CP v2

Tag: Elektros kainos

  • PiS planas angliai ir elektrinėms: siūlo keisti ETS ir žada iki 35 proc. pigesnę elektrą

    Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.

    Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.

    Taikinys – ETS ir kainodara

    D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.

    Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.

    „Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.

    Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra

    Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.

    Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.

    Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.

    Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.

    Įspėjimas dėl 2030 metų

    D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.

    Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • Parama energijai imlioms įmonėms Lenkijoje: kompensacija gali siekti iki 50 proc. elektros kainos

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma parama energijai imlioms pramonės įmonėms, kad daliai sektorių būtų kompensuojama iki 50 proc. elektros energijos kainos. Apie sprendimą po posėdžio pranešė šalies finansų ministras Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, aukštesnės elektros kainos Europoje silpnina regiono pramonės konkurencingumą, ypač lyginant su JAV ir Azijos rinkomis. Didžiausią poveikį tai daro plieno, chemijos, maisto pramonės ir kitiems energijai imliems sektoriams, kurių sąnaudos itin jautrios elektros kainų svyravimams.

    „Įvedame sprendimą, kuris leis kompensuoti iki 50 proc. elektros energijos kainos energijai imlioms įmonėms“, – sakė A. Domańskis.

    Numatoma, kad parama būtų susieta su investicijomis, kurios didintų įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir spartintų modernizaciją. Vyriausybės pozicija – pagalba neturėtų tapti vien tik kompensacija už sąskaitas, o veikiau paskata mažinti energijos poreikį ir diegti pažangesnes technologijas.

    „Pusė šių lėšų bus skirta investicijoms į energetikos transformaciją, kad parama kartu skatintų efektyvumo didinimą“, – pridūrė finansų ministras.

    Kaip veiktų kompensavimo mechanizmas?

    Pagal anksčiau skelbtas prielaidas, parama būtų taikoma iki 50 proc. tinkamo finansuoti elektros suvartojimo. Taip pat numatytos apsaugos nuo perteklinio subsidijavimo: po paramos pritaikymo galutinė elektros kaina negalėtų kristi žemiau 50 eurų už megavatvalandę.

    Priemonė planuojama 2027–2030 metais, todėl ji būtų orientuota į vidutinės trukmės pramonės prisitaikymą prie naujų kainodaros realijų. Praktikoje tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų stabilizuoti sąnaudas, bet kartu būtų skatinamos investuoti į energijos taupymą ir procesų pertvarką.

    Finansavimas ir platesnis kontekstas

    Lenkijos institucijos anksčiau svarstė, kad priemonės finansavimas galėtų būti siejamas su didesnėmis biudžeto įplaukomis iš didžiausių energetikos ir degalų bendrovių. Tuomet viešai buvo minėta, kad iki 2030 metų bendra priemonės apimtis galėtų siekti apie 1 100 000 000 eurų.

    Toks modelis atspindi bendrą Europos tendenciją: valstybės ieško būdų, kaip amortizuoti pramonės patiriamus energijos kainų šokus, tačiau vis dažniau kelia sąlygą, kad parama būtų derinama su efektyvumo didinimu, elektrifikacija ar kitomis transformacijos investicijomis.

  • Įmonės atideda elektros pirkimus: išaugusios kainos gąsdina, bet 2028–2029 metai pigesni

    Įmonės vis dažniau delsia fiksuoti elektros energijos kainas 2027 metams, nes pastaraisiais mėnesiais didmeninė rinka išliko itin nepastovi. Energetikos sektoriaus atstovai pastebi, kad kainų šuoliai verslui tampa rimtu argumentu palaukti, tikintis korekcijos.

    Vis dėlto pardavėjai ragina neapsiriboti vien 2027 metais ir įvertinti ilgesnį horizontą. Rinkoje atsiranda produktų, leidžiančių dalį poreikio užsitikrinti net iki 2029 metų, o tolesnių laikotarpių kainos kai kuriais atvejais būna mažesnės nei artimiausių.

    Kodėl brango elektra 2027 metams?

    Didmeninių kainų augimą pastaruoju metu labiausiai maitino geopolitinė įtampa, kuri tiesiogiai atsispindi dujų kainose, o per ribinių kaštų mechanizmą persikelia į elektros kainodarą. Prie spaudimo prisideda ir anglies dioksido emisijų leidimų kainų svyravimai, didinantys iškastinių elektrinių gamybos savikainą.

