CP v2

Tag: Elektros kainos

  • Elektromobiliai kaip namų baterija: ką siūlo EEA ir kiek Europa gali sutaupyti iš OZE

    Europos aplinkos agentūra (EEA) pabrėžia, kad spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) diegimas Europoje tampa ne tik klimato politikos, bet ir energetinio saugumo klausimu. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių reiškia mažesnį pažeidžiamumą kainų šuoliams ir tiekimo sutrikimams.

    EEA direktorė Leena Yla-Mononen akcentuoja, kad OZE plėtra, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos sprendimai yra kertiniai žingsniai, siekiant mažinti Europos priklausomybę nuo importo. Pasak jos, tai taip pat gali sumažinti energijos kainų svyravimų poveikį tiek namų ūkiams, tiek verslui.

    Kaip OZE amortizuoja kainų šokus

    EEA vasarą paskelbtame vertinime įspėjama, kad Europos Sąjunga išlieka jautri išoriniams sukrėtimams, nes dujų kainos vis dar smarkiai veikia elektros energijos didmenines kainas. Agentūra skaičiavo, kad dujų kainų svyravimai 2026 metų pradžioje iki balandžio vidurio galėjo kainuoti Europos Sąjungai iki 13 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu OZE indėlis, EEA vertinimu, vartotojams leido sutaupyti apie 29 mlrd. eurų. Agentūra OZE vadina vienu efektyviausių amortizatorių, kuris mažina energijos sistemos priklausomybę nuo brangstančių iškastinių išteklių.

    Elektromobiliai ir tinklo lankstumas

    EEA atkreipia dėmesį, kad kainų pikai dažnai sutampa su šaltuoju sezonu, kai išauga paklausa, o sistemoje prireikia daugiau lanksčių pajėgumų. Dėl to vis svarbesni tampa energijos kaupimo sprendimai, kurie gali suteikti papildomą saugumo buferį vartotojams.

    Vienas iš akcentuojamų scenarijų yra elektromobilių baterijų panaudojimas kaip energijos rezervo namų ūkiams. Tai siejama su vadinamuoju dvikrypčiu įkrovimu, kai sukaupta energija gali būti atiduodama atgal į tinklą arba naudojama namui aprūpinti elektra didelių kainų ar piko metu.

    „Didelių kainų laikotarpiais elektromobilių baterijose sukaupta energija galėtų būti grąžinama į tinklą arba naudojama namams aprūpinti elektra“, – sakė Leena Yla-Mononen.

    Pasak EEA, tokie sprendimai ypač aktualūs apsaugant pažeidžiamiausius namų ūkius, tačiau jiems reikalingos aiškios taisyklės, tinklo techniniai sprendimai ir rinkos mechanizmai. Praktikoje tai reiškia investicijas į išmanųjį tinklą, įkrovimo infrastruktūrą ir kaupimo technologijų integraciją.

    Miestams OZE plėtra sudėtingesnė

    EEA vadovė pažymi, kad miestams vietinių OZE šaltinių plėtra dažnai yra sunkesnė dėl ribotos erdvės ir infrastruktūros, kuri daug kur vis dar paremta iškastiniu kuru. Tai apima ir energetikos, ir transporto sistemas, kuriose perėjimas prie švaresnių sprendimų reikalauja koordinuotų investicijų.

    Nors vėjo turbinų diegimą miestuose dažnai riboja erdvės ir planavimo reikalavimai, realistiškesnis kelias yra saulės elektrinės ant stogų ir kitų tinkamų paviršių. EEA vertinimu, šių sprendimų plėtrą gali paspartinti savivaldybių ar nacionalinė finansinė parama, ypač ten, kur svarbu mažinti energijos skurdo riziką.

  • Ekspertas apie ETS ir ETS2: dalis sąskaitų už elektrą – emisijų kaina, bet OZE gali ją mažinti

    Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistema ETS pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena priežasčių, kodėl brangsta energija. Tačiau kartu tai ir mechanizmas, kuris skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką, galinčią ilgainiui mažinti kainas vartotojams.

