Tag: Elektros tinklai

  • Vroclave lapkričio 16–20 d. planuojami elektros ir vandens atjungimai penkiuose rajonuose

    Vroclave artimiausią savaitę daliai gyventojų teks ruoštis laikiniems nepatogumams – mieste planuojami elektros ir vandens tiekimo atjungimai.

    Kaip skelbia „Gazeta Wrocławska“, planiniai darbai numatyti lapkričio 16–20 dienomis, o sąraše – kelios dešimtys konkrečių adresų penkiuose miesto rajonuose.

    Nurodoma, kad atjungimai dažniausiai susiję su elektros tinklų modernizavimu, priežiūra ir plėtra. Vis dėlto dalis sutrikimų gali būti susiję ir su avarijomis arba gedimais namų elektros instaliacijoje.

    Neplanuotų sutrikimų atvejais gyventojams primenama apie galimybę pranešti apie avariją telefonu 991.

    Kuriose Vroclavo vietose dings elektra

    Laikini elektros tiekimo atjungimai numatyti Stare Miasto, Krzyki, Fabryczna, Psie Pole ir Śródmieście rajonuose.

    Stare Miasto rajone lapkričio 18 dieną elektra turėtų dingti adresu Kolejowa 38–40 ir 48a.

    Krzyki rajone atjungimai planuojami kelias dienas: lapkričio 16 dieną Racławicka 46–52 (lyginių numerių pusė), lapkričio 17 dieną Strachowskiego 7a–9 (nelyginių numerių pusė), lapkričio 19 dieną Przestrzenna 1, o lapkričio 20 dieną – keliuose adresuose, tarp jų Kwitnąca 6–14 (lyginių), Zawiszy Czarnego 56, Pachnąca 2–10 ir 3–7, Rozmarynowa 25, Chmurna 20–30 ir 37–43, Koreańska 47–49 (nelyginių).

    Fabryczna rajone lapkričio 17 dieną elektros tiekimas gali būti nutrauktas teritorijoje Maya (sklypai: 190/7, 190/8, 190/10, 190/11, 190/12, 190/13, 190/14), taip pat adresais Grabowa 92 ir Białowieska 41–51 bei 75–87 (nelyginių pusė). Lapkričio 20 dieną nurodomas adresas Australijska 36a.

    Psie Pole rajone lapkričio 16 dieną sąraše – Lenartowicza, Nabielaka 5, Kasprowicza 38–40 (lyginių), Chrzanowskiego 7–13 ir 28–30, Ałunowa 10–30 (lyginių) bei sklypai 27, 26/7 ir 28/1, Starościńska 7–27 ir 12–34, Redycka 139–141 ir 90–140 bei sklypai 19/4 ir 6, taip pat karinis poligonas.

    Psie Pole rajone lapkričio 17 dieną atjungimai numatyti Wędkarzy 35–79 ir 36–150, Lekcyjna 5c, 5d ir 29, Stoczniowa 45–77 ir 20–56, Paryska 22–30 (lyginių), Łuczników, Odrodzenia Polski 34–40 (lyginių), Odolanowska 29–39 (nelyginių) ir Kiełczowska 51c.

    Psie Pole rajone lapkričio 18 dieną minimi adresai Obornicka 235a (taip pat sklypas 2/17) ir Ćwiczebna 1–11 (nelyginių). Lapkričio 19 dieną – Piwnika-Ponurego ir Kraszewskiego 18–22 (lyginių).

    Śródmieście rajone lapkričio 16 dieną atjungimai nurodomi Jedności Narodowej 110 ir Parkowa 25. Lapkričio 18 dieną – Grunwaldzka 7–17 ir 18–22, o lapkričio 19 dieną – Mickiewicza 47–57 (nelyginių) ir Jezierskiego 6–8 (lyginių).

    Taip pat planuojami vandens tiekimo sutrikimai

    Pranešama, kad tą pačią savaitę mieste numatyti ir vandens tiekimo sutrikimai.

    Vandens tiekimo pertraukos gali paliesti adresus Orzechowa 41–53, Bolesława Drobnera 4–6, Pomorska 7–9, Stanisława Dubois 2–8–10 ir 12 bei 8–10, taip pat Strażnicza 1–3.

    Į sąrašą taip pat įtraukti Wojciecha Cybulskiego 1–12, Pawia 9, 13–26 ir 30–36 bei Terenowa 1 ir 1B.

  • Lenkijos energetikos tinklams – beveik 108 mlrd. zlotų investicijų 2026–2031 metais

    Lenkijoje penki didžiausi elektros skirstymo sistemų operatoriai 2026–2031 metais planuoja investicijas į skirstomuosius tinklus, kurių bendra vertė siekia beveik 108 mlrd. zlotų. Tai – ženklas, kad šalies energetikos infrastruktūra laikoma būtina tolesniam ekonomikos augimui ir elektrifikacijai.