    Kainas kėlė ir vidaus veiksniai: sumažėjęs konvencinių elektrinių prieinamumas dėl planinių ir neplanuotų remontų bei epizodai, kai dėl menkesnės vėjo generacijos sistema labiau rėmėsi brangesniais pajėgumais. Kai regiono rinkose taip pat brangu, didėja eksporto paskatos, o tai dar labiau įtempia pasiūlos ir paklausos balansą.

    Verslas pristabdė fiksavimą

    Energetikos bendrovės akcentuoja, kad vien kelių dienų kainų kritimo nepakanka tvirtoms išvadoms apie trendą. Žaliavų ir elektros rinkos pastaraisiais metais pasižymi dideliu kintamumu, todėl įmonės, ypač neturinčios aktyvios pirkimų strategijos, dažnai atideda sprendimus iki paskutinio momento.

    „Pastarosiomis savaitėmis įmonės į elektros pirkimus kitiems metams žiūrėjo atsargiai, o kainų augimas veikė atgrasiai“, – sakė „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Tokiais laikotarpiais dažnai krenta sudarytų sutarčių apimtys, nors būtent etapinis pirkimas per metus paprastai leidžia sumažinti riziką „pataikyti“ į vieną nepalankų kainų tašką. Didžiausias iššūkis kyla mažesnėms įmonėms, kurios neturi resursų nuolat sekti rinkos ir išskaidyti pirkimų laike.

    Kodėl 2028–2029 metai gali būti pigesni?

    Rinkoje gana ilgai matomas reiškinys, kai tolimesnių laikotarpių elektros kaina yra mažesnė nei artimiausių. Tai siejama su tuo, kad trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai brangiau įkainoja rizikas, susijusias su žiemos sezonu, geopolitika ir kuro kainomis, o vėlesniems metams šių rizikų „premija“ būna mažesnė.

    Toks kainų skirtumas dar nereiškia prognozės, kad elektra ateityje tikrai pigs. Tačiau jis sudaro prielaidas verslui svarstyti kelių metų tiekimo sprendimus, pavyzdžiui, sujungiant dalį apimčių 2027 ir 2028 metams, kad būtų „išlyginta“ vidutinė kaina ir sumažinta priklausomybė nuo vienų metų piko.

    Ką tai reiškia 2027 metų sąskaitoms?

    Didmeninė elektros kaina paprastai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį, tačiau galutinis tarifas priklauso nuo suvartojimo apimties, vartojimo profilio, pasirinkto produkto ir kitų sąskaitos dalių. Dėl to skirtingos įmonės tą patį didmeninės kainos pokytį gali pajusti nevienodai.

    Ekspertai pabrėžia, kad jei didmeninės kainos iki metų pabaigos išliks aukštos, tai didins spaudimą ir 2027 metų pasiūlymams verslui. Todėl įmonėms rekomenduojama turėti aiškią pirkimų strategiją, kuri remtųsi ne vienu sprendimo momentu, o etapiniu rizikos valdymu per kelias pirkimo dalis.

  • Kainų spaudimas grįžta: brangstantys degalai ir elektra gali pakelti ir parduotuvių sąskaitas

    Brangstantys degalai vėl tampa veiksniu, galinčiu pajudinti kainas ne tik degalinėse, bet ir sąskaitose už energiją bei parduotuvių lentynose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalų kaina tiesiogiai veikia logistiką ir gamybą, todėl spaudimas anksčiau ar vėliau persiduoda daugumai prekių ir paslaugų.

    Degalų rinkoje didesnę įtampą kelia geopolitiniai rizikos veiksniai, ypač Artimųjų Rytų regiono nestabilumas, kuris tradiciškai atsiliepia naftos ir perdirbtų produktų kainoms. Dėl to rinkos stebėtojai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti fiksuojami nauji benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainų pikai.

    Augančios energijos žaliavų kainos atsispindi ir elektros rinkoje. Elektros biržų dinamika ypač svarbi įmonėms, nes didesnės didmeninės kainos ilgainiui verčia peržiūrėti tarifus, o tai gali pabranginti tiek gamybą, tiek paslaugas.

