CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • Šiaurės jūroje gręžiama būsimo vėjo parko vieta: turbinų dar nėra, bet darbai jau vyksta

    Šiaurės jūroje gręžiama būsimo vėjo parko vieta: turbinų dar nėra, bet darbai jau vyksta

    Šiaurės jūroje, į rytus nuo Škotijos krantų, inžinieriai jau atlieka gręžimo ir dugno tyrimų darbus būsimam jūriniam vėjo parkui, nors virš vandens kol kas nematyti nė vienos turbinos. Toks projekto startas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprastas, tačiau energetikoje būtent geologija dažnai nulemia, ar statybos apskritai įmanomos.

    Planuojama, kad ateityje ši jūrinė elektrinių zona galėtų pagaminti tiek elektros, kiek pakaktų maždaug 2 milijonams namų ūkių. Vis dėlto iki realios gamybos dar likę metai, o pirmiausia reikia atsakyti į esminį klausimą: ar jūros dugnas atlaikys milžiniškas konstrukcijas ir dešimtmečius trunkančias apkrovas.

    Kas tikrinama jūros dugne?

    Jūrinių vėjo elektrinių pamatai negali būti parenkami vien pagal tai, kur „yra vietos“. Inžinieriai turi tiksliai žinoti, iš kokių sluoksnių sudarytas dugnas, kaip elgiasi smėlis, molis, uolienos ir suslėgtos nuosėdos, ir ar tam tikrose vietose nėra silpnų, lengvai pasislenkančių horizontų.

    Todėl tyrimų laivai pirmiausia kartografuoja povandeninę geologiją, o vėliau gręžimo komandos iškelia ilgas cilindrines nuosėdų šerdis. Šie mėginiai padeda įvertinti, ar pagrindas bus stabilus ne tik „ramiu oru“, bet ir per audras, esant stiprioms srovėms ir nuolatiniam bangų sukeltam nuovargiui.

    Kodėl klaidoms vietos nėra?

    Šiuolaikinės jūrinės turbinos yra itin didelės ir sunkios, o jų apkrovos tiesiogiai perduodamos į gruntą. Net nedidelė skaičiavimo paklaida gali reikšti lėtą pamatų slinkimą, konstrukcijų deformacijas ar brangiai kainuojančius sustiprinimo darbus jau pastačius elektrines.

    Giliavandenėse teritorijose, tokiose kaip Šiaurės jūra, rizikos ir kaštai paprastai dar didesni, nes logistikos langai trumpi, o technika turi dirbti sudėtingomis sąlygomis. Būtent dėl to tyrimai atliekami gerokai iš anksto, kad vėliau nereikėtų keisti sprendinių ar perprojektuoti visos infrastruktūros.

    Kaip parenkami pamatų sprendimai?

    Surinkti duomenys lemia, kokio tipo pamatai bus reikalingi konkrečiose vietose: nuo į gruntą įkalamų polių iki sudėtingesnių konstrukcijų, kurios geriau pasiskirsto apkrovas. Taip pat planuojami kabelių maršrutai, kuriais būsimos jėgainės bus jungiamos prie sausumos tinklų, nes kabelių tiesimas turi atitikti dugno savybes ir saugos reikalavimus.

    Kol kas projektas visuomenės akimis išlieka „nematomas“: nėra bokštų, sparnų ir veikiančios infrastruktūros. Tačiau po vandeniu vykstantys geologiniai tyrimai dažnai yra ta riba, kuri atskiria ambicingą idėją nuo realiai pastatomo jūrinio vėjo parko.

  • Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija Šiaurės jūroje pradėjo vieną ambicingiausių pastarųjų metų energetikos projektų – jūrinį vėjo parką „Thor“. Planuojama, kad tai bus didžiausias šalies jūrinis vėjo parkas, o jo galia viršys 1 000 megavatų.

