CP v2

Tag: Elektros kainos

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.

  • Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijoje liepos mėnesį metinė infliacija pakilo iki 3,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės. Tai patvirtino Nacionalinis statistikos institutas (INE), patikslinęs ankstesnį vertinimą dešimtąja procentinio punkto.

    Šalies ekonomikai tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai metinis kainų augimas viršija 3 proc. Toks ruožas sustiprina spaudimą namų ūkiams, ypač vasaros viduryje, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas.

    Energetika vėl stumia kainas

    Pagrindinis infliacijos šuolio variklis – pabrangusi energija: elektra ir degalai. Liepą didmeninės elektros kainos Ispanijoje laikėsi apie 105 eurus už megavatvalandę, o metinis kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2022 metų vasaros.

    Rinkoms didžiausią įtaką darė įtampa energetikos tiekimo grandinėse, susijusi su sutrikimais svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį. Tokie rizikos veiksniai paprastai greitai persiduoda į naftos produktų ir elektros kainas Europoje.

    Vyriausybė aktyvavo automatinę lengvatą

    Reaguodama į degalų brangimą, Ekonomikos ministerija pranešė, kad suveikė automatinis mechanizmas, numatantis mokesčio mažinimą, kai dyzelino metinis kainų augimas peržengia nustatytą ribą. Pagal šį sprendimą nuo kiekvieno sunaudoto litro taikoma didesnė nuolaida – 20 centų vietoje 5 centų.

    Vis dėlto dalis politikų ir visuomeninių organizacijų kritikuoja priemonę, teigdami, kad ne visos degalų platinimo įmonės nuolaidą pilnai perkelia į galutines kainas vairuotojams. Tokie ginčai dažni, kai rinkoje kainas lemia ir tarptautinės žaliavų biržos, ir vietinė konkurencija.

    Maisto kainos švelnino bendrą vaizdą

    Pozityvesnė žinia – vidutinio pirkinių krepšelio kaina liepą mažėjo 0,3 procentinio punkto. Ministerijos vertinimu, infliacinis spaudimas maistui buvo santykinai ribotas: maisto produktų metinis kainų augimas siekė 1,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei birželį.

    Ryškesnis kainų atokvėpis fiksuotas vaisių, daržovių ir ankštinių segmentuose, taip pat tekstilėje, kur kainas tradiciškai mažina vasaros išpardavimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis kainų šuolis šiuo metu yra koncentruotas energetikoje, o ne plačiai išsiskleidęs visoje vartojimo grandinėje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas išlieka viena didžiausių rizikų artimiausiems mėnesiams, ypač jei geopolitinė įtampa išliks. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai pokyčiai didmeninėje rinkoje pasiekia vartotojų sąskaitas ir ar valstybės priemonės realiai sumažina finansinę naštą.

  • TGE liepa: elektros ateities sandoriai šoktelėjo beveik dvigubai, dujų apyvarta smuko

    Elektros rinkoje – ryškus pagyvėjimas

    Lenkijos energijos birža TGE paskelbė liepos mėnesio prekybos suvestinę, kurioje išsiskyrė priešingos tendencijos: elektros ateities sandorių apyvarta augo beveik dvigubai, o dujų rinka susitraukė. TGE duomenys rodo, kad aktyvumas labiausiai kilo ilgalaikiuose elektros kontraktuose.

    Bendra prekyba elektra liepą siekė apie 13,9 TWh ir, lyginant su praėjusiais metais, augo 59,3 proc. Vien tik terminėje elektros rinkoje apyvarta sudarė apie 9,2 TWh ir buvo 97,8 proc. didesnė nei prieš metus.

    Kainos: spot krito, metų kontraktas brango

    TGE skaičiavimu, vidutinė pagal apyvartą svertinė elektros kaina kitos dienos rinkoje sudarė 490,69 zloto už MWh. Perskaičiavus, tai yra apie 115 eurų už MWh, arba maždaug 3 eurais mažiau nei mėnesiu anksčiau.

    Tuo metu terminėje elektros rinkoje metinis 2027 metų bazinis kontraktas vidutiniškai siekė 464,02 zloto už MWh, tai yra apie 109 eurus už MWh. Lyginant su ankstesniu mėnesiu, kaina pakilo maždaug 4 eurais už MWh.