    Brangesnė elektra ir degalai

    Remiantis viešojoje erdvėje cituotais skaičiavimais, vien elektros energijos tarifas gali kilti maždaug penktadaliu. Toks scenarijus reikštų, kad vidutiniam namų ūkiui, per metus sunaudojančiam apie 2 megavatvalandes, metinės išlaidos galėtų padidėti maždaug 46 eurais, net neskaičiuojant kitų dedamųjų.

    Ekspertai pabrėžia, kad energijos kainų svyravimai dažnai atsirita su laiko vėlavimu: pirmiausia brangsta ištekliai ir didmeninės kainos, o tik vėliau pokyčiai matomi galutinėse sąskaitose. Įmonėms tai reiškia didesnį kaštų neapibrėžtumą ir spaudimą didinti galutinių produktų kainas.

    Ar atpigusios prekės išsilaikys?

    Pastaruoju metu dalies kasdienių prekių krepšelis buvo atpigęs, tačiau ekonomistai įspėja, kad ši tendencija gali būti laikina. Viena iš priežasčių – degalų brangimas, kuris didina prekių atvežimo kaštus ir trumpina laiką, per kurį verslas gali „absorbuoti“ pabrangimą pats.

    „Maisto kainų mažėjimas greičiausiai yra laikinas, o artimiausiais mėnesiais vėl galime matyti kainų augimą“, – sakė PKO BP analitikas Mariuszas Dziwulskis.

    Gyventojams tai reiškia, kad kainų spaudimas gali sugrįžti keliomis kryptimis vienu metu: per degalų kainas, per elektros tarifus ir per bendrą prekių bei paslaugų brangimą. Jei pasaulinės tendencijos išliks nepalankios, išlaidas gali tekti peržiūrėti tiek šeimoms, tiek verslui.

  • Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Investicija į baterijų valdymo programinę įrangą

    Miunchene įsikūrusi energetikos programinės įrangos bendrovė „Furo“ pranešė pritraukusi 3,44 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos platformos plėtrai, komandai auginti ir plėstis į daugiau Europos rinkų.

    Finansavimo etapui vadovavo JAV investuotojas TQ Ventures, taip pat prisidėjo Sandberg Bernthal Venture Partners, Neo ir CDTM Venture Capital. Įmonė siekia spręsti problemą, kurią aštrina atsinaujinančios energetikos plėtra ir itin svyruojančios elektros kainos.

    Kaip veikia „Furo“ sprendimas?

    „Furo“ kuria komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių valdymo bei optimizavimo programinę įrangą. Platforma prognozuoja elektros kainas ir orus iki 48 valandų į priekį, o remdamasi prognozėmis realiu laiku parenka, kada kaupti energiją, kada ją naudoti ir kada parduoti į tinklą.

    Įmonės teigimu, daug baterijų kaupiklių iki šiol valdomi pagal iš anksto nustatytas, nelanksčias taisykles, kurios neatsižvelgia į staigius kainų ir generacijos pokyčius. Tokiais atvejais dalis ekonominės naudos prarandama vien dėl netinkamai parinkto įkrovimo ar iškrovimo momento.

    „Mūsų klientai perka bateriją ne tam, kad turėtų technologiją, o tam, kad sumažintų elektros sąskaitą. Vienoje nepastoviausių elektros rinkų pasaulyje tai lemia programinė įranga, o ne įranga“, – sakė „Furo“ bendraįkūrėja Lena Sophia Voß.

    Kodėl pramonės baterijoms dabar tiek dėmesio?

    „Furo“ argumentuoja, kad spartėjantis energijos poreikio augimas, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir didesnį elektros vartojimą, ypač smarkiai veikia energijai imlias pramonės įmones. Tokiose rinkose kaip Vokietija svarbų vaidmenį vaidina ir kainų nepastovumas bei tinklo mokesčiai, o įmonėms tampa vis brangiau turėti didelius vartojimo pikus.

