CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija sukūrė droną elektros linijoms griauti, taikiniu žiemą liks energetika

    Ukrainos karinė žvalgyba perspėja, kad Rusija parengė naujo tipo droną, skirtą smogti vienai jautriausių šalies vietų – elektros perdavimo infrastruktūrai. Pasak Ukrainos žvalgybos atstovų, tokie įrenginiai gali būti naudojami sistemingai ardyti linijoms ir atramoms, o tai tiesiogiai didintų elektros tiekimo sutrikimų riziką šalčio metu.

    Kaip nurodoma Ukrainos pusės komentaruose, naujasis dronas esą sukonstruotas taip, kad sprogstamasis užtaisas būtų integruotas sparnuose ir galėtų pažeisti metalą. Tokia paskirtis leistų taikytis ne tik į elektrines ar pastotes, bet ir į pačias perdavimo linijas, kurios dažnai driekiasi dideliais atstumais ir yra sudėtingai apsaugomos.

    „Neseniai rusai sukūrė droną, skirtą naikinti energetikos atramas, tai yra elektros perdavimo linijas. Jo sparnuose įmontuotas sprogstamasis užtaisas, galintis perpjauti metalą“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.

    Ukrainos vertinimu, energetikos objektai ir toliau išliks vienu pagrindinių Maskvos taikinių artėjant rudens ir žiemos sezonui. Žvalgyba taip pat mini galimus smūgius degalinių infrastruktūrai, kariniams objektams bei logistikos grandinėms – būtent sektoriams, nuo kurių priklauso tiek civilinis aprūpinimas, tiek kariuomenės judumas.

    Skibickis teigė, kad išvados daromos stebint priešo žvalgybinę veiklą Ukrainos teritorijoje, įskaitant nuotolinį objektų stebėjimą. Pasak jo, kritinės infrastruktūros žvalgyba apima plačią geografiją, todėl rizika vertinama ne kaip lokali, o kaip apimanti visą šalies energetikos tinklą.

    Įspėjimų fone minimas ir galimas spaudimo didinimas kitoms kritinėms sistemoms, įskaitant vandens infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai ne kartą akcentavo, kad energetikos, šilumos ir vandens tiekimas yra tarpusavyje susiję, todėl smūgiai vienai grandžiai gali sukelti kaskadinius sutrikimus miestuose ir regionuose.

    Ankstesniais šaltaisiais sezonais Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą sukėlė ilgalaikius elektros ir šildymo tiekimo sutrikimus, o kai kur – ir vandens tiekimo problemas. Tokia taktika, kai taikomasi į infrastruktūrą, paprastai siekiama paveikti civilių gyvenimą ir apsunkinti valstybės gebėjimą palaikyti normalų ekonomikos ir viešųjų paslaugų veikimą.

    Ukrainos energetikos pajėgumai per pastaruosius metus patyrė didelį spaudimą dėl sugadintos infrastruktūros ir prarastų objektų. Ypatingas veiksnys yra Zaporižios atominės elektrinės okupacija – tai vienas didžiausių branduolinės energetikos objektų Europoje, kurio kontrolė ir būklė išlieka svarbiu saugumo ir energetinio stabilumo klausimu.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad artėjant žiemai itin svarbūs tampa oro gynybos pajėgumai, greitas tinklų remontas ir atsarginiai tiekimo sprendimai. Kuo tikslingesni smūgiai perdavimo infrastruktūrai, tuo daugiau resursų reikia ne tik atstatyti pažeidimus, bet ir perplanuoti energijos srautus bei apsaugoti kritinius mazgus.

  • Zarasuose pristatys elektros kaupiklių parką: ką tai keis gyventojams ir elektros kainoms?

    Zarasuose pristatys elektros kaupiklių parką: ką tai keis gyventojams ir elektros kainoms?

    2026 metais rugpjūčio 19 dieną 17.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės mažojoje salėje Zarasuose vyks planuojamo elektros energijos kaupiklių parko projekto pristatymas. Susitikime numatyta apžvelgti projekto idėją, vietą, galimus techninius sprendimus ir atsakyti į gyventojų klausimus.