    Projektas vystomas į vakarus nuo Danijos krantų, netoli Thorsminde, kur vėjai paprastai yra stipresni ir stabilesni nei sausumoje. Toks pasirinkimas leidžia tikėtis didesnio elektros gamybos pastovumo, tačiau kartu reiškia ir sudėtingesnę statybą bei priežiūrą atšiauriomis jūros sąlygomis.

    Kas yra „Thor“ projektas?

    „Thor“ – tai didelio masto jūrinis vėjo elektrinių kompleksas, kurį planuojama sudaryti iš maždaug 70 turbinų. Pagrindinis projekto vystytojas yra „RWE“, o partneris – „Norges Bank Investment Management“.

    Skelbiama, kad parke bus diegiamos „Siemens Gamesa“ SG 14-236 DD turbinos, kurios priskiriamos naujos kartos didelės galios įrenginiams. Didėjant vienos turbinos galiai, tokiems parkams dažnai prireikia mažiau įrenginių tam pačiam elektros kiekiui pagaminti, tačiau išauga atskirų komponentų – bokštų, menčių ir pamatų – gabaritai.

    Kodėl statybos jūroje tokios sudėtingos?

    Didžiausias iššūkis jūroje – ne vien turbinų pastatymas, o patikimas elektros perdavimas į sausumą. Energija iš turbinų kabeliais jūros dugnu keliauja į jūrines pastotes, kur ji surenkama ir paruošiama perdavimui, o vėliau eksporto kabeliais nukreipiama į Danijos elektros tinklą.

    Darbus komplikuoja sūrus vanduo, korozija, audros ir kintantis jūros dugnas. Dėl oro sąlygų techninė priežiūra gali būti atidėta dienoms ar net ilgiau, todėl įranga projektuojama taip, kad atlaikytų intensyvias bangas, stiprų vėją ir nuolatinę drėgmę.

    Kuo šis parkas svarbus Danijai ir regionui?

    „Thor“ laikomas Danijos strategijos dalimi, siekiant didinti atsinaujinančios energetikos dalį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrinis vėjas tampa vis svarbesnis visame Šiaurės jūros regione, kur šalys sparčiai plečia pramoninio masto energijos zonas jūroje.

    Projekto vystytojai nurodo, kad planuojama gamyba galėtų patenkinti maždaug iki 1 000 000 Europos namų ūkių elektros poreikį, nors reali nauda priklausys nuo vėjo sąlygų, tinklo pralaidumo ir faktinio vartojimo. Tikimasi, kad „Thor“ pilnai pradės veikti apie 2027 metais.

  • Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Naujas statusas energetikoje

    Ukrainos Ministrų kabinetas nacionalinės kritinės infrastruktūros sąrašą papildė elektros energijos kaupimo įrenginiais, tarp jų ir didelės galios baterijų sistemomis. Apie sprendimą viešai informavo Ukrainos Energetikos ministerija, pabrėždama, kad jis tiesiogiai susijęs su energetikos sistemos atsparumu.

    Kritinės infrastruktūros statusas reiškia, kad šie objektai tampa prioritetiniai valstybės apsaugos ir atsparumo planuose. Praktikoje tai gali apimti griežtesnius saugumo reikalavimus, papildomas fizinės apsaugos priemones ir aiškesnį koordinavimą su civiline sauga.

    Kodėl svarbūs būtent kaupikliai

    Energetikos kaupikliai tampa vienu svarbiausių tinklo stabilumo įrankių, ypač kai generacija ir vartojimas greitai svyruoja. Didelės baterijų sistemos leidžia greitai subalansuoti dažnį, mažinti avarinių atjungimų riziką ir palaikyti elektros tiekimą sutrikimų metu.

    Karinių atakų sąlygomis decentralizuoti sprendimai įgauna dar didesnę reikšmę, nes mažina priklausomybę nuo pavienių stambių objektų. Kaupimas padeda lanksčiau perskirstyti energiją, užtikrinti rezervą kritiniams vartotojams ir greičiau atkurti tiekimą.