    Apie tai kalbėjęs energetikos komentatorius Danielis Czyżewskis pabrėžė, kad visuomenė dažniausiai tiesiogiai mato išlaidas, o ne naudą. Jo teigimu, daliai namų ūkių netrukus aktuali taps ir ETS2 plėtra, kuri apims papildomus sektorius ir gali turėti įtakos kasdienėms išlaidoms.

    Kiek kainoje sudaro ETS?

    ETS veikia taip: elektrą gaminančios įmonės, ypač deginančios iškastinį kurą, turi įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą. Kai leidimų kaina kyla, didėja ir anglimi ar dujomis gaminamos elektros savikaina, o tai gali atsispindėti didmeninėje kainoje.

    Pasak pašnekovo, esant maždaug 82 eurų kainai už vieną taršos leidimo vienetą, anglies elektrinėse taršos leidimai gali sudaryti reikšmingą gamybos sąnaudų dalį. Jo vertinimu, galutinėje sąskaitoje vartotojams tai gali sudaryti apie penktadalį ar net trečdalį kainos, priklausomai nuo konkretaus tarifo ir kitų dedamųjų.

    Kodėl OZE gali numušti kainą?

    Nors ETS didina iškastinio kuro gamybos sąnaudas, sistema kartu kuria aiškų signalą rinkai: kuo daugiau taršos, tuo brangiau. Dėl to atsinaujinantys šaltiniai, kurių gamyboje tiesioginių taršos leidimų nereikia, tampa konkurencingesni ir dažnai pigiau formuoja rinkos kainą.

    Danielis Czyżewskis akcentavo, kad auganti saulės ir vėjo elektrinių dalis sistemoje gali veikti kaip kainas žemyn traukiantis veiksnys. Net įvertinus balansavimo ir sistemos valdymo kaštus, atsinaujinančių išteklių generacija dažnai išlieka pigesnė už elektrą iš anglies, kurios savikainą stipriai didina taršos leidimai.

    „Jeigu visuomenei bus nuolat rodoma tik sąskaitos dalis, susijusi su ETS, pasipriešinimas tik augs“, – sakė Danielis Czyżewskis.

    Jo vertinimu, Europos Komisijai ir nacionalinėms institucijoms trūksta aiškesnio paaiškinimo, kodėl ši sistema egzistuoja ir kokią ilgalaikę naudą ji gali duoti. Pasak eksperto, be nuoseklios komunikacijos visuomenei ETS lengvai tampa vien tik pabrangimų simboliu, nors jo esmė yra perorientuoti ekonomiką į mažesnės taršos sprendimus.

    Praktikoje vartotojams didžiausią reikšmę turi tai, kaip greitai didėja pigesnės vietinės generacijos dalis, kaip efektyviai vystomi elektros tinklai ir kaupimo sprendimai, bei kaip valstybės panaudoja su ETS susijusias įplaukas. Kuo daugiau investuojama į energijos efektyvumą ir švarią gamybą, tuo mažesnė rizika, kad taršos leidimų kaina taps nuolatiniu spaudimu sąskaitoms.

  • Lenkija kelia pelno mokestį didžiausioms energetikos ir naftos įmonėms: biudžetas skaičiuoja milijardus

    Lenkijos Finansų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai padidinti pelno mokestį (CIT) didžiausioms energetikos ir degalų sektoriaus įmonėms. Valdžia šį žingsnį sieja su platesniu planu, kaip finansuoti pagalbą energijai imlioms pramonės šakoms ir mažinti elektros kainų spaudimą verslui.

    Pagal skelbiamus planus, įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, CIT tarifas nuo 2027 metų turėtų šoktelėti iki 30 proc. Vėliau tarifas būtų palaipsniui mažinamas iki 26 proc. 2028 metais ir 23 proc. 2029 metais, o 2030 metais grįžtų į bazinį 19 proc. lygį.

    Kas patenka į naują ribą?

    Padidintas tarifas būtų taikomas didžiausiems rinkos dalyviams, veikiantiems naftos ir dujų gavybos, prekybos gamtinėmis dujomis, naftos produktų gamybos ir prekybos, taip pat elektros energijos perdavimo ir didžiausio masto skirstymo srityse. Kitaip tariant, mokesčio pakeitimai taikomi ne visam sektoriui, o stambiausiems dalyviams, kuriems nustatyta pajamų riba.