    Tokie kaupiklių parkai paprastai kuriami tam, kad elektros sistema galėtų lanksčiau reaguoti į vartojimo šuolius ir nepastovią saulės bei vėjo elektrinių generaciją. Kai gamyba viršija poreikį, energija sukaupiama, o piko metu atiduodama atgal į tinklą.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia didelės talpos baterijų sprendimus, kurie per sekundes gali stabilizuoti tinklo dažnį ir padėti išvengti sutrikimų. Kuo daugiau atsinaujinančios energetikos prijungiama prie tinklo, tuo svarbesnis tampa būtent toks lankstumas.

    Gyventojams aktualiausi klausimai paprastai susiję su vietos parinkimu, triukšmu, sauga ir poveikiu kraštovaizdžiui. Projektų vystymas Lietuvoje įprastai siejamas su poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūromis, taip pat viešinimu ir galimybe teikti pastabas.

    Organizatoriai skelbia, kad pristatyme numatyta projekto apžvalga, o vėliau vyks klausimų ir atsakymų sesija. Į susitikimą kviečiami visi, kuriems aktuali planuojama plėtra ir jos galimos pasekmės vietos bendruomenei.

    Informaciją apie pristatymą pateikė UAB „Energy Unlimited“.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų išmaniesiems elektros skaitikliams: beveik 5 mln. įrenginių iki 2030

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW) pranešė jau pasirašęs dotacijų sutartis dėl maždaug 230 mln. eurų investicijų į išmaniuosius elektros skaitiklius. Lėšos skirtos skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu (AMI) pirkimui ir įrengimui namų ūkiuose bei įmonėse.

    Fondas teigia finansuosiantis beveik 5 mln. skaitiklių, o projektų įgyvendinimas planuojamas iki 2030 metų. Kartu numatoma modernizuoti ir prie naujos apskaitos sistemos pritaikyti dalį tinklo infrastruktūros, kad duomenys būtų perduodami automatiškai.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Išmanieji skaitikliai realiu laiku fiksuoja elektros suvartojimą ir perduoda rodmenis operatoriui, todėl sąskaitos dažniau paremamos faktiniu vartojimu, o ne prognozėmis. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurių vartojimas kinta sezoniškai, taip pat smulkiajam verslui.

    Vartotojams atsiranda daugiau galimybių sekti, kiek energijos suvartojama konkrečiu metu, ir atitinkamai koreguoti įpročius. NFOŚiGW pabrėžia, kad tai palengvina išlaidų kontrolę ir leidžia efektyviau pasinaudoti tarifu, kuris priklauso nuo paros meto.

    Kodėl tai svarbu tinklui?

    Fondas pažymi, kad išmanioji apskaita tampa viena iš prielaidų modernizuoti elektros sistemą, ypač sparčiau augant atsinaujinančių išteklių gamybai. Turint detalesnius duomenis, operatoriams lengviau planuoti tinklo apkrovas ir tiksliau prognozuoti poreikį.

    Tokie skaitikliai taip pat svarbūs turintiems saulės elektrines, nes padeda stebėti į tinklą atiduodamos energijos kiekius. Praktikoje tai reiškia aiškesnę apskaitą ir mažiau neapibrėžtumo, kai vartojimas ir gamyba vyksta skirtingu paros metu.

    Investicijos finansuojamos iš Modernizavimo fondo lėšų, o NFOŚiGW nurodo, kad planuojama pasirašyti ir daugiau sutarčių. Be to, duomenys iš skaitiklių turi būti integruojami į Centrinę energijos rinkos informacinę sistemą (CSIRE), kuri turėtų pagreitinti informacijos apsikeitimą rinkoje ir supaprastinti procesus tarp dalyvių.

    Pagal galiojančius reikalavimus Lenkijoje iki 2031 metų liepos mėnesio visi galutiniai elektros vartotojai turi būti aprūpinti nuotolinio nuskaitymo skaitikliais, sujungtais su CSIRE. Tai reiškia, kad dabartinė 230 mln. eurų programa yra tik dalis platesnio nacionalinio perėjimo prie išmaniosios apskaitos.