    Dujų rinka traukėsi, kainos kilo

    Skirtingai nei elektros segmente, gamtinių dujų prekyba TGE liepą sumenko: sandorių apimtis siekė apie 8,4 TWh, o metinis kritimas sudarė 61,9 proc. Didžiausią įtaką turėjo terminės dujų rinkos apimčių nuosmukis, kuris, biržos duomenimis, siekė beveik 70 proc.

    Spot dujų kaina liepą pakilo iki 244,87 zloto už MWh, perskaičiavus – apie 57 eurus už MWh, arba maždaug 10 eurų daugiau nei mėnesiu anksčiau. Metinis 2027 metų bazinis dujų kontraktas brango iki 182,43 zloto už MWh, tai yra apie 43 eurus už MWh.

    OZE instrumentai: apyvartos mažėjo, bet ne visur

    TGE taip pat skelbė su atsinaujinančia energetika susijusių instrumentų rezultatus. Prekyba turtinėmis teisėmis už iš OZE pagamintą elektrą siekė apie 0,9 TWh ir buvo 15,9 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Vidutinė vadinamųjų žaliųjų sertifikatų kaina buvo 25,31 zloto už MWh, arba apie 6 eurus už MWh. Tuo pat metu energetinio efektyvumo instrumentų apyvarta, vertinant metais, augo 96,3 proc. iki 10 079 toe, o vidutinė vadinamųjų baltųjų sertifikatų kaina siekė 2 327,31 zloto už toe, tai yra apie 546 eurus.

    Dar vienas segmentas – elektros garantijos kilmės. Jų apyvarta TGE liepą sudarė kiek daugiau nei 4 TWh ir mažėjo 12,1 proc., o vidutinė kaina siekė 2,98 zloto už MWh, arba apie 0,70 euro už MWh.

  • Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Kainas į viršų kelia energija

    Ispanijoje infliacija liepą vėl paspartėjo ir per metus pasiekė 3,5 proc., rodo išankstinis Nacionalinio statistikos instituto (INE) įvertis. Tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    Statistikai nurodo, kad pagrindinė priežastis – sparčiau nei prieš metus brangę degalai ir tepalai privačioms transporto priemonėms, taip pat elektra. Pasak INE, tai aukščiausias metinis rodiklis nuo 2024 metų gegužės.

    Brangimas persimetė ir į krepšelį

    Kartu šiek tiek pakilo ir bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nes jų kainos paprastai labiausiai svyruoja. Liepą ji padidėjo iki 3 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Toks pokytis paprastai vertinamas kaip signalas, kad kainų spaudimas nėra vien laikinas energijos šoko efektas. Verslui tai reiškia didesnę sąnaudų riziką, o gyventojams – lėčiau atsigaunančią perkamąją galią.

    Ką rodo ES lyginamas indeksas

    Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą ES šalių palyginimui, metinė infliacija Ispanijoje liepą siekė 3,8 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    SVKI rodiklis svarbus ir dėl euro zonos pinigų politikos, nes leidžia vertinti bendras kainų tendencijas tarp valstybių. Staigesnis kainų kilimas didina spaudimą, kad infliacijos grįžimas į tvaresnį lygį užtruks ilgiau.

    Geopolitika ir naftos kainų poveikis

    Infliacijos šuolis fiksuojamas energijos brangimo fone, kai tarptautinėse rinkose naftos ir dujų kainas pastarosiomis savaitėmis veikė padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tokiais laikotarpiais degalų kainos dažnai tampa greičiausiai į vartotojų krepšelį persiduodančiu veiksniu.

    Ispanijos Ekonomikos ministerija tuo pat metu pabrėžia, kad priemonės, skirtos sušvelninti konflikto su Iranu ekonomines pasekmes, tebėra taikomos ir padeda amortizuoti energijos kainų šoką. Ministerija teigia, kad tai prisideda prie mažesnio poveikio infliacijai ir namų ūkių biudžetams.

  • Lenkija dėl ETS reformos: nenori atiduoti 30 proc. pajamų ES biudžetui ir siūlo švelninti pokyčius

    Lenkijos vyriausybė rengiasi griežtai derėtis dėl Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reformos ir aiškiai sako, kad dalies pajamų Briuseliui neatiduos. Varšuva prieštarauja Europos Komisijos idėjai 30 proc. pajamų iš taršos leidimų pardavimo pervesti į ES biudžetą.