    Toks taikymo modelis atspindi pastarųjų metų Europos tendenciją, kai valstybės ieško papildomų pajamų šaltinių energetikos kainų svyravimų laikotarpiu. Didesnė mokesčių našta dažniau nukreipiama į įmones, kurios dėl rinkos sąlygų gali generuoti išskirtinai didelius pelnus, tačiau konkretus Lenkijos sprendimas įtvirtinamas per CIT tarifą ir pajamų slenkstį.

    Kiek papildomai tikimasi surinkti?

    Finansų ministerijos vertinimu, biudžeto pajamos 2027 metais turėtų padidėti maždaug 2,83 mlrd. eurų. 2028 metais papildomos įplaukos siektų apie 2,55 mlrd. eurų, o 2029 metais – dar apie 1,57 mlrd. eurų.

    Iš viso per trejus metus Lenkija tikisi surinkti apie 6,95 mlrd. eurų papildomų pajamų. Šie pinigai, valdžios argumentu, turėtų padėti finansuoti priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, ir amortizuoti dalį energetikos sąnaudų, kurios ypač jautriai veikia pramonės konkurencingumą.

    „Projektuojamas CIT tarifo padidinimas didžiausioms energetikos ir degalų įmonėms turėtų reikšmingai padidinti valstybės biudžeto pajamas 2027–2029 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

    Kol kas tai yra rengiamas projektas, todėl galutinės detalės gali keistis teisėkūros procese. Vis dėlto kryptis aiški: Lenkija siekia papildomų biudžeto pajamų iš stambiausių energetikos grandies dalyvių, tuo pat metu deklaruodama tikslą palengvinti elektros kainų naštą pramonei.

  • DI energetikoje mažina sąskaitas: „Unigrid Control“ teigia pasiekęs iki 50 proc. sutaupymą

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa praktišku įrankiu energetikoje, ypač įmonėms, kurios sunaudoja daug elektros ir susiduria su kainų svyravimais. „Unimot“ grupės vystomas sprendimas „Unigrid Control“ skelbia, kad vienam didžiausių Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų padėjo sumažinti energijos pirkimo kaštus net iki 50 proc.

    Sistema sukurta taip, kad realiu laiku stebėtų, valdytų ir optimizuotų kelių energijos šaltinių bei vartojimo grandžių darbą. Pagrindinis dėmesys skiriamas saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, kur sprendimus dažnai reikia priimti greitai, o duomenų apimtis viršija žmogaus galimybes.

    Kas keičiasi energijos rinkoje?

    Energetikos sektoriuje daugėja atsinaujinančios energijos šaltinių, todėl gamyba tampa labiau priklausoma nuo oro sąlygų, o kainos rinkoje gali kisti itin staigiai. Prie to prisideda dinaminiai tarifai, didesnė balansavimo svarba ir augantis poreikis tiksliai prognozuoti tiek gamybą, tiek vartojimą.

    Tokioje aplinkoje įmonėms tampa svarbu ne tik nusipirkti elektrą pigiau, bet ir kuo daugiau jos pasigaminti bei sunaudoti vietoje. Autokonsumpcijos didinimas, vartojimo perkėlimas į palankesnes valandas ir piko galios mažinimas tiesiogiai mažina sąskaitas ir riziką, kai kainos šokteli.

    Kaip veikia „Unigrid Control“?

    „Unigrid Control“ esmė yra prognozavimo algoritmai ir automatizuotas valdymas, kuris remiasi daugybe kintamųjų. Sistema vienu metu vertina oro prognozes, elektros kainas, įrangos darbo charakteristikas ir, remdamasi tuo, parenka optimalų veikimo scenarijų – nuo kaupiklių įkrovimo iki vartojimo perplanavimo.

    Viename iš aprašytų atvejų energijos kaupiklis kartu su išmaniu valdymu leido pasiekti 99 proc. iš savo šaltinio pagamintos energijos autokonsumpciją. Tuo pačiu energijos pirkimo kaštai, kaip teigiama, sumažėjo maždaug 40 proc., nes daugiau elektros buvo sunaudojama tada, kai tai ekonomiškai naudingiausia.