  • Energy Days 2026 jau visai netoli: plečiasi partnerių sąrašas ir aiškėja renginio temos Katovicuose

    Partneriai jungiasi, programa pildosi

    Pasirengimas Energy Days 2026 įgauna pagreitį, o rėmėjų ir partnerių sąrašas, organizatorių teigimu, nuolat auga. Prie renginio prisijungia didžiosios energetikos įmonės, perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai, pramonės bendrovės, finansų sektoriaus atstovai bei sprendimų tiekėjai.

    Organizatoriai skelbia, kad artimiausiu metu turėtų startuoti dalyvių registracija. Pats renginys planuojamas 2026 metais rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Ką rodo praėjusių metų mastas?

    Praėjusių metų Energy Days statistika signalizuoja apie renginio ambicijas: organizatorių duomenimis, sulaukta apie 2 500 dalyvių gyvai ir nuotoliu. Programoje buvo 30 teminių sesijų ir susitikimų, o pranešimus skaitė 160 ekspertų.

    Taip pat dalyvavo daugiau nei 100 partnerių, pristatančių naujausias technologijas bei paslaugas energetikos sektoriui. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad 2026 metų renginys ir vėl bus orientuotas ne tik į konferencinį turinį, bet ir į praktinių sprendimų demonstravimą.

    Akcentas – investicijos ir nauja energija

    Tarp šių metų akcentų organizatoriai išskiria sprendimų priėmėjų, reguliuotojų, valstybinių įstaigų ir verslo organizacijų sutelkimą vienoje vietoje. Taip siekiama sukurti platformą diskusijoms, kuriose susitinka politika, reguliavimas, kapitalas ir technologijos.

    Numatoma, kad daug dėmesio bus skiriama investicijoms į naują energiją, jų infrastruktūriniam pagrindui, reguliacinei paramai ir finansavimui. Šios temos aktualios visam regionui, nes energetikos transformacija remiasi ilgalaikiais projektais, kuriems būtinas prognozuojamas reguliavimas ir patikimos finansavimo schemos.

    „Į renginį kviečiame sektoriaus sprendimų priėmėjus ir partnerius, kad vienoje vietoje galėtume aptarti investicijų kryptis, reguliavimo aplinką ir finansavimo galimybes“, – teigia organizatoriai.

    Be konferencinės dalies, planuojama ir EXPO zona, kurioje įmonės demonstruos įrangą bei paslaugas, o renginio darbotvarkėje numatomi tinklaveikai skirti formatai. Organizatoriai nurodo, kad renginio svetainėje jau paskelbtas preliminarus temų sąrašas, kuris artėjant datai turėtų būti detalizuojamas.

  • „Siemens Energy“ skelbia rekordines 11,4 mlrd. eurų ketvirčio pajamas: užsakymų portfelis toliau auga

    Vokietijos energetikos technologijų grupė „Siemens Energy“ paskelbė pasiekusi didžiausias istorijoje ketvirčio pajamas. Per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, kuris apėmė laikotarpį nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, bendrovės pajamos siekė 11,4 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodo, kad pajamų augimas, įvertinus valiutų kursų ir kainų svyravimų poveikį, sudarė 18,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prie geresnių rezultatų prisidėjo visos veiklos kryptys – nuo dujinių ir garo turbinų iki energijos kaupimo sprendimų, transformatorių bei elektros tinklų perdavimo infrastruktūros.

    Užsakymų portfelis – 162 mlrd. eurų

    „Siemens Energy“ taip pat akcentuoja itin didelę paklausą, atsispindinčią užsakymų portfelyje. Birželio pabaigoje jis siekė 162 mlrd. eurų ir per ketvirtį padidėjo 17,9 mlrd. eurų.

    Toks rodiklis paprastai vertinamas kaip vienas svarbiausių signalų investuotojams ir rinkai: jis rodo, kad bendrovė turi ilgalaikį darbų „rezervą“, kuris gali stabilizuoti pajamas ir amortizuoti ciklinius svyravimus energetikos įrangos rinkoje.

