Tag: Elektros kainos

  • Eurostatas: 2026 metų pirmąjį pusmetį ES pinga elektra ir dujos, bet skirtumai – milžiniški

    Eurostatas: 2026 metų pirmąjį pusmetį ES pinga elektra ir dujos, bet skirtumai – milžiniški

    2026 metų pirmąjį pusmetį namų ūkių elektros ir gamtinių dujų kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Nors karo Irane pradžia didino didmenines dujų kainas, galutinės sąskaitos gyventojams daugelyje šalių per pirmąją metų pusę vis tiek buvo mažesnės, skelbia „Euronews“ remdamasis Eurostato duomenimis.

    Tačiau kainų skirtumai tarp valstybių išliko labai ryškūs: už tą patį elektros kiekį vienoje šalyje mokama kelis kartus daugiau nei kitoje.

    Be to, analitikai įspėja, kad didmeninių kainų pokyčiai į gyventojų sąskaitas ateina su vėlavimu, todėl didesni tarifai gali pasijusti vėliau – ypač 2027 metų pradžioje.

    Elektros kainos: brangiausia Airijoje, ES pigiausia – Vengrijoje

    Vertinant 38 Europos šalis, 2026 metų pirmąjį pusmetį namų ūkių elektros kaina su mokesčiais svyravo nuo 6,6 euro už 100 kWh Turkijoje iki 38,7 euro Airijoje.

    ES vidurkis siekė 28,3 euro už 100 kWh. Mažiausia kaina ES fiksuota Vengrijoje – 11,4 euro už 100 kWh.

    Po Airijos aukščiausios kainos eurais buvo Vokietijoje (36,2), Belgijoje (35,8), Austrijoje (32,6), Italijoje (31,4) ir Švedijoje (30,6) – visos viršijo 30 eurų už 100 kWh.

    Ispanijoje (25,1) ir Prancūzijoje (24,9) elektros kaina buvo mažesnė nei ES vidurkis.

    Perkamosios galios požiūriu pirmauja Rumunija, Lietuvoje – vienas didžiausių šuolių

    Įvertinus vietos kainų lygį (perkamosios galios standartais, PPS), šalių rikiuotė keičiasi: mažiausia elektros kaina buvo Islandijoje (12,6 PPS už 100 kWh), o didžiausia – Rumunijoje (46,9).

    Toliau pagal brangumą PPS skaičiavimuose sekė Lenkija (41,1) ir Čekija (34,3).

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, ES vidutiniškai elektros kainos sumažėjo 2,2 proc. Vis dėlto kai kur jos augo: didžiausias kilimas fiksuotas Suomijoje (19,5 proc.), o Lietuva kartu su Lenkija pateko tarp šalių, kur augimas siekė 10,6 proc.

    Lyginant 2026 metų pirmąjį pusmetį su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, ES vidutinė elektros kaina sumažėjo 1,6 proc., bet Rumunijoje ji eurais šoktelėjo net 51,9 proc.

    Skirtumus, kodėl vienur kainos krenta, o kitur kyla, gali lemti valstybės politika ir kainos sandara: mokesčiai, rinkliavos bei tinklo mokesčiai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį.

    Dujos: brangiausia Švedijoje, ES pigiausia – Vengrijoje

    Namų ūkių gamtinių dujų kainos (29 šalys, kuriose yra duomenų) 2026 metų pirmąjį pusmetį svyravo nuo 1,6 euro už 100 kWh Sakartvele iki 22 eurų Švedijoje.

    ES vidurkis siekė 11 eurų už 100 kWh, o mažiausia kaina ES fiksuota Vengrijoje – 3,3 euro.

    Tarp brangiausių šalių pagal kainą eurais buvo ir Nyderlandai (16,2), Prancūzija (13,5), Portugalija (12,6) bei Austrija (12,4).

    PPS skaičiavimuose dujos brangiausios tapo Šiaurės Makedonijoje (20,8 PPS už 100 kWh), nors pagal eurus ši šalis buvo žemiau ES vidurkio. Mažiausia PPS kaina vėl fiksuota Vengrijoje (4,3).

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, ES vidutiniškai dujų kainos krito 10,2 proc. Didžiausi kritimai eurais buvo Italijoje (–23,2 proc.), Ispanijoje (–17,6 proc.) ir Graikijoje (–16 proc.), o didžiausias augimas – Turkijoje (12,9 proc.).

    Kodėl sąskaitos vėluoja reaguoti ir kas gali laukti 2027 metais?