    Didelę reikšmę tokie sprendimai turi mažmeninei prekybai, logistikai ir pramonei, kur elektros poreikis yra ne tik didelis, bet ir kintantis. Pavyzdžiui, dideli prekybos objektai elektrą naudoja ne vien apšvietimui ar šaldymui – nemaža dalis sąnaudų susijusi su vėdinimu, šildymu, šaldymo grandinėmis, o piko valandomis svarbi ir galios dedamoji.

    „Šiuolaikinė energetika pirmiausia yra gebėjimas valdyti duomenis. Mūsų sprendimas leidžia vienu metu analizuoti daug kintamųjų – nuo orų prognozių, per elektros kainas, iki įrangos darbo ypatybių – ir automatiškai priimti sprendimus, kurių žmogus nepajėgtų priimti tokiu greičiu ir tikslumu“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ viceprezidentas Wojciech Ginter.

    Kainų rizika ir neigiamos kainos

    Dar viena svarbi tema – neigiamos elektros kainos, kurios kai kuriais laikotarpiais pasitaiko rinkose dėl perteklinės gamybos, ypač kai atsinaujinančių šaltinių generacija didelė, o vartojimas mažesnis. Tokiose situacijose vien gaminti daugiau ne visada apsimoka, todėl valdymo sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti.

    „Unigrid Control“ mini funkciją, kuri automatiškai riboja gamybą nepalankių kainų metu ir taip gerina ekonominį rezultatą. Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, tam tikrą dieną toks automatinis sprendimas reikšmingai pagerino finansinį efektą, palyginti su veikimu be kainų stebėsenos mechanizmo.

    Energetikos skaitmeninimas ir DI taikymas, tikėtina, toliau plėsis, nes įmonės ieško būdų mažinti sąnaudas ir kartu valdyti nepastovumo riziką. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kaupikliams, lankstumo paslaugoms, tikslesnėms prognozėms ir automatizuotam sprendimų priėmimui, kuris realiu laiku derina gamybą, vartojimą ir kainų signalus.

  • Prancūzija grįžta prie branduolinės plėtros: EDF ruošia du EPR2 reaktorius, projektas – apie 17 mlrd. eurų

    Prancūzijos vyriausybė suteikė valstybės kontroliuojamai energetikos bendrovei EDF teisę pradėti parengiamuosius darbus dviem naujiems EPR2 tipo branduoliniams reaktoriams. Jie planuojami Gravelines atominėje elektrinėje prie Lamanšo, netoli Diunkerko, kur jau veikia šeši reaktoriai.

    Kaip skelbiama, kiekvieno EPR2 reaktoriaus galia turėtų siekti apie 1 600 megavatų, o preliminari kaina, vertinant dabartinėmis kainomis, siekia maždaug 8,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad dviejų naujų blokų projektas bendrai galėtų kainuoti apie 17 mlrd. eurų.

    „Galutinis investicinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos, o dabar siekiama kuo greičiau pradėti teritorijų paruošimo darbus būsimoms naujoms branduolinėms jėgainės dalims“, – teigiama pranešime.

    Branduolinė energetika ir sistemos rizikos

    Prancūzija yra didžiausia branduolinės energetikos šalis Europoje: šalyje veikia dešimtys reaktorių, o elektra iš atomo vidutiniškai patenkina apie 70 proc. vidaus poreikio. Toks modelis ilgą laiką leido užtikrinti santykinai mažesnes emisijas ir stabilesnę elektros gamybą, tačiau pastaraisiais metais išryškėjo ir pažeidžiamumai.

    Karščio bangos ir sausros periodai tapo realiu iššūkiu jėgainėms, kurioms reikia vandens aušinimui. Kai upių vandens lygis krinta, o temperatūra kyla, dalis elektrinių, įsikūrusių prie didžiųjų upių, būna priverstos laikinai riboti generaciją, kad būtų laikomasi aplinkosaugos ir techninių reikalavimų.