    „Siemens Gamesa“ situacija gerėja

    Pranešime pabrėžiama, kad geresnius rezultatus demonstruoja ir vėjo energetikos segmentas, ypač „Siemens Gamesa“. Bendrovė skelbia, kad didžioji dalis procedūrų, susijusių su būtinybe keisti ar remontuoti vėjo turbinų mentes sausumoje ir jūroje, jau beveik baigtos.

    Įmonės teigimu, tai prisidėjo prie tvirtesnių veiklos rezultatų, o ketvirčio EBIT pasiekė 1,62 mlrd. eurų. Energetikos sektoriuje tai vertinama kaip reikšmingas rodiklis, nes vėjo turbinų gamintojams pastaraisiais metais teko susidurti su sąnaudų spaudimu, tiekimo grandinių trikdžiais ir kokybės problemomis.

    Strategija iki 2030 metų

    „Siemens Energy“ praneša, kad po metinių 2025–2026 finansinių metų rezultatų paskelbimo, numatyto lapkritį, ketina pateikti vidutinės trukmės grupės strategiją iki 2030 metų. Tokie planai dažniausiai apima investicijų kryptis, gamybos pajėgumų plėtrą, pelningumo tikslus ir prioritetus skirtinguose energetikos segmentuose.

    Rinkoje dėmesys šiai strategijai paprastai būna didelis, nes Europoje spartėja elektros tinklų modernizavimas, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, o kartu auga ir poreikis balansavimo sprendimams bei energijos kaupimo technologijoms.

  • Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Verslai skaičiuoja nuostolius

    Prancūzija toliau kovoja su vienais didžiausių pastarųjų dešimtmečių miškų gaisrų, kurie ypač smarkiai paveikė Žirondos regioną prie Bordo. Kol Ispanija netoli Madrido atšaukė dalį evakuacijos nurodymų, Prancūzijoje sutrikimai verslui tik didėja.

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai nurodo, kad gaisrai ir su jais susiję evakuacijos sprendimai tiesiogiai arba netiesiogiai paveikė apie 40 000 įmonių. Pasak rūmų, su šiais verslais siejama maždaug 200 000 darbo vietų.

    „Patiriame beprecedentę situaciją. Tai mini Covid. Ekonominė katastrofa mūsų įmonėms, kurios ir taip spaudžiamos dabartinio ekonominio klimato“, – sakė Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Patrickas Seguinas.

    Atskirai Prancūzijos Ekonomikos ministerija vertina, kad dėl gaisrų apie 130 000 darbuotojų laikinai negalėjo dirbti. Tai reiškia ne tik prastovas, bet ir staigų pajamų kritimą smulkioms įmonėms, kurių veikla priklauso nuo nuolatinio klientų srauto.

    Kokios pagalbos prašo įmonės

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai įkūrė krizės pagalbos liniją, į kurią kasdien kreipiasi vis daugiau įmonių. Daugiausia prašoma sprendimų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, atidėtų paskolų ir mokesčių mokėjimų, draudimo žalų administravimo ir socialinio draudimo įmokų.

    Verslams aktuali ir galimybė pasinaudoti dalinio nedarbo schema, kai valstybė kompensuoja dalį darbuotojų atlyginimų prastovų metu. Tokia priemonė leidžia išlaikyti darbuotojus, kai veikla sustoja dėl nuo įmonių nepriklausančių aplinkybių.

    Rūmai taip pat prisidėjo prie tarpusavio pagalbos iniciatyvų, kai įmonės siūlo viena kitai laikinas patalpas, sandėliavimo vietas ar logistinę paramą. Praktikoje tai padeda greičiau atkurti veiklą, kai tenka skubiai išsikelti arba kai sutrinka tiekimas.

    Turizmui tai pats blogiausias metas

    Didžiausias smūgis tenka turizmo verslams, nes vasaros sezonas daugeliui jų generuoja didžiąją dalį metinių pajamų. Prekybos ir pramonės rūmai įspėja, kad kai kurioms įmonėms vasara sudaro iki 80 proc. metinės apyvartos, todėl net kelių savaičių prastova gali tapti kritinė.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad evakuota dešimtys kempingų ir stovyklaviečių, o dalį jų palietė liepsnos. Iš Lacanau apgyvendinimo vietų evakuota apie 4 000 poilsiautojų, o tai automatiškai mažina vietos restoranų, pramogų ir paslaugų sektoriaus pajamas.