    Baterijų kaupikliai leidžia sugerti perteklinę saulės ar vėjo energiją ir ją panaudoti tada, kai elektros kaina didesnė arba kai gamyba mažesnė. Vis dėlto pagrindinė vertė atsiranda tik tada, kai kaupiklis valdomas lanksčiai, atsižvelgiant į dinamišką kainodarą ir prognozuojamą situaciją rinkoje.

    „Furo“ teigia, kad jų klientai, naudodami optimizavimo platformą, gali sumažinti elektros sąnaudas iki 40 proc. Sprendimas dažniausiai diegiamas ne tiesiogiai galutiniams vartotojams, o per montuotojus, projektų vystytojus, kaupiklių gamintojus ir energetikos įmones.

    Pasak bendrovės, platformą naudoja daugiau nei 800 įmonių, o sprendimas pritaikytas veikti daugiau nei 6 000 objektų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Sistema apima skirtingus etapus nuo įrenginio parinkimo iki turto eksploatacijos ir laisvos galios panaudojimo energetikos prekyboje.

    „Lena, Leonie ir Simon išskirtinai giliai supranta Europos energetikos rinką. Tai retas komandos ir rinkos atitikimo pavyzdys“, – sakė TQ Ventures partneris Schuster Tanger.

    „Furo“ įkurta 2025 metais, kai Lena Sophia Voß, Leonie Wagner ir Simon Wittner susipažino studijuodami bendroje magistro programoje CDTM centre, bendradarbiaujant LMU Miunchenui ir Miuncheno technikos universitetui. 2026 metais įmonė persivadino iš „Lumera Energy“ į „Furo“.

    Rugsėjo pradžioje bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Berlyne įsikūrusia LUOX Energy, kuri pristatoma kaip „Lumenaza“ galutinių vartotojų prekės ženklas. Partneriai ketina rinkai siūlyti bendrą sprendimą, skirtą komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių optimizavimui.

  • Pigūs degalai baigiasi? V4 lyderiai sako, kad biudžetai nebeleidžia dirbtinai mažinti kainų

    V4 šalių vadovai po susitikimo Bratislavoje pripažino, kad valstybės nebegali tęsti plataus masto degalų kainų mažinimo per subsidijas ar administracinį kainų nustatymą. Pasak jų, ilgiau dirbtinai palaikyti mažesnes kainas nebeleidžia biudžetų galimybės ir užsitęsęs neapibrėžtumas pasaulio energijos rinkose.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras po derybų akcentavo, kad V4 šalys bendru sutarimu neketina eiti keliu, kai valdžia iš viršaus „nuleidžia“ mažesnes degalų kainas. Tai reiškia, kad vartotojams kainų svyravimai labiau priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų, logistikos ir mokesčių, o ne nuo valstybės įsikišimo.

    „Valstybių biudžetai nebeturi galimybių toliau dotuoti ir daryti kainas mažesnes. Sutarėme, kad šia kryptimi nebegalime judėti“, – sakė Peteris Magyaras.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis degalų kainų kompensavimas dažnai tampa brangiu sprendimu viešiesiems finansams, ypač kai išauga naftos kaina ir importo sąnaudos. Tokios priemonės gali trumpam sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau kartu padidina deficitą arba išstumia lėšas iš kitų sričių, pavyzdžiui, gynybos, sveikatos ar infrastruktūros.

    Kas stumia kainas į viršų?

    V4 lyderių retorikoje minėta ir įtampa strateginiuose maršrutuose, kurie daro tiesioginę įtaką naftos tiekimui bei draudimo ir pervežimo kaštams. Kai rinkoje auga rizikos priedas, brangsta žaliava ir galutinė degalų kaina, o valstybėms dar sunkiau „uždengti“ skirtumą subsidijomis.

    Prie kainų prisideda ir vidaus veiksniai: akcizai, pridėtinės vertės mokestis, prekybos antkainiai bei sezoniškumas. Todėl net ir stabilizuojantis naftos kainai galutinė suma degalinėje gali išlikti aukšta, jei kartu didėja mokesčiai ar logistikos sąnaudos.

    Ne tik degalai: energijos kainų klausimas

    Susitikime aptartos ir elektros kainos, kurios Vidurio Europoje išlieka jautri tema dėl pramonės konkurencingumo. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad regione elektros kainos turi mažėti, o bet kokie sprendimai, galintys jas dar labiau didinti, sulauks pasipriešinimo.

