą ir koreguoti artilerijos ugnį. Dėl to abi pusės siekia ne tik didinti dronų skaičių, bet ir gerinti jų atsparumą trikdymui bei greitį, kuriuo surenkami duomenys pasiekia operatorius.

    Perimtas „Molnija-13“ egzempliorius gali padėti tiksliau suprasti, kokią kryptį renkasi Rusija, bandydama stiprinti žvalgybinių bepiločių segmentą. Net jei viešai nepateikiama visa analizė, tokie radiniai paprastai naudojami tobulinant aptikimo, neutralizavimo ir trikdymo priemones.

  • Netoli slaptos JAV bazės užfiksavo rusišką Buk: ką tai reiškia ir kodėl tai kelia klausimų

    Netoli slaptos JAV bazės užfiksavo rusišką Buk: ką tai reiškia ir kodėl tai kelia klausimų

    Nevados dykumoje, netoli itin ribojamos Tonopah teritorijos JAV, mėgėjiškas stebėtojas užfiksavo vaizdus, kurie sudomino karinės technikos ekspertus. Į kadrą pateko specialiųjų operacijų sraigtasparniai ir transporto priemonė, panaši į rusiško priešlėktuvinio komplekso Buk paleidimo įrenginį su radiolokatoriumi.

    Vaizdo įrašas pasirodė kanale „Uncanny Expeditions“, kurio autorius filmuoja keliones prie griežtai saugomų JAV karinių objektų. Teigiama, kad filmuota nuo viešai prieinamos vietos prie Cedar Gate vartų, netoli vadinamojo Site 4, siejamo su elektroninės kovos mokymais.

    Kadruose matoma technika primena 9A310 TELAR tipo mašiną, būdingą 9K37 Buk sistemai, NATO klasifikacijoje žinomai kaip SA-11 arba SA-17, priklausomai nuo versijos. Šio tipo platformos išskirtinumas tas, kad viename vienete sujungtas taikinio sekimo radaras ir raketų paleidimo kreiptuvai, todėl baterija teoriškai gali veikti ir atskirta nuo vadavietės.

    Vis dėlto dalis komentatorių atkreipė dėmesį į galimą imitacijos požymį: važiuoklė ir vikšrai gali būti maketas, o autentiškiausia dalis galėtų būti pati antenų ir radiolokacijos įranga. Tokia praktika poligonuose laikoma įprasta, nes mokymams ir bandymams svarbiausia yra reali radaro skleidžiama elektromagnetinė „parašo“ charakteristika, o ne faktinis kovinis paleidimas.

    Papildomų spėlionių sukėlė ir tai, kad netoliese matyti įspėjimai apie elektromagnetinę spinduliuotę, kas gali reikšti, jog radaras periodiškai įjungiamas. Tokie objektai naudojami treniruotėms, kai orlaiviai tikrina aptikimo tikimybę, mokosi veikti prieš realią spinduliuotę ir treniruoja elektroninės kovos priemones, o ne vien simuliacijas.

    Kas yra Tonopah zona?

    Tonopah apylinkėse veikia keli su bandymais ir mokymais siejami objektai, o dalis jų yra netoli Nevados bandymų infrastruktūros, kuri istoriškai apima ir su nacionalinio saugumo programomis susijusias teritorijas. Viešai prieinama informacija rodo, kad regione vyksta elektroninės kovos ir taktinio rengimo veiklos, todėl čia logiška matyti įrangą, imituojančią potencialaus priešininko sistemas.

    Tokiose vietose JAV pajėgos tradiciškai treniruojasi atpažinti ir „perskaityti“ užsienio radarų darbą, nustatyti jų režimus, pažeidžiamumą ir tinkamus atsako metodus. Praktikoje tai reikalinga tiek taktinei aviacijai, tiek mažo pastebimumo platformoms, kurioms svarbu suprasti, kada ir kaip jas gali užfiksuoti skirtingų dažnių radarai.

    Kodėl rusiškas Buk kelia susidomėjimą?

    Buk sistema yra viena žinomiausių vidutinio nuotolio oro gynybos šeimos platformų, sukurta kovai su orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis mažame bei vidutiniame aukštyje. Dėl integruoto taikinio sekimo radaro ir pakankamo mobilumo ši sistema laikoma pavojinga ten, kur aviacijai tenka veikti arti fronto.