    Tokios išvados nuskambėjo Katovicuose vykusioje „Energy Days“ konferencijoje, diskusijoje apie technologijas skirstyme, išmaniuosius tinklus ir tinklo sprendimus. Joje pabrėžta, kad be tinklų plėtros sunku užtikrinti tiek patikimą elektros tiekimą, tiek naujų vartotojų prijungimą.

    Skaičiuojama, kad planuojamas investicijų mastas, lyginant su 2020–2025 metų laikotarpiu, reiškia beveik 80 proc. augimą. Toks šuolis siejamas su didėjančiu elektros poreikiu, pramonės ir transporto elektrifikacija, taip pat atsinaujinančių išteklių integracija į sistemą.

    Kartu diskusijoje akcentuota ir praktinė nauda vartotojams: diegiami išmanieji skaitikliai, tinklų automatizavimas ir pažangesnis gedimų valdymas turėtų padėti greičiau izoliuoti avarijas bei stabiliau palaikyti įtampą.

    Išmanieji skaitikliai ir automatika – greitesniam gedimų suvaldymui

    Skirstymo tinklų modernizacijoje vienu svarbiausių įrankių įvardyti išmanieji skaitikliai. Jie leidžia sudaryti vartojimo profilius, rinkti duomenis apie tinklo kokybę ir tiksliau valdyti tinklą, įskaitant ir pasiūlymų vartotojams rengimą.

    Kalbėta, kad automatizacija vis labiau „leidžiasi“ į žemos įtampos tinklus – sprendimai, anksčiau daugiausia taikyti vidutinės ir aukštos įtampos lygiuose, plečiami ir arčiau galutinių vartotojų.

    Kaip pavyzdys paminėtas FDIR tipo sprendimas (gedimų aptikimas, izoliavimas ir maitinimo atkūrimas) vidutinės įtampos tinkluose. Jo esmė – automatiškai aptikti problemą, atskirti pažeistą atkarpą ir greičiau atkurti elektros tiekimą, sumažinant tiek trukmę, tiek paveiktą teritoriją.

    Elektra tampa regiono patrauklumo veiksniu

    Diskusijoje pabrėžta, kad elektros prieinamumas ir tinklo parametrai vis dažniau vertinami kaip vienas iš veiksnių, lemiančių, kur investuotojai pasirinks kurti gamyklas ar vystys kitus projektus. Elektros tiekimas esą nebėra vien „sąnaudų eilutė“ – tai tampa infrastruktūros kriterijumi greta kelių, vandens ar skaitmeninių ryšių.

    Taip pat akcentuota, kad skirstymo operatoriai neturėtų apsiriboti vien reagavimu į klientų prašymus dėl prijungimo. Buvo kalbėta apie proaktyvų planavimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir institucijomis bei skaidrų prijungimo procesą.

    Augant investicijoms – ir kliūtys: kainos, terminai, standartizacija

    Didelė investicijų banga susiduria su praktiniais apribojimais. Tarp jų įvardytas ilgas kritinių komponentų – pavyzdžiui, transformatorių ir kabelių – tiekimo laikas, taip pat reikšmingas kainų augimas.

    Rangovų pusė atkreipė dėmesį ir į nepakankamą dokumentacijos bei reikalavimų standartizaciją – skirtingų operatorių konkursuose sąlygos gali smarkiai skirtis, todėl pasirengimas projektams užima daugiau laiko ir didina administracinę naštą.

    Be tinklų statybos ar rekonstrukcijos, vykdytojams tenka integruoti ir kitus elementus – aukštos įtampos įrangą, telekomunikacinius sprendimus duomenų apsikeitimui, taip pat saugumo infrastruktūrą. Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad ateityje dalis infrastruktūros gali būti pritaikoma tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.

    Energijos kaupikliai vis svarbesni tinklui

    Dar viena tema – energijos kaupiklių vaidmuo. Pabrėžta, kad jų plėtrai vien prijungimo prie tinklo nepakanka: investuotojams svarbu, kad kaupikliai galėtų atsipirkti per visą eksploatavimo laiką.

    Pasak diskusijos dalyvių, kaupikliai veikia dviem kryptimis – tiek įkrauna, tiek atiduoda energiją, todėl dialogas su operatoriumi tampa esminis planuojant jų darbo grafikus. Taip pat atkreiptas dėmesys į sprendimus, susijusius su cable pooling.

    Buvo teigiama, kad Lenkijoje daugėja energijos kaupiklių pas pramoninius vartotojus, ypač turinčius nuosavus gamybos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines – tokie kaupikliai neretai veikia įmonės vidiniams poreikiams.

    Skaičiais įvardyta ir namų ūkių rinka: Lenkijoje esą jau yra beveik 150 tūkst. namų energijos kaupiklių, o Vokietijoje tokių veikiančių įrenginių skaičius siekia beveik 2,5 mln.