    Lenkijos argumentas paprastas: šios lėšos, jos teigimu, yra būtinos nacionalinei energetikos pertvarkai ir pramonės konkurencingumui išlaikyti. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai dėl ETS tiesiogiai veikia elektros kainas ir energijai imlių sektorių išlaidas.

    Ginčas dėl lėšų perskirstymo

    Europos Komisijos siūlomoje ETS reformos kryptyje numatoma ne tik dalį pajamų nukreipti į bendrą ES biudžetą, bet ir griežčiau apibrėžti, kam valstybės turėtų skirti likusias lėšas. Tarp siūlymų minimas reikalavimas reikšmingą dalį pinigų nukreipti pramonės dekarbonizacijai.

    Lenkija pabrėžia, kad jos poreikiai šioje srityje yra itin dideli, todėl sprendimai, mažinantys nacionalinį finansinį „amortizatorių“, gali apsunkinti investicijas į tinklus, generaciją ir paramą pramonei. Varšuva taip pat signalizuoja, kad tokie pervedimai į ES biudžetą, jos vertinimu, silpnintų valstybių narių kontrolę, kaip ir kur panaudojami pinigai.

    „Tai yra mūsų lėšos, o transformacijos poreikiai milžiniški, todėl Europos Komisija neturėtų jų perimti“, – sakė Lenkijos klimato ministerijos viceministras Krzysztofas Bolesta.

    Sieks lėtesnio leidimų mažinimo

    Kitas Lenkijos derybinis tikslas – sulėtinti taršos leidimų pasiūlos mažinimą rinkoje. Varšuva teigia, kad per greitas leidimų mažėjimas gali didinti kainų spaudimą ir kartu kelti energijos bei gamybos kaštus.

    Šis klausimas jautrus visai ES, nes ETS leidimų kaina paprastai persiduoda į elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur vis dar reikšminga iškastinio kuro dalis. Lenkija akcentuoja, kad pramonės sektoriams, konkuruojantiems pasaulinėse rinkose, staigus kaštų šuolis gali reikšti gamybos perkėlimą už ES ribų.

    ETS2 ir atliekų deginimas – dar du frontai

    Lenkija taip pat nepritaria planams į ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Jos argumentas – papildomas apmokestinimas gali didinti komunalinių paslaugų kainas ir apsunkinti savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas.

    Dar vienas ginčo taškas – ETS2, numatomas pastatams ir kelių transportui. Varšuva nori, kad diskusija dėl šio mechanizmo būtų peržiūrėta taip, jog mažiau paveiktų namų ūkių išlaidas, ypač šildymo ir degalų kainų dedamąją.

    Europos Komisijos pasiūlymai dėl ETS reformos dabar keliaus į derybas su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu. Lenkija signalizuoja, kad sieks išlaikyti ETS pajamas nacionaliniame biudžete, švelninti leidimų mažinimo tempą ir užsitikrinti pramonei palankesnes taisykles po 2030 metų.

  • Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmosiomis dienomis Dauningo gatvėje pristatė dvi greitas priemones, skirtas mažinti pragyvenimo išlaidų spaudimą. Vyriausybė žada laikinai panaikinti 5 proc. PVM buitinių vartotojų elektros sąskaitoms ir dar labiau atpiginti keliones autobusais Anglijoje.

    Premjeras pirmojoje kalboje akcentavo, kad valstybės prioritetas bus kasdienės išlaidos, o ministrams nurodė veikti kaip pragyvenimo išlaidų vyriausybei. Jo teigimu, žmonėms turi būti aišku, kad pagalba ateina ne po metų, o dabar.

    Pagal planą nuo spalio iki finansinių metų pabaigos kitų metų balandį buitinių vartotojų elektros sąskaitoms nebebūtų taikomas 5 proc. PVM. Skaičiuojama, kad tai vidutiniam namų ūkiui per metus reikštų maždaug 53 eurų mažesnes išlaidas.

    Vyriausybė tvirtina, kad sprendimas bus finansuojamas atsisakant skaitmeninės tapatybės programos, o sutaupytos lėšos bus nukreipiamos į kompensaciją už PVM panaikinimą. Vis dėlto opozicija ir dalis ekspertų kelia klausimus, ar tokios lėšos iš tiesų buvo aiškiai suplanuotos biudžete ir ar tai nesukurs papildomos skylės viešuosiuose finansuose.