    Skaičiai ir plėtros kryptis

    Ukraina jau yra įdiegusi elektros energijos kaupimo sistemas, kurių bendra galia viršija 500 megavatų. Reguliuotojai taip pat yra pateikę technines sąlygas papildomai įrengti dar 1 000 megavatų kaupimo galios.

    Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją, kai baterijų projektai vertinami ne tik kaip komerciniai, bet ir kaip strateginiai tinklo patikimumo elementai. Kritinės infrastruktūros statusas gali paspartinti leidimų, apsaugos ir infrastruktūrinės integracijos procesus.

    „Didelės apimties baterijų energijos kaupimo įrenginiai padeda elektros sistemai veikti stabiliau, greičiau reaguoti į paklausos svyravimus ir mažina avarinių atjungimų riziką“, – sakė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Pasak jo, sprendimo tikslas yra užtikrinti maksimaliai įmanomą tokių objektų apsaugą. Energetikos institucijos pabrėžia, kad stiprinant tinklo atsparumą svarbios ir kitos priemonės, įskaitant objektų fortifikavimą bei operatyvų reagavimą į incidentus.

  • Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indijoje pradėta eksploatuoti vienas didžiausių šalyje baterijų energijos kaupimo projektų. Tai 180 MW galios ir 360 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta padėti subalansuoti elektros tinklą sparčiai augant atsinaujinančiai gamybai.

    Apie projekto įgyvendinimą paskelbė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ – įmonė, tiekianti tinklą formuojančius sprendimus, kurie leidžia kaupikliams aktyviau prisidėti prie tinklo stabilumo. Indijoje tokio masto vadinamosios atskiros baterijų sistemos laikomos svarbiu žingsniu plečiant saulės ir vėjo elektrinių dalį bendrame energijos balanse.

    Kam reikalingas toks mastas?

    360 MWh talpa reiškia, kad įrenginys gali tiekti 180 MW galią maždaug dvi valandas, kai to labiausiai reikia, pavyzdžiui, vakare, sumažėjus saulės generacijai. Tokie projektai padeda mažinti svyravimus, palaikyti dažnį ir įtampą, o tai ypač svarbu tinklui, kuriame daug nepastovios generacijos.

    Didelio masto baterijos dažnai naudojamos ir avarinėms situacijoms suvaldyti, nes gali reaguoti per labai trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia mažesnę trikdžių ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų riziką, ypač regionuose, kur infrastruktūra patiria dideles apkrovas.

    Tinklą formuojanti technologija

    Projekte taikomi tinklą formuojantys sprendimai, kurie leidžia kaupimo sistemoms veikti ne tik kaip energijos „sandėliui“, bet ir kaip aktyviam tinklo stabilumo elementui. Tokia kryptis pasaulyje vis dažniau minima kaip būtina, kai atsinaujinantys šaltiniai tampa dominuojantys.

    „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ nurodė, kad projektui buvo tiekiami 192 galios keitikliai, kurių vieneto galia siekia 1,25 MW, ir kad įranga pritaikyta darbui karštame klimate. Įmonė akcentavo atitiktį Indijos Centrinės elektros institucijos (CEA) reikalavimams, kurie apima tinklo funkcijas, tokias kaip greitas dažnio reguliavimas ir įtampos kontrolė.

    „Ši sistema palaiko pagrindines tinklo funkcijas, įskaitant greitą dažnio reguliavimą ir įtampos kontrolę“, – teigė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“.

    Indijos tikslai ir rinka

    Indija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti 500 GW ne iš iškastinio kuro gaunamos elektros galios. Dideli baterijų projektai laikomi vienu iš greičiausių būdų suvaldyti nepastovios gamybos problemą ir sumažinti poreikį laikyti rezervą iš taršių, brangių piko elektrinių.

    Šalia jau įgyvendinamų projektų planuojami ir dar didesni kaupimo sprendimai, įskaitant projektus Radžastane. Rinkos tendencija aiški: augant saulės ir vėjo generacijai, energijos kaupimas tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtina tinklo modernizacijos dalimi.

  • Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos energetikos transformacijoje vis labiau persipina dvi infrastruktūros: elektra ir skaitmeniniai sprendimai. DI, debesų kompiuterija ir duomenų centrai didina elektros poreikį, o elektros tinklai vis dažniau remiasi skaitmeniniais įrankiais, kad integruotų atsinaujinančią energiją.

    Ši priklausomybė veikia dviem kryptimis. Skaitmeninių paslaugų augimas kelia papildomą apkrovą tinklams, o energetikos sektorius skaitmenizuojasi, kad tiksliau prognozuotų paklausą, valdytų svyravimus ir efektyviau išnaudotų generaciją.

    Skaitmenikos ir energetikos mazgas

    Didėjanti duomenų centrų plėtra Europoje tampa vienu svarbiausių naujų elektros paklausos veiksnių. Tokie objektai reikalauja ne tik stabilios galios, bet ir patikimų prijungimo terminų, pakankamos tinklo pralaidos bei aiškių kainodaros taisyklių.

    Tuo pat metu elektros sistema be skaitmeninių priemonių sunkiai pasiektų atsinaujinančios energetikos tikslus. Išmanieji skaitikliai, prognozavimo modeliai ir tinklo valdymo platformos padeda subalansuoti gamybą ir vartojimą, tačiau didina priklausomybę nuo duomenų ir kibernetinio atsparumo.

    Kur stringa valdymas?

    Didžiausia problema – sektorių valdymas dažnai lieka atskirtas. Energetikos planavimas gali nepakankamai greitai įvertinti skaitmeninės ekonomikos augimo tempą, o skaitmeninių investicijų sprendimai priklauso nuo to, ar bus pakankamai elektros, kokia tinklo plėtra suplanuota ir kiek truks prijungimas.

    Dėl to atsiranda rizika, kad infrastruktūros sprendimai bus priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, netinkamai parinkta duomenų centro vieta gali pareikalauti brangios tinklo rekonstrukcijos, o vėliau apriboti kitų vartotojų ar gamintojų prijungimo galimybes.

    Sovereignty: priklausomybių valdymas

    Strateginė autonomija šiame kontekste vis mažiau reiškia vieną sektorių kontroliuojamą savarankiškumą. Ji vis labiau priklauso nuo gebėjimo valdyti tarpusavio priklausomybes tarp energijos, skaitmenos ir pramonės, kai sprendimas vienoje srityje gali sukurti pažeidžiamumų kitoje.

    Priklausomybės apima kritines žaliavas, tiekimo grandines, lustų ir serverinės įrangos rinkas, taip pat specializuotų kompetencijų trūkumą. Todėl atsparumas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir politikos suderinamumo klausimu: nuo energijos efektyvumo reikalavimų iki duomenų centrų skaidrumo bei tinklo investicijų tempo.

    Ilgainiui didžiausią vertę kuria integruotas planavimas, kai elektros tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir tarpvalstybinės jungtys derinami su skaitmeninės paklausos prognozėmis. Tokia koordinacija mažina riziką, kad Europos skaitmeninė plėtra ims konkuruoti su energetikos transformacijos tikslu – saugia ir švaria elektros sistema.

  • Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija kuria saulės archipelagą: planas sujungti per 17 000 salų į bendrą elektros tinklą

    Indonezija svarsto ambicingą energetikos kryptį, kurią pati apibūdina kaip saulės archipelagą: saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų tinklą, išskaidytą per daugiau nei 17 000 salų. Idėja paprasta, bet mastas milžiniškas – vietoje vieno didelio projekto planuojama daug tarpusavyje derančių sprendimų skirtingose salose.

    Šalies geografija seniai kelia iššūkių elektros tiekimui: daugelis salų turi atskirus, tarpusavyje menkai sujungtus tinklus. Atokesnėse vietovėse vis dar plačiai naudojami dyzeliniai generatoriai, o kuras dažnai atgabenamas jūra, todėl tiekimas priklauso nuo logistikos, oro sąlygų ir kainų svyravimų.