    Šiame kontekste Gravelines vieta laikoma strategiškai patrauklia, nes aušinimui gali būti naudojamas jūros vanduo. Tai padeda mažinti priklausomybę nuo hidrologinių sąlygų žemyninėje dalyje ir didina sistemos atsparumą ekstremaliems orams, kurie dėl klimato kaitos tampa dažnesni.

    Macrono planas ir kainos klausimas

    Parengiamųjų darbų startas siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono paskelbta branduolinės energetikos atnaujinimo kryptimi. Joje numatoma reikšminga plėtra ir investicijos, kurios bendrai gali viršyti 72 mlrd. eurų, siekiant išlaikyti Prancūzijos branduolinį pajėgumą ir atnaujinti senstančią infrastruktūrą.

    Vis dėlto didelės apimties branduoliniai projektai Europoje dažnai susiduria su pabrangimo ir terminų nukėlimo rizika, todėl rinkos ir politikos dėmesys krypsta į tai, kaip EDF suvaldys biudžetą ir grafikus. Galutinis investicinis sprendimas, planuojamas iki 2026 metų pabaigos, turėtų parodyti, ar dabartinės sąmatos atlaikys realybės testą.

    Kartu Prancūzija ieško ir kitų sistemos stabilumo priemonių, nes laikini generacijos apribojimai ar netikėti sustojimai gali išauginti kainų svyravimus. Todėl šalia branduolinės plėtros diskutuojama ir apie papildomus lanksčius pajėgumus, kurie galėtų amortizuoti pikus ir užtikrinti patikimą tiekimą.

  • Šildymas infraraudonaisiais vietoj šilumos siurblio? Ekspertai įspėja: kur sutaupysite, o kur permokėsite

    Kas yra infraraudonųjų spindulių šildymas

    Infraraudonųjų spindulių šildymas dažniausiai įrengiamas kaip elektrinės plėvelės, kilimėliai arba sieniniai ir lubiniai spinduliuotuvai. Tokia sistema pirmiausia šildo paviršius ir daiktus patalpoje, o ne vien tik orą, todėl šilumos pojūtis gali būti kitoks nei nuo įprastų radiatorių.

    Svarbu suprasti, kad tai vis tiek yra varžinis elektrinis šildymas: praktiškai 1 kilovatvalandė elektros virsta maždaug 1 kilovatvalande šilumos ten, kur ji naudojama. Tai reiškia, kad sistemos ekonomiškumą lemia ne „stebuklingas efektyvumas“, o pastato šilumos nuostoliai ir elektros kaina.

    Komfortas, dulkės ir drėgmė: kas tiesa, o kas mitas

    Žmogaus komfortą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir aplinkinių paviršių vidutinė temperatūra, oro judėjimas bei drėgmė. Kai sienos, grindys ar baldai būna šiltesni, daliai žmonių pakanka palaikyti kiek žemesnę oro temperatūrą, o tai gali sumažinti šilumos nuostolius.

    Vis dėlto infraraudonieji spinduliai nepanaikina oro judėjimo: jį sukelia vėdinimas, temperatūrų skirtumai ir įprasta buitis. Todėl teiginiai, kad tokia sistema „nekelia dulkių“ ar „išsprendžia alergijas“, turėtų būti vertinami atsargiai.

    Kalbant apie pelėsį, šiltesni sienų paviršiai kai kuriais atvejais gali mažinti kondensacijos riziką, tačiau problema dažniausiai susijusi su šilumos tiltais, prasta ventiliacija ar konstrukciniu drėkimu. Jei priežastys nepašalinamos, vien šildymo būdas pelėsio neišgydys.

    Kaina: pigu įrengti, brangiau šildyti

    Didžiausias infraraudonųjų spindulių šildymo privalumas paprastai yra mažesnės pradinės investicijos. Dažnai nereikia katilinės, kamino, dujotiekio įvado ar vandens kontūrų išvedžiojimo, todėl montavimas būna paprastesnis ir greitesnis.

    Tačiau eksploatacijos logika kitokia nei šilumos siurblio. Šilumos siurblys, priklausomai nuo sąlygų ir sezono, gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos iš tos pačios elektros energijos, todėl vienos kilovatvalandės šilumos savikaina dažnai būna mažesnė.

