CP v2

Tag: Elektroninė kova

  • Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje šią vasarą vis dažniau fiksuojami palydovinės navigacijos, įskaitant GPS, sutrikimai, dėl kurių išmanieji telefonai ir civiliniai imtuvai neretai rodo netikslią vietą arba laikinai praranda signalą. Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto stebėsenos duomenys rodo, kad trikdžiai apima skirtingas pasaulinių navigacijos palydovų sistemų juostas.

    Instituto duomenimis, anomalijos registruojamos nuo 2024 metų sausio, tačiau 2026 metų pradžioje jų dažnis ir intensyvumas smarkiai išaugo. 2026 metų gegužę ir birželį reikšmingi, ilgai trunkantys sutrikimai visose GNSS juostose fiksuoti maždaug 70 proc. mėnesio dienų, o visiškai ramių dienų buvo tik apie dešimtadalį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienomis visiško masto sutrikimai užfiksuoti 63 proc. dienų, tai yra vidutiniškai maždaug kas dvi iš trijų dienų. Be to, daliniai trikdžiai, kai paveikiama tik viena signalo juosta, pasitaikydavo nuo keliolikos iki beveik 30 proc. vasaros dienų.

    Kas, kaip įtariama, vyksta?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas teigia, kad trikdžių šaltinis yra išorinis ir siejamas su elektroninės kovos sistemų veikla Baltijos jūros regione. Specialistai pabrėžia, kad tokie trukdžiai gali tęstis tol, kol teritorijoje bus vykdoma karinė veikla, kuriai reikalingas trukdymo signalų siuntimas.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo panašias tendencijas: 2026 metų liepą Pomeranijos regione stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų. Nurodoma, kad dažnai paveikiama L1 juosta, kuri itin svarbi civiliniams naudotojams, nes ją plačiai naudoja išmanieji telefonai, automobilinė navigacija ir daugelis vartotojams skirtų GPS imtuvų.

    „Trikdžiai yra pastovūs ir tęsis tiek, kiek regione bus naudojamos elektroninės kovos priemonės“, – teigiama Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto vertinime.

    Pasekmės: ne vien nepatogus maršrutas

    Sutrikimai daro įtaką ne tik vairuotojams ar pėstiesiems, kurie telefone naudoja žemėlapius, nes gali pasitaikyti klaidingas pozicionavimas, maršruto skaičiavimo klaidos ar signalo praradimas. Miestuose tai gali iškraipyti dalijimosi transporto paslaugų veikimą, kai dviračių, paspirtukų ar automobilių buvimo vieta sistemoje rodoma netiksliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į didesnės rizikos sritis: dronų skrydžiai gali tapti sudėtingesni, nes orlaiviai praranda patikimą padėties informaciją. Tai ypač aktualu ten, kur dronai naudojami filmavimui, infrastruktūros apžiūrai ar gelbėjimo darbams, nes klaidos gali lemti nukrypimą nuo maršruto ar priverstinį skrydžio nutraukimą.

    Trikdžiai fiksuojami ir jūroje bei aviacijoje, kur navigacinės klaidos gali reikšti klaidingą laivo padėties rodymą ar papildomą krūvį įguloms. Rugpjūčio 21 dieną Lenkijos minų paieškos laivas ORP Albatros Baltijos jūroje patyrė GPS trukdymą, apie tai viešai skelbė NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum.

    Lenkijos akademinių institucijų ir telekomunikacijų ekspertų vertinimu, reikšminga dalis trukdymo ir signalo klastojimo atvejų gali būti susiję su Kaliningrado sritimi. Dėl geografijos Lenkija laikoma viena labiausiai pažeidžiamų valstybių, nes dalis jos teritorijos patenka į potencialų trukdymo sistemų veikimo nuotolį.