    Verslo atstovai pabrėžia ir reputacinę žalą: kai regionas siejamas su evakuacijomis bei dūmais, turistai neretai renkasi alternatyvias kryptis. Toks poveikis gali tęstis ilgiau nei pats gaisrų pikas, nes užsakymai planuojami iš anksto.

    Valstybės priemonės ir elektros tinklo rizikos

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė skubios pagalbos paketą įmonėms, nukentėjusioms Žirondoje, Landuose ir Varo regione. Įmonėms, kurių veiklą paveikė evakuacijos nurodymai, numatyta galimybė taikyti dalinio nedarbo schemą, o Ekonomikos ministerijoje suplanuotas susitikimas dėl tikslesnių sprendimų.

    Gaisrų metu papildomą spaudimą patyrė ir energetikos infrastruktūra. Prancūzijos elektros perdavimo sistemos operatorius RTE pranešė, kad jo komandos dirbo kartu su ugniagesių vadaviete, siekdamos apsaugoti kritiškai svarbius tinklo objektus, užtikrinančius elektros tiekimą namams, ryšių infrastruktūrai ir priėmimo centrams.

    RTE taip pat nurodė, kad dalis linijų ir pastočių buvo laikinai išjungtos, kad ugniagesiai galėtų dirbti saugiai. Operatorius pabrėžė, kad tinklo darbas koreguojamas realiuoju laiku koordinuojantis su Enedis, kad galimi sutrikimai vartotojams būtų kuo mažesni.

    Pagal naujausią situacijos vertinimą, gaisras stabilizuotas, tačiau dar nėra visiškai suvaldytas, todėl atsinaujinimo rizika išlieka. Skelbiama, kad išdegė apie 42 000 hektarų, o nuo gaisro pradžios evakuota daugiau nei 220 000 žmonių; daliai gyventojų leista grįžti namo, nors vietomis fiksuoti nauji ugnies židiniai stiprėjant vėjui ir kylant temperatūrai.

  • „Elektrotim“ arčiau 8,6 mln eurų sutarties su „Tauron Dystrybucja“: kas bus modernizuota?

    Lenkijos elektros tinklų rangovas „Elektrotim“ pranešė, kad jo pasiūlymas pasirinktas „Tauron Dystrybucja“ viešajame pirkime dėl 110 kV dviejų grandžių linijos modernizavimo pietų Lenkijoje. Pasiūlymo vertė siekia apie 8,6 mln eurų be mokesčių, o darbus planuojama vykdyti iki 24 mėnesių.

    Projektas apima 110 kV linijos ruožą, jungiantį Jaworzno, Siersza, Włodzimierz ir Trzebinia mazgus. Tokie atnaujinimai paprastai apima laidų, izoliatorių, atramų elementų keitimą, apsaugos ir automatikos sprendinius bei tinklo patikimumo didinimą didesnių apkrovų sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu „Tauron Dystrybucja“?

    „Tauron Dystrybucja“ yra didžiausias elektros skirstymo operatorius Lenkijoje, valdantis plačią skirstomųjų tinklų infrastruktūrą ir užtikrinantis elektros tiekimą didelėje šalies dalyje. Skirstomųjų tinklų modernizavimas įgauna pagreitį, nes auga atsinaujinančios energetikos generacija, daugėja prijungiamų saulės ir vėjo elektrinių, o vartojimo pikas vis dažniau siejamas su elektrifikacija.

    110 kV tinklas yra svarbus tarpinis lygmuo, sujungiantis aukštos įtampos perdavimo sistemą su regioniniais skirstomaisiais mazgais. Modernizacijos tikslas dažniausiai būna paprastas ir labai praktiškas: sumažinti avarijų tikimybę, greičiau lokalizuoti gedimus ir sudaryti sąlygas prijungti naujus vartotojus bei generaciją be ilgo laukimo.

    Ką reiškia „pasirinktas pasiūlymas“?