  • „Google.org“ skyrė 2,5 mln. dolerių LF Energy: DI padės modernizuoti Europos elektros tinklus

    „Google.org“ skyrė 2,5 mln. dolerių LF Energy: DI padės modernizuoti Europos elektros tinklus

    „Google.org“ šią savaitę skyrė 2,5 mln. dolerių iniciatyvai LF Energy, kad Europoje sparčiau būtų kuriami ir diegiami atvirojo kodo įrankiai elektros tinklams modernizuoti, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    LF Energy – tai „Linux Foundation“ iniciatyva, vienijanti energetikos sektorių kuriant skaitmeninį pagrindą energijos sistemoms: programinę įrangą, standartus ir duomenis. Apie naują finansavimą praneša „Tech.eu“.

    Europos elektros tinklai šiandien patiria vis didesnį spaudimą: turi priimti daugiau atsinaujinančios energijos, aptarnauti sparčiai elektrifikuojamą šildymą ir transportą bei augantį duomenų centrų poreikį. Tuo pat metu naujų linijų planavimas ir statyba ne visuomet spėja su paklausa.

    Dėl to tinklų operatoriams artimiausiu metu tenka maksimaliai išnaudoti turimą infrastruktūros pajėgumą. Tam reikalingos technologijos, leidžiančios tiksliau stebėti, modeliuoti ir prognozuoti tinklo būklę bei apkrovas.

    Keturi projektai, kuriuos stiprins parama

    Numatoma, kad skirta parama padės toliau vystyti jau esamus atvirojo kodo DI sprendimus, pritaikant juos vietiniams tinklų poreikiams ir skatinant platesnį diegimą įvairiuose Europos regionuose. Akcentuojama, kad tai ypač svarbu mažesniems, mažiau išteklių turintiems operatoriams.

    Planuojama, kad finansavimas prisidės prie DI parengtų tinklų duomenų, greitesnio elektros sistemų modeliavimo ir tikslesnio energijos prognozavimo. Šie tikslai siejami su keturiais LF Energy projektais.

    „OpenSynth“ siekia suteikti tyrėjams ir tinklų planuotojams realistiškus energijos duomenis neatskleidžiant vartotojų informacijos. Projekto aprašyme minima, kad jame yra 10 mln. DI sugeneruotų sintetinių namų ūkių apkrovos profilių bei reali Prancūzijos perdavimo tinklo topologija.

    „PowSyBl“ pristatomas kaip modulinė perdavimo tinklų analizės sistema, skirta padėti valdyti pralaidumo ribojimus ir planuoti tinklo stiprinimą ar naujus atsinaujinančios energijos prijungimus. Tekste nurodoma, kad šis sprendimas naudojamas Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

    „Power Grid Model“ apibūdinamas kaip didelio našumo skaičiavimo variklis skirstomiesiems tinklams, leidžiantis vienu metu paleisti tūkstančius scenarijų ir įvertinti, kur elektriniai automobiliai, šilumos siurbliai ar saulės elektrinės gali sukelti perkrovas. Taip operatoriai gali anksčiau planuoti sprendimus.

    „OpenSTEF“ – mašininio mokymosi pagrindu veikianti sistema, prognozuojanti elektros apkrovas ir gamybą nuo kelių minučių iki kelių dienų į priekį. Tai suteikia daugiau laiko iš anksto suvaldyti rizikas ir efektyviau panaudoti laisvą tinklo pajėgumą, pavyzdžiui, lankstesniam elektromobilių įkrovimui.

    Akcentuojama duomenų ir modelių svarba

    LF Energy vykdomasis direktorius Alexas Thorntonas pabrėžė, kad DI tinklų operatoriams bus tiek naudingas, kiek kokybiški bus duomenys ir modeliai, kuriais jis paremtas.

    „Ši „Google.org“ parama investuoja būtent į tą pagrindą: atvirus duomenis, tinklų modelius ir prognozavimo įrankius, kuriais galės remtis operatoriai visoje Europoje. Kadangi darbas yra atvirojo kodo, nauda pasiekia kiekvieną operatorių, o ne tik tuos, kurie turi pakankamai išteklių šiuos gebėjimus kurti patys“, – teigė A. Thorntonas.

    „Google“ tvarumo vadovas EMEA regione Adamas Elmanas taip pat akcentavo, kad patikimam ir atspariam elektros tinklui reikia ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir atvirų skaitmeninių įrankių, padedančių iš esamų pajėgumų „išspausti“ daugiau.

    Mokymai ir praktinės diegimo priemonės

    Be techninio tobulinimo, numatoma finansuoti ir praktinę diegimo pusę: technines gaires, įgyvendinimo resursus, mokymų kursus bei dirbtuves, kurios vyks kartu su LF Energy Summit Europe renginiais.

    Taip pat planuojami vertimai į įvairias Europos Sąjungos kalbas, kad įrankiais ir metodikomis būtų lengviau naudotis skirtingose šalyse bei organizacijose.