    Kodėl tai tapo prioritetu

    Indonezijos valstybinė energetikos bendrovė PT PLN pastaraisiais metais aktyvina saulės energetikos plėtrą ir skelbia naujų pajėgumų planus. Viešai minėta kryptis apima apie 1,2 gigavato saulės generacijos projektų, tačiau saulės archipelago koncepcija apima daugiau nei pavienes elektrines.

    Esminis siekis – mažinti priklausomybę nuo importuojamo dyzelino bei pagerinti tiekimo patikimumą salose, kuriose nutrūkus kuro pristatymui kyla elektros trūkumo rizika. Be to, Indonezija yra arti pusiaujo, todėl saulės ištekliai daugelyje regionų yra santykinai stabilūs didelę metų dalį.

    Kaip veiktų išskaidytas tinklas

    Planuojama remtis decentralizuotu modeliu: didesnėse salose galėtų atsirasti didelės saulės elektrinės, maitinančios regioninius tinklus, o mažesnėse – vietinės elektrinės su baterijomis. Būtent energijos kaupimas laikomas vienu kertinių elementų, nes jis leidžia subalansuoti gamybą po saulėlydžio ir sumažinti svyravimus dėl debesuotumo.

    Ilgainiui dalį salų ketinama glaudžiau sujungti povandeniniais kabeliais, kad energijos perteklius vienur galėtų padėti padengti deficitą kitur. Toks sprendimas teoriškai didintų sistemos atsparumą: sutrikus generacijai ar infrastruktūrai vienoje saloje, kitos galėtų toliau tiekti elektrą.

    Kokie didžiausi iššūkiai

    Didžiausia kliūtis – infrastruktūros sudėtingumas ir kaina, nes saulės elektrinių, baterijų ir tinklų plėtra tūkstančiuose salų reiškia dideles tiekimo grandines, sudėtingą priežiūrą ir skirtingus vietinius poreikius. Papildomai reikės spręsti tinklų stabilumo klausimus, užtikrinti rezervus ir planuoti, kaip sistema veiks ekstremalių orų metu.

    Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip numatoma, Indonezija galėtų tapti viena pirmųjų valstybių, pritaikiusių didelio masto išskaidytą saulės energetikos modelį visai salų valstybei. Tai būtų svarbus precedentas kitoms salų šalims ir regionams, kurie siekia atsisakyti dyzelinių generatorių, bet susiduria su ribotomis jungtimis ir brangia logistika.

  • Indija fiksuoja rekordinį elektros poreikį: anglies atsargos žadamos pakankamos piko metu

    Indijoje šią savaitę fiksuojami nauji elektros suvartojimo rekordai, o piko metu sistemos apkrova perkopė 265 gigavatus. Energetikos institucijos skelbia, kad augant paklausai tiekimas buvo užtikrintas, tačiau įtampa tinkle išlieka didelė dėl karščio bangų ir intensyvaus kondicionavimo.

    Didžiausias poreikis ypatingai augo dienos metu, kai temperatūros daugelyje regionų laikosi aukštos, o miestai naudoja daugiau energijos vėsinimui. Toks šuolis rodo, kad vasaros sezono pikas prasidėjo anksčiau ir gali būti aukštesnis nei ankstesniais metais, todėl operatoriams svarbiausia tampa balansavimas ir atsargų parengtis.

    Anglis vis dar laiko sistemą

    Indijos energetikos balanse anglis išlieka pagrindinis elektros gamybos šaltinis, o pastarosiomis dienomis jos dalis sudarė apie 70 proc. Tai reiškia, kad net ir augant atsinaujinančiai energetikai, didžiausios apkrovos valandomis šalies sistema vis dar stipriai priklauso nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo ritmo.

    Atsakingos institucijos pabrėžia, kad elektrinėse sukauptos anglies atsargos yra saugiame lygyje: skelbiama apie 51,98 mln. tonų rezervą, kai vidutinis dienos suvartojimas siekia apie 3,10 mln. tonų. Toks santykis, vertinant pagal pateiktus skaičius, leidžia kelioms savaitėms užtikrinti stabilų tiekimą net ir esant padidintai paklausai.