    Profesorius Xiaoyi Mu iš Dandžio universiteto atkreipia dėmesį, kad tarp didmeninės dujų kainos (TTF) ir to, ką moka namų ūkiai, paprastai yra laiko tarpas – nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų.

    Vėlavimą didina fiksuotos kainos sutartys: kol galioja sutartos sąlygos, tiekėjai negali iškart perkelti didmeninių kainų šuolių vartotojams.

    Dar viena priežastis – tiekėjų praktika pirkti energiją iš anksto, siekiant apsidrausti nuo kainų svyravimų. Tai taip pat „ištempia“ didmeninių pokyčių įtaką galutinėms sąskaitoms.

    Pasak X. Mu, dėl ankstesnio didmeninių kainų kritimo 2026 metų pirmąjį pusmetį gyventojai dar galėjo jausti palankesnį efektą, tačiau vėliau sąskaitos gali didėti: didesni tarifai tikėtini 2026 metų antroje pusėje, o dar labiau – 2027 metų pirmoje pusėje.

    Namų ūkių energijos kainų indeksą (HEPI) sudarančių sostinių stebėsena rodo, kad nuo vasario 2 dienos iki rugsėjo 1 dienos dujų kainos ES sostinėse vidutiniškai augo 12 proc., o elektros – 4,2 proc.

  • Naujos elektros atsiskaitymo taisyklės nuo sausio 1-osios: pokyčiai pirmiausia verslui

    Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujos elektros atsiskaitymo taisyklės, susijusios su vadinamąja galios įmoka. Pokyčiai labiausiai palies įmones, o ne namų ūkius.

    Kaip skelbia lenkų „Portal Samorządowy“, verslui galios įmoka bus skaičiuojama pagal tai, kiek elektros suvartojama piko metu – tuomet, kai nacionalinei elektros sistemai labiausiai reikia galios.

    Pikinės valandos nustatytos darbo dienomis ir apima 15 valandų kiekvieną parą. Jos prasideda 7.00 valandą ir tęsiasi iki 22.00 valandos (paskutinė, penkioliktoji, prasideda 21.00 valandą), o savaitgaliais ir švenčių dienomis ši tvarka netaikoma.

    Praktiškai tai reiškia, kad įmonėms atsiras dar didesnė finansinė paskata energijai imlius procesus perkelti į naktį arba ne darbo laiką – kai galios įmoka nėra taikoma.

    Kaip keisis galios įmoka verslui

    Naujajame modelyje galios įmokos tarifai įmonėms bus diferencijuojami pagal metų ketvirčius. Kiekvienam ketvirčiui bus taikomas atskiras tarifas, apskaičiuojamas už elektros energiją, suvartotą pikinėmis valandomis.

    Nurodoma, kad 2027 metais verslui galios įmokos tarifai ketvirčiais sieks: I ketvirtį – 0,1925 zl/kWh (neto), II ketvirtį – 0,2141 zl/kWh (neto), III ketvirtį – 0,1984 zl/kWh (neto), IV ketvirtį – 0,1950 zl/kWh (neto).

    Visi šie tarifai, lyginant su 2026 metais, mažėja: atitinkamai 12,3 proc., 2,4 proc., 9,6 proc. ir 11,1 proc.

    Namų ūkiams ketvirtinis skaičiavimas nebus taikomas

    Gyventojams ketvirčiais diferencijuojamos galios įmokos tvarka nebus taikoma. Namų ūkiai ir toliau bus apmokestinami fiksuota mėnesio suma, kuri priklausys nuo metinio elektros suvartojimo.

    Skelbiama, kad 2027 metais namų ūkių tarifai išliks tokie patys kaip 2026 metais: 4,29; 10,31; 17,18; 24,05 zl (neto) per mėnesį, priklausomai nuo to, ar per metus suvartojama atitinkamai mažiau nei 500 kWh, 500–1 200 kWh, 1 200–2 800 kWh, ar daugiau nei 2 800 kWh.

    Pridėjus 23 proc. PVM, mėnesio įmokos, nurodoma, sudarys nuo 5,28 iki 29,58 zl (bruto). Didžiausio vartojimo kategorijoje per metus tai sudarytų apie 355 zl (bruto).

    Tuo metu verslui svarbiausiu klausimu taps tai, kaip tiksliai planuoti darbą ir energijos vartojimą pikinėmis valandomis, nes būtent jos nulems, kokia galios įmokos dalis atsiras sąskaitose.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: įspėja apie elektros trūkumą ir kainų šuolį

    Norvegijos vyriausybė nusprendė pristabdyti sparčią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą šalyje, baimindamasi galimo elektros trūkumo ir kainų augimo ateinančiais metais.