    Antrasis žingsnis susijęs su viešuoju transportu. Nuo sausio 1 dienos vienkartinio autobuso bilieto kaina Anglijoje už Londono ribų būtų ribojama iki maždaug 2,33 euro, o ne iki maždaug 3,50 euro, kaip galioja dabar; priemonė turėtų galioti iki kitų metų pabaigos.

    Ankstesnis kainos ribojimas, kai viršutinė riba buvo apie 2,33 euro, anot vyriausybės, per dešimt mėnesių paskatino apie 30 milijonų papildomų kelionių. Be kainų lubų kai kuriuose maršrutuose bilietai galėtų brangti iki maždaug 11,66 euro, todėl tikimasi, kad ribojimas išlaikys viešojo transporto prieinamumą dirbantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Šios priemonės neišvengiamai susiduria su fiskaliniais ribojimais. Jungtinės Karalystės valdžia veikia esant didelei skolos naštai, o skolos aptarnavimo išlaidos išlieka reikšminga biudžeto dalis, todėl kiekvienas naujas įsipareigojimas didina spaudimą rasti tvarius finansavimo šaltinius.

    Premjeras iždo vadovu paskyrė Johną Healey, turintį patirties finansų srityje, ir tai interpretuojama kaip bandymas rinkoms parodyti, kad skolos mažinimo pažadai nebus pamiršti. Tačiau tuo pat metu vyriausybei teks spręsti lėto ekonomikos augimo, būsto trūkumo, gynybos išlaidų didinimo ir pensijų indeksavimo klausimus, kurie konkuruoja dėl tų pačių biudžeto resursų.

    Analitikai pažymi, kad tokios tiesiogiai sąskaitas mažinančios priemonės politiškai efektyvios, nes jų poveikį gyventojai pajunta greitai. Vis dėlto ilgalaikis rezultatas priklausys nuo to, ar vyriausybė sugebės suderinti trumpalaikę paramą su struktūrinėmis reformomis, kurios didintų produktyvumą, investicijas ir realų atlyginimų augimą.

    Burnhamas tvirtina, kad jo tikslas yra užkirsti kelią situacijai, kai būtinos paslaugos tampa neįkandamos, o pragyvenimo išlaidų krizė išstumia žmones iš darbo rinkos ar riboja mobilumą. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar siūlomos lengvatos išliks tik laikinos, ar taps platesnio ekonominės politikos paketo dalimi.

    „Niekas neturi būti išstumtas iš būtino transporto vien dėl kainos“, – sakė Andy Burnhamas.

  • Didžiausiems elektros vartotojams siūloma mažinti tinklų tarifus: kas patektų į naują grupę

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė konsultacijoms nutarimo projektą, kuriuo didžiausiems elektros energijos vartotojams būtų taikomi mažesni skirstymo ir perdavimo tarifų komponentai. Pasiūlymas skirtas įmonėms, kurios per metus sunaudoja ypač daug elektros ir energiją ima iš aukštos įtampos tinklų.

    Pagal projektą, atskira vartotojų kategorija būtų apibrėžiama dviem kriterijais: elektros paėmimas iš 110 kV ar aukštesnės įtampos tinklo ir suvartojimas pramonės objekte savoms reikmėms nuo 100 GWh per metus. Tokiems vartotojams būtų mažinami tiek pastovusis, tiek kintamasis tinklo tarifo dėmenys.

    Kas keistųsi sąskaitose?

    Numatoma, kad pastovusis tinklo tarifo komponentas galėtų mažėti 10 proc., o kintamasis – 50 proc. Tai reikštų, kad didžiausi pramonės vartotojai už tinklo paslaugas mokėtų mažiau, o sumažėjimas labiausiai atsispindėtų tose įmonėse, kurių suvartojimas yra stabiliai didelis.

    Reguliavimo poveikio vertinime nurodoma, kad bendra nauda šiai vartotojų grupei dėl mažesnių tinklo mokesčių galėtų siekti apie 73 milijonus eurų. Skaičiavimai paremti prielaida, kad naujai apibrėžtų vartotojų skaičius ir jų vartojimo apimtys atitiks kriterijus, o tarifų mažinimas būtų įgyvendintas pilna apimtimi.