  • Port Polska prašo 70 mln zlotų ES paramos: planuoja išmanų elektros tinklą naujam oro uostui

    Lenkijoje įgyvendinamas projektas „Port Polska“ siekia 70 mln zlotų negrąžinamos Europos Sąjungos paramos iš programos FEnIKS – lėšos būtų skirtos išmaniajai elektros energijos skirstymo sistemai, turinčiai aprūpinti būsimą šalies oro uostą.

    Apie tai ketvirtadienį pranešė „Port Polska“, nurodydama, kad paraiška pateikta per CPK bendrovę. Tai pirmas kartas, kai įmonė kreipėsi dėl finansavimo pagal šią ES programą.

    Planuojama investicija apimtų išmanų skirstomąjį tinklą, kurio svarbiausia dalis – GPO-C pagrindinis elektros priėmimo punktas ir prijungimas prie 110 kV tinklo. Šis mazgas būtų esminė būsimos oro uosto energetikos sistemos dalis.

    Viso projekto vertė, kaip skelbiama, viršija 127 mln zlotų, o darbų įgyvendinimas numatomas 2027–2029 metais. Galutiniai paraiškos vertinimo rezultatai turėtų paaiškėti 2026–2027 metų sandūroje.

    Ką reiškia įtraukimas į FEnIKS sąrašą

    Liepą projektas „Išmaniojo elektros energijos skirstymo tinklo statyba pagal „Port Polska“ programą“ buvo įtrauktas į FEnIKS programoje identifikuotų projektų sąrašą. Tai suteikė jam teisę būti atrenkamam ne konkurso būdu.

    Tokiu keliu dažniausiai vertinami strateginės reikšmės projektai arba viešosios užduotys, numatytos teisės aktuose. Vis dėlto toks statusas nereiškia automatinės paramos – reikia pateikti paraišką su priedais, o dokumentacija turi gauti teigiamą įvertinimą.

    CPK siekia ES lėšų ir kitiems etapams

    Pranešime teigiama, kad CPK aktyviai ieško ES finansavimo ir tolesniems investicijų etapams. Bendrovė anksčiau jau gavo daugiau kaip 600 mln zlotų paramos geležinkelių projektams.

    Taip pat nurodoma, kad įmonė sėkmingai atsiskaitė už keturis projektus, finansuotus iš CEF instrumento.

  • Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Uzbekistane baigiamas 232 mln. eurų vėjo parkas su baterijomis – pirmasis toks Vidurinėje Azijoje

    Vakarų Uzbekistane prie pabaigos artėja 232 mln. eurų vertės vėjo energetikos projektas, kuriame elektros gamyba derinama su didelės talpos baterijų kaupikliais – tai pirmas toks sprendimas Vidurinėje Azijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, „Nukus 2“ objekte jau dirba 25 iš 26 vėjo turbinų, o baterijų sistema dar pereina paleidimo ir saugos patikras.

    Tokia kombinacija sprendžia vis aktualesnį klausimą elektros tinklams: vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro, o vartojimas kinta pagal visai kitą ritmą, todėl reikia priemonių pasiūlai ir paklausai subalansuoti.

    Projektas vystomas Karakalpakstane – autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane – ir, pasak projekto vadovybės, pradėjęs veikti visu pajėgumu galėtų patenkinti daugiau nei 300 tūkst. žmonių elektros poreikius.

    Nuo vėjo turbinų iki energijos kaupimo

    „Nukus 2“ projektą įgyvendina Saudo Arabijos energetikos bendrovė ACWA. Objektą sudaro 200 megavatų galios vėjo parkas ir baterijų sistema, galinti sukaupti 100 megavatvalandžių elektros.

    Spalio 26 dieną skelbta, kad statybų pažanga siekė 94,2 proc. Vėjo parkas elektrą pradėjo tiekti dar rugpjūtį, o baterijų paleidimas vyksta etapais, nes keliami papildomi priešgaisrinės ir saugos reikalavimai.

    Pasak projekto direktoriaus Sardorbek Mahmudov, baterijos numatytos trumpalaikei pagalbai, kai vėjo gamyba sumažėja arba vartojimas staigiau padidėja.

    Jo vertinimu, priklausomai nuo paklausos, baterijų sistema galėtų tiekti elektrą maždaug tris–keturias valandas, tačiau reali trukmė priklausys nuo to, kokia galia bus imama iš kaupiklių.

    Projektas taip pat apima 44 kilometrų naują perdavimo liniją ir esamos elektros infrastruktūros atnaujinimą, kad objektas būtų prijungtas prie Uzbekistano nacionalinio tinklo.

    Finansavimas ir 25 metų sutartis

    Projektas įgyvendinamas per vietinę vystotojo įmonę ACWA Beruniy Wind. 2025 metų rugsėjį Azijos plėtros bankas (ADB) ir jo administruojamas fondas pasirašė maždaug 46 mln. eurų paskolų paketą.