    Bendrovė pabrėžė, kad pasiūlymo pasirinkimas dar nėra sutarties pasirašymas. Viešųjų pirkimų procese po laimėtojo paskelbimo paprastai seka formalūs terminai, galimi skundai ar papildomi patikslinimai, o tik tada pasirašoma sutartis ir pradedamas darbų grafiko derinimas.

    Pagal pateiktą informaciją vienintelis vertinimo kriterijus šiame konkurse buvo kaina, todėl rangovo sėkmę lėmė jo pateiktos sąnaudos ir įsipareigojimai darbų apimčiai. Jei sutartis būtų pasirašyta, įmonei tai reikštų dar vieną reikšmingą užsakymą energetikos infrastruktūros segmente.

    „Elektrotim“ pozicija rinkoje

    „Elektrotim“ veikia elektros energetikos statybos, pramoninių sprendimų ir gynybos infrastruktūros projektuose, o įmonės patirtis susijusi su pastotėmis, skirstyklomis ir tinklo modernizavimu. Bendrovė biržoje listinguojama nuo 2007 metais, todėl apie reikšmingesnius viešųjų pirkimų rezultatus įprastai informuoja rinką atskirais pranešimais.

    Pastaraisiais mėnesiais įmonė taip pat minėta tarp laimėtojų kituose „Tauron Dystrybucja“ konkursuose, susijusiuose su 110/15 kV pastočių modernizavimu „suprojektuok ir pastatyk“ principu. Tai rodo kryptingą skirstomųjų tinklų atnaujinimo bangą, kuri Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tampa vienu svarbiausių energetikos investicijų prioritetų.

  • Neigiamos elektros kainos ir OZE ribojimai Lenkijoje: verslas siūlo 3 išeitis ir laukia proveržio su kaupikliais

    Kas verčia riboti OZE gamybą

    Lenkijos elektros sistemoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai dėl tinklo apribojimų ir sistemos balansavimo poreikių operatorius nurodo mažinti atsinaujinančios energijos gamybą. Verslas pabrėžia, kad kol sistema remiasi anglimi kūrenamomis elektrinėmis, OZE plėtra neišvengiamai atsitrenkia į technines ribas.

    Anglies blokai turi vadinamąsias minimalias stabilaus darbo ribas, todėl jų neįmanoma greitai išjungti ar sumažinti iki nulio. Pavasarį, kai saulės elektrinės gamina daug, o šilumos poreikis dar išlaiko kogeneraciją, rinkoje lengviau atsiranda perteklius ir daugėja valandų su neigiamomis kainomis.

    Trys kryptys, kurias mini verslas

    Viena iš praktinių priemonių – aktyvesnė elektros pardavimo ir portfelio valdymo strategija, kai gamyba ir pardavimas optimizuojami taip, kad būtų mažinama priverstinio ribojimo rizika. Tokia taktika siejama su profesionaliu prekybos ir balansavimo sprendimų naudojimu, ypač kai kainos svyruoja vis dažniau.

    Antra kryptis – dalyvavimas balansavimo rinkoje, kur tam tikrais atvejais galima valdomai ir už atlygį koreguoti generaciją, prisidedant prie sistemos stabilumo. Tam reikia techninių atnaujinimų ir atitikties operatoriaus reikalavimams, todėl dalis vystomų projektų orientuojami į gebėjimą lanksčiai reaguoti į sistemos signalus.

    Trečia – energijos kaupikliai, kurie, verslo vertinimu, gali reikšmingai pakeisti rinkos dinamiką. Kaupikliai gali sugerti momentinį OZE perteklių, vėliau jį grąžinti į tinklą ir taip mažinti tiek priverstinių ribojimų apimtis, tiek neigiamų kainų valandų skaičių.

    Kada kaupikliai gali pakeisti situaciją

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad pirmasis aiškus kaupiklių poveikis gali pasimatyti jau artimiausiais metais, kai pradės veikti didesni projektai. Kaip pavyzdys minimi pilotiniai sprendimai ir didesnės galios portfeliai, kurie vystomi po laimėtų pajėgumų mechanizmo konkursų, o bendra planuojama įrengtoji galia gali siekti šimtus megavatų.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad kaupyklų pelningumas nėra garantuotas ilgam laikui. Didėjant konkurencijai ir daugėjant baterijų, arbitražo galimybės gali siaurėti, o tada rinka vėl ieškos naujos pusiausvyros tarp OZE plėtros, tinklų pralaidumo ir lankstumo priemonių.