    „Energijos kainos šiame regione, įskaitant Lenkiją, turi mažėti. Viskas, kas didintų riziką dar brangesnei energijai, bus blokuojama“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Politikai taip pat užsiminė apie europinius taršos reguliavimo mechanizmus, kurie, jų vertinimu, gali turėti reikšmingą poveikį kainoms namų ūkiams ir verslui. V4 šalys signalizuoja, kad sieks sprendimų, kurie mažintų sąnaudas pramonei ir gyventojams, kartu išlaikant bendrus ES klimato politikos tikslus.

  • ETS kaštai vis labiau kelia elektros kainas: Lenkija įspėja, kad pramonė jaučia iki 50 proc. naštą

    ETS įtaka kainoms – vis aštresnė

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Briuselyje vykusioje energetikos konferencijoje „PGE“ viceprezidentas Marcin Laskowski teigė, kad ETS kaštai vidutiniškai sudaro apie 11 proc. elektros kainos pramonei ES.

    Pasak jo, Lenkijoje ši dalis gali siekti iki 50 proc., todėl vienodas mechanizmas skirtingoms šalims sukuria nevienodas pasekmes. Pranešėjas pabrėžė, kad valstybės narės energetikos transformaciją pradėjo iš skirtingų atskaitos taškų, o tai atsispindi ir galutinėse kainose.

    Kviečia skubiai koreguoti sistemą

    M. Laskowskio vertinimu, būtini sprendimai, kurie sumažintų ETS poveikį elektros kainoms, kartu išlaikant klimato politikos kryptį. Jo teigimu, sistemos reforma turėtų užtikrinti, kad emisijų kaina derėtų su pramonės poreikiais, ES ekonomikos konkurencingumu ir investicijomis, kurių reikia energetikos pertvarkai.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad Europai trūksta naujų elektros gamybos pajėgumų, energijos kaupimo sprendimų ir lankstumo, o tinklų plėtra, ypač skirstomųjų, tampa kritiškai svarbi. Pasak „PGE“ atstovo, investicijos į elektros sistemą tiesiogiai siejasi su ekonomikos augimu, atsparumu ir bendru saugumu.

    Lenkija mini OZE lūžį

    Kalbėdamas apie vidaus situaciją M. Laskowskis priminė, kad Lenkija pertvarko vieną didžiausių Europoje energetikos sistemų, kuri ilgą laiką buvo grindžiama anglimi. Jis atkreipė dėmesį, kad vieną iš praėjusių metų vasaros mėnesių atsinaujinančių išteklių gamyba Lenkijoje pirmą kartą aplenkė anglies elektrinių gamybą.

    Taip pat priminta, kad vieną mėnesį atsinaujinančių išteklių dalis Lenkijos elektros gamybos mišinyje buvo pasiekusi 41,6 proc. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog transformacija vyksta, tačiau jos tempas ir kaina skirtingoms šalims gali būti nevienodi.

    Energetika ir pramonė – politinė įtampa

    Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Borys Budka pabrėžė, kad kainų augimą lemia ne vien ETS, o rezultatų skirtumai tarp šalių rodo, jog vienas modelis gali sukurti labai skirtingą poveikį. Jis ragino energetikos politiką grįsti ekonomine realybe, o ne vien reguliacinėmis prielaidomis.

    „Elektra negali tapti prabangos preke“, – sakė Borys Budka.

    Lenkijos valdžia: ETS – barjeras transformacijai

    Konferencijoje pasisakęs energetikos viceministras Wojciechas Wrochna teigė, kad aukštos energijos kainos, įskaitant su ETS susijusius kaštus, yra viena didžiausių kliūčių tolesnei transformacijai. Pasak jo, Lenkijoje ETS kaštai sudaro apie 40 proc. galutinės elektros kainos galutiniams vartotojams.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad Lenkija greitai mažina emisijas, nors pradėjo nuo beveik visiškos priklausomybės nuo anglies. Kaip svarbiausios kryptys įvardyti atsinaujinantys ištekliai, energijos kaupimas, jūrinė vėjo energetika ir branduolinė energetika, taip pat tiekimo diversifikacija, mažinant priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Lenkijos elektros energetikos komitete veikiančios didžiosios šalies energetikos bendrovės pabrėžia, kad transformacijos tikslai nėra ginčijami, tačiau būtinos sąlygos, leidžiančios ją vykdyti neperkeliant neproporcingos naštos pramonei. Nurodoma, kad nuo 2024 metų organizacija veikia ir Briuselyje, siekdama aktyviau dalyvauti diskusijose dėl ES energetikos ir klimato politikos.