    Pirmadienį Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas, kol bus įdiegta vyriausybės planuojama licencijavimo sistema.

    Nors Norvegija šiuo metu pagamina daugiau elektros nei suvartoja ir yra grynoji energijos eksportuotoja, naujos prognozės rodo, kad duomenų centrų paklausa gali pakeisti šią pusiausvyrą.

    Duomenų centrų bumas kelia diskusijų ir kitose šalyse: kritikai teigia, kad tokie projektai sukuria palyginti mažai darbo vietų, tačiau didina spaudimą elektros tinklui ir kelia energijos kainas.

    „Statnett“: paraiškų mastas viršija visos šalies pajėgumus

    Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pranešė, kad šiemet „Statnett“ sulaukė paraiškų prijungti 26 gigavatus naujos galios – tai daugiau, nei sudaro dabartiniai Norvegijos elektros pajėgumai.

    Didžiąją dalį šių prašymų – 75 proc. – sudaro būtent duomenų centrai. Tai, vyriausybės vertinimu, rodo, kad be papildomos kontrolės tinklo plėtra ir elektros poreikis gali tapti sunkiai valdomi.

    Laikinas rezervacijų stabdymas reiškia, kad nauji projektai turės laukti aiškesnių žaidimo taisyklių – kaip ir kokiomis sąlygomis jie galės būti prijungiami prie tinklo.

    Licencijavimas turėtų atsijoti prioritetus

    Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen teigė, kad tikslas – turėti daugiau kontrolės ir užtikrinti, jog šalis statytų tik tuos duomenų centrus, kurių realiai reikia.

    Pasak jo, licencijavimo sistema pirmenybę turėtų teikti duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilųjį ryšį ar finansų sistemą.

    Tuo pačiu Norvegija signalizuoja, kad, nors nori remti vidaus poreikius dirbtinio intelekto plėtrai, ji ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms.

    Duomenų centrams gali tekti užsitikrinti elektrą patiems

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklo patiriamas sąnaudas, o kai kuriais atvejais jų gali būti paprašyta statyti dujines elektrines, kad apsirūpintų elektra.

    Tarp minimų variantų – ir elektrinės su anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo sprendimais. Tokia kryptis rodo, kad vien prijungimo prie bendro tinklo gali nebeužtekti, jei projektų apimtys ir toliau sparčiai augs.

    Norvegijos sprendimai atspindi platesnę tendenciją: šalys vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti skaitmeninę infrastruktūrą su ribotais energetikos sistemos pajėgumais.

  • Lenkijoje 2027 metais brangs kogeneracijos mokestis: tai atsispindės elektros sąskaitose

    Lenkijos valdžia planuoja nuo 2027 metų padidinti vieną iš elektros sąskaitos dedamųjų – kogeneracijos mokestį. Dėl to galutinės sąskaitos už elektrą gali būti šiek tiek didesnės.

    Kaip matyti iš Rządowego Centrum Legislacji paskelbto projekto, kogeneracijos mokesčio tarifas 2027 metais turėtų kilti nuo 3 zl/MWh iki 3,83 zl/MWh. Šiuo metu 2026 metais tarifas išlieka 3 zl/MWh – toks pats kaip ir 2025 metais.

    Projekte taip pat pateikiamas skaičiavimas, ką tai reikštų vidutiniam namų ūkiui. Daroma prielaida, kad per metus suvartojama apie 2,022 MWh elektros energijos.

    Pagal šį vidutinį suvartojimą nurodoma, jog siūlomas tarifo didinimas reikštų maždaug 7,74 zl papildomą naštą namų ūkiui per metus.

    Kas yra kogeneracijos mokestis

    Kogeneracijos mokestis skirtas remti vadinamąją didelio efektyvumo kogeneraciją – kai šilumos ir elektros energija gaminamos vienu metu. Tokia gamyba paprastai leidžia efektyviau panaudoti kurą, palyginti su atskiru šilumos ir elektros gaminimu.

    Šis mokestis yra viena iš galutinės elektros kainos dedamųjų, kurios sudaro sąskaitą galutiniams vartotojams. Kitaip tariant, net ir nedidelis tarifo pokytis atsispindi bendroje mokėtinoje sumoje.