    „Tikimasi, kad mažesni tinklų tarifai geriau atspindės šių vartotojų generuojamas sąnaudas ir leis tiksliau pritaikyti tarifus skirtingoms vartotojų grupėms“, – teigiama projekto argumentacijoje.

    Daugiau lankstumo dėl kainų svyravimų

    Projekte taip pat numatyta įvesti laiko zonas vadinamajam kokybės mokesčiui, kad vartotojai būtų skatinami perkelti dalį suvartojimo į laikotarpius, kai elektros kainos mažesnės. Tai ypač aktualu didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, kai tam tikromis valandomis rinkoje atsiranda perteklinės generacijos ir kainos krenta.

    Dar viena kryptis – aiškesnė tvarka tiesioginėms linijoms, kai elektros tiekimas organizuojamas jungtimi tarp gamintojo ir pramonės vartotojo, apeinant bendrą tinklą. Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip būdas greičiau susieti pramonę su vietine generacija ir mažinti tinklo apkrovas, tačiau reikalauja tikslaus apmokestinimo ir atsakomybių paskirstymo.

    Ministerija aiškina, kad naujas reguliavimas reikalingas ir dėl to, jog baigia galioti ankstesnės, 2022 metais priimtos taisyklės, todėl tarifų skaičiavimo bei atsiskaitymo principai turi būti atnaujinti. Taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai atliepia struktūrinius elektros sistemos pasikeitimus, įskaitant sparčiai augančią atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad pramonės elektros kainų ir tarifų sprendimai turėtų būti įforminti rudenį, o prie ministerijos buvo sudaryta darbo grupė rekomendacijoms dėl tarifų struktūros, įskaitant energijai imlios pramonės poreikius. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo konsultacijų rezultatų ir galutinės reguliavimo versijos.

  • Dinaminiai elektros tarifai Lenkijoje vis dar nišiniai: kas jais naudojasi ir kada jie mažina sąskaitas

    Dinaminiai elektros tarifai, kai kaina kinta priklausomai nuo paros valandos ir situacijos didmeninėje rinkoje, Lenkijoje dar tik skinasi kelią. Nors modelis žadamas kaip priemonė mažinti sąskaitas ir geriau išnaudoti atsinaujinančios energetikos gamybą, realiai juo naudojasi palyginti nedaug namų ūkių.

    Lenkijos ekonomikos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metų pabaigoje dinaminį tarifą buvo pasirinkę apie 4 800 namų ūkių. Tai reikšmingas šuolis nuo maždaug 135 namų ūkių 2025 metų pradžioje, tačiau bendrame buitinių vartotojų kontekste dalis išlieka labai maža.

    Kas dažniausiai laimi iš dinaminio tarifo?

    Duomenys rodo, kad dinaminį tarifą dažniau renkasi daugiau elektros suvartojantys namų ūkiai. Paprastai tai žmonės, kurie namuose naudoja daugiau energijos reikalaujančius sprendimus, pavyzdžiui, šilumos siurblius, oro kondicionierius ar įkrauna elektromobilį.

    Tokiems vartotojams svarbiausia sąlyga yra galimybė perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas. Jei skalbimo mašina, indaplovė ar elektromobilio įkrovimas planuojami tada, kai sistemoje daugiau pigios elektros, dinaminis tarifas gali realiai sumažinti galutinę sąskaitą.

    Kodėl dinaminiai tarifai nepopuliarūs?

    Viena pagrindinių kliūčių yra infrastruktūra ir įpročiai. Dinaminiam tarifui būtini išmanieji skaitikliai, leidžiantys fiksuoti vartojimą pagal valandas, o jų paplitimas Lenkijoje 2025 metų pabaigoje siekė apie 48 proc., todėl dalis namų ūkių fiziškai dar negali pasirinkti tokio atsiskaitymo.

    Kitas barjeras yra informacijos trūkumas ir kainos rizika. Dinaminėse sutartyse vartotojas prisiima didesnę svyravimo dalį, nes piko metu kaina gali šoktelėti, o kai kurie tiekėjai nenumato aiškaus viršutinio kainos „lubų“ mechanizmo, todėl daliai žmonių toks planas atrodo per daug neapibrėžtas.

    Kas galėtų padidinti naudą?