    Dėl to varžinis elektrinis šildymas dažniausiai tampa jautriausias elektros tarifams ir pastato energinei klasei. Jei namas prastai apšiltintas, sąskaitos gali išaugti iki nemalonaus lygio, o rizika ypač didėja šaltesniais laikotarpiais.

    Praktikoje sprendimą verta grįsti ne pažadais, o skaičiais: pastato energinio naudingumo rodikliais, realiais šilumos nuostoliais, pasirinktais elektros tarifais ir gyventojų įpročiais. Patikimiausias kelias yra individualus energinis vertinimas arba projekto skaičiavimai, kurie leidžia palyginti kelių sistemų kaštus per 10–15 metų.

    Dar vienas aspektas – karšto vandens ruošimas: infraraudonųjų spindulių plėvelės ar panelės jo neparuošia, tad reikės atskiro sprendimo. Šilumos siurblio atveju dažnai vienu įrenginiu sprendžiami ir šildymo, ir karšto vandens poreikiai, nors tai kelia pradinę sistemos kainą.

    Infraraudonųjų spindulių šildymas gali pasiteisinti labai gerai apšiltintuose, nedaug šilumos prarandančiuose namuose, kai svarbus mažesnis įrengimo biudžetas ir paprasta priežiūra. Tačiau senesniuose ar energetiškai silpnuose pastatuose tai dažnai tampa brangiu pasirinkimu, jei prieš tai neatliekama rimta renovacija ir neįdiegiama efektyvi ventiliacija.

  • Portugalijos didžiausią saulės elektrinę valdanti britų bendrovė „Welink“ kreipėsi dėl nemokumo

    Portugalijos didžiausią saulės elektrinę valdanti britų bendrovė „Welink“ kreipėsi dėl nemokumo

    Portugalijoje pradėta nemokumo procedūra britų bendrovei Welink Energy Portugal 2 UK, kuri valdo didžiausią šalies saulės elektrinę Solara4 Algarvėje. Apie tai rugpjūčio mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodė konsultacijų bendrovė BDO, o informaciją paviešino Portugalijos žiniasklaida.

    Solara4 saulės elektrinė įrengta Alcoutim savivaldybėje ir, pagal pačios grupės skelbtus duomenis, jos įrengtoji galia siekia 219 megavatų. Objektas oficialiai pradėjo veikti 2021 metais ir buvo pristatomas kaip vienas svarbiausių Portugalijos žingsnių plečiant atsinaujinančios energetikos apimtis.

    Kas nulėmė nemokumą?

    BDO vertinime teigiama, kad elektrinė susidūrė ir su eksploataciniais, ir su rinkos iššūkiais, kurie neigiamai paveikė finansinius srautus. Viena pagrindinių priežasčių įvardijama tai, kad elektros gamyba nuolat atsiliko nuo pirminių prognozių.

    Kartu išryškėjo ir platesnė tendencija Iberijos elektros rinkoje: pastaraisiais metais sparčiai augant saulės generacijos pajėgumams, didėjo pasiūla ir dažnėjo itin žemų didmeninių kainų periodai. Tokiais momentais kainos gali priartėti prie nulio ar net tapti neigiamos, todėl gamintojų pajamos tampa gerokai mažesnės nei planuota.

    „Elektros gamyba nuosekliai nesiekė pradinių prognozių, o didėjanti pasiūla rinkoje smukdė kainas, todėl pajamos buvo mažesnės nei tikėtasi“, – teigiama BDO apžvalgoje.

    Ginčai, gaisrai ir techninės problemos

    Portugalijos spauda taip pat nurodė papildomus veiksnius, apsunkinusius elektrinės veiklą: ginčus tarp projekto savininkų ir rangovo China Triumph International Engineering, taip pat gaisrus ir kitus techninius nesklandumus. Tokios problemos energetikos infrastruktūroje paprastai reiškia prastovas, papildomas remonto sąnaudas ir sunkiau prognozuojamą gamybą.