    Ką rodo projekte pateikti skaičiai

    Numatomas padidinimas išreiškiamas už megavatvalandę (MWh), todėl konkreti įtaka priklauso nuo faktinio elektros suvartojimo. Kuo namų ūkis sunaudoja daugiau, tuo didesnė bus šio mokesčio dalis sąskaitoje.

    Pačiame projekte akcentuojama vidutinė metinė suma – apie 7,74 zl vienam namų ūkiui. Tai nėra bendras elektros kainų augimo įvertinimas, o tik vienos konkrečios dedamosios pokytis.

  • Pietų Švedijoje šoktelėjus elektros kainoms vėl paleista mazutu kūrenama Karlshamno elektrinė

    Pietų Švedijoje sparčiai augant didmeninėms elektros kainoms, valdžia nusprendė iš naujo paleisti Karlshamno (Karlshamnsverket) elektrinę, kūrenamą sunkiuoju kuru (mazutu). Įprastai ši elektrinė laikoma rezervu nenumatytiems atvejams, kai gali pritrūkti elektros.

    Šįkart sprendimą lėmė ne faktinis elektros stygius, o kainų šuolis, rašo Švedijos portalas e55.se. Situacija atskleidžia didelius regioninius skirtumus šalies elektros rinkoje.

    Skaičiai iškalbingi: lapkričio 4 dieną pietuose didmeninė elektros kaina siekė apie 0,32 JAV dolerio už kWh, o šiaurėje krito iki kiek daugiau nei 0,003 JAV dolerio už kWh. Tai reiškia maždaug 9 400 proc. skirtumą.

    Anot energetikos bendrovės „Fjordkraft“ analitiko Hanso Johanssono, šiaurėje gausu vėjo energijos, tačiau elektros perdavimo tinklo apribojimai neleidžia perteklinės gamybos lengvai nukreipti į kitus regionus. Dėl to šiaurėje kainos išlieka itin žemos.

    Kas kelia kainas pietuose

    Pietų Švedija neturi tokių didelių vėjo energijos išteklių kaip šiaurinė šalies dalis. Be to, kaip teigia H. Johanssonas, branduolinės elektrinės pagamina mažiau elektros dėl užsitęsusių techninių pertraukų keliuose reaktoriuose.

    Dėl mažesnės vietinės gamybos pietuose regionas dažniau remiasi importu, o kainos daug valandų per parą būna susietos su aukštesnėmis žemyninės Europos kainomis. Būtent tai ir didina sąskaitų riziką gyventojams bei verslui pietinėje šalies dalyje.

    Karlshamno elektrinė – greitai įjungiamas rezervas

    Karlshamnsverket elektrinė turi du blokus, bendra jų galia siekia 662 MW. Paprastai ji laikoma „juodos dienos“ rezervu ir įjungiama tada, kai kyla grėsmė elektros tiekimo patikimumui.

    Jos pranašumas – greitas paleidimas: iki pilnos galios, paleidus „iš šalto“ režimo, prireikia maždaug dviejų valandų. Dėl to elektrinė gali tapti laikina priemone kainų spaudimui mažinti, nors jos kuras yra taršus ir brangus.

    Ši elektrinė jau buvo svarbi ir Lenkijai

    Karlshamno elektrinė gerai žinoma ir už Švedijos ribų. 2021 metų gruodį, kai Lenkija kreipėsi pagalbos dėl energijos trūkumo savo rinkoje, Švedija buvo įjungusi būtent šią elektrinę, kad prisidėtų prie regiono energetinio saugumo.

    Dabartinis jos paleidimas, šįkart dėl kainų, o ne dėl trūkumo, rodo, kokia įtempta gali būti padėtis Pietų Švedijos elektros rinkoje, kai sutampa tinklo „butelio kakleliai“, regioniniai gamybos skirtumai ir importo kainų įtaka.

  • Europoje spalį elektra brango 20,6 proc.: žiemos pradžia kelia spaudimą kainoms

    Europoje elektros kainos spalį šoktelėjo: vidutinė kaina didmeninėje „spot“ (dienos prieš) rinkoje per mėnesį pakilo 20,6 proc. ir pasiekė 175,37 euro už MWh. Tai – brangiausias mėnuo šiais metais analizuotoje rinkoje.

    Tokius skaičius pateikia „Energy Solution“ analizė, apžvelgusi spalio kainas tiek „spot“, tiek išankstinių sandorių rinkoje. Joje pabrėžiama, kad lapkritis yra pirmasis žiemos sezono mėnuo, todėl aukštesnių kainų spaudimas gali išlikti.