    Ką pataria institucijos ir kaip reaguojama?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas įspėja nesiremti vien tik telefono žemėlapiais ir, kur įmanoma, turėti alternatyvius orientavimosi būdus. Taip pat rekomenduojama iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, kad nutrūkus ryšiui ar sutrikus navigacijai būtų galima tęsti kelionę.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija stiprina stebėseną ir planuoja papildomus sprendimus, įskaitant duomenų portalą, paremtą ASG-EUPOS tinklu, ir naują jutiklių tinklą, kurį numato plėtoti Lenkijos kosmoso agentūra. NATO ir Europos valstybės taip pat vis dažniau akcentuoja poreikį didinti navigacijos atsparumą, diegiant patikimesnes atsargines sistemas ir gerinant trikdžių aptikimą.

    Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, panašūs GNSS trikdžių atvejai dažniau fiksuojami Baltijos, Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionuose. Vakarų pareigūnai ir ekspertai ne kartą yra viešai sieję šiuos incidentus su Rusijos veikla, o kaimyninės šalys pabrėžia, kad poveikis dažnai peržengia vienos valstybės ribas ir tampa regioniniu saugumo iššūkiu.

  • Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Gaisras strateginiame objekte

    Naktį iš rugpjūčio 21 į 22 dieną Rusijoje, Samaros srityje, buvo atakuota viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų Novokuibyševske. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novokuibyševsko rafinerija priklauso „Rosneft“ ir yra laikoma strategiškai svarbiu objektu, nes jos produkcija naudojama ir karinėms reikmėms. Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareiškimų, siejami su bandymu mažinti Rusijos degalų ir logistikos pajėgumus.

    Kokie dronai galėjo būti panaudoti

    Apie panaudotą ginkluotę viešai prabilo gamintojas „Fire Point“, nurodęs, kad atakoms prieš rafineriją ir „Ozon“ logistikos centrą Čapajevske buvo naudota jų sukurta platforma FP-1. Tai vienkartinis smogiamasis dronas, skirtas taikiniams toli už fronto linijos.

    FP-1 savo forma labiau primena nedidelį lėktuvą nei įprastą daugiasraigtį droną. Skelbiama, kad jo ilgis siekia apie 3,5 metro, sparnų mostas apie 2,5 metro, o konstrukcijoje naudojamas stūmoklinis variklis su užpakalyje montuojamu propeleriu.

    Nuotolis ir atsparumas trikdymui

    FP-1 startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, o pradinei įgėjai, kaip skelbiama, pasitelkiamas vienkartinis raketinis greitintuvas. Vėliau skrydį užtikrina vidaus degimo variklis, todėl platforma pritaikyta ilgesniam skrydžiui didesniais atstumais.

    Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad tokio tipo dronų startinė masė gali siekti apie 200–300 kilogramų, o kovinė galvutė gali būti 60–120 kilogramų. Taip pat minima maždaug 250 kilometrų per valandą sparta, skrydis iki 4 kilometrų aukščio ir iki septynių valandų ore.

    Vienas svarbiausių FP-1 bruožų yra nuotolis, kuris, priklausomai nuo versijos, įvardijamas nuo 1 600 iki 2 700 kilometrų. Tokie parametrai paaiškina, kaip panašios platformos gali pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Teigiama, kad FP-1 naudoja palydovinę ir inercinę navigaciją, o pastaroji leidžia tęsti skrydį net praradus palydovinį signalą. Taip pat minimos priemonės atsparumui trikdymui didinti, įskaitant CRPA tipo anteną ir kitas sistemas.

    Naujesnėse versijose, kaip skelbiama, gali būti diegiama kamera ir automatinio taikinių atpažinimo algoritmai. Tai rodo kryptį, kuria vystomos tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų technologijos, kai akcentuojamas autonomiškumas ir atsparumas elektroninei kovai.

    Ekspertų vertinimu, tokie bepiločiai nėra skirti žvalgybai ar koregavimui, o yra vienkartinės smogiamojo tipo platformos. Jų taikiniai dažniausiai yra energetikos, logistikos ir karinei pramonei svarbūs objektai, kurių veiklos sutrikdymas gali turėti ilgalaikį poveikį.

  • NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    Per NATO pratybas Combined Resolve 26 Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai iš 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ imitaciniame mūšyje ryškiai pranoko JAV šarvuotosios brigados veiksmus. Nors pratybos vyko 2026 metų balandžio ir gegužės sandūroje, apie rezultatus viešai pranešta tik dabar.