    Kodėl rekordai kartojasi?

    Rekordinius rodiklius dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: karštis, didesnis kondicionierių naudojimas, spartėjanti elektrifikacija ir ekonomikos augimas. Be to, didmiesčiuose didėja vakarinių valandų apkrova, kai namų ūkiai grįžta į būstus, o pramonė dar ne visada sumažina vartojimą.

    Energetikos sektoriui tai tampa išbandymu ne tik dėl kuro logistikos, bet ir dėl tinklų pralaidumo bei sistemos lankstumo. Net jei anglies atsargos pakankamos, kritiniai išlieka klausimai, ar elektrinės gali stabiliai dirbti visu pajėgumu ir ar perdavimo tinklai atlaiko didžiausią apkrovą be lokalinių sutrikimų.

    Planai didinti gavybą iki 2030 metų

    Vyriausybė toliau planuoja didinti anglies gavybą: viešai įvardijamas tikslas iki 2030 metų padidinti metinę produkciją nuo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. tonų iki 1,58 mlrd. tonų. Šis kursas rodo, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Indija siekia užsitikrinti vidaus kuro pasiūlą, kad elektros gamyba nepritrūktų augant paklausai.

    Tuo pat metu ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir investuoti į švaresnius pajėgumus niekur nedingsta, todėl artimiausiais metais šalis greičiausiai derins du tikslus: patikimą tiekimą piko metu ir laipsnišką energetikos sistemos modernizavimą. Rekordinės apkrovos tampa aiškiu signalu, kad sprendimų reikės ne tik dėl kuro, bet ir dėl tinklų bei energijos kaupimo plėtros.

  • PGE įspėja: atsinaujinančiai energetikai įsibėgėjus, tinklai ir saugumas tampa silpniausia grandimi

    Lenkijos energetikos grupė PGE sako, kad šalies energetikos transformacija pastebimai paspartėjo, ypač atsinaujinančių išteklių srityje, tačiau didžiausi iššūkiai vis labiau persikelia į elektros tinklus ir sistemos saugumą. Pasak PGE valdybos narės Katarzynos Rozenfeld, vien naujų vėjo ar saulės elektrinių nebeužtenka, nes infrastruktūra nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio gamybos profilio.

    Jos teigimu, Lenkijos starto pozicija buvo itin sudėtinga, nes ilgą laiką daugiau nei 80 proc. elektros energijos buvo pagaminama iš akmens ir rudosios anglies. Dėl to pastarųjų metų pokytis, didėjant atsinaujinančios energijos daliai, vertinamas kaip reikšmingas, tačiau kartu išryškino naują riziką: tinklai ir jų valdymas tampa kritiniu „butelio kakleliu“.

    Tinklai nespėja paskui OZE

    PGE atstovė pabrėžia, kad istoriškai elektros perdavimo ir skirstymo tinklai buvo projektuojami centralizuotai gamybai, kai didelės elektrinės tiekdavo energiją į aiškiai apibrėžtas vartojimo zonas. Atnaujinant energetiką modelis keičiasi į labiau išskaidytą, kai daug mažesnių gamintojų energiją tiekia skirtingu laiku ir skirtingose vietose.

    „Kuriame išskaidytą energetiką, o mūsų tinklai, statyti prieš daugelį metų, nebuvo suplanuoti tokiai išskaidytai gamybai“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    Anot jos, ilgus metus viena pagrindinių kliūčių tinklų plėtrai buvo ribotos investicijų galimybės, todėl modernizacija atsiliko nuo naujų gamybos pajėgumų augimo. Situaciją turėtų pakeisti papildomi finansavimo srautai, įskaitant lėšas, skirtas infrastruktūros atnaujinimui.

    PGE skaičiuoja, kad vien skirstymo segmente investicijų apimtys sieks apie 4,6 milijardo eurų. Bendrovės vertinimu, be šių projektų būtų sunku išlaikyti stabilų elektros tiekimą ir kartu toliau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.