  • Lenkija tapo trečia pagal PPA Europoje: rekordinis ketvirtis iškėlė rinką į naują lygį

    Lenkija 2025 metais šoktelėjo į trečią vietą Europoje pagal ilgalaikių elektros pirkimo–pardavimo sutarčių PPA apimtis. Tai rodo Lenkijos energijos prekybos asociacijos Towarzystwo Obrotu Energią (TOE) apžvalga, apimanti laikotarpį nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos.

    PPA sutartys – tai ilgalaikiai susitarimai, pagal kuriuos elektros vartotojai ar tiekėjai perka energiją iš atsinaujinančių šaltinių projektų už iš anksto sutartas kainodaros sąlygas. Šis instrumentas vis dažniau naudojamas siekiant kainų stabilumo, atsinaujinančios energijos kilmės užtikrinimo ir emisijų mažinimo versle.

    Rekordinis 2025 metų ketvirtis

    TOE duomenimis, 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį viešai paskelbta 10 PPA sandorių, kurių bendra galia siekė 984 MW. Tai tapo istoriniu rekordu Lenkijos PPA rinkoje ir, pasak autoriaus, esmingai pakeitė šalies poziciją Europos kontekste.

    TOE pažymi, kad šis 984 MW rodiklis yra apie 70 proc. didesnis nei visų trijų ankstesnių 2025 metų ketvirčių suma. Be to, apimtis kelis kartus viršijo ankstesnių metų palyginamąjį lygį, todėl Lenkija pagal 2025 metais susitartus PPA kiekius pakilo į trečią vietą Europoje.

    Kodėl augo susidomėjimas PPA

    Ataskaitoje akcentuojama, kad rinka perėjo nuo nišinės prie brandesnės struktūros: daugėjo korporatyvinio poreikio, o sutartyse vis dažniau pradėta jungti kelias technologijas. Praktikoje tai reiškia portfelines PPA sutartis, kuriose derinama saulės ir vėjo gamyba, kad būtų suvaldytas gamybos profilio nepastovumas.

    Taip pat ryškėjo tendencija ilginant sutarčių trukmę: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasirašytos trys 15 metų trukmės sutartys. Ilgesni terminai paprastai padeda finansuoti naujus projektus, tačiau kartu kelia aukštesnius reikalavimus rizikų paskirstymui, indeksavimui ir balansavimo sąlygoms.

    Kainos: saulė brango, vėjas išliko stabilus

    TOE vertinimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį saulės energijos sandorių kainos paaugo, o vėjo profilio kainos iš esmės išliko stabilios. Apžvalgoje nurodoma, kad saulės profilio transakcinės kainos kilo nuo 253 iki 275 zlotų už MWh, tai atitinka maždaug 59–64 eurus už MWh.

    Tuo pat metu 10 metų trukmės bazinio produkto vertė su pristatymu nuo 2027 metų, TOE skaičiavimu, didėjo nuo 361,1 iki 403,4 zlotų už MWh, tai yra nuo maždaug 84 iki 94 eurų už MWh. Vėjo tipo pay-as-produced (PAP) vertė augo nuo 305,8 iki 343,2 zlotų už MWh, arba nuo maždaug 71 iki 80 eurų už MWh.

    Saulės PAP vertė, anot ataskaitos, per analizuotą laikotarpį išliko labiau spaudžiama ir laikotarpį baigė ties 243,1 zlotų už MWh riba, tai yra apie 56 eurus už MWh. TOE pabrėžia, kad skirtingų technologijų kainodaros išsiskyrimas tapo nuolatine rinkos ypatybe.