    Pratybos vyko Hohenfels poligone, viename didžiausių NATO manevrų mokymo centrų Europoje. Jose dalyvavo apie 3 500 JAV karių, daugiausia iš 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš Fort Hudo Teksase. JAV pajėgos vykdė puolimą prieš sąlyginį priešininką, kurį sustiprino nedidelė ukrainiečių dronų operatorių grupė, siejama su mažiau nei 20 žmonių.

    Ukrainiečiai rėmėsi realaus karo patirtimi ir greitai identifikavo artėjančias šarvuotas mašinas pagal dulkes ir judėjimo pėdsakus. Tuomet jie imitavo smūgius FPV kamikadzėmis ir dronais, galinčiais numesti sprogstamuosius užtaisus. Pataikymas buvo fiksuojamas, kai dronas praskrisdavo itin arti taikinio arba stabiliai išlaikydavo poziciją virš jo.

    Skelbiama, kad sąlyginiai JAV nuostoliai buvo tokie dideli, jog teisėjams ne kartą teko „prikelti“ sunaikintą techniką ir personalą, kad pratybų scenarijus galėtų tęstis. Nors amerikiečiai naudojo standartines elektroninės kovos ir antidronines priemones, pirminiuose epizoduose jų nepakako, o efektyvumas išaugo tik pakartojus scenarijus ir patobulinus maskuotę, sklaidą bei elektroninės kovos panaudojimą.

    Vėlesnėse fazėse dalis ukrainiečių operatorių perėjo į JAV pusę ir taip pat demonstravo aukštą puolamųjų veiksmų efektyvumą. Tai sustiprino pratybų išvadą, kad kritinis veiksnys šiuolaikinėje kovoje yra ne vien platformos, o žvalgybos, taikinių nustatymo greitis ir pigių dronų masiškumas, kai net nedidelė komanda gali daryti neproporcingą poveikį.

    Ko NATO mokosi iš Ukrainos?

    Karo Ukrainoje pamokos rodo, kad fronto realybėje dronai tapo nuolatine grėsme tiek šarvuotai technikai, tiek pėstininkams, o svarbiausia tampa gebėjimas išskaidyti vienetus, greitai keisti pozicijas ir slėpti judėjimo požymius. Dronai taip pat spaudžia peržiūrėti logistiką, ryšių discipliną ir net kasdienę taktiką, nes aptikimą gali lemti dulkės, šiluminis pėdsakas ar net pakartotiniai maršrutai.

    Kita ryški tendencija yra elektroninės kovos svarbos augimas, tačiau vien jos nepakanka. Pratybų kontekste pabrėžiama daugiasluoksnė gynyba: nuo maskuotės ir klaidinimo iki ryšių apsaugos, radijo dažnių kontrolės, pasyvių aptikimo priemonių ir fizinių antidroninių sprendimų, kurie turi veikti kartu.

    Šios pratybos taip pat primena, kad moderniame mūšio lauke „pigaus“ ir „brangaus“ santykis keičia planavimą: palyginti nedidelės sąnaudos dronams gali priversti šarvuotąsias pajėgas veikti atsargiau ir lėčiau. NATO šalims tai reiškia poreikį sparčiau diegti mokymus, standartus ir naują įrangą, kad konvencinės pajėgos būtų atsparesnės dronų karui.

    Ką tai reiškia JAV ir Europai?

    JAV kariuomenei ir Europos sąjungininkams tokie rezultatai tampa praktiniu signalu, kad mokymų scenarijai turi būti dar labiau priartinti prie realybės, o dronų grėsmė įtraukiama ne kaip papildomas elementas, bet kaip nuolatinė sąlyga. Taip pat akcentuojama būtinybė greičiau adaptuoti taktiką šarvuotosioms kolonomis, artilerijai ir užnugario aprūpinimui.

    NATO vis dažniau remiasi ukrainiečių ekspertize būtent todėl, kad ji suformuota intensyvaus konflikto sąlygomis ir nuolat atnaujinama. Pratybų žinutė paprasta: jei sąlyginė užduotis tampa sudėtinga prieš Ukrainos patirtį turinčius dronų operatorius, panašios ar didesnės rizikos reikia tikėtis ir realios grėsmės atveju.

  • Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Ukrainos radiotechnikos ir bepiločių ekspertas Serhijus Beskrestnovas, žinomas kaip Flash, įspėja apie ryškėjančią tendenciją fronte: Rusijos toliašaudžiai kamikadzės tipo „Shahed“ vis dažniau komplektuojami elektroninės kovos priemonėmis.

    Pasak jo, pranešimų iš Ukrainos karių daugėja, o tai leidžia įtarti, kad anksčiau pavieniai sprendimai pamažu virsta beveik norma. Kartu minimi ir „Gerbera“ tipo masalai, skirti klaidinti oro gynybą ir apsunkinti perėmimą.

    Kaip veikia trukdymas

    Ekspertas aiškina, kad elektroninės kovos moduliai „Shahed“ dronuose siekia užgožti vaizdo perdavimo ryšį tarp Ukrainos perėmėjo drono ir antžeminio imtuvo. Jei trukdiklio signalas imtuve tampa stipresnis už perėmėjo siųstuvą, operatorius ant žemės iš esmės nebemato vaizdo.

    Toks scenarijus ypač pavojingas, kai perėmimas remiasi realaus laiko vaizdu ir tikslia korekcija paskutinėmis sekundėmis. Praktikoje tai reiškia mažesnę sėkmingo numušimo tikimybę ir didesnę riziką, kad dronas pasieks taikinį.

    Kodėl tai tampa problema Ukrainai

    Pasak Flash, Rusija gali naudotis viešai prieinama technine informacija, kad identifikuotų dažnius, kuriais dirba Ukrainos perėmėjai ir antžeminės stotys. Dėl to vienu svarbiausių atsakų tampa reguliarus dažnių ir ryšio profilių keitimas, kad trukdymo sprendimai greičiau pasentų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinę detalę: nors pranešimų daugėja, jis pats teigia dar nematęs tokio elektroninės kovos modulio nuolaužose, kai analizuojami numušti bepiločiai. Tai gali reikšti ir papildomas sąnaudas, ir integravimo sunkumus, tačiau neatmeta, kad sprendimai testuojami ir plečiami.

    Ginklų varžybos ore

    Dronų karas evoliucionuoja itin greitai: atsiranda vis naujų perėmimo konfigūracijų ir nestandartinių metodų, o kita pusė iškart kuria atsakomąsias priemones. Ši dinamika verčia nuolat atnaujinti ir ryšio apsaugą, ir perėmimo taktiką.

    Flash teigimu, Ukraina taip pat turėtų plačiau diegti elektroninės kovos sprendimus savo toliašaudžiuose dronuose, nes tai gali realiai didinti jų išgyvenamumą ir misijų sėkmę. Kuo daugiau kovoje atsiranda trukdymo, tuo svarbesnis tampa atsparus ryšys, alternatyvūs valdymo kanalai ir operatyvus prisitaikymas.

    „Jei rytoj atsiranda naujas kardas, iškart atsiras ir skydas, todėl elektroninė kova dronų kare jau tapo kasdienybe“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • Nuotrauka iš Irano išdavė paslaptį: ši antena gali padėti raketoms prasimušti pro gynybą

    Nuotrauka iš Irano išdavė paslaptį: ši antena gali padėti raketoms prasimušti pro gynybą

    Vienas Irane padarytas raketos nuolaužų kadras paskatino ekspertus kalbėti apie technologiją, galinčią padidinti šalies raketų tikslumą ir atsparumą trikdymui. Įtariama, kad nuotraukoje matyti vadinamoji CRPA tipo antena, naudojama palydovinei navigacijai apsaugoti nuo trukdžių.

    Specialistų vertinimu, nuolaužose įžiūrimas keturių elementų antenos modulis, būdingas kontroliuojamo priėmimo diagramos antenoms. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymais sumažinti palydovinio signalo slopinimo ar suklastojimo poveikį, kai taikiniai dengiami elektroninės kovos priemonėmis.