    Tarp kitų finansuotojų minimi Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB), Nyderlandų plėtros bankas FMO, „Standard Chartered“ ir Saudo Arabijos EXIM. AIIB atskirai yra patvirtinęs apie 67 mln. eurų finansavimą.

    ADB taip pat suteikė valstybės garantuojamą kredito garantiją, skirtą sumažinti finansinę riziką ir paskatinti konkurenciją konkurso metu.

    Projekto komercinis pagrindas – 25 metų elektros pirkimo sutartis, pasirašyta 2024 metų kovą po konkurso. Pagal ją Uzbekistano tinklo operatorius pirks vėjo parke pagamintą elektrą.

    Darbo vietos ir aplinkosauginiai įsipareigojimai

    Statybos, projekto vadovybės teigimu, suteikė darbo galimybių Karakalpakstane: darbų piko metu projekte dirbo apie 750–800 žmonių, iš jų daugiau nei 400 – vietos darbuotojai ir specialistai.

    Projekto socialinė vadybininkė Tarana Jafarova nurodė, kad darbuotojai buvo samdomi iš netoliese esančių bendruomenių, o numatytos ir procedūros skundams nagrinėti bei kompensacijoms žmonėms, kuriuos paveikė statybos.

    Taip pat atlikti aplinkos vertinimai identifikavo galimą poveikį žemės naudojimui ir laukinei gyvūnijai, todėl numatytos poveikio mažinimo ir stebėsenos priemonės.

    Pasak ADB, visiškai pradėjęs veikti vėjo parkas per metus turėtų pagaminti beveik 728 000 megavatvalandžių elektros. Vystytojas siekia baterijų sistemos paleidimą užbaigti iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: įspėja apie elektros trūkumą ir kainų šuolį

    Norvegijos vyriausybė nusprendė pristabdyti sparčią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą šalyje, baimindamasi galimo elektros trūkumo ir kainų augimo ateinančiais metais.

    Pirmadienį Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas, kol bus įdiegta vyriausybės planuojama licencijavimo sistema.

    Nors Norvegija šiuo metu pagamina daugiau elektros nei suvartoja ir yra grynoji energijos eksportuotoja, naujos prognozės rodo, kad duomenų centrų paklausa gali pakeisti šią pusiausvyrą.

    Duomenų centrų bumas kelia diskusijų ir kitose šalyse: kritikai teigia, kad tokie projektai sukuria palyginti mažai darbo vietų, tačiau didina spaudimą elektros tinklui ir kelia energijos kainas.

    „Statnett“: paraiškų mastas viršija visos šalies pajėgumus

    Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pranešė, kad šiemet „Statnett“ sulaukė paraiškų prijungti 26 gigavatus naujos galios – tai daugiau, nei sudaro dabartiniai Norvegijos elektros pajėgumai.

    Didžiąją dalį šių prašymų – 75 proc. – sudaro būtent duomenų centrai. Tai, vyriausybės vertinimu, rodo, kad be papildomos kontrolės tinklo plėtra ir elektros poreikis gali tapti sunkiai valdomi.

    Laikinas rezervacijų stabdymas reiškia, kad nauji projektai turės laukti aiškesnių žaidimo taisyklių – kaip ir kokiomis sąlygomis jie galės būti prijungiami prie tinklo.

    Licencijavimas turėtų atsijoti prioritetus

    Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen teigė, kad tikslas – turėti daugiau kontrolės ir užtikrinti, jog šalis statytų tik tuos duomenų centrus, kurių realiai reikia.

    Pasak jo, licencijavimo sistema pirmenybę turėtų teikti duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilųjį ryšį ar finansų sistemą.

    Tuo pačiu Norvegija signalizuoja, kad, nors nori remti vidaus poreikius dirbtinio intelekto plėtrai, ji ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms.

    Duomenų centrams gali tekti užsitikrinti elektrą patiems

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklo patiriamas sąnaudas, o kai kuriais atvejais jų gali būti paprašyta statyti dujines elektrines, kad apsirūpintų elektra.

    Tarp minimų variantų – ir elektrinės su anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo sprendimais. Tokia kryptis rodo, kad vien prijungimo prie bendro tinklo gali nebeužtekti, jei projektų apimtys ir toliau sparčiai augs.

    Norvegijos sprendimai atspindi platesnę tendenciją: šalys vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti skaitmeninę infrastruktūrą su ribotais energetikos sistemos pajėgumais.

  • Azerbaidžanas ir Ukraina sutarė dėl 2026–2027 m. veiksmų plano energetikai, gynybai ir prekybai

    Azerbaidžanas ir Ukraina sutarė dėl 2026–2027 m. veiksmų plano energetikai, gynybai ir prekybai

    Azerbaidžanas ir Ukraina išplėtė ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą ir pasirašė 2026–2027 metų veiksmų planą. Susitarimai įtvirtinti Užhorode surengus 14-ąjį jungtinės tarpvyriausybinės komisijos posėdį.