    Vietinė pramonė ir tiekimo grandinės

    Kitas PGE akcentuojamas klausimas – nacionalinės pramonės įtraukimas į strateginius energetikos projektus ir didesnė ekonomikos atsparumo stiprinimo būtinybė. PGE vadovė tai sieja su geopolitiniais svyravimais ir tiekimo grandinių trūkinėjimo rizika, kuri ypač jaučiama energetikos įrangos rinkose.

    „Jei vyksta deglobalizacija, turime daryti viską, kad joje išliktume. Tai reiškia stiprinti vietinius tiekėjus ir gamintojus bei didinti savarankiškumą“, – teigė Katarzyna Rozenfeld.

    Pasak jos, praktikoje tai gali reikšti sudėtingesnį planavimą ir didesnes sąnaudas, tačiau tokiu būdu mažinama priklausomybė nuo ribotų tiekėjų. PGE atkreipia dėmesį, kad kai kurie komponentai, pavyzdžiui, turbinos, rinkoje tampa deficitu, todėl investuotojams tenka iš anksto rezervuoti gamybos pajėgumus ir planuoti projektų grafikus.

    „Negalime sau leisti elektros tiekimo sutrikimo“

    Didėjant atsinaujinančios energijos daliai ir augant tinklų apkrovoms, viešojoje erdvėje vis dažniau grįžtama prie sistemos patikimumo temos. PGE atstovė teigia, kad neseniai vykę žiemos mėnesiai buvo svarbus testas visai elektros sistemai, kai atsinaujinančių šaltinių generacija pasiekė rekordines reikšmes.

    „Turėjome rekordines atsinaujinančių išteklių generacijos apimtis ir sistema su tuo susitvarkė“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    Kartu ji pabrėžė, kad prioritetas lieka tiekimo saugumas, nes didelio masto sutrikimas turėtų milžiniškų ekonominių pasekmių. Remiantis anksčiau viešai skelbtais Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus vertinimais, vienos dienos plataus masto elektros tiekimo sutrikimo kaina ekonomikai galėtų siekti apie 9,3 milijardo eurų.

    PGE pozicija aiški: norint tęsti atsinaujinančios energetikos plėtrą, būtina lygiagrečiai spartinti tinklų modernizaciją, didinti sistemos lankstumą ir stiprinti tiekimo grandines. Bendrovės teigimu, priešingu atveju elektros gamybos transformacijos greitis gali imti lenkti sistemos galimybes saugiai priimti naujus pajėgumus.

  • Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    2026 metais gegužės 22 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su komanda. Kartu atvyko ministro patarėjos Laima Nagienė ir Renata Surovec.

    Susitikime dalyvavo Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, AB „Panevėžio energija“ Kupiškio–Pasvalio šilumos tinklų rajono viršininkas Vidas Balakauskas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis, mero patarėjai Auksė Čepelė ir Gintautas Misiūnas bei savivaldybės skyrių vadovai.

    Diskusijoje aptarti rajonui aktualūs energetikos ir infrastruktūros klausimai, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančios energetikos plėtrai ir su ja susijusiems praktiniams iššūkiams. Pabrėžta, kad patikima energetikos infrastruktūra tampa svarbiu veiksniu pritraukiant investicijas ir planuojant viešuosius projektus regionuose.

    Vienas iš keliamų klausimų siejosi su pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija, kai projektų apimtis išauga dėl papildomų reikalavimų inžineriniams tinklams. Savivaldybės vertinimu, elektros tinklų rekonstravimas ar perkėlimas kai kuriais atvejais sudaro reikšmingą darbų kainos dalį ir komplikuoja terminų planavimą.

    Daug dėmesio skirta ir verslo poreikiams, ypač įmonėms, planuojančioms saulės elektrines ar kitus atsinaujinančios energetikos sprendimus. Susitikime akcentuota, kad vienas didžiausių stabdžių yra elektros tinklų pajėgumų trūkumas ir didelės prijungimo bei infrastruktūros plėtros sąnaudos.