    Reguliaciniai sprendimai ir rinkos rizikos

    TOE analizėje išskiriami ir reguliaciniai veiksniai, galintys turėti įtakos vėjo projektų pasiūlai, o kartu ir PPA kainoms. Vertinama, kad ribota naujų sausumos vėjo elektrinių plėtra gali palaikyti vėjo PPA kainas, ypač kai pirkėjai siekia patikimesnio gamybos profilio nei vien saulės projektai.

    Kartu pabrėžiamos struktūrinės rizikos: viena jų – voliumetrinė rizika, kai faktinė pagamintos energijos apimtis skiriasi nuo planuotos ar sutartinės. Ataskaitoje taip pat akcentuojamas atsinaujinančios generacijos ribojimų augimas ir valandų su neigiamomis kainomis gausėjimas, dėl ko rinkoje sunkiau pasiekti vieningą kainos priedų ir išimčių logiką.

    Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys ir į išorinius veiksnius, galinčius lemti kainų šuolius, ypač per dujų kainų kanalą. TOE nurodo, kad geopolitinė įtampa ir dujų kainų pokyčiai 2026 metų pradžioje veikė PPA vertinimus, nors Lenkijos elektros gamybos struktūra dalį impulso, kaip teigiama, amortizavo.

    TOE vertinimu, struktūrinė paklausa, ilgesnės sutartys, daugiatechnologiniai portfeliai ir ribota vėjo pasiūla gali išlaikyti stipresnę kainų atramą vėjo PPA segmente. Tuo metu tolesnė fotovoltinių pajėgumų plėtra gali didinti saulės profilio kainų atotrūkį nuo bazinių rinkos kainų.

  • Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Ką parodė Jeilio tyrimas

    Karščio bangos vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme sveikatai bei gyvybei. Jeilio universiteto mokslininkai nustatė, kad namų ūkiuose naudojamas oro kondicionierius su karščiu susijusių mirčių riziką gali sumažinti 57 proc.

    Tyrimas išsiskiria tuo, kad vertino ne vien kondicionieriaus turėjimą, o faktinį jo naudojimą. Analizuoti 3 108 JAV grafysčių 2010–2020 metų duomenys, kurie sieti su temperatūrų pokyčiais ir mirtingumo statistika.

    Kodėl ne visada daugiau reiškia geriau

    Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad didėjant kondicionavimo intensyvumui nauda neauga be ribų. Pasiekus tam tikrą naudojimo lygį, apsauginis efektas ima silpnėti, o dalis vėsinimo gali būti „iššvaistoma“ dienomis, kai karštis dar nėra ekstremalus.

    „Mūsų duomenų rinkinys leido susieti kondicionierių naudojimą su mirtingumu ir temperatūra reikšmingu geografiniu mastu“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių, energetikos sistemų profesorius Narasimha Rao.

    Rizika niekur nedingsta, ypač per ekstremalius karščius

    Tyrimas pabrėžia, kad net ir plačiai naudojamas kondicionavimas visiškai neeliminuoja pavojaus. Esant pačioms aukščiausioms temperatūroms, mirtingumo rizika vėl ima augti, todėl vien techninio vėsinimo gali nepakakti.

    Vis dėlto bendras efektas išlieka labai ryškus: skaičiuojama, kad kondicionierių naudojimas galėjo padėti išvengti daugiau nei 5 000 mirčių per metus. Tai rodo, kad vėsinimas karščio bangų metu yra svarbi visuomenės sveikatos priemonė, o ne vien komforto klausimas.

    Energijos kaina ir socialinė nelygybė

    Dar viena svarbi įžvalga susijusi su išlaidomis energijai. Daugiau nei ketvirtadalis analizuotų namų ūkių nurodė sunkiai apmokantys elektros sąskaitas, todėl dalis žmonių riboja kondicionavimą būtent tada, kai jis labiausiai reikalingas.

    „Kai kurie įjungia kondicionierių, o kiti turi rinktis ir ištverti karštį, kad sutaupytų pinigų maistui“, – teigė prof. N. Rao.

    Mokslininkai pažymi, kad sprendimai turėtų būti platesni nei vien kondicionierių prieinamumas. Tarp prioritetų įvardijamas ir miestų žalinimas, nes medžiai, pavėsis ir mažesnis įkaitimas gali sumažinti karščio poveikį dar prieš prireikiant intensyvaus vėsinimo.