    Ekspertų dėmesį traukia ne vien pati technika, bet ir signalas, kurį tokie kadrai siunčia. Viena vertus, tai gali būti įprastas mokymų inventorius, skirtas realistiškai atkartoti grėsmes. Kita vertus, kai kurie vertintojai spėja, kad sąmoningai matomoje vietoje palikta imitacija gali būti ir komunikacinė žinutė, jog JAV turi galimybių analizuoti ir modeliuoti priešininko sistemas.

    Specialiųjų operacijų sraigtasparniai kadre

    Tame pačiame stebėjime užfiksuoti sraigtasparniai, kuriuos autorius sieja su JAV kariuomenės 160-uoju specialiųjų operacijų aviacijos pulku. Kadruose minimi „Black Hawk“ ir sunkusis „MH-47 Chinook“ tipai, dažnai naudojami specialiųjų pajėgų užduotims, įskaitant infiltravimą ir logistiką sudėtingomis sąlygomis.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia, kokia buvo jų užduotis, nes matomas tik skrydis ir nusileidimas bazės rajone, neparodant krovinių ar personalo veiksmų. Dėl to lieka erdvės interpretacijoms, tačiau vien tokio pobūdžio aviacija šalia mokymų poligono savaime nebūtinai reiškia išskirtinį incidentą.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad mokymai prieš realias arba realistiškai imituotas oro gynybos sistemas yra kasdienė pasirengimo dalis, ypač augant elektroninės kovos svarbai. Pastaraisiais metais kare Ukrainoje matoma, kad radarų režimų kaita, maskuotė, klaidinimo priemonės ir kovos su oro gynyba taktika sparčiai evoliucionuoja, todėl tokie poligonai tampa dar reikšmingesni.

  • „MyDefence“ pristatė Wingman Edge: DI valdomas dronų detektorius sveria mažiau nei 1 kg

    Danijos bendrovė „MyDefence“ spalio 6 dieną pristatė Wingman Edge – naujos kartos asmeninį dronų aptikimo įrenginį, skirtą kariams ir saugumo tarnyboms. Gamintojas pabrėžia, kad sprendimas remiasi DI analize ir realiuoju laiku vertina radijo dažnių aplinką.

    Įrenginys sveria mažiau nei 1 kilogramą ir, pasak bendrovės, yra apie 17 proc. lengvesnis už ankstesnės kartos sprendimus. Toks formatas svarbus ne tik patogumui, bet ir praktiniam panaudojimui, kai įrangą tenka nešiotis visą parą.

    Wingman Edge paskirtis – aptikti dronų valdymo ir ryšio signalus net tada, kai jie dar neįtraukti į iš anksto sudarytas grėsmių bibliotekas. Tai aktualu sparčiai kintant dronų taktikai ir dažnių naudojimui, kai priešas gali keisti nustatymus greičiau, nei atnaujinamos duomenų bazės.

    „Dronų keliamos grėsmės evoliucionuoja ir nelaukia, kol bus atnaujinta duomenų bazė apie jas“, – sakė „MyDefence“ vadovas Danas D. S. Hermansenas.

    Bendrovės teigimu, signalų apdorojimas vyksta pačiame įrenginyje, todėl analizė atliekama vietoje ir nereikalauja nuolatinio ryšio su išorinėmis sistemomis. Tokia architektūra svarbi aplinkoje, kur ryšys gali būti ribotas, o sprendimus reikia priimti per kelias sekundes.

    Dar viena akcentuojama savybė – pasyvus veikimas: stebėdamas elektromagnetinę aplinką įrenginys pats neskleidžia radijo bangų. Praktikoje tai reiškia mažesnę tikimybę būti aptiktam pagal emisijas, lyginant su aktyviais sprendimais, kurie „apšviečia“ erdvę savo signalu.

    Kontekstą, kodėl tokie įrenginiai tampa paklausūs, rodo ir pastarųjų metų tendencijos: dronai vis dažniau naudojami žvalgybai, artilerijos koregavimui ir tiksliems smūgiams, o jų kainos bei prieinamumas išaugo. Dėl to kariuomenėms ir kritinės infrastruktūros apsaugai vis svarbesni tampa ankstyvo aptikimo ir situacinio suvokimo sprendimai.

    „MyDefence“ taip pat nurodo, kad per pastaruosius 18 mėnesių JAV kariuomenė įsigijo bendrovės asmeninių dronų aptikimo įrenginių maždaug už 71 000 000 eurų. Tai rodo, kad rinka juda link ne tik stacionarių sistemų, bet ir individualių, lauke naudojamų priemonių.