    Šis susitikimas buvo pirmasis, kai komisija susirinko Ukrainos teritorijoje nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, praneša „Euronews“. Deryboms vadovavo Azerbaidžano energetikos ministras Parvizas Šahbazovas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras bei energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Delegacijos pasirašė protokolą ir patvirtino veiksmų planą, apimantį 14 sričių. Pagrindinis dėmesys skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui ir tarpvalstybiniams komerciniams ryšiams, kuriuos apsunkina karo sąlygomis išaugę logistikos iššūkiai.

    Be energetikos, aptartos investicijos, transportas, technologijos ir inovacijos. Šahbazovas socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad planas taps gairėmis artimiausiam dvejų metų laikotarpiui.

    Pagalba tinklui ir pasirengimas žiemai

    Užhorode vykusių pokalbių centre buvo Ukrainos elektros tinklo fizinė apsauga ir stabilizavimas artėjant žiemai. Pareigūnai apsilankė Vakarų Ukrainos energetikos objekte, kur apžiūrėjo vadinamąsias antrojo lygio apsaugos sistemas, skirtas kritinei infrastruktūrai nuo atakų.

    Vizito metu patvirtinta, kad Ukraina gavo naujausią avarinės įrangos siuntą iš Azerbaidžano. Jos vertė siekia 1,47 mln. JAV dolerių (1,32 mln. eurų).

    Siuntą sudaro devyni pramoniniai transformatoriai, 186 km aukštos įtampos kabelių, generatoriai ir 12 kV elektros skirstymo įranga, reikalinga greitiems tinklo remonto darbams. Tokia įranga svarbi tada, kai po smūgių reikia skubiai atstatyti tiekimą.

    Šmyhalis „X“ tinkle padėkojo Azerbaidžanui už nuoseklią paramą atkuriant energetiką po Rusijos smūgių. Pasak jo, ypač reikalingi transformatoriai, generatoriai ir kita energetikams būtina įranga.

    Nurodoma, kad ši siunta padidino bendrą Baku humanitarinę, reabilitacijos ir atstatymo paramą Ukrainai iki 52 mln. JAV dolerių (47 mln. eurų) nuo karo pradžios.

    Tranzito maršrutai ir bendros gamybos planai

    Greta skubios pagalbos šalys derino ir ilgalaikes energetikos tranzito kryptis, siekdamos užtikrinti nepertraukiamą tarpvalstybinę prekybą. Azerbaidžano–Ukrainos verslo forume diskusijos krypo į gilesnę struktūrinę integraciją ir esamos regioninės infrastruktūros panaudojimą.

    Ukraina kėlė koordinuoto Trans-Balkanų maršruto naudojimo klausimą, taip pat siūlė pasitelkti dideles požemines dujų saugyklas ir esamus naftotiekių tinklus. Delegacijos aptarė ir platesnes makroekonomines kryptis plėtojant Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliosios energijos koridorių.

    Posėdžio metu pateikti duomenys rodo, kad dvišalė prekybos apyvarta per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius augo 10,5 proc., o Azerbaidžano eksportas į Ukrainą padidėjo 17 proc. Skelbiama, kad abipusės investicijos pasiekė 513,5 mln. JAV dolerių (460 mln. eurų).

    Siekiant įtvirtinti ryšius, Ukraina pabrėžė susidomėjimą bendra gamyba, lokalizacija Ukrainoje ir technologinėmis partnerystėmis. Azerbaidžano delegacija savo ruožtu pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip galimą logistinės partnerystės ir bendrų projektų centrą.

    Vizito pabaigoje delegacijos apsilankė Chusto pramonės parke, kur apžiūrėjo vėjo turbinų gamybos objektą ir Azerbaidžanui priklausančią įmonę ATEF, vertindamos bendros gamybos galimybes.

  • Varšuvos centre rasta pusės tonos transformatorinės dangtis iš maždaug 1914 metų

    Varšuvos centre, vykdant statybos darbus, darbininkai aptiko netikėtą radinį – maždaug 1914 metais datuojamą požeminės transformatorinės įėjimo dangtį. Pusę tonos sveriantis objektas buvo rastas po Sienkiewicziaus gatvės danga ir, nepaisant amžiaus, išliko stebėtinai geros būklės.

    Radinys aptiktas įgyvendinant projektą „Naujas Varšuvos centras“, netoli Sienkiewicziaus ir Marszałkowskos gatvių sankryžos. Apie technikos paveldo objektą iš karto informuotas Mazovijos vaivadijos paminklosaugininkas, atlikęs apžiūrą vietoje.

    Kaip nurodoma, pati metalinė danga yra daugiau nei 30 centimetrų aukščio ir apie 150 centimetrų pločio. Ji vedė į gelžbetoninę požeminę kamerą, kuri kadaise buvo svarbi vietinės elektros tinklo infrastruktūros dalis.