    Anot analizės autorių, kainas į viršų stumia keli veiksniai: prasidėjęs šaltasis sezonas, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir didesnis iškastinio kuro naudojimas, kuris didina elektros gamybos savikainą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į geopolitinių veiksnių įtaką – jie prisidėjo prie gamtinių dujų kainų Europoje augimo iki aukščiausių lygių per kelerius metus. O tai, savo ruožtu, persiduoda ir elektros kainoms.

    „Spot“ rinka brango jau ketvirtą mėnesį

    Analizėje teigiama, kad kainų augimo tendencija „spot“ rinkoje tęsiasi ketvirtą mėnesį iš eilės. Skaičiuojant nuo liepos, vidutinė kaina pakilo jau apie 70 proc.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu situacijos gali nepalengvinti ir orų prognozės – jei temperatūra bus žemesnė už sezoninį vidurkį, didės dujų poreikis šildymui, o tai gali palaikyti aukštesnes kainas energijos rinkoje.

    Brango ir 2027 metų kontraktai

    Elektros kainos kilo ir išankstinių sandorių rinkoje: vidutinė metinio 2027 metų kontrakto kaina Europoje spalį pakilo 14,4 proc. per mėnesį – iki 135,58 euro už MWh.

    Nuo liepos metinis kontraktas (BASE_Y-27) brango nevienodai: Lenkijoje – 23 proc., Vokietijoje – 65 proc., o Prancūzijoje – 107 proc. Tuo metu Lenkijoje fiksuotos vidutinės „spot“ ir 2027 metų kontrakto kainos spalį buvo mažesnės už bendrą Europos vidurkį.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad mažiau nei 100 euro už MWh vidutinės 2027 metų metinių kontraktų kainos spalį laikėsi tik trijose šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

    CO2 leidimų kaina didina spaudimą energetikai

    Dar vienas veiksnys, didinantis kainų spaudimą, – taršos leidimai (EUA), kurių kaštus patiria pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS) veikianti energetika. Kadangi iškastinio kuro vaidmuo gamyboje daug kur išlieka reikšmingas, šis veiksnys tampa vis svarbesnis artėjant žiemai.

    Skaičiuojama, kad spalį CO2 leidimų kainos pakilo 4,8 proc. per mėnesį, o lapkričio pradžioje jos svyravo apie 90 euro už toną. Analizėje teigiama, kad didesnis iškastinio kuro naudojimas žiemą gali didinti energetikos emisijas ir atitinkamai – taršos leidimų paklausą.

  • Lenkijoje 2027 metų elektros tarifus žada paskelbti gruodį: tvirtinimo procesas – slaptas

    Lenkijoje rengiami nauji elektros energijos tarifai 2027 metams turėtų paaiškėti antroje gruodžio pusėje. Apie tai naujienų agentūrai PAP Biznes sakė Lenkijos energetikos reguliuotojo vadovė Renata Mroczek.

    Ji pabrėžė, kad pats tarifų tvirtinimo procesas yra įslaptintas. Dėl to reguliuotojas neatskleidžia, kokių kainų pokyčių siekia energetikos įmonės ir kokie jų lūkesčiai pateikti paraiškose.

    Pasak R. Mroczek, gruodžio vidurys yra terminas, iki kada turi būti patvirtinti tarifai. Tai reiškia, kad sprendimai turėtų būti priimti iki mėnesio vidurio, o galutinės reikšmės paskelbtos vėliau.

    Ši informacija aktuali Lenkijos vartotojams ir verslui, nes elektros kainos bei reguliuojamos dedamosios išlieka jautrios tiek šalies ekonomikai, tiek tarptautinei situacijai, kuri gali daryti įtaką energijos ir dujų kainoms.

    Ką mini reguliuotojas: OZE ir galios mokestis

    Konferencijoje „Euro POWER & OZE POWER“ reguliuotojo vadovė atkreipė dėmesį į mažesnį OZE mokestį, numatytą kitais metais. Taip pat ji nurodė galios mokesčio pokyčius – namų ūkiams jis paliekamas, o įmonėms mažinamas.

    R. Mroczek taip pat užsiminė apie mažėjančius dujų skirstymo tarifus. Kartu ji akcentavo, kad kainų stabilumas priklauso ne vien nuo reguliuotojo sprendimų – svarbi ir globali situacija.

    Jos teigimu, vienu svarbiausių veiksnių išlieka energetikos transformacija, kuri padeda diversifikuoti tiekimą ir energijos šaltinius. Tai, pasak reguliuotojo, ilgainiui gali mažinti pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams.