    „Neįmanoma visiškai išvengti ribojimų ir neigiamų kainų, bet jų poveikį galima mažinti aktyvia elektros pardavimo ir balansavimo strategija“, – sakė „Wento“ vadovas Wojciechas Cetnarskis.

    Verslas taip pat akcentuoja hibridinių projektų svarbą, kai keli skirtingi šaltiniai ar kaupikliai dalijasi tuo pačiu prijungimu prie tinklo. Toks modelis gali efektyviau išnaudoti infrastruktūrą, tačiau jam vis dar reikia daugiau aiškumo dėl reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo procedūrų.

    Ilgesnėje perspektyvoje OZE plėtrą Lenkijoje lems ne tik gamybos pajėgumai, bet ir paklausa: pramonės, šildymo bei transporto elektrifikacija. Kuo sparčiau augs elektros vartojimas, tuo daugiau atsiras erdvės naujiems atsinaujinančios energetikos projektams ir lankstumo sprendimams.

  • Baterijų energijos kaupikliai Europoje perkopė 100 GWh: kas stumia BESS rinką į priekį

    Europoje baterijų energijos kaupikliai (BESS) fiksuoja rekordinius metus: 2025 metais rinką papildė apie 36 GWh naujų pajėgumų, o bendra veikianti talpa pirmą kartą viršijo 100 GWh. Tokį šuolį sieja su sparčiai augančiu poreikiu balansavimui ir tinklo lankstumui, kai didėja nepastovių atsinaujinančių išteklių dalis.

    Šiuos skaičius pateikia saulės energetikos plėtrą Europoje palaikanti organizacija „SolarPower Europe“, paskelbusi apžvalgą apie baterijų rinkos perspektyvas 2026–2030 metų laikotarpiu. Vertinime akcentuojama, kad po lėtesnių 2024 metų 2025-aisiais augimas vėl pagreitėjo, o BESS sprendimai vis dažniau tampa ne nišiniu priedu, o atskira energetikos infrastruktūros klase.

    Kas keičia rinką 2025 metais?

    Ryškiausias pokytis – didelės apimties, prie perdavimo ar skirstymo tinklų jungiami kaupikliai. 2025 metais būtent šis segmentas pirmą kartą sudarė daugiau nei pusę naujų instaliacijų, nes jis greičiausiai sprendžia sistemines problemas: dažnio reguliavimą, galios rezervus, piko mažinimą ir gamybos išlyginimą.

    Prie augimo prisideda ir verslo modelių branda: rinkose plečiasi lankstumo paslaugų poreikis, o kaupikliai vis dažniau derinami su atsinaujinančios energetikos projektais. Hibridiniai sprendimai, kai saulės ar vėjo elektrinės komplektuojamos su BESS, leidžia geriau valdyti gamybos svyravimus ir patikimiau pateikti energiją į tinklą.

    Kuriose šalyse augimas didžiausias?

    2025 metais didžiausias BESS rinkos prieaugis fiksuotas Vokietijoje – apie 6,6 GWh. Antroje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė, kurios metinis augimas siejamas su sparčiu projektų įgyvendinimu ir lankstumo paslaugų rinka, o trečioje – Italija, nors jos metinis tempas sumažėjo po itin didelių 2024 metų apimčių.

    Ataskaitoje išskiriamas ir naujas regioninis poslinkis: į penketuką pagal metinį prieaugį pateko Ukraina ir Bulgarija, kiekviena pridėjusi po beveik 3 GWh. Tai laikoma ženklu, kad Europos BESS rinka tampa mažiau koncentruota, o nauji projektai atsiranda ne tik tradiciškai didžiausiose ekonomikos ir energetikos rinkose.

    Kokia prognozė iki 2030 metų?