    Vėlesni miesto pertvarkymai pakeitė šio statinio paskirtį: kameros vidus buvo ištuštintas, o erdvė užpilta statybinėmis atliekomis. Vis dėlto išlikusi danga tapo apčiuopiamu liudijimu apie ankstyvąją sostinės elektrifikaciją.

    Radinys primena Varšuvos elektrifikacijos pradžią

    Šis objektas siejamas su laikotarpiu, kai elektra mieste dar buvo prieinama nedaugeliui gyventojų ir institucijų. Pirmąjį Varšuvos elektrifikacijos projektą 1898 metais parengė Williamas Heerleinas Lindley, o 1904 metų pabaigoje Powiśle rajone pradėjo veikti pagrindinė Varšuvos elektrinė.

    Tuo metu elektra buvo perduodama 5 000 voltų įtampa, kurią reikėdavo sumažinti specialiose transformatorinėse. Būtent tokias funkcijas ir atlikdavo mieste įrengtos stotys – tarp jų ir požeminės.

    Kodėl požeminės transformatorinės nyko?

    Požeminių transformatorinių eksploatacija kėlė nemažai techninių iššūkių: į jas buvo sunku patekti, remontai sudėtingi, o įranga nuolat susidurdavo su drėgme ir krituliais, todėl priežiūra brango. Dėl to, technologijoms tobulėjant, tokie sprendimai palaipsniui prarado reikšmę.

    Dar vienas lūžis – elektros tinklų standartų kaita. Sprendimai pereiti nuo 5 kV prie 15 kV įtampos Varšuvoje buvo priimami dar XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau karas ir pokarinė rekonstrukcija šį procesą užtęsė. Nurodoma, kad paskutinė 5 kV kabelinė linija ir transformatorinė buvo išjungtos 1997 metų pradžioje.

    Paveldo detalė bus matoma viešai

    Unikalus radinys neliks sandėlyje – atnaujinta istorinė danga įmontuota į Młynarskio aikštės dangą. Taip ji taps viešai matomu technikos paveldo akcentu ir primins apie ankstesnę miesto inžineriją.

    Varšuvoje išlikę ir daugiau panašios infrastruktūros pėdsakų: kai kurių senųjų požeminių transformatorinių dangčius galima išvysti, pavyzdžiui, Išganytojo aikštėje ar Politechnikos aikštėje, o dalis kioskinių transformatorinių tebestovi kitose miesto vietose.

  • ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    Valstybės meta iššūkį planui

    Daugiau nei tuzinas Europos Sąjungos šalių pareiškė nepritarimą Europos Komisijos siūlymui mokesčiais labiau palankinti elektrą nei gamtines dujas. Valstybių teigimu, Briuselis rizikuoja peržengti savo įgaliojimų ribas energetikos apmokestinimo srityje.

    Šis klausimas iškilo per ES energetikos ministrų susitikimą Liuksemburge, kuriame kritiškai pasisakė Vokietija, Italija, Malta, Čekija, Bulgarija, Slovakija, Suomija, Rumunija, Kroatija, Lenkija, Latvija, Estija ir Vengrija. Jos ragino atsisakyti nuostatos, kuri, jų vertinimu, keistų mokesčių politikos pusiausvyrą be vieningo sutarimo.

    Kodėl elektra tapo politine tema

    Europos Komisija siūlymą sieja su elektrifikacijos skatinimu, kai pramonė, duomenų centrai, šilumos siurbliai ir elektromobiliai didina elektros paklausą. Tikslas – spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir sumažinti energijos sąskaitas, kai elektra taptų santykinai pigesnė.

    Tačiau kartu auga elektros tinklų plėtros ir eksploatacijos kaina, kuri vis dažniau perkeliama vartotojams per tinklo tarifus. Dėl to dalis sostinių perspėja, kad vien mokesčių korekcijos problemos neišspręs, o kai kuriais atvejais gali sukurti naujų iškraipymų.

    Įtampą dar labiau didina pastaruoju metu paaštrėjusi energetikos krizė ir kainų svyravimai, kurie didina spaudimą ES institucijoms ieškoti greitų sprendimų. Pramonės atstovai ne kartą akcentavo, kad Europos elektros kainos tarptautiniame kontekste išlieka sunkiai konkurencingos.

    Mokesčiai ar direktyva?

    Oponentai pabrėžia procedūrinį aspektą: mokesčių politika ES dažniausiai keičiama per Energetikos apmokestinimo direktyvos peržiūrą, kuriai reikalingas vienbalsiškumas. Tuo metu Komisijos siūlymas, valstybių teigimu, atvertų kelią sprendimams kvalifikuota balsų dauguma, taip susilpninant nacionalinę kontrolę.

    Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch akcentavo, kad reikalinga geresnė reguliavimo kokybė, o ne papildoma biurokratija. Jos vertinimu, dėl labai skirtingų elektros tinklų struktūrų Europoje negali būti vieno universalaus tarifo modelio.