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnį efektą dinaminiai tarifai duotų tada, jei lankstesnė būtų ne tik elektros energijos, bet ir tinklo dedamoji. Kitaip tariant, jei kintamoji tinklo paslaugų dalis taip pat labiau atspindėtų realų sistemos apkrovimą skirtingomis valandomis, vartotojai turėtų stipresnę finansinę paskatą vartojimą planuoti.

    Tarptautinėje praktikoje dinaminiai tarifai siejami ir su platesniu tikslu didinti paklausos lankstumą, kad elektros sistema lengviau prisitaikytų prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Tokiu atveju nauda būtų ne tik individuali, bet ir sisteminė, mažinant piko apkrovas ir operacines elektros sistemos sąnaudas.

    Kol kas Lenkijoje dinaminiai tarifai išlieka sprendimu, tinkamiausiu tiems, kurie turi didesnį vartojimą, išmanųjį skaitiklį ir gali sąmoningai valdyti, kada naudoja elektrą. Platesniam populiarumui reikės ir daugiau aiškumo dėl rizikų, ir didesnio vartotojų informuotumo.

  • Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Vėsinimas tampa nauju iššūkiu

    Pastarieji metai Europoje pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, o karščio bangos vis dažniau tampa ne išimtimi, bet norma. Tai tiesiogiai keičia namų ūkių įpročius: kondicionieriai ir kitos vėsinimo priemonės sparčiai didina elektros poreikį.

    Europos Sąjungoje namų ūkių energijos vartojimas patalpų vėsinimui per šešerius metus praktiškai padvigubėjo. Nuo 2018 iki 2024 metų jis išaugo nuo 40 500 iki 80 400 teradžaulių, tai yra 99 proc.

    Kodėl procentai gali klaidinti?

    Skirtingose šalyse augimas buvo labai nevienodas, tačiau procentinius šuolius verta vertinti atsargiai. Ten, kur vėsinimo beveik nebuvo, net nedidelis absoliutus padidėjimas statistikoje virsta milžinišku procentiniu augimu.

    Ryškus pavyzdys yra Austrija: namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui padidėjo nuo 22 teradžaulių 2018 metais iki 253 teradžaulių 2024 metais. Tai reiškia daugiau nei 1 000 proc. augimą, nors bendras kiekis išlieka palyginti nedidelis.

    Tarp ES šalių dideliu šuoliu išsiskyrė ir Čekija, kur augimas siekė 244 proc., o Italijoje – 193 proc. Tai rodo, kad paklausa auga net ir ten, kur kondicionieriai jau seniai įprasti.

    Kur vėsinimas sudaro didžiausią dalį?

    Vertinant, kokią namų ūkių galutinio energijos vartojimo dalį sudaro patalpų vėsinimas, ES vidurkis 2024 metais siekė 0,84 proc., tai yra mažiau nei 1 proc. Vis dėlto kai kuriose šalyse vėsinimas užima reikšmingą vietą bendrose sąnaudose.

    Pirmauja Kipras, kur vėsinimui tenka 16 proc. namų ūkių energijos vartojimo. Dviženklė dalis fiksuojama ir Maltoje, kur ji siekia 15 proc., taip pat Albanijoje – 13,4 proc.

    Graikijoje vėsinimui tenka 7,4 proc., o Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje šis rodiklis viršija 2 proc. Tokia geografija atspindi klimato skirtumus ir didesnę karščio bangų riziką pietuose.

    Italija sunaudoja trečdalį ES vėsinimo energijos

    Pagal absoliutų suvartojimą ES lyderė yra Italija, kur 2024 metais namų ūkiai vėsinimui sunaudojo 26 300 teradžaulių. Tai sudaro 32,7 proc. viso ES vėsinimui skirto energijos kiekio.

    Antrą vietą užima Ispanija: jos dalis ES mastu siekia 17,8 proc., o suvartojimas – 14 300 teradžaulių. Į skaičiavimus įtraukus šalis kandidates, tarp didžiausių vartotojų pagal absoliučius skaičius išsiskiria ir Turkija – 13 600 teradžaulių.

    Didėjantis vėsinimo poreikis jau persikelia į elektros rinką: karščio bangomis piko valandomis auga paklausa ir didėja kainų svyravimai. Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys brangimo periodai gali atsispindėti ir galutinėse vartotojų sąskaitose.

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.