    Nors gamintojas kol kas viešai nedetalizuoja visų techninių parametrų ir konkrečių aptikimo ribų skirtingiems dronų tipams, pati kryptis aiški: DI pagrįstas radijo dažnių stebėjimas ir analizė tampa vienu svarbiausių būdų aptikti greitai prisitaikančias grėsmes. Tokie sprendimai ypač vertingi ten, kur reikia mobilumo ir tylos eteryje.

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Ukraina parodė Frodo: naujas 6×6 kovinis robotas veža 400 kg ir gali būti apginkluotas bokšteliu „Buria“

    Ukraina parodė Frodo: naujas 6×6 kovinis robotas veža 400 kg ir gali būti apginkluotas bokšteliu „Buria“

    Ukrainoje pristatytas naujas bepilotis antžeminis aparatas Frodo, kurį kuria „Frontline Robotics“. Tai modulinė 6×6 platforma, skirta veikti sudėtingame reljefe ir mažinti karių riziką gabenant krovinius ar vykdant užduotis priekinėse linijose.

    Frodo naudoja šešis nepriklausomus elektrinius variklius ir adaptyvią nepriklausomą pakabą. Gamintojas nurodo, kad prošvaisą galima reguliuoti nuo 170 iki 330 milimetrų, o žemai esantis svorio centras turėtų užtikrinti stabilesnį važiavimą nelygioje vietovėje.

    Platformoje pritaikyti beoriai ratai, o konstrukcija suprojektuota taip, kad išlaikytų mobilumą net praradus ratą ar pažeidus vieną iš akumuliatoriaus modulių. Toks atsparumas laikomas esminiu pranašumu karo sąlygomis, kai technika dažnai nukenčia nuo skeveldrų ir smulkių pažeidimų.

    Didžiausias Frodo greitis siekia iki 40 kilometrų per valandą, tačiau gabenant krovinį rekomenduojamas apie 30 kilometrų per valandą. Oficialiai deklaruojamas nuotolis ant kietos dangos siekia iki 150 kilometrų, o važiuojant bekelėje su rekomenduojama apkrova gali mažėti iki maždaug 90 kilometrų.

    Gamintojo duomenimis, Frodo gali pervežti iki 400 kilogramų krovinį, nors efektyviai rekomenduojama apkrova įvardijama apie 200 kilogramų. Robotas turi du greitai keičiamus akumuliatorius, o jų pakeitimas, teigiama, vienam žmogui gali užtrukti apie 2 minutes.

    Ryšiui gali būti naudojami keli kanalai, įskaitant „Starlink“ ir ELRS, o papildomai gali būti siūlomi LTE, „Silvus“ ar „TBS“ sprendimai. Tokia įvairovė svarbi dėl elektroninės kovos, nes fronte ryšio trikdymas yra viena dažniausių grėsmių nuotoliniu būdu valdomoms sistemoms.

    Frodo kūrėjai pabrėžia moduliškumą: platforma gali būti pritaikyta ne tik logistikai ar sužeistųjų evakuacijai, bet ir ginkluotės integracijai. Skelbiama, kad ją galima sujungti su nuotoliniu būdu valdomu bokšteliu „Buria“, kuris suderinamas ir su sunkesne ginkluote, o valdymui numatytas stabilizavimas ir ugnies valdymo sistema su balistiniu skaičiuotuvu.

    „Frontline Robotics“ šį projektą pristato kaip platesnės robotizacijos krypties dalį, kurią skatina dronų karo patirtis Ukrainoje. Bendrovė vysto ir bepilotes oro platformas, o antžeminiai robotai vis dažniau vertinami kaip kitas žingsnis siekiant perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie nuotoliniu būdu valdomų ar dalinai autonominių sistemų.

    Pastaraisiais metais antžeminių bepiločių vaidmuo konflikte auga dėl kelių priežasčių: jie gali gabenti amuniciją ir atsargas, padėti ištraukti sužeistuosius, veikti žvalgyboje, o kai kuriais atvejais tapti ginkluota platforma. Kartu didžiausiais iššūkiais išlieka ryšio patikimumas, atsparumas elektroninei kovai, baterijų logistika ir gebėjimas veikti realiomis, nuolat besikeičiančiomis fronto sąlygomis.