    Energetikos bendrovės jau pateikė paraiškas

    Lenkijos energetikos reguliuotojas taip pat informavo, kad energetikos įmonės jau pateikė paraiškas dėl naujų tarifų. Tai – formalus etapas, nuo kurio prasideda vertinimas ir tvirtinimo procedūros.

    Pagal galiojančias taisykles paraiškos turi būti pateiktos likus dviem mėnesiams iki esamų tarifų galiojimo pabaigos – tai yra iki spalio pabaigos. Dabar sprendimų laukimas persikelia į gruodį, kai turėtų paaiškėti, kokie tarifai bus taikomi 2027 metais.

  • Australijoje – 3 valandos nemokamos elektros per dieną: vartojimas šokteli per dvi minutes

    Kai kuriose Australijos valstijose gyventojai kasdien gali gauti tris valandas elektros nemokamai – taip siekiama „sunaudoti“ saulės elektrinių pagaminamą perteklių vidurdienį.

    Programa taikoma ne visoje šalyje: nuo 2026 metų liepos ji veikia Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Pietų Australijoje, o Viktorijoje įsigalioja nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Nemokamos valandos parinktos neatsitiktinai – jos sutampa su didžiausia saulės energijos gamyba, kai didmeninės elektros kainos neretai krenta net žemiau nulio. Apie tai kalbėdamas COP31 konferencijoje Turkijoje pabrėžė Australijos energetikos ministras Chrisas Bowenas, kurį citavo naujienų agentūra „Bloomberg“.

    Pasak ministro, siūlymas nėra „visiems“ – tai papildoma galimybė tiems, kurie gali perkelti dalį vartojimo į vidurdienio laiką ir taip mažinti savo sąskaitas bei padėti elektros sistemai.

    Nemokama elektra – skirtingomis valandomis

    Naujajame Pietų Velse, Kvinslande ir Viktorijoje nemokama elektra tiekiama nuo 11 iki 14 valandos, o Pietų Australijoje – nuo 12 iki 15 valandos.

    Australijos atvejis išsiskiria tuo, kad stogo saulės elektrinių gamyba šalyje jau viršija anglimi kūrenamų elektrinių generaciją. Prie to prisideda ir vėjo parkai, didelio masto saulės elektrinės bei hidroenergija – todėl vidurdienį elektros sistemoje susidaro perteklius.

    Vartojimo „šuolis“ vos prasidėjus nemokamoms valandoms

    Ministras teigė, kad programos populiarumas kol kas nėra itin didelis ir neprilygsta namų energijos kaupiklių (baterijų) paklausai. Vis dėlto tie, kurie pasirenka šią galimybę, esą iš tiesų perkelia reikšmingą elektros vartojimo dalį į vidurdienį.

    Įdomiausia detalė – elektros vartojimo duomenyse matomas beveik momentinis efektas: vos prasidėjus nemokamam laikotarpiui, paklausa ryškiai šokteli. Pasak ministro, tinklo statistikoje aiškiai matomas pokytis tarp 10:59 ir 11:01.

    Kam toks sprendimas naudingiausias?

    Programos tikslas – mažinti vadinamąją „anties kreivę“: kai dieną, esant didelei saulės gamybai, vartojimas iš tinklo mažas, o vakare, saulės gamybai krentant, paklausa staigiai išauga.

    Ministro vertinimu, nemokamos valandos kartu su energijos kaupikliais padeda „išlyginti“ šiuos svyravimus. O praktiškai tai patogu tiems, kurie dieną būna namuose: pavyzdžiui, indaplovę galima įjungti vidurdienį, o ne vakarais; taip pat patrauklu elektromobilių savininkams, galintiems krauti automobilį namuose būtent šiomis valandomis.

  • Lenkijos biržoje elektra brangi jau kelias dienas: indeksas viršijo 1 110 zl/MWh

    Lenkijoje lapkričio pradžioje elektros kainos biržos „spot“ rinkoje išlieka labai aukštos – 2026 metų lapkričio 5 dieną TGeBase indeksas priartėjo prie 1 110 zl/MWh ir dar vieną dieną iš eilės viršijo 1 000 zl/MWh ribą.

    Kokios priežastys stumia kainas į viršų ir ar tokia situacija gali užsitęsti, komentuoja rinkos dalyviai – „Energy Solution“ analitikas Wojciechas Listośas ir „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Jų vertinimu, kainų šuolį lemia ne vienas atskiras įvykis, o kelių veiksnių sutapimas: mažesnė atsinaujinančios energijos gamyba, brangus gamtinių dujų kuras bei ribotesnės galimybės importuoti pigesnę elektrą.

