Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.
Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.
Taikinys – ETS ir kainodara
D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.
Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.
„Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.
Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra
Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.
Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.
Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.
Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.
Įspėjimas dėl 2030 metų
D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.
Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.
Leave a Reply