    Šis atvejis atkreipia dėmesį į tai, kad vien įrengtoji galia ne visada užtikrina stabilų pelningumą: atsinaujinančių išteklių projektų rezultatus lemia ir realus gamybos profilis, ir tinklo pralaidumai, ir kainodaros dinamika, ypač regionuose, kur saulės generacija auga itin sparčiai.

    Planai plėtrai ir investuotojų paieška

    Dar 2024 metais buvo skelbta, kad „Welink“ svarstė elektrinę paversti hibridine, numatant apie 400 milijonų eurų investiciją. Idėja buvo didinti saulės generaciją, papildomai įrengti vėjo jėgainių parką ir 100 megavatų baterijų energijos kaupimo sistemą, kad gamyba taptų tolygesnė.

    Vis dėlto Portugalijos aplinkosaugos vertinimo procese projektas sulaukė kritiškos išvados dėl poveikio saugomoms gamtinėms vertybėms, todėl planas buvo koreguotas. Galutinio sprendimo dėl atnaujintos versijos, remiantis viešai skelbta informacija, tuo metu dar nebuvo.

    Nemokumo procedūros kontekste pagrindinis tikslas dabar yra rasti investuotoją ar pirkėją, galintį perimti elektrinę ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Energetikos rinkos dalyviai pažymi, kad dideli saulės parkai išlieka patrauklūs, tačiau jų vertę vis labiau lemia galimybė derinti generaciją su kaupimu ir lankstesniais pardavimo kontraktais.

  • Lenkijos pramonė spaudžia dėl pigesnės elektros: kainos vienos aukščiausių Europoje, vokiečiai jau turi planą

    Lenkijos energoimli pramonė ragina valdžią kuo greičiau įdiegti elektros kainų mažinimo programą sektoriams, kuriems energijos sąnaudos sudaro reikšmingą gamybos kaštų dalį. Verslas siekia sprendimo, panašaus į taikomą Vokietijoje, ir tikina, kad be jo prastėja konkurencingumas Europos rinkoje.

    Pramonės atstovai remiasi Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijoje elektros kaina pramonei yra tarp didžiausių Europoje. Energoimliems sektoriams 2025 metų antroje pusėje vidutinė kaina siekė apie 170 eurų už megavatvalandę be mokesčių, o tai, pasak pramonės, buvo aukščiausias lygis Europoje.

    Tuo metu Vokietijoje minimu laikotarpiu kaina buvo apie 130 eurų už megavatvalandę, o šalis jau yra įdiegusi paramos schemą, skirtą sumažinti elektros kainas didžiausiems energijos vartotojams. Ji kuriama pagal Europos Komisijos patvirtintą CISAF logiką, kuri numato, kaip valstybės pagalba gali būti taikoma pramonei nepažeidžiant ES konkurencijos taisyklių.

    Lenkijos pramonė taip pat kritikuoja Energetikos ministro rengiamą nutarimo projektą dėl tarifų sudarymo ir atsiskaitymo už elektrą principų. Cemento gamintojai įspėja, kad siūlomi pakeitimai nebūtinai mažins kainas, o kai kuriais atvejais dėl papildomų dedamųjų gali jas net padidinti.

    Vienas iš ginčijamų elementų yra vadinamojo kokybės mokesčio skaičiavimo metodika, kuri, pramonės vertinimu, gali skatinti įmones perkelti vartojimą į tam tikras valandas. Energoimlioms gamykloms, kurių technologiniai procesai yra nenutrūkstami, tokie pokyčiai dažnai nepraktiški, todėl dalis galimos naudos gali išnykti.

    Cemento sektorius siūlo išplėsti paramos gavėjų ratą, pakeičiant atrankos kriterijus ir sumažinant metinio elektros suvartojimo slenkstį iki 10 gigavatvalandžių. Pramonės teigimu, toks žingsnis leistų įtraukti daugiau įmonių, kurioms elektros kaina tiesiogiai lemia galutinės produkcijos savikainą ir galimybes konkuruoti su importu.

    „Be realių sprendimų, mažinančių energijos kainą pramonei, prarandame konkurencingumą tiek prieš importą, tiek prieš kitų ES šalių gamintojus“, – sakė Lenkijos cemento gamintojų asociacijos vadovas Krzysztofas Kieresas.