    CRPA antenos veikimo principas remiasi signalo priėmimo krypties valdymu realiu laiku, kad būtų sustiprinti naudingi palydoviniai signalai ir nuslopinti trukdžiai iš kitų krypčių. Tai nereiškia visiško nepažeidžiamumo, tačiau gali prailginti laiką, kurio reikia raketai nukreipti nuo kurso, ir padidinti tikimybę pasiekti tikslą.

    Keturių elementų CRPA sprendimai paprastai leidžia vienu metu „kovoti“ su keliais trukdžių šaltiniais, todėl tokia įranga laikoma reikšmingu patobulinimu, jei raketa vadovaujasi palydovine navigacija. Elektroninės kovos aplinkoje net dalinis atsparumo padidėjimas gali turėti praktinę reikšmę, ypač kai siekiama pataikyti į konkrečius infrastruktūros objektus.

    Kol kas nėra patikimai patvirtinta, iš kur Iranas galėjo gauti tokią technologiją ir ar ji sukurta šalies viduje. Gynybos analitikai neatmeta ir technologijų perdavimo scenarijų, atsižvelgdami į Irano karinį bendradarbiavimą su kai kuriomis valstybėmis, tačiau vien nuotraukos nepakanka galutinėms išvadoms.

    Pastaraisiais metais palydovinės navigacijos trikdymas tapo viena svarbiausių elektroninės kovos krypčių, o atsparumo didinimas yra ryški tendencija tiek puolamosiose, tiek gynybinėse sistemose. Jei įtarimai dėl CRPA antenos pasitvirtintų, tai reikštų, kad Iranas ieško būdų sumažinti oro gynybos ir elektroninės kovos priemonių poveikį, didindamas raketų efektyvumą regione.

  • FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    Gegužę surengtos Rusijos ir Baltarusijos pratybos, viešai pristatytos kaip branduolinės, galėjo būti labiau psichologinio spaudimo demonstravimas nei realus taktinio panaudojimo scenarijus. Tokią išvadą pateikė Foreign Policy Research Institute (FPRI) analitikai, įvertinę Baltarusijos Su-25 vaidmenį mokymuose.

    Pasak ekspertų, pratybose buvo minimi įvairūs Rusijos pajėgumai, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu-95, balistinės raketos „Yars“, raketų sistema „Kinžal“ ir povandeniniai laivai. Vis dėlto daugiausia klausimų sukėlė būtent Baltarusijos puolamieji lėktuvai Su-25, kurie nuo 2022 metų oficialiai įvardijami kaip ruošiami taktinės branduolinės ginkluotės nešimui.

    Kur vyko pratybos ir ką rodė palydovai

    FPRI teigimu, šių metų veikla, skirtingai nei 2024 metais, nebuvo koncentruojama pagrindinėje Su-25 bazėje Lidoje. Geolokacijos duomenys ir vaizdo įrašų analizė leido daryti prielaidą, kad dalis epizodų perkelta į atsarginį aerodromą Bobruiske, o tai atitinka sklaidos į rezervines aikšteles taktiką.

    Palydoviniai vaizdai, anot analitikų, rodė tris Su-25 Bobruisko aerodrome maždaug nuo gegužės 16 iki gegužės 23 dienos. Įdomu tai, kad lėktuvų pasirodymo ir dingimo laikas sutapo su objektų, įvardytų kaip muliažai, judėjimu, todėl keliamas klausimas dėl sąmoningos klaidinimo operacijos.

    Didžiausia intriga – po sparnais

    Esminė ataskaitos dalis susijusi su Su-25 ginkluote. FPRI primena, kad 2024 metais pratybų metu po šių lėktuvų sparnais buvo fiksuoti objektai, primenantys mokomuosius taktinės branduolinės bombos maketus.

    Tačiau gegužės pratybose, pasak analitikų, matyti gerokai mažesni pakabinti elementai, kurie neatitinka nė vieno žinomo Rusijos taktinio branduolinio ginklo ar jo treniruoklių. Dėl to daroma išvada, kad Su-25 komponentas šiose pratybose galėjo būti branduolinis tik pagal pavadinimą.