    Nors straipsnyje kalbama apie Lenkijos rinką, tokie svyravimai svarbūs ir platesniame regioniniame kontekste – aukštos kainos kaimyninėse šalyse dažnai rodo įtampą visoje elektros sistemoje, ypač darbo dienomis ir piko valandomis.

    Kodėl „spot“ kaina taip išaugo

    W. Listośas teigia, kad vienas pagrindinių veiksnių – kritusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Mažesnė saulės elektrinių generacija lapkritį siejama su trumpesnėmis dienomis, o vėjo gamyba, pasak jo, analizuojamu laikotarpiu buvo beveik 50 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

    Kaip dar vieną priežastį jis nurodo išaugusias gamtinių dujų kainas, kurios spalio pabaigoje pasiekė aukščiausius lygius per daug mėnesių. Tai, jo teigimu, siejama su didesniu neapibrėžtumu dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.

    Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangesnės dujos kaimyninėse rinkose, anot analitiko, ribojo galimybes importuoti pigesnę elektrą į Lenkiją. Jis taip pat mini, kad vakarinio vartojimo piko metu valandinės kainos buvo perkopusios 2 000 zl/MWh.

    Prie kainų spaudimo, pasak W. Listośo, prisidėjo ir orų prognozių korekcijos – numatyta, kad pirmoje lapkričio pusėje temperatūros Lenkijoje ir didelėje Europos dalyje gali būti apie 2 laipsniais žemesnės už sezoninį vidurkį, o tai didina dujų poreikį šildymui.

    Brangūs dujų blokai diktuoja kainą

    „Fortum Energia“ vadovas M. Calińskis sako, kad aukštas kainas palaiko silpna vėjo ir saulės gamyba bei tuo pat metu dideli kaštai elektrinėse, naudojančiose dujas.

    Jis mini nuo spalio 29 dienos besitęsiantį vadinamąjį „zgniły wyż“ – anticikloną, kuris slopina tiek vėjo jėgainių, tiek saulės elektrinių generaciją. Dėl to, siekiant patenkinti paklausą, tenka daugiau gaminti iš konvencinių šaltinių, įskaitant dujines elektrines.

    Pasak M. Calińskio, gamtinių dujų kaina „Rinkoje Diena į priekį“ buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus, o prie elektros gamybos savikainos prisideda ir CO2 emisijų leidimai – apie 90 eurų už toną.

    Jis pabrėžia, kad jei paklausą „uždengia“ paskutinės į sistemą įjungtos dujinės elektrinės, būtent jų pasiūlymai gali nustatyti rinkos kainą. Todėl brangios dujos gali kelti elektros kainą, net jei dujos sudaro tik dalį visos gamybos.

    Ar kainos virš 1 000 zl/MWh gali laikytis ilgiau

    W. Listośas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos, viršijančios 1 000 zl/MWh, gali pasirodyti gana dažnai – ypač darbo dienomis ir tuo metu, kai paklausa didžiausia.

    Tuo metu M. Calińskis teigia, kad TGeBase lygiai virš 1 000 zl/MWh gali išsilaikyti tol, kol menką vėjo ir saulės gamybą lydės būtinybė remtis brangesniais šaltiniais.

    Anot jo, stipresnis vėjas galėtų sumažinti kainų spaudimą, tačiau tai nebūtinai reikštų automatinį kritimą žemiau 1 000 zl/MWh – reikšmės turi ir paklausa, elektrinių prieinamumas bei importo galimybės.

  • Trumpas nesustabdys JAV perėjimo prie švarios energijos – bet tarifai gali ją pabranginti

    JAV perėjimo prie švarios energijos Donaldas Trumpas, anot apžvalgos, sustabdyti nebegali – technologijų kainos pasaulyje krenta ir tai veikia tarsi „reketas“, kuris judėjimo atgal nebeleidžia. Tačiau jo politika gali lemti kitą dalyką: amerikiečiai už šį perėjimą gali mokėti daugiau.

    Tokį argumentą pateikia „Live Science“ publikuota nuomonės skiltis, kurioje pabrėžiama, kad tarifai gali didinti saulės modulių ir baterijų kainą, nors pati kryptis – dėl pigimo ir rinkos logikos – išlieka ta pati. Kitaip tariant, klausimas esą ne „ar“, o „kaip greitai“ keisis energetikos sistema.