    Kalbėta apie tinklų modernizavimą, įskaitant oro linijų kabeliavimą, kuris laikomas svarbiu sprendimu tiek dėl patikimumo, tiek dėl atsparumo ekstremaliems orams. Taip pat aptartas ESO interaktyvus žemėlapis, leidžiantis gyventojams ir savivaldybėms stebėti planuojamus ar vykdomus kabeliavimo projektus bei jų įgyvendinimo terminus.

    Susitikimo metu pažymėta, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu numatyta apie 4 kilometrus kabeliavimo darbų, o daliai projektų vyksta projektavimo procesai. Aptariant terminus ir apimtis pabrėžta, kad aiškus planavimas yra būtinas derinant savivaldybės infrastruktūros darbus su tinklų operatoriaus investicijomis.

    Po vizito savivaldybėje ministras su komanda apsilankė AB „Simega“ ir susitiko su įmonės vadovais. Pokalbyje aptartos elektros infrastruktūros plėtros galimybės, energijos gamybos ir kaupimo sprendimai bei jų reikšmė įmonių konkurencingumui.

    Susitikimų dalyviai sutarė, kad regionuose kylantys klausimai dažnai kartojasi visoje Lietuvoje, todėl nuoseklus dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, tinklų operatorių ir verslo išlieka esminė sąlyga siekiant spartesnės ir ekonomiškai pagrįstos energetikos transformacijos.

  • ESO atvyksta į Ukmergę: gyvos konsultacijos apie elektros ir dujų prijungimą, skaitiklius ir paslaugas

    Elektros skirstymo operatorius ESO gegužės 28 dieną Ukmergėje rengia gyvas konsultacijas gyventojams ir verslui. Susitikimo metu bus galima tiesiogiai pasikalbėti su ESO specialistais ir vietoje gauti atsakymus apie elektros ir dujų tinklų klausimus.

    Tokios mobilios konsultacijos paprastai naudingiausios tiems, kurie planuoja naują įvadą, būsto ar komercinių patalpų prijungimą, taip pat tiems, kurie nori pasitikslinti dėl dokumentų, terminų ar techninių sprendimų. ESO pabrėžia, kad atvykus galima aptarti ir konkrečią situaciją, jei turimi reikiami duomenys ir dokumentai.

    Kas bus aptariama susitikime?

    ESO nurodo, kad konsultacijose Ukmergėje bus galima sužinoti apie elektros ar dujų įvedimą ir prijungimo procesą, taip pat apie galios keitimą ir su tuo susijusias paraiškas. Gyventojams tai aktualu tiek naujos statybos objektuose, tiek modernizuojant esamus įvadus.

    Taip pat bus aptariamas skaitiklių keitimas ir išmanieji sprendimai, apskaita bei kitos ESO paslaugos. Pastaruoju metu daliai klientų daug klausimų kyla būtent dėl praktinių dalykų: kada numatomas keitimas, ką reikia pasiruošti ir kaip po pakeitimo stebėti suvartojimą.

    Kur ir kada vyks konsultacijos?

    Gyvos konsultacijos vyks Ukmergės kultūros centre gegužės 28 dieną, nuo 10:00 iki 15:00. ESO kviečia registruotis iš anksto, tačiau pabrėžia, kad konsultacijos suteikiamos ir atvykus be registracijos.

    Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, nes tai padeda greičiau identifikuoti klientą ir sklandžiau suteikti paslaugą. Jei klausimas susijęs su konkrečiu objektu ar paraiška, pravartu turėti ir su situacija susijusią informaciją, pavyzdžiui, objekto adresą ar paraiškos duomenis.

    ESO ragina Ukmergės gyventojus ir verslo atstovus pasinaudoti proga gyvai aptarti rūpimus klausimus, ypač jei sprendimai užtrunka ar reikia aiškumo dėl tolimesnių žingsnių. Tokie susitikimai dažnai sutaupo laiko, kai vietoje galima išsigryninti reikalavimus ir atsakomybes.