    Vietoje to, anot FPRI, lėktuvai buvo aprūpinti Baltarusijoje sukurtais elektroninės kovos konteineriais „Talisman“. Tai rodo akcentą į išgyvenamumą intensyvios priešlėktuvinės gynybos sąlygomis, o ne į realų branduolinės užduoties vykdymą.

    Ką tai reiškia NATO ir Ukrainai

    Ekspertų vertinimu, pratybų žinutė labiau nukreipta į įspūdžio kūrimą: pademonstruoti, kad Baltarusijos aviacija gali išsisklaidyti į atsarginius aerodromus, naudoti muliažus ir elektroninę kovą. Vis dėlto jie pabrėžia, kad keturis dešimtmečius skaičiuojančių Su-25 efektyvumas mažoje teritorijoje, kur taikiniai greitai identifikuojami, išlieka abejotinas.

    FPRI daro išvadą, kad Maskva ir Minskas vis labiau remiasi simboliniais gestais ir informaciniu efektu, siekdami išlaikyti politinę bei psichologinę įtampą. NATO ir Ukrainai tai signalas, kad taktinės branduolinės grėsmės iš Baltarusijos oro komponento patikimumas gali būti ribotas techniškai ir operaciškai, nors retorinis spaudimas niekur nedingsta.

    „Šių pratybų Su-25 dalis greičiausiai buvo branduolinė tik pavadinimu“, – teigiama FPRI analitikų vertinime.

  • „Baykar“ pademonstravo K2 dronų spiečių: autonominis skrydis gali pakeisti karo taisykles

    „Baykar“ pademonstravo K2 dronų spiečių: autonominis skrydis gali pakeisti karo taisykles

    Turkijos gynybos pramonės bendrovė „Baykar“ paviešino bandymų vaizdo įrašą, kuriame dešimt K2 bepiločių orlaivių atlieka koordinuotą autonominį skrydį. Matyti, kad aparatai vienu metu kyla, susirikiuoja į glaudžią rikiuotę ir laikosi bendros trajektorijos be nuolatinės operatoriaus kontrolės.

    Šis bandymas labiau priminė technologinę demonstraciją nei kovinių galimybių pristatymą. Vaizdo įraše nerodomas smūgis į taikinius ar ginkluotės panaudojimas, o vienas dronas grįžta į kilimo taką, todėl akcentas, tikėtina, buvo sutelktas į tarpusavio sąveiką ir autonominio valdymo algoritmus.

    Ką žinoma apie K2

    „Baykar“ K2 pirmą kartą pristatė 2026 metais pavasarį, o gamintojo nurodomi parametrai rodo vidutinės klasės platformą, orientuotą į ilgesnio nuotolio užduotis. Skelbiama, kad maksimalioji kilimo masė siekia apie 800 kilogramų, o naudingoji apkrova gali sudaryti iki 200 kilogramų.

    Gamintojas taip pat pabrėžia atsparumą elektroninėms trukdžių priemonėms. Teigiama, kad K2 naudoja alternatyvius navigacijos metodus, įskaitant reljefo analizę, todėl gali tęsti misiją net ir tada, kai GNSS signalas yra ribotas ar aktyviai slopinamas.

    Skrydžio nuotolis ir nauja taktika

    Didžiausią dėmesį kelia deklaruojamas operacinis nuotolis, kuris gali viršyti 2 000 kilometrų. Tai K2 perkelia į kitą kategoriją nei daugelis taktinių bepiločių, kurie dažniau skirti trumpesnio nuotolio žvalgybai ar ugnies koregavimui.

    Nors K2 gali būti pritaikomas vienkartiniam smūgiui, pats sumanymas labiau primena daugkartinio naudojimo platformą su galimybe grįžti į bazę po užduoties. Toks modelis didina lankstumą, tačiau paprastai kelia ir kainą, nes reikalauja sudėtingesnių ryšio, navigacijos, autopiloto ir apsaugos nuo trukdžių sprendimų.