    Diskusijos dėl paramos energijai vyksta platesniame kontekste, kai energetikos kainų svyravimai išlieka vienu svarbiausių infliacijos ir pramonės rizikos veiksnių. Ekonomistai ne kartą pabrėžė, kad brangi energija greitai persiduoda į statybų, transporto ir plataus vartojimo prekių kainas, o tai daro spaudimą ir vidaus paklausai.

    Lenkijos institucijos dar 2025 metais signalizavo apie galimus instrumentus, kurie stabilizuotų kainas didžiausiems vartotojams, tačiau pramonė tvirtina, kad sprendimai juda per lėtai. Europos Komisijos nustatyti CISAF principai atveria teisinį kelią programoms, kurios leistų daliai suvartojamos elektros taikyti mažesnę kainą, o reikšmingą paramos dalį nukreipti į investicijas, susijusias su atsinaujinančia energetika ir efektyvumo didinimu.

    Vokietijos pavyzdys Lenkijoje minimas kaip orientyras: ten numatytos išmokos už 2026 metus turėtų būti išmokamos jau kitais metais. Lenkijos pramonė tikisi analogiško aiškaus grafiko ir taisyklių, kurios leistų planuoti gamybą, investicijas ir ilgalaikius kontraktus, mažiau priklausomus nuo trumpalaikių elektros kainų šuolių.

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.

  • Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijoje liepos mėnesį metinė infliacija pakilo iki 3,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės. Tai patvirtino Nacionalinis statistikos institutas (INE), patikslinęs ankstesnį vertinimą dešimtąja procentinio punkto.

    Šalies ekonomikai tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai metinis kainų augimas viršija 3 proc. Toks ruožas sustiprina spaudimą namų ūkiams, ypač vasaros viduryje, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas.

    Energetika vėl stumia kainas

    Pagrindinis infliacijos šuolio variklis – pabrangusi energija: elektra ir degalai. Liepą didmeninės elektros kainos Ispanijoje laikėsi apie 105 eurus už megavatvalandę, o metinis kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2022 metų vasaros.

    Rinkoms didžiausią įtaką darė įtampa energetikos tiekimo grandinėse, susijusi su sutrikimais svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį. Tokie rizikos veiksniai paprastai greitai persiduoda į naftos produktų ir elektros kainas Europoje.

    Vyriausybė aktyvavo automatinę lengvatą

    Reaguodama į degalų brangimą, Ekonomikos ministerija pranešė, kad suveikė automatinis mechanizmas, numatantis mokesčio mažinimą, kai dyzelino metinis kainų augimas peržengia nustatytą ribą. Pagal šį sprendimą nuo kiekvieno sunaudoto litro taikoma didesnė nuolaida – 20 centų vietoje 5 centų.

    Vis dėlto dalis politikų ir visuomeninių organizacijų kritikuoja priemonę, teigdami, kad ne visos degalų platinimo įmonės nuolaidą pilnai perkelia į galutines kainas vairuotojams. Tokie ginčai dažni, kai rinkoje kainas lemia ir tarptautinės žaliavų biržos, ir vietinė konkurencija.

    Maisto kainos švelnino bendrą vaizdą

    Pozityvesnė žinia – vidutinio pirkinių krepšelio kaina liepą mažėjo 0,3 procentinio punkto. Ministerijos vertinimu, infliacinis spaudimas maistui buvo santykinai ribotas: maisto produktų metinis kainų augimas siekė 1,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei birželį.

    Ryškesnis kainų atokvėpis fiksuotas vaisių, daržovių ir ankštinių segmentuose, taip pat tekstilėje, kur kainas tradiciškai mažina vasaros išpardavimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis kainų šuolis šiuo metu yra koncentruotas energetikoje, o ne plačiai išsiskleidęs visoje vartojimo grandinėje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas išlieka viena didžiausių rizikų artimiausiems mėnesiams, ypač jei geopolitinė įtampa išliks. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai pokyčiai didmeninėje rinkoje pasiekia vartotojų sąskaitas ir ar valstybės priemonės realiai sumažina finansinę naštą.