    Tekste primenama, kad nuo 2015 metų didžioji dalis naujai JAV pastatytos elektros gamybos galios buvo „švari“. Šių metų prognozė taip pat iškalbinga: 93 proc. naujos elektros gamybos galios tikimasi iš saulės, vėjo ir baterijų.

    Vis dėlto dabartinis JAV energetikos „paveldas“ dar ilgai temdys statistiką: apie 57 proc. elektros šalyje vis dar pagaminama deginant iškastinį kurą, o 43 proc. – iš švarių šaltinių. Tai reiškia, kad net sparčiai augant naujiems projektams, seną sistemą pakeisti užtrunka.

    Anglis brangi, bet senoji sistema dar laikosi

    Apžvalgoje teigiama, kad pirmas akivaizdžiausias taikinys – anglis, kuri jau dabar, vertinant sąnaudas, sunkiai konkuruoja su naujais saulės, vėjo ir energijos kaupimo sprendimais. Nurodoma, kad anglis sudaro apie šeštadalį JAV elektros gamybos.

    Tekste cituojamas vertinimas, kad 99 proc. JAV anglies elektrinių esą brangiau išlaikyti veikiančias, nei pakeisti naujais saulės, vėjo ir kaupimo projektais. Pateikiamas ir konkretus pavyzdys iš Mičigano, kur, anot publikacijos, sprendimas ilgiau išlaikyti seną anglies elektrinę vartotojams kainavo 600 000 JAV dolerių per dieną.

    Pažymima, kad 2026 metų rugsėjo 11 dieną federalinis teismas atmetė nurodymą dėl šios elektrinės veiklos pratęsimo. Kartu primenama, kad pati anglies pramonė JAV nuo 2010 metų yra smukusi 43 proc.

    Dujų elektrinės ir auganti paklausa: kas stabdo pokytį?

    Didelę likusių emisijų dalį, kaip rašoma, generuoja dujų elektrinės. Apžvalgoje teigiama, kad saulės, vėjo ir baterijų projektai tampa vis konkurencingesni, o saulės elektrinės su baterijomis kai kuriais atvejais gali būti pigesnės nei naujos dujų elektrinės – net ir be subsidijų.

    Kita vertus, skeptikai kelia dvi problemas: augančią elektros paklausą dėl duomenų centrų, dirbtinio intelekto ir elektrifikacijos, taip pat galimą „stabdį“ dėl Trumpo administracijos priešiškumo – pasibaigiančių mokesčių lengvatų ir tarifų saulės moduliams bei baterijoms.

    Tekste akcentuojama, kad dujų elektrinių projektų, siejamų su duomenų centrų elektros poreikiais, planai yra išaugę, tačiau daugiau nei trys ketvirtadaliai šių projektų esą dar ankstyvoje stadijoje. Taip pat nurodoma, kad dujų turbinų tiekimo eilės gali nusidriekti iki 2030-ųjų, o saulės ir baterijų projektai gali būti įgyvendinami greičiau – per mažiau nei dvejus metus.

    Kaip perėjimą spartinti be federalinės valdžios?

    Apžvalgoje teigiama, kad valstijų ir miestų lygmenyje yra priemonių, kurios galėtų pagreitinti pokytį net ir be Vašingtono sprendimų. Viena krypčių – mažinti biurokratines kliūtis „įkišamai“ (į rozetę jungiamai) saulės energetikai.

    Pateikiamas Vokietijos pavyzdys: daugiau nei milijonas namų ūkių įsirengė vadinamąją „balkono saulę“ – mažus modulius, kuriuos galima prijungti prie elektros lizdo, apeinant dalį leidimų ar tiekėjų procedūrų. Taip pat minimi JAV pavyzdžiai: Juta tokį sprendimą įteisino pernai, o Kalifornijos įstatymų leidėjai jį patvirtino neseniai.

    Tekste taip pat siūloma „sugerti“ švarios energijos perteklių dienos metu – kai saulės gamyba didžiausia – naudojant elektrinius prietaisus lanksčiau. Pavyzdžiui, vandens šildytuvas gali veikti kaip savotiška „baterija“: įkaitinti vandenį dieną, o naudoti vakare.

    Autorei tokios priemonės rodo bendrą išvadą: švaraus tinklo scenarijus yra realus, o pagrindinis klausimas – kiek greitai bus pakeista senoji infrastruktūra. Ir tai, pasak teksto, didele dalimi priklausys nuo sprendimų „apačioje“ – valstijų, savivaldybių ir pačių vartotojų.