    Kaina ir gamybos mastas gali būti lemiami

    Pastarųjų metų karų patirtis parodė, kad bepiločių efektyvumą dažnai lemia ne vien atskiro aparato technologinis lygis, bet ir gebėjimas vienu metu panaudoti didelį jų skaičių. Masiniai, sinchronizuoti spiečiaus tipo išpuoliai gali perkrauti oro gynybos sistemas, net jei jos yra modernios ir daugiasluoksnės.

    Dėl to analitikai paprastai vertina ne tik deklaruojamą nuotolį ar apkrovą, bet ir gamybos tempą bei vieneto savikainą. Jei „Baykar“ pavyks suderinti pažangias autonominio skrydžio funkcijas su pakankamu gamybos mastu, K2 gali tapti vienu ryškesnių naujos kartos bepiločių sprendimų, keičiančių taktiką ir planavimą.

  • Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukrainos karinės tematikos portalas Militarnyi skelbia, kad Rusija, anot ukrainiečių ekspertų, ėmė naudoti perimtus Ukrainos bepiločius hibridinėms operacijoms. Tokia taktika siejama su bandymu sukurti klaidinančius „įrodymus“ ir nukreipti kaltę nuo tikrojo agresoriaus.

    Pasak publikacijoje cituojamo Ukrainos gynybos technologijų patarėjo Serhijaus Beskrestnovo, žinomo Flash slapyvardžiu, Rusija renka išlikusius ukrainietiškus dronus, juos taiso ir parengia galimoms provokacijoms. Teigiama, kad moderniame hibridiniame kare ore pasirodantys dronai nebūtinai turės rusiškus atpažinimo ženklus.

    Militarnyi nurodo, kad vaizdo įrašuose matytas objektas savo kontūrais ir konstrukcija gali atitikti Ukrainos tolimojo nuotolio dronų tipą FP-1/2. Manoma, kad tokie aparatai Rusijos rankose galėjo atsidurti po to, kai dėl elektroninės kovos trikdžių ar techninių gedimų nukrito Rusijos teritorijoje.

    Lenkijos įspėjimai dėl „neteisingos vėliavos“

    Apie galimą scenarijų anksčiau viešai kalbėjo ir Lenkijos pareigūnai. Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra perspėjęs, kad Rusija gali panaudoti perimtus ukrainietiškus dronus provokacijoms, vadinamosioms operacijoms po klaidinga vėliava.

    Jo teigimu, tokios priemonės galėtų būti nukreiptos prieš NATO rytinį flangą, o tarp galimų taikinių minėta Lenkija, Baltijos valstybės, Suomija ar Rumunija. Ši tema, kaip skelbta, buvo aptarta ir nacionalinio saugumo koordinavimo formate.

    Kodėl dronai tapo patogia hibridinio karo priemone

    Karinėje praktikoje perimta priešininko technika dažnai ne tik tiriama, bet ir pritaikoma pakartotiniam naudojimui. Dronų atveju tai ypač paprasta, nes dalį funkcijų lemia programinė įranga, ryšio kanalai ir navigacijos moduliai, kuriuos galima perkonfigūruoti.

    Ekspertai pabrėžia, kad dronų karas skatina ir informacines operacijas: vien skrydis virš jautrios teritorijos gali tapti pretekstu politiniam spaudimui ar bandymui supriešinti sąjungininkus. Tokiose situacijose itin svarbus tampa greitas incidentų tyrimas, radinių kilmės nustatymas ir duomenų skaidrumas.

    Technologinė eskalacija ir rizikos regione

    Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija intensyviai plečia bepiločių naudojimą, o DI sprendimai vis dažniau taikomi taikinių atpažinimui, maršrutų optimizavimui ir trikdžių įveikai. Tai didina ir atsitiktinių incidentų, ir sąmoningų provokacijų riziką pasienio valstybėms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad prie įprastų grėsmių prisideda ir elektroninė kova, kai trikdomas ryšys ar navigacija, o skrydžio trajektorija gali pakisti. Dėl to kaimyninės NATO šalys stiprina oro erdvės stebėjimą, reagavimo procedūras ir kritinės infrastruktūros apsaugą.