    „Atsižvelgiant į labai reikšmingus tinklų ir jų savybių skirtumus visoje Sąjungoje, nėra vieno visiems tinkančio tarifo sprendimo“, – sakė Ebba Busch.

    Kas palaiko Komisiją ir ko ieškoma toliau

    Kai kurios šalys, tarp jų Ispanija, Danija ir Liuksemburgas, Komisijos kryptį remia, bet kartu prašo lankstumo, kad valstybės galėtų išlaikyti politines prioriteto teisę. Danijos diplomatas Søren Jacobsen akcentavo, kad taisyklės turėtų leisti valstybėms greitai didinti tinklų plėtros tempą ir mastą.

    Prancūzija siekė tarpinio kelio: ragino užtikrinti tvirtą teisinį pagrindą ir svarstė, kad priemonė galėtų būti taikoma tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dujų krizės metu. Liuksemburgas pasiūlė alternatyvą – vietoj konkrečios nuostatos įtvirtinti bendrą įpareigojimą skatinti elektrifikaciją.

    Didžiausio pasipriešinimo sulaukė ne tik mokesčių idėja, bet ir Komisijos planas nustatyti bendras elektros tinklų tarifų skaičiavimo taisykles be nuolatinio naujo politinio pritarimo. Dalis valstybių įspėja, kad tai susilpnintų nacionalinių reguliuotojų nepriklausomumą ir pernelyg centralizuotų sprendimus.

    Energetikos komisaras Dan Jørgensen laikėsi pozicijos, kad siūlymai yra logiški ir gali turėti tiek greitą, tiek struktūrinį poveikį mažinant sąskaitas. Tuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija siekia iki gruodžio mėnesio rasti kompromisą dėl tinklo mokesčių taisyklių.

  • „Iberdrola“ svarsto pasitraukimą iš Lenkijos: parduodami vėjo parkai, sandoris iki 400 mln. eurų

    Ispanijos energetikos grupė „Iberdrola“ svarsto galimybę parduoti savo veiklą Lenkijoje ir atsisakyti šalyje turimų atsinaujinančios energetikos aktyvų. Apie tai skelbia „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, pabrėžiančiais, kad sprendimas dar nėra galutinis.

    Pasak šaltinių, „Iberdrola“ dirba su patarėjais, kurie padėtų įvertinti ir organizuoti galimą pardavimą. Nurodoma, kad bendra sandorio vertė galėtų siekti iki 400 mln. eurų, tačiau derybos yra ankstyvoje stadijoje ir įmonė gali jų atsisakyti.

    Kas parduodama ir kokia apimtis?

    „Iberdrola“ Lenkijoje valdo penkis sausumos vėjo parkus, kurių bendra įrengtoji galia siekia 213 megavatų. Tai reiškia, kad potencialus pirkėjas įsigytų jau veikiančius projektus su generacijos istorija, prijungimu prie tinklo ir įprastai ilgesnio laikotarpio priežiūros sutartimis.

    Bendrovė taip pat yra deklaravusi ambicijas plėsti energijos kaupimo sprendimus baterijose. Skelbta, kad vystomas portfelis, susijęs su baterijų kaupimo sistemomis, galėtų siekti iki 1 gigavato, tačiau šio portfelio struktūra gali apimti skirtingų brandos stadijų projektus.

    Kodėl „Iberdrola“ gali trauktis?

    Galimas pasitraukimas siejamas su platesne „Iberdrola“ strategija atsisakyti nesvarbiausių, mažiau strategiškai reikšmingų aktyvų. Pastaraisiais metais didelė dalis grupės investicijų krypsta į reguliuojamus elektros tinklus, kur paprastai užtikrinamas stabilesnis, reguliuotojo nustatomas grąžos modelis.

    Tokie sprendimai atspindi ir bendrą Europos energetikos sektoriaus tendenciją: didieji koncernai peržiūri portfelius, o kapitalą koncentruoja ten, kur gali greičiausiai didinti mastą arba kur reguliacinė aplinka yra labiau nuspėjama. Atnaujinant investicinius planus vis dažniau perskaičiuojama rizika, susijusi su palūkanų normomis, įrangos kainomis ir tinklų pralaidumu.

    Kontekstas: vėjo energetika Lenkijoje

    Lenkija pastaraisiais metais didina atsinaujinančių išteklių dalį, tačiau rinka išlieka jautri reguliaciniams pokyčiams ir tinklų plėtros tempui. Sausumos vėjo parkai čia turi aiškią ekonominę logiką, bet projektų plėtra priklauso nuo leidimų, vietos planavimo ir prijungimo sąlygų.

    Jei „Iberdrola“ vis dėlto nuspręstų parduoti aktyvus, sandoris galėtų sudominti tiek infrastruktūros fondus, tiek energetikos įmones, siekiančias greitai didinti atsinaujinančios generacijos portfelį. Ankstyva derybų stadija reiškia, kad artimiausiu metu labiausiai tikėtini scenarijai yra kainos ir parduodamų aktyvų sudėties tikslinimas.