    Vidutinio scenarijaus prognozė rodo, kad 2030 metais Europa galėtų pasiekti apie 582 GWh įdiegtos BESS talpos. Toks tempas reikštų maždaug šešiskart didesnę rinką per penkerius metus, o didžiausią dalį sudarytų būtent didelės apimties kaupikliai.

    Vertinime pabrėžiama, kad vien Europos Sąjungoje iki 2030 metų BESS talpa galėtų išaugti iki maždaug 470 GWh, tačiau ilgalaikiams lankstumo poreikiams gali reikėti dar daugiau. Dėl to baterijų energijos kaupiklių plėtra vis dažniau vertinama kaip būtina sąlyga toliau didinti atsinaujinančių išteklių dalį, kartu išlaikant sistemos stabilumą ir mažinant priverstinio gamybos ribojimo riziką.

  • „Tauron Dystrybucja“ jau įdiegė 3 mln. išmaniųjų skaitiklių: ką tai keičia pusei klientų

    Lenkijos elektros tinklų operatorius „Tauron Dystrybucja“ skelbia pasiekęs reikšmingą etapą diegiant išmaniuosius nuotolinio nuskaitymo elektros skaitiklius. Bendrovės duomenimis, iki šiol sumontuota daugiau nei 3 mln. tokių įrenginių, o jais naudojasi maždaug pusė operatoriaus klientų.

    Didžiausias proveržis fiksuotas 2025 metais, kai įdiegta per 1 000 000 išmaniųjų skaitiklių. 2026 metų pirmąjį pusmetį tempas išliko panašus ir papildomai sumontuota dar apie 530 000 įrenginių.

    Kas yra nuotolinio nuskaitymo skaitikliai?

    Išmanieji skaitikliai automatiškai perduoda suvartojimo duomenis operatoriui, todėl nereikia rankinio rodmenų deklaravimo. Tai leidžia greičiau nustatyti gedimus, tiksliau apskaityti suvartojimą ir mažinti administracines sąnaudas.

    Vartotojui tai dažniausiai reiškia galimybę matyti detalesnį suvartojimo vaizdą, lengviau pastebėti šuolius sąskaitose ir, priklausomai nuo tiekėjo siūlomų planų, rinktis lankstesnius tarifus. Praktikoje tai tampa pagrindu sprendimams, susijusiems su elektros vartojimo perkėlimu į pigesnes valandas.

    Ką tai reiškia elektros tinklui?

    Operatorius pabrėžia, kad masinis skaitiklių diegimas yra viena esminių modernios, vadinamosios išmaniosios tinklo infrastruktūros dalių. Tikslesni ir dažniau atnaujinami duomenys padeda planuoti apkrovas, investicijas į tinklą ir geriau valdyti vietinę gamybą, pavyzdžiui, iš saulės elektrinių.

    Tokios technologijos taip pat svarbios energetikos transformacijai, kai tinklas turi prisitaikyti prie augančio decentralizuotos gamybos, elektromobilių įkrovimo ir šilumos siurblių naudojimo. Kuo daugiau realaus laiko duomenų, tuo lengviau išvengti perkrovų ir efektyviau paskirstyti pajėgumus.

    „Išmanieji skaitikliai keičia tai, kaip mūsų klientai naudojasi elektra. Prieiga prie aktualių duomenų leidžia geriau suprasti savo vartojimą, naudotis naujais tarifais ir aktyviai dalyvauti energetikos transformacijoje“, – sakė „Tauron Dystrybucja“ valdybos viceprezidentas Jerzy Rzemyszkiewicz.

    Finansavimas ir kiti artimiausi žingsniai

    Projektas finansuojamas su parama iš Lenkijos Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo, pagal prioritetinę programą, skirtą pažangiai energetikos infrastruktūrai. Taip pat nurodoma, kad dalis lėšų susijusi su Modernizavimo fondu, kuris finansuojamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

    „Tauron Dystrybucja“ teigia planuojanti ir toliau diegti išmaniuosius skaitiklius panašiu mastu ir 2026, ir 2027 metais. Tokia kryptis rodo, kad nuotolinio nuskaitymo apskaita Lenkijoje tampa nebe atskiru projektu, o nauju standartu didelėje dalyje elektros tinklų.